CP v2

Tag: Tvarus turizmas

  • Druskininkų savivaldybės atstovės Ålanduose: kokias viešojo valdymo ir turizmo inovacijas parsivežė

    Druskininkų savivaldybės atstovės Ålanduose: kokias viešojo valdymo ir turizmo inovacijas parsivežė

    Įgyvendinant Druskininkų savivaldybės 2023–2025 metų strateginį veiklos planą, savivaldybės atstovės balandžio 27–30 dienomis dalyvavo studijų vizite Ålandų salose Suomijoje. Į vizitą vyko Dokumentų ir informacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Gudavičienė ir Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Meškauskaitė.

    Studijų vizitas surengtas vykdant projektą, orientuotą į Šiaurės šalių viešojo administravimo ir paslaugų kokybės inovacijų gerosios patirties perėmimą. Pagrindinis tikslas buvo stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių institucijų ryšius, keistis praktiniais sprendimais ir ieškoti idėjų, kurios realiai gerintų viešąsias paslaugas kurorte.

    Ko mokytasi Mariehamn savivaldybėje

    Vizito metu delegacija lankėsi Mariehamn savivaldybėje, kur aptarti vietos savivaldos organizavimo principai, sprendimų priėmimo procesai ir administravimo efektyvumo priemonės. Ypatingas dėmesys skirtas gyventojų įtraukimui, nes Šiaurės šalyse tai laikoma viena esminių paslaugų kokybės ir pasitikėjimo institucijomis prielaidų.

    Susitikimuose diskutuota ir apie mažesnėms savivaldybėms būdingus iššūkius, kai būtina išlaikyti paslaugų prieinamumą, tačiau resursai riboti. Aptarti praktiniai modeliai, kaip planuojant paslaugas remiamasi duomenimis, aiškiais rodikliais ir nuosekliu funkcijų paskirstymu.

    Turizmo strategija ir srautų stebėsena

    Susitikime su regionine turizmo organizacija „Visit Åland“ pristatyta Ålandų salų turizmo strategija, informavimo ir rinkodaros modeliai bei tvaraus turizmo sprendimai. Kalbėta apie tai, kaip kryptingai valdoma infrastruktūros apkrova, stebimi turistų srautai ir derinami vietos bendruomenės bei lankytojų poreikiai.

    Druskininkų savivaldybės atstovės pristatė kurorto sveikatinimo, kultūros ir aktyvaus poilsio pasiūlą, akcentuodamos Druskininkų patirtį pritraukiant lankytojus visais metų laikais. Savivaldybė tikisi, kad užmegzti ryšiai ateityje padės plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir didins Suomijos turistų susidomėjimą kurortu.

    Biblioteka kaip bendruomenės centras

    Vizito programoje numatytas apsilankymas modernioje Mariehamn miesto bibliotekoje, kur pristatytas daugiafunkcės viešosios erdvės veiklos modelis. Tokios bibliotekos Šiaurės šalyse dažnai veikia ne tik kaip knygų skolinimo vieta, bet ir kaip bendruomenės susitikimų, edukacijų, parodų bei kultūrinių renginių platforma.

    Pasak savivaldybės, ši patirtis vertinga planuojant, kaip viešosios erdvės gali prisidėti prie socialinės įtraukties, gyventojų aktyvumo ir paslaugų prieinamumo. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad investicijos į bendruomenines erdves padeda pasiekti platesnius tikslus nei vien infrastruktūros atnaujinimas.

    Druskininkų savivaldybė nurodo, kad vizito metu sukauptos įžvalgos bus naudojamos toliau tobulinant viešąjį valdymą, turizmo paslaugų organizavimą ir gyventojų įtraukimo priemones. Taip pat pabrėžiama, kad tarptautiniai kontaktai sudaro prielaidas naujoms bendroms iniciatyvoms ir projektams ateityje.

  • Graikija pristatė planą prieš perteklinį turizmą: ribos lovoms salose ir griežtesnė pakrančių apsauga

    Graikija pristatė planą prieš perteklinį turizmą: ribos lovoms salose ir griežtesnė pakrančių apsauga

    Graikija pristatė Specialųjį erdvinį turizmo planą, kuriuo siekia suvaldyti perteklinį turizmą ir aiškiau reguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali vykti turizmo plėtra. Vyriausybė pabrėžia, kad tikslas yra suderinti investicijas su gamtos ir kultūros paveldo apsauga, ypač salose.

    Turizmo ministrė Olga Kefalogianni ir aplinkos bei energetikos ministras Stavros Papastavrou akcentavo, kad naujasis reguliavimas turi nukreipti plėtros spaudimą nuo labiausiai apkrautų vietovių. Kartu numatoma skatinti investicijas į mažiau prisotintas teritorijas, jei jos atitinka tvarumo kriterijus.

