Tag: Uber

  • „Uber“ fiksuoja rekordą: per ketvirtį elektromobiliais įvykdyta 207,4 mln. kelionių

    „Uber“ fiksuoja rekordą: per ketvirtį elektromobiliais įvykdyta 207,4 mln. kelionių

    „Uber“ skelbia fiksuojanti rekordinius elektrifikacijos rodiklius: per trečiąjį metų ketvirtį vairuotojai visame pasaulyje elektromobiliais įvykdė 207,4 mln. kelionių.

    Tai reiškia, kad platformoje vidutiniškai buvo atliekama daugiau nei 26 kelionės elektromobiliu kas sekundę. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tokių kelionių skaičius išaugo 52 proc., rašo „InsideEVs“.

    Augo ir elektromobilius vairuojančių „Uber“ partnerių skaičius. Nurodoma, kad liepos–rugsėjo mėnesiais platformoje vidutiniškai buvo aktyvūs apie 434 000 elektromobilių vairuotojų – taip pat 52 proc. daugiau nei prieš metus.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad, vertinant dabartines tendencijas, jos 2030 metų tikslai „toliau lieka nepasiekiami“. Kitaip tariant, augimas spartus, tačiau iki visiškos transformacijos dar trūksta daug.

    Europa ryškiai lenkia Šiaurės Ameriką

    Regioniniai skirtumai – itin ryškūs. Europoje kas penkta „Uber“ kelionė trečiąjį ketvirtį buvo atlikta elektromobiliu.

    Tuo metu JAV ir Kanadoje elektromobilis pasitaikė rečiau: teigiama, kad kas dešimtas keleivis šiose šalyse trečiąjį ketvirtį važiavo elektriniu automobiliu.

    „Uber“ pateiktose diagramose Europa pirmauja elektrifikacijos srityje jau nuo 2021 metų pirmojo ketvirčio. O nuo 2024 metų trečiojo ketvirčio atotrūkis, kaip nurodoma, dar labiau išaugo.

    Tekste pažymima, kad europiečių proveržį padėjo paskatinti įvairios skatinimo priemonės ir gerėjanti įkrovimo infrastruktūra, o JAV ir Kanadoje perėjimas prie elektromobilių išliko gana lėtas.

    Ambicingi tikslai stringa: 2030-ieji gali būti per toli

    „Uber“ praneša, kad beveik nepasiekė daugumos 2025 metams keltų tvarumo tikslų ir, panašu, gerokai atsilieka nuo planų, numatytų dešimtmečio pabaigai.

    Pavyzdžiui, bendrovė buvo numačiusi, kad 2025 metais Londone ir Amsterdame 100 proc. kelionių bus nulinės emisijos, tačiau faktinis rezultatas siekė 41 proc.

    Taip pat buvo tikimasi, kad 50 proc. visų mobilumo mylių septyniose Europos sostinėse bus nuvažiuota elektromobiliais, tačiau metų pabaigoje šis rodiklis sudarė 32 proc.

    Ilgesnio laikotarpio tikslas dar ambicingesnis: iki 2030 metų pabaigos Kanadoje, Europoje ir JAV 100 proc. kelionių turėtų būti nulinės emisijos. Vis dėlto pati bendrovė teigia, kad toks scenarijus mažai tikėtinas, nors ir tvirtina esanti „giliai įsipareigojusi“ šiam perėjimui.

    Emisijos mažėja, bet ne visur ir ne visada

    Augant elektromobilių daliai, dalis vairuotojų vis tiek renkasi benzininius ar dyzelinius automobilius. Dėl to bendras išmetamųjų teršalų paveikslas lieka nevienareikšmis.

    JAV ir Kanadoje kiekviena keleivio „Uber“ nuvažiuota mylia trečiąjį ketvirtį vidutiniškai siejosi su 318 gramų anglies dioksido emisijomis. Tai mažiau nei 2024 metais (340 gramų), bet daugiau nei 2023 metais (306 gramai).

    Europoje skaičiai mažesni: pernai vienai keleivio nuvažiuotai myliai teko vidutiniškai 186 gramai CO2. Rodiklis mažesnis nei 2024 ir 2023 metais, tačiau didesnis nei 2022 metais, kai buvo fiksuota 183 gramų vidurkis.

    Bendrovė teigia, kad atotrūkį tarp Europos ir JAV su Kanada lemia du veiksniai: europiečių vairuotojai dažniau renkasi elektromobilius ir hibridus, o taip pat skiriasi degalų ekonomijos ataskaitų teikimo standartai.

