Tag: Ubisoft

  • Pranešama apie dvi naujas „Assassin’s Creed“: veiksmas senovės Romoje ir Jeruzalėje

    Pranešama apie dvi naujas „Assassin’s Creed“: veiksmas senovės Romoje ir Jeruzalėje

    Internete plinta informacija apie du galimus naujus „Assassin’s Creed“ projektus – vieną, nukeliantį į senovės Romą, ir kitą, skirtą mobiliesiems įrenginiams, su veiksmo vieta Jeruzalėje.

    Taip teigia jutuberis Xj0nathan, kuris tvirtina remiantis dviem šaltiniais, turinčiais prieigą prie „Ubisoft“ sistemų. Vis dėlto šie duomenys kol kas nėra oficialiai patvirtinti.

    Pasak jo, žaidimas senovės Romoje turėtų turėti kodinį pavadinimą „Mars“. Minima ir tai, kad veiksmo vieta galimai būtų susieta su kuriamu „Assassin’s Creed“ serialu.

    „Assassin’s Creed“ serijoje Roma jau buvo matyta – 2010 metų „Brotherhood“, tačiau tuomet žaidėjai keliavo į renesansinį, o ne senovės Romos laikotarpį.

    Mobilioji dalis Jeruzalėje ir „Pocket“ kodinis pavadinimas

    Antrasis projektas, anot Xj0nathan, turėtų kodinį pavadinimą „Pocket“ ir būtų kuriamas kaip mobilusis žaidimas, kurio veiksmas vyktų Jeruzalėje.

    Teigiama, kad žaidimo eiga galėtų priminti „Mastery Challenge“ režimą iš „Assassin’s Creed Valhalla“, o vizualinis stilius – naujausią „Prince of Persia“ žaidimą. Taip pat minimas personažas vardu Myriam, kuris būtų pagrindinio herojaus ar herojės mentorius.

    Kur šie projektai telpa serijos planuose?

    Straipsnyje primenama, kad „Insider Gaming“ redakcija esą girdėjo panašius kodinius pavadinimus, tačiau jų žurnalistai šią informaciją vertino kaip pernainingą, kad galėtų patys ją patvirtintai publikuoti.

    Tuo pat metu pateikiami ir ankstesni pranešimai apie „Assassin’s Creed Hexe“ – kitą pagrindinės serijos žaidimą. Skirtingi šaltiniai nurodo nevienodus galimus jo išleidimo metus: minima ir 2027, ir 2028 metai.

    Jei „Mars“ projektas iš tiesų pasiektų pilnos gamybos etapą, jis, tikėtina, pasirodytų tik po „Hexe“ premjeros. „Insider Gaming“ nurodyta, kad naujienų apie „Mars“ esą nesitikima iki 2029 ar net 2030 metų.

  • Naujas žaidimas „Heroes“ gerbėjams: strategija su survivalu ir pažadas, kuris intriguoja

    Naujas žaidimas „Heroes“ gerbėjams: strategija su survivalu ir pažadas, kuris intriguoja

    Gerbėjams, užaugusiems su Heroes of Might and Magic serija, pastarieji metai atnešė netikėtą atgimimą: „Ubisoft“ paskelbė kurianti pilnavertį Heroes of Might and Magic III perdirbinį, o rinkoje daugėja projektų, bandančių perimti klasikinės formulės dvasią. Vienas ryškesnių naujų vardų yra „Heroes Never Die“, kurį kuria Prancūzijos studija „Ludogram“.

    Kūrėjai žada pažįstamą pagrindą: miesto vystymą, resursų rinkimą, kariuomenės telkimą bei taktinius susidūrimus su įvairiais priešininkais. Numatoma, kad žaidėjai galės rinktis iš 20 herojų, kurių savybės, gebėjimai ir taktiniai vaidmenys skirsis, todėl komandos sudėtis ir sprendimai turėtų turėti aiškias pasekmes.

    Kur slypi didžiausias skirtumas?

    „Heroes Never Die“ sąmoningai remiasi HoMM estetika ir nuotaika, tačiau papildomai įneša survival žanro elementų. Kūrėjų vizija skamba kaip dviejų skirtingų ritmų sintezė: lėtesnio, planavimu grįsto strateginio progreso ir intensyvesnės, nuolat spaudimą kuriančios kovos.

