Tag: Uber

  • „Lucid“ robotaksi gavo leidimą Kalifornijoje: „Tesla“ dar net nepateikė paraiškos

    „Lucid“ robotaksi gavo leidimą Kalifornijoje: „Tesla“ dar net nepateikė paraiškos

    Autonominio vairavimo technologijų bendrovė „Nuro“, bendradarbiaujanti su „Lucid“ ir „Uber“, Kalifornijoje gavo du svarbius leidimus, atveriančius kelią „Lucid Gravity“ robotaksi bandymams realiomis sąlygomis. Leidimai išduoti po atskirų procedūrų Kalifornijos DMV ir Kalifornijos Public Utilities Commission institucijose.

    Pagal suteiktas sąlygas bandymai galės vykti Santa Klaros ir San Mateo apygardose. Nurodoma, kad robotaksi testai leidžiami ir esant šlapiai kelio dangai, taip pat lengvam lietui bei lengvam ar vidutiniam rūkui, o maksimalus greitis ribojamas iki maždaug 72 kilometrų per valandą.

    Ką reiškia du leidimai?

    Kalifornijoje robotaksi projektams dažniausiai reikia dviejų „pakopų“: DMV leidimo bandyti transporto priemones viešuosiuose keliuose ir CPUC leidimo vežti keleivius bandomuoju režimu. Šiuo atveju „Nuro“ gavo teisę vykdyti bandymus ir be saugos vairuotojo, tačiau tai dar nereiškia, kad jau galima teikti mokamas keliones.

    Skirtumas svarbus ir konkurencinėje kovoje: vienas dalykas yra techniniai bandymai, kitas – komercinė paslauga, kuriai taikomi papildomi reikalavimai dėl draudimo, incidentų ataskaitų, keleivių saugos bei veiklos teritorijų. Dėl šios priežasties net ir pažangios sistemos dažnai ilgai lieka testavimo stadijoje.

    Kodėl minima „Tesla“?

    Robotaksi rinka JAV sparčiai auga, o Kalifornija laikoma viena griežčiausiai reguliuojamų vietų autonominiams bandymams. Šiame kontekste dėmesį patraukė tai, kad „Tesla“ Kalifornijoje neturi leidimo vykdyti bandymų be žmogaus priežiūros, o viešai skelbta, kad bendrovė dar nėra pateikusi paraiškos tokiam leidimui gauti.

    Tuo pat metu „Tesla“ vykdo ribotus projektus kitose valstijose, kur reguliacinės kliūtys mažesnės. Vis dėlto būtent Kalifornijos leidimai dažnai laikomi savotišku „aukso standartu“, nes reikalauja detalesnių duomenų apie sistemos saugumą ir veikimą įvairiomis eismo bei oro sąlygomis.

    „Uber“, „Lucid“ ir „Nuro“ planas

    Trijų partnerių tikslas – iki metų pabaigos pradėti autonominių pavežėjimo automobilių diegimą San Franciske, o užsakymus integruoti į „Uber“ programėlę. „Uber“ yra paskelbusi apie planuojamą 500 mln. JAV dolerių investiciją į „Lucid“, kuri, perskaičiavus pagal pastarųjų metų tipinį valiutų kursų intervalą, sudarytų maždaug 460 mln. eurų.

    Taip pat skelbta, kad „Uber“ ketina įsigyti ne mažiau kaip 35 000 „Lucid“ automobilių savo parkui. Robotaksi sprendime numatyta naudoti „Nuro“ autonominio vairavimo programinę ir techninę įrangą, o „Lucid Gravity“ pasirinktas kaip platforma dėl elektrinės pavaros ir didesnio universalaus SUV tipo kėbulo.

    Kalifornijoje jau veikia ir kiti žaidėjai, tarp jų „Waymo“, kuri laikoma viena iš nedaugelio bendrovių, regione vykdančių didesnio masto mokamas keliones be saugos vairuotojo. Dėl to „Nuro“ leidimai vertinami kaip reikšmingas žingsnis, tačiau komercinės paslaugos startui vis dar reikės papildomų suderinimų.

