CP v2

Tag: Ugniagesiai

  • Sprogimas Atėnuose sugriovė namą: aiškėja, kas buvo viduje ir kodėl gelbėtojai dar neišvyko

    Sprogimas Atėnuose sugriovė namą: aiškėja, kas buvo viduje ir kodėl gelbėtojai dar neišvyko

    Tragedija Plakos rajone

    Atėnuose, istoriniame Plakos rajone, penktadienio rytą po sprogimo sugriuvo pastatas, kuriame buvo apsistoję ir gyvenę žmonės. Graikijos tarnybos patvirtino, kad žuvo šeši asmenys, o įvykio vietoje darbai tęsėsi kelias valandas.

    Sprogimas įvyko netrukus po 7.30 valandos ryto, o smūgio banga apgadino ir gretimus statinius bei automobilius. Pareigūnai pabrėžia, kad žuvusiųjų tapatybės nustatymas dar buvo tęsiamas, todėl galutinė informacija galėjo būti tikslinama.

    Kas buvo pastate ir kaip vyko paieška

    Skelbiama, kad pirmame aukšte buvo apsistoję keturi turistai iš JAV. Antrame aukšte gyveno pora: 78 metų vyras iš Jungtinės Karalystės ir 77 metų Graikijos pilietė.

    Po griūties gelbėjimo operacijoje dalyvavo apie 30 ugniagesių, pasitelkta šešios specialiosios transporto priemonės ir trys specialiai apmokyti šunys. Paieškose naudoti geofonai, padedantys fiksuoti galimus garsus po nuolaužomis, taip pat specialios kameros, leidžiančios tikslinti, kur galėtų būti įstrigę žmonės.

    Per tą pačią dieną iš gretimo pastato buvo išlaisvintos dvi moterys ir išgabentos į ligoninę. Dar vienas žmogus patyrė nesunkių sužalojimų nuo skriejusių nuolaužų.

    Tiriama sprogimo priežastis

    Priežastis, dėl kurios įvyko sprogimas, tiriama. Įvykio vietoje liko ugniagesiai, policija ir medikai, taip pat dirbo padegimų ir gaisrų tyrimų padalinio pareigūnai, renkantys duomenis bei vertinantys galimus scenarijus.

    Tokio pobūdžio incidentuose tyrėjai įprastai vertina kelias versijas, įskaitant dujų nuotėkio tikimybę, galimus elektros instaliacijos gedimus ar kitus technologinius pažeidimus. Tarnybos kol kas viešai neįvardijo, kuri versija laikoma pagrindine.

    Vietos pareigūnai taip pat vertino, ar aplinkiniai pastatai saugūs, nes sprogimai tankiai užstatytuose senamiesčio kvartaluose gali sukelti antrinių pažeidimų. Gyventojų ir turistų saugumas tokiais atvejais užtikrinamas ribojant patekimą į pavojingas zonas ir atliekant konstrukcijų apžiūras.

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atvyko į miškų gaisro vietą: pasitiko švilpimas ir kritika

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atvyko į miškų gaisro vietą: pasitiko švilpimas ir kritika

    By&nbspNela Heidner
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Chancellor Friedrich Merz travelled to Hürtgenwald today, as firefighting in Belgium’s High Fens continues. The blaze on the German border is out, but ahead of his visit he faced opposition criticism for ‘doing nothing’.

    It was his first public engagement after the summer break: Two days after the complete extinguishing of the forest fire in the Hürtgen Forest, Federal Chancellor Friedrich Merz (CDU) visited the affected area today to thank the emergency services.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Merz was met with boos and whistles. Numerous onlookers gathered on the village square where Merz arrived. At times the chancellor was barely audible, as his words were drowned out.

    A member of the Hürtgenwald volunteer fire brigade expressed anger at the loud reactions. “Those who are shouting and whistling should turn that negative energy into positive energy and become members of the fire brigade or of the THW,” said the firefighter.

    Merz said he had deliberately chosen to travel to Hürtgenwald-Gey only today. He had wanted to ensure that the emergency crews could work undisturbed. At the same time, he said, he had been continuously briefed on the situation and had asked the local authorities what support was needed to bring the fire under control as quickly as possible.

