CP v2

Tag: Ukraina

  • Rutte atvirai apie branduolinius grasinimus ir Trumpą: štai ką išgirdo NATO užkulisiuose

    Rutte atvirai apie branduolinius grasinimus ir Trumpą: štai ką išgirdo NATO užkulisiuose

    NATO vadovo misija

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pastarosiomis savaitėmis daug dėmesio skiria vienam tikslui – išlaikyti Aljansą vieningą, kai Europoje daugėja įtampos, o JAV politika vėl tampa lemiamu veiksniu. Interviu su juo Briuselyje daugiausia sukosi apie Rusijos grasinimus, paramą Ukrainai ir Europos atsakomybę.

    Rutte, keturias kadencijas vadovavęs Nyderlandų Vyriausybei, Briuselyje seniai žinomas kaip politikas, nuo kurio skandalai tarsi „neprilimpa“. Ši reputacija, pasak apžvalgininkų, dabar praverčia ir naujame poste, kai tenka gesinti nervingumą rytiniame NATO sparne.

    Kaliningradas, Baltijos šalys ir grasinimai

    Viešojoje erdvėje aptarta Rusijos retorika, kurioje minimas Kaliningradas ir užuominos apie viso arsenalo panaudojimą, įskaitant branduolinius ginklus, jei esą būtų keliama grėsmė Rusijos teritorijai. NATO vadovas pabrėžė, kad tokių pareiškimų ignoruoti negalima, tačiau svarbiausia yra šaltas vertinimas ir atgrasymo priemonės.

    Rutte akcentavo, kad geriausias kelias mažinti įtampą yra vienas: Rusija turi nutraukti karą Ukrainoje ir liautis grasinusi branduoliniais scenarijais. Tuo pat metu jis kartojo Aljanso liniją, kad šiuo metu nėra požymių apie neišvengiamą tiesioginę ataką prieš NATO teritoriją.

    „Rusija turėtų baigti karą Ukrainoje ir nutraukti branduolinius grasinimus“, – sakė Markas Rutte.

    Rytinio sparno šalims, įskaitant Baltijos valstybes, papildomą nerimą kelia hibridinių incidentų banga Europoje: nuo sabotažo ir kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų. NATO ir atskirų valstybių institucijos tokius veiksmus vis dažniau sieja su Rusijos interesais ir siekiu kelti chaosą bei politinį spaudimą.

    Ukrainos oro gynybos dilema

    Interviu metu daug dėmesio skirta Ukrainos oro gynybai, ypač artėjant žiemai, kai atakos prieš energetikos infrastruktūrą paprastai intensyvėja. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainai itin svarbūs „Patriot“ ir kiti modernūs kompleksai, galintys numušti balistines ir sparnuotąsias raketas.

    Klausiamas apie galimus sprendimus dėl „Patriot“ sistemų gamybos ar licencijavimo Ukrainai, Rutte konkrečių įsipareigojimų nepateikė. Tačiau NATO pozicija išlieka tokia pati: Ukrainos oro gynyba yra kritinė sritis, o didžiausias iššūkis – ne vien finansai, bet ir gamybos pajėgumai, atsargų kiekiai bei pristatymo terminai.

    Trumpas, gynybos pinigai ir ką pirks Europa

    Kalbėdamas apie JAV politiką, Rutte vengė kritikuoti prezidentą Donaldą Trumpą ir akcentavo, kad NATO turi išlaikyti Vašingtoną įsitraukusį. Jo logika paprasta: jei Aljansas bus geriau finansuojamas, o JAV išliks jo dalimi, tai bus pagrindinis sėkmės matas.

    NATO šalys jau yra sutarusios didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių 3,5 proc. turėtų tekti kariniams pajėgumams. Vis dėlto vis garsiau keliama dilema, ką už tuos pinigus pirks Europa: investuoti į Europos pramonę ar didelę dalį užsakymų ir toliau nukreipti JAV gamintojams.

    Rutte tokią diskusiją vadino prabanga, tačiau gynybos ekspertai pabrėžia, kad klausimas tampa strateginis: jei JAV mažintų karinį pėdsaką Europoje ir daugiau dėmesio skirtų Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, Europos gebėjimas greitai pasigaminti amunicijos, oro gynybos ir logistikos priemonių taptų lemiamas.

    „Aljansas yra daug stipresnis už Rusiją. Ji negalėtų mūsų įveikti“, – sakė Markas Rutte.

    Vis dėlto NATO vadovybė pripažįsta, kad net jei konvencinis konfliktas būtų nenaudingas Maskvai, Rusija gali daryti didelę žalą ribotomis priemonėmis, ypač hibridinėje erdvėje. Todėl pagrindinė Rutte žinia – vienybė, pasirengimas ir ilgalaikės investicijos, kurios turi atgrasyti nuo bet kokios pagundos tikrinti NATO 5-ojo straipsnio ribas.

  • Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Kyjivo kasdienybę galima paralyžiuoti negriaunant tiltų ar elektrinių iki pamatų. Pastaruoju metu vis dažniau taikomasi į atskirus infrastruktūros „mazgus“, kurių laikinas išjungimas sukelia grandininį efektą visame mieste.

    Ukrainos sostinėje po kelių smūgių buvo apribotas arba laikinai sustabdytas eismas per kelias svarbias Dnipro upės perėjas. Vienu atveju pranešta apie apgadintą tilto dangą ir troleibusų kontaktinį tinklą, dėl ko dalis judėjimo buvo nukreipta kitais maršrutais.