  • „Volkswagen ID. Buzz“ ruošiamas robotaksi: „May Mobility“ tikisi 10 000 autonominių busikų iki 2031-ųjų

    „Volkswagen ID. Buzz“ ruošiamas robotaksi: „May Mobility“ tikisi 10 000 autonominių busikų iki 2031-ųjų

    Elektrinis „Volkswagen ID. Buzz“ gali gauti netikėtą vaidmenį – tapti robotaksi. Autonominio vairavimo bendrovė „May Mobility“ paskelbė planuojanti integruoti savo savavaldžio vairavimo sistemą į šį modelį ir formuoti didelį elektrinių mikroautobusų parką.

    Kaip rašo „InsideEVs“, bendrovė siekia per penkerius metus pradėti 10 000 vairuotojo nereikalaujančių „ID. Buzz“ eksploatavimą. Pirmiausia numatomi bandymai keliuose, o vėliau – pirmųjų automobilių perdavimas parkų klientams.

    „May Mobility“ teigia norinti pritaikyti esamą technologijų paketą, kuris, pasitelkęs prognozavimo modelius, padėtų automobiliui numatyti situacijas kelyje. Bendrovė tai apibūdina kaip gebėjimą „matyti“ įvykių raidą į priekį – praktiškai tai reiškia aplinkos dalyvių judėjimo scenarijų skaičiavimą ir sprendimo pasirinkimą.

    Svarbi dalis – vadinamasis „partner-first“ (partnerių pirmumo) modelis. Planuojama, kad tokios platformos kaip „Uber“, „Lyft“ ir kitos pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės galėtų būti vienos pirmųjų, kurios šiuos elektromobilius pradėtų naudoti nuo 2028 metų.

    Kas numatyta ir kada

    „May Mobility“ nurodo, kad iki šiol yra įvykdžiusi apie 600 000 komercinių autonominių kelionių JAV ir Japonijoje. Tikslaus šiuo metu eksploatuojamų automobilių skaičiaus bendrovė neįvardija, tačiau ilgalaikis tikslas dėl „ID. Buzz“ jau sukonkretintas.

    Planą sudaro keli etapai: bandymai keliuose turėtų prasidėti kitų metų pradžioje, o pirmųjų parko automobilių pristatymas klientams numatomas 2028 metais. Galutinis siekis – kad iki 2031 metų keliuose važinėtų 10 000 autonominių „Volkswagen ID. Buzz“.

    Kodėl robotaksi formatas „Buzz“ tinka

    Straipsnyje pažymima, kad „ID. Buzz“ JAV rinkoje nebuvo didelis hitas, o viena iš vartotojų pusėje minėtų kliūčių – kaina. Tačiau komerciniams klientams elektrinis mikroautobusas gali būti patrauklus dėl pagrindinės savybės: jis sukurtas patogiai vežti žmones.

    „ID. Buzz“ robotaksi scenarijui svarbus erdvumas, patogus įlipimas ir išlipimas, taip pat galimybė vežti ne tik keleivius, bet ir jų bagažą. Todėl, nors privačių pirkėjų segmentas gali dvejoti, dideliems parkams toks modelis gali tapti racionalesniu pasirinkimu.

    Autonominio „Buzz“ kryptį yra bandžiusi ir pati „Volkswagen“ grupė – minima, kad koncerno padalinys MOIA jau testavo autonominę šio modelio versiją Los Andžele. Tai rodo, kad mikroautobusų formatas robotaksi rinkai vertinamas ne vienos bendrovės.

  • Uber savaitgaliais investuoja grynųjų rezervus: pasitelkė „Franklin Templeton“ fondą ir „blockchain“

    „Uber Technologies“ savaitgalį išbandė nestandartinį būdą, kaip uždirbti iš laikinai nenaudojamų grynųjų rezervų. Bendrovė lėšas nukreipė ne į įprastą bankinį mechanizmą, o į pinigų rinkos fondo „Franklin Templeton“ vienetus.

    Operacijoje tarpininku tapo britų bankas HSBC. Tiksli sandorio apimtis neatskleidžiama, tačiau teigiama, kad tokio tipo sprendimai ateityje gali būti naudojami vis dažniau.

    Svarbiausia idėja paprasta: didelėse įmonėse šimtai milijonų dolerių kartais „guli“ iki pirmadienio, kol įvykdomi pervedimai ir prasideda įprastas atsiskaitymų ciklas. „Uber“ siekė, kad tos lėšos ir per ne darbo dienas generuotų grąžą.

    Įmonė ketvirtadienio vakarą įsigijo fondo vienetus, o sekmadienį juos pardavė, naudodama „blockchain“ technologiją. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti galimybę greičiau ir lanksčiau perleisti nuosavybę skaitmeninėje apskaitos sistemoje.

    Kaip veikia tokenizuotas modelis

    „Uber“ pritaikė sprendimą, paremtą tokenizuotais aktyvais, kurie registruojami bendroje skaitmeninėje apskaitos knygoje. Tai leidžia aktyvams keisti savininką kelis kartus ir tai atlikti efektyviau nei tradicinėse sistemose.

