CP v2

Tag: Ūkininkai

  • Pieną turguje ar tiesiogiai parduodantiems ūkininkams: metinė deklaracija ir terminai iki liepos 31 dienos

    Pieno gamintojai, laikantys melžiamas karves ir pieną parduodantys turguje ar tiesiogiai vartotojams, privalo tvarkyti pieno apskaitą. Tokiais atvejais duomenys teikiami pildant Pieno gamybos ir realizavimo metinę deklaraciją.

    Deklaraciją reikia pateikti Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui nuo einamųjų metų gegužės 2 dienos iki liepos 31 dienos. Šis reikalavimas taikomas tiems, kurie neparduoda pieno supirkėjams, tai yra perdirbimo įmonėms.

    Teikiant informaciją raštu ar elektroniniu paštu, būtina nurodyti pagrindinius identifikacinius duomenis. Paprastai prašoma įrašyti vardą, pavardę, asmens kodą, kontaktus, adresą ir valdos numerį, o juridiniams asmenims taip pat įmonės pavadinimą bei kodą.

    Dėl deklaracijos pildymo ir pateikimo tvarkos gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Prireikus, konsultacija suteikiama ir atvykus į savivaldybę įprasta administracine tvarka.

  • Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas pasikeitė: organizacijai vadovaus pakruojietis Gedas Špakauskas

    Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas pasikeitė: organizacijai vadovaus pakruojietis Gedas Špakauskas

    Lietuvos ūkininkų sąjunga išsirinko naują pirmininką. Organizacijai vadovaus Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas, iki šiol ėjęs LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pareigas.

    Pirmininko kaita vyksta laikotarpiu, kai žemdirbių darbotvarkėje išlieka keli jautrūs klausimai: ūkių konkurencingumas, žaliavų ir produkcijos kainų svyravimai, didėjančios sąnaudos bei reikalavimai aplinkosaugai. Ūkininkų organizacijoms tenka derinti skirtingų sektorių interesus ir ieškoti bendrų sprendimų derybose su valdžios institucijomis.

    G. Špakauskas regioniniu lygmeniu buvo matomas kaip ūkininkų atstovas, dirbęs su vietos problemomis ir narių klausimais. Tikimasi, kad ši patirtis pravers nacionaliniu mastu, kai sprendžiami klausimai dėl paramos priemonių, administracinės naštos ir žemės ūkio politikos įgyvendinimo.

    Įprastai LŪS pirmininko vaidmuo apima organizacijos pozicijų formavimą, narių interesų atstovavimą ir komunikaciją su ministerijomis bei kitomis institucijomis. Artimiausiu metu paaiškės, kokius prioritetus naujasis vadovas iškels pirmiausia ir kokių sprendimų sieks dėl sektoriui aktualiausių temų.

    Apie pasikeitimą organizacijos vadovybėje pranešta savivaldybės paskelbtoje informacijoje. Joje taip pat pabrėžta, kad naujasis pirmininkas laikomas aktyviu ir kompetentingu savo srities atstovu.

  • Kupiškio savivaldybė skelbia SVV rėmimo konkursą: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Kupiškio savivaldybė skelbia SVV rėmimo konkursą: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Kupiškio rajono savivaldybė paskelbė smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) rėmimo projektų finansavimo konkursą, kuriam lėšos skiriamos iš savivaldybės biudžeto. Paraiškas kviečiama teikti verslui ir savarankiškai dirbantiems asmenims, atitinkantiems nustatytus reikalavimus.

    Pagal savivaldybės taikomą tvarką, paraiškas gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, taip pat verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Į paramą gali pretenduoti ir ūkininkai, kurių ūkis yra iki 4 EDV ir kurie teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Konkursas orientuotas į vietos ekonomikos stiprinimą, todėl svarbiausias kriterijus pareiškėjams yra atitikti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtą SVV statusą. Įprastai tai reiškia, kad vertinami įmonės dydžio rodikliai, darbuotojų skaičius ir finansiniai parametrai, o savarankiškai dirbantiems asmenims aktualūs veiklos teisėtumą patvirtinantys dokumentai.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškas gali teikti ir fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, išduotus ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ir arba per kalendorinius metus dirbantys ne trumpiau kaip 160 dienų. Taip pat kviečiami teikti paraiškas gyventojai, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą.

    Ką būtina pateikti su paraiška?

