Tag: UBS

  • Europos turto žemėlapis nustebins: Šveicarija pirmauja, o JAV krenta vidurkių kovoje

    Europos turto žemėlapis nustebins: Šveicarija pirmauja, o JAV krenta vidurkių kovoje

    UBS Global Wealth Report 2026 duomenys rodo ryškius asmeninio turto skirtumus tarp regionų: JAV sukaupia apie 38,1 proc. viso asmeninio turto šalyse, kurios ataskaitoje sudaro daugiau nei 92 proc. pasaulio turto. Vakarų Europa lieka antra su 21,9 proc., o Rytų Europa sudaro tik 3,3 proc.

    Vertinant pagal turto sumą vienam suaugusiajam, Europa dažnai atrodo stipriai, nes net 18 iš 30 turtingiausių ekonomikų pagal vidutinį turtą vienam suaugusiajam yra europinės. Dar įspūdingesnis vaizdas pagal medianą: į trisdešimtuką patenka 19 Europos rinkų.

    Kur daugiausia turto vienam suaugusiajam

    2025 metų pabaigos skaičiavimu, pagal vidutinį turtą vienam suaugusiajam pirmauja Šveicarija, kur rodiklis siekia apie 777 506 eurus. Antroje vietoje yra JAV su maždaug 594 651 euru, o turtingiausia Europos Sąjungos šalis šiame pjūvyje yra Liuksemburgas su 559 170 eurų.

    Į dešimtuką taip pat patenka Honkongas, Australija ir Singapūras, kurių vidurkis viršija 450 000 eurų. Europoje aukštai rikiuojasi Danija, Norvegija ir Nyderlandai, o Belgijos ir Švedijos rodikliai taip pat peržengia 300 000 eurų ribą.

    Didžiosios Europos ekonomikos: skirtumas nedidelis

    Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų vidutinio turto vienam suaugusiajam atotrūkis nėra milžiniškas, nors vietos reitinge skiriasi. Aukščiausiai iš jų yra Vokietija, kur vidurkis siekia apie 296 023 eurus, o žemiausiai yra Italija su 238 653 eurais.

    Prancūzija pagal šį rodiklį seka su 291 536 eurais, Ispanija turi apie 261 689 eurus, o Jungtinė Karalystė apie 250 071 eurą. Į Europos trisdešimtuką taip pat patenka Airija, Austrija, Suomija, Portugalija, Malta ir Graikija, tačiau jų vidurkiai gerokai mažesni.

    Kodėl mediana pakeičia vaizdą

    Mediana parodo, kiek turto turi vidurinis suaugęs žmogus, todėl mažiau iškreipiama itin turtingų žmonių. Pagal medianinį turtą pirmauja Liuksemburgas su maždaug 336 498 eurais, o Belgija pakyla į antrą vietą su 236 712 eurų.

    Tarp lyderių išlieka Australija, Naujoji Zelandija ir Honkongas, o iš Europos į dešimtuką patenka Danija, Šveicarija ir Norvegija. Šis pjūvis ypač svarbus aiškinantis, ar šalyje turtas labiau paskirstytas plačiajai visuomenei, ar koncentruotas viršūnėje.

    Įdomiausia, kad tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų mediana apverčia reitingą: Italija turi didžiausią medianinį turtą vienam suaugusiajam, apie 111 881 eurą. Tuo metu Vokietija išsiskiria itin žemu medianiniu rodikliu, apie 45 679 eurus, ir atsiduria sąrašo apačioje.

    Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Ispanija pagal medianą yra gerokai arčiau Italijos. Tokie skirtumai paprastai rodo skirtingą turto pasiskirstymą, būsto nuosavybės struktūrą, pensijų bei finansinio turto kaupimo modelius.

    Didžiausias kontrastas matomas JAV: pagal vidutinį turtą ši šalis yra antra, tačiau pagal medianą nukrenta beveik į sąrašo apačią, iki maždaug 58 927 eurų. Tai aiškinama tuo, kad itin didelė turto dalis sutelkta aukščiausiame sluoksnyje, todėl vidurkis išauga, o mediana lieka gerokai mažesnė.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad mediana dažnai geriau apibūdina vidurinės klasės finansinę realybę, tačiau net ir ji neatskleidžia perkamosios galios. Kitaip tariant, toks pats turto dydis skirtingose šalyse gali reikšti nevienodą gyvenimo lygį dėl kainų ir paslaugų prieinamumo.

    Regioniniu pjūviu JAV vidutinis turtas vienam suaugusiajam yra aiškiai didžiausias, o Vakarų Europa atsilieka daugiau nei perpus. Vakarų Europoje vidurkis siekia apie 287 884 eurus, kai Rytų Europoje jis sumažėja iki maždaug 53 055 eurų, atskleisdamas ilgalaikę turto ir pajamų konvergencijos problemą žemyne.