    Didžiausia problema Kyjive yra miesto geografinė struktūra: dvi didelės dalys atskirtos plačia upe, o tiltai tampa kritiniais srautų vartais. Kai nustoja veikti viena perėja, apkrova persikelia kitoms, o uždarius kelias iš karto, spūstys ir vėlavimai tampa sisteminiai.

    Tokiais atvejais poveikis neapsiriboja vien transportu. Sutrikęs judėjimas reiškia lėtesnį greitosios pagalbos, ugniagesių ir kitų tarnybų atvykimą, sudėtingesnį žmonių evakavimą ir vėluojančias pagrindinių prekių tiekimo grandines.

    Kaip veikia grandininis efektas

    Kritinė infrastruktūra yra tarpusavyje susieta, todėl smūgis vienai grandžiai gali išbalansuoti kelias kitas. Jei mieste sutrinka elektros tiekimas, tai paliečia ne tik apšvietimą ar buitinį komfortą, bet ir vandentiekio siurbles, šilumos punktus, ryšio įrangą bei dalį viešojo transporto.

    Vandens tiekimo ar nuotekų sistemų trikdžiai taip pat greitai tampa platesne krize, ypač tankiai apgyvendintuose rajonuose. Jei tuo pat metu kyla problemų su eismu, remontininkų ir avarinių brigadų darbas sulėtėja, o gedimai šalinami ilgiau.

    Tokia taktika ypač pavojinga todėl, kad miestui tenka pereiti prie laikinių sprendimų, perskirstyti srautus ir dirbti „ant ribos“. Pakanka kelių atakų per trumpą laiką, kad atsarginiai pajėgumai išsektų ir net nepažeistos sistemos pradėtų veikti prasčiau.

    Energetika, ryšys ir žiemos faktorius

    Tarptautinės organizacijos fiksuoja šimtus atakų prieš Ukrainos energetikos objektus ir infrastruktūrą, susijusią su elektros gamyba, perdavimu ir skirstymu, taip pat šilumos ūkiu. Praktikoje tai reiškia ne tik elektros tiekimo pertraukas, bet ir šildymo bei karšto vandens sutrikimus, vandens tiekimo problemas bei papildomą spaudimą ligoninėms ir mokykloms.

    Atskira rizika yra ryšio infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus ir mobiliojo ryšio mazgus. Tokie sutrikimai gali apsunkinti perspėjimų apie pavojų sklaidą, koordinavimą ir kritinių paslaugų veikimą, ypač kai mieste tuo pat metu kyla transporto problemų.

    Artėjant šaltajam sezonui grandininio efekto logika tampa dar grėsmingesnė: net trumpalaikiai išjungimai turi didesnes pasekmes, nes šildymo ir elektros poreikis išauga. Dėl to tikėtina, kad infrastruktūros „paralyžiavimo“ scenarijai išliks vienu svarbiausių Kyjivo saugumo iššūkių.

    Ką sako tarptautinė teisė

    Rusijos institucijos tokius smūgius neretai grindžia teiginiais, kad infrastruktūra esą naudojama kariniams tikslams, pavyzdžiui, logistikai ar kariuomenės judėjimui. Tačiau tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja aiškiai atskirti karinius taikinius nuo civilių objektų ir imtis priemonių civiliams apsaugoti.

    Jei atakos nukreipiamos į objektus, nuo kurių priklauso civilių išgyvenimas ir būtinosios paslaugos, jų poveikis gali būti vertinamas kaip neproporcingas ar keliantis papildomų klausimų dėl teisėtumo. Kyjivo atvejis rodo, kad taikomasi ne vien į konkrečius tiltus, o į viso miesto funkcionavimo stabilumą.

  • Ukraina pristatė ilgąjį „Neptūną“: teigiama, kad siekia iki 1 000 km ir lenkia „Harpoon“

    Ukraina pristatė ilgąjį „Neptūną“: teigiama, kad siekia iki 1 000 km ir lenkia „Harpoon“

    Ukraina viešai pristatė naują sparnuotosios raketos „Neptūnas“ modifikaciją, vadinamą R-360L Long Neptune. Kyjivas teigia, kad tai vietinės gamybos ginklas, skirtas smūgiams į taikinius sausumoje, todėl jo panaudojimas nepriklauso nuo sąjungininkų politinių apribojimų.

    Ukrainos pusės skelbiamais duomenimis, raketos nuotolis gali siekti iki 1 000 kilometrų, o kovinė galvutė sverti apie 260 kilogramų. Toks derinys, jei parametrai pasitvirtintų praktikoje, reikštų gebėjimą smogti ne tik taikiniams prie fronto linijos, bet ir gerokai giliau priešo užnugaryje.

    Ukrainos žiniasklaidoje šis ginklas dažnai lyginamas su amerikietiška priešlaivine raketa „Harpoon“, kuri ilgus metus laikyta vakarietišku standartu savo klasėje. Skirtingų „Harpoon“ versijų nuotolis paprastai įvardijamas maždaug 120–220 kilometrų ribose, o kovinės galvutės masė siekia apie 220 kilogramų, todėl Ukrainos teigiami „Long Neptune“ skaičiai atrodo įspūdingai.