    Merz was thus responding to criticism that he had arrived at the scene too late. “I am not impressed by those who stand there shouting,” Merz said. “I talk to the people who are not shouting, but who are working. I talk to those who help and to those who act in the interests of the community.”

    The chancellor described the large-scale forest fire in Hürtgenwald and the High Fens as a consequence of climate change. However, he did not spell out which concrete measures should be derived from this. He said he had come to Gey above all to thank the emergency services for their efforts and commitment.

    Earlier, during a visit to the forest, Merz had seen the scale of the damage for himself.

    Largest forest fire in North Rhine-Westphalia’s history

    The blaze broke out during the recent heatwave and spread rapidly because of the dry soils and woodland. According to North Rhine-Westphalia’s agriculture ministry, around 300 to 400 hectares of forest – equivalent to roughly 420 to 560 football pitches – were damaged or destroyed. The authorities described the fire as the largest forest fire in the history of North Rhine-Westphalia.

    At the height of the operation, around 1,400 emergency personnel and about ten firefighting helicopters were deployed. Four armoured vehicles were also used to cut firebreaks and support the firefighting efforts.

    Related

    The nearby village of Gey had to be evacuated at times. Around 1,800 people were affected. After about a week, the fire was finally extinguished completely.

    Criticism of Merz’s late visit

    Politically, the visit has sparked debate. While the forest fire was still raging, no member of the federal government was on the ground. Merz was on his summer holiday at the time, but said he was being regularly briefed on the situation.

    By contrast, North Rhine-Westphalia’s state premier Hendrik Wüst (CDU) interrupted his holiday and visited the affected area. Opposition politicians, especially from the Greens, criticised Merz’s decision not to travel to the region earlier.

    The federal government defended the chancellor, pointing out that he had been kept informed of developments during his holiday and could have intervened if needed.

    The issue is likely to remain relevant beyond the current forest fire. At next week’s cabinet retreat, topics will include heat protection, climate adaptation and how to deal with increasingly frequent extreme weather events.

    The cabinet retreat at Neuhardenberg Castle is scheduled for Tuesday, 25 August, on the federal government’s official calendar.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Poland: Man who ordered 300 pizzas in food-delivery pranks faces up to eight years in prison


    France to give new interceptor missiles to Ukraine, Macron says


    Europe’s devastating wildfires unveil deadly new threat – buried bombs from WWI and WWII

  • Europos gaisrai atskleidė šiurpų pavojų: iš žemės kyla Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo bombos

    Europos gaisrai atskleidė šiurpų pavojų: iš žemės kyla Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo bombos

    Vasarą Europą niokojantys miškų ir durpynų gaisrai išryškino dar vieną, mažiau matomą, bet potencialiai mirtiną riziką – įkaitusi žemė ir išdegę plotai vis dažniau atveria Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo laikų nesprogusią amuniciją.

    Ugniagesiai kai kuriose vietovėse susidūrė su papildomu pavojumi, kai gaisrų zonoje pasigirsdavo pavieniai sprogimai, o darbai turėdavo būti derinami su išminuotojais. Pranešimų apie tokius atvejus sulaukta Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.

    Karų palikimas vėl tampa aktyvus

    Ekspertai pabrėžia, kad karų palikimas daugelį dešimtmečių buvo palyginti stabilus, tačiau klimato sąlygoms keičiantis situacija kinta. Ilgalaikės sausros, karščio bangos ir intensyvūs gaisrai ardo dirvožemį, mažina jo drėgmę ir gali pakeisti seniai užkastų sprogmenų būklę.

    „Klimato kaita dabar daro tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma – išjudina ir vėl suaktyvina tai, kas ilgai buvo stabilu“, – sakė Londono SOAS universiteto taikos ir konfliktų tyrėja Sarah Njeri.

    Gaisrų židiniuose – ir senos amunicijos radiniai

    Pranešta, kad netoli Bordo miesto pietvakarių Prancūzijoje vienas gaisras atvėrė, kaip manoma, Antrojo pasaulinio karo laikų amunicijos sankaupą. Belgijos rytinėje Lježo provincijoje vietos valdžia teigė, kad gelbėjimo tarnybos priverstos prisitaikyti prie situacijos, kai gaisrų teritorijose gali būti užkastų sprogmenų.