    Iki 2026 metų gegužės 29 dienos (imtinai) savivaldybės administracijos Investicijų ir viešųjų pirkimų skyriui reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą paraišką bei privalomus priedus. Kartu teikiama juridinio asmens įstatų ar nuostatų kopija, o savarankiškai dirbantiems asmenims pridedamos individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo ar ūkininko pažymėjimo kopijos.

    Taip pat turi būti pateikti dokumentai, numatyti savivaldybės SVV rėmimo nuostatuose, atsižvelgiant į pasirinktą finansinės paramos rūšį. Jei paraišką teikia atstovas, privaloma pridėti įgaliojimo ar kito dokumento, suteikiančio teisę atstovauti pareiškėjui dėl paramos gavimo, kopiją.

    Kur ir kaip teikti dokumentus?

    Paraišką ir priedus galima pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu, kai dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, arba pateikiant pasirašytus asmens parašu dokumentus paštu ar pristatant tiesiogiai. Dokumentų priėmimo vieta nurodoma Kupiškio rajono savivaldybėje, Vytauto g. 2, Kupiškis.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį į teisės aktų pakeitimus, susijusius su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Pagal taikomą tvarką, išlaidoms pagrįsti negali būti teikiami komerciniai pasiūlymai kaip išlaidas pateisinantys dokumentai, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kokie dokumentai bus priimtini atsiskaitymui už projekto įgyvendinimą.

    Dėl informacijos ir konsultacijų pareiškėjai gali kreiptis savivaldybės nurodytu telefonu. Prieš teikiant paraišką patariama peržiūrėti savivaldybės SVV rėmimo nuostatus ir įsitikinti, kad pasirinkta paramos rūšis atitinka planuojamas veiklas bei jų pagrindimo dokumentus.

  • Nuotolinė konsultacija ūkininkams: kaip sklandžiai deklaruoti naudmenas ir nepraleisti svarbių terminų

    Nuotolinė konsultacija ūkininkams: kaip sklandžiai deklaruoti naudmenas ir nepraleisti svarbių terminų

    Ketvirtadienį, gegužės 14 dieną, nuo 8.00 iki 10.00 valandos vyks nuotolinė konsultacija žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo klausimais. Jos metu ūkininkai galės realiu laiku gauti atsakymus apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, reikalavimus ir paraiškų teikimo eigą.

    Tiesioginėje transliacijoje konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Praktikoje būtent šios institucijos dažniausiai padeda išspręsti tiek deklaravimo taisyklių, tiek su paraiškų suvedimu susijusius neaiškumus.

    Klausimus deklaravimo temomis organizatoriai kviečia siųsti ir el. paštu tiesiogines@zum.lt. Taip pat aktualią informaciją apie deklaravimą galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros parengtame informaciniame laikraštyje, kurį institucija skelbia elektroniniu formatu.

    Jei kyla techninių trikdžių ar neaiškumų dėl Paraiškų priėmimo informacinės sistemos veikimo, rekomenduojama kreiptis į Žemės ūkio duomenų centrą telefonu 0 5 266 0620 arba el. paštu pagalba@zudc.lt. Specialistai paprastai padeda spręsti prisijungimo, duomenų pateikimo, laukų sužymėjimo ir kitus sistemos naudojimo klausimus.

    Deklaravimo terminai ir pavėlavimas

    Šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks iki birželio 12 dienos. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos, tačiau tokiais atvejais svarbu įsivertinti galimas pasekmes ir papildomas sąlygas, kurios gali būti taikomos pavėlavus.

    Nuotolinės specialistų konsultacijos rengiamos visą deklaravimo laikotarpį ketvirtadieniais. Ūkininkams tai galimybė greitai pasitikslinti dėl reikalavimų, dokumentų, paramos schemų niuansų ar techninių veiksmų sistemoje, dar nespėjus padaryti klaidų paraiškoje.

    Kam konsultacija gali būti aktualiausia?

    Konsultacija ypač naudinga tiems, kurie deklaruoja didesnį laukų skaičių, keitė ūkio struktūrą ar šiemet pirmą kartą teikia paraišką. Daug klausimų paprastai kyla ir tais atvejais, kai reikia tikslinti pasėlių deklaraciją, atnaujinti duomenis ar suderinti faktinę situaciją su žemėlapiais.

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad aiškūs atsakymai dar deklaravimo proceso metu dažnai padeda išvengti vėlesnių tikslinimų ir užsitęsusių derinimų. Dėl to ūkininkams rekomenduojama klausimus formuluoti kuo konkrečiau ir, jei įmanoma, iš anksto pasiruošti su paraiška susijusią informaciją.