    Kam skirtas „Long Neptune“

    Skirtingai nei ankstesnė „Neptūno“ šeimos priešlaivinė paskirtis, R-360L pozicionuojamas kaip priemonė smūgiams į stacionarius sausumos objektus. Tarp potencialių taikinių įvardijami aerodromai, logistikos mazgai, amunicijos sandėliai, uostų infrastruktūra ir kiti objektai, kurių praradimas mažintų Rusijos galimybes tęsti intensyvius veiksmus.

    Skelbiama, kad raketa gali būti leidžiama iš antžeminės paleidimo platformos ir naudoja reaktyvinį variklį. Taip pat viešai aptariama galimybė taikyti atsarginius navigacijos sprendimus, kai palydovinis signalas slopinamas, nors konkrečių techninių detalių Ukraina paprastai neviešina dėl saugumo.

    Kodėl svarbus vietinis sprendimas

    Politinis šio ginklo aspektas Kyjivui ne mažiau svarbus nei techninis. Vakarietiškų sistemų naudojimas dažnai susijęs su tiekėjų nustatomomis sąlygomis, o vietinės gamybos raketos leidžia Ukrainai greičiau priimti sprendimus dėl taikinių ir operacijų tempo.

    „Kai ginklą gamini pats, sprendimą dėl jo panaudojimo priimi pats“, – sakė Ukrainos pareigūnų retoriką atkartojantis argumentas, dažnai kartojamas viešojoje erdvėje aptariant nacionalines smogiamąsias programas.

    Ką lemia praktika, o ne deklaracijos

    Net ir įspūdingi skaičiai popieriuje dar negarantuoja tokio paties efekto mūšio lauke. Ilgas skrydis virš sausumos reiškia sudėtingesnį maršrutą, didesnę priklausomybę nuo navigacijos, taip pat didesnę riziką būti aptiktai ir numuštai, ypač veikiant sluoksniuotos oro gynybos sąlygomis.

    Kitas ribojantis veiksnys yra kovinės galvutės masė. Apie 260 kilogramų užtaisas gali sukelti didelę žalą infrastruktūrai ir sandėliams, tačiau jis nėra lygiavertis sunkesnėms, toną ar daugiau sveriančioms kovinėms galvutėms, kurios naudojamos strateginiuose smūgiuose, todėl taikinių parinkimas ir žvalgybos tikslumas tampa kritiškai svarbūs.

    Vis dėlto pati kryptis aiški: Ukraina nuosekliai plečia vietinių tolimojo nuotolio priemonių spektrą, siekdama išlaikyti spaudimą Rusijos logistikai ir karinei infrastruktūrai. Artimiausiu metu esminis klausimas bus ne vien deklaruojamas nuotolis, bet ir realus gamybos mastas, patikimumas bei gebėjimas prasiskverbti pro oro gynybą.

  • Lietuva iš Ukrainos gavo galingą ginklą prieš dronus: kodėl Lenkija dar tik testuoja?

    Lietuva iš Ukrainos gavo galingą ginklą prieš dronus: kodėl Lenkija dar tik testuoja?

    Lietuva pradeda bandyti Ukrainoje sukurtą oro erdvės stebėsenos sistemą, kuri padeda aptikti žemai skrendančius dronus ir sparnuotąsias raketas pagal garsą bei radijo signalus. Sprendimas siejamas su augančia grėsme rytiniame NATO flange ir pastarųjų mėnesių incidentais Baltijos regione.

    Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė dislokavusi pilotinę ukrainietiškos sistemos „SkyFortress“ versiją. Sutartis apima duomenų apdorojimą iš jutiklių, akustinių ir radijo signatūrų bibliotekas, parengtas remiantis viešai prieinama informacija, taip pat personalo mokymus.

    Ši sistema pasitelkia DI, kad realiuoju laiku aptiktų, sektų ir klasifikuotų taikinius pagal variklio bei propelerių skleidžiamą garsą ir elektromagnetinę spinduliuotę. Esminis privalumas yra tai, kad tinklas veikia pasyviai, nieko nespinduliuoja, todėl jį sunkiau aptikti ir slopinti.

    „Mes nebandome išrasti dviračio iš naujo, o pritaikome Ukrainoje patikrintą technologiją ir taip uždarome gynybos grandinę nuo stebėjimo iki perėmimo“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

    Sprendimą spartino praktika: Baltijos šalyse fiksuota atvejų, kai į oro erdvę pateko bepilotės skraidyklės iš Baltarusijos, o taip pat pasitaikė nuklydusių aparatų, skridusių į taikinius šiaurės vakarų Rusijoje. Tokie incidentai išryškino spragą, kurią klasikiniai radarai ne visada uždengia, kai taikiniai maži, lėti ir skrenda itin žemai, žemiau radijo horizonto.

    „SkyFortress“ buvo kuriama 2022 metais būtent tokiems taikiniams aptikti. Skelbiama, kad Ukrainoje 2025 metais veikė apie 14 000 šios sistemos jutiklių, o vieno jutiklio kaina siekia nuo kelių šimtų iki maždaug 1 000 Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug nuo 300 iki 900 eurų. Sistema pati taikinių nenumuša, bet greitai nurodo kryptį, artėjimo pobūdį ir taip leidžia operatyviau nukreipti perėmimo priemones.

    Lenkija apie „SkyFortress“ įsigijimą ar pilotą viešai neskelbė, taip pat neturi pranešta, kad šalyje būtų veikiantis tokios apimties akustinių jutiklių tinklas. Vis dėlto Lenkijos kariuomenė ir pramonė intensyviai ieško sprendimų, nes dronų ir žemai skrendančių taikinių keliamas pavojus regione tapo kasdienybe.