    Žaidimo idėja taip pat lyginama su „Vampire Survivors“ išpopuliarintu požiūriu į reikiamą dinamiką ir peržaidžiamumą, kai vienas bandymas natūraliai veda prie kito, o progresas kuriamas per nuolat kintančias kombinacijas. Tokia kryptis atitinka platesnę industrijos tendenciją, kai strategijos žaidimai vis dažniau maišomi su roguelite ir survival mechanikomis.

    Rizika ir didžiausias pažadas

    Nostalgiški žaidėjai dažnai tikisi gilaus, apgalvoto tempo, aiškių taisyklių ir ilgalaikės strategijos, o survival kryptis paprastai reikalauja greitesnių sprendimų ir didesnio chaoso. Būtent balansavimas tarp šių dviejų filosofijų gali tapti svarbiausiu iššūkiu, lemiančiu, ar projektas ras savo auditoriją.

    Vis dėlto sėkmės atveju toks mišinys gali pataikyti į labai aiškų poreikį: žaidėjai nori ir klasikinės strategijos sprendimų svorio, ir šiuolaikiško, trumpesniais intervalais apdovanojančio veiksmo. Kūrėjams pavykus suderinti abiejų žanrų stiprybes, „Heroes Never Die“ gali tapti vienu labiausiai aptarinėjamų savo nišos projektų.

    Kada planuojama premjera?

    Šiuo metu skelbiama, kad „Heroes Never Die“ turėtų pasirodyti asmeniniams kompiuteriams 2027 metais. Tikslesnės išleidimo datos kūrėjai dar nepateikė, todėl artimiausiu metu daugiausia dėmesio teks naujoms detalėms apie žaidimo sistemas, balansą ir progresą.

  • Beyond Good & Evil 2 vis dar kuriamas: po 18 metų paaiškėjo, kas iš tiesų vyksta „Ubisoft“

    Beyond Good & Evil 2 vis dar kuriamas: po 18 metų paaiškėjo, kas iš tiesų vyksta „Ubisoft“

    Apie „Beyond Good & Evil 2“ jau seniai kalbama kaip apie vieną ilgiausiai įstrigusių žaidimų industrijos projektų, tačiau naujausi pranešimai rodo, kad jis vis dar egzistuoja. Teigiama, kad žaidimas ir toliau yra ankstyvoje kūrimo stadijoje, o komanda vis dar ieško tvirto projekto pagrindo.

    Pirmą kartą tęsinys buvo pristatytas 2008 metais, o 2017 metais „Ubisoft“ jį iškilmingai pademonstravo iš naujo, žadėdama ambicingą kosminį nuotykį. Vis dėlto praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo pirminio anonso, oficialios išleidimo datos iki šiol nėra, o informacija apie realią pažangą išlieka fragmentiška.

    Naujas tyrimas, siejamas su prancūzų žurnalistais, teigia, kad prie projekto „Ubisoft Montpellier“ padalinyje dirba šimtai žmonių. Didžiausia problema, pasak šių šaltinių, yra tai, kad kūrėjai ilgą laiką negalėjo galutinai nuspręsti, kokia bus pagrindinė žaidimo struktūra ir žaidimo mechanikų kryptis.

    Keitė kryptį ir formatą

    Skelbiama, kad 2019–2022 metais „Beyond Good & Evil 2“ buvo svarstomas kaip tinklinis live-service tipo žaidimas, pritaikytas ilgalaikiam turinio atnaujinimų ciklui. Tokį modelį žaidimų rinkoje renkasi vis daugiau leidėjų, tačiau jis reikalauja aiškios vizijos ir didelės nuolatinės priežiūros po išleidimo.

    Vėliau koncepcija esą pasisuko į keturių žaidėjų kooperaciją, dar vėliau į dviejų žaidėjų bendradarbiavimą. Dabar minimas dar vienas posūkis: projektas permodeliuotas į istoriją akcentuojantį vieno žaidėjo nuotykį, o kooperacija būtų tik pasirenkama.

