CP v2

Tag: Ukraina

  • Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmame interviu po atsistatydinimo pareiškė, kad sprendimas pasitraukti jam buvo itin asmeniškas. Politikas pabrėžė, jog iki Leiboristų partija paskirs naują lyderį, jis ir toliau eis pareigas.

    Interviu BBC K. Starmeris pripažino, kad apsisprendimas nebuvo lengvas, ir sakė svarstęs, kas geriausia jam pačiam, šaliai ir Vyriausybei. Pasak jo, galutinis pasirinkimas tapo asmeninio pobūdžio, o ne vien taktinis politinis žingsnis.

    „Tai buvo sunku. Neapsimetinėsiu, kad kitaip“, – sakė Keiras Starmeris.

    Kalbėdamas apie galimą įpėdinį, buvusį Didžiojo Mančesterio merą ir neseniai į parlamentą grįžusį Andy Burnhamą, K. Starmeris perdavė perspėjimą: naujasis ministras pirmininkas vargu ar galės skirti mažiau dėmesio diplomatijai ir tarptautiniams klausimams. Jo teigimu, pastaraisiais metais būtent karai ir įtampos židiniai už Europos ribų turi tiesioginį poveikį britų šeimų išlaidoms.

    K. Starmeris akcentavo, kad konfliktai Ukrainoje ir Irano regione, ypač rizikos dėl energijos tiekimo ir laivybos, daro spaudimą kainoms, todėl tarptautinė politika neatsiejama nuo vidaus gerovės. Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį į Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, tad bet koks eskalavimas gali išauginti energijos sąnaudas Europoje.

    „Jeigu esi ministras pirmininkas ir tau rūpi, kokios sąskaitos pasieks kiekvienus namus, privalai rūpintis ilgalaikiu sprendimu Ukrainoje ir tuo, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje“, – sakė Keiras Starmeris.

    Per savo laiką Dauningo gatvėje K. Starmeris sulaukė kritikos, esą per daug laiko praleidžia užsienyje, susitikimuose su kitų valstybių lyderiais. O. Burnhamas, priešingai, savo kampanijoje labiau pabrėžia vidaus darbotvarkę, žadėdamas atsitraukti nuo, jo vertinimu, nepasiteisinusių ekonominių modelių ir daugiau dėmesio skirti socialinei sanglaudai.

    Andy Burnhamas anksčiau buvo parlamento narys 2001–2017 metais, vėliau tapo Didžiojo Mančesterio meru. Po pergalės papildomuose rinkimuose jis teigė, kad partijai tai yra paskutinė proga keisti kryptį ir kurti vienybe bei viltimi paremtą politiką.

  • Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina paskelbė apie ambicingą kryptį karinėje robotikoje: valstybinė inovacijų iniciatyva „Brave1“ pradeda grantų programą, skirtą humanoidiniams robotams, galintiems atlikti užduotis mūšio lauke. Kijevo teigimu, tikslas aiškus – kiek įmanoma automatizuoti fronto veiksmus ir sumažinti riziką kariams.

    „Brave1“ veikia kaip platforma, į kurią kūrėjai ir komandos gali teikti idėjas, o atrinkti sprendimai vėliau vystomi ir išbandomi. Iki šiol per šią iniciatyvą buvo kuriamos įvairios bepiločių technologijų kryptys – nuo smogiamųjų platformų iki logistinių sprendimų, padedančių evakuoti sužeistuosius ar gabenti šaudmenis.

    Humanoidinių robotų programa, apie kurią pranešta renginyje Brave1 Advantage, orientuota į užduotis, kurios šiuolaikiniame kare yra pačios pavojingiausios. Planuojama, kad ateityje tokios mašinos galėtų nešti amuniciją ir atsargas, tikrinti pavojingas patalpas, pernešti įrangą, valdyti įrankius ir dirbti teritorijose, kuriose intensyviai apšaudoma arba kyla užterštumo grėsmė.

    „Svarbiausias tikslas yra maksimali veiksmų automatizacija fronte ir rizikos mažinimas mūsų kariams“, – sakė „Brave1“ vadovas Andrij Hryceniukas.

    Vis dėlto pati iniciatyva pabrėžia, kad pirmieji sprendimai nebus kino filmuose matomi pažangūs androidai. Ukraina ketina pradėti nuo paprastesnių platformų ir nuosekliai didinti jų funkcionalumą, nes dabartinės humanoidų technologijos vis dar turi rimtų praktinių ribojimų.

