CP v2

Tag: Tvari plėtra

  • Vilniaus rajonas iki 2035 metų: kokius prioritetus savivaldybė iškėlė ekonomikai ir paslaugoms

    Vilniaus rajono savivaldybė savo ilgalaikėje kryptyje iki 2035 metų siekia regioną vystyti kaip tolygiai augantį, darnios plėtros ir šeimai patogų žaliąjį sostinės žiedą. Vizijoje akcentuojama daugiakultūrė bendruomenė, gyventojų sveikata, socialinė atsakomybė ir inovatyvumas, kartu stiprinant rajono patrauklumą verslui, darbui ir aktyviam laisvalaikiui.

    Tokios formuluotės paprastai reiškia dvigubą uždavinį: vienu metu gerinti kasdienes paslaugas gyventojams ir kurti aiškią investicinę kryptį. Lietuvos savivaldybių praktikoje ilgalaikės vizijos dažniausiai siejamos su strateginiais planais, kurie apibrėžia, kokie projektai gali gauti prioritetą planuojant biudžetą, ES paramą ar partnerystes su privačiu sektoriumi.

    Investicijos ir aukštesnė pridėtinė vertė

    Vienas ryškiausių savivaldybės prioritetų yra investicijas skatinanti ekonominė aplinka, orientuota į aukštesnę pridėtinę vertę. Tai signalizuoja siekį neapsiriboti vien logistikos ar žemos pridėtinės vertės paslaugomis, bet pritraukti veiklas, kurios kuria geriau apmokamas darbo vietas ir didina savivaldybės pajamas.

    Kartu numatomas turizmo skatinimas ir turizmo paslaugų rinkos plėtra. Vilniaus rajonui tai ypač aktualu dėl kaimiškų teritorijų, gamtinių erdvių ir kultūrinio paveldo, tačiau konkurencija dėl vietinio turisto Lietuvoje auga, todėl reikšmę įgauna infrastruktūra, pasiekiamumas ir paslaugų kokybė.

    Susisiekimas, aplinka ir viešosios paslaugos

    Strateginiuose tiksluose išskiriamas susisiekimo sistemos gerinimas ir junglumas, taip pat aplinkos apsauga, kraštovaizdžio puoselėjimas ir tvaraus vartojimo skatinimas. Šie tikslai dažniausiai susiję su praktiniais sprendimais: kelių būkle, viešojo transporto maršrutais, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, taip pat su sprendimais, kurie mažina taršą ir gerina gyvenimo kokybę gyvenvietėse.

    Gyventojams tiesiogiai svarbiausios kryptys taip pat įvardijamos aiškiai: ugdymo kokybės ir prieinamumo plėtra, socialinė įtrauktis ir saugi socialinė aplinka, kokybiškos ir modernesnės sveikatos apsaugos užtikrinimas. Tokie prioritetai paprastai apima tiek infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklų ar sveikatos įstaigų atnaujinimą, tiek paslaugų prieinamumą skirtingose seniūnijose.

    Saugumas, kultūra ir savivaldos efektyvumas

    Dokumente taip pat numatyta didinti kultūrinę įtrauktį, skatinti turiningą laisvalaikį ir užtikrinti viešąjį saugumą. Savivaldybių praktikoje tai gali reikšti investicijas į kultūros ir sporto erdves, bendruomenių iniciatyvas, prevencines programas bei bendradarbiavimą su policija ir kitomis tarnybomis.

    Atskiras tikslas yra savivaldos veiklos efektyvumas, kuris dažniausiai siejamas su paslaugų skaitmeninimu, trumpesniais aptarnavimo terminais, aiškesne komunikacija su gyventojais ir geresniu projektų valdymu. Savivaldybė nurodo, kad vizija ir tikslai apibrėžti Vilniaus rajono savivaldybės 2024–2032 metų strateginiame plėtros plane, kuris turėtų būti pagrindinis dokumentas vertinant, kaip deklaruojami prioritetai virs konkrečiais sprendimais.