    Pasak neoficialios informacijos, pasikeitė ir tonas bei žaidimo pojūtis: ankstesnius palyginimus su nuotykiu kosmose esą keičia dinamiškesnės judėjimo ir veiksmo idėjos. Tokie pokyčiai dažnai reiškia, kad dalis ankstesnių prototipų bei sistemų turi būti kuriami iš naujo, o tai dar labiau prailgina kūrimo laiką.

    „Ubisoft“ pertvarkos kelia nerimą

    Šaltiniai taip pat pabrėžia, kad viduje didėja įtampa dėl bendros „Ubisoft“ situacijos, kai įmonė restruktūrizuoja veiklą ir optimizuoja kaštus. Žaidimų industrijoje pastaraisiais metais matoma tendencija mažinti rizikingus, ilgai trunkančius projektus, ypač jei jie neturi aiškaus kelio iki išleidimo.

    Pranešama, kad „Beyond Good & Evil 2“ buvo priskirtas vienam iš naujai formuojamų kūrybinių vienetų, o viešai buvo kartojama, jog žaidimas vis dar kuriamas. Vis dėlto, anot neoficialių vertinimų, darbuotojų gretose auga baimė, kad užsitęsus kūrimui projektas galiausiai gali būti sustabdytas.

    Kodėl tokie projektai stringa?

    Ilgai trunkantys AAA žaidimų kūrimo ciklai dažnai nukenčia nuo krypties keitimų, vadinamųjų perkrovimų ir vadovų kaitos, kai vieną viziją pakeičia kita. „Beyond Good & Evil 2“ atveju papildomu lūžiu tapo ir tai, kad projektą paliko serijos kūrėju laikomas Michelis Ancelis, o komandai teko persigrupuoti.

    Gerbėjams tai palieka paradoksalią situaciją: vieni tikisi, kad ilgas kūrimas galiausiai virs kokybišku sugrįžimu, kiti baiminasi, jog daugybę kartų keistas projektas praras aiškų identitetą. Kol „Ubisoft“ nepateiks konkretesnės informacijos apie žaidimo būklę ir planus, „Beyond Good & Evil 2“ ir toliau išliks vienu paslaptingiausių industrijos ilgalaikių projektų.

  • Atšaukto „Assassin’s Creed“ žaidimo vaizdai nutekėjo į internetą: ką rodo koncepciniai klipai

    Atšaukto „Assassin’s Creed“ žaidimo vaizdai nutekėjo į internetą: ką rodo koncepciniai klipai

    Į internetą nutekėjo atšaukto „Assassin’s Creed“ projekto vaizdai iš ankstyvos kūrimo stadijos. Skelbiama, kad tai koncepciniai klipai, rodantys mechanikas ir žaidimo kryptį, kuri taip ir nepasiekė oficialaus pristatymo.

    Pastaraisiais metais „Ubisoft“ ėmėsi plataus masto išlaidų mažinimo, perskirstė resursus ir atsisakė dalies kuriamų projektų. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su siekiu stabilizuoti finansinius rezultatus ir sutelkti dėmesį į didžiausias, daugiausia pajamų generuojančias franšizes.

    Nutekinta medžiaga siejama su projektu, kuris, kaip teigiama, buvo vystomas kartu su „Tencent“ grupei priklausančia komanda. Anot viešai aptariamos informacijos, žaidimas turėjo remtis Kinijos folkloru ir būti nukeltas į Čin dinastijos laikotarpį.

    Klipuose matyti prototipinės žaidimo scenos: susirėmimai su stipresniais priešininkais, lipimas, slaptas judėjimas ir aplinkos tyrinėjimas. Taip pat užfiksuotos trumpos kinematinės ištraukos ir animacijos, būdingos ankstyviems koncepciniams bandymams.

    Žaidimų industrijoje tokie nutekėjimai dažniausiai įvyksta dėl vidinių testavimo versijų platinimo, trečiųjų šalių rangovų ar nesaugiai dalijamų failų. Kūrėjams tai kelia papildomų rizikų, nes ankstyva medžiaga neretai neatspindi galutinės kokybės ir gali formuoti klaidingą įspūdį apie produktą.

    Nors šis projektas, panašu, buvo galutinai nutrauktas, „Assassin’s Creed“ serija išlieka vienu svarbiausių „Ubisoft“ prekės ženklų. Į Kinijos tematiką nukreipto turinio gerbėjai vis dar vilčių sieja su „Assassin’s Creed Jade“, apie kurį oficialiai kalbama kaip apie atskirą serijos kryptį.