    Šiame modelyje viena pusė – tokenizuoti HSBC depozitai, turintys padengimą banko balanse. Kita pusė – pinigų rinkos fondo vienetai, investuojantys į trumpalaikius skolos instrumentus.

    Akcentuojama, kad fondo vienetų vertė perskaičiuojama kasdien, įskaitant ir nedarbo dienas. Tai svarbu, nes tradicinės atsiskaitymų sistemos ne visada veikia 24/7 režimu.

    Pavyzdžiui, JAV Federalinės rezervų sistemos atsiskaitymų infrastruktūra savaitgaliais neveikia, o euro zonoje sistema būna uždaryta nuo šeštadienio 2.30 iki pirmadienio 2.30.

    Kiek galima uždirbti ir kokie niuansai

    Bendrovė sandorio detalių nepateikė, tačiau straipsnyje cituojamas skaičiavimas rodo potencialą: investavus 100 mln. JAV dolerių į JAV obligacijų fondą, per dvi dienas palūkanos siektų 15 tūkst. JAV dolerių.

    Vis dėlto realus rezultatas būtų mažesnis, nes skaičiuojant reikėtų įvertinti pirkimo ir pardavimo mokesčius bei kitus susijusius kaštus. Tačiau esant didelėms sumoms ir turint omenyje, kad per metus yra 52 savaitgaliai, tokia strategija gali tapti finansiškai prasminga.

  • „Uber“ iki 2027-ųjų į robotaksi nori investuoti 10 mlrd. dolerių, bet „Waymo“ jau lenkia

    „Uber“ iki 2027-ųjų į robotaksi nori investuoti 10 mlrd. dolerių, bet „Waymo“ jau lenkia

    „Uber“ planuoja iki 2027 metų pabaigos į savo pasaulinį parką įtraukti 2 000 robotaksi ir tam skirti 10 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė siekia tapti pagrindine platforma, per kurią būtų užsakomos kelionės autonominiais automobiliais.

    Kaip rašo „InsideEVs“, apie šiuos planus „Uber“ paskelbė kartu su ketvirčio finansinių rezultatų komunikacija. Generalinis direktorius Dara Khosrowshahi teigė, kad bendrovės autonominio transporto strategija pereina į naują etapą, kai partneriai iš bandymų pereina į komercines paslaugas be vairuotojo.

    „Uber“ nurodo, kad maždaug pusė iš planuojamų 2 000 robotaksi būtų skirta JAV rinkai, o likusi dalis pasidalintų tarp Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų. Iki 2027 metų pabaigos toks autonominių automobilių tinklas, bendrovės teigimu, apimtų 20 miestų.

    Tačiau net jei „Uber“ pasiektų savo tikslą, ji vis tiek būtų gerokai atsilikusi nuo „Waymo“ – vienos žinomiausių robotaksi bendrovių pasaulyje. „Waymo“ jau turi apie 4 000 automobilių keliuose ir veikia 15 skirtingų JAV miestų.

    „Waymo“ ambicijos ir konkurencijos dinamika

    Pranešime minima, kad „Waymo“ planuoja iki metų pabaigos padvigubinti robotaksi skaičių iki 8 000. Taip pat skelbiama apie tikslą iki 2027 metų pabaigos pasiekti 20 000 automobilių parką.

    Toks mastelis reiškia, kad „Uber“ planuojami 2 000 robotaksi būtų tik dalis to, ką rinkoje jau dabar demonstruoja pagrindinis konkurentas. Įdomu tai, kad „Waymo“ šiuo metu yra ne tik konkurentas, bet ir partneris – bent dalyje miestų robotaksi galima išsikviesti per „Uber“ programėlę.

    Kas keisis „Uber“ vartotojams JAV miestuose

    Tekste išskiriama, kad kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Atlantoje, kelionėms „Waymo“ robotaksi šiuo metu naudojama „Uber“ programėlė. Vis dėlto tai gali keistis.

    „Waymo“ bendra vadovė Tekedra Mawakana „Bloomberg“ sakė, kad bendrovė planuoja nutraukti išskirtinumo susitarimą su „Uber“ Ostine ir Atlantoje 2028 metų sausį. Ji teigė, kad dabartinis modelis keleiviams buvo tarsi loterija, nes užsakant per „Uber“ ne visada aišku, ar atvyks robotaksi, ar automobilis su vairuotoju.

    Partnerystės ir finansavimas: dideli skaičiai, bet ne visi terminai aiškūs

    „Uber“ taip pat skelbia, kad partneriai yra įsipareigoję per ateinančius metus į platformą atvesti 120 000 robotaksi, tačiau konkretaus termino tam nenurodo. Bendrovė tikina šį plėtimą ketinanti finansuoti iš savo uždirbamų lėšų.