    Humanoidai teoriškai patrauklūs todėl, kad jų kūno forma pritaikyta žmogaus aplinkai: laiptams, siauriems koridoriams, rūsiams, transporto priemonėms ar apkasams. Ten, kur ratiniai ar vikšriniai robotai stringa, humanoidas galėtų judėti universaliau ir atlikti užduotis nekeičiant infrastruktūros.

    Tačiau dabartiniai humanoidiniai robotai dažnai yra sunkūs, brangūs, riboto autonomiškumo ir jautrūs purvui, vandeniui, dulkėms bei smūgiams. Karo sąlygomis papildomai išryškėja ryšio patikimumo, valdymo vėlavimo, energijos tiekimo ir remonto lauke problemos, o stabilus judėjimas per griuvėsius ar apkasuose išlieka sudėtingas net pažangiausiems prototipams.

    Pastaraisiais metais humanoidų plėtra sparčiausiai matoma JAV ir Kinijoje, tačiau dauguma projektų orientuoti į sandėlius, gamyklas ar pagalbą slaugos sektoriuje. Ukrainos planas išsiskiria tuo, kad nuo pat pradžių taikomas kariniams scenarijams, kuriuose svarbiausia ne patogumas, o atsparumas, patikimumas ir darbas realiomis rizikos sąlygomis.

    Ukraina su humanoidiniais robotais jau turėjo ankstesnės patirties: šalyje buvo išbandyti eksperimentiniai „Phantom MK-1“, sukurti JAV startuolio „Foundation“. Jie naudoti uždaruose logistiniuose bandymuose, o kūrėjai anksčiau yra pabrėžę, kad ši karta dar neparengta tiesioginiam dalyvavimui koviniuose veiksmuose.

    Naujoji „Brave1“ programa turėtų parodyti, ar Ukrainos inžinieriai ir startuoliai pajėgs sukurti sprendimus, geriau pritaikytus šiuolaikinio karo realybei. Augant bepiločių ir robotizuotų sistemų vaidmeniui, kova vis labiau persikelia į technologijų patikimumo, gamybos masto ir greito diegimo varžybas.

  • Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija paskelbė apie penkis didelės apimties bendrus gynybos projektus, kuriais siekiama spartinti ES šalių bendradarbiavimą ir mažinti fragmentuotus, atskirai vykdomus pirkimus. Iniciatyva apima sprendimus nuo dronų iki priešraketinės gynybos, o tikslas – greičiau didinti pajėgumus ir geriau suderinti investicijas.

    Projektai orientuoti į penkias kryptis: dronų ir antidronų sistemas, jūrų bei povandeninės infrastruktūros apsaugą, kosmoso sritį, oro galią ir priešraketinę gynybą. Komisija pabrėžia, kad šios sritys tampa kritinės dėl augančių grėsmių, hibridinių incidentų ir technologijų vaidmens moderniame kare.

    Kas dalyvauja ir kiek skiriama?

    Komisija nurodė, kad projektams pradėti ir diegti skiriama 325 000 000 eurų parama. Visuose penkiuose projektuose dalyvauja 18 ES valstybių narių, o Ukraina įsitraukia į keturis iš jų, taip išplečiant bendrų pajėgumų kūrimą už ES ribų.

    Ypatingas dėmesys skiriamas rytiniam ES flangui – valstybių juostai nuo Suomijos iki Bulgarijos. Pastaruoju metu daugėjant dronų incidentų regione, vis dažniau keliami klausimai, kaip sustiprinti atgrasymą, oro erdvės stebėseną ir reagavimo grandines tarp kaimyninių šalių.

    Kodėl ES skuba keisti modelį?

    Sprendimas pristatyti penkis projektus siejamas su Europos gynybos agentūros vertinimais, kad šalys narės vis dar pernelyg dažnai perka ginkluotę ir įrangą kiekviena atskirai. Agentūros duomenimis, 2025 metais bendri pirkimai sudarė 24 proc. gynybos investicijų, o bendradarbiavimas tarp šalių išlieka netolygus.

    Europos gynybos agentūra taip pat pažymi, kad nacionaliniai sprendimai dominuoja, o įrangos įsigijimo ir keitimo ciklai dažnai nėra suderinti. Dėl to mažėja galimybės kartu planuoti, užsakyti didesnius kiekius, greičiau pristatyti pajėgumus ir mažinti vieneto kainą per masto ekonomiją.