    2026 metais Lenkija planuoja skirti apie 25 mlrd. zlotų dronams ir antidronų sistemoms, tai yra maždaug 5,8 mlrd. eurų. Taip pat pranešta, kad poligone Ustkoje buvo bandomos kelios akustinės dronų aptikimo technologijos, o šalies mokslininkai demonstravo prototipus, galinčius lokalizuoti dronus pagal variklių skleidžiamą garsą.

    Kartu Lenkija plečia ir daugiasluoksnę artimojo nuotolio gynybą, kurioje derinami radarai, elektroninis slopinimas ir kinetinės priemonės. Vis dėlto pasyvi, tanki ir palyginti pigi akustinė uždanga prie sienos yra kitokio tipo sprendimas, galintis užpildyti spragą ten, kur tradicinės priemonės susiduria su fiziniais apribojimais.

    Praktinis skirtumas šiandien aiškus: Lietuva renkasi Ukrainoje masiškai išbandytą technologiją ir bando ją greitai integruoti į veikiančią gynybos grandinę. Lenkija tuo metu dar vertina alternatyvas, testuoja ir vysto nuosavus sprendimus, kai grėsmė dėl žemai skrendančių dronų rytinėje sienoje vertinama kaip reali, o ne vien teorinė.

  • Ukrainoje plinta netikros brigadų svetainės ir pavojaus programėlės: taip medžioja įsilaužėliai

    Ukrainoje plinta netikros brigadų svetainės ir pavojaus programėlės: taip medžioja įsilaužėliai

    Ukrainos kibernetinio saugumo specialistai fiksuoja augantį sukčiavimo mastą, kai įsilaužėliai ima taikytis į gyventojų telefonus, pasitelkdami patikimumą imituojančius kanalus. CERT-UA 2026 metų pirmojo pusmečio apžvalgoje pabrėžia, kad mobilieji įrenginiai iš papildomo taikinio tapo vienu pagrindinių prioritetų.

    Vienas dažniausių metodų yra kuriamos svetainės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip oficialūs Ukrainos karinių brigadų puslapiai. Kita kryptis yra apsimetimas programėlėmis, susijusiomis su įspėjimais apie grėsmes ir oro pavojaus signalais, kad žmonės patys įdiegtų kenkėjišką kodą arba atiduotų prisijungimo duomenis.

    Tokios atakos remiasi psichologija ir kasdieniais įpročiais: krizinėmis sąlygomis žmonės linkę pasitikėti informacijos šaltiniais, kurie atrodo oficialiai ir žada greitą pagalbą. CERT-UA akcentuoja, kad užtenka vieno neteisingo veiksmo, jog užpuolikai galėtų tęsti ataką, perimti paskyras ar pradėti žvalgybą.

    Ekspertai pažymi, kad telefonai sukčiams tapo ypač patrauklūs dėl ten saugomos jautrios informacijos apimties. Išmaniajame telefone dažnai yra ne tik nuotraukos ar žinutės, bet ir prieiga prie dokumentų, elektroninio pašto, banko programėlių, darbinių pokalbių bei dviejų veiksnių autentifikavimo kodų.

    Pavojingos atakos be įdiegimo

    Ataskaitoje išskiriamas ir technologiškai sudėtingesnis pavyzdys, kai prieš vartotojus Ukrainoje buvo naudojamas „DarkSword“ pažeidžiamumų rinkinys, orientuotas į „Apple“ įrenginius. „Google“ Threat Intelligence Group nustatė, kad kampanijoje buvo kompromituojamos Ukrainos svetainės, kurios vėliau galėjo tapti kenkėjiško kodo pristatymo kanalu lankytojams.

    Tokios atakos ypač pavojingos tuo, kad kai kuriais atvejais įrenginys gali būti perimamas be įprasto kenkėjiškos programos įdiegimo. Skelbta, kad ši kampanija buvo aktyvi mažiausiai iki 2026 metų kovo mėnesio, o Ukrainos specialistai prisidėjo prie atsako priemonių.

    „Vien apsilankymas specialiai parengtoje svetainėje kartais gali būti pakankamas, kad pažeidžiamas įrenginys būtų pradėtas kompromituoti“, – pabrėžiama Ukrainos kibernetinio saugumo specialistų vertinimuose.

    Legalios platformos kaip priedanga

    Dar viena aiški tendencija yra tai, kad užpuolikai vis dažniau išnaudoja teisėtas, plačiai naudojamas paslaugas savo infrastruktūrai slėpti ir aptikimui apsunkinti. CERT-UA nurodo atvejus, kai kenkėjiški failai talpinami „GitHub“, duomenų persiuntimui ar valdymui gali būti pasitelkiamas „Telegram“, o ryšio infrastruktūrai maskuoti naudojamos tokios paslaugos kaip „Cloudflare“ ar „ngrok“.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog pačios platformos yra kenkėjiškos, tačiau jos gali tapti atakos grandinės dalimi. Tokie sprendimai užpuolikams patogūs, nes leidžia greitai keisti infrastruktūrą ir naudotis patikimų paslaugų reputacija.

    Ko ieško sukčiai ir kaip apsisaugoti

    Ukrainos saugumo tarnybos taip pat informuoja apie augantį netikrų institucijų ir žiniasklaidos profilių bei svetainių skaičių socialiniuose tinkluose. Gauta informacija gali būti naudojama tiek jautrių duomenų rinkimui, tiek asmenų verbavimui ar tikslinėms atakoms prieš Ukrainos gynybos ir saugumo sektorių.

