CP v2

Tag: Tvarus turizmas

  • Lietuva pateko į prestižinį finalą: kodėl užsieniečiai staiga ima rinktis mūsų patirtis?

    Dar visai neseniai Lietuva tarptautiniuose kelionių planuose dažnai atsidurdavo kaip mažiau žinoma Europos kryptis, tačiau pastaraisiais metais situacija akivaizdžiai keičiasi. Augantys turistų srautai, tarptautinių gidų dėmesys ir įvertinimai rodo, kad šalis vis dažniau pasirenkama ne atsitiktinai, o dėl konkrečių patirčių.

    Valstybės duomenys apie apgyvendinimo įstaigas rodo, kad pernai Lietuvoje apsistojusių turistų skaičius augo 3,7 proc. ir pasiekė beveik 4,26 mln. Užsienio turistų srautas didėjo beveik 12 proc., o kai kuriose rinkose augimas buvo dar ryškesnis, pavyzdžiui, iš Vokietijos svečių padaugėjo 16 proc., iš Lenkijos – 15 proc.

    Ekonomiškai turizmas taip pat grįžta į priešpandeminį tempą: sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė vertinama maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad keliautojų pinigai vis dažniau virsta realia nauda apgyvendinimui, maitinimui, kultūros renginiams, regionų paslaugoms ir darbo vietoms.

    Tarptautinis dėmesys ir finalas

    Lietuvos matomumą stiprina ne tik statistika, bet ir tarptautinis pripažinimas. Šiemet Lietuva pateko į „Wanderlust Reader Travel Awards 2026“ finalą dviejose kategorijose: geidžiamiausios šalies Europoje ir geidžiamiausios augančios krypties, o tai yra svarbus signalas rinkoms, kuriose kelionių pasirinkimus stipriai veikia rekomendacijos ir reputacija.

    Tokių apdovanojimų svorį didina auditorijos mastas: ankstesniais metais balsavime dalyvavo daugiau nei 208 000 skaitytojų, kurie atidavė milijonus balsų. Nugalėtojai turėtų paaiškėti lapkričio mėnesį, tačiau vien patekimas į finalą jau veikia kaip stiprus reklaminis argumentas kelionių planuotojams.

    „Keliautojas šiandien renkasi ne šalį, o patirtį, todėl Lietuvai svarbiausia aiškiai įvardyti, ką čia galima patirti unikalaus“, – sako VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

    Kas traukia: nuo tradicijų iki gastronomijos

    Šiuolaikinės kelionių tendencijos Europoje rodo augantį poreikį trumpoms, bet turiningoms išvykoms, kuriose svarbi kokybė, vietinis autentiškumas ir tvarumas. Lietuva šioje kryptyje turi aiškių kozirių: tradicijų renginiai, regionų patirtys ir gamtos turizmas dažnai siejami su tuo, ko didmiesčiuose vis labiau trūksta – erdve, tyla ir lėtesniu tempu.

    Tarp išskirtinių patirčių dažnai minimos tokios tradicijos kaip Kaziuko mugė ir Užgavėnės, kurios keliautojams tampa ne tik renginiu, bet ir kultūriniu pasakojimu. Prie regioninės traukos prisideda ir tarptautiniai įvertinimai, pavyzdžiui, Platelių paminėjimas tarp geriausių turizmo kaimų pasaulyje, kuris sustiprina mažesnių vietovių patrauklumą.

    Vis didesnį svorį įgauna ir gastronomija. Pirmojo „Michelin“ gido leidimo Lietuvoje metu buvo rekomenduoti 34 restoranai, o naujausiame leidime rekomenduojamų vietų skaičius išaugo iki 44, tarp jų yra keturi restoranai su „Michelin“ žvaigždėmis ir aštuoni įvertinti „Bib Gourmand“.

    Gastronominis turizmas dažnai veikia kaip kelionės priežastis, o ne priedas prie programos, todėl tokie renginiai kaip „Pink Soup Fest“ tampa konkrečiu pretekstu atvykti. Be to, tarptautinių gidų pripažinimas padeda keliautojams lengviau apsispręsti, ypač planuojant trumpas miesto ar savaitgalio keliones.

    Kur slypi didžiausias potencialas

    Rinkodaros požiūriu Lietuvai svarbiausia pritraukti ne tik daugiau žmonių, bet ir didesnės vertės srautus: kultūros, gastronomijos, gamtos ir sveikatingumo keliautojus, kurie ieško autentiškos, kokybiškos patirties. Tokie turistai paprastai daugiau išleidžia vietoje ir dažniau keliauja ne vien į sostinę, bet ir į regionus.

    Tikslinėse rinkose dažniausiai išskiriamos Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, o atskiras neišnaudotas potencialas matomas Skandinavijoje, ypač Švedijoje ir Suomijoje. Šiose šalyse keliautojai tradiciškai vertina tvarumą, gamtą ir aktyvų laisvalaikį, todėl Lietuva gali konkuruoti aiškiai suformuluotomis, konkrečiomis patirčių žinutėmis.

    Esminis iššūkis dabar yra ne tik išlaikyti augimą, bet ir kryptingai gerinti pasiekiamumą bei susisiekimą, kartu nuosekliai komunikuojant, kuo Lietuva išsiskiria. Kitaip tariant, šalies istoriją tenka pasakoti ne bendromis frazėmis apie gražią gamtą, o konkrečiais argumentais, kodėl verta atvykti būtent dabar.