  • „Uber“ ir „Lucid“ kelia statymą: kur jau kitąmet pasirodys robotaksi ir kas tam ruošiama?

    „Uber“ ir „Lucid“ kelia statymą: kur jau kitąmet pasirodys robotaksi ir kas tam ruošiama?

    „Uber“ ir elektromobilių gamintoja „Lucid“ plečia robotaksi projektą ir skelbia apie planus vidurio 2027 metais startuoti Hiustone. Tai dar vienas ženklas, kad autonominio pavežėjimo rinka JAV spartėja, o dėl lyderystės varžosi tiek technologijų, tiek automobilių sektoriaus žaidėjai.

    Bendrovių planas remiasi anksčiau paskelbta trijų partnerių schema: „Lucid“ tiekia automobilius, o savavaldžio vairavimo technologijas kuria „Nuro“. „Uber“ šiame modelyje veikia kaip platforma, per kurią keleiviai ateityje užsisakys keliones be vairuotojo.

    San Fransiskas pirmas, Hiustonas kitas

    Skelbiama, kad robotaksi, sukurti „Lucid Gravity“ pagrindu, iki šių metų pabaigos turėtų pasirodyti San Fransiske. Vėliau projektas bus plečiamas į Hiustoną, kur „Uber“ ruošia infrastruktūrą transporto priemonių įkrovimui, valymui ir techninei priežiūrai.

    Hiustone numatytas maždaug 4 megavatų galios pajėgumas, 40 greitojo įkrovimo stotelių ir 15 aptarnavimo vietų. Depo, kuris turėtų pradėti veikti 2027 metų pradžioje, tikslas yra užtikrinti, kad robotaksi parkas galėtų dirbti dideliu intensyvumu ir su kuo mažiau prastovų.

    Parkas auga, įsipareigojimai didėja

    Kol kas klientams apmokamos kelionės pagal šį projektą dar neprieinamos, tačiau bandymai vyksta jau kurį laiką. „Lucid“ pirmąjį „Gravity“ „Nuro“ perdavė inžinerijai ir testams maždaug prieš aštuonis mėnesius, o bandomasis parkas per tą laiką išaugo beveik iki 100 automobilių.

    Šie automobiliai jau renka duomenis ir žymi maršrutus Kalifornijoje bei Teksase, kad prieš komercinį startą būtų patikrintas sistemos patikimumas realiomis eismo sąlygomis. Autonominiams sprendimams ypač svarbūs įvairūs kelio scenarijai, todėl bandymų geografija plečiama ne atsitiktinai.

    „Uber“ taip pat didina įsipareigojimus dėl automobilių: skelbiama, kad planuojamų įsigyti transporto priemonių skaičius išaugo nuo 20 000 iki 35 000. Kartu padidinta ir investicija į projektą nuo maždaug 280 milijonų eurų iki maždaug 470 milijonų eurų.

    Lenktynės su „Waymo“ įgauna pagreitį

    JAV robotaksi rinkoje šiuo metu ryškiausiai matomas „Alphabet“ valdomas „Waymo“, jau teikiantis paslaugas keliuose miestuose ir plėtojantis integraciją su „Uber“ dalyje rinkų. Tuo pat metu rinkoje juda ir kiti projektai, įskaitant „Amazon“ priklausančią „Zoox“, kuri vysto koncepciją su specialiai robotaksi sukurtais automobiliais.

    „Uber“ strategija išsiskiria tuo, kad bendrovė siekia būti platforma skirtingiems autonominio vairavimo tiekėjams ir automobilių gamintojams. Tokia kryptis leidžia greičiau plėstis, tačiau kartu reiškia ir didelę priklausomybę nuo partnerių technologinio brandumo, reguliavimo leidimų bei saugos reikalavimų.

    Robotaksi plėtra JAV glaudžiai susijusi su reguliavimo aplinka, miestų leidimais, draudimo sąlygomis ir visuomenės pasitikėjimu. Dėl to realus paslaugos mastas dažnai auga lėčiau nei technologijų pažanga, tačiau didėjančios investicijos rodo, kad rinkos dalyviai tikisi proveržio artimiausiais metais.