    „Svarbiausia mums yra suteikti kiekvienam projektui tiek laiko, kiek jis nusipelno, ir išleisti jį tuomet, kai bus pasiruošęs“, – yra pabrėžę kūrėjai, aiškindami, kodėl dalis projektų keičiami, atidedami arba atsisakomi.

  • „Ubisoft“ sukrėtė dar viena banga: po „Assassin’s Creed“ hito gatvėje atsidūrė 70 kūrėjų

    „Ubisoft“ sukrėtė dar viena banga: po „Assassin’s Creed“ hito gatvėje atsidūrė 70 kūrėjų

    Prancūzijos žaidimų leidėja „Ubisoft“ tęsia restruktūrizaciją, kuri pastaraisiais mėnesiais palietė ir kūrėjų komandas. Šį kartą atleidimai palietė „Ubisoft Singapore“, kur darbą praranda 70 žmonių, arba apie 20 proc. studijos darbuotojų.

    Bendrovė aiškina, kad sprendimas susijęs su poreikiu pritaikyti studijos dydį prie artėjančių projektų ir gamybos planų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis specialistų po vieno didesnio leidimo tampa nereikalingi, jei vidinis projektų krepšelis laikinai susitraukia.

    Kas vyksta su „Ubisoft“?

    Permainos „Ubisoft“ viduje vyksta platesniame kontekste: pastaruoju metu leidėja viešai kalbėjo apie veiklos perorganizavimą ir naują struktūrą, kai kūrimo procesai skirstomi į kelias kryptines komandas. Tokios pertvarkos paprastai siejamos su tikslu greičiau priimti sprendimus ir mažinti kaštus, tačiau darbuotojams jos dažnai reiškia didesnį neapibrėžtumą.

    Rinkoje „Ubisoft“ spaudimą patiria ir dėl nevienareikšmiai sutiktų naujausių žaidimų. Silpnesni rezultatai didina riziką, kad leidėja bus priversta mažinti išlaidas, atidėti projektus ar dar griežčiau prioritetizuoti didžiausią grąžą galinčius duoti prekės ženklus.

    Singapūro studijos vaidmuo

    „Ubisoft Singapore“ ilgą laiką buvo siejama su piratų tematika paremtu „Skull and Bones“, kurio kelias iki išleidimo užtruko neįprastai ilgai. Po starto projektas susilaukė kritikos, o rinkos lūkesčiai, vertinant viešą diskusiją žaidėjų bendruomenėse, nebuvo pateisinti.

    Tuo pat metu studija prisidėjo ir prie „Assassin’s Creed“ franšizės, kuri „Ubisoft“ išlieka vienu svarbiausių pajamų šaltinių. Būtent todėl daliai bendruomenės žinia apie atleidimus atrodo paradoksali: net ir sėkmingų prekės ženklų komandos gali būti mažinamos, jei keičiasi kompanijos prioritetai.

    Uždaromas „RedLynx“ padalinys

    Restruktūrizacija palietė ir Suomijoje veikusį „RedLynx“ padalinį Helsinkyje. Pranešama apie 52 pareigybių panaikinimą, o tai iš esmės reiškia komandos išformavimą.

    „RedLynx“ buvo žinomas dėl „Trials“ serijos, o taip pat talkino kuriant kitus projektus, įskaitant techninius pritaikymus skirtingoms platformoms. Tokie sprendimai paprastai signalizuoja, kad įmonė atsisako mažiau strategiškai svarbių krypčių ir koncentruojasi į didžiausią komercinį potencialą turinčius žaidimus.

    Žaidimų industrijoje atleidimų banga pastaraisiais metais tapo plačiai paplitusia tendencija, kai po spartaus augimo ir didelių investicijų laikotarpio įmonės grįžta prie konservatyvesnio planavimo. „Ubisoft“ atvejis rodo, kad net dideliems leidėjams tenka greitai persitvarkyti, kai rinkos rezultatai neatitinka lūkesčių, o konkurencija dėl žaidėjų dėmesio tik aštrėja.