  • Vokietijoje vagys nusitaikė į bandas: per naktį dingsta dešimtys galvijų, įtariamos gaujos

    Vokietijoje vagys nusitaikė į bandas: per naktį dingsta dešimtys galvijų, įtariamos gaujos

    Brandenburge – nauja vagysčių banga

    Vokietijos rytuose vis dažniau fiksuojamos stambios gyvulių vagystės, kai iš ganyklų ar fermų per naktį dingsta ištisos galvijų bandos. Brandenburgo žemė pastaruoju metu minima kaip vienas ryškiausių židinių, o tyrėjai vis dažniau kalba apie profesionaliai veikiančias grupuotes.

    Policijai pranešta, kad Raddusch vietovėje Oberspreewald-Lausitz rajone iš ganyklos buvo pavogti 48 galvijai. Ūkininkas žalą įvertino maždaug 75 000 eurų, o pareigūnai aiškinasi, kaip gyvuliai galėjo būti išgabenti nepastebėti.

    Vos prieš dvi savaites Elbe-Elster rajone netoli Herzbergo pradingo dar 74 galvijai, o įvykio vietoje aptikti sunkiasvorio transporto pėdsakai. Tai sustiprino versiją, kad gyvuliai išgabenami vilkikais, kruopščiai parenkant laiką ir maršrutus.

    Balandį Falkenberge iš veislinio ūkio dingo 69 veršeliai, o tyrėjų duomenimis į teritoriją galėjo būti įvažiuota atokiu privažiavimo keliu. Įtariama, kad prie tvarto buvo privažiuota dideliu vilkiku, o gyvuliai atrinkti tikslingai – daugiausia 3–6 mėnesių amžiaus telyčaitės.

    Įtariamos organizuotos gaujos

    Vokietijoje vagys taikosi ne tik į galvijus: policija fiksuoja ir avių, žąsų, net bičių šeimų vagystes. Vis dėlto būtent didelių bandų dingimas per trumpą laiką leidžia manyti, kad veikia organizuotos grupės, turinčios logistiką ir realizavimo kanalus.

    Tyrėjai skelbia, kad nusikaltėliai dažniausiai veikia naktimis, o gyvulių kilmę bandoma paslėpti nuimant ausų įsagus arba juos pakeičiant suklastotais identifikatoriais. Kai kuriais atvejais įtariama, kad galėjo būti naudojami raminamieji, kad pakrovimo metu gyvuliai būtų ramesni.

    Policija neatmeta, kad dalis pavogtų gyvulių gali būti išgabenami už Vokietijos ribų, įskaitant Rytų Europos šalis ar valstybes už Europos Sąjungos ribų. Nors gyvūnų pervežimai kertant sienas turi būti tikrinami, pareigūnai svarsto, kad gyvuliai galėjo būti gabenami uždaruose sunkvežimiuose, nepritaikytuose oficialiam gyvulių transportui.

    Prie papildomų iššūkių prisideda ir statistika: federalinė valdžia yra nurodžiusi, kad nėra atskiros oficialios visų ūkiuose pavogtų gyvūnų atvejų suvestinės. Teisiškai gyvūnai laikomi turtu, todėl tokie nusikaltimai bendroje kriminalinėje statistikoje patenka į vagysčių iš „daiktų“ kategoriją.

    Ūkiai stiprina apsaugą

    Augant vadinamajam farm crime, taikiklyje atsiduria ne tik gyvuliai, bet ir brangi žemės ūkio technika bei traktorių GPS įranga. Kai kurios Vokietijos žemės, pavyzdžiui, Žemutinė Saksonija ir Meklenburgas-Pomeranija, praneša apie didėjantį tokių nusikaltimų skaičių, nors kitur fiksuojami ir nedideli sumažėjimai.

    Ūkininkai į nerimą keliančią tendenciją reaguoja investuodami į vaizdo stebėjimą, geresnį ūkinių pastatų apšvietimą ir tarpusavio perspėjimo tinklus. Praktikoje tai dažnai reiškia greitą informacijos dalijimąsi regioninėse uždarose bendruomenėse, kad įtartini judėjimai būtų pastebėti anksčiau ir apie juos laiku sužinotų policija.

    „Kai dingo beveik penkiasdešimt galvijų, supratome, kad tai ne atsitiktinė vagystė, o suplanuota operacija“, – sakė vienas vietos ūkininkas, prašęs neviešinti jo pavardės.