  • Robotaksių bumas Europoje stringa: kodėl „Volkswagen“, BMW ir „Tesla“ vis dar atsilieka?

    Robotaksių bumas Europoje stringa: kodėl „Volkswagen“, BMW ir „Tesla“ vis dar atsilieka?

    Robotaksių idėja jau kelerius metus skamba kaip artimiausio dešimtmečio transporto revoliucija, tačiau Europoje komercinis proveržis vyksta gerokai lėčiau nei Kinijoje ar kai kuriose JAV rinkose. Nors dalis gamintojų pristato pilotus, masinis, visiškai be vairuotojo veikiantis paslaugos modelis vis dar atsiremia į realybės barjerus.

    Didžiausi iššūkiai kartojasi beveik visur: griežtesnė reguliacinė aplinka, didelė jutiklių ir skaičiavimo įrangos kaina, sudėtingas programinės įrangos sertifikavimas bei atsakomybės už avarijas klausimas. Prie to prisideda ir Europos miestų specifika, kur intensyvus eismas, pėstieji bei dviratininkai kelia daugiau scenarijų, kuriuos sistemoms būtina patikimai „suprasti“.

    Europos kelių eismo taisyklės daugelyje valstybių reikalauja, kad viešuose bandymuose automobilyje būtų žmogus, galintis perimti kontrolę, todėl pilnai be vairuotojo veikiančių robotaksių sertifikavimas užsitęsia. Tokia priežiūra didina bandymų kaštus ir lėtina duomenų rinkimą, kuris būtinas DI valdomoms sistemoms mokytis iš realaus eismo situacijų.

    Reguliavimas ir sauga stabdo tempą

    Skirtingai nei rinkose, kuriose leidimai suteikiami greičiau konkrečioms teritorijoms, Europoje dažnai taikomas atsargesnis požiūris į nepakankamai įrodytą programinę įrangą. Net ir sėkmingi pilotai nebūtinai greitai virsta komerciniais maršrutais, nes kiekvienas mastelio didinimo žingsnis reikalauja papildomų patikrų, rizikų vertinimo ir suderinimo su vietos institucijomis.

    Prie saugos reikalavimų prisideda ir avarijų tyrimo bei atsakomybės mechanizmai: kai vairuotojo „nėra“, sudėtingiau apibrėžti kaltę ir draudimo modelį. Dėl to dalis bendrovių renkasi konservatyvesnį kelią ir pirmiausia investuoja į pažangias vairuotojo pagalbos funkcijas, o ne į visiškai autonomines taksi flotiles.

    Technologijų kaina ir verslo logika

    Robotaksiams būtini sprendimai dažnai remiasi brangiais jutikliais, didelės galios kompiuteriais ir redundancijos architektūra, kad gedimo atveju transporto priemonė išliktų saugi. Kuo daugiau saugumo sluoksnių, tuo didesnė savikaina, o tai apsunkina pelningą kainodarą, ypač miestuose, kur kelionės viešuoju transportu yra palyginti pigios ir patogios.

    Ne vienas Europos gamintojas pastaraisiais metais peržiūrėjo prioritetus, nes vartotojai vis mažiau linkę mokėti priemoką už riboto naudojimo autonomines funkcijas. Dėl to verslo planai, paremti dideliu robotaksių parko mastu ir greita investicijų grąža, tampa rizikingesni, o projektai juda lėčiau arba siaurinami iki bandymų zonų.

    Kodėl Kinija juda greičiau

    Kinijoje robotaksių paslaugos veikia keliuose didmiesčiuose, dažniausiai aiškiai apibrėžtose geografinėse zonose, kur maršrutai ir veikimo sąlygos kontroliuojamos. Tokia geografinė kontrolė leidžia greičiau plėsti parką, nes sistema mokoma konkrečioje aplinkoje, o paslaugos teikėjas gali aiškiai apibrėžti atsakomybės ir saugos procedūras.

