CP v2

Tag: Ubisoft

  • Assassin’s Creed Black Flag Resynced jau turi premjeros laiką: kada parsisiųsti ir kokio PC reikės?

    Assassin’s Creed Black Flag Resynced jau turi premjeros laiką: kada parsisiųsti ir kokio PC reikės?

    Po daugiau nei 10 metų pertraukos į žaidėjų ekranus grįžta Assassin’s Creed IV: Black Flag, o atnaujinta versija pavadinta „Assassin’s Creed Black Flag Resynced“. Leidėjas „Ubisoft“ patvirtino, kad žaidimas pasirodys 2026 metų liepos 9 dieną.

    „Assassin’s Creed Black Flag Resynced“ bus išleistas PC ir dabartinės kartos konsolėms. PC platformoje žaidimas pasirodys per „Steam“, „Epic Games Store“ ir „Ubisoft Connect“, taip pat bus pasiekiamas per „GeForce Now“, o konsolėse – per PlayStation 5 ir Xbox Series X bei S.

    Premjeros laikas skirsis priklausomai nuo platformos, todėl daliai žaidėjų startas gali įvykti skirtingomis valandomis. Tokia praktika įprasta didelėms pasaulinėms leidyboms, kai leidėjai premjerą derina pagal laiko juostas ir serverių apkrovas.

    Išankstinį atsisiuntimą konsolėse jau galima pradėti tiems, kurie įsigijo skaitmeninę žaidimo versiją iš anksto. Tuo metu PC žaidėjams išankstinis parsisiuntimas numatytas 2026 metų liepos 7 dieną nuo 16:00.

    Dalis Xbox žaidėjų tradiciškai naudojasi regiono pakeitimu į Naująją Zelandiją, kad prie žaidimo prisijungtų anksčiau. Šiuo atveju tai gali leisti pradėti žaisti 2026 metų liepos 8 dieną nuo 14:00, tačiau tokia praktika priklauso nuo platformos taisyklių ir gali neveikti visais atvejais.

    PlayStation 5 situacija sudėtingesnė, nes ankstyvam startui paprastai reikia ne tik pakeisti regioną, bet ir turėti tos šalies paskyrą bei pirkti žaidimą atitinkamo regiono „PlayStation Store“. Tai reiškia, kad vien nustatymų pakeitimo gali nepakakti.

    „Ubisoft“ taip pat paskelbė kompiuterio reikalavimus, suskirstytus pagal raišką, kadrų dažnį ir grafikos nustatymus. Įvardijami 1080p prie 30 ir 60 kadrų per sekundę, 1440p bei 4K scenarijai, taip pat atskirai akcentuojami spindulių sekimo režimai ir vaizdo mastelio keitimo sprendimai.

    Tokie profiliai rodo, kad žaidimas taikosi į platų kompiuterių spektrą, bet aukštesnei raiškai ir 60 kadrų per sekundę greičiui reikės gerokai galingesnės vaizdo plokštės. Praktikoje svarbiausia atkreipti dėmesį ne tik į procesorių ir vaizdo plokštę, bet ir į RAM kiekį bei SSD, nes šiuolaikiniai žaidimai vis dažniau optimizuojami greitam duomenų nuskaitymui.

  • „Ubisoft“ darbuotojai skelbia streiką: masiniai atleidimai ir ultimatumai vadovybei Europoje

    „Ubisoft“ darbuotojai skelbia streiką: masiniai atleidimai ir ultimatumai vadovybei Europoje

    „Ubisoft“ Europoje susiduria su nauja krize: po restruktūrizacijos ir masinių atleidimų dalis darbuotojų rengiasi streikui, siekdami apsaugoti darbo vietas ir aiškesnių garantijų ateičiai. Protestai planuojami po to, kai bendrovė per pastaruosius mėnesius uždarė ar apkarpė kelis padalinius ir komandas skirtingose šalyse.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad pastaruoju metu atleidimai palietė kūrėjus, dirbusius prie „Rainbow Six Siege“ ir mobiliosios šio žaidimo versijos, taip pat buvo uždaryti „Ubisoft“ padaliniai Belgrade ir Vinipege. Pokyčiai fiksuoti ir Šiaurės Amerikoje, o papildomų sumažinimų sulaukė ir kai kurie Europos biurai.