    Pareigūnai ragina ūkininkus fiksuoti bet kokius įtartinus transporto judėjimus, ypač naktimis, ir nedelsiant pranešti apie pastebėtus vilkikus ar nepažįstamus asmenis šalia ganyklų bei fermų. Tyrimai tęsiami, o policija ieško ryšių tarp skirtinguose rajonuose įvykdytų vagysčių.

  • Nepasigaukite ant triuko: kaip parduotuvėje per minutę atskirti lenkiškas braškes nuo importinių

    Šylant orams parduotuvėse ir turguose vis dažniau pasirodo braškės, tačiau etiketės ir pardavėjų žodžiai ne visada padeda suprasti, iš kur jos atkeliavo. Ankstyvuoju sezonu daugiausia siūlomos po priedangomis užaugintos uogos, o dalis asortimento būna importuota ir gali keistis net kasdien.

    Pirmas signalas – braškių išvaizda ir kvapas. Vietoje užaugintos dažniausiai būna ryškiai raudonos, bet ne tamsiai bordo atspalvio, dažnai mažesnės ir kvapnesnės. Importuojamos uogos neretai būna labai vienodos, didelės, o aromatas silpnesnis, nes transportavimas užtrunka.

    Įsižiūrėkite į vietą prie kotelio: jei aplink žaliąją dalį matyti aiškiai šviesesnė, beveik balkšva zona, tai gali reikšti, kad uogos skintos dar nevisiškai sunokusios. Tokios braškės dažniau būna kietesnės, bet mažiau saldžios, o skonis – vandeningesnis.

    Jei perkate turguje, verta paprašyti paragauti arba nusipirkti mažesnį kiekį. Vietinės braškės dažniau būna standesnės, su vientisu minkštimu, o perpjovus vidus neatrodo tuščiaviduris. Importuotos kartais atrodo įspūdingai, tačiau viduje pasitaiko daugiau oro tarpų.

    Kainą šiame etape reikėtų vertinti atsargiai, nes ji ne visada išduoda kilmę. Ankstyvos braškės, užaugintos šiltnamiuose ar tuneliuose, kainuoja brangiau dėl šildymo, papildomos apsaugos ir didesnių darbo sąnaudų. Tuo pat metu dideli importo kiekiai rinkoje gali laikinai numušti kainą, todėl pigiau nebūtinai reiškia prastesnę kokybę.

    Didesnio lauko braškių kiekio paprastai tikimasi antroje gegužės pusėje, o kainos žemiausią tašką dažniausiai pasiekia birželį. Vis dėlto sezoną smarkiai koreguoja gegužės orai: šalnos gali sumažinti derlių ir pakelti kainas, o šiltesnė ir sausesnė pradžia leidžia tikėtis didesnės pasiūlos.

    Renkantis braškes verta prisiminti ir saugumo pusę: uogas būtina kruopščiai nuplauti, ypač jei jos ankstyvos ir atkeliavusios iš intensyvesnių ūkių. Plaunant svarbu ne tik nuvalyti matomus nešvarumus, bet ir sumažinti galimų augalų apsaugos produktų likučių kiekį.

  • Trumpo ir JK prekybos susitarimas: bioetanolio sektoriaus griūtis smogė ūkiams ir grūdų kainoms

    Trumpo ir JK prekybos susitarimas: bioetanolio sektoriaus griūtis smogė ūkiams ir grūdų kainoms

    Jungtinės Karalystės ir JAV prekybos susitarimo pasekmės labiausiai išryškėjo ten, kur jų mažai kas tikėjosi: šalies bioetanolio grandinėje ir kviečių augintojų pajamose. Po politinių derybų dėl muito lengvatų britų automobiliams ir plienui JK suteikė JAV didelę be muito bioetanolio kvotą, kuri rinkoje greitai pakeitė vietinę produkciją.

    Dėl to sustojo vienas iš dviejų pagrindinių JK bioetanolio gamybos centrų, o likęs fabrikas kurį laiką veikė su pertraukomis ir priklausė nuo laikinos paramos. Ūkininkai teigia praradę stambų vietinį kviečių pirkėją, todėl regione sumažėjo konkurencija dėl grūdų, o kainos tapo labiau priklausomos nuo pašarų rinkos ir importo.

    Kaip kvotos pakeitė rinką

    Bioetanolis JK naudojamas kaip atsinaujinantis priedas benzinui, o jo gamyba tradiciškai rėmėsi vietiniais grūdais. Kai į rinką įėjo didelė be muito importo kvota, vietos gamintojams tapo sunkiau konkuruoti, nes importuojamas bioetanolis spaudė kainas ir mažino maržas.