    Kartu užsimenama, kad autonominių automobilių parkui perkopus 10 000 vienetų ribą, gali prireikti ir trečiųjų šalių kapitalo. „Uber“ teigia, jog bendrovės bendras užsakymų (gross bookings) augimas siekė 20 proc., o suma – 59,8 mlrd. JAV dolerių, tačiau augančios ambicijos reiškia ir augančius kaštus bei didesnį spaudimą partnerystėms greitai virsti realiomis paslaugomis.

  • Waymo nuo 2028-ųjų baigs partnerystę su „Uber“ Ostine ir Atlantoje – robotaksi persikels į savo programėlę

    Waymo nuo 2028-ųjų baigs partnerystę su „Uber“ Ostine ir Atlantoje – robotaksi persikels į savo programėlę

    „Waymo“ ir „Uber“ partnerystė, leidžianti Ostine ir Atlantoje užsisakyti „Waymo“ robotaksi per „Uber“ programėlę, turės aiškią pabaigos datą – ji baigsis 2028 metais.

    Kaip „Bloomberg“ sakė „Waymo“ vadovė Tekedra Mawakana, nuo 2028 metų sausio bendrovė šiuose dviejuose miestuose trauksis iš darbo per „Uber“ ir pereis prie užsakymų per savo, „Waymo“, programėlę.

    Pagrindinė priežastis – užsakymas per „Uber“ esą neužtikrina, kad keleiviui tikrai bus paskirtas autonominis automobilis. Nors programėlės nustatymuose galima įjungti robotaksi pasirinkimą, realybėje daug kas priklauso nuo to, kiek „Waymo“ automobilių tuo metu yra netoliese.

    „Waymo“ teigimu, klientai nori pastovesnės ir labiau prognozuojamos patirties, todėl bendrovė siekia, kad užsakymo procesas ir paslauga būtų valdoma tiesiogiai per jos platformą – kaip ir daugiau nei dviejose dešimtyse kitų JAV miestų.

    Nuo partnerių iki konkurentų

    Pasikeitimas reiškia, kad nuo 2028 metų „Uber“ Ostine ir Atlantoje taps nebe „Waymo“ partneriu, o tiesioginiu konkurentu.

    Tekedra Mawakana pabrėžė, kad ankstesniais etapais bendrovė partnerystes rinkosi dėl masto – „Waymo“ dar neturėjo pakankamai didelio autoparko ir aprėpties. Tačiau augant paslaugai, prioritetu tapo nuoseklumas.

    Pranešama, kad „Uber“ siūlė sukurti atskirą robotaksi važiavimo pasirinkimą, kuris keleivius su „Waymo“ automobiliais suporuotų paprasčiau, tačiau „Waymo“ tokio sprendimo atsisakė.

    „Waymo“ plėtra ir kitos partnerystės

    „Waymo“ – „Alphabet“ (įmonių grupės, kuriai priklauso ir „Google“) dukterinė bendrovė – pastaruoju metu sparčiai plečia autonominių kelionių paslaugas. Straipsnyje nurodoma, kad „Waymo“ per savaitę atlieka daugiau nei 500 000 mokamų kelionių be vairuotojo.

    Taip pat teigiama, kad paslauga jau veikia 15 JAV miestų, o artimiausiais mėnesiais planuojama plėtra į dar daugiau vietovių.

    Nors Ostine ir Atlantoje partnerystė su „Uber“ baigsis, „Waymo“ ir toliau bendradarbiauja su „Lyft“ Nešvilyje. Vis dėlto ši partnerystė nėra išskirtinė – tame pačiame mieste „Waymo“ paslaugas siūlo ir per savo programėlę.

  • „Uber“ programėlėje – pirmos Europoje be vairuotojo kelionės: robotaksiai jau važiuoja Zagrebe

    „Uber“ programėlėje – pirmos Europoje be vairuotojo kelionės: robotaksiai jau važiuoja Zagrebe

    Kroatijos sostinėje Zagrebe pradėtos pirmos Europoje viešuose keliuose vykstančios visiškai be vairuotojo robotaksi kelionės. Paslauga veikia per „Uber“ programėlę, o projektą įgyvendina autonominio pavežėjimo startuolis „Verne“, kurį remia „Rimac“.

    Skirtingai nuo dalies bandomųjų sprendimų kitose Europos šalyse, čia automobilyje nėra saugos operatoriaus, galinčio perimti vairą. Važiavimą realiu laiku vykdo autonominio vairavimo sistema, o „Verne“ komandai palikta nuotolinė stebėsena ir operacijų kontrolė.

    Kas važiuoja ir kaip veikia

    Bandomosios kelionės vykdomos bendradarbiaujant su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“. Maršrutas driekiasi maždaug 22 kilometrus tarp „Verne“ būstinės ir miesto centro verslo rajono, įtraukiant ir Zagrebo oro uosto kryptį.