    Jei Lietuvai pavyks išlaikyti dėmesį tarptautinėse platformose ir tuo pačiu stiprinti kokybišką turizmo pasiūlą, šalis turi realią galimybę tapti pavyzdžiu, kaip mažesnė Europos valstybė gali auginti tvarų, aukštos vertės turizmą. Tam reikia mažiau kuklumo ir daugiau nuoseklumo, tiek kuriant produktą, tiek apie jį kalbant skirtingose rinkose.

  • „Žaliasis Startas“ Kyviškėse: 120 vaikų, 6 stovyklos ir modelis, kurį galės kopijuoti visi

    „Žaliasis Startas“ Kyviškėse: 120 vaikų, 6 stovyklos ir modelis, kurį galės kopijuoti visi

    Kyviškių kaimo bendruomenė „Kyvija“ per dvejus metus įgyvendino projektą „Žaliasis Startas: sumanios aplinkosaugos stovyklos vaikams ir jaunimui“. Iniciatyva sujungė aplinkosauginį ugdymą, pažintinį turizmą ir bendruomenės telkimą, o svarbiausiu rezultatu tapo ne vien įvykusios veiklos, bet ir sukurtas aiškus veikimo modelis.

    Per projekto laikotarpį surengtos 6 stovyklų pamainos, kuriose dalyvavo 120 vaikų ir jaunuolių. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviai ne tik klausėsi teorijos, bet mokėsi per patirtį: keliaudami, stebėdami vietos sprendimus ir praktiškai išbandydami tvaresnius kasdienius pasirinkimus.

    Kas yra „žalios stovyklos“ modelis?

    Projekto metu buvo suformuotas „žalios stovyklos“ modelis, paremtas patirtiniu mokymusi ir veiklų nuoseklumu. Jis apima aplinkosaugos temas, atsakingo vartojimo principus, elgesį gamtoje, atliekų mažinimą ir vietos pažinimą per realias situacijas, o ne vien per paskaitas.

    Pasak organizatorių, modelio esmė yra paprasta: aplinkosauga nėra atskira disciplina, ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip keliaujame, ką renkamės pirkti, kaip leidžiame laisvalaikį ir kokius sprendimus priimame namuose. Dėl to vaikai ir jaunimas skatinami matyti ryšius tarp gamtos, ekonomikos ir bendruomenės gerovės.

    Numatoma, kad sukurtas modelis bus prieinamas plačiau, todėl jį galės perimti ir kitos bendruomenės ar organizacijos, planuojančios panašias edukacines programas. Tai svarbu ir todėl, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui, o patirtinis mokymasis laikomas vienu veiksmingiausių būdų įtraukti jaunus žmones.

    Vilniaus rajonas kaip tvaraus turizmo erdvė

    Projekto dalyviai buvo skatinami atrasti, kad tvariam keliavimui nebūtina vykti toli. Vilniaus rajone gausu miškų, vandens telkinių, parkų, kultūros paveldo vietų ir kaimiškų teritorijų, kurios gali tapti patraukliomis kryptimis šeimoms, mokykloms ir jaunimo grupėms.

    Stovyklų metu jaunimas lankėsi įvairiose vietose, susipažino su bendruomenių iniciatyvomis ir smulkiaisiais verslais, išbandė edukacijas. Toks formatas padeda suprasti, kad vietos turizmas gali būti ir prasmingas, ir atsakingas, o kartu kurti realią naudą vietos žmonėms.

    Kodėl tai svarbu jaunimui ir bendruomenei?

    „Žaliojo Starto“ autoriai akcentuoja, kad aplinkosauga ir verslumas nėra priešybės. Atsakingas požiūris į gamtą gali tapti pagrindu naujoms paslaugoms ir veikloms, ypač ten, kur svarbus vietos identitetas, edukacija ir gamtiniai maršrutai.

    Per stovyklas dalyviai dirbo komandose, sprendė praktines užduotis, mokėsi savarankiškumo ir atsakomybės. Taip pat nurodoma, kad ne mažiau kaip 30 proc. dalyvių sudarė socialiai pažeidžiami ar socialinę atskirtį patiriantys jaunuoliai, todėl projektas turėjo ir socialinės įtraukties tikslą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad projektas nesibaigia kartu su finansavimo laikotarpiu: sukaupta patirtis bus naudojama toliau, o pats modelis gali tapti pagrindu panašioms iniciatyvoms kitose Lietuvos vietovėse. Idėja paprasta: kai jaunimas pažįsta savo kraštą, jis labiau jį vertina, o tai natūraliai veda ir prie didesnio noro saugoti aplinką.

    Projektas finansuotas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Vilniaus rajono savivaldybės ir Kyviškių kaimo bendruomenės „Kyvija“ lėšomis.

  • Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    By&nbspDianne Apen-Sadler
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Covering trains, buses and boats, getting around the famed Cumbrian landscape car-free is now easier and cheaper.

    The breathtaking landscapes of England’s Lake District have inspired some of the world’s most famous poets and writers, from William Wordsworth to Beatrix Potter.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Want to discover it for yourself? Then you might just want to buy this new travel pass unlocking the region.

    Offering unlimited travel on buses, trains and boats, the Cumbria Travel Pass is priced at £40 (€47) for one day, or £99 (€116) for three.

    Valid at any time on any day of the week, the pass covers Northern, TransPennine and Avanti trains, Stagecoach buses, and Lakes Day Cruises on Windermere.

    You’ll also get discounts on the Ravenglass and Eskdale Railway, Coniston Launch, and boat rides on Derwentwater with Keswick Launch and Ullswater with Ullswater Steamers.