  • Prancūzijoje milijonieriai kraunasi lagaminus: kodėl bėga ir kur iškeliauja jų turtai

    Prancūzijoje milijonieriai kraunasi lagaminus: kodėl bėga ir kur iškeliauja jų turtai

    By&nbspJonathan Benton
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    France lost a net total of 800 millionaires in 2025. While this outflow represents a tiny fraction of its total wealthy population, a range of factors are prompting them to leave.

    Is France driving away its wealthy in vast numbers? The latest Henley & Partners Wealth Migration Report found that France saw a net loss of 800 millionaires in 2025.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    At first glance, it would seem that the wealthy are fleeing the country. However, for context, there are still 2.4 million individuals in France with a net worth of over €1 million, according to the UBS Global Wealth Report.

    While France remains an attractive place for the wealthy to live for obvious reasons such as its quality of life and joie de vivre, the overall trend, albeit small for now, is that some of France’s wealthiest citizens are moving and – more importantly – taking their capital.

    Last year, each departing millionaire took with them on average €5 million in personal assets, translating to roughly €4 billion leaving the country in total, according to the French Institute for Research on Public Administration and Politics (iFRAP).

    Although the number of departing millionaires represents only a tiny fraction of France’s wealthy population, economists point out that the loss of even a relatively small number of high-net-worth individuals can have an outsized economic impact because they often own businesses, fund investment and generate significant tax revenues.

    Why are wealthy French residents leaving?

    There is no single explanation for why some of France’s richest residents are leaving.

    One factor has been the country’s continued political instability, with France seeing six prime ministers in the last five years, repeated budget crises and uncertainty over how successive governments plan to tackle the country’s growing debt burden.

    The prospect of Marine Le Pen winning the April 2027 presidential election has added another layer of uncertainty.

    While her National Rally party has sought to reassure businesses and investors, economists have questioned whether its spending commitments can be reconciled with France’s already strained public finances and the European Union’s fiscal rules.

    Far-right leader Marine Le Pen and far-right party National Rally president Jordan Bardella arrive to visit a market in La Fleche, western France, 8 July 2026

    Far-right leader Marine Le Pen and far-right party National Rally president Jordan Bardella arrive to visit a market in La Fleche, western France, 8 July 2026
    AP Photo/Michel Euler

    Another important factor has been the growing national and international campaign to tax the rich.

    The latest battle over taxing the ultra-rich

    France’s latest debate has centred on French economist Gabriel Zucman’s proposal to levy a 2% annual tax on fortunes exceeding €100 million.

    The proposal also included an “exit tax”, designed to prevent the capital flight that undermined the ISF. Under the proposal, wealthy individuals who chose to leave France would have continued to owe the tax for five years after relocating abroad.

    Supporters argued that the so-called Zucman tax could raise around €20 billion annually while affecting only around 1,800 households. They also argued that the concentration of wealth has accelerated in recent decades and that the wealthiest households should contribute a greater share towards funding public services.

    The proposal passed the National Assembly last year but was blocked by the Senate. It was later defeated in the National Assembly during debate on the 2026 budget.

    It was then replaced by the 2026 Finance Law, which introduced a 20% tax on luxury assets such as yachts, private jets, sports cars and jewellery, held inside passive family holdings worth at least €5 million, rather than a broad wealth tax.

    Not everyone agrees that taxing wealth inevitably leads to an exodus. French economist Thomas Piketty has argued that the risks of capital flight are often overstated and that greater international cooperation could make wealth taxes far more effective.

    Piketty maintains that rising wealth inequality has been fuelled by decades of tax cuts for the richest households and argues that carefully designed wealth taxes could reduce inequality without significantly harming investment.

    Critics, however, argue that France has already tested many of these ideas. They contend that even a relatively small number of departing entrepreneurs and investors can have a disproportionate effect on economic growth because they own businesses, finance new ventures and generate employment.

    France’s long history of taxing wealth

    In 1982, President François Mitterrand introduced the Solidarity Tax on Wealth (ISF), which targeted the net assets of high-net-worth individuals. Over its lifetime, the European Commission reports that the tax brought in €63.5 billion and, in its final year in 2017, raised around €4.1 billion.

    However, the tax also resulted in an estimated €200 billion in capital flight and reduced annual GDP growth by around 0.2%, according to French economist Eric Pichet.

    In 2017, President Emmanuel Macron scrapped the ISF and replaced it with the Real Estate Wealth Tax (IFI), which is an annual tax applied to individuals whose net real estate assets, not allocated to business activities, exceed €1.3 million.

    According to the French government, it now raises roughly €1.1 billion each year.