    Robotaksi pagrindu pasirinktas elektrinis krosoveris „Arcfox Alpha T5“. „Verne“ iš automobilio salono pašalino priekinę keleivio sėdynę, kad atsirastų daugiau vietos bagažui, o gale sėdintiems keleiviams įrengė didesnį ekraną kelionės informacijai ir pramogoms.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Iki šiol dauguma Europos autonominio pavežėjimo bandymų rėmėsi saugos vairuotoju ar operatoriumi automobilyje, nes to reikalauja vietos taisyklės, draudimo sąlygos ir rizikos valdymo praktika. „Verne“ žingsnis atsisakyti operatoriaus rodo, kad technologija ir leidimų režimai kai kuriose rinkose artėja prie naujos brandos fazės.

    Robotaksi plėtra Europoje vyksta nevienodu tempu: miestai ir valstybės skirtingai vertina riziką, infrastruktūros pasirengimą ir atsakomybės paskirstymą avarijos atveju. Tokie projektai dažniausiai startuoja ribotomis teritorijomis, iš anksto apibrėžtais maršrutais ir griežtomis oro bei eismo sąlygomis.

    Kitas „Verne“ etapas

    „Verne“ anksčiau demonstravo specialiai robotaksi paslaugai kuriamą modelį su slankiojančiomis durimis, panoraminiu stogu ir dideliu salono ekranu. Bendrovė teigia, kad šis specialios paskirties automobilis vis dar kuriamas, o dabartinės kelionės yra svarbus žingsnis renkant duomenis ir tobulinant paslaugos patikimumą.

    Rinkoje didžiausias iššūkis išlieka ne tik technologinis, bet ir reguliacinis: reikia aiškių taisyklių dėl nuotolinės priežiūros, incidentų tyrimo, kibernetinio saugumo ir draudimo. Zagrebo bandymas taps svarbiu precedentu, kurį atidžiai stebės ir kiti Europos miestai bei pavežėjimo platformos.

  • „Waymo“ su „Lyft“ smogia „Uber“: autonominiai pavežėjimai jau Našvilyje, ką tai keičia?

    „Waymo“ su „Lyft“ smogia „Uber“: autonominiai pavežėjimai jau Našvilyje, ką tai keičia?

    Autonominiai pavežėjimai plečiasi

    „Alphabet“ valdoma „Waymo“ pradėjo siūlyti autonomines keliones Našvilyje per „Lyft“ programėlę. Tai reiškia, kad dalis gyventojų ir turistų kelionę gali užsisakyti įprastu „Lyft“ būdu, o maršrutą vykdys automobilis be žmogaus vairuotojo.

    „Waymo“ šiame mieste veikia ir per savo programėlę, tačiau partnerystė su „Lyft“ išplečia pasiekiamumą ir sumažina barjerą naujiems vartotojams. Bendrovės pabrėžia, kad klientams netaikomas papildomas mokestis vien dėl to, kad atvyksta autonominis automobilis.

    Kaip tai veikia „Lyft“ naudotojams

    „Lyft“ teigimu, keleiviai užsako įprastus kelionės variantus, o sistema parenka automobilį pagal vietą ir prieinamumą „Waymo“ aptarnaujamoje zonoje. Šiuo metu paslauga apima svarbiausias Našvilio teritorijas, įskaitant miesto centrą ir kelis tankiau apgyvendintus rajonus.

    Svarbi detalė ta, kad naudotojai gali atsisakyti autonominės kelionės ir rinktis automobilį su žmogumi vairuotoju. Tokia pasirinkimo galimybė laikoma esmine, nes daliai keleivių pasitikėjimas technologija dar tik formuojasi.

    Užkulisiai: vienas parkas, atskira priežiūra

    Nors užsakymas vyksta skirtingose programėlėse, „Waymo“ automobiliai veiks kaip vienas bendras parkas, aptarnaujantis tiek „Waymo“, tiek „Lyft“ klientus. Kasdienę eksploataciją, įkrovimą, valymą ir parko logistiką Našvilyje prižiūrės „Lyft“ dukterinė įmonė „Flexdrive“.

    Planuojama, kad mieste bus atidaryta apie 7 400 kvadratinių metrų dydžio bazė, skirta autonominių automobilių priežiūrai ir pasirengimui darbui. Tokia infrastruktūra yra kritiškai svarbi, nes autonominių taksi patikimumą lemia ne tik programinė įranga, bet ir operacinė disciplina.

    Įtampa autonominių taksi rinkoje

    Partnerystė su „Lyft“ vyksta tuo metu, kai „Waymo“ santykiai su „Uber“ atrodo vis labiau trapūs. Žiniasklaidoje skelbta, kad „Waymo“ planuoja iki 2028 metų nutraukti išskirtinumą ir kai kuriose rinkose labiau remtis savo programėle, o ne tarpininkais.

