CP v2

Tag: Ūkininkai

  • Eurostato signalas ūkininkams: produkcijos kainos krenta, o kuras ir trąšos brangsta

    Eurostato signalas ūkininkams: produkcijos kainos krenta, o kuras ir trąšos brangsta

    Žirklių efektas žemės ūkyje

    Eurostato duomenys rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungos ūkininkai vidutiniškai gavo mažesnes kainas už savo produkciją, nors jų patiriamos sąnaudos augo. Toks kainų ir kaštų išsiskyrimas rinkoje dažnai vadinamas žirklių efektu, kai pajamos spaudžiamos žemyn, o išlaidos kyla.

    Palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos sumažėjo 5,8 proc. Tai buvo jau trečias iš eilės ketvirtis, kai fiksuojamas metinis kainų kritimas, didinantis spaudimą ūkių pelningumui.

    Kas brango labiausiai?

    Tuo pat metu vidutinės žemės ūkyje naudojamų prekių ir paslaugų kainos, į kurias įeina energija, trąšos ir pašarai, pakilo 4,7 proc. Praktikoje tai reiškia, kad net ir išlaikant panašius gamybos apimtis, bendros savikainos dalis didėjo.

    Ryškiausiai brango energija ir tepalai, kurių kainos šoktelėjo 22 proc. Trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės pabrango 13,4 proc., o tai ypač jautru ūkiams, kurių rezultatai tiesiogiai priklauso nuo tręšimo intensyvumo ir sezoniškumo.

    Smūgis pienui ir grūdams

    Didžiausias kainų kritimas užfiksuotas pieno sektoriuje: vidutinė kaina, kurią gavo ūkininkai, buvo 16,6 proc. mažesnė nei prieš metus. Grūdų kainos, Eurostato vertinimu, sumenko 5,6 proc., taip pat mažindamos augalininkystės ūkių pajamas.

    Valstybių pjūvyje produkcijos kainos krito 20 ES šalių. Didžiausias metinis nuosmukis fiksuotas Danijoje, kur jis siekė 17,2 proc., o Airijoje 16,2 proc., o tai rodo, kad spaudimas nėra lokalus ir apima skirtingas ūkininkavimo struktūras.

    Sąnaudų kainos augo visose ES valstybėse narėse. Didžiausi šuoliai, lyginant 2026 metų antrąjį ketvirtį su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, užfiksuoti Lietuvoje, kur augimas siekė 16,4 proc., ir Rumunijoje, kur jis sudarė 11,7 proc.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    ES žemės ūkio ministrai, susitikę rugsėjo 28 dieną, akcentavo aukštas gamybos sąnaudas, ypač trąšų ir energijos, bei mažesnes produkcijos kainas, kurios mažina ūkių maržas. Tokia kombinacija dažniausiai greitina sprendimus mažinti investicijas, atidėti technikos atnaujinimą ar riboti gamybą.

    Europos Komisija liepos 17 dieną paskelbė 540 mln. eurų paramos paketą, skirtą kompensuoti labiausiai nukentėjusiems ūkininkams ekonominius nuostolius, siejamus su išaugusiomis trąšų ir energijos sąnaudomis. Prancūzijai numatyta apie 107,1 mln. eurų, Ispanijai 50,2 mln. eurų, o tikslines išmokų schemas nustato nacionalinės institucijos.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES ministrai aptarė Europos Komisijos trąšų veiksmų planą, paskelbtą gegužę, kuriuo siekiama gerinti trąšų prieinamumą ir įperkamumą bei stiprinti vidaus tiekimo atsparumą. Šios priemonės aktualios ir Baltijos regionui, nes trąšų kainų svyravimai tiesiogiai persiduoda savikainai ir konkurencingumui bendroje rinkoje.