    There was also François Hollande’s so-called “Super Tax”, a 75% marginal income tax on annual earnings exceeding €1 million as a means of forcing the wealthiest to help dig the country out of the economic crisis.

    However, France’s highest court, the Constitutional Council, struck down the original version in late 2012, ruling that it was unfair to tax individuals at such a high rate.

    Former French President Francois Hollande arrives for a memorial Mass in tribute to Bernadette Chirac, widow of former French President Jacques Chirac, Paris, 12 June 2026

    Former French President Francois Hollande arrives for a memorial Mass in tribute to Bernadette Chirac, widow of former French President Jacques Chirac, Paris, 12 June 2026
    AP Photo/Emma da Silva

    Hollande’s administration adjusted the tax in the 2014 budget, shifting the burden from the individual to the company, making the employers pay a 50% tax on the portion of salaries exceeding €1 million.

    Ultimately, it expired in 2015 after raising less revenue than projected, bringing in just €160 million in 2013 and €260 million in 2014.

    At the time, France’s richest man, the CEO of LVMH Bernard Arnault, took out Belgian nationality, and the actor Gérard Depardieu also moved across the border to Belgium before obtaining Russian citizenship.

    A majority of French taxpayers disapproved of the 75% rate, although polls showed that six out of 10 voters were in favour of raising income taxes on the wealthy.

    Where are the rich going?

    Many countries have actively positioned themselves to attract wealthy migrants. The United Arab Emirates remains one of the world’s biggest beneficiaries thanks to its lack of personal income tax.

    In Europe, Italy has emerged as one of the continent’s biggest winners after Georgia Meloni’s government introduced a 15% flat-tax regime for qualifying foreign residents.

    Under the scheme, eligible individuals can pay a fixed annual tax on foreign income regardless of how much they earn overseas, making the country very attractive to entrepreneurs and investors with international assets.

    Switzerland has long attracted wealthy people through its favourable tax arrangements for certain foreign residents, while Monaco remains a popular destination for Europe’s ultra-wealthy thanks to its lack of personal income tax.

    Portugal has also attracted thousands of wealthy migrants through its Non-Habitual Resident tax regime, although recent reforms have made the scheme less generous than it once was.

    Ultimately, France’s net loss of 800 millionaires represents only a tiny fraction of its wealthy population. Yet it reflects a broader question facing governments across Europe: how to raise tax revenues and tackle inequality without encouraging investment and capital to move elsewhere.

    As people and capital become increasingly mobile, that balance is becoming more difficult to strike.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Milijonierių bumas Europoje

    Prancūzijoje 2025 metais vidutiniškai atsirasdavo po naują JAV dolerio milijonierių kas 15 minučių, rodo banko UBS asmeninio turto vertinimai. Tai reikštų apie 95 naujus milijonierius per dieną, o pagal absoliučius skaičius Prancūzija Europoje nusileido tik Jungtinei Karalystei.

    UBS skaičiuoja „turtą“ kaip finansinio ir realaus turto, daugiausia būsto, vertę atėmus skolas. Vertinant pagal tuo metu galiojusius kursus, 1 milijonas JAV dolerių atitiko maždaug 875 000 eurų, todėl riba, nuo kurios žmogus laikomas milijonieriumi, Europoje išlieka labai aukšta.

    Rytų Europa augo sparčiausiai

    Nors didžiosios Vakarų Europos ekonomikos kasmet papildė turtingųjų gretas dešimtimis tūkstančių žmonių, procentine išraiška lyderiavo Rytų Europa. Greitą šuolį dažnai lemia tai, kiek gyventojų jau buvo arti milijono ribos ir kaip per metus keitėsi nekilnojamojo turto bei finansinių aktyvų vertė.

    Lietuvoje fiksuotas didžiausias procentinis augimas tarp minimų valstybių – 8 proc., o tai reiškė 921 naują JAV dolerio milijonierių per 2025 metus. Toliau rikiavosi Turkija su 6,4 proc. augimu ir Latvija su 5,7 proc. augimu, o tai rodo, kad turto koncentracija regione didėja sparčiau nei brandžiose rinkose.

    Kur daugiausia naujų milijonierių?

    Pagal bendrą naujų milijonierių skaičių pasaulyje ryškiai dominavo Jungtinės Valstijos, per metus pridėjusios 441 078 milijonierius, tai sudarė beveik pusę viso pasaulinio prieaugio. JAV taip pat gyvena daugiau nei 40 proc. visų UBS analizuotų rinkų dolerio milijonierių.

    Europoje, vertinant absoliučius skaičius, daugiausia naujų milijonierių pridėjo Jungtinė Karalystė – daugiau nei 43 000 per metus. Prancūzija ir Ispanija kiekviena perkopė 32 000 ribą, o Italija ir Vokietija taip pat pateko į pasaulio dešimtuką, pridėjusios daugiau nei po 24 000.