    Tuo pat metu „Uber“ aktyviai plečia partnerystes su skirtingais autonominio vairavimo technologijų tiekėjais ir gamintojais, siekdama neužstrigti priklausomybėje nuo vieno žaidėjo. Rinka artėja prie lūžio taško, kai svarbiausia tampa ne pažadai, o stabilus komercinis mastelis, saugumas ir kainodara.

    „Svarbiausia, už ką būsime labiausiai atsakingi, yra aukštas panaudojimas, nesvarbu, kurioje programėlėje vyksta užsakymas“, – sakė „Lyft“ vadovas Jeremy Bird.

    „Waymo“ skelbia, kad visiškai autonomines keliones be saugos vairuotojo jau siūlo keliolikoje JAV miestų. Bendrovė taip pat viešai yra nurodžiusi ambicingus tikslus didinti apmokamų kelionių skaičių, o plėtra į skirtingas klimato ir eismo sąlygas turinčias vietoves tampa svarbiu technologijos brandos testu.

  • „Tesla“ pristatė „Cybercab“: robotaksi startuoja Ostine, bet „Waymo“ ir „Zoox“ jau kvėpuoja į nugarą

    „Tesla“ pristatė „Cybercab“: robotaksi startuoja Ostine, bet „Waymo“ ir „Zoox“ jau kvėpuoja į nugarą

    Praėjus maždaug dvejiems metams nuo pirmųjų užuominų apie futuristinį, dvivietį robotaksi, „Tesla“ Ostine surengė uždarą „Cybercab“ pristatymą. Netrukus po renginio bendrovė pradėjo siūlyti ir pirmuosius važiavimus platesnei auditorijai, papildydama jau eksploatuojamą robotaksi parką.

    „Cybercab“ nuo pradžių projektuotas kaip autonominis automobilis: jame nenumatyti nei vairas, nei pedalai, nei šoniniai veidrodėliai. Toks sprendimas signalizuoja, kad „Tesla“ siekia ne tik programinės įrangos atnaujinimų, o visiškai naujo transporto formato, pritaikyto pavėžėjimo paslaugai.

    „Tai didelis žingsnis „Tesla“ ir Elonui Muskui, kuris jau daugiau nei dešimtmetį žada savavaldžio transporto proveržį“, – teigiama apžvalgoje.

    Vis dėlto rinkos kontekstas „Tesla“ nebėra toks palankus kaip anksčiau: robotaksi segmentas per pastaruosius metus paspartėjo, o keli dideli žaidėjai išplėtė realią komercinę veiklą. „Tesla“ startas vyksta tuo metu, kai konkurentai jau kaupia milijoninius kilometrų duomenų bankus ir plečia miestų geografiją.

    Konkurentai plečiasi JAV miestuose

    „Amazon“ valdoma „Zoox“ pradėjo mokamus važiavimus Las Vegase, o San Fransiske siūlo ir nemokamas autonomines keliones. Bendrovė taip pat paskelbė plečianti bandymus į Hjustoną ir San Diegą, o dar vienu svarbiu žingsniu tapo autonominių maršrutų pradžia į ir iš Las Vegaso oro uosto.

    Oro uostai robotaksi įmonėms laikomi vienu pelningiausių segmentų dėl didelių srautų ir aiškių kelionės tikslų, tačiau jie kelia ir didelių operacinių rizikų. Sudėtingas eismas, intensyvus keleivių išlaipinimas bei griežtos saugumo taisyklės dažnai tampa rimtu išbandymu net pažangiausioms sistemoms.

    Lygiagrečiai autonominio mobilumo kryptį stiprina ir platformų partnerystės. „Uber“ kartu su autonominių technologijų kūrėja „Wayve“ paskelbė apie pirmuosius autonominius važiavimus Jungtinėje Karalystėje, pradžioje su saugos vairuotoju priekyje, stebinčiu sistemos darbą.

    „Waymo“ mastas išlieka etalonas

    JAV rinkoje ryškiausiai išsiskiria „Waymo“, kuri plečia paslaugą į naujus miestus ir didina veiklos apimtį. Bendrovė paskelbė pradedanti važiavimus be vairuotojo dar trijuose miestuose, o tai reiškia, kad autonominės kelionės tampa prieinamos vis didesnei gyventojų daliai.

    Skirtumas matomas ir parko mastu: „Tesla“ Teksase yra registravusi kelis šimtus autonominių transporto priemonių, tarp jų ir kelias dešimtis „Cybercab“, tačiau viešai neatskleidžiama, kiek jų realiai dirba kasdien. Tuo metu „Waymo“ eksploatuoja tūkstančius automobilių ir fiksuoja šimtus tūkstančių kelionių per savaitę.

    „Tesla“ strategija remiasi vertikalia integracija ir kamera paremtu autonominio važiavimo sprendimu, atsisakant dalies jutiklių, kuriuos plačiai naudoja konkurentai. Toks kelias teoriškai gali mažinti automobilio savikainą ir paslaugos kainą, tačiau praktikoje lieka klausimas, ar tokį modelį pavyks patikimai ir saugiai išplėsti skirtinguose miestuose bei sudėtingomis oro sąlygomis.