  • Zarasuose nuaidėjo „Derliaus banga“: mugėje pagerbti „Metų ūkio“ nugalėtojai ir gražiausios sodybos

    Zarasuose nuaidėjo „Derliaus banga“: mugėje pagerbti „Metų ūkio“ nugalėtojai ir gražiausios sodybos

    Zarasuose surengta rudens mugė „Derliaus banga“ subūrė ūkininkus, bendruomenes, amatininkus, įstaigas ir gausų būrį lankytojų. Renginys tapo proga ne tik įsigyti sezono gėrybių, bet ir padėkoti žmonėms, kurių kasdienis darbas stiprina Zarasų kraštą.

    Nuo ryto mugėje netrūko šurmulio: prekystaliai viliojo vietoje užauginta produkcija, namų gaminiais ir amatininkų dirbiniais. Lankytojai bendravo su augintojais ir gamintojais, ragavo skanėstų, domėjosi, kaip gimsta vietiniai produktai.

    Spalvinga eisena ir bendruomenių kiemeliai

    Šventei išskirtinį ritmą suteikė spalvinga eisena, kurioje dalyvavo bendruomenių ir seniūnijų atstovai. Į aikštę susirinkusius dalyvius pasveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Šventėje veikė edukacijos, vyko žaidimai ir kūrybinės veiklos, o bendruomenių kiemeliai išsiskyrė idėjomis ir rudeniškomis dekoracijomis. Kiekviena erdvė turėjo savitą pasakojimą apie vietos tradicijas, vaišingumą ir žmonių bendrystę.

    Organizatoriai paskelbė labiausiai išsiskyrusius šventės kiemelius. Pirmoji vieta skirta Zarasų profesinei mokyklai, antroji vieta atiteko Zarasų rajono socialinių paslaugų centrui, trečioji vieta skirta Salako seniūnijai ir bendruomenėms.

    Paskelbti „Metų ūkis – 2026“ laimėtojai

    Viena svarbiausių mugės akimirkų tapo žmonių, puoselėjančių Zarasų krašto ūkius ir kuriančių kaimo ateitį, pagerbimas. Šventėje paskelbti konkurso „Metų ūkis – 2026“ nugalėtojai.

    Pirmąją vietą pelnė Ramunė ir Donatas Bartaškos, antrąją vietą užėmė Dalia ir Gintautas Vilkauskai, trečioji vieta atiteko Aušrai Mažeikaitei-Eitmantienei ir Vytautui Eitmančiui.

    Taip pat įvertinti ūkininkai, plečiantys perspektyvius ūkius ir kuriantys naujas veiklas. Salako seniūnijos ūkininkams Sandrai ir Nerijui Koroliovams įteikta žemės ūkio ministro padėka už avininkystės ūkio plėtojimą, o Turmanto seniūnijos ūkininkams Agnei ir Deividui Umbrasams padėkota už daržininkystės ūkio įkūrimą ir žemės ūkio verslų plėtrą.

    Pagerbtos gražiausiai puoselėjamos sodybos

    „Derliaus bangoje“ dėmesio sulaukė ir tie, kurie savo kruopštumu bei kūrybiškumu gražina gyvenamąją aplinką. Šventėje pabrėžta, kad tvarkinga sodyba puošia ne tik namus, bet ir visą kaimą bei kraštą.

    Už puoselėjamas sodybas pagerbti Daiva ir Arvydas Sulai iš Dusetų, Marytė ir Juozas Čiškauskai iš Imbrado kaimo, Vida Drazdauskienė iš Pratkūnų kaimo, Jevgenija Katkova iš Turmanto ir Liudmila bei Grigorijus Plotnikovai iš Apkartų kaimo.

    Visą dieną šventę lydėjo muzika ir šokiai, kuriuos dovanojo Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro kolektyvai. Koncertavo senjorų liaudiškų šokių grupė „Sėliai“, Smalvų tradicinė muzikos kapela, tradicinės muzikos kapela „Čir-vir-vyrai“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ kapelytė, folkloro ansamblis „Seluona“ bei linijinių šokių grupė „Jovingė“.

    Organizatoriai dėkojo visiems, prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo: savivaldybei, kultūros įstaigoms, partneriams, rėmėjams, ūkininkams, bendruomenėms ir savanoriams. „Derliaus banga“ dar kartą priminė, kad svarbiausias krašto derlius yra žmonių darbštumas ir gebėjimas kurti kartu.

    Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus inf., Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro nuotr.

  • Vilniaus rajono ūkininkams svarbi žinia: meras kviečia į susitikimą ir prašo registruotis

    Vilniaus rajono ūkininkams svarbi žinia: meras kviečia į susitikimą ir prašo registruotis

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia rajono ūkininkus į trečiąjį susitikimą su meru Robertu Duchnevičiumi. Renginio tikslas – išgirsti, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria ūkiai ir kokių sprendimų tikimasi iš savivaldybės.

    Susitikime planuojama aptarti žemės ūkio aktualijas, savivaldybės planus ir prioritetus, taip pat praktinius klausimus, kurie tiesiogiai veikia ūkininkų veiklą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda sukauptas pastabas paversti konkrečiomis užduotimis institucijoms.

    „Šie susitikimai tapo gražia tradicija ir svarbia tiesioginio dialogo su rajono ūkininkais dalimi. Kiekvienas pokalbis suteikia galimybę išgirsti ūkininkų mintis, pasidalyti savivaldybės planais ir kartu aptarti, kokių sprendimų bei pokyčių reikia Vilniaus rajono žemės ūkiui“, – sakė meras Robertas Duchnevičius.

    Pastaraisiais metais žemdirbių darbotvarkėje vis dažniau atsiranda ne tik derliaus ar kainų klausimai, bet ir klimato rizikos, trąšų bei energijos sąnaudų svyravimai, darbo jėgos trūkumas, taip pat augantys reikalavimai aplinkosaugai. Dėl to tiesioginis dialogas su savivalda ūkininkams tampa svarbus ieškant aiškesnių procedūrų ir greitesnių sprendimų.

    Susitikimas vyks 2026 metais spalio 15 dieną 10.00 valandą Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos salėje, Rinktinės g. 50, Vilniuje. Registracija vyks iki spalio 10 dienos, registracijos nuoroda skelbiama savivaldybės informacijoje apie renginį.

    Ūkininkai kviečiami iš anksto pasiruošti klausimus ir temas, kurias norėtų aptarti su meru ir savivaldybės atstovais. Savivaldybė ragina dalyvauti aktyviai, nes būtent iš bendruomenės išsakytų poreikių dažniausiai formuojami prioritetai darbams vietoje.

  • Europą užliejo klastoti pesticidai: nelegalus verslas siekia 18 mlrd. eurų, rizika ūkiams auga

    Europą užliejo klastoti pesticidai: nelegalus verslas siekia 18 mlrd. eurų, rizika ūkiams auga

    Nelegalūs pesticidai tampa masiniu reiškiniu

    Europoje sparčiai auga nelegalių ir suklastotų pesticidų rinka: vertinama, kad iki 14 proc. viso pesticidų pardavimo gali sudaryti neteisėti produktai. Kai kuriose Graikijos vietovėse jų dalis, kaip teigiama, gali siekti net apie ketvirtadalį.

    Didžiausia problema ta, kad tokie produktai dažnai parduodami kaip įprastos, leistinos priemonės, tačiau jų sudėtis nepatikrinama. Tai reiškia, kad į ūkius gali patekti medžiagos, kurios Europos Sąjungoje yra uždraustos dėl galimo poveikio sveikatai ir aplinkai.

    Kodėl ūkininkai rizikuoja

    Šiaurinėje Graikijoje ūkininkai pripažįsta, kad pagrindinis motyvas yra kaina: nelegalūs pesticidai gali kainuoti kelis kartus pigiau nei registruotos priemonės. Kai pajamos spaudžiamos augančių sąnaudų, dalis ūkių pasiduoda pagundai rinktis pigiausią variantą.

    Mokslininkai ir kontrolės institucijos perspėja, kad būtent kainos skirtumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl klastotės taip greitai plinta. Problema paaštrėja tada, kai pirkėjai nebežino, ką iš tiesų pila ant laukų ir kokie likučiai gali patekti į maisto grandinę.

    „Žmones vilioja kaina, bet rizika gali būti nepalyginamai brangesnė už sutaupymą“, – sako su tyrimais susipažinę ekspertai.

    Organizuoti tinklai ir milžiniški sulaikyti kiekiai

    Teisėsauga teigia, kad už nelegalių pesticidų platinimo dažnai stovi organizuotos tarptautinės grupuotės. Produktai gabenami automobiliais, sunkvežimiais, o kai kuriais atvejais net turistiniais autobusais, išnaudojant intensyvius regiono srautus.

    Nuo 2020 metų įvairiose operacijose Europoje buvo sulaikyta beveik 8 700 tonų uždraustų pesticidų. TRACIT vertinimu, pasaulinė tokios prekybos vertė per metus siekia apie 18 milijardų eurų, o tai rodo, kad kalbama ne apie pavienius atvejus, o apie sisteminį šešėlinį verslą.

    Ekspertai pabrėžia, kad nelegalūs pesticidai yra ne tik ekonominė, bet ir reputacinė grėsmė: užteršti derliai gali reikšti prarastas rinkas, griežtesnius patikrinimus ir didesnę finansinę riziką visam sektoriui.

  • Derliaus šventėje Baltojoje Vokėje – rekordas, „The Roop“ ir pažadas prikelti dvarą

    Derliaus šventėje Baltojoje Vokėje – rekordas, „The Roop“ ir pažadas prikelti dvarą

    Baltojoje Vokėje rugsėjo 12 dieną surengta 31-oji Vilniaus rajono Derliaus šventė subūrė seniūnijų bendruomenes, ūkininkus, meno kolektyvus ir svečius iš Lietuvos bei užsienio. Renginys tapo proga padėkoti žemdirbiams už metų darbą ir pristatyti rajono bendruomenių iniciatyvas.

    Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčioje, po jų į renginio vietą pajudėjo iškilminga eisena. Eiseną lydėjo Pagirių meno mokyklos, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos ir Paberžės „Verdenės“ gimnazijos pučiamųjų bei varinių pučiamųjų orkestrai.

    „Šiandien čia susirinko žmonės iš skirtingų Vilniaus rajono kampelių, skirtingų kartų ir skirtingų kultūrų. Ir būtent tai yra mūsų rajono stiprybė“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    23 seniūnijų kiemeliai ir parama hospisui

    Renginyje lankytojų laukė 23 seniūnijų kiemeliai, rudens gėrybių mugė, amatininkų dirbiniai bei veiklos šeimoms. Savivaldybė nurodė, kad šventės metu taip pat buvo renkamos aukos Vilniaus Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisui.

    Vienu iš simbolinių akcentų tapo duonos perdavimo ceremonija. Duona, kaip kasmetinis Derliaus šventės simbolis, buvo dalijama susirinkusiesiems, pabrėžiant bendruomeniškumą ir pagarbą kasdieniam darbui.

    „Tai viena gražiausių ir didžiausių mūsų rajono tradicinių švenčių. Tradicija, kuri kasmet primena labai paprastą, bet svarbų dalyką – niekas neatsiranda savaime“, – sakė R. Duchnevič.

    Pagerbti ūkininkai ir pristatytas rekordas

    Vienas svarbiausių šventės akcentų buvo Vilniaus rajono ūkininkų pagerbimas. Šiemet apdovanoti 27 ūkininkai, kurių darbas įvardytas kaip reikšmingas rajono žemės ūkiui ir vietos ekonomikai.

    „Derliaus šventė – ypatinga proga sustoti, padėkoti ir pagerbti žmones, savo darbu kuriančius mūsų krašto ateitį“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Danuta Narbut.

    Šventėje taip pat pristatytas Vilniaus rajone užfiksuotas Lietuvos rekordas – didžiausias meduolis. Savivaldybės teigimu, jis buvo pristatytas Naujosios Rėvos etnografiniame kaime per meduolių festivalį, o meduolis siekė apie 2,5 metro aukščio ir 2,5 metro pločio.

    Koncertai ir dvaro ateities planai

    Scenoje pasirodė Vilniaus rajono kolektyvai ir svečiai, o vakarinėje programoje koncertavo grupė „The Roop“ bei atlikėjai iš Lenkijos Sławomir ir Kajra. Renginyje dalyvavo ir delegacijos iš Lenkijos, Ukrainos bei Vokietijos, taip pat Seimo nariai ir ambasadų atstovai.

    Derliaus šventė antrą kartą vyko prie Baltosios Vokės dvaro, kuris pastaraisiais metais tapo svarbia vietos tapatybės ir kultūrinio atgimimo tema. Savivaldybė nurodo, kad dvarą planuojama pritaikyti bendruomenės poreikiams ir kultūrinei veiklai.

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad tokie renginiai ne tik puoselėja tradicijas, bet ir stiprina vietos turizmą bei smulkųjį verslą, nes mugės ir bendruomenių kiemeliai pritraukia lankytojus iš platesnio regiono. Derliaus šventė Baltojoje Vokėje šiemet išryškino ir kitą kryptį: tradicijų tąsa vis dažniau derinama su koncertine programa, rekordiniais projektais ir paramos iniciatyvomis.

  • Atverkite ūkį vaikams: „Mažieji ūkininkai“ ieško svetingų ūkių visoje Lietuvoje

    Atverkite ūkį vaikams: „Mažieji ūkininkai“ ieško svetingų ūkių visoje Lietuvoje

    Lietuvos kaimo tinklas kviečia ūkininkus įsitraukti į edukacinį projektą „Mažieji ūkininkai“, skirtą 2–6 klasių mokiniams. Jo tikslas – suteikti vaikams galimybę iš arti pamatyti, kaip gimsta maistas, kaip prižiūrimi gyvūnai ir kaip atrodo kasdienis darbas ūkyje.

    Projekte laukiami įvairūs ūkiai, kurie galėtų priimti moksleivių grupes ir supažindinti su savo veikla: augalininkyste, gyvulininkyste, technika, ūkio darbų sezoniškumu ir sauga. Organizuojamos išvykos orientuotos į praktinį pažinimą, kad vaikai suprastų maisto kelią nuo lauko iki stalo.

    „Norime, kad vaikai ūkyje pamatytų tikrą kasdienybę ir suprastų, kiek žinių, atsakomybės ir technologijų slypi už paprastų produktų“, – teigiama projekto informacijoje.

    Nurodoma, kad edukacinė veikla ir jai reikalingos priemonės bus finansuojamos projekto lėšomis, todėl ūkiams svarbiausia – noras priimti mokinius ir skirti laiko turiningam apsilankymui. Tokios iniciatyvos prisideda prie vaikų finansinio ir vartotojiško raštingumo, taip pat padeda formuoti pagarbą žemdirbių darbui ir vietinei produkcijai.

    Ūkininkai, norintys dalyvauti, kviečiami registruotis iki 2026 metų lapkričio 30 dienos. Registracija vykdoma užpildant projekto organizatorių pateiktą formą, o papildoma informacija skelbiama Lietuvos kaimo tinklo kanaluose.

  • Perki namą kaime? Notarui teks pasirašyti, kad suprantate kvapus, triukšmą ir naktinius darbus

    Lenkijoje svarstomos naujos taisyklės žmonėms, perkantiems būstą kaimo vietovėse. Vyriausybės siūlomos pataisos numato, kad pirkėjas notaro patvirtinamame dokumente turėtų aiškiai patvirtinti, jog buvo informuotas apie galimus nepatogumus, kylančius dėl kaimynystėje vykdomos žemės ūkio veiklos.

    Tokie pakeitimai siejami su pastaraisiais metais ryškėjančia tendencija: vis daugiau gyventojų keliasi į priemiesčius ir kaimą, nors patys nedirba žemės ūkyje. Kartu daugėja konfliktų su ūkininkais dėl žemės ūkio technikos keliamo triukšmo, mėšlo ir gyvulininkystės kvapų, dulkių ar darbų vakarais ir naktimis per intensyviausius sezonus.

    Ką turėtų patvirtinti pirkėjas?

    Pagal vyriausybės projektą, perkant nekilnojamąjį turtą už miesto administracinių ribų, pirkimo dokumentuose turėtų atsirasti pirkėjo pareiškimas, kad jis supranta galimus trikdžius, susijusius su kaimyniniuose sklypuose vykdoma žemės ūkio veikla. Analogiškas reikalavimas būtų taikomas ir perleidžiant amžinojo naudojimo teisę.

    Svarbi detalė ta, kad toks pareiškimas savaime nereiškia, jog žmogus ateityje atsisako teisės reikšti pretenzijas. Tačiau jis galėtų tapti reikšmingu įrodymu ginčuose, kai vėliau keliami klausimai dėl triukšmo, kvapų ar kitų ūkio veiklos sukeliamų padarinių.

    Kodėl šis klausimas tapo aktualus?

    Diskusijas kaitina tai, kad kaimo vietovėse daugėja naujų namų ir gyvenviečių, kurios atsiranda šalia seniai veikiančių ūkių. Ūkininkams tai reiškia didesnę riziką sulaukti skundų dėl darbų, kurie žemės ūkyje laikomi įprastais, ypač per sėją ar derliaus nuėmimą, kai laikas ir oras diktuoja darbo valandas.

    Tuo pat metu pats žemės ūkis keičiasi: mažėja ūkių, bet didėja likusiųjų mastas ir intensyvumas, todėl poveikis aplinkai bei kaimynystei gali būti labiau juntamas. Dėl to valdžia ieško sprendimų, kaip aiškiau apibrėžti gyventojų lūkesčius ir sumažinti teisminių konfliktų skaičių.

    Lygiagrečiai – platesnės apsaugos idėjos

    Be vyriausybės projekto, Seime svarstoma ir atskira iniciatyva, kuri numato platesnį ūkių apsaugos modelį. Jo esmė būtų stiprinti žemės ūkio veiklos tęstinumo apsaugą tais atvejais, kai ūkis veikė legaliai ir egzistavo anksčiau nei šalia atsirado nauja gyvenamoji statyba.

    Tokiose schemose paprastai pabrėžiami keli kriterijai: veiklos teisėtumas, jos pirmumas naujos gyvenamosios kaimynystės atžvilgiu ir tai, ar ūkininkas iš esmės nepakeitė veiklos intensyvumo. Galutinis reguliavimas priklausys nuo politinių sprendimų, tačiau kryptis aiški: perkant būstą kaime bus siekiama daugiau skaidrumo dėl galimų kasdienių nepatogumų.

  • Ūkininkai uždengė pasėlius saulės panelėmis: lietus pasiskirstė netolygiai, teko ieškoti išeities

    Prancūzijos ūkiuose, kur bandoma vienu metu gaminti elektrą ir auginti derlių, saulės moduliai virš pasėlių sukėlė netikėtą problemą: krituliai ėmė kristi ne tolygiai, o koncentruotomis srovėmis. Tyrėjai nustatė, kad tokios vandens „užuolaidos“ gali mechaniškai pažeisti jautresnes kultūras ir išbalansuoti drėgmės režimą lauke.

    Šis reiškinys fiksuotas eksperimentinėje aikštelėje Monpeljė apylinkėse Prancūzijoje. Maždaug 500 kvadratinių metrų plote įrengtos keturios saulės panelių eilės buvo pakeltos apie 5 metrų aukštyje, o pati konstrukcija veikė tarsi skėtis, surenkantis vandenį ir nukreipiantis jį į kraštus.

    Stebėjimai parodė, kad lauke formavosi trys skirtingos zonos: po panelėmis dirva išlikdavo sausesnė, tarp eilių kritulių kiekis būdavo artimesnis įprastam, o ties panelių kraštais susidarydavo ypač intensyvios vandens srovės. Esant vėjui, šios srovės virsdavo tankiomis vertikaliomis „lietaus užuolaidomis“, kurios vietomis veikė lyg vandens siena.

    Drėkinimo specialistai vandens pasiskirstymą įvertino koeficientu 2,13, nors idealiu atveju jis turėtų būti artimas nuliui. Praktikoje tai reiškia, kad vienoje lauko dalyje augalai gali skęsti, o kitoje patirti drėgmės deficitą, todėl mažėja derliaus stabilumas ir sudėtingėja agronominių sprendimų planavimas.

    Papildomą riziką didino panelių pasvirimo kampai ir besikeičianti vėjo kryptis: vanduo nuo konstrukcijų kraštų buvo nunešamas ir „numetamas“ ant pasėlių su didesne jėga. Tokiais atvejais kyla ne tik pažeidimų rizika augalams, bet ir dirvos paviršiaus erozijos tikimybė, ypač per intensyvesnes liūtis.

    Sprendimo ieškantys inžinieriai pritaikė valdymo modelį, leidžiantį keisti panelių padėtį realiu laiku pagal vėjo greitį, kryptį ir kritulių intensyvumą. Kai moduliai pradėjo „reaguoti“ į orą, vandens pasiskirstymas lauke tapo tolygesnis, o koeficientas sumažėjo nuo 2,13 iki 0,22.

    Tyrėjai akcentuoja, kad toks valdymas gali paversti problemą įrankiu: srautai gali būti nukreipiami ten, kur drėgmės labiausiai trūksta, o ekstremalių liūčių poveikis pasėliams sumažinamas. Augant agrovoltaikos projektų skaičiui Europoje, vis dažniau vertinama ne tik elektros gamyba ir šešėlio nauda, bet ir tai, kaip konstrukcijos keičia mikroklimatą bei vandens apytaką lauke.

  • Vietoj SPA renkasi 5 eilę: kamčiatinės uogos manija prasidėjo nuo kelių krūmų iš Vokietijos

    Vietoj savaitgalio SPA vis daugiau žmonių renkasi kelionę į kaimą ir stoja į vadinamąją penktą eilę, kur patys skinasi uogas tiesiai nuo krūmų. Tokia savirinkos banga stiprėja visoje Europoje, o ją labiausiai skatina noras sutaupyti ir žinoti, iš kur atkeliauja maistas.

    Istorijos dažnai prasideda paprastai: keli krūmai, parsivežti iš užsienio, ir smalsumas išbandyti, ar nauja kultūra prigis. Taip pamažu atsiranda nedidelis ūkis, o vėliau ir savaitgaliais užsipildantis kiemas, kai žmonės atvažiuoja ne tik nusipirkti, bet ir patirti patį skynimą.

    Kamčiatinė uoga, dar vadinama haskapu, Lietuvoje vis dar laikoma nišine kultūra, nors jos populiarumas auga. Priežastis paprasta: uoga ankstyva, derlius trumpas, todėl skubėti tenka ir ūkiams, ir pirkėjams, o šviežių uogų pasiūla per sezoną greitai išsenka.

    Ūkininkams toks modelis patrauklus, nes sumažėja tarpininkų grandis ir dalis pakavimo bei logistikos kaštų. Pirkėjams tai dažnai reiškia mažesnę kainą nei turguje ar prekybos centre, o kartu ir galimybę savo akimis pamatyti, kaip auginama, kuo prižiūrima ir kokiomis sąlygomis skinama.

    Didžiausias iššūkis tokiose plantacijose dažniausiai yra paukščiai, kurie per trumpą laiką gali sunaikinti nemažą dalį derliaus. Dėl to augintojai naudoja apsauginius tinklus, o kai kur pasitelkia ir papildomas priemones, tačiau praktika rodo, kad būtent tinklai dažniausiai duoda stabiliausią rezultatą.

    Savirinkos vietose skynimas paprastai vyksta rankomis, nes uogos yra jautrios ir lengvai susitrina. Atvykėliams paaiškinama, kaip skinti, kad uoga atsiskirtų švelniai, o namo būtų parsivežta ne košė, o pilni indai kokybiško derliaus.

    Keičiasi ir pats vartojimo įprotis: žmonės nori mažiau anonimiško produkto, daugiau sezoniškumo ir aiškios kilmės. Prie to prisideda ir patirtinis aspektas, kai šeimos su vaikais išvyką į ūkį paverčia savaitgalio pramoga, o skynimas tampa ne darbu, o lėtu poilsiu gamtoje.

    Augintojai pastebi, kad susidomėjimas dažnai gimsta vietoje: paragavę nuo krūmo, pirkėjai lengviau supranta, kuo kamčiatinė uoga skiriasi nuo įprastų šilauogių ar serbentų. Taip nišinė kultūra po truputį randa savo auditoriją, o savirinka tampa greičiausiu būdu ją atrasti.

  • Rudaminoje vyks „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“: 12 edukacijų ir vaišės šeimai

    Rudaminoje vyks „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“: 12 edukacijų ir vaišės šeimai

    Rudaminos turgavietė liepos 4 dieną nuo 10 iki 14 valandos taps vietos ūkių, skonių ir praktinių patirčių erdve. Čia pirmą kartą rengiamas Vilniaus rajono savivaldybės renginys „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“, į kurį kviečiami gyventojai ir svečiai.

    Renginio idėja paprasta: parodyti, kaip gimsta vietinė produkcija ir kuo šiandien gyvena šiuolaikiniai ūkiai. Organizatoriai žada, kad tai bus ne tik mugės tipo susitikimas, bet ir gyva pažintis su žemdirbystės tradicijomis bei naujovėmis.

    „Vilniaus rajonas visada garsėjo giliomis ūkininkavimo tradicijomis ir darbščiais žmonėmis, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti naują renginį, kuriame gali dalyvauti visi“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pasak renginio organizatorių, programa sudėliota taip, kad veiklų rastų skirtingo amžiaus lankytojai. Dalis užsiėmimų skirti degustacijoms ir kulinariniam paveldui, kiti orientuoti į praktinį dalyvavimą, kad žmonės galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti.

    „Tai gyva ir skani pamoka po atviru dangumi visai šeimai. Norime, kad mūsų vaikai ne tik matytų uogas ar sūrį prekybos centrų lentynose, bet ir patys suprastų, iš kur jie atkeliauja“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Danuta Narbut.

    Skoniai, amatai ir vietos ūkiai

    Renginyje numatyta 12 nemokamų edukacijų, kurios apima tris kryptis: paragauti, patirti ir pažinti. Lankytojai galės susipažinti su ožkų pieno sūriais, stebėti šakočio kepimo procesą, paragauti totorių virtuvės gaminių ir medžiotojų gaminamo žvėrienos troškinio.

    Norintiems daugiau praktikos žadamos veiklos, kuriose bus galima dekoruoti meduolius, susipažinti su bitininkyste ir iš natūralaus vaško nusilieti žvakę. Taip pat planuojama pažintis su vaistinėmis žolelėmis ir vietoje verdama žolynų arbata.

    Pažintinėje dalyje bus pristatomi ir šiuolaikinio ūkio pavyzdžiai: vynuogynai, egzotiniai grybai, modernizuotas bulvių auginimas, uogų ir grūdų ūkiai. Numatyta ir edukacija apie vaismedžių priežiūrą, o Valstybinių miškų urėdija pakvies į užsiėmimą apie miško auginimo ciklą.

    Technikos ekspozicija ir programa

    Renginio metu planuojama technikos ekspozicija, kurioje lankytojai galės apžiūrėti žemės ūkio, miško, sodo ir vejos priežiūrai skirtą įrangą. Organizatoriai skelbia, kad bus pristatoma ir laisvalaikiui bei aktyviam poilsiui skirta technika.

    Taip pat dalyvaus asociacija Kurianti visuomenė, kuri žada įvairias užimtumo veiklas ir konsultacijas gyventojams. Šventinę nuotaiką palaikys kultūrinė programa su vietos kolektyvų pasirodymais.

    Kada ir kur vyks renginys?

    „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“ vyks liepos 4 dieną nuo 10 iki 14 valandos. Vieta: Rudaminos turgavietė, Gamyklos g. 16, Rudamina.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas renginyje ir visose edukacijose yra nemokamas. Atvykstantiems patariama planuoti laiką taip, kad užtektų ir degustacijoms, ir praktinėms veikloms.