    Aiškesnės taisyklės investuotojams

    Plane numatoma užkirsti kelią nekontroliuojamai statybų ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtrai, kuri pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių įtampų priežasčių populiariausiuose kurortuose. Valdžia teigia, kad turizmas turi augti ne vien kiekiu, o kokybe, gerinant viešąją infrastruktūrą ir paslaugų standartus.

    Dokumentas pristatomas tuo metu, kai dalis Graikijos vietovių susiduria su sezonišku gyventojų ir turistų srautų šuoliu, darančiu spaudimą vandens tiekimui, atliekų tvarkymui ir kelių tinklui. Valstybės strategija numato geriau suderinti leidimų išdavimą su realiu teritorijų pajėgumu priimti lankytojus.

    Šalis skirstoma į penkias zonas

    Naujajame plane Graikija pirmą kartą suskirstoma į penkias regionų kategorijas pagal geografinę specifiką ir turizmo spaudimo lygį. Aukšto spaudimo teritorijose numatomi griežtesni ribojimai, o vietovėse, kur dar yra erdvės augti, investicijos būtų leidžiamos tik laikantis aiškių tvarumo sąlygų.

    Atskira kategorija skiriama salų kryptims, kuriose problema dažnai susijusi ne tik su turistų skaičiumi, bet ir su ribotais infrastruktūros ištekliais. Taip pat plane išskiriama žemyninė dalis, kur norima stiprinti alternatyvias turizmo formas, ir specialaus statuso teritorijos, kuriose prioritetas teikiamas jautrių ekosistemų apsaugai.

    Ribos lovoms ir 25 metrų pakrantės zona

    Vienas ryškiausių numatytų instrumentų yra maksimalus turistinių lovų skaičius salose, siejamas su konkrečios teritorijos dydžiu ir vadinamąja talpa. Taip siekiama iš anksto užkirsti kelią situacijoms, kai apgyvendinimo pasiūla auga greičiau nei gebėjimas užtikrinti vandenį, nuotekų valymą ir susisiekimą.

    Taip pat numatoma sustiprinti pakrantės apsaugą nustatant 25 metrų nuo kranto linijos zoną, kurioje statybos būtų draudžiamos, išskyrus viešojo intereso projektus. Tai turėtų sumažinti pakrančių užstatymą ir padėti išsaugoti natūralų kraštovaizdį, kuris yra viena pagrindinių šalies turizmo vertybių.

    Graikijos institucijos pabrėžia, kad planas apima ir didesnę apsaugą nacionalinei saugomų teritorijų sistemai, taip pat tradicinių ir apleistų gyvenviečių išsaugojimą. Kartu akcentuojama archeologinių vietovių ir istorinių objektų apsauga, kad turizmo plėtra nepakenktų šalies kultūrinei tapatybei.

    „Svarbiausia yra pereiti prie modelio, kuris suderina kokybę ir tvarumą, gerbia aplinką ir kiekvieno regiono savitumą“, – teigiama pristatymo metu išplatintame pareiškime.

    Turizmo ministerija nurodo, kad dokumentas nėra „uždaras“ ir gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pastabas bei praktinį įgyvendinimą. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės sumažins konfliktus dėl plėtros, o investuotojams suteiks daugiau prognozuojamumo.

  • Keturi Europos nacionaliniai parkai, pasiekiami traukiniu: nuo Kalankų iki Berninos maršruto

    Keturi Europos nacionaliniai parkai, pasiekiami traukiniu: nuo Kalankų iki Berninos maršruto

    Kelionės be automobilio tampa norma

    Europoje netrūksta saugomų teritorijų, tačiau vis dažniau keliautojai susiduria su ribojamu automobilių eismu. Nacionaliniai parkai įveda transporto srautus reguliuojančias priemones, kad apsaugotų jautrias ekosistemas ir suvaldytų lankytojų srautus.

    Dėl to kelionė traukiniu daugelyje vietovių tampa ne tik patogesnė, bet ir praktiškesnė alternatyva. Geležinkelio stotys neretai įsikūrusios prie pat parkų vartų, o atkarpos pėsčiomis ar vietiniu autobusu tampa kelionės dalimi.

    „Tokiose vietose geležinkelis nėra tik alternatyvus būdas keliauti. Jis gali tapti pagrindiniu keliu į parką, leidžiančiu užtikrinti prieigą ir ilgalaikę gamtos apsaugą“, – sako bilietų platformos „Rail Europe“ atstovas.

    Prancūzija: Kalankų nacionalinis parkas

    Kalankų nacionalinis parkas driekiasi Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje, Bouches-du-Rhône regione, ir apima tiek sausumos, tiek jūros teritorijas. Jis garsėja kalkakmenio uolomis, siaurais įlankų slėniais ir skaidriu vandeniu, todėl čia populiarūs žygiai, plaukiojimas ir nardymas.