    Ypač daug dėmesio sulaukė Aukštųjų Fenių regionas, besidriekiantis per Belgijos ir Vokietijos pasienį, kur fiksuotas intensyvus gaisras. Ši teritorija istoriškai siejama su Ardenų mūšiu, vienu kruviniausių Antrojo pasaulinio karo etapų Vakarų Europoje.

    Sausros atidengia ir upių dugną

    Ne vien gaisrai, bet ir sausros Europoje primena apie karų pėdsakus: vandens lygiui smunkant, kai kuriose upėse ir jų pakrantėse randami kariniai objektai bei ginklai. Dėl menkesnio upių debito gali atsiverti anksčiau užneštos vietos, o radiniai tampa pasiekiami ir žmonėms, ir tarnyboms.

    „Karo palikimas dėl klimato kaitos vis išlenda į paviršių“, – sakė Arizonos universiteto tyrėja Christina Greene.

    Specialistai primena, kad nesprogusi amunicija išlieka pavojinga net praėjus šimtmečiui, o bandymai ją liesti ar perkelti gali baigtis tragedija. Aptikus įtartiną metalinį objektą gaisravietėje, laukuose ar upės pakrantėje rekomenduojama laikytis atstumo ir nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas.

  • Karščio bangos įsisiūbuoja: štai kurios ES šalys turi daugiausia profesionalių ugniagesių

    Karščio bangos įsisiūbuoja: štai kurios ES šalys turi daugiausia profesionalių ugniagesių

    Europą vis dažniau užklumpančios karščio bangos ir didėjantis miškų gaisrų pavojus verčia ES peržiūrėti, ar pakanka žmonių ir technikos reaguoti į ekstremalias situacijas. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad profesionalių ugniagesių pajėgumai Bendrijoje labai nevienodi.

    2025 metais ES dirbo 372 400 profesionalių ugniagesių, tai sudarė apie 0,18 proc. visų dirbančiųjų. Į šią kategoriją patenka ir miškų gaisrų gesinime dalyvaujantys ugniagesiai, tačiau savanoriai į statistiką neįtraukiami.

    Daugiausia profesionalių ugniagesių turi didžiosios ekonomikos, kuriose daugiau gyventojų ir infrastruktūros. Vokietijoje jų buvo 57 700, Prancūzijoje 47 700, Italijoje 43 500, o Ispanijoje 38 500.

    Lenkija su 40 000 ugniagesių užėmė ketvirtą vietą ES, o vadinamasis didysis ketvertas kartu sudarė 187 400 ugniagesių. Tai reiškia, kad Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija sutelkia 50,3 proc. visų ES profesionalių ugniagesių.

    Tarp šalių, kuriose ugniagesių skaičius taip pat išsiskiria, minimos Rumunija ir Graikija, abi turėjo daugiau kaip 20 000 profesionalų. Portugalijoje ir Čekijoje jų buvo po daugiau nei 16 000, o mažiausi skaičiai fiksuoti Kipre ir Estijoje, kur jų buvo mažiau nei 2 000.

    Kur ugniagesių dalis didžiausia

    Vertinant ne absoliučius skaičius, o ugniagesių dalį bendrame užimtume, ryškėja kita lyderystė. Graikijoje ugniagesiai sudarė 0,47 proc. dirbančiųjų, Kroatijoje 0,43 proc., o Portugalijoje 0,33 proc., kai ES vidurkis siekė 0,18 proc.

    Didžiosios ekonomikos pagal šį rodiklį atsiduria arčiau vidurkio arba žemiau jo: Italijoje ugniagesiai sudarė 0,18 proc., Ispanijoje 0,17 proc., Prancūzijoje 0,16 proc., Vokietijoje 0,14 proc. Tai rodo, kad didelės šalys remiasi didesniu absoliučiu skaičiumi, bet ne visada didesne profesijos dalimi rinkoje.