    Konvertavus į dienos tempą, Jungtinėje Karalystėje vidutiniškai atsirasdavo 118 naujų milijonierių per dieną, Prancūzijoje – 95, Ispanijoje – 90. Italija per dieną pridėdavo apie 67, Vokietija – 66, tačiau šių šalių procentiniai augimai mažesni dėl jau labai didelės esamos turtingųjų bazės.

    „Daugiau žmonių kyla turto laiptais, viršūnėje gretos stiprėja, o augimas matomas stebėtinai plačiame rinkų lauke“, – teigiama UBS ataskaitoje.

    UBS duomenimis, nė viena iš 56 analizuotų rinkų 2025 metus nebaigė turėdama mažiau milijonierių nei metų pradžioje. Ekspertai pabrėžia, kad milijonierių skaičius ne visada tiesiogiai atspindi ekonomikos dydį, nes didelę įtaką daro būsto nuosavybė, privačios pensijų santaupos ir mokesčių paskatos kaupti bei investuoti.

  • „Micron“ akcijos šovė 19 proc.: atminties lustų bumas dėl DI pirmąkart atnešė 1 trln.

    „Micron“ akcijos šovė 19 proc.: atminties lustų bumas dėl DI pirmąkart atnešė 1 trln.

    JAV atminties lustų gamintoja „Micron“ pirmą kartą pasiekė maždaug 1 trilijono eurų rinkos vertę, kai jos akcijų kaina per vieną prekybos sesiją šoktelėjo 19 proc. Rinkos šuolį investuotojai sieja su sparčiai augančia DI infrastruktūros paklausa ir atminties lustų trūkumu.

    Reikšmingu impulsu tapo investicinio banko „UBS“ sprendimas kelis kartus padidinti tikslinę „Micron“ akcijų kainą, remiantis ilgalaikių tiekimo sutarčių galimybėmis. Analitikų teigimu, tokie susitarimai su iš dalies fiksuotomis kainomis gali stabilizuoti pajamas, kai rinkoje svyruoja lustų ciklai.

    „Manome, kad rinka pradės taikyti labiau „normalią“ vertinimo kartotinę, o „Micron“ akcija bus pervertinama aukštyn, kai paaiškės, kokius struktūrinius pokyčius DI atnešė visai atminties lustų rinkai“, – rašė „UBS“ analitikai.

    Kas stumia atminties lustų paklausą

    Atminties lustai tapo kritine DI sistemų grandimi, nes jie reikalingi tiek duomenims apdoroti, tiek modeliams „mokyti“ ir vykdyti vis sudėtingesnes agentines užduotis. Didelė dalis paklausos tenka pažangiems sprendimams, tarp jų didelės spartos DRAM ir HBM, kurie dažnai tampa siaurąja vieta plečiant duomenų centrus.

    Pastaruoju metu investuotojų dėmesys iš vieno rinkos lyderio persikelia į platesnį puslaidininkių sektorių, kuriame svarbios ne tik vaizdo plokštės, bet ir procesoriai bei atminties sprendimai. Tai ypač aktualu, kai didieji debesijos tiekėjai ir technologijų bendrovės didina kapitalo išlaidas duomenų centrams.

    Kainų spaudimas ir konkurentai

    Staigus DI plėtros tempas prisidėjo prie pasaulinio atminties lustų pasiūlos spaudimo, o gamintojai ne visada spėja didinti pajėgumus. Tokia situacija sudaro prielaidas kelti kainas, o tai tiesiogiai gerina atminties lustų gamintojų maržas.

    „Micron“ šioje rinkoje konkuruoja su tokiais žaidėjais kaip „Samsung“ ir „SK Hynix“, o investuotojai vis dažniau vertina ne tik technologinę pažangą, bet ir gebėjimą užsitikrinti ilgalaikius užsakymus. Rinkos dalyviai taip pat stebi, kaip greitai įmonės gali didinti gamybą, nes vėlavimai gali kainuoti klientus ir pajamas.

    Signalas platesnei lustų rinkai

    „Micron“ rinkos vertės riba tapo simboliniu ženklu, kad DI bumas keičia ne vieną puslaidininkių segmentą. Per pastaruosius mėnesius investuotojai aktyviau pirko ir kitų lustų bendrovių akcijas, tikėdamiesi, kad naujas DI infrastruktūros etapas ilgiau išlaikys aukštą paklausą.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad puslaidininkių rinka išlieka cikliška: spartus augimas gali persipinti su korekcijomis, jei paklausa sulėtės arba pasiūla staigiai padidės. Dėl to svarbiausiu veiksniu tampa ne vien trumpalaikiai kainų šuoliai, o tvarūs kontraktai, pajėgumų planai ir technologinė lyderystė.

  • Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankų rezultatų sezoną šiemet temdo atsinaujinęs investuotojų nerimas dėl privataus kredito rizikų. Pastaraisiais metais sparčiai išaugusi nebankinio skolinimo rinka bankams yra svarbi kaip partnerystės, finansavimo ar investicijų kryptis, tačiau jos skaidrumas ir likvidumas kelia vis daugiau klausimų.

    „Barclays“ paskelbė turinti apie 17 mlrd. eurų dydžio ekspoziciją privačiam kreditui, kuri įeina į platesnį struktūrizuoto finansavimo portfelį nebankiniams finansų tarpininkams. Bankas taip pat pranešė per ketvirtį patyręs apie 270 mln. eurų su kreditu susijusį smūgį po specializuoto būsto finansuotojo „Market Financial Solutions“ žlugimo.

    „Tai buvo vieno emitento nuostolis, susijęs su plačiai aptarta, sudėtinga apgaule“, – sakė „Barclays“ vadovas C. S. Venkatakrishnanas.

    „Santander“ finansų vadovas José García Cantera teigė, kad galimi nuostoliai dėl ekspozicijų, įskaitant ryšius su „Market Financial Solutions“, pirmąjį ketvirtį jau buvo pilnai padengti. Pasak jo, banko ekspozicija privačiam kreditui yra nereikšminga ir sudaro mažiau nei 1 proc. visų ekspozicijų, o didžiąją dalį sudaro prenumeratos finansavimo priemonės.

    „Mums svarbiausia ne tai, ar vienas konkretus atvejis patraukia dėmesį. Svarbiausia, ar sistemos iš tiesų veikia“, – sakė José García Cantera.

    Kas kelia didžiausią įtampą

    Įtampa rinkoje sustiprėjo po to, kai „Market Financial Solutions“ Jungtinėje Karalystėje pradėjo nemokumo procedūras, o skolos siekė apie 1,5 mlrd. eurų. Šis atvejis investuotojams tapo signalu, kad rizikos gali slypėti ne tik pačiose paskolose, bet ir jų finansavimo grandinėse, vertinimuose bei užtikrinimo struktūrose.

    Privačiojo kredito rinka Europoje ir JAV pastarąjį dešimtmetį augo dėl griežtesnio bankų reguliavimo, didesnio investuotojų apetito alternatyvioms pajamoms ir fondo valdytojų galimybių greitai sutelkti kapitalą. Vis dėlto rinkos dalyviai vis dažniau akcentuoja vadinamąją skaidrumo problemą, nes ne visos rizikos aiškiai matomos bankų ir draudikų balansuose ar atskleidimuose.

    Bankai sako, kad rizikas valdo

    „UBS“ vadovas Sergio Ermotti pripažino, kad šiemet privataus kredito segmente jaučiamas stresas, ypač pusiau likvidžiose struktūrose, kur dalis valdytojų ribojo investuotojų pinigų atsiėmimą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai labiau likvidumo, o ne masinio turto kokybės blogėjimo klausimas.

    „UBS“ teigimu, banko ekspozicija privačiam kreditui yra diversifikuota ir sudaro apie 0,5 proc. balanso. „Deutsche Bank“ taip pat nurodė, kad privataus kredito ekspozicija kol kas nepatyrė nuostolių, yra diversifikuota ir remiasi griežtais skolinimo standartais.

    Ką stebi investuotojai Europoje

    Rinkos apklausos rodo, kad investicinio reitingo investuotojams privataus kredito persidavimo rizikos išlieka vienas didžiausių rūpesčių, ypač dėl neapibrėžtumo, kiek bankai ir draudikai yra susiję su šiuo sektoriumi. Papildomą jautrumą kuria tai, kad dalis struktūrų gali būti sudėtingos, o turto pervertinimas krizinėmis sąlygomis užtrunka.

    Analitikų vertinimu, JAV daugiau dėmesio skiriama paskoloms programinės įrangos sektoriui, kurį veikia spartūs pokyčiai dėl dirbtinio intelekto diegimo. Europoje investuotojai atidžiau stebi chemijos pramonę ir konkurencinį spaudimą, kurį didina importas bei kainų svyravimai, galintys peraugti į didesnius kredito nuostolius.

    Bankų vadovai šiuo metu siekia įtikinti rinką, kad didžiausios rizikos yra ribojamos portfelių limitais, diversifikacija ir konservatyvesniu skolinimu. Tačiau investuotojams svarbiausias klausimas lieka tas pats: kiek realiai skaidrus yra privataus kredito poveikis finansų sistemai ir kaip greitai jis gali išryškėti, jei rinkoje pritrūktų likvidumo.