    Didžiausia įtampa, remiantis darbuotojų atstovų pranešimais, kilo „Ubisoft“ komandoje Barselonoje, kur planuojama atleisti 51 žmogų. Tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį vietos padalinio darbuotojų, todėl dalis kolektyvo streiką vertina kaip vienintelę priemonę daryti spaudimą vadovybei.

    Skelbiama, kad streikas turėtų prasidėti birželio 30 dieną, o protestai vyktų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį iki liepos vidurio. Darbuotojai reikalauja ilgalaikių užimtumo garantijų, aiškesnių karjeros taisyklių ir nuoseklesnės nuotolinio darbo politikos, taip pat apsaugos nuo naujų atleidimų bangų.

    Ši situacija vyksta platesniame industrijos kontekste, kai didžiosios žaidimų bendrovės vis dažniau mažina kaštus, peržiūri projektų portfelius ir optimizuoja komandų struktūrą. Pastaraisiais metais rinką spaudė augusios kūrimo sąnaudos, griežtesni investuotojų lūkesčiai ir didesnė konkurencija, todėl restruktūrizacija tapo dažnu sprendimu net ir garsiausiems leidėjams.

    „Ubisoft“ jau anksčiau viešai skelbė apie projektų perplanavimą, įskaitant kelių žaidimų atšaukimą ir kitų kūrimo grafikų korekcijas. Dabar darbuotojų streiko grėsmė didina riziką, kad dalis planų gali dar labiau vėluoti, o tai įprastai atsiliepia tiek žaidimų leidybos terminams, tiek studijų finansiniams rezultatams.

    Kol kas neaišku, ar derybos su darbuotojų atstovais leis išvengti ilgalaikio konflikto, tačiau streikas signalizuoja augančią įtampą tarp kūrėjų ir vadovybės dėl darbo stabilumo. Artimiausios savaitės parodys, ar „Ubisoft“ ryšis koreguoti restruktūrizacijos planus ir pasiūlyti konkretesnes garantijas komandoms Europoje.

  • Žuvo „Ubisoft“ bendraįkūrėjas Claude Guillemot: ką atskleidė lėktuvo katastrofos detalės

    Žuvo „Ubisoft“ bendraįkūrėjas Claude Guillemot: ką atskleidė lėktuvo katastrofos detalės

    Prancūzijoje per privataus lėktuvo katastrofą žuvo Claude Guillemot, vienas iš penkių brolių, 1986 metais įkūrusių žaidimų kūrėją „Ubisoft“. Apie nelaimę pranešta po incidento šalies vakaruose, kai orlaivis sudužo netoli nusileidimo tako.

    Pranešama, kad katastrofa įvyko birželio 19 dieną. Liudininkų pasakojimais, lėktuvas staiga prarado aukštį, ore atliko staigų manevrą ir bandydamas leistis rėžėsi į žemę, po smūgio įsiplieskė gaisras.

    Skelbiama, kad nelaimės metu lėktuve buvo du žmonės, abu žuvo. Įvykio aplinkybes tiria civilinės aviacijos saugos institucijos ir techniniai ekspertai, kurie aiškinasi, kas galėjo lemti staigų orlaivio valdymo praradimą.

    Claude Guillemot ilgus metus buvo siejamas su „Ubisoft“ vadovybe: ėjo vykdomojo viceprezidento operacijoms pareigas ir dirbo įmonės valdyboje. Jo indėlis siejamas su šeimos verslo virsmu į pasaulinį žaidimų industrijos vardą, veikiantį konsolių, asmeninių kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių rinkose.

    „Ubisoft“ per kelis dešimtmečius sukūrė ir išplėtojo tarptautiniu mastu atpažįstamas franšizes, tarp jų „Assassin’s Creed“, „Far Cry“, „Tom Clancy’s Rainbow Six“, „Prince of Persia“ ir „Anno“. Pastaraisiais metais bendrovė viešai kalbėjo apie iššūkius, susijusius su leidybos grafiko korekcijomis, kaštų kontrole ir poreikiu sustiprinti naujų projektų srautą.

    Verslininkas buvo žinomas ne tik dėl darbo „Ubisoft“: Guillemot šeimos vardas siejamas ir su žaidimų priedų bei garso sprendimų kryptimi. „Ubisoft“ vadovybė pareiškė užuojautą artimiesiems ir pabrėžė, kad Claude Guillemot vaidmuo buvo svarbus formuojant bendrovės veiklos pagrindus ir jos tarptautinę plėtrą.