    Pagalba per sienas ir bendra ES flotilė

    Vien nacionaliniai skaičiai neatskleidžia viso vaizdo, nes per didelius gaisrus šalys gali prašyti paramos iš kitų valstybių. Tam veikia ES civilinės saugos mechanizmas, leidžiantis greičiau koordinuoti žmonių ir technikos judėjimą, kai vietiniai ištekliai išsenka.

    „Nė viena šalis neturėtų su gaisrais kovoti viena. Per mūsų civilinės saugos mechanizmą Europa greitai perkelia lėktuvus, sraigtasparnius ir ugniagesius ten, kur jų reikia labiausiai“, – sakė už pasirengimą ir krizių valdymą atsakinga eurokomisarė Hadja Lahbib.

    Europos Komisijos duomenimis, 2026 metais ES bendri pajėgumai apėmė 22 gaisrų gesinimo lėktuvus ir 5 sraigtasparnius, veikiančius per rescEU bei Europos civilinės saugos išteklių telkinį. Šie pajėgumai skirti greitam sutelkimui, kai situacija tampa regioninio masto.

    Gaisrų rizika plečiasi į šiaurę

    Europos Komisija pabrėžia, kad klimato kaita didina gaisrų riziką ir plečia ją į teritorijas, kurios anksčiau nebuvo laikomos aukštos rizikos zonomis. Be Viduržemio jūros regiono, vis dažniau minimos ir tokios šalys kaip Čekija, Vokietija ar Švedija.

    Iki 2026 metų 31 savaitės ES buvo išdegę 489 826 hektarai, tai buvo 13 proc. daugiau nei 2012–2025 metų to paties laikotarpio vidurkis. Pagal sukauptą išdegusį plotą 2026 metais ES buvo ketvirti prasčiausi nuo 2012 metų.

    Kiek kainuoja priešgaisrinė apsauga

    Didėjant rizikoms, auga ir viešosios išlaidos priešgaisrinei apsaugai. 2024 metais bendros valdžios sektoriaus išlaidos priešgaisrinės apsaugos paslaugoms ES siekė 43,8 mlrd. eurų, tai sudarė apie 0,5 proc. visų bendrųjų valdžios išlaidų.

    Daugiausia išleido Vokietija, 13,7 mlrd. eurų, o Prancūzija skyrė 7,9 mlrd. eurų. Graikijoje išlaidos viršijo 1 mlrd. eurų ir sudarė 0,9 proc. visų valdžios išlaidų, tai buvo didžiausia dalis ES.

    Šie skaičiai išryškina kryptį: gaisrų sezonams aštrėjant, vien ugniagesių skaičiaus nebeužtenka, vis svarbesni tampa prevencijos sprendimai, ankstyvo aptikimo sistemos, geresnė koordinacija ir bendra ES parama, kai ekstremalios situacijos peržengia valstybių ribas.

  • Ant namo stogo smalsus katinas įstrigo ventiliacijoje: išgelbėjo ugniagesiai, bet drama tęsėsi

    Ant namo stogo smalsus katinas įstrigo ventiliacijoje: išgelbėjo ugniagesiai, bet drama tęsėsi

    Smalsumas ant stogo baigėsi spąstais

    Rybno vietovėje, Sochačevo apskrityje, naminis veislinis katinas, išlipęs pro atvirą langą ant stogo, nusprendė patyrinėti pastato ventiliacijos kanalą. Gyvūnas įlindo į angą ir greitai įstrigo, o šeimininkas, pamatęs, kad augintinis nebegali ištrūkti, iškvietė ugniagesius.

    Tokios situacijos nėra retos: katės mėgsta aukštį, siaurus praėjimus ir slėptuves, tačiau ventiliacijos šachtos ir kaminai joms gali tapti pavojingais spąstais. Įstrigęs gyvūnas rizikuoja patirti stresą, susižeisti bandydamas išsilaisvinti ar uždusti, jei tarpai per siauri.

    Gelbėjimo operacija pasisuko netikėtai

    Atvykę OSP Rybno ugniagesiai bandė pasiekti katiną per ventiliacijos kanalą, tačiau išsigandęs gyvūnas, užuot artėjęs link gelbėtojų, instinktyviai traukėsi gilyn. Tai apsunkino darbą, nes tokiose šachtose gyvūnas gali patekti į atšakas ir pasimesti pastato viduje.