  • „Ubisoft“ uždaro „Rainbow Six Mobile“: žaidimas neišgyveno nė metų ir siunčia signalą rinkai

    „Ubisoft“ uždaro „Rainbow Six Mobile“: žaidimas neišgyveno nė metų ir siunčia signalą rinkai

    „Ubisoft“ pranešė nutraukianti žaidimo „Rainbow Six Mobile“ veiklą. Mobilioji „Rainbow Six Siege“ versija, kuri turėjo perkelti į telefonus populiariausius žemėlapius, ginklus ir mechanikas, taip ir nesugebėjo pasiekti ilgalaikės sėkmės.

    Apie projektą pirmą kartą oficialiai imta kalbėti 2022 metų balandį, o 2023 metais startavo riboto masto pristatymas. Pilna žaidimo versija pasirodė 2026 metų vasarį, tačiau, kaip nurodoma bendrovės komunikacijoje, ji nepasieks net pirmojo gimtadienio.

    Toks sprendimas rodo, kad rinka mobilųjį projektą įvertino skeptiškai: žaidėjų aktyvumo ir išlaikymo rodikliai greičiausiai nepasiekė lygio, būtino nuolatiniam turinio atnaujinimui ir infrastruktūros palaikymui. Nemokamai platinami mobilūs žaidimai paprastai remiasi ilgu vartotojų įsitraukimu ir stabiliais pirkimais programėlėje, o tai reikalauja labai didelės auditorijos.

    „Rainbow Six Mobile“ istorija taip pat išryškina platesnę tendenciją: mobiliojoje rinkoje vis sunkiau įsitvirtinti didelių prekės ženklų žaidimams, jei jie nepasiūlo aiškiai išskirtinės patirties arba itin agresyvaus turinio palaikymo. Konkurencija dėl žaidėjų laiko, ypač šaudyklėse, yra itin intensyvi, o žaidėjai greitai migruoja ten, kur daugiau turinio ir aktyvesnė bendruomenė.

    Tuo pačiu „Ubisoft“ turi kelias stiprias franšizes, todėl dalis komandos ir resursų gali būti perkelta į kitus mobiliuosius projektus. Bendrovės portfelyje yra tokios visatos kaip „Assassin’s Creed“, „Far Cry“ ir „Prince of Persia“, o investicijų perorientavimas į perspektyvesnes kryptis tampa įprasta praktika, kai konkretus produktas nepasiekia tikslinių rodiklių.

    Žaidėjams tai reiškia, kad artimiausiu metu turėtų būti skelbiami žaidimo išjungimo terminai ir paslaugų nutraukimo tvarka, įskaitant pirkimų programėlėje klausimus. Praktikoje tokiais atvejais leidėjai paprastai pateikia aiškų grafiką, kada bus stabdomi atsisiuntimai, registracija, atnaujinimai ir serverių veikla.

  • „Ubisoft“ metė iššūkį „Sony“ planams: atskleidė, kodėl dar pardavinės žaidimus diskuose

    „Ubisoft“ metė iššūkį „Sony“ planams: atskleidė, kodėl dar pardavinės žaidimus diskuose

    Diskų eros pabaiga atidedama?

    Žaidimų rinkoje stiprėja spaudimas atsisakyti fizinių laikmenų ir pereiti prie vien skaitmeninės platinimo sistemos. Pastaraisiais metais vis daugiau leidėjų ir platformų akcentuoja atsisiuntimus bei prenumeratas, o diskai tampa nišiniu pasirinkimu.

    Tokios permainos dažniausiai aiškinamos mažėjančiais gamybos ir logistikos kaštais, greitesniu turinio atnaujinimu bei didesne skaitmeninių pardavimų kontrole. Vis dėlto daliai žaidėjų fizinės kopijos išlieka svarbios dėl kolekcionavimo, perpardavimo ir galimybės žaisti neturint greito interneto.

    „Ubisoft“ pozicija: lems žaidimas ir paklausa

    Leidėja „Ubisoft“ patvirtino, kad artimiausiais metais neketina visiškai atsisakyti žaidimų diskų. Bendrovė teigia ir toliau leis fizinius leidimus, tačiau sprendimas priklausys nuo konkretaus žaidimo tipo, jo auditorijos ir tikėtino pardavimų potencialo parduotuvėse.