    Kol kas tyrėjai neįvardija galutinės nelaimės priežasties. Paprastai tokiais atvejais vertinama techninė orlaivio būklė, pilotavimo aplinkybės, meteorologinės sąlygos ir skrydžio duomenys, o išvados pateikiamos tik užbaigus ekspertizes.

  • 1 300 000 parašų nepadėjo: Europos Komisija atmetė „Stop Killing Games“ reikalavimą

    1 300 000 parašų nepadėjo: Europos Komisija atmetė „Stop Killing Games“ reikalavimą

    Europos Komisija nusprendė nesiūlyti naujų ES taisyklių, kurios įpareigotų žaidimų leidėjus užtikrinti, kad žaidimai išliktų žaidžiami ir po oficialios priežiūros pabaigos. Nors iniciatyva „Stop Killing Games“ surinko apie 1 300 000 parašų, institucija pagrindinį reikalavimą atmetė.

    Ši tema įsiplieskė po to, kai bendrovė „Ubisoft“ išjungė lenktynių žaidimo „The Crew“ serverius, o dalis pirkėjų neteko prieigos prie anksčiau įsigyto produkto. Žaidėjams tai tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip skaitmeniniai pirkiniai gali prarasti vertę vien dėl pasikeitusios leidėjo strategijos ar infrastruktūros kaštų.

    Europos Komisija aiškino, kad negali sukurti universalaus teisinio įpareigojimo leidėjams neribotai išlaikyti serverius ar tinklo infrastruktūrą, kai produktas nebeplatinamas arba baigia komercinį ciklą. Pasak institucijos, tokia prievolė reikštų nuolatines išlaidas, kurias būtų sunku proporcingai pagrįsti visais atvejais.

    Pažadas diskutuoti, bet ne įpareigoti

    Komisija vietoj konkrečių prievolių žada dialogą su vartotojais ir industrija, ieškant geresnio žaidimų gyvavimo pabaigos valdymo modelio. Tai reiškia, kad artimiausiu metu ES lygmeniu greitų, privalomų pokyčių žaidėjai gali ir nesulaukti.

    „Pradėsime keitimąsi nuomonėmis su vartotojais ir pramone, kad pagerintume žaidimų valdymą jų gyvavimo pabaigoje“, – sakoma Europos Komisijos pozicijoje.

    Iniciatyvos organizatoriai viešai teigė tokio sprendimo iš esmės tikėjęsi ir jau turintys atsarginį planą. Tarp krypčių įvardijama politinė kova Europos Parlamente, siekiant įtvirtinti principus kituose teisėkūros projektuose, susijusiuose su skaitmeniniu teisingumu ir vartotojų teisėmis.

    JAV kryptis: Kalifornijos siūlomas modelis

    Tuo pat metu JAV matyti konkretesnių žingsnių. Kalifornijoje svarstoma „Protect Our Games“ iniciatyva, kuri numato aiškesnes pareigas leidėjams: iš anksto įspėti apie serverių išjungimą ir užtikrinti bent alternatyvą, pavyzdžiui, veikimą be interneto arba galimybę naudoti privačius serverius.

    Jeigu žaidimas be ryšio neveiktų ir nebūtų kitos realios galimybės juo naudotis, siūloma įtvirtinti ir vartotojų pinigų grąžinimo principą. Praktikoje rinkoje pasitaiko atvejų, kai projektai nutraukiami greitai, o leidėjai pirkėjams kompensuoja išlaidas, kad išvengtų ilgų ginčų ir reputacinių nuostolių.

    Vis dėlto Kalifornijos modelis numato išimtis: daugiausia dėmesio skiriama naujiems arba iš naujo leidžiamiems žaidimams nuo 2027 metų, o nemokamai platinami projektai paprastai nepatektų į taikymo sritį. Tai reiškia, kad populiarūs nemokami žaidimai, kurių veikimas labiausiai priklauso nuo serverių, gali likti už reguliavimo ribų.

    Kodėl klausimas aštrėja?