  • „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS pelnai šoktelėjo: įtampa Irane supurtė rinkas

    „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS pelnai šoktelėjo: įtampa Irane supurtė rinkas

    Trys didžiausi Europos bankai – „Deutsche Bank“, „Banco Santander“ ir UBS – paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus, nors vadovai įspėja apie didėjančią geopolitinę riziką. Rinkų svyravimai, siejami su konflikto Irane poveikiu, trumpuoju laikotarpiu sustiprino prekybos pajamas, tačiau kartu išaugino neapibrėžtumą dėl infliacijos ir palūkanų normų.

    Bankų vadovai pabrėžia, kad įtampos Artimuosiuose Rytuose atgarsiai persiduoda energijos kainoms, vartotojų pasitikėjimui ir finansavimo sąlygoms. Dėl tokių sukrėtimų paprastai laimi investicinės bankininkystės ir prekybos padaliniai, bet ilgainiui didėja kredito rizika, jei brangesnė energija ir lėtesnis augimas ima slėgti namų ūkius bei įmones.

    „Deutsche Bank“: rekordinis ketvirtis

    Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pranešė uždirbęs 2,2 mlrd. eurų grynojo pelno, tai yra 8 proc. daugiau nei prieš metus. Ikimokestinis pelnas augo iki 3 mlrd. eurų, o pajamos padidėjo iki 8,7 mlrd. eurų.

    Privatios bankininkystės padalinio ikimokestinis pelnas šoktelėjo 39 proc. iki 681 mln. eurų. Bankas taip pat nurodė, kad valdomas turtas išaugo iki 1,8 trln. eurų, o grynieji įplaukų srautai per privačios bankininkystės ir turto valdymo verslus siekė 22 mlrd. eurų.

    Vis dėlto didėjo ir atsargumas: atidėjiniai galimiems kredito nuostoliams pakilo 10 proc. iki 519 mln. eurų. Bankas nurodė išlaikantis metinį pajamų tikslą, siejamą su maždaug 33 mlrd. eurų, ir tęsia 1 mlrd. eurų akcijų supirkimo programą.

    „Santander“ pelną kilstelėjo vienkartinis sandoris

    Ispanijos bankas „Banco Santander“ paskelbė, kad priskirtinasis pelnas išaugo 60 proc. iki 5,5 mlrd. eurų. Didelę šuolio dalį sudarė 1,9 mlrd. eurų vienkartinis pelnas iš „Santander Bank Polska“ pardavimo.

    Pašalinus šį efektą, „Santander“ teigė, kad bazinis pelnas augo apie 12 proc. iki 3,6 mlrd. eurų. Banko pajamos didėjo iki 15,1 mlrd. eurų, jas rėmė grynosios palūkanų pajamos ir 6 proc. augusios komisinių pajamos, o sąnaudos sumažėjo 3 proc.

    Bankas skelbia tęsiantis akcininkų grąžinimo politiką ir vykdantis 5 mlrd. eurų akcijų supirkimą, taip pat yra įvardijęs mažiausiai 10 mlrd. eurų supirkimų tikslą 2025–2026 metų laikotarpiu. Kartu „Openbank“ padalinio pelnas sumenko, nes dalis rezultatų buvo paveikta atidėjinių, susijusių su galimais skundais dėl automobilių finansavimo.

    UBS: pelnas augo 80 proc.

    Šveicarijos bankas UBS pranešė, kad grynosios pajamos per pirmąjį ketvirtį padidėjo 80 proc. iki maždaug 2,8 mlrd. eurų. Augimą labiausiai rėmė turto valdymas ir prekybos veikla, o pajamos siekė apie 14,7 mlrd. eurų.

    UBS taip pat patvirtino akcijų supirkimo programą, kurios vertė siekia apie 2,8 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad konflikto Irane ekonominis poveikis, jo vertinimu, būtų valdomas, jei įtampa neužsitęstų, tačiau būtent trukmė laikoma pagrindiniu rizikos veiksniu.

    Naftos ir automobilių sektoriai siunčia skirtingus signalus

    Šalia bankų rezultatų išsiskyrė ir energijos sektorius: Prancūzijos „TotalEnergies“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 51 proc. iki maždaug 5,0 mlrd. eurų. Bendrovė tai siejo su palankesnėmis naftos ir dujų kainomis bei įtempta pasiūlos ir paklausos situacija pasaulinėse rinkose, taip pat numatė akcijų supirkimą ir didino dividendus.

    Tuo metu Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ fiksavo priešingą kryptį: veiklos pelnas krito 17 proc. iki 1,9 mlrd. eurų, o pajamos sumažėjo iki 31,6 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė patirianti spaudimą dėl kritusių pardavimų Kinijoje ir išaugusio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitika bei perėjimo prie elektromobilių kaštais.