    Įmonės finansų vadovas Frederickas Duguet investuotojams aiškino, kad hibridinis modelis bendrovei vis dar atrodo racionalus. „Šią politiką ketiname tęsti ir ateityje“, – sakė Frederickas Duguet.

    Kodėl fizinės kopijos dar laikosi

    Pasak „Ubisoft“, kai kurie jos žaidimai fiziniu formatu vis dar parduodami itin sėkmingai. Kaip pavyzdys minimas „Assassin’s Creed Shadows“, kuris kai kuriose rinkose esą pasiekė apie 50 proc. fizinių pardavimų dalį.

    Rinkoje tokie skaičiai paprastai rodo, kad daliai pirkėjų svarbus dovanų formatas, kolekciniai leidimai ir įprastas apsipirkimas parduotuvėse. Be to, fiziniai leidimai dažnai išlieka svarbūs regionuose, kur skaitmeninis atsisiuntimas dėl ryšio kokybės ar duomenų limitų nėra patogus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir perkant diską vis dažniau tenka atsisiųsti didelės apimties atnaujinimus, todėl „diskas kaip pilnas produktas“ pamažu nyksta. Vis dėlto pats fizinis leidimas tebėra vartotojams atpažįstamas nuosavybės simbolis, kurio skaitmeninės licencijos ne visada atstoja.

  • Nutekėjo Assassin’s Creed Hexe siužetas: laukia raganų medžioklės ir netikėta giminystė

    Nutekėjo Assassin’s Creed Hexe siužetas: laukia raganų medžioklės ir netikėta giminystė

    Internete pasirodė nauja informacija apie „Ubisoft“ kuriamą žaidimą „Assassin’s Creed Hexe“. Remiantis viešai aptariamais aktorių atrankų aprašymais, serija šį kartą gali pasukti tamsesne kryptimi ir atsitraukti nuo pastarųjų dalių milžiniško atviro pasaulio formulės.

    Nutekėjusios detalės leidžia manyti, kad „Assassin’s Creed Hexe“ bus labiau linijinis, su aiškiau režisuotomis misijomis ir mažiau išskydusiu turiniu. Toks sprendimas atitiktų dalies žaidėjų kritiką, kad naujausiose serijos dalyse apimtis tapo svarbesnė už tempą ir istorijos koncentraciją.

    Veiksmas, kaip teigiama, būtų perkeltas į XVI amžiaus Vokietiją, į raganų medžioklėmis paženklintą laikotarpį. Tai istoriškai siejama su religiniais konfliktais, vietos teismų praktika ir visuomenės baimėmis, kurios neretai virsdavo brutaliomis represijomis.

    Pagrindine heroje, atrankų dokumentuose įvardijama laikinu vardu Petra, turėtų tapti dvidešimt kelerių metų maištinga moteris, kuri nepaiso jai primetamų socialinių normų. Pagal nutekėjimą ji būtų apkaltinta raganavimu ir priversta slėptis bei kovoti dėl išlikimo.

    Prieglobsčio jai esą suteiktų Motina Gertrud, buvusi žiniuonė, gyvenanti izoliacijoje po ankstesnių kaltinimų. Istorijoje minimas ir priešiškas judėjimas, vadinamas Avinėlio ordinu, kuris šiuo laikotarpiu turėtų atlikti tam tikrą serijai įprastų antagonistų vaidmenį.

    Nutekėjusiose užuominose minima ir šeimos linija: tėvas Konradas apibūdinamas kaip religingas, tačiau su purvinu darbu susijęs žmogus, o kai kuriose interpretacijose jam priskiriama budelio profesija. Motina Brigitte pristatoma kaip akušerė, o didžiausia intriga siejama su galimu ryšiu su Auditore kraujo linija, kuri „Assassin’s Creed“ visatoje yra simboliškai reikšminga.

    Taip pat kalbama apie šiuolaikines scenas ir ryšį su „Animus Hub“, anksčiau vadintu „Infinity“. Nutekėjimuose minima Anna, karjerą iškelianti veikėja, per kurią žaidėjas galėtų matyti šiuolaikinės linijos įvykius ir korporacinių struktūrų užkulisius.