    Skaitmeninių žaidimų rinka vis labiau remiasi paslaugos modeliu, kai net vieno žaidėjo režimai kartais susiejami su nuolatiniu prisijungimu, paskyros patikra ar licencijos validavimu. Dėl to vartotojams kyla klausimas, ar jie iš tiesų perka produktą, ar tik laikiną prieigą, kuri gali baigtis leidėjui pakeitus sąlygas.

    „Stop Killing Games“ šalininkai siekia, kad uždarant oficialius serverius būtų paliekamas bent minimalus kelias žaidimui išlikti, pavyzdžiui, išleidžiant techninius įrankius bendruomenei ar sudarant galimybę veikti privačiuose serveriuose. Kritikai pabrėžia, kad tai ne visada paprasta dėl saugumo, licencijų, trečiųjų šalių technologijų ir duomenų apsaugos.

    Europos Komisijos sprendimas reiškia, kad artimiausiu metu ES žaidėjų apsauga šiuo klausimu greičiausiai priklausys nuo esamų vartotojų teisių normų, nacionalinių praktikų ir savireguliacijos. Tačiau didėjantis politinis spaudimas rodo, jog diskusija dėl skaitmeninių pirkinių ilgaamžiškumo Europoje tik intensyvės.

  • „Ubisoft“ dalija nemokamą „Ubisoft+ Premium“: kelias dienas – „Assassin’s Creed“ ir kiti hitai

    „Ubisoft“ dalija nemokamą „Ubisoft+ Premium“: kelias dienas – „Assassin’s Creed“ ir kiti hitai

    „Ubisoft“ skelbia riboto laiko akciją žaidėjams: kelioms dienoms bus suteikta nemokama prieiga prie „Ubisoft+ Premium“ prenumeratos. Tai reiškia galimybę be papildomo mokesčio išbandyti dalį didžiausių leidėjo žaidimų, įskaitant „Assassin’s Creed“ seriją.

    Nemokamas laikotarpis numatytas nuo birželio 18 dienos iki birželio 23 dienos, o startas planuojamas 15.00 valandą. Tokios trumpos, bet intensyvios kampanijos dažniausiai skirtos pritraukti naujus vartotojus ir paskatinti išmėginti katalogą prieš apsisprendžiant dėl mokamos prenumeratos.

    Ką suteikia „Ubisoft+ Premium“

    „Ubisoft+ Premium“ yra prenumeratos paslauga, suteikianti prieigą prie „Ubisoft“ žaidimų bibliotekos. Priklausomai nuo konkretaus žaidimo, į paketą neretai įtraukiami papildymai, sezoniniai leidimai ar kiti skaitmeniniai priedai.

    Leidėjas akcentuoja, kad naujesni ir labiausiai laukiami „Ubisoft“ žaidimai paprastai atsiranda bibliotekoje greitai, o dalis jų joje išlieka ilgesnį laiką. Vartotojams tai patogu, nes leidžia išbandyti kelis skirtingus žanrus neperkant kiekvieno žaidimo atskirai.

    Kokius žaidimus verta išbandyti

    Paslaugos kataloge paprastai figūruoja tokios serijos kaip „Assassin’s Creed“, „Far Cry“, „Anno“, taip pat kiti „Ubisoft“ projektai. Konkreti sudėtis gali skirtis pagal platformą ir regioną, todėl prieš pradėdami atsisiuntimus žaidėjai turėtų pasitikrinti, kas prieinama jų paskyrai.

    Nemokamos prieigos langas ypač palankus tiems, kurie nori per trumpą laiką išbandyti kelis didelius žaidimus ir įvertinti, ar prenumerata apskritai atitinka jų žaidimo įpročius. Prenumeratų modelis pastaraisiais metais vis labiau konkuruoja su tradiciniu pirkimu, o tokios akcijos tampa vienu pagrindinių būdų pritraukti naujus vartotojus.

    Kiek tai kainuoja įprastai

    Įprastai „Ubisoft+ Premium“ kainuoja apie 17 eurų per mėnesį, tačiau birželio 18–23 dienomis siūlomas laikotarpis leis paslaugą išbandyti nemokamai. Tai gali būti gera proga suplanuoti žaidimų savaitgalį, ypač jei bibliotekoje seniai nusižiūrėtas konkretus „Ubisoft“ hitas.