    Ekspertai primena, kad panašios kampanijos fiksuotos ir anksčiau, tačiau dabar ryškėja platesnis poslinkis: telefonas tampa pagrindiniu taikiniu, o apgaulė dažniausiai prasideda nuo įtikinamos imitacijos. Saugumo rekomendacijos išlieka paprastos: tikrinti oficialius šaltinius, neatsisiųsti programėlių iš nepatikimų vietų, atnaujinti įrenginių programinę įrangą ir skeptiškai vertinti skubius raginimus pateikti duomenis.

  • Zelenskis pranešė apie pirmą kartą panaudotą ukrainietišką balistinę FP-7: ką ji gali

    Zelenskis pranešė apie pirmą kartą panaudotą ukrainietišką balistinę FP-7: ką ji gali

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmą kartą mūšyje panaudota šalies sukurta taktinė balistinė raketa FP-7. Prie įrašo jis pridėjo naktinio paleidimo vaizdo įrašą ir pareiškė, kad kitas etapas bus serijinė gamyba.

    „Ukrainos taktinė balistika. FP-7. Pirmas kovinis panaudojimas. Ačiū už rezultatą. Toliau – gamyba. Šlovė Ukrainai“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Dėl saugumo priežasčių nebuvo nurodyta, kada ir iš kur raketa paleista, koks buvo taikinys ir kuris padalinys vykdė užduotį. Taip pat šiuo metu nėra nepriklausomai patvirtintos informacijos apie konkretų smūgio rezultatą.

    Kas žinoma apie FP-7

    Viešai skelbiamais duomenimis, FP-7 yra kompaktiška kietojo kuro taktinė balistinė raketa, leidžiama iš antžeminės paleidimo sistemos. Ji priskiriama taktiniam segmentui, kurio tikslas – smogti objektams už fronto linijos, tačiau ne pasiekti labai gilų priešininko užnugarį.

    Įvairiuose pranešimuose minimi parametrai skiriasi: dažniausiai nurodomas maždaug 200–250 kilometrų nuotolis ir iki maždaug 150–200 kilogramų kovinė galvutė. Taip pat minimas apie 14 metrų tikslumas, tačiau šie skaičiai kol kas nėra patvirtinti nepriklausomais vertinimais.

    Nurodoma, kad maksimalus greitis gali siekti apie 1 500 metrų per sekundę, o skrydžio aukštis – iki maždaug 60 kilometrų. Tokia trajektorija balistinei raketai suteikia pranašumą prieš lėtesnius dronus ar sparnuotąsias raketas, nes oro gynyba paprastai turi mažiau laiko sureaguoti.

    Kodėl tai svarbu kare

    Jei deklaruojamas nuotolis atitinka realybę, FP-7 galėtų būti naudojama smūgiams į vadavietes, oro gynybos baterijas, amunicijos sandėlius, logistikos mazgus ar aerodromus okupuotose teritorijose ir prie fronto esančiame užnugaryje. Toks ginklas ypač reikšmingas, kai siekiama greitai išvesti iš rikiuotės didelės vertės karinius objektus.

    Iki šiol Ukraina balistinių smūgių srityje daugiausia rėmėsi JAV gamybos ATACMS tipo raketomis, kurių nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Vidaus gamybos sprendimas leistų sumažinti priklausomybę nuo tiekimo, politinių apribojimų ir atsargų kiekio.

    Serijinė gamyba ir tendencijos

    Zelenskio minima serijinė gamyba atspindi platesnę Ukrainos kryptį sparčiai plėsti vietinę gynybos pramonę, ypač tolimojo nuotolio smūgio priemones. Pastaraisiais metais Ukraina daug investavo į dronų, sparnuotųjų ir kitų tolimojo nuotolio sistemų kūrimą, o balistinių priemonių atsiradimas būtų dar vienas reikšmingas laiptelis.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad realų FP-7 vaidmenį nulems du dalykai: patikimumas kovos sąlygomis ir gamybos apimtys. Net ir sėkmingas prototipas ne visada reiškia, kad pavyks greitai sukurti stabilų serijinį tiekimą, ypač kai gamybos grandinė yra nuolatinių smūgių ir tiekimo rizikų zonoje.

  • Bulgarijos lyderis atmeta prorusiškumo etiketę: kodėl jis ragina ES grįžti prie derybų

    Bulgarijos lyderis atmeta prorusiškumo etiketę: kodėl jis ragina ES grįžti prie derybų

    Ginčas dėl derybų su Maskva

    Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas atmeta jam klijuojamą prorusiškumo etiketę ir tvirtina, kad tokie kaltinimai kyla vien dėl to, jog jo siūlomas kelias į taiką Ukrainoje nėra politinis mainstreamas. Interviu metu jis pabrėžė, kad viešose diskusijose neretai supaprastinama: jei pasisakai už diplomatiją, automatiškai tampi apkaltintas palankumu Kremliui.

    Pasak R. Radevo, Bulgarija, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, patiria karo poveikį per energetiką, kainas ir bendrą ekonominį neapibrėžtumą, todėl taikos paieškos, jo teigimu, turi būti ne šūkis, o praktiškai išnaudojama politika. Jis pridūrė, kad tikslas yra kuo greičiau rasti realistišką kelią į karo pabaigą.