    What to see and do in the Lake District

    Designated a National Park in 1951, and a UNESCO World Heritage Site in 2017, the Lake District spans some 2,362 square kilometres.

    There are 16 large lakes, of which Windermere is the biggest (and most famous). Here, you can go swimming, kayaking and paddleboarding, or head out on a rowing boat.

    The area has a long history, and you can visit everything from Roman ruins to Beatrix Potter’s Hill Top farmhouse.

    Of course, given the Lake District is home to England’s tallest peak (Scafell Pike), you’ll almost certainly want to go hiking.

    You can find all of the routes, which can be filtered by duration and accessibility, on the National Park Authority’s website.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Upių kruizų bumas Europoje: kelionės traukia vis jaunesnius, bet Reino infrastruktūra stringa

    Upių kruizų bumas Europoje: kelionės traukia vis jaunesnius, bet Reino infrastruktūra stringa

    Upių kruizai Europoje iš nišinio produkto vis labiau virsta viena sparčiausiai augančių turizmo krypčių. Keliautojus vilioja paprasta logika: nereikia nuolat keisti viešbučių, maršrutas suplanuotas, o išlaidos dažniausiai aiškesnės nei savarankiškai keliaujant per kelias šalis.

    Vokietijos kelionių rinka šią tendenciją jau pajuto ypač ryškiai. Vokietijos kelionių asociacijos DRV vertinimu, 2025 metais kruizai buvo tarp dinamiškiausių sektorių, o vokiečių išlaidos jūrų ir upių kruizams siekė apie 6,7 milijardo eurų, tai yra 8 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Skaičiai, rodantys pagreitį

    Europos upių kruizų rinkos mastą iliustruoja ir sektoriaus tyrimų duomenys: 2024 metais fiksuota apie 1,39 milijono keleivių, 3,537 milijardo eurų bendrųjų bilietų pajamų ir beveik 10 milijonų nakvynių kruiziniuose laivuose. Tyrimuose paprastai apžvelgiami šimtai laivų, kursuojančių pagrindinėmis Europos upėmis.

    Didžiausias dėmesys tenka Reino baseinui ir jo intakams, po jų rikiuojasi Dunojus, Prancūzijos vidaus vandenys, o už Europos ribų ryškiausi maršrutai siejami su Nilu. Be tradicinių Europos keliautojų, svarbesni tampa svečiai iš Šiaurės Amerikos, o paklausa auga ir kai kuriose Azijos bei Australijos rinkose.

    „Upių kruizai ir toliau rodo labai teigiamą raidą ir kartu su jūriniais kruizais išlieka svarbiu turizmo pramonės augimo varikliu“, – sakė DRV kruizų komiteto pirmininkas Benjaminas Krumpenas.

    Reinas išlieka svarbiausia kryptis

    Vokietijoje būtent Reinas tebėra pagrindinė upių kruizų scena: reta upė vienoje atkarpoje sujungia tiek žinomų miestų ir kultūrinių regionų. Maršrutai tarp Amsterdamo ir Bazelio leidžia per kelias dienas pamatyti skirtingus miestus, vyno regionus ir istorines senamiesčių panoramas.

    Ypač paklausios kelionės per Vidurinio Reino slėnį, garsėjantį pilimis, vynuogynais ir Lorelei uola. Turizmo operatoriams tai viena lengviausiai „parduodamų“ Europos upių atkarpų, nes ji atitinka daugelio užsienio svečių įsivaizduojamą Vokietijos vaizdinį: kraštovaizdis, istorija ir kultūra viename maršrute.

    Pasiūlą plečia ir intakai, tokie kaip Mozelis, Mainas, Nekaras ar Sarė, taip pat Dunojus. Šie maršrutai dažniau nuveda į mažesnius miestelius ir regionus, kurie masinio turizmo žemėlapiuose būna mažiau matomi, tačiau kruizams suteikia papildomos įvairovės.

    Augimą riboja krantinės ir elektra

    Didėjant srautams, vis dažniau kalbama ne tik apie turizmo naudą, bet ir apie infrastruktūrą. Kai kurios savivaldybės ir uostų operatoriai planuoja plėtrą, kad galėtų priimti keleivinius laivus ir paskirstyti turistų srautus po platesnį regioną.

    DRV atkreipia dėmesį, kad daugelyje vietų modernizacija nespėja paskui rinkos augimą. Tarp dažniausiai minimų problemų yra ribotas švartavimosi vietų skaičius, renovacijos reikalaujančios krantinės, techniniai apribojimai prie šliuzų ir svarbiausia – nepakankamas kranto elektros tiekimas.

    Kranto elektra laikoma vienu svarbiausių sprendimų mažinant taršą uostuose, nes laivams nebereikia laikyti įjungtų variklių stovint prie krantinės. Sektoriaus asociacijos IG RiverCruise vertinimu, didžioji dalis Europos keleivinių upių laivų jau gali jungtis prie kranto elektros, tačiau realų efektą lemia tai, ar tokia infrastruktūra įrengiama sausumoje.

    Laivyną plečia ir didieji žaidėjai

    Augant paklausai, aktyvėja ir stambieji turizmo koncernai. TUI Group valdoma TUI River Cruises yra paskelbusi apie dar du naujus laivus, turinčius pradėti plaukioti 2026 metų pavasarį, o iki 2028 metų planuoja laivyną padidinti iki dešimties laivų.