    Prieš aktyvuojant pasiūlymą verta atkreipti dėmesį į sąlygas, įskaitant palaikomas platformas ir tai, ar pasibaigus nemokamam laikotarpiui prenumerata nepratęsiama automatiškai. Tokie niuansai dažniausiai nurodomi akcijos aprašyme ir paskyros valdymo nustatymuose.

  • „Ubisoft“ užkulisiai verda: stringa „Ghost Recon“ ir „Far Cry 7“, keliami klausimai dėl terminų

    „Ubisoft“ užkulisiai verda: stringa „Ghost Recon“ ir „Far Cry 7“, keliami klausimai dėl terminų

    Prancūzijos žaidimų leidėjas „Ubisoft“ susiduria su iššūkiais kurdamas dvi svarbias franšizes – naują „Ghost Recon“ dalį ir „Far Cry 7“. Neoficiali informacija rodo, kad projektai stringa dėl vidinių procesų, o komandos spaudžiamos laikytis itin ambicingų terminų.

    Apie „Ghost Recon“ kūrimo sunkumus viešai kalba žaidimų industrijos žurnalistas Tomas Hendersonas, remdamasis šaltiniais studijos viduje. Teigiama, kad kodiniu pavadinimu OVR žinomas projektas nepasiekė vidinių alfa versijos tikslų, o tai tapo signalu skubiems vadovybės sprendimams.

    Po neįvykdytų tarpinių užduočių, pasak nutekintos informacijos, buvo pakeistas komandos valdymas ir sustiprinta priežiūra. Minima, kad į kasdienį projekto kontrolės procesą įtraukti aukštesnio lygmens „Ubisoft“ vadovai, o tai dažniausiai reiškia bandymą stabilizuoti gamybą ir atstatyti grafiką.

    „Pagrindinės problemos – nerealistiški terminai, silpnas planavimas ir valdymas“, – sakė šaltinių informaciją apibendrinęs Tomas Hendersonas.

    Panašūs signalai pasiekia ir apie „Far Cry 7“: teigiama, kad kūrimas taip pat vyksta sunkiai, o aiškios išleidimo datos kol kas išgryninti nepavyksta. Ankstesniuose pranešimuose buvo minima, kad „Ubisoft“ eksperimentuoja su generatyviniais sprendimais ir DI taikymu, tačiau oficialių detalių apie tai bendrovė nėra patvirtinusi.

    Tokie trikdžiai tiesiogiai veikia leidėjo leidimų planus, nes dideliems projektams nepavykus pasiekti alfa ar beta etapų tikslų paprastai peržiūrimi biudžetai, komandos struktūra ir rinkodaros grafikai. Žaidimų rinkoje tai reiškia riziką atidėti premjeras į vėlesnius finansinius laikotarpius, kad būtų išvengta techninių problemų starto metu.

    Kontekstą paaštrina ir pastarųjų metų tendencijos: didieji leidėjai vis dažniau balansuoja tarp brangstančios kūrimo kainos, darbuotojų kaitos ir augančių žaidėjų lūkesčių. Dėl to projektų valdymas tampa vienu svarbiausių sėkmės veiksnių, o bet kokie staigūs vadovybės pakeitimai dažniausiai signalizuoja, kad įmonė bando greitai sumažinti vėlavimo mastą.

    „Ubisoft“ pastaruoju metu yra patyrusi ir sėkmingų, ir skausmingų sprendimų, įskaitant projektų stabdymus bei perplanavimus. Todėl žaidėjų bendruomenė atidžiai stebi, ar „Ghost Recon“ ir „Far Cry 7“ pavyks sugrįžti į stabilų gamybos ritmą ir kada leidėjas ryšis oficialiai pristatyti naujus žaidimus.

  • „Microsoft“ ir „Ubisoft“ smūgis žaidimų rinkai: šimtai atleidimų, kalbama ir apie studijos uždarymą

    „Microsoft“ ir „Ubisoft“ smūgis žaidimų rinkai: šimtai atleidimų, kalbama ir apie studijos uždarymą

    Vaizdo žaidimų industrija vėl susidūrė su nauja atleidimų banga: pranešama, kad „Ubisoft“ mažina komandas keliuose padaliniuose, o „Microsoft“ ruošia papildomas restruktūrizacijas savo žaidimų versle. Rinka, kuri po pandemijos augimo šuolio grįžo į lėtesnį tempą, toliau ieško, kaip sumažinti išlaidas ir persidėlioti prioritetus.