    Šeimininkui tai buvo ypač įtempta akimirka: kuo ilgiau katė lieka uždaroje ertmėje, tuo didesnė rizika, kad ji įstrigs dar labiau arba susižalos. Gelbėtojams tokiais atvejais svarbiausia ne tik pasiekti gyvūną, bet ir neprovokuoti jo tolesnio bėgimo.

    „Panikos apimtas gyvūnas dažnai renkasi trauktis į gilesnes ertmes, net jei tai didina pavojų“, – sakė gelbėjimo darbuose dalyvavę ugniagesiai.

    Galiausiai katinas nustebino visus: jis pasirodė pas kaimynus vonios kambaryje, pro ventiliacijos groteles kyšojo tik jo galva. Nuėmus groteles, katinas buvo greitai ir saugiai išlaisvintas, o istorija baigėsi laimingai.

    Ką verta žinoti kačių šeimininkams

    Specialistai primena, kad atviri langai ir neužtikrintos angos yra viena dažniausių buitinių rizikų katėms, ypač gyvenant aukščiau arba turint priėjimą prie stogo. Svarbu įvertinti ne tik balkonų saugumą, bet ir tai, kur gyvūnas gali patekti per technines ertmes, ventiliacijos angas ar kaminus.

    Jei katė įstrigo ir jos nepavyksta išvilioti ramiai, nereikėtų bandyti jėga traukti už letenų ar uodegos, nes taip galima sukelti rimtų traumų. Tokiais atvejais saugiausia kviesti gelbėtojus arba gyvūnų gelbėjimo patirties turinčius specialistus ir stengtis kuo labiau sumažinti triukšmą bei stresą.

  • Žalčio įkandimas kieme baigėsi tragedija: ugniagesių ir seniūno skubus perspėjimas

    Žalčio įkandimas kieme baigėsi tragedija: ugniagesių ir seniūno skubus perspėjimas

    Lenkijos Grudziondze viename individualių namų kvartale įvyko skaudi nelaimė: kieme buvusį šunį įkando paprastoji angis. Šeimininkai reagavo nedelsdami, tačiau gyvūno išgelbėti nepavyko.

    Į įvykio vietą buvo kviesti ugniagesiai, kurie bandė surasti ir saugiai pašalinti gyvatę. Vis dėlto angis pasislėpė sodo užkaboriuose, todėl gyventojams perduotas raginimas būti itin atsargiems ir nebandyti gyvačių gaudyti patiems.

    Kaip elgtis pamačius angį?

    Specialistai primena, kad angys paprastai vengia žmonių ir puola tik gindamosi, pavyzdžiui, užmynus ar bandant paimti į rankas. Pamačius gyvatę saugiausia ramiai atsitraukti, nedaryti staigių judesių ir neleisti prie jos vaikams ar augintiniams.

    Jei angis aptinkama viešesnėje vietoje ar šalia namų, verta perspėti kaimynus ir, esant poreikiui, kreiptis į atsakingas tarnybas. Artėjant šiltajam sezonui tokių susidūrimų rizika didėja, nes ropliai aktyviau juda ieškodami šilumos ir maisto.

    Ką daryti, jei angis įkando šuniui?

    Veterinarai pabrėžia, kad kritiškai svarbus yra laikas: kuo greičiau gyvūnas pasiekia kliniką, tuo daugiau šansų išvengti sunkesnių komplikacijų. Įkandimas gali sukelti stiprų skausmą, tinimą, silpnumą, o kai kuriais atvejais ir pavojingą bendrą organizmo reakciją.

    Laukiant pagalbos rekomenduojama išlaikyti ramybę ir kiek įmanoma apriboti šuns judėjimą, kad nuodai organizme plistų lėčiau. Taip pat nereikėtų veržti galūnės, pjauti žaizdos ar bandyti išsiurbti nuodų, nes tai gali pakenkti ir uždelsti profesionalų gydymą.