    Jei „Cybercab“ koncepcija pasiteisins, „Tesla“ galėtų agresyviai konkuruoti kainomis ir pasiūlyti rinkai pigesnį robotaksi modelį, metant iššūkį tiek „Uber“ partneriams, tiek „Waymo“ ir „Zoox“. Tačiau jei plėtra užtruks, bendrovei gresia scenarijus, kai autonominio pavėžėjimo standartus nustatys jau įsibėgėję konkurentai.

  • Prancūzija leido bandyti „Tesla“ savavaldes mašinas: po saugumo abejonių – netikėtas posūkis

    Prancūzija leido bandyti „Tesla“ savavaldes mašinas: po saugumo abejonių – netikėtas posūkis

    Prancūzija rugsėjo 2 dieną suteikė leidimą šalies keliuose pradėti „Tesla“ savavaldžių automobilių bandymus. Sprendimas priimtas praėjus maždaug dviem mėnesiams po to, kai Paryžius viešai akcentavo, kad tokio tipo sistemos šiuo etapu kelia pernelyg daug saugumo rizikų.

    Susisiekimo ministras Philippe’as Tabarot teigė, kad po pokalbio su „Tesla“ vadovu Elonu Musku šalies institucijos pereina į naują etapą. Bandymams numatyta skirti du automobilius, o bandymai vyks realiomis eismo sąlygomis.

    „Turėdami du automobilius, pradedame naują etapą – bandymus keliuose“, – sakė Philippe’as Tabarot.

    Nors pats leidimas reiškia praktinį žingsnį į priekį, jis nereiškia, kad Prancūzija atveria kelią masinei savavalde vairavimo funkcijų plėtrai. Europoje tokios technologijos paprastai leidžiamos etapais: iš pradžių riboti bandymai, vėliau griežtos priežiūros režimas, o tik po to svarstoma platesnė komercinė plėtra.

    „Tesla“ bandymuose minima sistema yra FSD Supervised, kuri pagal gamintojo apibrėžimą yra pažangi vairuotojo pagalbos funkcija, reikalaujanti nuolatinės žmogaus priežiūros. Tai reiškia, kad atsakomybė už vairavimą ir pareiga stebėti kelią iš esmės lieka vairuotojui, o technologija nėra prilyginama visiškai autonominiam važiavimui.

    Europa spartina bandymus

    Pranešama, kad nuo metų pradžios penkios Europos valstybės leido „Tesla“ automobiliams su FSD Supervised važiuoti jų keliais pagal nustatytas sąlygas. Tokie leidimai paprastai siejami su reikalavimais dėl vairuotojo budrumo, duomenų fiksavimo, bandymų maršrutų ir incidentų raportavimo.

    Lygiagrečiai autonominio transporto rinka aktyvėja ir Jungtinėje Karalystėje. Pavėžėjimo platforma „Uber“ kartu su britų autonominio vairavimo startuoliu Wayve paskelbė apie komercinės paslaugos startą Londone, kur numatyta eksploatuoti 15 robotaksi.

    Pradiniame etape Londone tokie automobiliai turėtų važiuoti prižiūrimi žmogaus, kol bus pateiktos aiškesnės vietos reguliuotojo gairės. Wayve taip pat planuoja plėtrą Tokijuje ir dar keliuose miestuose, bendradarbiaudama su „Uber“.

    Prancūzijos sprendimas leidžia manyti, kad valstybės Europoje ieško praktinių būdų išbandyti savavaldes sistemas realiame eisme, kartu nepaleidžiant iš rankų rizikų valdymo. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugės riboto masto bandymų, o didžiausios diskusijos suksis apie atsakomybę avarijų atveju, duomenų skaidrumą ir realų technologijų patikimumą miesto eisme.

  • „Uber“ atleidžia 3 300 žmonių: kas slypi už 10 proc. kirčio ir ką tai žada rinkai?

    „Uber“ atleidžia 3 300 žmonių: kas slypi už 10 proc. kirčio ir ką tai žada rinkai?

    Didžiausias „Uber“ mažinimas po pandemijos

    „Uber“ paskelbė mažinanti apie 10 proc. pasaulinės darbo jėgos ir atsisakysianti maždaug 3 300 darbo vietų. Bendrovė teigia, kad pertvarka skirta sumažinti valdymo sluoksnius, sujungti komandas ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

    Pasak įmonės, sutaupytos lėšos bus nukreiptos į augimą, inovacijas ir prioritetines sritis, įskaitant autonominio pavežėjimo kryptį, dažnai siejamą su robotaksi paslaugomis. Kartu žadama daugiau investuoti į vairuotojų, kurjerių ir prekybininkų ekosistemą.

