CP v2

Tag: Tvari mokykla 2030

  • „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai Birštone: kur mokykloms dar trūksta ir kas veikia

    Mokymai Birštone ir praktiniai vizitai

    Gegužės 7 ir 8 dienomis Birštone vyko projekto „Tvari mokykla 2030“ savivaldybių koordinatorių mokymai. Juose dalyvavo ir projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.

    Mokymuose aptarta projekto įgyvendinimo apžvalga ir tobulinimo kryptys, taip pat koordinatorių veiklų planavimas bei savivaldybių bendradarbiavimo formatas. Dėmesys skirtas ir kasmetinių veiklų suderinimui, kad mokyklų pažanga būtų vertinama nuosekliai.

    Programą papildė pažintiniai vizitai į dvi Birštono švietimo įstaigas: lopšelį-darželį „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokyklą. Vizitų metu buvo dalijamasi patirtimi, kaip tikrinti mokyklų įsivertinimus ir suvienodinti požiūrį į skirtingus kriterijus.

    Įsivertinimai: kas sekasi prasčiau

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovė pristatė 2025 metų įsivertinimų analizę ir įžvalgas, kokios pamokos matomos iš mokyklų vertinimo bei pokyčių planų. Akcentuota, kad daliai mokyklų sudėtingiausia tvarumo veiklas paversti visos bendruomenės įpročiais, o ne pavienėmis iniciatyvomis.

    Įvardyta, kad silpniau atliepiami bendruomenės įtraukimo, vietovių ryšių bei gamtos ir kultūros paveldo kriterijai. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad mokykloms pritrūksta partnerystės su vietos bendruomene, nuoseklios komunikacijos ir ilgalaikių veiklų, kurios būtų integruotos į ugdymą.

    „Svarbiausia, kad įsivertinimas virstų aiškiu pokyčių planu ir realiais veiksmais, o ne formaliu dokumentu“, – sakė LINEŠA specialistė.

    Kas padeda įtraukti daugiau mokyklų

    Mokymų metu koordinatorės, taip pat ir dalyvės, neseniai stažavusios Nyderlanduose, dalijosi gerosiomis praktikomis. Aptarta, kad geriausiai veikia aiškus susitarimas dėl tvarumo lyderystės mokykloje, reguliarus pažangos sekimas ir matomas pripažinimas už pasiektus rezultatus.

    Taip pat pristatyti „Atvirų durų“ vizitai į III pakopos mokyklas, kurie gali padėti perimti praktinius sprendimus iš pažengusių bendruomenių. Nagrinėta ir DofE programa kaip veiklų kryptis, papildanti tvarumo tikslus per jaunimo įsitraukimą, atsakomybių pasidalijimą ir ilgalaikes iniciatyvas.

    Diskusijose sutarta, kad naujų mokyklų įsitraukimą dažniausiai pagreitina gerosios patirties sklaida savivaldybės viduje, politinis palaikymas ir aiškiai įvardyta nauda pačiai mokyklai. Mokymus užbaigusi dalyvių refleksija pabrėžė, kad koordinatorių bendruomenė stiprėja, o bendri susitarimai padeda išlaikyti vienodesnį vertinimą ir kryptingesnius pokyčius.

  • Tvari mokykla 2030: ką iš Birštono mokymų parsivežė savivaldybių koordinatoriai ir mokyklos

    Tvari mokykla 2030: ką iš Birštono mokymų parsivežė savivaldybių koordinatoriai ir mokyklos

    Gegužės 7 ir 8 dienomis vyko darbotvarkės Tvari mokykla 2030 koordinatorių mokymai, kuriuose dalyvavo savivaldybių atstovai. Tarp jų buvo ir Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja, tvarumo koordinatorė Monika Gutė.

    Mokymus organizavo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyrius. Dėmesys sutelktas į tai, kaip praktiškai planuoti koordinatorių veiklas ir užtikrinti, kad tvarumo sprendimai mokyklose būtų nuoseklūs, o ne vienkartinės iniciatyvos.

    Kas aptarta mokymuose?

    Programoje pristatytas darbotvarkės Tvari mokykla 2030 įgyvendinimas ir savivaldybių vaidmuo siekiant bendrų tikslų. Taip pat aptarta DofE programa, kuri mokyklose dažnai naudojama ugdant mokinių atsakomybę, įsitraukimą ir socialines kompetencijas.

    Diskusijose akcentuota, kad sėkmingam įgyvendinimui svarbūs aiškūs prioritetai, matuojami rezultatai ir koordinatorių bendradarbiavimas su mokyklų bendruomenėmis. Praktinis planavimas padeda susieti tvarumą su ugdymo turiniu ir kasdieniais mokyklos sprendimais.