    Praktinis patarimas augintinių šeimininkams – iš anksto turėti artimiausios visą parą dirbančios veterinarijos klinikos kontaktus. Išvykstant į gamtą ar vaikštant aukštesnėje žolėje, šunį verta laikyti arčiau, o po pasivaikščiojimo apžiūrėti, ar nėra įkandimo žymių ir staiga atsiradusio tinimo.

  • Sprogimas šaudmenų gamykloje netoli Romos: kas žinoma apie gaisrą ir „KNDS Ammo Italy“ veiklą

    Sprogimas šaudmenų gamykloje netoli Romos: kas žinoma apie gaisrą ir „KNDS Ammo Italy“ veiklą

    Sprogimas prie Kolėfero

    Netoli Romos, maždaug už 40 kilometrų į pietryčius esančiame Kolėfero miestelyje, ketvirtadienį nugriaudėjo galingas sprogimas šaudmenų gamykloje, pranešė Italijos policija. Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųsti ugniagesiai ir pareigūnai, vykdytos sudėtingos gesinimo bei teritorijos saugos operacijos.

    Italijos žiniasklaida skelbė, kad žuvusiųjų ar sužeistųjų išvengta. Naujienų agentūros nurodė, jog dalis darbuotojų incidento metu slėpėsi gamyklos saugiose zonose, todėl galėjo išvengti didesnės rizikos.

    Ką rodo vaizdo įrašai?

    Socialiniuose tinkluose pasklidusiuose vaizdo įrašuose matyti, kad iš pradžių gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o vėliau nugriaudėjo didelės galios sprogimas. Tokia seka, pasak ekspertų, dažnai būdinga incidentams, kai ugnis pasiekia sprogias medžiagas ar jų apdorojimo zonas.

    Kolėfero meras Giulio Calamita gyventojus ragino išlikti ramiais ir nesiremti nepatikrinta informacija, pabrėždamas, kad situacija yra kontroliuojama. Jis taip pat įspėjo, kad viešojoje erdvėje vėl ėmė plisti senesni pranešimai apie ankstesnį incidentą, kurie gali klaidinti.

    Gamyklos istorija ir galimos priežastys

    Pasak Italijos žiniasklaidos, šis objektas anksčiau buvo žinomas kaip Simmel Difesa, o dabar veikia kaip „KNDS Ammo Italy“ gamykla. Ji priklauso Europos gynybos pramonės grupei KNDS ir, kaip skelbta, gamina vidutinio ir didelio kalibro šaudmenis.

    Dienraštis „Corriere della Sera“ nurodė, kad gaisras galėjo prasidėti įrenginyje, susijusiame su sprogstamųjų miltelių apdorojimu ar presavimu. Kol kas tai nėra oficialiai patvirtinta išvada, todėl tyrėjai tikslins, kas tiksliai užsidegė ir kaip ugnis išplito iki sprogimo.

    Viešojoje erdvėje taip pat priminta, kad 2007 metais toje pačioje gamykloje buvo įvykęs didelis sprogimas, per kurį žuvo vienas darbuotojas ir buvo sužeista dar 13 žmonių. Dabartinis incidentas atnaujino diskusijas apie pramoninės saugos reikalavimus objektuose, kuriuose dirbama su sprogiosiomis medžiagomis.

  • Gardo ežero kalnuose įsiplieskė didelis gaisras: evakuota apie 200 žmonių, situaciją sunkina vėjas

    Gardo ežero kalnuose įsiplieskė didelis gaisras: evakuota apie 200 žmonių, situaciją sunkina vėjas

    Italijoje, Gardo ežero vakarinėje pakrantėje esančiuose Tignale kalnuose, penktadienio vakarą kilo didelis miško gaisras. Į įvykio vietą sutelktos ugniagesių pajėgos, civilinės saugos komandos, miškų apsaugą prižiūrintys Carabinieri pareigūnai ir savanoriai.

    Vietos valdžios teigimu, gaisro plitimą apsunkina iki 40 kilometrų per valandą sustiprėjęs vėjas, nuolat keičiantis liepsnų kryptį. Situaciją dar labiau paaštrina pastarųjų savaičių sausra: dėl išdžiūvusios augmenijos ugnis plinta greičiau, o židiniai gali atsinaujinti net po gesinimo.