    Ambicijos iki 2036 metų

    Komisija akcentuoja, kad iniciatyva skirta ne tik atskiriems pirkimams, bet ir bendrai gamybai bei investicijoms, kurios ilgainiui turėtų sustiprinti Europos strateginę autonomiją. Komisijos atstovai pabrėžia, kad gynybos pramonės pajėgumai turi augti greičiau, o sprendimai turi būti priimami koordinuotai.

    „Reikia judėti greičiau, gaminti kartu ir investuoti į saugumą. Būtent tai ir darome“, – sakė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius teigia, kad šie projektai turėtų padėti gerinti ES karinę parengtį ir stiprinti bendrus pajėgumus. Pasak jo, bendra finansavimo ambicija iki 2036 metų siekia apie 190 000 000 000 eurų, o tai rodo, kad iniciatyva planuojama kaip ilgalaikis krypties pokytis, o ne vienkartinis sprendimas.

    Komisijos pranešimas pasirodė NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse. Tikimasi, kad susitikime daug dėmesio bus skiriama naujam Aljanso gynybos finansavimo tikslui – 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2035 metų – ir tam, kaip šalys ketina realiai užtikrinti tokių įsipareigojimų įgyvendinimą.

  • OSINT fiksuoja: ginklais prikrauti Ukrainos kariniai transporto lėktuvai skrido virš Lenkijos

    OSINT fiksuoja: ginklais prikrauti Ukrainos kariniai transporto lėktuvai skrido virš Lenkijos

    Atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) analitikai socialiniuose tinkluose pranešė, kad per pastarąsias kelias dienas keli Ukrainos kariniai transporto lėktuvai esą vykdė skrydžius į NATO šalių bazes ir atgal. Tokie teiginiai grindžiami viešai matomais skrydžių duomenimis, todėl oficialaus patvirtinimo paprastai nebūna.

    OSINT bendruomenė nurodo, kad lėktuvai kilo iš Vakarų Ukrainos aerodromų, skrido į sąjungininkų infrastruktūrą, o grįždami galėjo gabenti skubiai reikalingą karinę įrangą. Vis dėlto nepriklausomai patikrinti, kas tiksliai buvo gabenama, iš viešų skrydžių stebėjimo įrankių neįmanoma.

    Kaip veikia karinės logistikos maršrutai

    Nuo plataus masto karo pradžios pagrindiniai ginklų ir įrangos srautai į Ukrainą dažniausiai organizuojami sausumos ir geležinkelio keliais, o oro transportas naudojamas tada, kai siunta itin skubi ar vertinga laiko atžvilgiu. Dėl Rusijos raketinių smūgių grėsmės skrydžiai Ukrainos oro erdvėje vertinami kaip rizikingi, todėl maršrutai ir grafikai dažnai neviešinami.

    Lenkija išlieka svarbus regiono logistikos mazgas, per kurį keliauja Vakarų parama Ukrainai. Viešojoje erdvėje dažnai minimas Rzeszów-Jasionka oro uostas, tačiau didelė dalis procesų vyksta neviešai, o detalės paprastai įslaptinamos dėl operacinio saugumo.

    Kodėl OSINT signalai svarbūs, bet riboti

    OSINT analizė remiasi viešais duomenimis: transponderių signalais, radarų stebėjimu, palydoviniais vaizdais ir logistiniais pėdsakais. Karo metu dalis karinių orlaivių gali išjungti transponderius arba naudoti specialius režimus, todėl informacija būna neišsami, o išvados turi būti vertinamos atsargiai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pavieniai skrydžiai nebūtinai reiškia tiekimo „šuolį“, tačiau gali rodyti pastangas greitai perkelti konkrečias sistemas, atsargines dalis ar amuniciją. Dėl tų pačių priežasčių nei Ukraina, nei NATO valstybės paprastai nekomentuoja konkrečių transportavimo maršrutų ar krovinių.

    Kontekstas fronte ir paramos dinamika

    Pranešimai apie galimai intensyvėjančius pervežimus pasirodo tuo metu, kai Ukrainai toliau aktualus amunicijos, oro gynybos ir atsarginių dalių trūkumas, o Rusija tęsia spaudimą keliomis kryptimis. Vakarų parama pastaraisiais metais tapo labiau planuojama ilgalaikėmis programomis, tačiau skubūs logistikos sprendimai išlieka, ypač kai reikia greitai reaguoti į situaciją mūšio lauke.

    Kol kas šie konkretūs OSINT paminėti skrydžiai nėra patvirtinti oficialių institucijų ar patikimų tarptautinių žiniasklaidos priemonių. Vis dėlto pats logistikos modelis, kai derinami sausumos maršrutai ir epizodiniai oro tiltai, atitinka nuo karo pradžios taikomą praktiką.

  • Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija pareiškė, kad per šešis mėnesius jos oro gynyba esą numušė 64 000 Ukrainos dronų. Jei šie skaičiai būtų tikslūs, vien birželį tai reikštų maždaug po 600 numuštų bepiločių per dieną, tačiau Vakarų analitikai ir OSINT bendruomenė ragina tokius teiginius vertinti atsargiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad kol kas nepateikta nepriklausomų įrodymų, kurie patvirtintų tokio intensyvumo Ukrainos dronų kampaniją virš Rusijos teritorijos. Dėl to didžiausią abejonių dalį kelia ne pavieniai atvejai, o būtent deklaruojama masto dinamika per trumpą laiką.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Rusijos statistika, kaip teigiama, apima tik lėktuvinio tipo, didesnio nuotolio dronus, veikiančius virš Rusijos teritorijos. Skaičiavimo metodika gali skirtis nuo Ukrainos karinių oro pajėgų naudojamų kriterijų, todėl tiesioginis skaičių palyginimas tampa komplikuotas.

    Gynybos srities apžvalgininkai skaičiuoja, kad jei birželį būtų perimta 17 832 dronai, Ukraina vien per mėnesį turėtų pagaminti ir panaudoti iki 20 000–25 000 tokių aparatų. Tai būtų beprecedentė kampanija šiuolaikinių konfliktų istorijoje, tačiau viešai skelbti Ukrainos gamybos pajėgumai tokio tempo tiesiogiai nepatvirtina.

    Analitikai neatmeta, kad itin aukšti skaičiai gali būti naudingi Maskvos informacinei strategijai. Tokie pareiškimai gali stiprinti naratyvą apie tariamai itin efektyvią oro gynybą, argumentuoti didesnes išlaidas brangioms sistemoms ir sumažinti reputacinę žalą po sėkmingų smūgių objektams Rusijos gilumoje.

    Tuo pat metu nepriklausomi šaltiniai periodiškai patvirtina, kad Ukrainos dronai pasiekia taikinius, susijusius su degalų perdirbimu, gynybos pramone ir amunicijos sandėliavimu. Palydoviniai vaizdai ir socialiniuose tinkluose pasirodanti medžiaga rodo žalą skirtinguose regionuose, o tai leidžia daryti išvadą, kad tolimojo nuotolio smūgių kampanija intensyvėja, nors jos tikroji apimtis išlieka sunkiai tiksliai įvertinama.

  • Spaudimas Airijai auga dėl aliuminio oksido eksporto į Rusiją: laukiama tyrimo išvadų

    Spaudimas Airijai auga dėl aliuminio oksido eksporto į Rusiją: laukiama tyrimo išvadų

    Ginčas, pasivijęs Airiją ES vadovavimo pradžioje

    Airija susiduria su augančiu politiniu spaudimu nutraukti aliuminio oksido pardavimus Rusijai, nes ši žaliava yra svarbi aliuminio gamybai, o aliuminis plačiai naudojamas ir ginkluotėje. Klausimas ypač paaštrėjo Airijai perėmus rotuojančią ES Tarybos pirmininkystę.

    Dublinas kol kas neskuba remti ES sankcijų šiai žaliavai, aiškindamas, kad sprendimas bus priimtas tik užbaigus vidinį tyrimą. Airijos valdžia teigia siekianti nustatyti galutinę eksporto kryptį ir įvertinti rizikas tiekimo grandinėse.

    Ką sako Airijos vadovai ir Ukraina

    Airijos ministras pirmininkas Micheál Martin pabrėžė, kad aliuminio oksidas iki šiol nebuvo įtrauktas į Europos Komisijos siūlomus sankcijų sąrašus, todėl, pasak jo, situacija nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Jis taip pat akcentavo galimą poveikį darbo vietoms, aplinkai ir Europos pramonei.

    „Mes nenorime, kad bet kokia medžiaga prisidėtų prie Rusijos karo pastangų“, – sakė Micheál Martin.

    Airijos vicepremjeras ir finansų ministras Simon Harris teigė, kad ekonominės sankcijos yra efektyviausias būdas spausti Maskvą, tačiau kartu ragino pirmiausia aiškiai nustatyti faktus. Jis taip pat atmetė teiginį, kad vieninteliai keliai būtų valstybės perėmimas arba įmonės bankrotas.

