CP v2

Tag: Ukraina

  • ES šalys remia Venecijos bienalės finansavimo stabdymą: dėl Rusijos paviljono kilęs ginčas

    ES šalys remia Venecijos bienalės finansavimo stabdymą: dėl Rusijos paviljono kilęs ginčas

    Kas įvyko Briuselyje?

    Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių sukritikavo Rusijos paviljono sugrįžimą į Venecijos bienalę, kai šis klausimas buvo aptartas ES kultūros ministrų susitikime Briuselyje. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad diskusija buvo įtempta, o pozicijos dėl meno ir politikos ribų išsiskyrė.

    Iš viso 14 iš 27 valstybių narių pasmerkė Rusijos dalyvavimą, tačiau vengė tiesiogiai kritikuoti Italiją, kuri šįkart posėdyje buvo atstovaujama ambasadoriaus. Dalis šalių akcentavo, kad kultūra neturi tapti karo prieš Ukrainą „balinimo“ priemone.

    Europos Komisijos dotacija – apie 1 900 000 eurų

    Kartu buvo išreikšta parama Europos Komisijos veiksmams įšaldyti maždaug 1 900 000 eurų dotaciją Venecijos bienalės fondui. Ši suma, Komisijos vertinimu, gali būti stabdoma dėl galimo grantų sąlygų pažeidimo, jei renginys sudaro prielaidas propagandai ar neatitinka sutartyje numatytų įsipareigojimų.

    Komisija viešai pabrėžė, kad kultūra neturėtų būti naudojama kaip platforma propagandai, ir perspėjo, jog Rusijos paviljonas galėtų tapti erdve asmenims, kurie palaikė arba teisino agresiją prieš Ukrainą. Jei nustatyti pažeidimai nebūtų pašalinti, finansavimas galėtų būti ne tik sustabdytas, bet ir nutrauktas.

    Argumentai: propaganda, sankcijos ir Ukrainos atkūrimas

    Klausimą posėdyje iškėlė Latvijos kultūros ministrė Agnese Lāce, raginusi užkirsti kelią, jos žodžiais, Rusijos bandymams instrumentalizuoti kultūros institucijas. Belgija, Ispanija, Lenkija ir kitos šalys taip pat akcentavo rizikas, susijusias su sankcijų apėjimu ir galimu sankcionuotų asmenų matomumu tarptautinėje parodoje.

    Europos Komisija ir ES Tarybai tuo metu pirmininkaujanti Kipras paragino stabdomas lėšas nukreipti Ukrainos atkūrimui. Šis siūlymas atspindi platesnę ES praktiką ieškoti būdų, kaip finansiniais instrumentais didinti paramą Ukrainai ir mažinti erdves, kuriose Rusija galėtų stiprinti savo naratyvus.

    „Kultūra niekada neturėtų būti naudojama kaip platforma propagandai“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Italijos ir bienalės pozicija

    Venecijos bienalės fondas laikosi pozicijos, kad renginys turi išlikti dialogo, atvirumo ir meninės laisvės erdve. Taip pat teigiama, jog organizatoriai esą negali uždrausti dalyvauti valstybei, jei ji yra pripažįstama Italijos Respublikos ir atitinka formalius dalyvavimo kriterijus.

    Rusija Venecijoje turi nuolatinį paviljoną bienalės teritorijoje, o pagal renginio taisykles pati sprendžia, ar dalyvauti konkrečioje bienalėje. Pastaraisiais metais jos dalyvavimas tapo itin jautrus: po plataus masto invazijos į Ukrainą kilo boikotai, o tarptautinė kultūros bendruomenė dažniau svarsto, kaip vertinti valstybės institucijų ar su valdžia siejamų struktūrų buvimą prestižiniuose renginiuose.

    Šių metų bienalės atidarymą lydėjo protestai dėl Rusijos ir Izraelio dalyvavimo, o dalis menininkų ir aktyvistų viešai ragino organizatorius griežtinti atrankos bei etikos kriterijus. Situaciją dar labiau įkaitino pranešimai, kad tarptautinės žiuri nariai kolektyviai atsistatydino po kritikos dėl kai kurių sprendimų, susijusių su apdovanojimų politika.

  • „Orlen“ apie degalų eksportą į Ukrainą: kodėl lyginamos kainos klaidina ir ką rodo skaičiai

    „Orlen“ sureagavo į viešojoje erdvėje platinamus teiginius, esą bendrovė neva patiria nuostolių eksportuodama degalus iš Lenkijos į Ukrainą. Koncernas tvirtina, kad tokie naratyvai remiasi dezinformacijai būdinga taktika, kai pateikiamas tik dalinis dokumento vaizdas ir iš jo padaromos klaidinančios išvados.