    Ūkininkai pabrėžia, kad bioetanolio pirkėjai anksčiau dažnai mokėdavo nedidelę priemoką už tinkamos kokybės kviečius. Net ir keli eurai už toną ūkiams turi reikšmę, nes augalininkystės pelningumas paprastai skaičiuojamas mažomis maržomis, o sąnaudos, ypač trąšoms ir kurui, išlieka jautrios energijos kainų šuoliams.

    „Atrodė, kad derybose žemės ūkis buvo tik išnaša, o ne prioritetas“, – sakė vienas šiaurės Anglijos kviečių augintojas.

    Smūgis ne tik degalams

    Bioetanolio gamyklos svarbios ne vien degalų rinkai. Gamybos proceso šalutiniai produktai paprastai tampa baltymingais pašarais, kuriuos naudoja gyvulininkystės ūkiai, todėl sumažėjus gamybai dalis pašarų poreikio persikelia į importą, o tai didina tiekimo grandinės pažeidžiamumą.

    Dar vienas jautrus elementas yra anglies dioksidas, kuris kai kuriais atvejais taip pat gaunamas kaip bioetanolio gamybos šalutinis produktas ir naudojamas maisto bei gėrimų pramonėje, taip pat skerdyklose. Dėl to bioetanolio sektoriaus sutrikimai gali greitai virsti platesne problema, ypač kai rinkoje daug kitų sukrėtimų.

    Ūkininkų pajamos ir platesnis kontekstas

    Grūdų augintojams praradus dalį vietinės paklausos, daugiau kviečių nukreipiama į pašarų segmentą, o tai didina pasiūlą ir spaudžia kainas. Ūkininkai teigia, kad kai kuriuose regionuose kainų kritimas buvo ypač juntamas tada, kai likusi gamykla laikinai stabdė veiklą, nes rinka akimirksniu prarado reikšmingą pirkėją.

    Situaciją apsunkina ir geopolitinis neapibrėžtumas, keliantis energijos ir trąšų kainas, o tai tiesiogiai didina javų auginimo savikainą. Ūkininkai perspėja, kad jei kainos neatsigaus, dalis jų bus priversti mažinti investicijas, rinktis atsargesnes sėjomainas arba mažinti apsėjamo ploto riziką.

    JK vyriausybė viešai tvirtina, kad prekybos susitarimas pasiektas nacionalinio intereso labui ir saugo darbo vietas kituose sektoriuose, tačiau žemdirbių organizacijos ragina vertinti visą poveikį. Jų teigimu, vieną kartą praradus vietinį pramonės pajėgumą, atkurti jį brangu ir lėta, o priklausomybė nuo importo tampa ilgalaike.

  • Nemokami nuotoliniai mokymai ūkininkams: kaip stiprinti ūkių atsparumą ir valdyti krizes

    Nemokami nuotoliniai mokymai ūkininkams: kaip stiprinti ūkių atsparumą ir valdyti krizes

    Kas kviečia ir kam skirta

    Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai kviečia ūkininkus ir kitus žemės ūkio sektoriaus atstovus dalyvauti nemokamuose nuotoliniuose mokymuose. Mokymai orientuoti į praktinius sprendimus, kurie padeda pasiruošti svyravimams rinkose, gamtos rizikoms ir kitoms krizinėms situacijoms.

    Pastaraisiais metais žemės ūkio veiklą dažniau veikia kainų šuoliai, palūkanų pokyčiai, ekstremalūs orai ir tiekimo grandinių sutrikimai. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama atsparumo didinimui, rizikų valdymui ir aiškesniam sprendimų priėmimui ūkyje.

    Programos ir mokymų laikas

    Numatyti du 6 akademinių valandų kursai. Pirmasis kursas skirtas žemės ūkio atsparumo didinimui: nuo rizikų atpažinimo iki sprendimų, lektorė Rūta Jurgaitė.

    Antrajame kurse bus nagrinėjamas strateginis krizės valdymas ir ūkių ekonominio atsparumo stiprinimas, lektorius Ramūnas Stonkus. Abiejuose kursuose daug dėmesio žadama skirti realioms situacijoms ir pritaikomiems veiksmams, o ne vien teorijai.

    Mokymai vyks 2026 metų gegužės 5 dieną nuo 8.30 iki 17.30 valandos nuotoliniu būdu. Dalyviams, baigusiems mokymus, bus išduodami kvalifikacijos pažymėjimai.

    Kokios temos bus aptariamos

    Mokymų metu planuojama aptarti rizikų atpažinimą ir valdymą, finansinį ir veiklos planavimą, sprendimų priėmimą krizių metu. Taip pat numatoma kalbėti apie veiklos efektyvumo didinimą ir priemones, padedančias sumažinti nuostolius esant neapibrėžtumui.

    Ūkiams aktualu ne tik reaguoti į krizes, bet ir turėti iš anksto parengtą veiksmų planą, aiškiai įsivertintus kaštus bei rezervus. Tokie mokymai dažnai padeda susidėlioti prioritetus, įsivardyti didžiausias grėsmes ir pasirinkti konkrečius sprendimus, tinkančius skirtingo dydžio ūkiams.

    Dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija internetu. Tik užsiregistravusiems dalyviams bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.

    Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų informacija.

  • Elektrėnų savivaldybė skelbia paramą smulkiajam verslui ir kaimo plėtrai: paraiškos gegužę

    Elektrėnų savivaldybė kviečia teikti paraiškas paramai iš Smulkiojo verslo ir kaimo plėtros programos lėšų. Paraiškos priimamos nuo gegužės 4 dieną iki gegužės 17 dieną.

    Dėl paramos gali kreiptis Elektrėnų savivaldybėje registruotos ir veiklą vykdančios labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Taip pat paraiškas gali teikti fiziniai asmenys, dirbantys su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma, ir Ūkininkų ūkių registre registruoti ūkininkai.

    Gyventojams, vykdantiems veiklą kaip fiziniams asmenims, taikoma papildoma sąlyga: metinės pajamos iš ūkinės veiklos turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. su darbo santykiais deklaruotų metinių pajamų. Savivaldybė pabrėžia, kad programa skirta stiprinti vietos verslumą, konkurencingumą ir gerinti ūkininkavimo sąlygas.

    Ką galima kompensuoti?

    Programos nuostatuose numatyta galimybė kompensuoti verslo planų, investicijų projektų ar paraiškų kitai finansinei paramai rengimo išlaidas. Taip pat gali būti kompensuojamos dalyvavimo parodose, mugėse ir verslo misijose Lietuvoje bei užsienyje patirtos išlaidos.

    Paramos lėšomis gali būti dengiamos kvalifikacijos kėlimo kursų, seminarų, sertifikavimo ar atestavimo išlaidos. Numatyta ir galimybė kompensuoti naujos įmonės steigimo išlaidas, jei buveinė ir veikla yra Elektrėnų savivaldybėje.

    Be to, kompensuojamos naujų interneto svetainių ir elektroninio pašto kūrimo išlaidos. Savivaldybė taip pat numato paramą veiklai reikalingiems inžineriniams sprendimams, pavyzdžiui, elektros prijungimui ar galios padidinimui, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrengimui, taip pat melioracijos sistemų remonto darbams ir medžiagoms, kai infrastruktūra nepriklauso valstybei.

    Į kompensuojamas išlaidas įtrauktas įrangos ir technikos įsigijimas, tačiau mobiliojo ryšio priemonės nekompensuojamos. Ūkininkams aktuali ir galimybė kompensuoti gyvulių produktyvumo kontrolės vykdymo išlaidas.

    Kaip pateikti paraišką?

    Užpildytą ir pasirašytą paraišką su patvirtintais priedais galima pateikti paštu Elektrėnų savivaldybės administracijai arba atsiųsti elektroniniu paštu. Savivaldybė ragina pareiškėjus iš anksto pasitikrinti, ar visi dokumentai parengti tinkamai, nes nuo pateiktos informacijos tikslumo priklauso paraiškos vertinimo sklandumas.

    Programos lėšų skyrimo nuostatai ir paraiškų formos skelbiami Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje skiltyse, skirtose verslininkams ir smulkiojo verslo rėmimui. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Elektrėnų savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo skyriaus specialistę Ireną Vainiūnienę.

    Tokios savivaldybių finansuojamos priemonės pastaraisiais metais įgauna didesnę reikšmę, nes smulkios įmonės ir ūkininkai dažnai pirmieji pajunta sąnaudų augimą bei investicijų brangimą. Praktikoje net ir dalinis projektų, mokymų ar infrastruktūros gerinimo išlaidų kompensavimas gali padėti greičiau įgyvendinti planus ir sustiprinti veiklos tęstinumą regione.