    Numatoma, kad nauji laivai kursuos pagrindiniais Europos maršrutais, įskaitant Reiną, Dunojų ir Mainą, o projektuojant dėmesys skiriamas alternatyviems degalams, pavyzdžiui, metanoliui. Vis dėlto net ir pažangesnės technologijos neišsprendžia esminio klausimo: ar uostai ir šliuzai bus pritaikyti augančiam laivų skaičiui.

    Aplinkosauginiai klausimai niekur nedingsta

    Upių kruizų plėtra vyksta kartu su nuolatiniu ginču dėl poveikio aplinkai. Aplinkosauginės organizacijos ne vienus metus kritikuoja laivų išmetamąsias dujas ir taršą, kuri priklauso nuo variklių, degalų ir eksploatacijos režimo, ypač uostuose.

    Upėse šios diskusijos dar aštresnės, nes laivai plaukia arti gyvenviečių ir jautrių ekosistemų. Dėl to svarbūs tampa ne tik CO2 mažinimo planai, bet ir triukšmo kontrolė, nuotekų tvarkymas, atliekų surinkimas bei reali kranto elektros plėtra.

    Rinka rodo augimo pagreitį, maršrutai įvairėja, o kruizai vis dažniau patraukia ir jaunesnius keliautojus. Tačiau ilgalaikė sėkmė priklausys nuo to, ar Europos upių regionai sugebės suderinti turizmo naudą su infrastruktūros atnaujinimu ir vietos bendruomenių lūkesčiais.

  • Suomių Laplandijoje – aukso luito medžioklė: Levi kurortas visą vasarą žada 20 000 eurų prizą

    Suomių Laplandijoje – aukso luito medžioklė: Levi kurortas visą vasarą žada 20 000 eurų prizą

    Suomijos Laplandijoje esantis Levi slidinėjimo kurortas šią vasarą sieks pritraukti keliautojus ne įprastomis žiemos trasomis, o lobio paieškų žaidimu. Kurortas paskelbė, kad nuo birželio 18 dienos startuos kelis mėnesius truksianti aukso luito medžioklė, kurios prizas vertinamas 20 000 eurų.

    Organizatoriai teigia, kad dalyviai gaus užuominas, vedančias per skirtingas Levi vietas ir vasaros pramogas. Užuominos turėtų nukreipti į pėsčiųjų ir dviračių maršrutus bei kitas šiltuoju sezonu siūlomas veiklas, o aukso luitas teoriškai gali būti surastas bet kuriuo metu.

    Paskutinė užuomina planuojama rugpjūčio 22 dieną, tad paieškų langas numatomas ilgas ir palaipsniui lengvėjantis. Svarbi detalė ta, kad organizatoriai pabrėžia saugumo taisykles: aukso luito nereikės kasti, o ieškoti bus leidžiama tik nurodytose teritorijose.

    „Levi labiausiai žinomas dėl žiemos, tačiau šiaurės vasarą daugelis vis dar nėra atradę. Norime suteikti keliautojams naują priežastį atvykti, kai saulė nenusileidžia, o kalvų peizažas atsiskleidžia visai kitu kampu“, – sakė „Visit Levi“ vadovė Satu Pesonen.

    Paieškos siejamos ir su vadinamuoju vidurnakčio saule, kai vietovėse į šiaurę nuo Šiaurės poliarinio rato vasaros mėnesiais saulė visiškai nenusileidžia. Levi regione šis reiškinys paprastai tęsiasi nuo vėlyvo pavasario iki liepos pabaigos, todėl dalyviai turės daugiau šviesaus meto paieškoms.

    Projektą kurortas rengia kartu su Kittilėje veikiančia aukso kasybos bendrove „Agnico Eagle Finland“ ir Levi slidinėjimo kurortu. Organizatoriai teigia, kad iniciatyva taip pat skirta pabrėžti Levi, kaip tvariai keliauti kviečiančios krypties, vasaros potencialą.

    Kas yra vidurnakčio saulė?

    Vidurnakčio saulė – tai laikotarpis, kai vasarą saulė tam tikrose platumose nenusileidžia už horizonto, todėl naktis išlieka šviesi. Šis reiškinys būdingas vietovėms į šiaurę nuo Šiaurės poliarinio rato ir stebimas ir kituose Šiaurės Europos regionuose.

    Priešingas reiškinys yra poliarinė naktis, kai žiemą saulė nepakyla virš horizonto. Dėl to šiauriniuose regionuose skirtingi sezonai tampa iš esmės skirtingomis kelionių patirtimis: vasarą dominuoja ilgos šviesios valandos, o žiemą keliautojai dažnai taikosi į šiaurės pašvaistes.

  • Afrikos prabangūs safari nameliai kelia kartelę: nuo skrydžių sraigtasparniu iki „slow safari“ patirčių

    Afrikos prabangūs safari nameliai kelia kartelę: nuo skrydžių sraigtasparniu iki „slow safari“ patirčių

    Safari kelionės Afrikoje vis dažniau tampa ne tik laukinių gyvūnų stebėjimu, bet ir aukšto lygio viešbučių patirtimi, kurioje svarbūs dizainas, virtuvė, privatumas ir tvarumas. Naujausių atidarymų banga Pietų Afrikoje, Tanzanijoje, Zambijoje ir Botsvanoje rodo, kad prabanga šiandien vertinama per išskirtines patirtis, o ne vien per kvadratinius metrus.