    „Ubisoft“ atveju kalbama apie maždaug 380 darbo vietų mažinimą ar planuojamus atleidimus skirtingose pasaulio vietose. Tarp minimų padalinių yra komandos Serbijoje, taip pat darbuotojai biuruose Ispanijoje, JAV ir Kanadoje, o pokyčiai siejami ir su žaidimo „Rainbow Six Siege“ palaikymu.

    „Microsoft“ žaidimų padalinys taip pat ruošiasi naujam etapui: žiniasklaidoje skelbiama, kad darbuotojai buvo informuoti apie planuojamus mažinimus „Xbox“ struktūroje, rinkodaros komandoje ir kituose veiklos segmentuose. Kol kas detalių, kiek pareigybių gali būti panaikinta ir kokie konkretūs padaliniai bus paveikti labiausiai, viešai neatskleidžiama.

    „Artimiausiu metu mūsų organizacijoje numatomi pokyčiai, kurie palies ir komandas, ir veiklos kryptis“, – teigiama darbuotojams skirtos informacijos esmę perteikiančiuose pranešimuose.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir pesimistiškesnių signalų, kad mažinimai gali baigtis ne tik etatų karpymais, bet ir vienos iš „Xbox“ vidinių studijų uždarymu. Tai būtų dar vienas ženklas, jog leidėjai ir platformų valdytojai vis griežčiau vertina projektų portfelius, o brangiai kainuojančių kūrimo ciklų rizika tampa sunkiau toleruojama.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad žaidimų sektoriuje spaudimą didina keli veiksniai: pabrangęs žaidimų kūrimas, augantys atlyginimai ir infrastruktūros kaštai, konkurencija dėl žaidėjų dėmesio bei lūkesčiai greičiau pasiekti pelningumą. Be to, vis dažniau minimas ir DI panaudojimas gamyboje, tačiau trumpuoju laikotarpiu jis dažniau padeda optimizuoti procesus, o ne išsprendžia biudžetų ir terminų problemas.

    „Microsoft“ jau anksčiau buvo ėmęsis ryškių sprendimų, kai buvo uždaromos atskiros komandos ir studijos, o dalis projektų nutraukiami. Todėl rinkoje į pranešimus apie naujus „Xbox“ pertvarkymus reaguojama jautriai, ypač kai kalbama apie galimą vieno studijos padalinio likvidavimą.

    Kol kas tiek „Microsoft“, tiek „Ubisoft“ masto ir terminų klausimai išlieka migloti, o realus poveikis konkretiems projektams paaiškės tik paskelbus oficialius sprendimus. Vis dėlto akivaizdu, kad žaidimų industrija dar nepasiekė stabilumo: net ir didžiausi rinkos žaidėjai toliau peržiūri strategijas, mažina rizikingas investicijas ir ieško efektyvesnio veiklos modelio.

  • „Assassin’s Creed“ kūrėjas grįžta su 1666: Amsterdam – „Steam“ jau dabar leidžia išbandyti nemokamai

    „Assassin’s Creed“ kūrėjas grįžta su 1666: Amsterdam – „Steam“ jau dabar leidžia išbandyti nemokamai

    Patrice’as Désiletsas, vienas ryškiausių „Assassin’s Creed“ ištakų kūrėjų, vėl primena apie save su nauju projektu 1666: Amsterdam. Žaidimo prologą šiuo metu galima nemokamai išbandyti „Steam“ platformoje.

    1666: Amsterdam – tamsi, siužetu paremta veiksmo ir nuotykių krypties patirtis, kurią kuria Désiletsui priklausanti studija „Panache Digital Games“. Projekto tonas ir žaidimo kryptis akivaizdžiai siejami su slapstymosi, tyrinėjimo ir istorinio laikotarpio estetika, tačiau pasakojimas žada gerokai niūresnį pasaulį.

    Šis kūrinys ilgą laiką buvo vadinamajame kūrimo pragare, nes projektą lydėjo teisinių ir leidybinių teisių peripetijos. Anksčiau teises buvo perėmusi „Ubisoft“, tačiau po teismo ginčų kūrėjui pavyko susigrąžinti prekės ženklo kontrolę ir tęsti darbą savo sąlygomis.