    Bendrovė nurodo, kad manipulacija atsiranda lyginant skirtingai apskaičiuotas kainas. Pasak „Orlen“, iš Lenkijos institucijų dokumentuose pateikiama eksporto kaina už litrą yra be akcizo ir kitų mokesčių, todėl jos negalima tiesiogiai gretinti su Lenkijos vidaus didmenine kaina, kurioje mokesčių komponentai dažnai įskaičiuojami arba taikomi kiti apskaitos principai.

    Viešai cituojamuose duomenyse minima, kad 2025 metais vidutinė į Ukrainą eksportuotų degalų kaina siekė 2,94 zloto už litrą. Perskaičiavus pagal apytikrį 1 zloto kursą, artimą 0,23 euro, tai sudaro apie 0,68 euro už litrą, tačiau esminis akcentas, pasak koncerno, yra ne pati suma, o tai, kas joje neįtraukta.

    „Orlen“ tvirtina, kad kai Lenkijos vidaus didmeninė kaina perskaičiuojama tokiu pačiu principu, tai yra be daninų ir papildomų mokesčių, ji esą buvo mažesnė ir siekė 2,84 zloto už litrą, arba apie 0,65 euro. Tokiu atveju, koncerno teigimu, eksportas į Ukrainą nėra pardavimas „žemiau savikainos“, o veikiau sandoris, generuojantis teigiamą maržą.

    „Tai yra objektyvi tiesa, kylanti iš duomenų ir dokumentų. Pardavimuose Ukrainai „Orlen“ nepraranda, „Orlen“ iš to uždirba“, – sakė „Orlen“.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tokio pobūdžio informacija, jos vertinimu, gali būti skirta kelti emocijas ir mažinti pasitikėjimą valstybe bei nacionalinėmis įmonėmis. „Orlen“ pranešė ketinanti kreiptis į atsakingas institucijas dėl, jos manymu, klaidinančių teiginių platinimo.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad degalų kainų palyginimuose dažniausiai daugiausia painiavos kelia mokesčių struktūra ir skirtingi kainos „sluoksniai“: bazinė produkto kaina, logistika, sandėliavimas, privalomos atsargos, akcizai bei pridėtinės vertės mokestis. Todėl vertinant, ar įmonė uždirba, ar patiria nuostolių, paprastai lyginamos kainos be mokesčių, o galutinės kainos vartotojams labiau atspindi fiskalinę politiką nei vien žaliavos ar perdirbimo savikainą.

  • Eurokomisarė Marta Kos siekia proveržio: iki liepos atverti Ukrainos derybų su ES skyrius

    Eurokomisarė Marta Kos siekia proveržio: iki liepos atverti Ukrainos derybų su ES skyrius

    Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos paragino ES valstybes nares iki liepos mėnesio formaliai atverti visus Ukrainos ir Moldovos stojimo derybų klasterius. Taip Briuselis siekia nutraukti kelis mėnesius trukusį sąstingį ir pasinaudoti politiniu momentu, kuris, Komisijos vertinimu, galėtų pagreitinti procesą.

    Stojimo derybose klasteriai apjungia atskiras derybų sritis ir reformas, kurias kandidatė turi įgyvendinti, kad jos teisė ir praktika atitiktų ES standartus. Galutiniams sprendimams reikia vieningo visų 27 valstybių narių pritarimo, todėl net ir vienos šalies prieštaravimai gali sustabdyti judėjimą į priekį.

    Kas yra derybų klasteriai?

    Klasterių sistema sugrupuoja derybų skyrius į platesnes temas, tokias kaip teisinės valstybės stiprinimas, teismų reforma, viešojo sektoriaus skaidrumas, ekonomikos ir konkurencijos taisyklės, taip pat žemės ūkio, energetikos ar aplinkosaugos reikalavimai. Paprastai pirmiausia atveriami su teisės viršenybe susiję klausimai, nes jie laikomi viso proceso pamatu.

    Europos Komisija pabrėžia, kad procesas išlieka grindžiamas nuopelnais: klasterių atvėrimas ir uždarymas priklauso nuo to, ar pasiekti konkretūs kriterijai. Kartu tai yra ir politinis signalas rinkoms bei visuomenei, kad integracija juda, net jei faktinis derybų kelias dažnai trunka ne vienerius metus.

    Vengrijos veiksnys ir naujas politinis langas

    Iki šiol vienu svarbiausių stabdžių laikyta Vengrijos pozicija, kai Budapeštas ne kartą blokavo sprendimus, susijusius su Ukrainos integracija ir finansavimu. Europos Komisija teigia matanti galimybę mažinti įtampą pasikeitus šalies politinei vadovybei ir tikisi konstruktyvesnio tono derybų darbotvarkėje.

    Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras yra viešai pabrėžęs paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui pagal tarptautinę teisę, tačiau taip pat pasisakė prieš pagreitintą Ukrainos narystės kelią. Jis yra akcentavęs, kad bet koks santykių „perkrovimas“ būtų siejamas su Kyjivo sprendimais dėl tautinių mažumų, įskaitant etninių vengrų teisių, apsaugos.