    Rinkoje ryškėja kelios kryptys: mažesnės, intymios stovyklos su ribotu numerių skaičiumi, „off-grid“ sprendimai, daugiau dėmesio sveikatingumui ir vietos bendruomenėms. Keliautojai vis dažniau ieško ne „pažymėti varnelę“ tipo maršruto, o lėtesnio ritmo, kai safaris tampa visos dienos buvimu gamtoje.

    Nuo „off-grid“ iki sraigtasparnio

    Viena ryškiausių naujienų Pietų Afrikoje – „Mantis Hiddn“, įkurtas privačiame rezervate Addo Elephant nacionalinio parko teritorijoje. Apgyvendinimas čia orientuotas į privatumą ir komfortą: siūlomi apartamentai bei vilos, dalyje jų įrengtos lauko vonios, o kai kuriuose numeriuose – baseinai ir asmeninio aptarnavimo sprendimai.

    Ši vieta akcentuoja ir mažesnį poveikį aplinkai: naudojama saulės energija, vandens surinkimo bei perdirbimo sistemos, o statyboms pasirenkamos vietinės medžiagos. Patirtys apima ne tik safarius, bet ir žygius gamtoje, žvaigždžių stebėjimą bei maršrutus pakrante, kai kelionės forma tampa tokia pat svarbi kaip ir tikslas.

    Zambijoje duris atveriantis „Anantara Kafue River Tented Camp“ išnaudoja vieno didžiausių Afrikos saugomų parkų potencialą ir kuria itin prabangų „tented“ formatą. Svečiai gali atvykti sraigtasparniu, o apgyvendinimas siūlo privačius baseinus ir vaizdus į Kafue upę.

    Šio tipo projektuose vis dažniau juntamas sveikatingumo segmentas: vietoje veikiantys SPA, ritualai, paremti vietos gamta, ir aukšto lygio gastronomija, kur pagrindinis vaidmuo skiriamas regioniniams produktams. Tokia kryptis atspindi bendrą prabangos kelionių tendenciją, kai svarbiausia tampa holistinė poilsio kokybė.

    Tanzanija: „slow safari“ ir mažiau turistų

    Tanzanijoje ryškėja dvi paralelinės kryptys: klasikinis Serengečio maršrutas ir ramesni, mažiau lankomi regionai. „Auberge Safari“ pristatomas kaip kelių aukštos klasės stovyklų ir namelių kolekcija, leidžianti keliautojams derinti skirtingas vietoves nuo Serengečio iki Lake Manyara bei didesnių saugomų teritorijų.

    Tokie projektai dažnai siekia sujungti skirtingus safario „žanrus“: nuo tradicinių išvykų stebėti liūtus ar upių kirtimus iki kultūrinių susitikimų su vietos bendruomenėmis. Keliautojui tai suteikia daugiau lankstumo, o operatoriams – galimybę siūlyti ilgesnes, labiau suasmenintas programas.

    Kita kryptis – „slow safari“, kai mažinamas tempas ir daugiau dėmesio skiriama ramiam buvimui gamtoje. Tokį požiūrį akcentuoja ir kai kurie Tanzanijos projektai, siūlantys mažiau skubos, daugiau gamtos stebėjimo iš stovyklos, lėtesnes išvykas bei vakarienes po atviru dangumi.

    Į šią bangą įsilieja ir „Ubuyu“, atidaromas Ruaha nacionaliniame parke, kuris garsėja baobabais, dramatišku kraštovaizdžiu ir įspūdinga fauna, tačiau paprastai sulaukia mažesnių turistų srautų nei šiauriniai parkai. Čia akcentuojamas dizainas, natūralios medžiagos, atviros erdvės ir ramybės jausmas, o safaris derinamas su poilsiu bei sveikatingumo idėjomis.

    Botsvana: privatumas Okavango deltoje

    Botsvanoje išskirtinumo korta tradiciškai siejama su Okavango delta, kur logistika sudėtingesnė, o apgyvendinimas dažnai orientuotas į mažą svečių skaičių ir didelį privatumo lygį. „Singita Elela“ planuojamas atidarymas Okavango deltoje stiprina šią kryptį: numatomas nedidelis apartamentų skaičius, didelis dėmesys aplinkosaugai ir konservacijai.

    Tokio tipo stovyklos paprastai remiasi principu „mažiau, bet geriau“: mažesnė infrastruktūra, daugiau erdvės vienam svečiui, daugiau tylos ir galimybė patirti vietą be masinio turizmo elementų. Keliautojams tai reiškia didesnę kainą, bet kartu ir išskirtinę, sunkiai pakartojamą patirtį.

    Bendra kryptis aiški: Afrikos safari prabanga persikelia nuo vien tik prabangių numerių prie visos kelionės dramaturgijos. Dizainas, tvarumas, vietos virtuvė, sveikatingumas ir lėtesnis tempas tampa nauju standartu tiems, kurie ieško ne tik nuotraukų, bet ir gilesnio ryšio su kraštovaizdžiu.

  • Naktiniai traukiniai Europoje 2026 metais: naujas žemėlapis rodo maršrutus ir dingusias linijas

    Naktiniai traukiniai Europoje 2026 metais: naujas žemėlapis rodo maršrutus ir dingusias linijas

    Traukinių bumas Europoje

    Kelionės traukiniais Europoje pastaraisiais metais stipriai populiarėja, o dalis keliautojų sąmoningai renkasi geležinkelius vietoj skrydžių. Šią tendenciją stiprina ir klimato kaitos darbotvarkė, ir patogesni tarptautiniai maršrutai, ypač ten, kur galima nuvažiuoti per naktį.