    Svarbus veiksnys yra ir valstybės politika, kuri autonominio vairavimo plėtrą laiko strategine kryptimi, taip pat stipri vietinė elektromobilių ir komponentų tiekimo grandinė. Tai padeda greičiau mažinti techninę savikainą ir efektyviau industrializuoti sprendimus, kurie Europoje dažnai kuriami fragmentuotai, skirtingose reguliacinėse erdvėse.

    Tuo pat metu ir Kinijoje pasitaiko techninių sutrikimų, kurie laikinai pristabdo licencijų išdavimą ar projektų apimtį, tačiau bendra kryptis išlieka augimo link. Europoje panašūs incidentai paprastai sukelia ilgesnę pauzę, nes rizikų tolerancija ir sertifikavimo dinamika yra konservatyvesnė.

    Artimiausiais metais Europos robotaksių rinkos kryptį lems du dalykai: ar pavyks suderinti vienodesnes taisykles tarp valstybių ir ar technologijų kaina pakankamai kris, kad paslauga konkuruotų su viešuoju transportu bei įprastu pavežėjimu. Kol kas pilotai daugėja, tačiau masinis startas vis dar atrodo labiau kaip kito etapo, o ne rytojaus klausimas.

  • „Uber“ ruošia 13 mlrd. eurų sandorį: „Delivery Hero“ pritaria, bet dar laukia vienas barjeras

    „Uber“ ruošia 13 mlrd. eurų sandorį: „Delivery Hero“ pritaria, bet dar laukia vienas barjeras

    Vokietijos maisto pristatymo grupė „Delivery Hero“ pranešė palaikanti JAV pavėžėjimo milžinės „Uber“ pasiūlymą ją įsigyti už maždaug 13 mlrd. eurų. Sandoris, jei bus užbaigtas, reikštų vieną didžiausių pastarojo meto susijungimų pasaulinėje pristatymo rinkoje.

    „Uber“ siūlo už „Delivery Hero“ akciją mokėti 41,50 euro grynaisiais ir siekia įgyti kontrolę bendrovėje, kuri veikia daugiau nei 60 rinkų Azijoje, Europoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Įvertinus anksčiau „Uber“ įsigytą dalį, transakcijos vertė įmonių skaičiavimais siekia apie 12 mlrd. eurų.

    Kas pasikeistų „Uber“ mastu?

    Įsigijimas reikšmingai išplėstų „Uber“ pristatymo tinklą tokiose didelėse rinkose kaip Pietų Korėja, Italija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Argentina. Bendrovės teigia, kad po susijungimo „Uber“ mobilumo ir pristatymo paslaugos pasiektų 99 šalis.

    Abi bendrovės nurodo, kad 2025 metais jų bendra prekių ir paslaugų užsakymų vertė, skaičiuojama pagal GMV rodiklį, siekė apie 205,9 mlrd. eurų. Toks mastas „Uber“ suteiktų didesnę derybinę galią su restoranais, prekybininkais ir logistikos partneriais, o rinkoje sustiprintų konsolidacijos tendenciją.

    „Sujungę platformas, galėsime patikimą ir prieinamą pristatymą pasiūlyti dar milijonams žmonių, o prekybininkams ir kurjeriams sukurti daugiau galimybių“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    „Uber“ globali mobilumo ir pristatymo platforma bei bendras įsipareigojimas inovacijoms yra tinkamas pagrindas auginti „Delivery Hero“ stiprybes vietiniame pristatyme ir greitojoje prekyboje“, – sakė „Delivery Hero“ vadovas ir vienas įkūrėjų Niklas Östberg.

    Darbo vietos ir investicijų pažadai Vokietijoje

    „Uber“ įsipareigojo iki mažiausiai 2029 metų nekeisti „Delivery Hero“ darbuotojų struktūros Berlyne. Taip pat paskelbta apie ketinimą iki 2031 metų investuoti 2 mlrd. eurų Vokietijoje, orientuojantis į vietinės komandos stiprinimą, plėtrą visoje šalyje ir autonominių transporto sprendimų diegimą kartu su automobilių pramone.