    Analitikai pažymi, kad ši rezultatų banga išryškina dvilypę situaciją Europoje: finansų sektoriui trumpuoju laikotarpiu padeda rinkų svyravimai ir palūkanų maržos, tačiau ilgainiui svarbiausia taps kredito kokybė. Jei energijos kainos išliks aukštos, o augimas lėtės, bankai gali susidurti su didesniais nemokių klientų srautais, todėl investuotojai atidžiai stebi atidėjinių dinamiką ir centrinių bankų signalus.

  • „UBS“ pelnas šoktelėjo iki 2,8 mlrd. eurų: akcijos reagavo iškart, bankas žada daugiau

    „UBS“ pelnas šoktelėjo iki 2,8 mlrd. eurų: akcijos reagavo iškart, bankas žada daugiau

    Šveicarijos bankas „UBS“ paskelbė, kad per pirmąjį ketvirtį uždirbo apie 2,8 mlrd. eurų grynojo pelno, tenkančio akcininkams. Tai maždaug 80 proc. daugiau nei prieš metus ir viršijo analitikų lūkesčius, siekusius apie 2,6 mlrd. eurų.

    Rinkos reakcija buvo momentinė: ankstyvoje prekyboje „UBS“ akcijos brango daugiau nei 5 proc. Investuotojai įvertino ne tik pelno augimą, bet ir banko signalus dėl tolesnio kapitalo grąžinimo akcininkams.

    Kapitalas stiprėja, supirkimai tęsiasi

    „UBS“ nurodė, kad bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) rodiklis ketvirčio pabaigoje siekė 14,7 proc., kai prieš tai buvo 14,4 proc. CET1 laikomas vienu svarbiausių banko atsparumo ir mokumo rodiklių, todėl jo augimas paprastai vertinamas palankiai.

    Bendrovė teigia išliekanti kelyje į planuotą maždaug 2,8 mlrd. eurų akcijų supirkimą iki kito ketvirčio rezultatų, o per tris mėnesius jau supirko akcijų už apie 840 mln. eurų. Bankas taip pat užsiminė, kad iki metų pabaigos gali būti svarstomi papildomi supirkimai.

    Vadovas įspėja apie rizikas rinkose

    „UBS“ vadovas Sergio Ermotti pabrėžė, kad ketvirtis buvo labai stiprus, o rezultatai rodo banko atsparumą įtemptoje geopolitinėje aplinkoje. Jo teigimu, rinkos kol kas išlieka gana stabilios, nors rizikos, susijusios su konfliktais Artimuosiuose Rytuose, tebėra padidėjusios.

    „Matome, kad rinkos tikisi sprendimo, tačiau situacija kinta greitai, todėl rizikos išlieka padidėjusios“, – sakė S. Ermotti.

    Bankas kartu įspėjo, kad antrąjį ketvirtį grynosios palūkanų pajamos pasaulinio turto valdymo bei asmeninės ir korporatyvinės bankininkystės segmentuose gali būti iš esmės stabilios. Tai svarbu, nes palūkanų pajamos pastaraisiais metais buvo vienas pagrindinių bankų pelningumo variklių, tačiau jų dinamika jautriai reaguoja į centrinių bankų politiką ir indėlių kainą.

    Turto valdymas augo, reguliavimas kelia klausimų

    „UBS“ pasaulinio turto valdymo padalinys per ketvirtį pritraukė apie 34 mlrd. eurų naujo turto, o turto valdymo verslas pranešė apie maždaug 13 mlrd. eurų grynųjų naujų įplaukų. Šie srautai rodo, kad klientai toliau perkelia lėšas į didžiausius ir, jų manymu, saugesnius rinkos dalyvius.

    Tuo pat metu Šveicarijoje diskutuojama dėl griežtesnių taisyklių, kurios turėtų sumažinti riziką, kad pasikartotų „Credit Suisse“ tipo krizė. Vietos valdžia yra pateikusi idėjas, pagal kurias „UBS“ gali tekti sukaupti papildomo kapitalo, o pats bankas kritikuoja planuojamų pokyčių mastą ir galimą poveikį konkurencingumui.

    Kalbėdamas apie privačios skolos rinką, S. Ermotti teigė nematantis didelių išsiderinimų, o „UBS“ ekspoziciją įvardijo kaip diversifikuotą ir geros kokybės. Jo teigimu, banko su privačia skola susijusi dalis sudaro apie 0,5 proc. balanso, o atskirose rinkos priemonėse pasitaikantys ribojimai dažniau susiję su likvidumu nei su staigiai prastėjančia turto kokybe.

  • Europos turtų žemėlapis pribloškia: kur suaugusieji turtingiausi, o kur skurdžiausi?