    Vis dėlto augantis noras keliauti traukiniais ne visur sutampa su pasiūla: keliautojai dažnai susiduria su ribotu bilietų kiekiu, sudėtingu tarptautiniu planavimu ir nevienodais kainų modeliais. Naktinių traukinių segmente tai matyti ypač aiškiai, nes kai kurie maršrutai plečiami, o kiti tuo pat metu trumpinami ar iš viso nutraukiami.

    Interaktyvus naktinių traukinių žemėlapis

    Europos tarpvalstybinius naktinius traukinius populiarinantis tinklas Back-on-Track paskelbė 2026 metų interaktyvų žemėlapį. Jame vienu žvilgsniu sužymėti reguliarūs miegamųjų traukinių maršrutai, kad keliautojams būtų lengviau planuoti keliones ir palyginti alternatyvas skrydžiams.

    Žemėlapis pateikiamas viešai, o kartu vystoma ir maršrutų duomenų bazė su praktine informacija apie reisus bei planavimo niuansus. Tokie įrankiai ypač praverčia, kai kelionė apima kelias šalis, skirtingus vežėjus ir nevienodas rezervavimo sistemas.

    „Šis leidimas pasirodo ypač svarbiu metu, kai didėja paklausa prieinamesnėms ir tvaresnėms kelionėms, o naktiniai traukiniai gali tapti realia alternatyva“, – teigiama Back-on-Track pranešime.

    Kur atsirado naujų krypčių, o kur jos dingo

    2026 metų leidime išskiriamos penkios naujos jungtys, kurios jau pradėtos vykdyti arba planuojamos artimiausiu metu. Tarp jų minimas „European Sleeper“ maršrutas Paryžius–Berlynas, taip pat nauji Lenkijos PKP maršrutai, sujungiantys Lenkiją su Praha ir Miunchenu, bei planuojama kryptis Briuselis–Milanas.

    Tuo pat metu žemėlapyje fiksuojama ir priešinga kryptis: nurodoma, kad per laikotarpį dingo dešimt linijų, įskaitant dalį populiarių „ÖBB Nightjet“ maršrutų. Kaip ryškus pavyzdys minimas ir ilgas Stokholmo–Narviko naktinis reisas, kuris buvo vienas ilgiausių Europoje.

    Kai kurios paslaugos ne visai panaikintos, bet sutrumpintos, todėl keičiasi įprasti keliautojų įpročiai. Pavyzdžiui, anksčiau buvęs ilgesnis reisas Bratislava–Splitas dabar pradedamas Vienoje, tad daliai keleivių atsiranda papildomas persėdimas.

    „Didžiausia kliūtis naktiniams traukiniams Europoje yra investicijų į riedmenis trūkumas. Paklausa yra, tačiau be reikšmingų investicijų potencialo neatskleisime“, – sakė Back-on-Track pirmininkas Juri Maier.

    „Yra koncepcijų, kaip vienu traukiniu vežti iki 750 miegančių keleivių, o tai daugelyje krypčių leistų dirbti pelningai. Tam reikia investicijų dabar“, – pridūrė jis.

    Kitas veiksnys, kuris trumpuoju laikotarpiu veikia naktinių traukinių patikimumą, yra plataus masto geležinkelio darbai įvairiose Europos šalyse. Dėl jų keičiasi tvarkaraščiai, atsiranda apylankos, o kai kuriuos maršrutus tenka laikinai stabdyti arba retinti.

    Back-on-Track atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad ilgesnėje perspektyvoje situaciją turėtų pagerinti infrastruktūros projektai, kurie iki 2032 metų gali atverti daugiau realių tarpvalstybinių jungčių. Tačiau atskiriems maršrutams išliks operaciniai iššūkiai, pavyzdžiui, sudėtingas derinimas per Šveicariją planuojamoje Briuselio–Milano kryptyje.

  • Trakų atstovas Europos ežerų festivalyje Italijoje: kokie projektai gali atkeliauti į Trakus

    Trakų atstovas Europos ežerų festivalyje Italijoje: kokie projektai gali atkeliauti į Trakus

    Trakų rajono savivaldybės mero patarėjas Arvydas Katkus gegužės 29 dieną – birželio 2 dieną dalyvavo Europos ežerų festivalyje Italijoje, Iseo mieste. Renginys subūrė ežerų regionų savivaldybių ir organizacijų atstovus, kurie pristatė tvaraus turizmo, kultūros ir bendruomenių stiprinimo iniciatyvas.

    Festivalio programoje vyko konferencijos, delegacijų susitikimai ir kultūriniai renginiai, kuriuose aptarta, kaip ežerų teritorijos gali tapti ilgalaikio regionų vystymo ašimi. Trakai šiame kontekste pristatyti kaip Galvės ežero regionas ir Lietuvos patirtis, derinant turizmą su paveldo apsauga.

    Susitikimų metu taip pat vyko tinklo nEUlakes Generalinė Asamblėja, kurioje svarstytos plėtros kryptys ir bendrų projektų planai. Tinklas vienija narius iš 17 Europos valstybių, o artimiausiu metu numatoma plėtra, kuri turėtų dar labiau išplėsti partnerystes ir projektinių idėjų geografiją.

    Kas yra nEUlakes tinklas?

    nEUlakes telkia Europos ežerų savivaldybes ir organizacijas, siekiančias skatinti tvarų turizmą, saugoti kultūrinį paveldą ir stiprinti vietos bendruomenes. Pagrindinis tikslas – kad ežerų regionai kurtų ne vien sezoninę ekonomiką, o ilgalaikes iniciatyvas, paremtas aplinkosauga ir vietos identitetu.