    Laiko planas ir finansinė parama

    Komisarė nurodė, kad pirmasis derybų klasteris galėtų būti atvertas jau birželį, o likusieji penki, jei valstybės narės pritartų, galėtų sekti iki liepos. Tokia seka reikštų, kad techniniai sprendimai diplomatiniais kanalais turėtų būti priimti sparčiau nei įprastai, o politinė valia turėtų virsti formaliais balsavimais.

    Šalia derybų klausimų Briuselyje aptariamas ir finansinis paketas Ukrainai. Komisarė taip pat sakė besitikinti, kad artimiausiu metu Ukraina gaus pirmąją maždaug 90 000 000 000 eurų paskolos, paremtos ES valstybių narių garantijomis, dalį, kai buvo panaikintas iki tol taikytas blokavimas.

    „Raginsiu visas valstybes nares formaliai atverti visus klasterius. Esame daug ką paruošę iš anksto, tad viskas tam pasirengta“, – sakė Marta Kos.

    Ukraina tuo pat metu siekia aiškesnio politinio grafiko ir nori, kad stojimo kelias būtų apibrėžtas konkretesniais etapais. Europos Komisija, savo ruožtu, vengia įvardyti narystės datą ir kartoja, kad sprendimai priklausys nuo reformų įgyvendinimo bei vieningo valstybių narių sutarimo.

  • Lenkijos politikai: Ukraina po karo neturi likti už NATO ir ES ribų – integracija svarbesnė už atstatymą

    Integracija į Vakarus – esminis tikslas

    Ukraina po karo neturėtų likti „prieangyje“ už Vakarų institucijų ribų, o jos vieta ilgainiui turi būti NATO ir Europos Sąjungoje. Tokią poziciją Baltijos verslo forumo diskusijose išsakė Lenkijos Rytų politikos ir Ukrainos rėmimo linijoje aktyviai dalyvaujantys pareigūnai.

    Lenkijos parlamento narys ir Tarybos bendradarbiavimui su Ukraina vadovas Pawełas Kowalas pabrėžė, kad santykiai su Kyjivu Varšuvai yra strateginiai ir savo svarba prilygsta Lenkijos bei Vokietijos ryšiams. Pasak jo, Ukrainos tema neturėtų būti susiaurinama iki infrastruktūros atstatymo.

    „Sunku įsivaizduoti Ukrainą po karo už NATO ir Europos Sąjungos ribų“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Jo teigimu, atstatymo projektai yra būtini, tačiau kertinis klausimas – ilgalaikė Ukrainos integracija į Europos politinę, ekonominę ir saugumo architektūrą. Tai, pasak politiko, mažintų „pilkosios zonos“ rizikas regione ir stiprintų viso rytinio NATO bei ES flango stabilumą.

    Trys atramos verslui ir atstatymui

    Kalbėdamas apie praktinį bendradarbiavimą, P. Kowalas išskyrė tris kryptis, kurios, Lenkijos požiūriu, turėtų sudaryti paramos ir ekonominio įsitraukimo pagrindą. Tai susisiekimas ir transportas, eksportas bei investicijos, kurias skatina tiek viešasis, tiek privatus sektorius.

    Forume taip pat akcentuota, kad net ir veikiant valstybės instrumentams galutinį sprendimą dėl rizikos prisiėmimo priima pats verslas. Pareigūnų vertinimu, valdžios vaidmuo – suteikti priemones, kurios sumažintų su karu ir saugumu susijusią riziką, ypač projektuose, turinčiuose energetinę ar infrastruktūrinę reikšmę.

    „Verslas pats įvertins, kokią riziką gali prisiimti, o valstybė turi sukurti instrumentus, kurie tą riziką mažina“, – sakė Lenkijos turto ministerijos viceministrė Eliza Zeidler.

    Investicijų horizontas – iki 15 metų, bet dalis sprendimų jau veikia

    Lenkijos valstybinio banko BGK atstovė Marta Postuła pažymėjo, kad dalis investicinių programų Ukrainai planuojamos 10–15 metų horizontu, tačiau kai kurie finansavimo mechanizmai jau taikomi dabar. Pasak jos, tai ypač aktualu energetikos, infrastruktūros ir vadinamosios dvejopos paskirties sprendimams, kurie gali būti naudojami tiek civiliniams, tiek saugumo poreikiams.

    Diskusijoje nuskambėjo ir konkretus finansinis įsipareigojimas, kurį BGK sieja su Lenkijos įmonių dalyvavimu projektuose Ukrainoje. Buvo įvardyta 90 mln. zlotų suma, kuri, perskaičiavus apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, sudaro apie 21 mln. eurų ir skirta išmokoms bei priemonėms, susijusioms su Lenkijos rangovų projektų įgyvendinimu.