    Vasarą parkas patiria didelį lankytojų srautą, todėl kai kur taikomos automobilių kvotos ir parkavimo rezervavimo tvarka. Kelionė traukiniu leidžia išvengti spūsčių ir parkavimo streso, ypač sezono piko metu.

    Rytines parko kalankas patogu pasiekti per Cassis stotį, nuo kurios iki Port-Miou įlankos pėsčiomis apie 30 minučių. Cassis turi tiesioginius ar patogius persėdimo ryšius su didžiaisiais Prancūzijos miestais, o Marselio Marseille-Saint-Charles stotis veikia kaip svarbus greitųjų traukinių mazgas.

    Austrija: Hohe Tauern nacionalinis parkas

    Hohe Tauern yra didžiausias Austrijos nacionalinis parkas, apimantis aukštikalnių kraštovaizdžius su ledynais, kriokliais, žydinčiomis pievomis ir daugiau nei 3 000 metrų aukščio viršūnėmis. Kelių infrastruktūra čia sąmoningai ribojama, o prieigos taškai išsidėstę per kelias federalines žemes.

    Dėl tokios struktūros traukinys dažnai yra paprasčiausias būdas atvykti. Vieni svarbiausių vartų į parką yra Mallnitz-Obervellach stotis, nuo kurios iki BIOS nacionalinio parko centro pėsčiomis apie 15 minučių.

    Kitos patogios kryptys yra Zell am See, iš kur iki parko ribos įprastai vykstama autobusu apie 20–30 minučių, ir Lienz, esanti netoli pietinės parko dalies, kurią viešuoju transportu galima pasiekti per 10–20 minučių. Šios stotys turi gerus ryšius su Salzburgu, Viena, Miunchenu ir regioniniais maršrutais į kaimynines šalis.

    Vokietija ir Šveicarija: žygiai ir panoramos per langą

    Saksonijos Šveicarijos nacionalinis parkas Vokietijoje, esantis Elbės smiltainio kalnuose, traukia didelius lankytojų srautus ir garsėja smiltainio formacijomis bei pėsčiųjų takais. Siekiant apsaugoti gamtą, kai kur ribojamas automobilių eismas, todėl atvykimas traukiniu tampa patogiu sprendimu.

    Pagrindinis taškas čia yra Bad Schandau stotis, dažnai vadinama nacionalinio parko stotimi. Iš jos patogu pasiekti žygių pradžios maršrutus, o geležinkelio ryšiai jungia su Drezdenu, Berlynu, Hamburgu ir Praha.

    Tiems, kurie nori kuo daugiau vaizdų matyti neišlipant iš vagono, išskirtinė patirtis yra „Bernina Express“ maršrutas tarp Šveicarijos ir Italijos. Kelionė UNESCO saugomu Rhaetian Railway ruožu tarp St. Moritz ir Tirano trunka apie 2,5 valandos ir veda per Berninos perėją, kurios aukštis siekia 2 253 metrus.

  • Suomija laužo stereotipus: kodėl europiečiai masiškai atranda jos vasarą ir vidurnakčio saulę

    Suomija laužo stereotipus: kodėl europiečiai masiškai atranda jos vasarą ir vidurnakčio saulę

    Suomija daugeliui europiečių vis dar asocijuojasi su žiema, šiaurės pašvaistėmis ir sniegu. Tačiau birželio–rugpjūčio mėnesiais šalis kardinaliai pasikeičia: miškai sužaliuoja, ežerai atgyja, o šviesos tiek daug, kad šiaurėje naktis tarsi dingsta.

    Turizmo sektorius pastebi aiškią tendenciją: vis daugiau keliautojų Suomiją renkasi kaip vėsesnę alternatyvą karštėjančiai Pietų Europai. Prie to prisideda ir kryptingas šalies siekis mažinti sezoniškumą, kviečiant atvykti ne tik per Kalėdas.

    Nuo baltos iki žalios Suomijos

    Vasarą Suomijos stiprybė tampa gamta, užimanti didžiąją šalies dalį ir sudaranti pagrindą tvaresnio turizmo modeliui. Nacionaliniai parkai, pėsčiųjų takai ir miškų masyvai leidžia keliauti lėtesniu tempu, išvengiant perpildytų kurortų, su kuriais vis dažniau susiduria populiarios pietinės kryptys.

    Ši kryptis dera su platesnėmis Europos kelionių tendencijomis, kai auga vadinamojo vėsumos turizmo paklausa. Keliautojai dažniau ieško ne rekordinės kaitros, o komfortiškų orų, švaraus oro ir galimybių laiką leisti gamtoje.