    Evakuota apie 200 žmonių

    Institucijos nurodė evakuoti apie 200 gyventojų ir turistų. Per naktį iš poilsio būstų ir apgyvendinimo vietos „La Forca“ perkelti poilsiautojai, dalis jų buvo išvežti į saugesnes zonas.

    Gelbėtojai tikrina namus ir atostogų būstus, nes ne visada aišku, kurie objektai tuo metu buvo užimti turistų. Pranešimų apie nukentėjusius žmones kol kas nėra, o pagrindinis tikslas išlieka liepsnų suvaldymas ir gyventojų saugumo užtikrinimas.

    Gesinimui pasitelkta aviacija

    Šeštadienio rytą gaisro gesinimui pasitelkti du vandens semtuvai lėktuvai „Canadair“, kurie nuo vandens telkinių surinktą vandenį išmeta virš ugnies židinių. Tokia taktika dažniausiai naudojama kalnuotose vietovėse, kur gaisro neįmanoma greitai pasiekti antžeminėmis priemonėmis.

    Gaisro priežastis kol kas neįvardijama, o tarnybos ragina žmones laikytis saugumo nurodymų ir nevyksti į uždarytas teritorijas. Gelbėjimo darbai tęsiami, o situacijos raidą lems vėjo kryptis ir artimiausių valandų meteorologinės sąlygos.

  • Prancūzijos ugniagesiai liko be žado: iš dūmų išniro ugnies audros debesis, keičiantis viską

    Prancūzijos ugniagesiai liko be žado: iš dūmų išniro ugnies audros debesis, keičiantis viską

    Prancūzijos ugniagesiai pastarosiomis dienomis susidūrė su itin retu ir pavojingu reiškiniu – virš didelio miškų gaisro susiformavo vadinamasis piroskumulonimbas. Tai audros tipo debesis, kurį „maitina“ ne įkaitusi žemė, o pats gaisras, iškeliantis karštą orą, dūmus, pelenus ir drėgmę į didelį aukštį.

    Specialistai aiškina, kad tokia sistema gali iškilti iki maždaug 10–15 kilometrų ir imti elgtis kaip tikra perkūnijos audra. Viršuje vandens garai kondensuojasi, debesis auga, o gaisras staiga tampa sunkiai prognozuojamas net patyrusioms pajėgoms.

    Didžiausia grėsmė – tai, kad piroskumulonimbas gali sukurti savo meteorologinius reiškinius: staigius vėjo šuorus, gūsius, žemyn krentančius oro srautus, kurie per kelias minutes pakeičia ugnies plitimo kryptį. Tokiose situacijose gesinimo planai gali tapti nebeaktualūs beveik akimirksniu.

    Dar pavojingesni yra žaibai, galintys formuotis debesies viduje. Kadangi krituliai neretai būna menki arba iki žemės taip ir nenukrenta, žaibo iškrovos gali uždegti naujus židinius net už kelių dešimčių kilometrų nuo pagrindinio gaisro fronto.

    Iki šiol piroskumulonimbai dažniau buvo siejami su itin didelio masto gaisrais Australijoje, Kanadoje ar JAV. Tai, kad reiškinys vis dažniau fiksuojamas Europoje, klimatologams yra signalas apie stiprėjančių karščio bangų, sausrų ir ekstremalių gaisrų ryšį.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vien gaisro nepakanka: prie žemės turi būti labai karšta ir sausa, o aukščiau – vėsesnių ir drėgnesnių oro sluoksnių. Kai tokia atmosferos sandara sutampa su ypač intensyvia liepsna, susidaro sąlygos išsivystyti pilnavertei audros sistemai, kuri gali dar labiau apsunkinti žmonių evakuaciją ir gelbėtojų darbą.

  • Ispaniją alina gaisrai: vien gesinimas gali kainuoti iki 3 275 000 000 eurų

    Ispaniją alina gaisrai: vien gesinimas gali kainuoti iki 3 275 000 000 eurų

    Ispanijoje tęsiantis dideliems miškų gaisrams, valstybės išlaidos gesinimo darbams šiemet gali siekti nuo 1 723 000 000 iki 3 275 000 000 eurų. Tai rodo skaičiavimai, paremti oficialiais duomenimis apie išdegusius plotus ir vidutinę gesinimo kainą vienam hektarui.