    Forumo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bankų sektoriaus vaidmenį. Ukrainoje veikiančio „KredoBank“ vadovas Jakubas Karnowskis teigė, kad Lenkijos finansų institucijoms, sukaupusioms patirties vidaus rinkoje, Ukraina gali tapti natūralia plėtros kryptimi dėl panašaus masto potencialo ir kultūrinio artumo.

    Pasak jo, papildomu Lenkijos pranašumu laikomas nuosavos valiutos režimas, kuris, vertinant istorines krizines situacijas, leido šaliai lanksčiau reaguoti į išorinius sukrėtimus. Tokie argumentai, anot pašnekovų, svarbūs kalbant apie ilgalaikį kapitalo pritraukimą ir regiono ekonominį atsparumą.

  • ES plečia sankcijas už Ukrainos vaikų deportacijas: kas įtraukta į sąrašą ir ką tai keičia

    ES plečia sankcijas už Ukrainos vaikų deportacijas: kas įtraukta į sąrašą ir ką tai keičia

    Europos Sąjunga gegužės 11 dieną patvirtino naujas sankcijas dėl, Bendrijos vertinimu, sistemingo ir neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo bei priverstinio perkėlimo. ES Taryba pranešė, kad į ribojamųjų priemonių sąrašą įtraukti 16 asmenų ir 7 subjektai.

    Pasak ES, sankcijos nukreiptos į pareigūnus ir struktūras, siejamas su nepilnamečių išvežimu į Rusiją ir į laikinai okupuotas teritorijas, taip pat su priverstine asimiliacija. Tarp minimų veiksmų įvardijami indoktrinavimas, militarizuotas ugdymas, neteisėtas įvaikinimas ir tapatybės duomenų keitimas.

    „Iš visų Rusijos karo siaubų Ukrainos vaikų deportavimas ir priverstinis perkėlimas yra vienas baisiausių nusikaltimų“, – sakė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas.

    Pagal ES sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o ES piliečiams ir bendrovėms draudžiama jiems suteikti lėšų ar ekonominių išteklių. Taip pat taikomas draudimas atvykti į ES arba vykti tranzitu per jos teritoriją.

    ES Tarybos teigimu, bendrai su vaikų pagrobimais ir priverstiniu išvežimu susijusių sankcionuotų asmenų ir subjektų skaičius jau viršija 130. Tai rodo, kad tema išlieka vienu iš ES užsienio politikos prioritetų, o spaudimas Rusijai didinamas ne tik karinės, bet ir humanitarinės atsakomybės klausimais.

    Ukraina skelbia iki šiol patvirtinusi daugiau nei 20 500 vaikų deportavimo atvejų. Tuo metu Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorija yra nurodžiusi, kad realus skaičius gali siekti apie 35 000, o Rusijos institucijos įvairiuose pareiškimuose yra minėjusios gerokai didesnius skaičius.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pabrėžė, kad tai nėra atsitiktiniai karo padariniai. Jo teigimu, vaikams daromas spaudimas pamiršti savo kilmę ir kalbą, o tokia praktika esą nukreipta į Ukrainos tapatybės naikinimą.

    „Tai nėra šalutinis karo poveikis. Tai sąmoninga Rusijos politika, nukreipta į ukrainietiškos tapatybės naikinimą“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Sankcijos pritaikytos ir 7 subjektams, tarp jų nurodomos Rusijos federalinės institucijos, siejamos su Švietimo ministerija. ES vertinimu, jos, koordinuodamos veiklą su Maskvos paskirtomis okupacinėmis administracijomis, organizuoja programas, kuriose Ukrainos vaikai įtraukiami į prorusišką ideologinį ugdymą.

    Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė atkreipė dėmesį, kad priverstinis vaikų perkėlimas tarptautinėje teisėje siejamas su itin sunkiais nusikaltimais. Ji priminė, kad pagal Genocido konvenciją vaikų perkėlimas iš vienos grupės į kitą gali būti vertinamas kaip vienas iš genocido požymių.

    Kontekstą papildo ir tarptautiniai teisiniai procesai. Tarptautinis baudžiamasis teismas 2023 metais išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kaltinant jį karo nusikaltimu dėl neteisėto vaikų deportavimo ir perkėlimo.

    Gegužės 11 dieną ES taip pat surengė Tarptautinės koalicijos Ukrainos vaikų sugrąžinimui susitikimą, bendradarbiaudama su Kanada. Susitikimo tikslas – stiprinti diplomatinį spaudimą Rusijai, telkti paramą vaikų paieškai, tapatybės patikrinimui ir grąžinimo mechanizmams.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad praktinis vaikų sugrąžinimas išlieka sudėtingas, nes daliai nepilnamečių pakeičiami dokumentai, tapatybė įtraukiama į Rusijos registrus, o informacija apie jų buvimo vietą slepiama. Ukraina skelbia, kad sugrąžinta daugiau nei 2 000 vaikų, tačiau tūkstančių likimas vis dar nežinomas.