    Gerosios praktikos Birštone

    Mokymų dalyviai aplankė Birštono vaikų lopšelį-darželį Vyturėlis ir Birštono meno mokyklą. Vizitų metu aptarti konkretūs pavyzdžiai, kaip tvarumo principai gali būti pritaikomi skirtingose ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į jų poreikius ir galimybes.

    Taip pat pasidalinta įspūdžiais ir gerosiomis praktikomis iš stažuotės Nyderlanduose. Dalyviai aptarė, kokie sprendimai galėtų būti pritaikomi Lietuvoje ir kaip sustiprinti savivaldybių koordinatorių tarpusavio tinklą, kad patirtys greičiau pasiektų mokyklas.

  • Birštone vyko „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai: ką savivaldybės išsiveža į mokyklas

    Gegužės 7 dieną ir gegužės 8 dieną Birštone surengti Darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai, į kuriuos susirinko savivaldybių švietimo bendruomenių atstovai, ekspertai ir programos koordinatoriai. Birštono savivaldybei renginyje atstovavo programos koordinatorė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė.

    Mokymuose daugiausia dėmesio skirta tam, kaip tvarumo principus praktiškai perkelti į ugdymo įstaigų kasdienybę ir valdymą. Dalyviai aptarė įgyvendinimo pažangą, mokyklų įsivertinimo duomenų analizę bei pasirengimą naujam vertinimo etapui, akcentuojant lyderystę ir tarpsavivaldybinį bendradarbiavimą.

    Praktika švietimo įstaigose

    Dalis programos vyko Birštono švietimo įstaigose, kur dalyviai susipažino su realiais įsivertinimo proceso pavyzdžiais ir iššūkiais. Aplankytas Birštono vaikų lopšelis-darželis „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokykla, kur pagal taikomą metodiką atliktas bandomasis vertinimas.

    Vizitų metu analizuota įstaigų veikla, aptarti konkretūs sprendimai ir pateiktas tiesioginis grįžtamasis ryšys. Tokia praktinė dalis leido ne tik palyginti skirtingas patirtis, bet ir tiksliau suprasti, kuriose vietose mokykloms dažniausiai prireikia koordinatorių pagalbos.

    Diskusijos apie lyderystę ir partnerystes

    Diskusijoje Birštono savivaldybės didžiojoje salėje dalyvius pasveikino vicemeras Edvardas Citvaras. Jo teigimu, tvarumo ugdymas tampa vis labiau neatsiejamas nuo šiuolaikinės mokyklos, o realūs pokyčiai dažniausiai įvyksta tada, kai savivaldybės ir ugdymo įstaigos veikia kaip partneriai.

    „Tvari mokykla šiandien nebeapsiriboja pavienėmis iniciatyvomis, ji reikalauja nuoseklaus bendruomenės susitarimo ir bendradarbiavimo“, – sakė Edvardas Citvaras.

    Mokymų pabaigoje daug dėmesio skirta refleksijoms, gerosios patirties mainams ir planavimui, kaip sutartas idėjas pritaikyti skirtingų savivaldybių kontekste. Dalyviai aptarė, kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiu metu, stiprinant darbą su mokyklomis ir aiškiau susiejant tvarumo tikslus su ugdymo rezultatais.

  • Molėtų rajono mokyklose tikrinama pažanga: startavo „Tvari mokykla 2030“ vertinimo vizitai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Molėtų rajono savivaldybėje vyko programos „Tvari mokykla 2030“ nacionalinio vertinimo vizitai. Juos atliko Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyriaus specialistų komandos, aplankiusios aktyviai tvarumo iniciatyvose dalyvaujančias ugdymo įstaigas.

    Vizitų tikslas buvo įvertinti, kaip tvarumo principai realiai veikia kasdienėje mokyklų praktikoje: nuo ugdymo turinio ir bendruomenės įsitraukimo iki sprendimų, mažinančių aplinkosauginį pėdsaką. Taip pat daug dėmesio skirta tvarumo lyderystei ir bendradarbiavimui tarp mokyklų bei savivaldybės lygmens iniciatyvoms.

    Susitikimų metu kiekvienos įstaigos projekto komanda pristatė savo stiprybes, svarbiausias veiklas ir artimiausius planus. Vertintojai domėjosi, kaip tvarumas integruojamas į mokyklos kultūrą, kokiais būdais įtraukiami mokiniai, mokytojai ir tėvai, bei kaip užtikrinamas veiklų tęstinumas.

    Molėtų rajone programos darbotvarkėje šiuo metu dalyvauja 10 švietimo įstaigų, o 7 mokyklos pretenduoja į antrosios arba trečiosios pakopos įvertinimus. Ši atranka ir vertinimas mokykloms tampa ne tik patikrinimu, bet ir proga pasilyginti su nacionaliniais kriterijais bei gauti aiškesnes gaires tolesnei pažangai.