    „Airija sankcijų klausimu nesirinks patogesnių taisyklių: kriterijai turi būti taikomi aiškiai ir nuosekliai“, – sakė Simon Harris.

    Temą į pirmą planą iškėlė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Dubline, sutapęs su Airijos pirmininkystės pradžia. Jis viešai paragino sustabdyti prekybą, argumentuodamas, kad kiekviena į Rusiją patenkanti žaliavų tona gali būti panaudota kare prieš Ukrainą.

    „Kiekviena tona žaliavų, kuri patenka į Rusiją, šiame kare panaudojama prieš mus“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas žinoma apie aliuminio oksido srautus

    Ginčas įsiplieskė po tarptautinės žurnalistinės analizės, kurioje suabejota, ar Airijoje pagamintas aliuminio oksidas per komercinius ryšius nesusijęs su rusiška aliuminio pramone ir vėlesnėmis tiekimo grandinėmis. Tyrimuose akcentuota, kad žaliava pati savaime nėra sankcionuota, tačiau galutinis jos panaudojimas kelia reputacinę ir politinę riziką.

    Pagrindinis dėmesys nukreiptas į Airijoje veikiančią didelę aliuminio oksido gamyklą, kuri, kaip teigiama viešojoje erdvėje, reikšmingą dalį produkcijos realizuoja Rusijos kryptimi. Įmonė savo ruožtu tvirtina veikianti teisėtai, nes šiai žaliavai ES prekybos ribojimai iki šiol netaikyti.

    Skelbiama, kad būtent Airija sudaro didžiąją dalį ES kilmės aliuminio oksido eksporto į Rusiją, todėl bet koks sprendimas dėl sankcijų turėtų ne tik politinį, bet ir praktinį poveikį Europos pramonės tiekimo grandinėms. Dublinas signalizuoja, kad sprendimas bus derinamas su Europos Komisija, kai tik bus baigtas vidinis vertinimas.

    Airijos vadovai taip pat viešai atmetė įmonės spaudimą ar perspėjimus, kad sankcijos galėtų priversti valstybę perimti gamyklos kontrolę siekiant išsaugoti šimtus darbo vietų. Vyriausybė teigia ieškosianti sprendimų, kurie kartu užtikrintų tiekimo saugumą ir aiškų atsiribojimą nuo bet kokių ryšių su Rusijos karo ekonomika.

  • ES galimybių langas iki Prancūzijos rinkimų: ar Airija per pusmetį pajėgs pastumėti plėtrą ir biudžetą?

    ES galimybių langas iki Prancūzijos rinkimų: ar Airija per pusmetį pajėgs pastumėti plėtrą ir biudžetą?

    Airija nuo liepos 1 dienos perima rotacinį ES Tarybos pirmininkavimą tuo metu, kai Briuselyje juntamas retas politinis pagreitis, bet laiko itin mažai. Dublinas siekia per šešis mėnesius pajudinti įstrigusius klausimus, tačiau Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijai įsibėgėjant sprendimų erdvė gali greitai susiaurėti.

    Airijos tikslas ambicingas: derinti kompromisus dėl ES plėtros, Ukrainos integracijos tempo ir būsimo ilgalaikio biudžeto, kuris turėtų įsigalioti nuo 2028 metų. Diplomatų vertinimu, būtent artėjantys rinkimai Prancūzijoje gali tapti riba, po kurios Paryžius taps atsargesnis dėl politiškai jautrių sprendimų.

    „Matome, kaip veikia rinkimų ciklai, todėl aiškiai suprantame, kad šis laikas yra ribotas“, – sakė Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne.

    Plėtra grįžta į darbotvarkę

    Airija pirmininkavimą pradeda tuo metu, kai ES institucijose vėl stiprėja noras judėti į priekį su plėtros darbotvarke. Po ilgesnės pauzės, kai naujų narių priėmimas strigo dėl politinių veto ir reformų reikalavimų, Dublinas siekia išnaudoti momentą ir sutelkti valstybes nares į konkrečius žingsnius.

    Tarp pažangiausių kandidačių dažniausiai minima Juodkalnija, kuri dėl dydžio ir derybų pažangos laikoma realiausia artimiausių metų sėkmės istorija. Tuo pat metu daug daugiau politinio ir finansinio svorio turintis Ukrainos kelias kelia sudėtingesnių klausimų dėl vieningo pritarimo, ES biudžeto perskirstymo ir karo sąlygų.