    ES signalas šiuo sprendimu yra dvejopas: pirma, sankcijomis siekiama didinti kainą asmenims ir institucijoms, kurios prisideda prie vaikų išvežimo ir asimiliacijos; antra, tarptautiniu mastu stiprinama nuostata, kad vaikų grąžinimas neturi tapti derybų objektu ir turi būti sprendžiamas kaip atskiras humanitarinis ir teisinis įsipareigojimas.

  • DARPA taikosi į 500 dronų spiečius: konteineriai slapta už fronto ir smūgis netikėtai

    DARPA taikosi į 500 dronų spiečius: konteineriai slapta už fronto ir smūgis netikėtai

    JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūra DARPA ieško sprendimo, kaip greitai ir nepastebimai perkelti dronų spiečius už priešo linijų ir suduoti smūgį netikėtu momentu. Agentūros sumanymas remiasi konteineriais, kurie galėtų būti transportuojami į civilią aplinką įsiliejančiu būdu, o vėliau tapti dronų paleidimo ir aptarnavimo baze.

    Pagal DARPA viziją sistema turėtų veikti kaip autonominė konstelacija, galinti valdyti tarpusavyje susietus spiečius, kuriuose vienu metu gali būti iki 500 dronų. Tokia architektūra reikalinga ne vien atakai, bet ir žvalgybai, ryšių užtikrinimui bei trikdymui, kai keli šimtai pigių platformų gali užtvindyti oro gynybą taikiniais.

    Agentūra pabrėžia, kad konteineriniai sprendimai turėtų leisti dronus laikyti parengtyje kelias dienas ir prireikus greitai panaudoti prieš sudėtingus taikinius, pavyzdžiui, vadavietes, ryšių mazgus ar aerodromus. Esminė idėja yra logistikos paprastumas ir maskuotė, kad perdislokavimas neatrodytų kaip karinė operacija.

    Ši kryptis siejama su pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokomis, kur dronai tapo vienu svarbiausių priemonių tiek žvalgybai, tiek smūgiams. 2025 metų birželio 1 dieną Ukraina paskelbė įvykdžiusi operaciją, kai dronai buvo paslėpti konteineriuose ir panaudoti smūgiams prieš Rusijos strateginės aviacijos bazes; Kyjivas teigė, kad buvo apgadinta ar sunaikinta 41 orlaivis, nors nepriklausomas patvirtinimas skirtinguose šaltiniuose paprastai vertinamas atsargiai.

    DARPA reikalavimai apima mažų ir vidutinių platformų naudojimą pagal JAV kariuomenės grupių 1–3 klasifikaciją, kuri apima tiek mažus kvadrokopterius, tiek didesnes klajojančios amunicijos tipo sistemas. Kiekvienas dronas turėtų turėti naudingosios apkrovos sprendimą arba atskirą modulį, kad būtų galima greitai keisti užduotį nuo stebėjimo iki tikslaus smūgio.

    Didelė dalis ambicijos nukreipta į konteinerių autonomiškumą: jie turėtų patys užtikrinti dronų saugojimą, paleidimą, sugrąžinimą, įkrovimą ar degalų papildymą, taip pat turėti ryšio priemones ir skaičiavimo resursus. Praktikoje tai reiškia, kad lauke esantis kompleksas turėtų veikti su minimalia operatorių įsikišimo apimtimi, o DI galėtų perimti dalį planavimo ir koordinavimo užduočių.

    DARPA taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad rinkoje jau egzistuoja komerciniai spiečių sprendimai, sukurti šviesos šou ar kitoms planuotoms demonstracijoms, tačiau jie neatitinka karinių reikalavimų. Vis dėlto pati kryptis rodo aiškią tendenciją: moderniuose konfliktuose vis svarbiau tampa ne pavieniai brangūs dronai, o masiškumas, greitas papildymas ir gebėjimas veikti trikdomoje, ryšio praradimo sąlygomis.

  • Už 5 000 eurų nupirktas apleistas namelis per pusmetį tapo vasaros būstu: kaip ji tai padarė

    Ukrainietė Elmyra kartu su mama per šešis mėnesius iš esmės pakeitė apleisto namelio ir kiemo vaizdą Kamenske. Nedidelį pastatą jos įsigijo už maždaug 5 000 eurų ir nusprendė ne griauti, o prikelti sezoniniam gyvenimui.

    Pasak šeimininkės, pirmasis etapas buvo ne remontas, o teritorijos valymas. Kieme gulėjo senų statinių nuolaužos, o po krūvomis šakų slėpėsi buitinės atliekos, baldų dalys, buteliai ir seni kilimai.