    Toks pažadų paketas vertinamas kaip bandymas iš anksto sumažinti politinę ir reguliacinę įtampą, kuri dažnai lydi didelius technologijų sektoriaus įsigijimus. Europos institucijos ir nacionaliniai reguliuotojai pastaraisiais metais ypač akylai vertina sandorius, galinčius didinti rinkos koncentraciją, ypač platformų ekonomikoje.

    Kokie dar žingsniai laukia?

    Sandoris neįvyks, jei „Uber“ nesurinks bent 50 proc. plius vienos akcijos ir negaus privalomų reguliuotojų leidimų. „Delivery Hero“ valdyba ir stebėtojų taryba ketina rekomenduoti akcininkams priimti pasiūlymą, tačiau galutinė pozicija bus tvirtinama įvertinus oficialų pasiūlymo dokumentą.

    Didžiausias „Delivery Hero“ akcininkas Prosus įsipareigojo pateikti savo akcijas, o tai „Uber“ suteiktų apie 53 proc. ekonominį interesą. Galutinis sandorio užbaigimas numatomas 2027 metų antrąjį pusmetį.

    Lygiagrečiai „Delivery Hero“ sutiko parduoti verslus 14-oje rinkų, kuriose konkuruoja su „Uber Eats“, Niujorko investicinei įmonei SSW Partners už maždaug 1,4 mlrd. eurų. Šis pardavimas siejamas su pagrindinio įsigijimo užbaigimu ir įprastomis sandorių uždarymo sąlygomis.

    Po pranešimo apie planuojamą įsigijimą „Delivery Hero“ akcijos Frankfurte smuko apie 0,5 proc., ankstyvą popietę prekiaujant ties 37,90 euro. Rinkos dalyviai į tokias naujienas dažnai reaguoja vertindami ne tik kainą, bet ir reguliacinę riziką bei integracijos kaštus.

  • „Uber“ įplaukia į Europos kurortus: nuo birželio programėlėje bus galima užsisakyti laivą

    „Uber“ įplaukia į Europos kurortus: nuo birželio programėlėje bus galima užsisakyti laivą

    Kelionės po Europos pakrantes šią vasarą gali tapti paprastesnės: „Uber“ pranešė apie partnerystę su laivų nuomos platforma „Click&Boat“ ir planuoja pasiūlyti galimybę užsisakyti pasiplaukiojimą laivu tiesiai programėlėje. Idėja primena įprastą pavežėjimo užsakymą, tik šįkart maršrutas drieksis vandeniu.

    Pagal planą „Uber Boat“ startuos kaip bandomoji paslauga birželio viduryje. Ji bus siūloma Portugalijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Kroatijoje, iš viso 23 pakrančių miestuose, tarp jų Splite, Dubrovnike, Nicoje, Sen Tropez, Maljorkoje ir Barselonoje.

    „Click&Boat“ į „Uber“ ekosistemą atneša didelį pasiūlos mastą: bendrovė nurodo turinti daugiau nei 55 000 įvairių laivų katalogą. Vartotojams bus žadamos skirtingos patirtys, nuo saulėlydžio plaukimų ar vandens sporto iki trumpų išvykų į mažiau žinomas įlankas.

    „Pirmą kartą plaukiojimas laivu tampa kasdienio judumo dalimi. Nereikia nei licencijos, nei patirties“, – teigiama „Click&Boat“ pranešime.

    Bendrovės akcentuoja, kad paslauga turėtų būti patogi turistams, norintiems išvengti įsipareigojimo nuomotis laivą visai dienai ar pirkti tradicines ekskursijas. Kartu tai atliepia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją kelionių rinkoje: keliautojai vis dažniau ieško trumpų, aiškiai įkainotų ir lengvai užsisakomų patirčių, kurias galima suplanuoti paskutinę minutę.

    „Uber“ patirtis ant vandens

    „Uber“ tai nėra pirmas bandymas vandens transportą integruoti į programėlę. Dar 2020 metais Londone bendrovė pradėjo partnerystę su upės autobusų operatoriumi „Thames Clippers“ ir pristatė „Uber Boat“ paslaugą Temzėje.

