Prancūzijai priklausančioje Reunjono saloje Indijos vandenyne atidarytas bioklimatinis atvykimo terminalas, kuris veikia be oro kondicionavimo. Projektą įgyvendinęs Roland Garros oro uostas skelbia, kad tai pirmasis tokio tipo terminalas tropikų zonoje, o pagrindinis komforto šaltinis čia – natūrali ventiliacija.
Terminalo koncepcija remiasi vietos klimato ypatumais: pastatas suprojektuotas taip, kad pasatų vėjas būtų nukreipiamas per fasadus ir stogą. Konstrukcijose įrengta daugiau nei 800 automatizuotų žaliuzinių langų angų, kurios realiuoju laiku reguliuojamos pagal oro sąlygas, naudojant oro stoties duomenis.
„Šis pastatas sunaudoja maždaug 55–60 proc. mažiau energijos nei analogiškas kondicionuojamas pastatas. Nuo 8 000 tonų anglies dioksido 2011 metais nusileidome iki mažiau nei 1 000 tonų dabar“, – sakė oro uosto tvarios plėtros vadovas Marc Delanoë.
Architektūrinė terminalo ašis – vadinamasis bioklimatinis kanjonas, ilga vidinė erdvė, kuri padeda sukurti traukos efektą. Pasak projekto architektų, vėjas pastato viršuje pagreitėja, susidaro „siurbimo“ efektas ir oras natūraliai teka per vidų, o tai leidžia palaikyti termiškai komfortišką aplinką be mechaninio vėsinimo.
„Svarbiausias projekto akcentas yra bioklimatinis kanjonas. Kai oro srautas prie odos siekia vieną metrą per sekundę, pojūtis būna maždaug keturiais laipsniais vėsesnis nei rodo termometras“, – sakė architektas Éric Bussolino iš „AIA Life Designers“.
Terminale integruota ir želdynų sistema: viduje bei ant stogo pasodinti endeminiai augalai, atrinkti Reunjono botanikos konservatorijos. Oro uosto atstovai teigia, kad toks sprendimas ne tik stiprina vėsos pojūtį, bet ir prisideda prie kai kurių nykstančių rūšių išsaugojimo.
Bioklimatinio terminalo statybos siejamos su poreikiu modernizuoti bagažo patikrą pagal Europos reikalavimus. Bendra projekto vertė – apie 65 mln. eurų, o 58 proc. finansavimo skirta iš Europos Sąjungos sanglaudos politikos priemonių; didžioji dalis darbų patikėta vietos įmonėms, sukūrus maždaug 1 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų.
Aviacijos sektoriui patiriant vis didesnį spaudimą mažinti poveikį klimatui, oro uostai vis dažniau ieško būdų mažinti infrastruktūros energijos poreikį. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad aviacija sudaro reikšmingą transporto šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį, todėl investicijos į efektyvesnius terminalus tampa viena iš realiausių priemonių mažinti emisijas, nepriklausomai nuo skrydžių apimčių.
Roland Garros oro uostas skelbia, kad dekarbonizacijos planas tęsiamas ir toliau: artimiausiu metu numatyta pertvarkyti išvykimo terminalo erdves, o strateginis tikslas – iki 2030 metų pasiekti oro uosto energetinį savarankiškumą. Projektas jau sulaukė tarptautinio dėmesio ir apdovanojimų, o pats oro uostas minimas tarp estetiškai išskirtinių pasaulio oro uostų.

Leave a Reply