    „Įprasta ir liūdna, kad nukrypus nuo politinio mainstreamo iš karto tampi pavadintas prorusišku. Tai neatitinka realybės“, – sakė Rumenas Radevas.

    Akcentas diplomatijai, o ne tik ginklams

    R. Radevas tvirtina, kad Europa turi iš naujo subalansuoti karinius, ekonominius ir diplomatinius instrumentus, nes, jo vertinimu, šiuo metu persvara pernelyg dažnai atitenka ginklams ir finansavimui. Jis pabrėžė, kad diplomatijos galimybės, jo nuomone, dar nėra išsemtos, o pagrindinis prioritetas turėtų būti nuoseklus darbas siekiant taikos.

    Diskusija apie kontaktus su Rusija ES viduje periodiškai grįžta į darbotvarkę, ypač kai kalbama apie galimus tarpininkavimo formatus ar specialių pasiuntinių paskyrimą. Vis dėlto reikšminga dalis Bendrijos sostinių tokius siūlymus vertina skeptiškai, akcentuodamos, kad Maskvos retorika ir veiksmai neleidžia matyti patikimo pagrindo sąžiningoms deryboms.

    Politinis fonas Europoje išlieka įtemptas

    R. Radevo pozicija išsiskiria platesniame Europos kontekste, kuriame vyrauja nuostata tęsti paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai, kol bus pasiektos priimtinos saugumo sąlygos. Tuo pat metu atskiri lyderiai vis dažniau kelia klausimą, kaip išvengti užsitęsusio konflikto, kuris ilgainiui sekiną tiek valstybių biudžetus, tiek visuomenių kantrybę.

    Pastaruoju metu diplomatiniai bandymai atnaujinti tiesioginį dialogą su Maskva dažnai baigiasi aštriomis viešomis replikomis ir abipusiais kaltinimais, o iniciatyvos dėl laikino ugnies nutraukimo iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų. Tai sustiprina įtampą tarp tų, kurie siūlo aktyvesnes derybas, ir tų, kurie ragina pirmiausia išlaikyti spaudimą Rusijai bei stiprinti Ukrainos pozicijas.

  • Ukrainos miškuose aptikti deformuoti sviestbaravykiai: specialistai paaiškino, kodėl jų nevalgyti

    Ukrainoje grybavimo sezono įkarštyje socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos neįprastai atrodančių sviestbaravykių. Grybų kepurėlės ir kotai atrodė deformuoti, netaisyklingų formų, todėl žmonės ėmė klausti, ar tokie grybai yra valgomi.

    Dalis patyrusių grybautojų komentaruose nurodė, kad tai vis dar sviestbaravykiai, tačiau jų išvaizda pakitusi dėl parazitinio grybo, vadinamo hipomicetu. Tokia infekcija, pasak jų, gali pažeisti vidinę grybo struktūrą ir „permodeliuoti“ vaisiakūnį.

    Specialistų ir patyrusių grybautojų vertinimu, vien išvaizda ne visada leidžia suprasti, kas tiksliai įvyko su grybais, tačiau ryški deformacija yra aiškus įspėjimas. Kai grybas užkrėstas kitu organizmu, gali keistis jo audiniai, kvapas, konsistencija, o kartais ir cheminė sudėtis.

    Tokiais atvejais didžiausia problema yra ne tai, kad grybas „kitoks“, o tai, kad užkratas gali būti susijęs su toksinų susidarymu arba su antriniu gedimu, kai į pažeistus audinius lengviau patenka bakterijos. Dėl to net ir iš pirmo žvilgsnio pažįstami grybai gali tapti nesaugūs maistui.

    Hipomicetai yra parazitiniai grybai, kurie auga ant kitų grybų ir gali pakeisti jų išvaizdą. Grybautojai dažniausiai apie tai sužino praktiškai, kai vietoje įprastos formos randa sustorėjusius, kreivus, kartais tarsi „išsipūtusius“ vaisiakūnius.

    Socialiniuose tinkluose šalia aptartų nuotraukų buvo pabrėžiama, kad hipomicetu užkrėstų vamzdelinių grybų valgyti nereikėtų. Tokia taisyklė grybautojų bendruomenėse kartojama dažnai, nes patikimai įvertinti riziką be specialių tyrimų sudėtinga.

    Patyrę grybautojai pataria vadovautis paprastu principu: jei grybas akivaizdžiai deformuotas, pakeitęs spalvą, turi neįprastą apnašą, blogą kvapą ar atrodo „ligotas“, jo geriau neimti. Net ir termiškai apdorojant ne visada galima neutralizuoti galimas žalingas medžiagas.

    Diskusijos parodė ir kitą tendenciją: vis daugiau žmonių grybų atpažinimui pasitelkia bendruomenes internete, tačiau galutinis sprendimas vis tiek turėtų būti atsargus. Kai kyla bent menkiausia abejonė, saugiausia tokį radinį palikti miške.

    Ši situacija Ukrainoje nėra pavienė: grybautojai periodiškai dalijasi panašiais radiniais, o neįprasta išvaizda dažnai paaiškinama būtent parazitiniais grybais ar kitais pažeidimais. Todėl specialistai ragina vertinti ne tik rūšį, bet ir konkretaus grybo būklę.

  • Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusija Ukrainoje vis dažniau naudoja greitesnius ir sunkiau numušamus atakos dronus, kurie teoriškai galėtų kelti grėsmę ir kaimyninėms NATO valstybėms. Kalbama apie reaktyvinį „Geraň-5“ – naujesnę, greitesnę vadinamųjų „Shahed“ tipo dronų versiją, skirtą smūgiams bangomis prieš miestus ir infrastruktūrą.

    Šis dronas iš esmės yra hibridas tarp bepilotės platformos ir sparnuotosios raketos, nes naudoja turborreaktyvinį variklį. Atvirai skelbiamais vertinimais, jo greitis gali siekti apie 450–600 kilometrų per valandą, o nuotolis – arti 1 000 kilometrų, todėl nuo paleidimo vietos iki taikinio jis gali atskrieti gerokai greičiau nei lėtesni sraigtiniai dronai.

    Lenkijai svarbiausias veiksnys yra geografinis atstumas ir reakcijos laikas. Palyginti su lėtesniais dronais, reaktyvinė platforma tą patį kelią įveikia kelis kartus greičiau, todėl oro gynybos grandinė turi mažiau laiko aptikti, identifikuoti taikinį ir priimti sprendimą dėl numušimo.

    Pastaraisiais metais Lenkijos rytuose ne kartą fiksuotos su karu Ukrainoje susijusios rizikos, įskaitant į šalies teritoriją nukritusius objektus. Tokie incidentai primena, kad net ir be tiesioginės atakos prieš NATO, nuolaužos ar nukrypę taikiniai gali sukelti realių pasekmių, o greitesnės priemonės trumpina laiką, per kurį galima sureaguoti.

    Ukrainiečių atsakas – dronas perėmėjas

    Ukrainoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien brangiems priešlėktuviniams kompleksams, bet ir pigesnėms, masiškai pritaikomoms priemonėms. Viena tokių – dronas perėmėjas STING, kurį kuria „Wild Hornets“ ir kuris, ukrainiečių teigimu, jau buvo panaudotas ore sunaikinti reaktyvinį „Geraň-5“.

    Viešai skelbiama, kad atnaujinta perėmėjo versija su galingesne pavara sukurta tam, kad galėtų pavyti greitesnius taikinius. Kūrėjai taip pat mini nuotolinio valdymo ir ryšio sprendimus, leidžiančius valdyti perėmėją didesniu atstumu, kai tradiciniai, lėtesni perėmimo dronai nebespėja.

    Kodėl tai gali būti svarbu NATO šalims

    Esminė tokio sprendimo logika – kaina ir mastelis. Brangių priešlėktuvinių raketų atsargos yra ribotos, o masiniai dronų antskrydžiai siekia priversti gynybą eikvoti brangius resursus, todėl pigesni perėmėjai gali tapti papildomu sluoksniu tarp oro gynybos ir taikinio.

    Jei perėmėjai įrodys efektyvumą realiomis sąlygomis, tokios priemonės galėtų papildyti klasikinę oro gynybą ir mažinti spaudimą raketiniams kompleksams. Kartu tai stiprina bendrą tendenciją, kai mūšio lauke sparčiai plečiasi DI ir automatizacijos vaidmuo aptikime, taikinių atpažinime bei perėmimo sprendimuose.

    Lenkijai ir kitoms regiono šalims tai yra signalas, kad grėsmės pobūdis keičiasi: svarbus tampa ne vien atstumas, bet ir sekundėmis matuojamas sprendimų priėmimo greitis. Tokiose situacijose didžiausią efektą dažnai duoda ne viena sistema, o kelių sluoksnių gynyba, kurioje atsiranda vietos ir pigiems, greitai gaminamiems perėmėjams.

  • Kijevas ruošiasi dar vienai žiemai: kaip Rusijos dronai ir raketos bando pralaužti gynybą

    Kijevas ruošiasi dar vienai žiemai: kaip Rusijos dronai ir raketos bando pralaužti gynybą

    Karas virš galvų

    Kijevo gyventojams karas seniai vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir danguje: oro pavojaus sirenos, priešlėktuvinės gynybos garsai ir sprogimai tapo kasdienybe. Ukrainos sostinė, esanti toli nuo kai kurių intensyviausių sausumos mūšių zonų, vis tiek reguliariai patiria masines atakas.

    Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo dar vienas Rusijos taktikos bruožas: smūgiai planuojami taip, kad būtų sudėtinga prognozuoti kryptį ir laiką. Tai didina riziką civiliams ir apkrauna oro gynybos sistemas, kurios privalo reaguoti per minutes ar net sekundes.

    Ukrainos oro gynybos pozicijose darbas prasideda dar iki pasirodant taikiniams. Kariai parengia ginkluotę, stebi dangų ir vertina grėsmes, kurios gali artėti skirtingu greičiu ir iš skirtingų krypčių.

    Atakos vis dažniau būna mišrios: didelės „Shahed“ tipo atakos dronų bangos derinamos su balistinėmis raketomis, o taip pat naudojami greitesni dronai, kurie sumažina reakcijos laiką. Tikslas paprastas: rasti silpną vietą ir perkrauti daugiasluoksnę miesto gynybą.

    Priešlėktuvinės baterijos vadas Pavlo Tsugunovas sako, kad pastarosiomis savaitėmis atakos prieš Kijevą ir aplinkines teritorijas kartojosi nuolat. Jo vertinimu, spaudimas civiliams yra ne atsitiktinis šalutinis poveikis, o sąmoninga strategijos dalis.