    Tinklo renginiuose daug dėmesio skiriama praktiniams sprendimams, kaip subalansuoti lankytojų srautus, išsaugoti kraštovaizdį ir kurti patrauklias paslaugas vietos gyventojams. Tai ypač aktualu ežerų miestams, kuriuose turizmo pikas dažnai sutampa su didžiausiu poveikiu gamtai.

    THERRA projektas ir Trakų vaidmuo

    Komandiruotės metu aptartas Europos Sąjungos finansuojamas projektas THERRA, kuris jungia keturias ežerų savivaldybes: Iseo Italijoje, Skradin Kroatijoje, Keszthely Vengrijoje ir Trakus Lietuvoje. Projekto kryptis – tradicijų ir paveldo stiprinimas, kartu ieškant būdų, kaip jaunimą įtraukti į vietos iniciatyvas.

    Projekte ežerai matomi ne tik kaip gamtos objektai ar turizmo traukos taškai, bet ir kaip bendruomenės dialogo erdvės. Daug dėmesio skiriama europinės tapatybės, kultūros paveldo pažinimo ir pilietinio dalyvavimo skatinimui, kad vietos iniciatyvos turėtų tęstinumą.

    Renginiai Trakuose numatomi 2027 metais

    Numatoma, kad 2027 metais gegužės 28 dieną – 30 dieną Trakuose vyks baigiamasis projekto renginys Climate, Community and the Future, integruotas į Trakų vasaros renginių programą. Planuojama pristatyti keliaujančią parodą ir rengti diskusijas apie tvarumą, biologinę įvairovę bei kultūros paveldo apsaugą.

    Taip pat svarstoma parengti bendrą dokumentą Lakes for Europe manifestą, kuris apibrėžtų ežerų regionų bendradarbiavimo principus ir prioritetus. Tokie dokumentai dažnai tampa pagrindu naujoms partnerystėms ir lengviau atveria kelią tolesniam finansavimui.

    Be THERRA, susitikimuose aptartos ir kitos ateities galimybės, siejamos su tarptautinėmis programomis, orientuotomis į miestų partnerystes ir tinklaveiką. Trakai, būdami aktyvūs nEUlakes nariai, svarsto įsitraukimą į naujas iniciatyvas, kurios galėtų stiprinti pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą bei gerosios praktikos mainus.

    Pasak savivaldybės, dalyvavimas Italijoje buvo svarbus tiek pristatant Trakų regioną tarptautinėje erdvėje, tiek mezgant ryšius su kitomis savivaldybėmis. Tokie kontaktai dažnai lemia, ar savivaldybė tampa partneriu naujuose projektuose ir ar vietos idėjos turi galimybę virsti konkrečiomis veiklomis.

    „Dalyvavimas nEUlakes veikloje atveria Trakams galimybes aktyviau įsitraukti į tarptautinius projektus ir perimti pažangią praktiką, susijusią su tvariu turizmu bei bendruomenių stiprinimu“, – sakė Trakų rajono savivaldybės mero patarėjas Arvydas Katkus.

  • Traukiniai iš Londono į Stirlingą nuo 35 eurų: „Lumo“ atidarė naują maršrutą per Britaniją

    Traukiniai iš Londono į Stirlingą nuo 35 eurų: „Lumo“ atidarė naują maršrutą per Britaniją

    Jungtinėje Karalystėje startavo naujas pigių traukinių maršrutas, jungiantis Londoną ir Škotijos miestą Stirlingą. Jį pradėjo vykdyti atviros prieigos vežėjas „Lumo“, siekiantis pasiūlyti alternatyvą vidaus skrydžiams ir kelionėms automobiliu.

    „Lumo“ nurodo, kad naujasis reisas Vakarų pakrantės pagrindine linija pradėtas vykdyti gegužės 25 dieną. Maršrutas driekiasi nuo Londono Euston stoties iki Stirlingo, pakeliui stojant, be kita ko, Milton Keynes, Crewe, Preston, Carlisle, Lockerbie, Motherwell, Larbert stotyse.

    Bilietų kainos, vežėjo teigimu, prasideda nuo maždaug 35 eurų kelionei tarp Londono ir Stirlingo. Trumpesniems atstumams, pavyzdžiui, tarp Prestono ir Stirlingo, minimali kaina siekia apie 17 eurų, tačiau galutinė suma priklauso nuo konkretaus reiso ir pirkimo laiko.

    Nacionalinės tvaraus transporto aljanso „Transform Scotland“ direktorius Colinas Howdenas teigia, kad tokios iniciatyvos padeda mažinti kelionių poveikį klimatui.

    „Džiaugiamės matydami naują paslaugą, kuri sujungia Stirlingą su Londonu ir siūlo mažesnio anglies pėdsako alternatyvą už prieinamą kainą“, – sakė Colinas Howdenas.

    Pasak jo, tiesioginis susisiekimas gali tapti postūmiu Stirlingo tvaraus turizmo ambicijoms, nes palengvina atvykimą tiek keliaujantiems iš Londono, tiek tarptautiniams turistams. Geležinkelio sektoriuje tai atitinka platesnę Europos kryptį skatinti keliones bėgiais, kai keliautojai vis dažniau renkasi ne greičiausią, o patogiausią ir labiau prognozuojamą maršrutą.