    Londone upės maršrutai jungia dešimtis prieplaukų, o kelionės dažnai naudojamos kaip alternatyva metro ar autobusams, ypač vykstant į lankytinus objektus bei renginius. Toks modelis parodė, kad programėlės principu paremtas bilietų ir maršrutų pasirinkimas gali veikti ne tik sausumoje.

    Naujoji plėtra į pietų Europos pakrantes reikšminga tuo, kad čia orientuojamasi ne į kasdienį susisiekimą, o į laisvalaikio mobilumą. Jei bandomasis etapas pasiteisins, galima tikėtis, kad panašios paslaugos ateityje gali plėstis ir į kitus turistinius regionus, kur pakrantės maršrutai ar trumpos išvykos laivais yra populiarus kelionių elementas.

  • „Uber“ akcijos šovė aukštyn: pajamų planas nuvylė, bet prognozės nustebino analitikus

    „Uber“ akcijos šovė aukštyn: pajamų planas nuvylė, bet prognozės nustebino analitikus

    Rinka sureagavo akimirksniu

    „Uber“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: pajamos nežymiai prasilenkė su analitikų lūkesčiais, tačiau bendrovė pateikė optimistiškesnes nei tikėtasi antrojo ketvirčio užsakymų prognozes. Investuotojai į tai sureagavo sparčiai, o akcijos prekybos sesijos metu brango daugiau nei 8 proc.

    Bendrovė nurodė, kad ketvirčio pajamos siekė apie 11,6 mlrd. eurų, kai rinka tikėjosi kiek didesnio skaičiaus. Tuo metu grynieji užsakymai, kurie atspindi bendrą platformoje pervežimams ir pristatymams išleistą sumą, augo sparčiau nei tikėtasi.

    Pelno rodiklius iškreipė investicijos

    „Uber“ teigimu, grynąjį pelną smarkiai paveikė maždaug 1,3 mlrd. eurų vertės nepalankus poveikis, susijęs su nuosavo kapitalo investicijų perkainojimu. Dėl šios priežasties grynasis pelnas krito iki maždaug 231 mln. eurų, palyginti su gerokai didesniu pelnu prieš metus.

    Ketvirčio pakoreguotas pelnas vienai akcijai, skaičiuojamas pagal ne GAAP metodiką, buvo didesnis nei pagal oficialius apskaitos standartus pateikiamas rezultatas. Tokia praktika technologijų ir platformų versluose įprasta, tačiau investuotojai paprastai labiau akcentuoja pinigų srautus ir užsakymų dinamiką.

    Pristatymas augo greičiausiai

    Sparčiausiai augančia „Uber“ veiklos dalimi išliko pristatymo segmentas: jo pajamos padidėjo iki maždaug 4,5 mlrd. eurų, tai yra apie 34 proc. daugiau nei prieš metus. Bendrovė nurodė, kad augimą palaikė aktyvesnės rinkos, įskaitant Australiją, Japoniją ir Jungtinę Karalystę.

    Tuo metu mobilumo, arba pavežėjimo, segmentas augo lėčiau ir būtent čia, pasak rinkos vertinimų, atsirado pagrindinė priežastis, kodėl bendros pajamos šiek tiek nuvylė. Šio segmento pajamos siekė apie 6,0 mlrd. eurų ir buvo mažesnės nei prognozuota.

    „Vartotojai leidžia pinigus, ypač vietinėms paslaugoms, ir kol kas nematome aiškių silpnėjimo ženklų“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    Užsakymų prognozės ir spaudimas dėl kuro

    Per ketvirtį „Uber“ platformoje atlikta apie 3,6 mlrd. kelionių ir užsakymų, o bendri užsakymai sudarė maždaug 47,3 mlrd. eurų. Antrajam ketvirčiui bendrovė prognozavo 49,6–50,9 mlrd. eurų užsakymų apimtį, ir ši riba viršijo rinkos vidurkį.

    Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį į sudėtingesnį makroekonominį foną, įskaitant orų trikdžius, geopolitinę įtampą ir kuro kainų svyravimus. Kuro brangimas dažnai tiesiogiai veikia vairuotojus, todėl „Uber“ yra priversta balansuoti tarp paslaugos kainos vartotojui ir patrauklumo platformos partneriams.