    „Lieknė organizacija reiškia aiškesnę atsakomybę, greitesnius sprendimus ir daugiau laiko kurti, o ne derinti“, – darbuotojams pranešė generalinis direktorius Dara Khosrowshahi.

    Pagal naujausią metinę ataskaitą, 2025 metų pabaigoje „Uber“ turėjo apie 34 000 darbuotojų. Tai reiškia, kad paskelbti atleidimai yra reikšmingi, o didžiausią poveikį, kaip nurodoma, pajus administravimo ir valdymo grandys.

    Kurios pareigybės patenka į rizikos zoną

    Aiškiausiai įvardijama rizika tenka pareigoms, kurios daugiausia susijusios su skirtingų komandų darbo koordinavimu. „Uber“ skelbia mažinanti valdymo lygius, o vadovams priskirianti didesnes komandas, taip mažindama biurokratinę grandinę.

    Bendrovės atstovas nurodė, kad vadovaujančių pozicijų skaičius sumažės apie 20 proc., tačiau dalis vadovų gali būti perkelti į nevadovaujančius vaidmenis. Taip pat akcentuojama, kad mažinamas itin smulkių komandų skaičius, kai vadovai turėjo tik po vieną ar du tiesiogiai pavaldžius žmones.

    „Uber“ taip pat sujungia tris pristatymo operacijų kryptis, apimančias restoranus, mažmeninę prekybą ir tiesioginius pristatymus. Įmonė aiškina, kad atskiras šių sričių valdymas kėlė dubliavimą, lėtino sprendimus ir didino sąnaudas, todėl pereinama prie vieningų komandų globaliu, regioniniu ir nacionaliniu lygiais.

    Biurai, nuotolinis darbas ir Europa

    Kartu su atleidimais „Uber“ griežtina darbo organizavimo politiką ir planuoja sutelkti darbuotojus mažesniame pagrindinių biurų skaičiuje. Globalios komandos daugiausia bus koncentruojamos Niujorke ir San Franciske, o regioniniai bei technologijų padaliniai dirbs pasirinktose „hub“ tipo vietose.

    Daugumai pilnai nuotoliu dirbančių darbuotojų bus siūloma grįžti į biurą, o ateityje, kaip skelbiama, tik apie 1 proc. „Uber“ darbuotojų galės dirbti visiškai nuotoliniu būdu. Taip pat bus griežčiau taikoma hibridinio darbo tvarka, pagal kurią į biurą reikia atvykti tris dienas per savaitę.

    Dėl poveikio Europoje situacija lieka neaiški, nes „Uber“ viešai neskelbia darbuotojų pasiskirstymo pagal regionus. Bendrovė taip pat nenurodė, kiek darbo vietų mažinimas palies Europos biurus, o kai kuriose šalyse galutiniai skaičiai gali paaiškėti tik po nacionaliniuose teisės aktuose numatytų konsultacijų.

    Svarbu pabrėžti, kad šie mažinimai taikomi „Uber“ darbuotojams, o ne vairuotojams ar kurjeriams, kurie daugelyje rinkų laikomi nepriklausomais paslaugų teikėjais. Vis dėlto vidinių komandų pokyčiai gali turėti netiesioginę įtaką tam, kaip greitai bus diegiamos naujos funkcijos programėlėje ir kaip valdoma partnerių kokybė.

    Kodėl „Uber“ daro šį žingsnį dabar

    Rinkos analitikai pertvarką sieja su „Uber“ siekiu greičiau perskirstyti išlaidas į strategines kryptis, ypač autonominio pavežėjimo segmentą. Šioje srityje konkurencija aštrėja, o technologiniai bandymai ir reguliaciniai reikalavimai reiškia dideles, ilgalaikes investicijas.

    Be to, pristatymo rinka daugelyje šalių išlieka itin konkurencinga, o pelningumą spaudžia ir vartotojų kainų jautrumas, ir logistikos kaštai. Tokiomis sąlygomis įmonės vis dažniau renkasi valdymo supaprastinimą, komandų sujungimą bei griežtesnę efektyvumo kontrolę.

    „Uber“ taip pat pranešė apie pasitraukimą iš Nigerijos ir Ugandos, po ankstesnio pasitraukimo iš Tanzanijos. Bendrovės akcijų kaina po pertvarkos paskelbimo, kaip skelbiama, kilo, o tai rodo, kad dalis investuotojų tokius sprendimus vertina kaip signalą apie griežtesnę kaštų discipliną.

    „Uber“ buvo įkurta 2009 metais ir iš pavežėjimo platformos išaugo į platesnę paslaugų ekosistemą, apimančią maisto ir prekių pristatymą bei kurjerines paslaugas. Įmonė į Niujorko vertybinių popierių biržą įžengė 2019 metais, o jos rinkos vertė, pagal viešai skelbtą kainą, siekė apie 135 mlrd. eurų.