    Stirlingas šiandien daugeliui siejasi su universitetiniu miestu, tačiau istoriškai tai buvo reikšmingas valdžios centras. Vienas lankomiausių objektų yra Stirlingo pilis, o pats miestas dažnai pristatomas kaip patogus atspirties taškas kelionėms į Škotijos Aukštumas.

    Ką svarbu žinoti apie „Lumo“

    „Lumo“ veiklą pradėjo 2021 metais ir jau vykdo reisus Rytų pakrantės pagrindine linija, jungiančia Londoną su Edinburgu ir Glazgu. Naujas maršrutas per Vakarų pakrantę plečia pasirinkimą keleiviams, kuriems svarbi tiek kaina, tiek tiesioginis susisiekimas.

    Vežėjas taip pat yra pateikęs pasiūlymą ateityje pradėti reisus maršrutu Londonas–Paigntonas Devone, numatant sustojimus, be kita ko, Bath Spa, Bristol Temple Meads, Exeter St David’s ir Torquay stotyse. Jei planai bus patvirtinti, tokios paslaugos galėtų startuoti nuo 2028 metų.

    Kelionių ekspertai atkreipia dėmesį, kad pagrindinis iššūkis, norint daugiau keleivių perkelti nuo skrydžių prie traukinių, dažnai yra ne kelionės trukmė, o bilietų kaina ir vietų prieinamumas. Todėl nauji žemų kainų pasiūlymai gali turėti realų poveikį keliautojų įpročiams, ypač populiariais maršrutais tarp Anglijos ir Škotijos.

  • Connect with Locals Zarasuose: kaip pažintys su vietiniais gali pritraukti užsienio turistus

    Connect with Locals Zarasuose: kaip pažintys su vietiniais gali pritraukti užsienio turistus

    Zarasų krašto bendruomenės, gyventojai ir smulkaus verslo atstovai kviečiami į susitikimą, kuriame bus pristatoma populiarėjanti turizmo kryptis Connect with Locals. Jos esmė paprasta: keliautojai atvyksta ne tik pamatyti objektų, bet ir susipažinti su vietiniais, išgirsti jų istorijas bei patirti kasdienybę.

    Susitikimą ves turizmo konsultantas Henning Klarlund iš Danijos, atstovaujantis „Klarlund Consult“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai gali tapti realia galimybe Zarasų kraštui išplėsti turistinį pasiūlymą ir sustiprinti ryšį tarp bendruomenių bei atvykstančių svečių.

    Renginys vyks 2026 metais birželio 10 dieną 13.00 valandą Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitykloje. Kviečiami ne tik turizmo sektoriaus atstovai, bet ir visi, kurie gali pasiūlyti autentišką patirtį, paremtą kasdieniais įgūdžiais, pomėgiais ar vietos tradicijomis.

    Kas slypi už idėjos?

    Connect with Locals modelis remiasi pasauline tendencija, kai vis daugiau keliautojų renkasi patirtis, o ne vien maršrutus po žymiausias vietas. Tokie turistai ieško gyvo kontakto, nori suprasti, kaip iš tiesų gyvena vietos žmonės, kuo jie didžiuojasi ir kokias istorijas saugo.

    Šiai krypčiai dažnai svarbus ir tvarumo aspektas, nes mažesnės grupės, trumpesni atstumai bei vietos paslaugos prisideda prie regiono ekonomikos. Tai taip pat leidžia mažinti sezoniškumą, kai pajamos tradiciškai koncentruojasi keliuose vasaros mėnesiuose.

    Kokios patirtys gali sudominti?

    Organizatoriai akcentuoja, kad specialaus pasiruošimo dažnai nereikia, o patirties pagrindas yra tai, ką žmonės jau turi: vietos istorijos, amatai, virtuvė, gamta ir gebėjimas papasakoti. Tai gali būti pasivaikščiojimai mažiau žinomais takais, tradicinių patiekalų gaminimas, pokalbiai apie kasdienį gyvenimą ar vietos legendas.

    Tokio formato patirtys ypač aktualios regionams, kuriuose yra stiprus gamtos ir kraštovaizdžio potencialas, bet norisi turistams pasiūlyti daugiau nei vien apžvalgos aikšteles ar populiariausius maršrutus. Zarasams tai galėtų tapti papildomu privalumu, išryškinančiu krašto savitumą.

    Ką žadama aptarti susitikime?

    Susitikime Henning Klarlund pristatys Connect with Locals principus ir tai, kaip tokios iniciatyvos pritaikomos skirtinguose regionuose. Taip pat numatyta atvira diskusija, kurioje dalyviai bus kviečiami įvardyti, kokios vietinės patirtys galėtų būti patraukliausios atvykstantiems užsienio turistams.

    Organizatoriai pabrėžia, kad turizmo patirtis nėra būtina, o svarbiausia yra noras dalintis ir kurti ryšį. Tokie susitikimai dažnai tampa startu naujiems bendradarbiavimams tarp bendruomenių, amatininkų, smulkiųjų verslų ir turizmo informacijos sklaidos kanalų.

    „Svarbiausia yra tai, ką jau turite: savo kasdienybę, žinias, amatą ir meilę savo kraštui“, – sakė Henning Klarlund.

    Organizatoriai kviečia ateiti, išgirsti ir įsivertinti, kaip asmeninės istorijos ar vietos tradicijos gali tapti unikalia patirtimi svečiams. Tikimasi, kad iniciatyva padės atskleisti mažesnių bendruomenių savitumą, sukurti papildomų pajamų galimybių ir stiprinti Zarasų krašto tapatybę.

    Organizatorių inf.