    Geografiškai istorija siejama su Augsburg miestu, o vėlesniuose papildymuose galėtų atsirasti ir Würzburg. Nors nutekėjimuose užsimenama apie vidinius pokyčius studijoje ir dalies darbuotojų pasitraukimą restruktūrizacijos metu, teigiama, kad projektas turėtų judėti pagal planą.

    Kol kas „Ubisoft“ oficialiai nepatvirtino nutekėjusių siužeto detalių, todėl informaciją verta vertinti atsargiai. Vis dėlto kryptis į tamsesnę, labiau koncentruotą patirtį rodo, kad leidėjas gali siekti atnaujinti serijos ritmą ir sugrąžinti aiškesnį pasakojimo stuburą.

    Premjeros laikas, remiantis neoficialiomis užuominomis, galėtų būti ne anksčiau nei 2027 metų antra pusė. Tai reikštų, kad iki oficialaus pristatymo dar gali keistis tiek veikėjai, tiek struktūra, tačiau pati idėja apie raganų medžioklių epochą jau dabar kursto diskusijas tarp serijos gerbėjų.

  • „Ubisoft“ tyliai ruošia DI proveržį žaidimuose: kas yra „Motherbrain“ ir ką tai pakeis?

    „Ubisoft“ tyliai ruošia DI proveržį žaidimuose: kas yra „Motherbrain“ ir ką tai pakeis?

    Prancūzijos žaidimų leidėja „Ubisoft“ plečia generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą ir kuria vidinę iniciatyvą „Motherbrain“, kuri, kaip teigiama, turėtų tapti vienu svarbiausių įmonės technologinių ramsčių. Pastaraisiais metais DI įrankiai žaidimų industrijoje kelia ir entuziazmą, ir pasipriešinimą, nes dalis žaidėjų baiminasi dėl kūrybinės kokybės, autorystės ir darbo vietų.

    Viešojoje erdvėje „Motherbrain“ pirmiausia nuskambėjo kaip naujai registruotas prekės ženklas, tačiau vėliau pasirodė informacija, kad tai nėra atskiras žaidimas. Skelbiama, jog „Ubisoft“ šiuo pavadinimu vysto globalią vidinę struktūrą, orientuotą į DI galimybes ir jų pritaikymą įvairiuose projektuose, o ne tik pavieniuose eksperimentuose.

    Šios iniciatyvos tikslas siejamas su kūrybos ir gamybos spartinimu: generatyviniai modeliai gali padėti greičiau parengti idėjų variantus, tekstus, prototipus, testavimo scenarijus ar net techninius sprendimus. Žaidimų kūrime tai dažnai reiškia trumpesnį laiką iki pirmojo veikiančio prototipo, lengvesnį iteravimą ir didesnį turinio kiekį, tačiau kartu didėja ir rizika dėl vienodėjančio stiliaus bei klaidų, jei DI naudojamas be griežtos kontrolės.

    Už „Motherbrain“ vystymą, remiantis viešai aptariama informacija, atsakingas „Ubisoft“ ilgametis darbuotojas Xavier Manzanares, įmonėje dirbantis daugiau nei du dešimtmečius. Jis siejamas su tyrimų ir plėtros kryptimi, o vadovavimo modelis signalizuoja, kad „Ubisoft“ DI laiko ne šalutiniu įrankiu, o infrastruktūra, kurią ketinama integruoti į kuo daugiau komandų ir produktų.

    Platesniame kontekste tai atspindi bendrą industrijos kryptį: didžiosios studijos DI vis dažniau mato kaip priemonę optimizuoti brangstančią žaidimų kūrimo grandinę, ypač testavimo, lokalizavimo ir turinio gamybos etapuose. Vis dėlto tokios permainos paprastai išprovokuoja ir reputacines krizes, kai kyla klausimai, ar kūrėjų darbas nėra pakeičiamas, ar nepažeidžiamos autorinės teisės ir ar žaidimų kokybė nepukenčia dėl per didelio automatizavimo.

    Kol kas „Ubisoft“ nėra pateikusi išsamaus viešo paaiškinimo, kaip „Motherbrain“ veiks praktikoje ir kokiose žaidimų serijose tai pasimatys pirmiausia. Tačiau pats signalas aiškus: DI įrankiai žaidimų kūrime pereina iš pavienių bandymų į sisteminį diegimą, o žaidėjams tai gali reikšti greitesnius atnaujinimus, daugiau procedūrinio turinio ir naujus personalizacijos sprendimus, kartu išlaikant klausimą, kiek kūrybos liks žmonių rankose.