    Veiksmas nukelia į XVII amžiaus Amsterdamą, vadinamą Olandijos aukso amžiumi, kai miestas buvo vienas svarbiausių Europos prekybos, finansų ir meno centrų. Kūrėjai žada laikotarpio atmosferą, bet kartu ir antgamtinę, grėsmingą jėgą, kuri keičia miesto veidą.

    Oficialiame aprašyme minimos paslaptingos būtybės, vadinamos The Originals, ir veikėja, kurios istorija susijusi su galia, skola ir siekiu susigrąžinti tai, kas prarasta. Prologas turėtų leisti pajusti žaidimo nuotaiką, susipažinti su pasauliu ir suprasti, kokia kryptimi vystomas pilnas leidimas.

    Nemokami prologai ir demonstracinės versijos pastaraisiais metais tapo vis svarbesne žaidimų rinkodaros ir bendruomenės įtraukimo priemone, ypač „Steam“ ekosistemoje. Leidėjai taip siekia sumažinti pirkėjų riziką, o kūrėjai gauna daugiau atsiliepimų dar iki galutinio išleidimo.

  • „Valve“ kaltinama spaudusi „Ubisoft“ ir „Warner Bros.“: ar „Steam“ verčia kelti žaidimų kainas?

    „Valve“ kaltinama spaudusi „Ubisoft“ ir „Warner Bros.“: ar „Steam“ verčia kelti žaidimų kainas?

    Nutekinti laiškai ir grasinimai

    JAV teisme nagrinėjamoje byloje nepriklausomi žaidimų kūrėjai kaltina „Valve“ monopolistinėmis praktikomis, susijusiomis su platforma „Steam“. Į viešumą patekę vidiniai susirašinėjimai rodo, kad leidėjams esą buvo daromas spaudimas nedaryti žaidimų pigesnių kitose skaitmeninėse parduotuvėse.

    Bylos medžiagoje minimi atvejai, kai „Valve“ darbuotojai perspėdavo leidėjus dėl kainų skirtumų ir grasindavo pašalinti žaidimus iš „Steam“ pasiūlos. Kritikai tai vertina kaip bandymą išlaikyti kainas aukštesnes ir riboti konkurenciją tarp skirtingų pardavimo kanalų.

    Kas nutiko su „Ubisoft“?

    Vienas plačiausiai aptariamų epizodų siejamas su „Ubisoft“. Dokumentuose teigiama, kad leidėjas savo parduotuvėje pasiūlė specialų žaidimo „Tom Clancy’s Rainbow Six Siege“ leidimą už maždaug 14 eurų, kai pigiausia versija „Steam“ tuo metu buvo brangesnė.

    Tuomet, kaip nurodoma nutekintuose laiškuose, „Valve“ atstovai susisiekė su leidėju ir pareikalavo greitai sulyginti kainas. Esą buvo įvardytas itin trumpas terminas kainodarai pakoreguoti, priešingu atveju grasinta pašalinti visas žaidimo versijas iš „Steam“.

    „Warner Bros.“ ir užblokuoti išankstiniai užsakymai

    Kitas atvejis susijęs su „Warner Bros.“: 2017 metais, ruošiantis žaidimo „Middle-earth: Shadow of War“ premjerai, „Steam“ buvo sustabdyta galimybė pateikti išankstinius užsakymus. Teigiama, kad priežastis buvo analogiška: kitur žaidimą buvo galima įsigyti pigiau.

    Bylos dokumentuose minima, kad tuometinis „Warner Bros.“ žaidimų padalinio vadovas bandė tiesiogiai spręsti situaciją su „Steam“ komanda, nes išankstiniai užsakymai leidėjams yra svarbus pardavimų ir rinkodaros etapas. Toks ribojimas, jei jis taikomas dėl kainų kitose platformose, gali reikšmingai paveikti finansinius lūkesčius prieš išleidimą.

    „Valve“ pozicija ir platesnis kontekstas

    Nors byloje cituojami rašytiniai įrodymai, „Valve“ atstovai kaltinimus neigia. Teisme liudiję darbuotojai tvirtino, kad įmonė neturėjo politikos, kuri sistemingai verstų leidėjus sulyginti kainas skirtingose parduotuvėse.