  • Lietuvos mokslų akademijos vizitas Kupiškyje: kokių sprendimų ieškota dėl durpynų ir erozijos

    Lietuvos mokslų akademijos vizitas Kupiškyje: kokių sprendimų ieškota dėl durpynų ir erozijos

    Vizitas Kupiškio rajono savivaldybėje

    2026 metų gegužės 13 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos mokslų akademijos delegacija. Susitikimo tikslas buvo stiprinti mokslo ir regionų partnerystę bei aptarti aplinkosaugos, gamtos išteklių ir tvarios plėtros klausimus.

    Susitikimas vyko Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Svečius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas, pabrėžęs, kad regionams svarbu turėti tiesioginį dialogą su akademine bendruomene.

    Kas atvyko ir ką aptarė

    Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Vytautas Nekrošius pristatė delegaciją ir jos darbotvarkę. Jo teigimu, tokie vizitai leidžia geriau suprasti konkrečius savivaldybių poreikius ir mokslo galimybes prisidėti prie praktinių sprendimų.

    Delegacijoje taip pat dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentai Juozas Augutis ir Aivaras Kareiva, vyriausiasis mokslinis sekretorius Zenonas Dabkevičius, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas Vidmantas Stanis, akademikai Arvydas Povilaitis ir Kęstutis Armolaitis.

    Kupiškio krašto pristatyme akcentuotas rajono geografinis išskirtinumas, kultūrinis ir istorinis paveldas, bendruomenės iniciatyvos. Aptariant plėtros kryptis, dėmesys sutelktas į tai, kaip aplinkosauginiai sprendimai gali būti derinami su vietos ekonomika ir gyventojų interesais.

    Dėmesys krantų erozijai ir durpynams

    Renginio metu pristatyti du aplinkosaugai svarbūs pranešimai, susiję su vandens telkinių pakrančių būkle ir durpynų ateitimi. Diskusijos kryptis atspindėjo vis dažniau savivaldybėms tenkančius iššūkius: nuo kraštovaizdžio pokyčių iki klimato kaitos poveikio.

    Akademikas Arvydas Povilaitis pristatė temą apie vandens telkinių krantų eroziją, aptardamas vandens lygio svyravimų įtaką ir procesus, kurie ardo pakrantes. Taip pat kalbėta apie galimas prevencines priemones, įskaitant inžinerinius sprendimus ir gamta paremtas priemones, kai pakrančių stabilumui pasitelkiama augalija.

    Akademikas Kęstutis Armolaitis pranešime apie Lietuvos durpynų ekologinę būklę akcentavo, kad nusausintų durpynų atkūrimas ir užvandeninimas gali turėti reikšmės biologinei įvairovei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui. Paminėtas ir Šepetos durpyno pavyzdys, kaip praktinis atvejis, leidžiantis vertinti atkūrimo priemonių eigą.

    Pranešime taip pat aptarta durpynų gaisrų specifika, kai ugnis gali plisti po žeme ir išlikti ilgą laiką. Toks reiškinys, pasak mokslininkų, kelia papildomų rizikų, todėl prevencija ir teritorijų valdymas tampa svarbia savivaldybių bei aplinkosaugos institucijų darbotvarkės dalimi.

    „Mokslo ir savivaldos dialogas padeda spręsti realias problemas, o regionams svarbu turėti prieigą prie patikimų žinių ir kompetencijų“, – sakė akademikas Vytautas Nekrošius.

    Po pranešimų vyko diskusija, kurioje dalyvavo ir UAB „Durpeta“ valdybos pirmininkas Gintaras Rapkauskas. Aptartos durpynų naudojimo perspektyvos, tvaraus išteklių valdymo kryptys ir tai, kokių sprendimų reikia, kad aplinkosauga būtų suderinta su vietos ekonominiais interesais.