    „Iš pradžių atrodė, kad tai tiesiog šakos, bet ten buvo visko: sofos dalys, lovos spyruoklės, buteliai, seni kilimai“, – pasakojo Elmyra.

    Išvežus didžiąją dalį šiukšlių, išvalytoje vietoje atsirado gėlynai ir nedidelė poilsio zona. Senas lauko tualetas buvo išardytas, o dalis šiferio bei akmenų palikta pakartotiniam panaudojimui.

    Pats pastatas yra apie 23 kvadratinių metrų, todėl šeima jį vertina labiau kaip buvusią vasaros virtuvę su priestatu, o ne pilnavertį namą. Vis dėlto jų planas aiškus: ateityje statyti naują būstą, o senąjį palikti kaip svečių namelį ar sodybos pastatą.

    Toks sprendimas atitinka ir platesnę tendenciją, kai dėl brangstančių statybų darbų bei medžiagų žmonės dažniau renkasi mažus, etapais tvarkomus objektus. Mažesnis plotas leidžia greičiau pasiekti apčiuopiamą rezultatą ir išskaidyti išlaidas per ilgesnį laiką.

    Žiemos laikotarpis darbus sulėtino, todėl aktyvesnis remontas prasidėjo pavasarį. Šeimininkės teigimu, tikslas buvo tvarkytis maksimaliai pigiai ir kuo daugiau daiktų pritaikyti iš naujo.

    Pavyzdžiui, iš senos sofos buvo padaryta lova, o sovietinis spintos tipo baldas nuspręstas restauruoti, o ne išmesti. Atskirai buvo tvarkoma ir sena krosnis, kuri, pasak Elmyros, po remonto tapo funkcionali ir reikalinga vėsesniais vakarais.

    Virtuvės zona taip pat įrengta savo jėgomis, naudojant rastas lentas ir tašus iš ūkinio pastato. Kad paviršiai būtų praktiškesni, konstrukcijos viršus buvo padengtas plėvele.

    Po pusmečio namelis tapo tinkamas sezoniniam gyvenimui, o kiemas vizualiai pasikeitė neatpažįstamai. Šeimininkė pripažįsta, kad darbai dažnai atrodė lėti, tačiau nuoseklus tvarkymas leido pasiekti rezultatą.

    Artimiausiuose planuose liko koridoriaus remontas, fasado sutvarkymas, pavėsinės įrengimas ir nauji gėlynai. Šeima taip pat ketina auginti avietes ir braškes, kad sklypas būtų ne tik poilsio, bet ir nedidelės saviūkos vieta.

  • „Destinus“ ateina į Lenkiją: Europoje gaminami dronai ir sparnuotosios raketos jau išbandytos Ukrainoje

    Nyderlanduose įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Destinus“ pradeda veiklą Lenkijoje ir ieško partnerių vietos pramonėje. Įmonė siekia sudominti Lenkijos gynybos ministeriją sprendimais, skirtais oro gynybai ir smūgiams į tolimus taikinius.

    Bendrovė viešai pabrėžia, kad jos tiekimo grandinė ir gamyba yra sutelkta Europoje, o padaliniai veikia keliose šalyse. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje mažinti priklausomybę nuo neeuropinių komponentų, ypač gynybos sektoriuje.

    Fokusas į dronus ir oro gynybą

    „Destinus“ portfelyje minimi du pagrindiniai segmentai: smūginės sistemos ir artimojo nuotolio oro gynyba. Pastarajai priskiriami sprendimai, skirti kovai su mažais bepiločiais orlaiviais, kurie Ukrainos kare tapo kasdieniu grėsmių šaltiniu.

    Lenkijoje įmonė teigia pradedanti nuo pokalbių su vietos gynybos pramonės atstovais dėl bendradarbiavimo. Praktinis tikslas yra įsitraukti į projektus, kuriuose ieškoma efektyvių priemonių prieš dronus ir kitas žemai skrendančias grėsmes.

    „Visa tiekimo grandinė, visi komponentai ir technologinė mintis yra Europoje, todėl esame nepriklausomi nuo bet kurio pasaulinio tiekėjo“, – sakė „Destinus“ veiklą Lenkijoje koordinuojantis Michałas D. Kalinowskis.

    Smūginės sistemos ir nuotolio klausimas

    Kalbėdama apie smūgines galimybes, bendrovė nurodo kurianti sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis siekia kelis šimtus kilometrų. Interviu metu taip pat buvo minimi tikslai virš 500 kilometrų, o ambicijos apima ir didesnius atstumus.

    Tokios deklaracijos svarbios platesniame Europos kontekste, kuriame daugėja bendrų iniciatyvų didinti ginklų gamybą ir kurti naujas platformas, ypač atsižvelgiant į Ukrainos karo pamokas. Dronų, valdymo sistemų ir autonominių sprendimų plėtra yra viena sparčiausiai augančių krypčių, o integracija su oro gynybos tinklais tampa esmine.