    Vis dėlto šis ginčas išryškina platesnę tendenciją skaitmeninėje rinkoje: didžiosios platformos, turinčios didelę auditoriją, tampa vartais į rinką, todėl leidėjai jautriai reaguoja į bet kokius grasinimus dėl matomumo ar pardavimų ribojimo. Antimonopolinės bylos dažnai sukasi apie klausimą, ar tokia įtaka nėra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.

    Proceso baigtis gali turėti ilgalaikių pasekmių kompiuterinių žaidimų kainodarai. Jei teismas pripažintų, kad spaudimas dėl vienodų kainų riboja konkurenciją, tai galėtų paskatinti didesnius kainų skirtumus tarp parduotuvių ir agresyvesnes nuolaidų strategijas, o galutinę naudą pajustų pirkėjai.

    „Steam“ veiklą pradėjo 2003 metais kaip žaidimų atnaujinimų įrankis, o vėliau virto didžiausia kompiuterinių žaidimų skaitmenine parduotuve. Dėl šios masto ekonomikos kiekvienas sprendimas, susijęs su kainomis ir matomumu, gali turėti itin plačių pasekmių visai industrijai.

  • Kalifornija nori uždrausti išjungti ką tik pirktus žaidimus: leidėjams grėstų pinigų grąžinimas

    Kalifornija nori uždrausti išjungti ką tik pirktus žaidimus: leidėjams grėstų pinigų grąžinimas

    Kalifornijoje į priekį juda įstatymo projektas AB-1921, dar vadinamas „Protect Our Games Act“, kuriuo siekiama apsaugoti žaidėjus nuo situacijų, kai nusipirktas žaidimas vėliau tiesiog išjungiamas. Dokumentas valstijos Asamblėjoje buvo patvirtintas 43 balsais prieš 16 ir dabar keliauja į Kalifornijos Senatą.

    Idėja paprasta: jei žaidimas priklauso nuo internetinės infrastruktūros, jo leidėjai negalėtų tyliai nutraukti paslaugos, palikdami pirkėjus be prieigos. Įstatymo šalininkai teigia, kad vartotojai turi teisę žinoti, ką iš tiesų įsigyja, ir kokios yra realios naudojimo sąlygos.

    „Įstatymas atsirado todėl, kad rinkėjams nusibodo matyti, kaip ką tik nupirkti žaidimai yra išjungiami. Norime užtikrinti vartotojų apsaugą ir aiškias teises naudotis tuo, už ką sumokėta“, – sakė Kalifornijos valstijos Asamblėjos narys Chrisas Wardas.

    Pagal AB-1921, leidėjai turėtų bent prieš 60 dienų informuoti apie planuojamą internetinių paslaugų nutraukimą. Be to, jie privalėtų pasiūlyti aiškų sprendimą: sudaryti galimybę žaidimą naudoti toliau, pavyzdžiui, palaikant bendruomenės serverius ar suteikiant veikiantį režimą neprisijungus, arba grąžinti pinigus.

    Tokie reikalavimai atliepia vis garsiau skambančią kritiką dėl skaitmeninių pirkinių trapumo, kai dalis produktų veikiau primena laikiną licenciją. Pastaraisiais metais rinkoje daugėja žaidimų, kurie be serverių ar autentifikacijos tampa nefunkcionalūs net ir vieno žaidėjo režimu.

    Įstatymo projektas tiesiogiai siejamas su kampanijos Stop Killing Games keliamomis idėjomis, kurios išpopuliarėjo po to, kai „Ubisoft“ nutraukė žaidimo „The Crew“ serverių veiklą. Kampanijos iniciatoriai akcentuoja, kad žaidimų išsaugojimas svarbus ne tik pirkėjams, bet ir kultūros paveldui bei tyrėjams, nes dingstant serveriams dingsta ir galimybė dokumentuoti bei analizuoti skaitmeninę kūrybą.

    Diskusijos vyksta ne tik Jungtinėse Valstijose: Europoje ši iniciatyva peržengė 1 000 000 patvirtintų parašų ribą, o Europos Parlamente jau vyko debatai dėl vartotojų teisių skaitmeniniuose produktuose. Tuo pat metu leidėjai ir platformos toliau skelbia apie kai kurių žaidimų palaikymo pabaigą, o tai didina politinį spaudimą ieškoti aiškesnio reguliavimo.