    Vidurnakčio saulė ir 190 000 ežerų

    Vienas ryškiausių Suomijos vasaros simbolių yra vidurnakčio saulė, labiausiai matoma Laplandijoje. Kelias savaites šiaurėje šviesa išlieka iki paryčių, todėl atsiveria neįprastos patirtys: vakariniai žygiai, plaukimas baidarėmis ar pasivaikščiojimas prie ežero beveik kaip dieną.

    Neatsiejama vasaros dalis yra vanduo: šalyje skaičiuojama apie 190 000 ežerų, taip pat tūkstančiai salų ir ilga Baltijos jūros pakrantė. Tai reiškia itin platų pasirinkimą nuo maudynių švariuose telkiniuose ir pirties prie ežero iki kelionių po archipelagus.

    Helsinkis vasarą atsiveria jūrai

    Vasarą Helsinkis tampa lengvas ir atviras miestui būdingai pakrantei: suaktyvėja keltai į netolimas salas, daugėja lauko renginių, o miesto parkai ir krantinės prisipildo žmonių. Tokia atmosfera leidžia sostinę patirti kaip miesto atostogų kryptį, kuri neskuba ir nenuvargina.

    Kartu auga ir Suomijos gastronominis patrauklumas, ypač akcentuojant vietinius bei sezoninius produktus. Šalies virtuvėje svarbią vietą užima miško gėrybės, žuvis, vietinė duona ir sezoninės daržovės, o dalis restoranų ryškiai orientuojasi į tvarumą bei maisto švaistymo mažinimą.

    Suomijos vasara vis dažniau suvokiama kaip priešingybė triukšmingam, perpildytam turizmui: daugiau erdvės, daugiau tylos ir daugiau laiko gamtoje. Būtent tai, kartu su patikima infrastruktūra ir komfortiškesne temperatūra, tampa argumentais, kodėl keliautojai šią šalį įtraukia į vasaros planus.

  • Penki Lietuvos kaimai varžysis dėl geriausių turizmo kaimų vardo: ką suteikia šis PTO įvertinimas?

    Penki Lietuvos kaimai varžysis dėl geriausių turizmo kaimų vardo: ką suteikia šis PTO įvertinimas?

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija atrinko penkias Lietuvos vietoves, kurios atstovaus šaliai Pasaulio turizmo organizacijos konkurse „Geriausi turizmo kaimai“. Tarp kandidatų yra ir Švenčionių rajone esantys Kaltanėnai, kuriuos nacionalinei atrankai pasiūlė savivaldybė kartu su Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centru.

    Ši iniciatyva pasauliniu mastu skirta išskirti mažas gyvenvietes, kurios turizmą vysto taip, kad jis stiprintų vietos bendruomenę, saugotų kraštovaizdį ir padėtų išlaikyti tradicijas. Konkurse vertinama ne vien lankytinų objektų gausa, bet ir tai, kaip vietovė tvarkosi su augančiais srautais, ar turi aiškią plėtros kryptį.

    Kokie reikalavimai keliami kaimams?

    Dalyvauti gali nedidelės gyvenvietės, kuriose gyvena iki 15 000 žmonių. Vertinant kandidatūras, dėmesys skiriamas turizmo infrastruktūrai, paslaugų kokybei, kultūros ir gamtos paveldo apsaugai, taip pat tam, ar turizmas kuriamas kartu su vietos gyventojais.

    Svarbi konkurso dalis yra tvarumas: kaip skatinamas vietinis verslas, ar saugomi jautrūs gamtos objektai, kaip sprendžiami sezoniškumo ir transporto klausimai. Tokie kriterijai padeda atsijoti vietoves, kurios į turizmą žiūri ne kaip į trumpalaikę kampaniją, o kaip į ilgalaikę regiono stiprinimo priemonę.

    Ką realiai duoda tarptautinis įvertinimas?

    Konkurso rezultatai paprastai skelbiami rudenį, o laureatai tampa tarptautinio tinklo dalimi. Tai reiškia ne tik didesnį matomumą keliautojams, bet ir praktines galimybes keistis patirtimi, gauti ekspertines rekomendacijas, kelti vietos kompetencijas ir gerinti turizmo valdymą.

    Tokie pripažinimai dažnai veikia kaip kokybės ženklas, kuris palengvina komunikaciją užsienio rinkose ir padeda vietos paslaugų teikėjams pasiekti platesnę auditoriją. Kartu tai skatina savivaldybes ir bendruomenes tiksliau planuoti, kad turizmo augimas nekonfliktuotų su kasdieniu gyvenimu ir vietos identitetu.

    Ministerija pabrėžia, kad atranka yra galimybė mažoms vietovėms parodyti išskirtinumą ir sustiprinti regionų patrauklumą. Lietuvos kandidatų sėkmė konkurse prisidėtų prie šalies, kaip tvaraus ir autentiško turizmo krypties, įvaizdžio.