    Šis įvertinimas apima tik operacines gesinimo sąnaudas, tokias kaip ugniagesių darbas, technika, aviacija ir logistika. Į jį neįtraukiamos vėlesnės išlaidos kraštovaizdžio atkūrimui, infrastruktūros remontui, dirvožemio stabilizavimui ar ekosistemų regeneracijai.

    Remiantis Ispanijos Ekologinės pertvarkos ministerijos pateikiamais suvestiniais duomenimis, nuo metų pradžios gaisrai jau buvo paveikę apie 172 396 hektarus. Tai yra beveik pusė ploto, kuris sudegė per 2025 metus, todėl išlaidų dinamika išlieka viena didžiausių per pastaruosius metus.

    Skirtumai tarp sumų kyla dėl taikomų metodikų, nes įvairios institucijos ir sektoriaus organizacijos pateikia nevienodus vieno hektaro kaštų įverčius. Vienuose skaičiavimuose orientuojamasi į maždaug 10 000 eurų už hektarą, kituose kaštai siejami su maždaug 19 000 eurų už hektarą, ypač kai gesinimui pasitelkiama sudėtinga aviacija.

    Kodėl prevencija tampa lemiama?

    Miškų ūkio sektoriaus atstovai ir ekspertai nuolat kartoja, kad didžioji viešųjų pinigų dalis vis dar tenka gesinimui, o ne prevencijai. Šią tendenciją stiprina ilgesni karščio periodai, sausrų dažnėjimas ir spartesnis gaisrų plitimas, kai vėjas ir sausra sukuria itin pavojingas sąlygas.

    Miškų inžinerijos srities profesionalai pabrėžia, kad žiemos ir pavasario darbai, susiję su miškų tvarkymu, degiųjų medžiagų mažinimu ir infrastruktūros parengimu, dažnai duoda didžiausią ekonominę grąžą. Logika paprasta: kuo mažiau gaisrui palankių sąlygų, tuo mažesnis poreikis brangiam gesinimui sezono pike.

    „Gaisrai gesinami žiemą, o ne vasarą“, – sako Ispanijos miškų sektoriaus atstovai, pabrėždami, kad prevencijos finansavimas turėtų augti greičiau nei investicijos vien į reagavimo pajėgumus.

    Smūgis turizmui ir žemės ūkiui

    Miškų gaisrai Ispanijoje nėra vien aplinkosaugos problema, nes jų ekonominis poveikis persikelia į turizmą, transportą, apgyvendinimą ir maitinimo paslaugas. Moksliniai tyrimai apie Pietų Europą rodo, kad dideli gaisrai gali mažinti metinį regionų ekonomikos augimą, o ryškiausiais sezonais padariniai kaupiasi ir tęsiasi ilgiau nei vienerius metus.

    Valdžia taip pat imasi priemonių darbo rinkai stabilizuoti, kai dėl ekstremalių sąlygų žmonės negali saugiai pasiekti darboviečių. Tokiais atvejais rengiami mechanizmai, leidžiantys kompensuoti prastovas ir sumažinti staigų finansinį smūgį įmonėms bei darbuotojams.

    Žemės ūkis patiria dvigubą riziką: pirma, dėl gaisrų ribojami kai kurie darbai, ypač susiję su sunkiosios technikos naudojimu, antra, nukenčia ūkiai ir gyvuliai, kai gaisrai atskiria bandas nuo vandens ar pašaro. Atskiruose regionuose svarstomos ir patvirtinamos tikslinės paramos priemonės ūkiams, patyrusiems nuostolių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikė sąskaita dažnai būna didesnė už gesinimo biudžetą, nes po gaisrų tenka atkurti dirvožemį, suvaldyti eroziją, atstatyti miškų infrastruktūrą ir apsaugoti vandens telkinius. Tai reiškia, kad realus gaisrų poveikis valstybės finansams gali būti gerokai platesnis, nei rodo vien gesinimo darbų eilutė.