    Ukrainos patirtis ir įmonės kilmė

    Įmonės atstovas teigia, kad „Destinus“ sistemos yra naudojamos Ukrainoje, o viešojoje erdvėje minimos „Ruta“ šeimos sparnuotosios raketos. Pasak pašnekovo, tai yra vienas iš signalų potencialiems klientams, kad produktai jau yra išbandyti realiomis sąlygomis.

    „Tai, kas viešai žinoma, yra faktas, kad mūsų sistemos yra Ukrainoje“, – teigė M. D. Kalinowskis, kalbėdamas apie naudojimą kare.

    „Destinus“ buvo įkurta 2021 metais, o bendrovės vadovybė pastaraisiais metais įsitvirtino Nyderlanduose. Įkūrėjas Michailas Kokoričius yra gimęs Sibire, tačiau, pasak bendrovės atstovo, šiuo metu jis siejamas su Ispanija, o ne su Rusija, o įmonė akcentuoja tarptautinę komandą, kurioje yra įvairių Europos šalių inžinierių.

    Įėjimas į Lenkijos rinką gali tapti dar vienu žingsniu stiprinant gynybos pramonės bendradarbiavimą regione. Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina išlaidas gynybai ir ieško sprendimų, galinčių greitai sustiprinti oro gynybą, įskaitant kovą su dronais.

  • „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    Stokholme įsikūrusi į gynybos technologijas orientuota investicijų bendrovė „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų per papildomą B klasės akcijų emisiją. Bendrovė nurodo, kad emisija buvo perviršyta, o paklausa siekė 278 proc., todėl kapitalą pavyko surinkti greitai ir didesniu investuotojų susidomėjimu, nei planuota.

    „Front Ventures“ investuoja į ankstyvos stadijos įmones, kuriančias praktiškai pritaikomas gynybos technologijas Ukrainoje ir Švedijoje. Pagrindinis tikslas – remti sprendimus, kurie jau turi veikiantį prototipą ir yra pasirengę gamybos bei diegimo mastelio didinimui.

    Raunde dalyvavo visi pagrindiniai akcininkai, įskaitant bendrovės vadovą Joną Malmgreną ir valdybos narį bei buvusį vadovą Johaną Lundą. Prie investuotojų prisijungė ir naujas dalyvis „Roglar Holding“, kuris, pasak bendrovės, įneš pramoninės gamybos bei industrinės plėtros kompetencijų.

    Naujas finansavimas bus nukreiptas į sritis, kuriose karo sąlygomis sprendimai tikrinami greičiausiai: programinę įrangą, dronų sistemas, ryšio ir koordinavimo technologijas bei kritines gynybos tiekimo grandines. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur investuotojai vis dažniau ieško dvejopos paskirties sprendimų, tinkančių ir gynybai, ir civilinėms reikmėms, pavyzdžiui, ryšiams ar logistikai.

    „Front Ventures“ pabrėžia siekį sujungti Ukrainoje sukurtas, realiomis operacinėmis sąlygomis patikrintas inovacijas su Europos pramonės pajėgumais bei NATO šalių partnerystėmis. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia vertė šiandien kuriama ne vien laboratorijose, o ten, kur technologijos iš karto pritaikomos, tobulinamos ir iteruojamos pagal grįžtamąjį ryšį.

    Bendrovės portfelyje – įmonės, dirbančios su dronų perėmimo taikinių nustatymu, dronų varomosiomis sistemomis ir pėstininkų dronų sprendimais. Taip pat nurodoma, kad „Front Ventures“ yra patvirtintas investuotojas Ukrainos vyriausybės gynybos technologijų platformoje Brave1, kuri sujungia kūrėjus, investuotojus ir kariuomenės poreikius.

    „Matome gynybos įmonių kartą, kuri faktiškai praleido laboratorijos etapą, nes produktai jau buvo išbandyti operacinėje aplinkoje. Didžiausias iššūkis dabar yra ne pati inovacija, o tai, kaip greitai išplėsti gamybą ir industrializuoti technologijas“, – sakė „Front Ventures“ vadovas Jonas Malmgrenas.

    „Front Ventures“ buvo įkurta 2012 metais ir anksčiau investavo į finansines technologijas, įmonių programinę įrangą bei blokų grandinės sprendimus, tačiau vėliau strateginį dėmesį perkėlė į gynybos technologijas. Bendrovė skelbia, kad investicijos iš šio pritraukto kapitalo vienai įmonei planuojamos maždaug nuo 200 000 iki 2 500 000 eurų.

    Pasak bendrovės, turėdama naują finansavimą ji ketina plėsti gynybos technologijų portfelį Ukrainoje ir Švedijoje, daugiausia dėmesio skiriant dronams, ryšiams, programinei įrangai ir kritinėms tiekimo grandinėms. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo prototipo iki serijinės gamybos, kai svarbiausias kriterijus tampa ne pažadas, o gebėjimas greitai tiekti veikiantį sprendimą.