    Vizito pabaigoje delegacija buvo pakviesta susipažinti su Kupiškio krašto paveldu, apsilankyti Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje ir vienuolyno ansamblyje. Savivaldybė akcentavo, kad tokie susitikimai kuria prielaidas ilgalaikiams bendriems projektams ir žiniomis grįstai regionų plėtrai.

  • Reunjono oro uostas atsisakė kondicionierių: naujas terminalas vėsina pats ir taupo energiją

    Reunjono oro uostas atsisakė kondicionierių: naujas terminalas vėsina pats ir taupo energiją

    Prancūzijai priklausančioje Reunjono saloje Indijos vandenyne atidarytas bioklimatinis atvykimo terminalas, kuris veikia be oro kondicionavimo. Projektą įgyvendinęs Roland Garros oro uostas skelbia, kad tai pirmasis tokio tipo terminalas tropikų zonoje, o pagrindinis komforto šaltinis čia – natūrali ventiliacija.

    Terminalo koncepcija remiasi vietos klimato ypatumais: pastatas suprojektuotas taip, kad pasatų vėjas būtų nukreipiamas per fasadus ir stogą. Konstrukcijose įrengta daugiau nei 800 automatizuotų žaliuzinių langų angų, kurios realiuoju laiku reguliuojamos pagal oro sąlygas, naudojant oro stoties duomenis.

    „Šis pastatas sunaudoja maždaug 55–60 proc. mažiau energijos nei analogiškas kondicionuojamas pastatas. Nuo 8 000 tonų anglies dioksido 2011 metais nusileidome iki mažiau nei 1 000 tonų dabar“, – sakė oro uosto tvarios plėtros vadovas Marc Delanoë.

    Architektūrinė terminalo ašis – vadinamasis bioklimatinis kanjonas, ilga vidinė erdvė, kuri padeda sukurti traukos efektą. Pasak projekto architektų, vėjas pastato viršuje pagreitėja, susidaro „siurbimo“ efektas ir oras natūraliai teka per vidų, o tai leidžia palaikyti termiškai komfortišką aplinką be mechaninio vėsinimo.

    „Svarbiausias projekto akcentas yra bioklimatinis kanjonas. Kai oro srautas prie odos siekia vieną metrą per sekundę, pojūtis būna maždaug keturiais laipsniais vėsesnis nei rodo termometras“, – sakė architektas Éric Bussolino iš „AIA Life Designers“.

    Terminale integruota ir želdynų sistema: viduje bei ant stogo pasodinti endeminiai augalai, atrinkti Reunjono botanikos konservatorijos. Oro uosto atstovai teigia, kad toks sprendimas ne tik stiprina vėsos pojūtį, bet ir prisideda prie kai kurių nykstančių rūšių išsaugojimo.

    Bioklimatinio terminalo statybos siejamos su poreikiu modernizuoti bagažo patikrą pagal Europos reikalavimus. Bendra projekto vertė – apie 65 mln. eurų, o 58 proc. finansavimo skirta iš Europos Sąjungos sanglaudos politikos priemonių; didžioji dalis darbų patikėta vietos įmonėms, sukūrus maždaug 1 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų.

    Aviacijos sektoriui patiriant vis didesnį spaudimą mažinti poveikį klimatui, oro uostai vis dažniau ieško būdų mažinti infrastruktūros energijos poreikį. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad aviacija sudaro reikšmingą transporto šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį, todėl investicijos į efektyvesnius terminalus tampa viena iš realiausių priemonių mažinti emisijas, nepriklausomai nuo skrydžių apimčių.

    Roland Garros oro uostas skelbia, kad dekarbonizacijos planas tęsiamas ir toliau: artimiausiu metu numatyta pertvarkyti išvykimo terminalo erdves, o strateginis tikslas – iki 2030 metų pasiekti oro uosto energetinį savarankiškumą. Projektas jau sulaukė tarptautinio dėmesio ir apdovanojimų, o pats oro uostas minimas tarp estetiškai išskirtinių pasaulio oro uostų.