    Autonominiai automobiliai ir DI kasdienybėje

    „Uber“ toliau investuoja į autonominių transporto priemonių ekosistemą ir bendradarbiauja su keliais rinkos dalyviais, siekdama, kad robotaksi ir savavaldžiai automobiliai būtų pasiekiami per „Uber“ programėlę. Bendrovė viešai kalba apie planą iki 2026 metų pabaigos išplėsti partnerystes ir paslaugų aprėptį, priklausomai nuo saugumo patvirtinimų ir reguliavimo.

    Kartu „Uber“ didina DI naudojimą viduje: bendrovė teigia, kad didžioji dalis inžinierių kas mėnesį naudoja DI programavimo įrankius, o dalis kodo kuriama autonominių agentų pagalba. DI taip pat taikomas programėlės personalizavimui ir paklausos prognozėms, kad kelionių pasiūla ir kainodara greičiau prisitaikytų prie realaus laiko situacijos.

  • Autonominės taksi Lenkijoje: įstatymų pakeitimai atveria kelią bandymams dar 2026 metais

    Autonominės taksi Lenkijoje: įstatymų pakeitimai atveria kelią bandymams dar 2026 metais

    Kas pasikeitė keliuose

    Lenkijoje atvertas teisinis kelias autonominių automobilių bandymams realiame eisme. Po Kelių eismo taisyklių ir su tuo susijusių nuostatų pakeitimų technologijų kūrėjai gali lengviau planuoti bandymus miestuose, o ne tik uždarose teritorijose.

    Tokie pakeitimai svarbūs rinkai, nes iki šiol daugelyje šalių autonominių transporto priemonių testus ribojo pareiga taikyti griežtas išimtis, gauti atskirus leidimus kiekvienam maršrutui ar užtikrinti nuolatinį žmogaus vairuotojo dalyvavimą.

    Kada galėtų pasirodyti autonominės taksi

    Pagal viešai skelbiamus planus pirmieji autonominių automobilių bandymai Lenkijoje galėtų prasidėti dar iki 2026 metų pabaigos. Praktikoje tai reikštų pilotinius važiavimus su papildomomis saugos priemonėmis, nuotoline priežiūra ir aiškiai apibrėžtomis teritorijomis.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad nuo bandymų iki komercinių kelionių paprastai praeina laiko: reikia įrodyti sistemos patikimumą skirtingomis oro, eismo ir infrastruktūros sąlygomis, taip pat suderinti atsakomybės ir draudimo modelius.

    Kas ruošiasi įžengti į rinką

    Lenkijos įmonė Eternis viešai skelbė ketinanti pasinaudoti naujomis galimybėmis ir pradėti autonominių transporto priemonių testus. Įmonė sieja planus su pavežėjimo rinka ir bendradarbiavimu su tokiais operatoriais kaip „Uber“ ir „Bolt“.

    Tuo pat metu pasaulinės pavežėjimo platformos autonomiją vertina kaip ilgalaikę kryptį, tačiau akcentuoja infrastruktūros brandą. Tam būtinos tikslios skaitmeninės žemėlapių sistemos, patikimas ryšys ir saugūs sprendimai, leidžiantys automobiliui numatyti rizikas sudėtingame miesto eisme.

    Tarptautinėje rinkoje autonominių taksi plėtra jau vyksta, o technologijas vysto ir bando kelios didelės bendrovės. Tarp dažniausiai minimų žaidėjų yra „Waymo“, „Zoox“ ir „Baidu“, o jų patirtis rodo, kad didžiausi iššūkiai kyla ne greitkeliuose, o tankiai apgyvendintuose miesto rajonuose.

    Viešosios nuomonės apklausos Lenkijoje taip pat signalizuoja augantį smalsumą dėl autonominių automobilių: dalis gyventojų tokią paslaugą vertina palankiai, tačiau daugelis vis dar kelia saugumo ir atsakomybės klausimus. Būtent todėl pirmieji bandymai greičiausiai bus vykdomi etapais, pradžioje pasirenkant paprastesnius maršrutus ir aiškiai apibrėžtas sąlygas.