    „Pastarosios kelios savaitės atnešė nuolatines atakas prieš Kijevą, jo priemiesčius, miesto centrą ir aplinkinius regionus. Kitaip tariant, prieš namus, kuriuose gyvena mūsų artimieji“, – sakė Pavlo Tsugunovas.

    Jo teigimu, atakomis siekiama palaužti visuomenės valią remti kariuomenę. Tokia logika sutampa su anksčiau fiksuotu Rusijos spaudimo modeliu, kai smūgiai civilių infrastruktūrai naudojami kaip priemonė kelti socialinę įtampą ir išsekinti valstybės atsparumą.

    Kai smūgiai pasiekia taikinį

    Net ir efektyvi oro gynyba negarantuoja, kad visi taikiniai bus numušti. Kijeve tai matyti iš apgadintų pastatų ir išgyventų naktų, kai smūgiai pasiekia gyvenamuosius rajonus ar viešąją infrastruktūrą.

    Kai ginklas prasimuša, prasideda kita, ne mažiau svarbi, lenktynė žemėje: gelbėtojai, komunalinės tarnybos ir energetikai privalo atkurti svarbiausias paslaugas, dažnai dirbdami esant naujų atakų grėsmei.

    Vienas pagrindinių Rusijos taikinių išlieka Ukrainos energetikos sistema. Kijevo regione dirbančios brigados atstato pažeistas linijas ir įrangą, tačiau į objektus gali patekti tik tada, kai saugumo situacija leidžia ir gaunamas atsakingų tarnybų leidimas.

    Remonto technikas Serhijus pasakoja, kad gyventojai laukia, kada sugrįš elektra, tačiau nuolatiniai oro pavojaus signalai lėtina darbus. Be to, praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai rizika kyla ir patiems remontininkams, nes smūgiai gali kartotis tomis pačiomis kryptimis.

    „Žmonės prašo įjungti šviesą, bet mes to negalime padaryti, nes aliarmas kaukia nuolat, kasdien ir beveik visą dieną“, – sakė Serhijus.

    Įmonė DTEK Kyiv Regional Grids nurodo, kad po Rusijos atakų regione atstatė elektros tiekimą daugiau nei 700 000 namų ūkių, o kai kuriais atvejais tą patį teko daryti pakartotinai. Tai atskleidžia svarbiausią karo energetikoje paradoksą: atakos ne tik išjungia elektrą, bet ir trukdo ją saugiai atkurti.

    Dėl to per kelis karo metus pasikeitė ir pasirengimo logika. Vien tik apsaugoti infrastruktūrą nebeužtenka, todėl vis daugiau dėmesio skiriama atsarginių dalių rezervams, brigadų mobilumui ir procedūroms, kurios leidžia greitai grąžinti tiekimą po smūgių.

    Žiema, kuriai ruošiasi visi

    Energetikams pasirengimas žiemai faktiškai nesibaigia. DTEK Kyiv Regional Grids skelbia, kad nuo metų pradžios sutvarkė daugiau nei 1 200 kilometrų elektros linijų ir atnaujino per 400 energetikos objektų Kijevo regione.

    Tačiau net ir didelės apimties darbai turi ribas: nė vienas elektros tinklas negali būti visiškai apsaugotas nuo raketų ir dronų. Todėl svarbia tampa ne tik prevencija, bet ir kuo greitesnis atstatymas, kai smūgiai vis dėlto pasiekia taikinį.

    Prie pasirengimo prisitaiko ir namų ūkiai. Kijevo gyventojai vis dažniau investuoja į baterijas, generatorius, išorinius įkroviklius, kai kur įsirengia inverterius ar saulės modulius, o maisto atsargos ir konservavimas vėl grįžta į kasdienius planus.

    Gyventoja Ana sako, kad po kelių karo žiemų tai tapo nauja norma, tačiau būtent ilgalaikių elektros tiekimo sutrikimų rizika gali lemti ir sunkiausius sprendimus šeimoms, auginančioms vaikus ar slaugančioms vyresnio amžiaus artimuosius.

    „Jei situacija taps tikrai labai bloga, aš išvažiuosiu. Išvažiuosiu, nes nerimauju dėl savo vaiko“, – sakė Ana.

    Kitos sostinės gyventojos Marynos kasdienybė prasideda nuo telefono garso: ji sąmoningai padidina įspėjimų garsumą, kad iš karto atskirtų pavojaus tipą. Jos teigimu, kai įspėjama apie raketas, reakcijai kartais lieka tik akimirka, todėl žmonės slepiasi koridoriuose ar voniose, jei iki slėptuvės nespėtų nubėgti.

    Marynos devynerių dukra Emma jau auga aplinkoje, kur karo žodynas tapo vaikystės dalimi. Vaikai mokosi atpažinti sprogimų pobūdį ir suprasti, ką reiškia skirtingi pavojaus signalai, nors tai turėtų būti suaugusiųjų rūpestis.

    „Skamba kaip spragėsiai“, – sakė Emma, apibūdindama, kaip girdisi oro gynybos perėmimai netoli mokyklos.

    Artėjant dar vienai žiemai, lemiamas klausimas Kijevui lieka tas pats: ar oro gynyba atlaikys mišrias atakas, o energetikos ir komunalinės tarnybos spės atkurti tai, kas bus apgadinta. Ukraina prisitaiko, tačiau prie naujų spragų ir sprendimų prisitaiko ir Rusija, todėl technologinė ir taktika paremta kova tęsiasi.