  • Ukraina ir surogatinė motinystė: naujas įstatymas gali iš esmės pakeisti rinką užsieniečiams

    Ukraina daugelį metų buvo minima kaip viena svarbiausių komercinės surogatinės motinystės krypčių Europoje, o prasidėjęs plataus masto Rusijos karas šią industriją pastūmėjo į dar jautresnę zoną. Dalis moterų, netekusių namų ar stabilaus darbo, surogatinę motinystę ėmė svarstyti kaip vieną iš nedaugelio realių būdų užsidirbti.

    Tuo pat metu Ukrainos parlamente svarstomi teisės aktų pakeitimai, kurie galėtų kardinaliai pakeisti dabartinę praktiką. Pagal viešai aptariamas kryptis, siekiama sugriežtinti kontrolę ir apriboti arba iš esmės užverti kelią užsieniečiams, kurie sudaro didžiąją dalį šios paslaugos užsakovų.

    Iki karo Ukraina buvo vertinama kaip vieta, kur surogatinės motinystės programos dažnai kainuodavo mažiau nei Vakarų Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, o teisinės procedūros kai kuriais atvejais atrodė paprastesnės. Dėl to į šalį vykdavo poros iš įvairių regionų, ieškančios medicininės pagalbos ir aiškaus kelio į tėvystę.

    Karas dalį šios veiklos pristabdė, tačiau rinkai prisitaikant, programų skaičius, kaip teigiama tarptautinėje žiniasklaidoje, palaipsniui artėjo prie ankstesnių apimčių. Kartu augo ir rizikos: nuo saugumo bei sveikatos priežiūros neapibrėžtumo iki didesnio moterų ekonominio pažeidžiamumo.

    Politikų ir žmogaus teisių aktyvistų argumentai dažniausiai sukasi apie skaidrumą, etikos ribas ir išnaudojimo riziką. Kritikai pabrėžia, kad didelė finansinė nelygybė tarp užsakovų ir surogatinių motinų, ypač karo metu, gali sudaryti prielaidas spaudimui ir ne visada sąžiningoms sutartinėms sąlygoms.

    „Dėl karo daugėja į neviltį patekusių moterų, o klinikos joms siūlo šią galimybę, nes Vakarų poros ieško pigesnio kelio į tėvystę“, – sakė moterų teisių aktyvistė Marija Dmitrijeva.

    Jeigu būtų pasirinktas griežtesnis kelias, rinka galėtų persiorientuoti į vidaus užsakovus arba į kitokį modelį, kuriame dalyvautų tik tam tikrus kriterijus atitinkančios šeimos. Taip pat tikėtina didesnė klinikų veiklos priežiūra, aiškesnės taisyklės dėl tarpininkavimo ir griežtesnė atsakomybė už pažeidimus.

    Surogatinė motinystė tarptautiniu mastu kelia sudėtingų klausimų dėl vaiko teisinio statuso, pilietybės, dokumentų sutvarkymo ir atsakomybės ribų, jei nėštumas ar gimdymas baigiasi komplikacijomis. Tokiose situacijose svarbus tampa ne tik medicininis, bet ir aiškus teisinis mechanizmas, kad vaiko interesai būtų apsaugoti nuo pat gimimo.

    Žiniasklaidoje aprašomi atvejai, kai biologiniai tėvai atsisakydavo kūdikio dėl sveikatos būklės, išryškina sistemos spragas. Tai sustiprina raginimus kurti taisykles, kurios užtikrintų, kad vaikas neliktų teisinėje ir socialinėje „pilkojoje zonoje“, o atsakomybė būtų aiškiai apibrėžta.

    Kita vertus, sugriežtinus ar uždraudus tarptautines programas, gali augti šešėlinės rinkos rizika, o paslaugos persikelti į mažiau reguliuojamas jurisdikcijas. Dėl to dalis ekspertų pabrėžia, kad svarbiausia ne vien draudimai, o nuoseklus licencijavimas, skaidrūs standartai ir reali kontrolė.

    Kol įstatymų pakeitimai nėra galutinai priimti, tiek klinikos, tiek šeimos, planuojančios programas, gyvena didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Sprendimai, kuriuos priims parlamentas, gali paveikti ne tik rinkos mastą, bet ir tai, ar Ukraina išlaikys tarptautinio centro statusą, ar pasirinks labiau ribotą ir griežtai prižiūrimą modelį.

    Artimiausiu metu lemiamas bus klausimas, kaip reguliavime bus suderintos trys interesų grupės: vaiko teisės, moterų apsauga nuo išnaudojimo ir teisėtas šeimų siekis susilaukti vaikų. Būtent šių principų pusiausvyra nulems, ar pokyčiai sumažins problemas, ar tik perkels jas kitur.