    Galutiniai vertinimo rezultatai bus skelbiami 2026 metais rugsėjo mėnesį, o mokykloms bus suteikiami „Tvarumo bruknės“ ženklai pagal pasiektas I, II arba III pakopas. Aukščiausią, trečiosios pakopos, įvertinimą pelniusios įstaigos bus kviečiamos į nacionalinį apdovanojimų renginį, planuojamą 2026 metais lapkričio mėnesį.

  • Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    2026 metais balandžio 13–18 dienomis Nyderlanduose vyko stažuotė, organizuota Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros „LINEŠA“, įgyvendinant projektą „Tvari mokykla 2030“. Joje dalyvavo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Badaukienė, koordinuojanti projektą Šiauliuose.

    Stažuotės tikslas buvo praktiškai susipažinti, kaip tvarumo principai Nyderlanduose integruojami ne tik į ugdymo turinį, bet ir į kasdienę mokyklos veiklą bei bendruomenės gyvenimą. Dalyviai lankėsi švietimo įstaigose ir vietose, kur tvarumas veikia kaip nuosekli sistema, o ne pavienės iniciatyvos.

    Mokykla kaip tvarumo laboratorija

    Vienas ryškiausių akcentų stažuotėje buvo ugdymo aplinkos, kuriose mokymasis sąmoningai perkeltas už tradicinės klasės ribų. Lankytose mokyklose, tarp jų Amity International School Amsterdam ir The International School of The Hague, didelis dėmesys skiriamas atviroms erdvėms, įtraukumui ir mokymuisi per patirtį.

    Gamtinė aplinka ir tyrinėjimas čia suprantami kaip ugdymo dalis: mokiniai skatinami stebėti, eksperimentuoti, priimti sprendimus ir reflektuoti savo veiksmų poveikį. Toks modelis padeda tvarumą formuoti kaip įprotį ir vertybinę laikyseną, o ne kaip atskirą temą pamokų plane.

    Dalyviai taip pat išskyrė nuolatinio tobulinimo metodologijos principus, nukreiptus į mokinio asmeninę pažangą ir atsakomybę už mokymosi rezultatą. Šie principai, anot stažuotės dalyvių, vis dažniau taikomi ir Šiaulių mokyklose, stiprinant savarankiškumą bei mokymosi motyvaciją.

    Kaip kuriamos tvarios bendruomenės

    Stažuotėje daug dėmesio skirta ir tam, kaip tvarumo sprendimai veikia už mokyklos ribų, gyvenamojoje aplinkoje. Nyderlanduose paplitęs bendruomeninis modelis, kai gyventojai sąmoningai telkiasi, kartu sprendžia energijos vartojimo, aplinkosaugos ir socialinio gyvenimo klausimus.

    Vienu įsimintiniausių pavyzdžių tapo Schoonschip Amsterdam rajonas Amsterdame, dažnai minimas kaip inovatyvus, ekologiškas ir socialiai tvarus kvartalas. Čia naudojamos saulės baterijos, šilumos siurbliai, išmanieji tinklai, o pagaminta energija gali būti paskirstoma tarp kaimynų, mažinant priklausomybę nuo išorinių išteklių.

    Gyvenimas ant vandens šiame rajone vertinamas ir kaip praktinis atsakas į klimato kaitos keliamus iššūkius, ypač kylančio jūros lygio rizikas, su kuriomis Nyderlandai susiduria istoriškai. Kartu tai laikoma ir vienu iš būdų reaguoti į būsto trūkumą tankiai apgyvendintose vietovėse.

    Ką tai reiškia Šiauliams?

    Stažuotės įžvalgos rodo, kad tvari mokykla gali būti ne tik pastatas ar atskiri aplinkosauginiai projektai, bet ir bendruomenę telkianti praktika. Kai tvarumo principai nuosekliai perkeliami į kasdienius sprendimus, jie tampa matomi mokyklos kultūroje ir vaikų elgsenoje.

    Šiauliams ši patirtis aktuali ir dėl to, kad tvarumo klausimai vis labiau siejami su švietimo kokybe, mokinių įsitraukimu ir bendruomenės stiprinimu. Nyderlandų pavyzdžiai leidžia į tvarumą žvelgti kaip į ilgalaikę kryptį, kuri gali jungti ugdymą, infrastruktūrą ir vietos žmonių bendradarbiavimą.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, tokie pavyzdžiai skatina ieškoti sprendimų, kurie pritaikomi vietos kontekste, atsižvelgiant į mokyklų galimybes ir bendruomenių poreikius. Kartu tai kvietimas tvarumą matyti kaip kasdienę praktiką, o ne vien deklaruojamą tikslą.

  • Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, dalyvaujantys Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) projekte „Tvari mokykla 2030“, stažuotėje Nyderlanduose ieškojo praktinių idėjų, kurias būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Kelionė buvo skirta ne vien teorijai: dėmesys sutelktas į tai, kaip švietimas, savivalda ir aktyvios bendruomenės kartu kuria tvarius sprendimus.

    Stažuotės dalyviai lankėsi įvairiuose objektuose Amsterdame, Hagoje, Utrechte ir kituose miestuose, kur tvarumas integruotas į kasdienį planavimą. Nuo mokyklų infrastruktūros iki gyvenamųjų kvartalų pavyzdžių matėsi, kad ilgalaikiai tikslai pasiekiami tada, kai sprendimai planuojami nuosekliai ir į juos įtraukiami gyventojai.

    Švietimo erdvės, kurios augina atsakomybę

    Stažuotės metu didelis dėmesys skirtas švietimo infrastruktūrai ir ugdymo kultūrai. Aplankyta „Amity International School“ Amsterdame ir Hagos tarptautinė mokykla ISH leido iš arti pamatyti, kaip mokyklų aplinka gali skatinti mokinių savarankiškumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.

    Šiose mokyklose tvarumas suprantamas plačiai: tai ir atsakingas vartojimas, ir mokinių įtraukimas į sprendimų priėmimą, ir kasdieniai įpročiai, susieti su aplinkosauga. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kad tvarumo ugdymas veikia geriausiai tada, kai jis tampa mokyklos gyvenimo dalimi, o ne atskiru projektu.

    Stažuotėje akcentuota ir bendruomeniškumo svarba, ypač kalbant apie vertybinį ugdymą bei globalų pilietiškumą. Dalyviai aptarė, kaip mokyklos gali stiprinti ryšius su vietos bendruomene, o iniciatyvos gali gimti iš pačių mokinių ir tėvų poreikių.

    Kaip pramonės teritorijos tampa žaliomis erdvėmis

    Nyderlandų miestų transformacijos pavyzdžiai atskleidė, kad net apleistos pramoninės teritorijos gali būti pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams. Amsterdame aplankyta „De Ceuvel“ erdvė, kur buvusi laivų statykla prikelta naujam gyvenimui: panaudotos antrinės žaliavos, o teritorijoje taikomi dirvožemio valymo sprendimai.

    Šalia to pristatyta ir „Schoonschip“ iniciatyva, laikoma vienu pažangiausių Europoje plaukiojančių kvartalų pavyzdžių. Stažuotės dalyviai susipažino su bendruomenės valdomo energijos vartojimo principais, kai gyventojai dalijasi saulės energija ir koordinuoja jos naudojimą bendrame tinkle.

    Šie pavyzdžiai parodė, kad tvarumas nėra vien technologija: svarbiausias veiksnys yra žmonių bendradarbiavimas, susitarimai ir aiškūs tikslai. Tokia patirtis ypač aktuali savivaldybėms, ieškančioms būdų, kaip įtraukti bendruomenes į pokyčius.

    Mokslas, kultūra ir tapatybė šalia tvarumo

    Kelionės programoje buvo ir erdvės, kurios priminė, kad tvari aplinka neatsiejama nuo mokslo bei kultūros. Utrechto universiteto botanikos sodo patirtis ir Leideno miesto pavyzdys išryškino, kaip biologinės įvairovės saugojimas, švietimas ir miesto tapatybė gali būti plėtojami kartu.

    Įspūdį paliko ir mokslo muziejus NEMO Amsterdame, kuriame interaktyvios erdvės skatina jaunimą domėtis technologijomis, gamtos mokslais ir tvarumo sprendimais. Stažuotės dalyviai aptarė, kad tokio pobūdžio erdvės gali būti svarbus impulsas mokinių motyvacijai, nes leidžia mokytis per patirtį.

    Emociškai reikšminga kelionės dalis tapo susitikimas su Utrechto lituanistinės mokyklos įkūrėju Pauliumi Davydavičiumi. Pokalbis priminė, kad tvarumas glaudžiai siejasi ir su socialiniu atsparumu, bendruomenės ryšiais bei kultūrinės tapatybės puoselėjimu gyvenant svetur.

    Stažuotės dalyvius lydėjo LINEŠA tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis ir specialistė Eleonora Gelažnikaitė, kurie koordinavo programą ir padėjo susieti pamatytus pavyzdžius su projekto „Tvari mokykla 2030“ tikslais. Įgytos įžvalgos, dalyvių vertinimu, gali virsti konkrečiais sprendimais mokyklų kasdienybėje ir savivaldybės iniciatyvose.

    Projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė