Tag: Ūkininkai

  • Traktorių vogęs buvęs politikas nuteistas už 7 mln. zlotų aferą: 7 metai kalėjimo

    Lenkijoje buvęs vietos politikas Marekas G., anksčiau pagarsėjęs traktoriaus vagyste, nuteistas už didelio masto sukčiavimą grūdų supirkimo schemoje. Siedlcų apygardos teismas jam skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

    Byloje nustatyta, kad nuo šios veiklos nukentėjo 140 asmenų ir įmonių, o bendra žala viršijo 7 mln. zlotų. Tiksliai įvardyta suma – 7 024 354 zlotai ir 2 grašiai.

    Kaip rašo „Super Express“, Marekas G. viešumoje iškilo dar 2021 metų spalį, kai paaiškėjo, jog kartu su bendrininku pavogė traktorių ir sėjamosios agregatą, kurių vertė siekė beveik pusę milijono zlotų. Tuomet, sulaikant jį, pareigūnai nustatė, kad jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų, o pas jį rasta mefedrono.

    Skandalas nutraukė jo politinę karjerą: jis pasitraukė iš tarybos ir partijos. Už žemės ūkio technikos vagystę jis jau buvo nuteistas – tada skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė.

    Kaip veikė grūdų supirkimo schema

    Tyrėjų duomenimis, nuo 2022 metų liepos iki 2023 metų birželio su Mareku G. siejamos įmonės supirkinėjo iš ūkininkų grūdus ir kitą žemės ūkio produkciją. Esą būdavo siūlomos itin palankios – kartais už rinką didesnės – kainos.

    Produkcija būdavo paimama, o apmokėjimas atidedamas vėlesniam laikui. Tačiau pinigai pardavėjų taip ir nepasiekdavo, nors supirkta produkcija, anot teismo, būdavo perparduodama kitiems pirkėjams.

    Teismas konstatavo, kad Marekas G. ir jo žmona Małgorzata G. turėjo suprasti, jog jų valdomos įmonės neturi lėšų atsiskaityti su tiekėjais. Moteriai skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Sulaikymas, išteisinimas ir dar vienas teismo sprendimas

    Ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikyti ir kiti su byla sieti asmenys, tarp jų – Mareko G. žmona ir svainis Dawidas Sz. Pats buvęs politikas kurį laiką slapstėsi, buvo ieškomas, kol 2024 metų vasarį sulaikytas Varšuvoje.

    Byloje teisiamas Dawidas Sz. galiausiai išteisintas. Tuo metu Marekas G. kaltės nepripažino.

    Prokuroras po nuosprendžio prašė Marekui G. skirti laikino suėmimo priemonę, baimindamasis, kad dėl gresiančios ilgos bausmės šis vėl gali mėginti pasislėpti. Teismas suėmimo neskyrė, o nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

    Teismas taip pat įpareigojo nuteistuosius atlyginti žalą nukentėjusiesiems.

  • D. Trumpas prieš vidurio kadencijos rinkimus žada ūkininkams milijardus po anksčiau mažintų programų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas, likus vos kelioms dienoms iki vidurio kadencijos rinkimų, pristatė naujas milijardines paramos priemones ūkininkams ir rančerims. Tai vyksta po laikotarpio, kai buvo mažinamas finansavimas kai kurioms Žemės ūkio departamento (USDA) programoms, o dalis sektoriaus dėl to jautėsi palikti nežinioje.

    Kaip rašoma „Grist“ publikuotoje istorijoje, ūkininkams pastarieji dveji metai buvo sudėtingi: keisti ar apkarpyti keli USDA sprendimai, o su klimato kaita susijusi informacija kurį laiką buvo pašalinta iš viešų puslapių. Šių metų pradžioje, po teisinio ginčo, departamentas sutiko tuos puslapius atkurti.

    Tuo pat metu rančerininkai susidūrė su rekordiškai išaugusiomis jautienos kainomis, o prie spaudimo prisidėjo ir užsitęsusios sausros, mažinusios bandų dydį. Straipsnyje pažymima, kad kai kurie sprendimai, kurie turėjo mažinti jautienos kainą, daliai rančerininkų nepadėjo, o prekybos susitarimai, jų teigimu, netgi apsunkino verslo modelį.

    Šis fonas svarbus ir politiškai: dalis žemės ūkio gamintojų, anksčiau laikytų reikšminga D. Trumpo elektorato dalimi, viešai reiškė nepasitenkinimą. Nauja parama, anot straipsnyje cituojamų vertinimų, gali būti bandymas sušvelninti įtampą rinkimų išvakarėse.

    8 mlrd. dolerių dėl dyzelino kainų

    Spalio 19 dieną paskelbta, kad bus skirta 8 mlrd. JAV dolerių parama ūkininkams kompensuoti nuostolius, patirtus dėl aukštų dyzelino kainų. Ši programa siejama su 2026 metų derliaus sezonu, tačiau kol kas ne iki galo aišku, kaip tiksliai bus skaičiuojamos išmokos ir kaip vyks jų administravimas.

    USDA pranešime teigiama, kad parama turėtų būti „paprasta“ ir „proporcinga“, kompensuojanti dalį patirtų nuostolių. Departamento atstovas nurodė, jog įgyvendinant programą peržiūrimi duomenys, o mokėjimus tikimasi netrukus galutinai nustatyti ir apdoroti.

    Dyzelinas žemės ūkyje yra kritiškai svarbus: juo varoma didelė dalis technikos – traktoriai, kombainai, sunkvežimiai, naudojami derliui ar gyvuliams pervežti. Straipsnyje taip pat teigiama, kad dyzelino kainų augimą didino karo Irane sukelti tiekimo grandinių sutrikimai, o Demokratų vadovaujamo Kongreso pranešime skaičiuojama apie papildomas ūkininkų išlaidas.

    Kritika: parama iškastiniam kurui ir ribojimai atsinaujinančiai energetikai

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į paradoksą: naujoji pagalba dyzelinui skirta tuo metu, kai USDA neseniai apsunkino dalies ūkininkų galimybes pereiti prie alternatyvių energijos sprendimų. Pavyzdžiui, teigiama, kad iš populiarios atsinaujinančios energetikos dotacijų programos buvo išimtas saulės energijos finansavimas.

    Nacionalinės tvarios žemdirbystės koalicijos atstovas Mike’as Lavenderis šiuos mokėjimus pavadino „nepavykstančiu sprendimu“ ir kalbėjo apie platesnę krizę: bankrotų augimą bei didėjančią skolų naštą. Tai – vienas iš signalų, kad vienkartinės injekcijos ne visada sprendžia struktūrines sektoriaus problemas.

    Papildomi pinigai rančerininkams ir produkcijos supirkimas

    Spalio 26 dieną USDA taip pat paskelbė apie 57 mln. JAV dolerių finansavimą rančerininkams. Skelbiama, kad šios lėšos turėtų padėti nepriklausomiems gamintojams plėsti mėsos perdirbimo pajėgumus.

    Be to, buvo pranešta ir apie dar vieną priemonę – USDA planą supirkti beveik už 500 mln. JAV dolerių žemės ūkio produkcijos iš JAV gamintojų. Tokios priemonės, straipsnio teigimu, turėtų pagerinti ūkių finansinius srautus.

    Visa tai vyksta ir platesnio neapibrėžtumo fone: JAV žemės ūkio politikai svarbus Farm Bill paketas paskutinį kartą priimtas 2018 metais, o naujos versijos vis dar svarstomos Kongrese. Pasak straipsnio, artėjantys rinkimai gali turėti įtakos tam, kokia kryptimi bus sprendžiami ateities prioritetai – nuo pasėlių draudimo iki gamtosaugos programų.

  • Ūkininkams liko nedaug laiko: pavėlavus dokumentus galima netekti išmokų iki 2026 metų lapkričio

    Ūkininkams primenama apie artėjantį svarbų terminą: pateikus ne visus reikiamus dokumentus už dalį ekoschemų galima netekti išmokų. Tie, kurie pagal pasirinktus įsipareigojimus naudoja natūralias trąšas, turi patvirtinti, kad numatyti darbai buvo atlikti. Pagrindinis terminas baigiasi 2026 metų lapkričio 9 dieną, o kai kuriais atvejais dokumentus dar galima pateikti iki mėnesio pabaigos.

    Kaip įprasta ES bendros žemės ūkio politikos sistemoje, išmokos siejamos su aiškiai apibrėžtais reikalavimais ir įrodymais. Tai reiškia, kad vien deklaruoti praktikas nepakanka: būtina turėti įrašus ir dokumentus, kurie patvirtina konkrečius veiksmus ūkyje. Nepateikus jų laiku, rizikuojama sulaukti išmokų sumažinimo ar viso mokėjimo netekimo.

    Didžiausia rizika kyla ūkiams, kurie dalyvauja ekoschemose ir kartu privalo įrodyti tręšimo natūraliomis trąšomis faktą bei laiką. Paprastai prašoma pateikti tręšimo žurnalus, apskaitos dokumentus, lauko darbų įrašus ar kitus duomenis, leidžiančius patikrinti atitikimą reikalavimams. Tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo pasirinktos priemonės ir ūkio situacijos.

    Praktikoje daugiausia problemų kyla dėl pavėluoto pateikimo, nepilnos informacijos arba neatitikimų tarp deklaruotų plotų ir faktinių įrašų. Specialistai pataria neatidėlioti iki paskutinės dienos, nes trūkstamų dokumentų paieška, duomenų patikslinimas ar konsultacijos su institucijomis gali užtrukti. Taip pat svarbu išsisaugoti įrašus taip, kad prireikus juos būtų galima greitai pateikti patikrai.

    Ūkininkams, kuriems taikomi ilgesni terminai, verta pasitikrinti, ar jų atvejui iš tiesų galioja išimtis ir iki kada dokumentai turi būti pateikti. Jei kyla abejonių, rekomenduojama kuo anksčiau kreiptis į atsakingą agentūrą ar konsultantus, kad būtų išvengta situacijos, kai parama prarandama vien dėl formalumų. Laiku sutvarkyta dokumentacija dažnai tampa esminiu veiksniu, lemiančiu sklandų išmokų išmokėjimą.

  • Ūkininkai nori permainų mokyklų ir kariuomenės valgyklose: siūlo premijuoti vietinį maistą

    Lenkijos Liublino regiono ūkininkai siūlo keisti viešųjų pirkimų tvarką, pagal kurią parenkami maisto tiekėjai mokykloms, bendrabučiams, valgykloms ir kariuomenei. Jų idėja paprasta: tiekėjams, galintiems pagrįsti, kad produktai yra vietinės kilmės, skirti papildomų balų konkurso vertinime.

    Iniciatyvą iškėlė Liublino žemdirbių savivaldos atstovas Edwardas Jarmoszukas, o sprendimą dėl pozicijos regiono taryba priėmė spalio 27 dieną. Ūkininkai pabrėžia, kad kalba eina ne apie importuotų prekių perpakavimą, o apie realiai šalyje užaugintą ar pagamintą maistą.

    Nauda ne tik ūkininkams

    Pasak iniciatorių, tokia tvarka palengvintų tiesioginį tiekimą į viešąsias įstaigas, tačiau būtų aktuali ir didmenininkams bei maitinimo įmonėms. Esminė sąlyga būtų atsekamumas, tai yra gebėjimas dokumentais įrodyti produktų kilmę ir tiekimo grandinę.

    Ūkininkai argumentuoja, kad viešosios lėšos, skiriamos maitinimo paslaugoms, galėtų labiau prisidėti prie vietos ūkių ir perdirbėjų stabilumo. Kartu tai, jų vertinimu, mažintų riziką, kad konkursus laimės tiekėjai, siūlantys žemiausią kainą kokybės sąskaita.

    Prancūzijos pavyzdys ir ribos

    Kaip pavyzdį ūkininkai mini Prancūziją, kur kolektyvinę mitybą reguliuoja EGALIM krypties nuostatos, skatinančios kokybiškesnį ir tvaresnį maitinimą. Ten viešuosiuose pirkimuose akcentuojami tokie kriterijai kaip ekologiška gamyba, patikrinta kokybė, trumpesnės tiekimo grandinės ar mažesnis tarpininkų skaičius.

    „Norėtume papildomo kriterijaus pagal prancūzišką modelį. Ten taip pat ieškoma būdų paremti savo gamintojus, ir pas mus būtų galima sukurti sprendimą, kuris suteiktų daugiau galimybių vietos maistui“, – sakė Edwardas Jarmoszukas.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad vien tik vietinė kilmė savaime negali būti vienintelis atrankos pagrindas, nes viešieji pirkimai privalo laikytis nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų. Praktikoje tai reiškia, kad pranašumas dažniausiai suteikiamas ne geografijai, o objektyviai pamatuojamiems kokybės ir tvarumo rodikliams.

    Kas laukia toliau

    Siūlymas turėtų būti toliau svarstomas Liublino žemdirbių savivaldos struktūrose ir tikslinamas, kad atitiktų nacionalinius viešųjų pirkimų reikalavimus bei Europos Sąjungos taisykles. Ūkininkai tikisi rasti modelį, kuris leistų prioritetą teikti geresnei kokybei ir atsekamumui, kartu nepažeidžiant konkurencijos principų.

    Tema aktuali ir tėvams, nes mokyklų maitinimo konkursai neretai kelia diskusijų dėl porcijų dydžio, sudėties ir produktų kokybės. Papildomi vertinimo kriterijai, paremti įrodymais ir aiškiais standartais, galėtų sumažinti konfliktų ir padidinti skaidrumą.

  • Iki 110 eurų už vieną žąsį: Chmelnyckio srityje 15 metų auginama sena holmogorų veislė

    Ukrainos Chmelnyckio srityje, Strokų kaime, vietos gyventojas Vasylius Schabiukas jau apie 15 metų augina holmogorų veislės žąsis. Tai sena, išskirtiniais bruožais pasižyminti veislė, kuri dažniau sutinkama nedideliuose ūkiuose, nes reikalauja daugiau kantrybės ir nuolatinės priežiūros.

    Anot šeimininko, paukščių auginimas jam yra pomėgis po pagrindinio darbo. Jis pabrėžia, kad holmogorų žąsys dažniausiai pasirenkamos ne vien dėl naudos, bet ir dėl pačios veislės charakterio bei išvaizdos.

    „Holmogorų žąsys yra puiki veislė. Ne visi nori tuo užsiimti, nes tai sunku, pritrūksta kantrybės. Tai žąsys sielai“, – sakė Vasylius Schabiukas.

    Pasak ūkininko, suaugusios holmogorų žąsys gali sverti maždaug nuo 7,5 iki 12 kilogramų, o jo ūkyje didžiausias užaugintas žąsinas siekė 14 kilogramų. Kaina už paukštį priklauso nuo amžiaus, veislinės vertės ir išvaizdos, tačiau gali svyruoti nuo maždaug 30 iki 110 eurų.

    Ši veislė laikoma viena didžiausių tarp naminių žąsų. Holmogorų žąsys iš kitų dažnai atpažįstamos pagal ryškų gumbą ant snapo ir būdingą odos raukšlę kaklo srityje, o veisėjai, rinkdami paukščius, neretai daug dėmesio skiria ir eksterjerui.

    „Aš atrenku, kad būtų grožis. Pažiūrėjau į žąsį – graži“, – sakė Vasylius Schabiukas.

    Be žąsų, jo ūkyje auginamos ir vadinamosios levandų spalvos antys, išsiskiriančios violetiškai pilku plunksnų atspalviu. Vasylius aiškina, kad tai muskusinės antys, dar vadinamos šipunais, tik retos spalvinės variacijos, kuri rinkoje dažnai vertinama labiau.

    Ūkininkas pabrėžia, kad paukščių ilgaamžiškumas ir būklė tiesiogiai priklauso nuo laikymo sąlygų, šėrimo, švaros ir sveikatos priežiūros. Jo teigimu, viena veislinė žąsis ūkyje yra išgyvenusi net aštuonerius metus, o tai, anot jo, geros priežiūros atvejais nėra išimtis.

  • Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pasirengti nuo spalio 16 dienos pradėti mokėti 2026 metų išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Ministerijos vertinimu, jau spalį ūkininkus turėtų pasiekti apie 332 mln. eurų.

    Išankstinės išmokos yra Europos Sąjungos leidžiamas mechanizmas, skirtas ūkininkų apyvartinėms lėšoms sustiprinti dar iki galutinių patikrų pabaigos. Pagal galiojančią tvarką avansai gali būti mokami nuo spalio 16 dienos iki lapkričio 30 dienos.

    Išankstinės išmokos dalis negali viršyti 75 proc. pareiškėjui priklausančios bendros paramos sumos. Likusi dalis paprastai pervedama užbaigus visas administracines patikras, įvertinus neatitikimus, sankcijas ar kitus koregavimus ir nustačius galutinį išmokos dydį.

    „Šie metai žemdirbiams buvo kupini gamtos iššūkių, prie kurių prisidėjo ir išaugusios trąšų ir kuro kainos. Todėl labai svarbu, kad tiesioginės išmokos juos pasiektų kuo greičiau“, – sakė žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys.

    Kaip nurodo ministerija, avansai bus skiriami tiems pareiškėjams, kurių deklaruoti plotai atitinka paramos skyrimo reikalavimus ir kuriems jau atliktos būtinos administracinės patikros. Tai reiškia, kad išmokėjimo greitis priklausys ir nuo to, ar konkreti paraiška nepakliuvo į rizikos atranką, papildomus tikslinimus ar kontrolės procedūras.

    Išankstinės išmokos planuojamos pagal kelias strateginio plano intervencijas, tarp jų papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti, susietoji parama už baltyminius augalus, cukrinius runkelius, vaisius, uogas ir riešutus bei daržoves, taip pat ekologinės sistemos. Šios priemonės yra dalis bendros krypties, kuria ES žemės ūkio politika siekia derinti ūkių pajamas su aplinkosaugos ir tvarumo reikalavimais.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad avansai nebus mokami už tas veiklas ir ekologines sistemas, kurių patikros dar nebus baigtos iki avansų mokėjimo laikotarpio pabaigos. Tarp tokių atvejų minimos dalis kompleksinės ekologinės sistemos veiklų ariamojoje žemėje, įskaitant neariminę tausojamąją žemdirbystę ir tarpinius pasėlius per žiemą, taip pat „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ ir kai kurios šlapynių tvarkymo veiklos.

    Galutiniai išankstinių išmokų dydžiai tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu. Nacionalinė mokėjimo agentūra įprastai skelbia detalius mokėjimų grafikus ir paaiškinimus, kaip vertinamos paraiškos bei kokiais atvejais mokėjimai gali vėluoti dėl papildomų patikrų.

  • Europos Parlamento „pusryčių direktyvos“: ką jos keičia medui, sultims ir ūkininkų pajamoms

    Europos Parlamentas kasdien daro įtaką tam, ką matome parduotuvių lentynose, net jei tai ne visada akivaizdu. Nuo produktų sudėties ženklinimo iki medaus kilmės nurodymo ar ūkininkų derybinių galių, ES teisė tiesiogiai paliečia ir vartotojų pusryčių stalą.

    Europos Sąjungos maisto saugos sistema laikoma viena griežčiausių pasaulyje, nes remiasi išankstiniu rizikos vertinimu, nuolatine kontrole ir atsekamumo taisyklėmis. Vis dėlto institucijos pripažįsta, kad skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos srityse dar lieka spragų, kurias siekiama užpildyti atnaujinant taisykles.

    Svarbi kryptis yra strategija Nuo lauko iki stalo, kuria siekiama derinti vartotojų apsaugą, mažesnį poveikį aplinkai ir tvaresnę žemės ūkio ekonomiką. Tai reiškia ne tik griežtesnes taisykles gamintojams, bet ir aiškesnę informaciją pirkėjui, kad sprendimai prie kasos būtų paremti faktais.

    Pusryčių produktų ženklinimas

    Vadinamosios pusryčių direktyvos apima kelias ES taisyklių grupes, susijusias su dažnai pusryčiams perkamais produktais, tokiais kaip medus, sultys ir panašios kategorijos maistas. Atnaujinimų esmė yra skaidresnis ženklinimas, kad vartotojas lengviau suprastų, ką perka, ir būtų sunkiau klaidinti etiketėmis.

    Vienas jautriausių klausimų yra medaus mišiniai, kai viename stiklainyje gali būti kelių šalių kilmės medus. Griežtesni reikalavimai kilmei ir sudėčiai turi mažinti klastojimo riziką bei padėti atskirti kokybiškus produktus nuo tų, kurie rinkoje atsiranda dėl pigaus importo ir sudėtingų tiekimo grandinių.

    Ūkininkų pajamos ir derybinė galia

    Europos Parlamentas vis dažniau akcentuoja problemą, kad ūkininkai ne visada gauna proporcingą dalį galutinės maisto produkto kainos. Dėl to teisėkūroje stiprinamos nuostatos, skirtos didesniam kainodaros skaidrumui ir aiškesniems santykiams maisto tiekimo grandinėje.

    Tikslas yra sumažinti situacijų, kai gamintojai priversti parduoti produkciją beveik savikaina, o didžiausia vertės dalis susitelkia vėlesnėse grandyse. ES sprendimai šioje srityje dažniausiai orientuoti į sąžiningesnes sutartines sąlygas ir didesnes galimybes ūkininkams derėtis kolektyviai.

    „Tai yra žingsnis link sąžiningesnio pasidalijimo verte visoje maisto tiekimo grandinėje“, – sakė Europos Parlamento narys ir Žemės ūkio bei kaimo plėtros komiteto vadovybės atstovas Krištofas Hetmanas.

    Pesticidai ir reali parama ūkiams

    ES pesticidų reguliavimas remiasi principu, kad kiekviena veiklioji medžiaga turi būti įvertinta prieš pateikiant ją į rinką, o maistas tikrinamas dėl likučių. Tai svarbu ne tik vartotojų sveikatai, bet ir aplinkai, nes taisyklės siekia mažinti taršą bei poveikį biologinei įvairovei, įskaitant apdulkintojus.

    Politinis balansas čia sudėtingas: visuomenė tikisi mažesnio cheminių medžiagų naudojimo, o ūkininkai pabrėžia derliaus stabilumo ir kainų spaudimo realijas. Dėl to šalia ribojimų dažnai keliama ir paramos tema, kad pokyčiai neatsilieptų maisto prieinamumui ir kainoms.

    Diskusijose dėl importo taip pat svarstomi apsauginiai mechanizmai, jei pigesnė produkcija iš trečiųjų šalių pradėtų daryti reikšmingą spaudimą vietos gamintojams. Tokios priemonės paprastai siejamos su tikslu išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas ir apsaugoti ES standartų laikymąsi.

    Ekspertai pabrėžia, kad vartotojams artimiausias pokyčių rezultatas yra aiškesnės etiketės ir didesnis atsekamumas, o ilgalaikė ambicija yra tvaresnė maisto sistema. Praktikoje tai reiškia daugiau kontrolės, daugiau informacijos ir didesnį spaudimą visiems grandinės dalyviams dirbti skaidriau.

  • Vilniaus rajone verda kova dėl žemės: meras su ūkininkais tariasi, kaip suvaldyti plėtrą

    Vilniaus rajone verda kova dėl žemės: meras su ūkininkais tariasi, kaip suvaldyti plėtrą

    Vilniaus rajone sparčiai daugėja gyventojų ir statybų, o greta naujų kvartalų toliau dirbami laukai ir veikia ūkiai. Dėl to vis dažniau kyla praktinių konfliktų, kaip suderinti gyvenviečių plėtrą, kelių apkrovas ir ūkininkų galimybes pasiekti savo žemę.

    Šie klausimai aptarti trečiajame Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus susitikime su ūkininkais. Į pokalbį susirinko daugiau nei 15 vietos žemdirbių, kurie iškėlė problemas dėl privažiavimų, melioracijos ir prekybos galimybių.

    Rajono plėtra keičia ūkių sąlygas

    Savivaldybė skelbia, kad Vilniaus rajone deklaruota 120,8 tūkst. gyventojų, o 2025 metais išduoti 1 422 statybos leidimai. Didelė jų dalis tenka vienbučiams namams, o intensyviausia plėtra fiksuojama arčiau Vilniaus esančiose seniūnijose.

    Tankėjant užstatymui, ūkininkams dažniau tenka susidurti su suskaidytais laukais, sudėtingesniu technikos privažiavimu ir didesniais reikalavimais infrastruktūrai. Praktikoje tai reiškia ir daugiau ginčų dėl nuovažų, kelių naudojimo apribojimų ar triukšmo bei kvapų kaimynystėje.

    Spalio 1 dieną rajone registruoti 4 540 ūkiai, jų skaičius per metus sumažėjo maždaug šimtu. Kartu nurodoma, kad deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas beveik nesikeitė ir siekė 47 899 hektarus.

    „Mūsų uždavinys yra suderinti rajono plėtrą su žemės ūkio poreikiais ir ieškoti galimybių, kurios padėtų ūkiams modernizuotis bei pasiekti daugiau pirkėjų“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Susitikime taip pat aptartas bendrojo plano koregavimo procesas. Savivaldybei tai tampa įrankiu iš anksto numatyti, kur plėtra gali kelti didžiausią spaudimą žemės ūkio veiklai, ir kaip išsaugoti funkcionalias, vientisas dirbamų plotų teritorijas.

    Melioracija, invazinės rūšys ir rizikų valdymas

    Viena jautriausių temų Vilniaus rajone išlieka melioracijos infrastruktūra, nuo kurios priklauso dirvožemio būklė ir derliaus stabilumas. Savivaldybė nurodo, kad šiemet melioracijos darbams skyrė 350 tūkst. eurų, o valstybės finansavimas siekė 189,7 tūkst. eurų.

    Teigiama, kad atlikti 95 kilometrų griovių ir sureguliuotų upių priežiūros bei remonto darbai. Vis dėlto ūkininkai akcentuoja, kad sistemos sensta, todėl būtina nuosekli priežiūra ir aiškus darbų prioritetų sąrašas.

    Susitikime paliestas ir invazinių rūšių plitimas, ypač Sosnovskio barščių problema. Savivaldybė priminė, kad naikinimo darbai vykdomi ir valstybinėse teritorijose, tačiau privačių sklypų savininkams tenka pareiga prižiūrėti savo žemę, kitaip invaziniai augalai grįžta į sutvarkytas vietas.

    Meras taip pat atkreipė dėmesį į ūkininkavimo rizikas, kurias didina ekstremalūs orai ir elektros tiekimo sutrikimai. Ūkininkams priminta įsivertinti atsarginio elektros tiekimo poreikį ir pasidomėti ūkio turto, pasėlių ar gyvulių draudimo galimybėmis.

    Kaip vietos produkcijai rasti pirkėją?

    Ne mažiau svarbi diskusijos dalis buvo skirta pardavimams ir vietos produkcijos matomumui. Savivaldybė akcentavo Vilniaus rajono pranašumą dėl artumo sostinei, tačiau kartu pripažino, kad pirkėjams trūksta aiškios informacijos, kur rasti vietos ūkius ir ką jie siūlo.

    Kaip viena prekybos erdvių įvardyta Rudaminos turgavietė, kurioje įrengtos 238 prekybos vietos. Taip pat priminta apie pirmą kartą rajone surengtą Lauko dieną, skirtą ūkių veiklai ir produkcijai pristatyti platesnei auditorijai.

    Diskutuota ir apie galimą skaitmeninį rajono ūkininkų bei vietos produkcijos žemėlapį. Toks sprendimas, pasak savivaldybės, galėtų palengvinti pirkėjų paiešką, o ūkininkams suteikti paprastesnį kanalą informuoti apie sezoniškumą, produkcijos asortimentą ar atsiėmimo vietas.

    Aptarta ir Vilniaus rajono gyventojo kortelė bei programėlė „Arti“, kuria, savivaldybės duomenimis, naudojasi beveik 6,1 tūkst. gyventojų, o partnerių tinkle yra 60 verslų. Ūkininkai kviečiami prisijungti nemokamai ir taip didinti savo paslaugų ar produkcijos pasiekiamumą.

    Vilniaus rajono savivaldybės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Natalja Davainienė pabrėžė, kad ūkiams atsiveria galimybės ne tik per prekybą, bet ir per patirtinį turizmą, degustacijas ar edukacijas. Tai ypač aktualu ūkiams, ieškantiems papildomų pajamų šaltinių ir didesnio atsparumo kainų svyravimams.

    „Šiandien turistui svarbu ne vien aplankyti objektą, bet ir patirti autentišką veiklą. Apsilankymas ūkyje, degustacija ar edukacija gali tapti tokia patirtimi, o ūkininkui tai reiškia papildomą ekonominę naudą“, – sakė Natalja Davainienė.

    Diskusijos pabaigoje ūkininkai išsakė konkrečius pasiūlymus dėl privažiavimų prie laukų, nuovažų įrengimo, kelių naudojimo tvarkų ir valstybinės žemės nuomos procedūrų. Meras pabrėžė, kad dalį klausimų galima spręsti savivaldybės lygmeniu, tačiau kitais atvejais prireiks ir valstybės institucijų sprendimų.

  • Ūkininkai Seime privers ministrą aiškintis: skelbia 20 mln. eurų, bet daliai ūkių – nulis

    Seime numatytoje žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos spaudos konferencijoje žadama pristatyti beveik 20 mln. eurų paramos paketą ūkininkams, kurį lėmė pabrangę degalai ir trąšos. Taip pat turėtų būti aptartas 320 mln. eurų tiesioginių išmokų mokėjimas ir jo grafikas.

    Į renginį ketina atvykti ir kelių ūkininkų organizacijų atstovai, kurie planuoja ministrui užduoti klausimus tiesiogiai. Jų teigimu, skelbiami milijonai neatsako į svarbiausią problemą – dalis ūkių pagal pasirinktą paramos modelį gali likti be jokios kompensacijos.

    Kam parama nepasiekia?

    Didžiausią nerimą kelia nederlingų žemių, pievų ir ganyklų ūkių padėtis, ypač regionuose, kur gyvulininkystė remiasi natūraliomis pievomis. Organizacijų teigimu, pagal pristatytą schemą už ganyklas kai kurie ūkiai negaus nė euro, nors sąnaudos dėl brangusių degalų išaugo visiems.

    Ūkininkai pabrėžia, kad gyvulių ganymas pievose nereiškia, jog pašarai žiemai atsiranda be kaštų. Šienavimas, presavimas ir pašarų išvežimas reikalauja technikos bei degalų, todėl augančios kuro kainos labiausiai smogia mažesniems ir mažiau našiose žemėse dirbantiems ūkiams.

    „Mums svarbiausias klausimas paprastas: kodėl vieniems numatomos kompensacijos, o kiti paliekami be pagalbos, nors degalai ir trąšos brangsta visiems“, – sako ūkininkų organizacijų atstovai.

    Trąšų ir degalų šokas dar nedingęs

    Pastaraisiais metais trąšų kainas stipriai veikė energetikos svyravimai, ypač gamtinių dujų rinka, nuo kurios priklauso azotinių trąšų gamyba. Degalų kainas ūkiuose didina ne tik pasaulinės naftos kainos, bet ir sezoniškumas, kai darbymetis sutampa su didžiausiu dyzelino poreikiu.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokio tipo kompensacijų schemos turi būti aiškios ir administruojamos taip, kad neatsirastų „baltų dėmių“ atskiroms ūkininkavimo kryptims. Priešingu atveju parama gali iškreipti konkurenciją ir paspartinti smulkesnių ūkių pasitraukimą, ypač gyvulininkystės regionuose.

    ES darbotvarkė ir spaudimas dėl dialogo

    Ūkininkų atstovai kelia ir platesnį klausimą dėl Lietuvos pasirengimo darbui Europos Sąjungos lygmeniu, kai svarstomi būsimos žemės ūkio politikos prioritetai. Pasak jų, Lietuvai svarbu turėti aiškią poziciją dėl paramos paskirstymo, šeimos ūkių gyvybingumo ir regionų išlaikymo.

    Organizacijos tvirtina, kad vien pažadai nebeužtenka, o ministerijai būtinas reguliarius susitikimus užtikrinantis dialogas su sektoriumi. Jos akcentuoja, kad sprendimai turi būti paremti realiomis sąnaudomis ir skirtingų ūkininkavimo modelių specifika, o ne vien lengviausiai administruojamais kriterijais.

    Į spaudos konferenciją ketina atvykti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos bei Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos atstovai. Jie tikisi išgirsti, ar parama bus koreguojama taip, kad pasiektų ir tuos ūkius, kuriems ūkininkauti sudėtingiausia.

  • Ūkininkams ruošia milijonus: Seime atskleis, kam ir kada bus išmokėta 340 mln. eurų

    Spalio 15 dieną 11.30 val. Seime numatyta žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta naujausia informacija apie finansinę paramą Lietuvos ūkininkams. Pasak organizatorių, dėmesys bus sutelktas į kompensacijas ir artėjančius mokėjimus, kurie aktualūs didžiajai daliai ūkių.

    Pagrindinis akcentas bus 20 mln. eurų kompensacija, skirta sušvelninti ūkininkų patiriamas papildomas išlaidas dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų. Tokia parama paprastai siejama su staigiais sąnaudų šuoliais, kai rinkose brangsta energijos ištekliai, o jų poveikis tiesiogiai persiduoda žemės ūkio gamybai.

    Taip pat bus aptartos 320 mln. eurų tiesioginės išmokos ūkininkams, jų mokėjimų pradžia ir svarbiausi praktiniai klausimai, susiję su išmokų skyrimu. Šie mokėjimai ūkiams dažnai tampa vienu svarbiausių pinigų srautų šaltinių rudenį, kai didėja atsiskaitymai už sezoninius darbus, techniką ir žaliavas.

    Konferencijoje dalyvaus ministras Kęstutis Mažeika, viceministrė Genovaitė Beniulienė, viceministrė Ligita Valalytė ir viceministras Kęstas Spūdys. Tikimasi, kad atsakingi pareigūnai pateiks detalesnę informaciją apie paramos administravimo tvarką ir pagrindines sąlygas, kurios lemia, ar parama pasieks konkretų ūkį.

    Žiniasklaidos atstovai kviečiami dalyvauti spaudos konferencijoje Seime. Praktiniai klausimai dėl paraiškų, mokėjimų terminų ir dažniausių klaidų paprastai aptariami tokio formato renginiuose, todėl ūkininkams aktuali informacija neretai paaiškėja būtent po šių pristatymų.