    Europos turtų žemėlapis pribloškia: kur suaugusieji turtingiausi, o kur skurdžiausi?

    Europa dalijasi į dvi stovyklas

    Europoje ryškėja didžiulė turto nelygybė: vienose šalyse suaugusieji sukaupia kelis kartus daugiau turto nei kitose. Tai lemia ne tik atlyginimai, bet ir būsto nuosavybė, skolos, paveldėjimas bei finansų rinkų išsivystymas.

    Vertinant suaugusiojo grynąjį turtą, skaičiuojama viso turimo turto vertė atėmus įsipareigojimus. Į šį rodiklį įeina finansinis turtas ir realus turtas, dažniausiai būstas, o skolos iš bendros sumos atimamos.

    Vidurkiai: nuo Turkijos iki Šveicarijos

    Remiantis UBS Global Wealth Report 2025 ir papildomais duomenimis, 2024 metais vidutinis suaugusiojo turtas 31 Europos šalyje svyravo itin plačiai. Mažiausias jis fiksuotas Turkijoje ir siekė 29 923 eurus, o didžiausias Šveicarijoje – 634 584 eurus.

    Europos Sąjungoje skirtumai kiek mažesni, bet vis tiek dideli: nuo 44 568 eurų Rumunijoje iki 523 591 euro Liuksemburge. Daugiau nei 500 000 eurų vidurkį peržengė tik Šveicarija ir Liuksemburgas, trečioje vietoje – Danija su 444 898 eurais.

    Tarp šalių, kur vidutinis turtas viršija 300 000 eurų, minimi Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Jungtinė Karalystė ir Švedija. Didžiųjų Europos ekonomikų penketuke pagal šį rodiklį pirmauja Jungtinė Karalystė, o mažiausią vidurkį iš jų turi Italija – 198 321 eurą.

    Daugiau nei trečdalis šalių nesiekia 100 000

    Daugiau nei trečdalyje Europos šalių vidutinis suaugusiojo turtas nesiekia 100 000 eurų. Į šią grupę patenka Latvija, Čekija, Kroatija, Estija, Lietuva, Slovakija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija ir Turkija.

    Lietuvoje vidutinis suaugusiojo turtas vertinamas 63 189 eurais, o tai išryškina bendrą regiono tendenciją: Rytų Europoje sukaupto turto lygis dažniausiai mažesnis. Tam įtakos turi istoriniai turto kaupimo skirtumai, vėlesnė kapitalo rinkų raida ir mažesnė finansinio turto dalis namų ūkių balansuose.

    Kodėl mediana atskleidžia kitą realybę?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad vidurkis ir mediana gali nupiešti visiškai skirtingą vaizdą. Mediana rodo vidurinę reikšmę turto pasiskirstyme, todėl dažnai geriau atspindi tipinio gyventojo padėtį, nes jos mažiau nepaveikia labai turtingų asmenų sukauptos sumos.

    „Vidutiniai rodikliai dažnai yra iškreipiami į viršų nedidelės dalies asmenų, turinčių neproporcingai didelį turtą, o medianos rodikliai leidžia tiksliau suprasti turto lygį pasiskirstymo viduryje“, – teigiama ataskaitoje.

    Skirtumas gali būti įspūdingas: Šveicarijoje vidutinis suaugusiojo turtas siekia 634 584 eurus, tačiau medianinis – 168 374 eurus. Visoje Europoje medianinis turtas svyruoja nuo 7 765 eurų Turkijoje iki 365 244 eurų Liuksemburge.

    ES ribose medianos amplitudė taip pat plati – nuo 22 257 eurų Lenkijoje iki 365 244 eurų Liuksemburge. Pagal medianą aukštai rikiuojasi Belgija, Danija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė, o tarp didžiųjų ekonomikų žemiausią medianą turi Vokietija – 69 949 eurus.

    Vakarai ir Šiaurė lenkia Rytus

    Duomenys rodo aiškų Vakarų ir Šiaurės Europos pranašumą, o Rytų Europos šalys dažniausiai atsiduria sąrašo apačioje. Lyderių pozicijas stiprina finansų centrai, aukštesnės pajamos, didesnės investicijos ir ilgesnė turto kaupimo tradicija.

    Skirtumai tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalių pagal vidutinį turtą Europoje viršija 20 kartų, o ES – daugiau nei 10 kartų. Pagal medianą bendrai skirtumai dažnai atrodo kiek mažesni, tačiau kraštutinėse reikšmėse atotrūkis išlieka labai ryškus.

    Svarbu atskirti ir kitą dimensiją – turto pasiskirstymą šalies viduje. Net ir turtingose valstybėse vidurkį gali kilstelėti siauras labai turtingų asmenų sluoksnis, todėl realų daugumos namų ūkių pajėgumą geriau parodo mediana.