  • Juodas signalas žaidimų rinkai: „Microsoft“ ir „Ubisoft“ atleidimai, o 2026-ieji gali būti blogiausi

    Juodas signalas žaidimų rinkai: „Microsoft“ ir „Ubisoft“ atleidimai, o 2026-ieji gali būti blogiausi

    Žaidimų kūrimo sektoriuje tęsiasi nestabilumas, o darbuotojų atleidimai vis dažniau paliečia ir didžiausias bendroves. Pastaraisiais metais ryškiausiai nuskambėjo „Microsoft“ ir „Ubisoft“ sprendimai atsisveikinti su tūkstančiais darbuotojų, o tai paveikė ir gerai žinomas kūrėjų komandas.

    Atleidimų mastą seka ir viešai agreguoja specializuotos duomenų bazės, fiksuojančios pranešimus apie restruktūrizacijas bei uždaromus padalinius. Jų suvestinės rodo, kad problema tapo sisteminė: po pandeminio pakilimo industrija perėjo į taupymo režimą, o darbo vietų mažinimas tęsiasi kelintus metus iš eilės.

    Skaičiai rodo blogėjančią tendenciją

    Skaičiuojama, kad 2022 metais žaidimų kūrimo komandos atsisveikino maždaug su 8 500 darbuotojų. 2023 metais šis skaičius išaugo iki maždaug 10 500, o 2024 metais pasiektas rekordas, kai atleista apie 15 600 žmonių.

    2025 metais atleidimų buvo mažiau, bet rinka taip ir negrįžo į stabilų augimą, todėl nerimas niekur nedingo. 2026 metais, dar nesibaigus rugsėjui, fiksuota apie 10 300 atleistų darbuotojų, o tai leidžia spėti, kad metai gali tapti vieni prasčiausių per visą laikotarpį.

    Kodėl Vakarai pjauna, o Azija atsparesnė?

    Didžiausia atleidimų banga dažniau siejama su Europa ir Šiaurės Amerika, kur studijos patiria didesnį investuotojų spaudimą ir greičiau reaguoja į pajamų svyravimus. Tuo metu Azijoje tokie leidėjai kaip „Nintendo“, „Konami“ ar „Capcom“ rečiau skelbia masines redukcijas ir dažniau akcentuoja stabilumą bei ilgalaikį darbuotojų išlaikymą.

    Ekspertai tai aiškina skirtinga korporatyvine kultūra, bet ne mažiau svarbus veiksnys yra pandemijos metais išaugę lūkesčiai. Vakarų rinkoje dalis vadovų pervertino paklausą, todėl, lėtėjant pardavimams ir augant kaštams, teko staigiai mažinti išlaidas.

    Kas labiausiai spaudžia studijas?

    Prie spaudimo prisideda ir brangstantis žaidimų kūrimas: dideli projektai reikalauja daugiau žmonių, ilgesnių kūrimo ciklų, daugiau testavimo ir rinkodaros. Papildomą riziką kelia ir pastarųjų metų strategijos, kai kompanijos agresyviai investavo į nuolat atnaujinamus žaidimus kaip paslaugą, tačiau dalis tokių projektų nepasiekė tikslų.

    Kitas veiksnys yra efektyvumo paieškos, į kurias įtraukiamos ir automatizavimo priemonės bei DI sprendimai. Nors DI nebūtinai tiesiogiai pakeičia kūrėjus, jis keičia darbo organizavimą, spartina tam tikras užduotis ir leidžia vadovybei peržiūrėti komandų dydžius, ypač kai rinkos augimas lėtėja.

    Kol kas industrija neturi vieno aiškaus atsakymo, kada atleidimų banga nuslūgs, tačiau tendencijos rodo, kad studijos ir leidėjai toliau peržiūrės portfelius, uždarys rizikingus projektus ir orientuosis į labiau prognozuojamas pajamas. Darbuotojams tai reiškia ilgiau trunkantį neapibrėžtumą, o žaidėjams gali lemti mažiau naujų didelio biudžeto projektų arba ilgesnį jų kūrimo laiką.