    „Dabar yra momentas, ir mes tikimės, kad pirmininkaujanti Airija darys viską, kad stojimas išliktų darbotvarkės viršuje“, – sakė Ukrainos ambasadorius ES Vsevolod Chentsov.

    Kyjivas nori kuo greičiau atverti likusius derybų teminius blokus, nes derybų tempas tiesiogiai veikia ir vidaus reformų motyvaciją. Ukrainos argumentas paprastas: jei procesas stringa, politinis kapitalas reformoms Radoje senka, o tai ilgainiui silpnina ir ES reikalaujamų pokyčių įgyvendinimą.

    Biudžetas: ambicijos prieš taupumą

    Ne mažiau svarbi Airijos užduotis bus tarpininkauti diskusijose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Briuselis vis garsiau kalba, kad vienu metu teks finansuoti gynybos stiprinimą, konkurencingumo programas, paramą Ukrainai ir pasirengimą plėtrai, tačiau tarp valstybių narių auga įtampa dėl to, kas už tai mokės.

    Šioje diskusijoje išryškėja dvi stovyklos: šalys, siekiančios didesnio bendro finansavimo, ir vadinamosios taupiosios valstybės, kurios nori riboti išlaidas. Airija mėgina išlaikyti neutralumo reputaciją ir veikti kaip sąžiningas tarpininkas, kad pirmininkavimo metu nebūtų įsprausta į vienos stovyklos rėmus.

    Diplomatai įspėja, kad Prancūzijos vidaus politika gali tapti lemiamu veiksniu: kuo arčiau rinkimų, tuo sunkiau Paryžiui remti sprendimus, kuriuos oponentai galėtų pateikti kaip per didelį Briuselio įtakos ar išlaidų augimą. Dėl to Airijai teks suderinti du tikslus: palaikyti ambiciją ir kartu neperžengti ribos, kuri išprovokuotų politinę reakciją svarbiausiose sostinėse.

    Airijos pirmininkavimas taip tampa lenktynėmis su laiku: jei kompromisai nebus pasiekti greitai, sprendimų priėmimas ES gali pereiti į atsargumo režimą. Tai ypač aktualu plėtrai ir biudžetui, kuriems reikalingas valstybių narių vieningumas ir jautrus politinis balansas.

  • Pirmas toks įrašas: Ukrainos „Flamingo“ smogė Rusijos „Titan-Barrikady“ gamyklai

    Pirmas toks įrašas: Ukrainos „Flamingo“ smogė Rusijos „Titan-Barrikady“ gamyklai

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti du Ukrainos sparnuotieji smūginiai užtaisai „Flamingo“, pataikantys į Rusijos gynybos pramonės objektą „Titan-Barrikady“ Volgograde. Po smūgio užfiksuotas gaisras, o vaizdai, kaip teigiama, nufilmuoti ankstų rytą miesto gatvėje prieš pat ataką.

    Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad taikinys buvo keli gamybos cechai, kuriuose kilo gaisrai ir fiksuota dalinė infrastruktūros žala. Nepriklausomas tokių kadrų patvirtinimas karo sąlygomis sudėtingas, tačiau pati atakų prieš Rusijos karo pramonę kampanija pastaruoju metu tapo viena ryškiausių Ukrainos strategijos krypčių.

    Kas svarbu šiame taikinyje

    „Titan-Barrikady“ laikoma vienu reikšmingesnių Rusijos gynybos pramonės mazgų, siejamų su įvairių raketinių ir artilerinių sistemų komponentų gamyba. Tokie objektai tarptautinėje sankcijų politikoje minimi kaip susiję su Rusijos karinėmis tiekimo grandinėmis.

    Būtent dėl to smūgiai į gamyklas ir sandėlius dažnai vertinami ne tik kaip vienkartinės atakos, bet ir kaip bandymas mažinti Rusijos pajėgumus atkurti technikos atsargas. Pastaraisiais metais tiek Ukraina, tiek Rusija vis aktyviau taikosi į logistiką, gamybą ir energijos infrastruktūrą, nes tai tiesiogiai veikia fronto aprūpinimą.

    Kuo išsiskiria „Flamingo“

    Publikuotas vaizdo įrašas kai kurių analitikų įvardijamas kaip pirmas tokios kokybės „Flamingo“ skrydžio kovinėmis sąlygomis įrodymas. Įraše pastebima būdinga aptaki korpuso forma ir virš fiuzeliažo įrengtas variklis, būdingas daliai sparnuotųjų užtaisų konstrukcijų.

    Skelbiama, kad „Flamingo“ priskiriamas Ukrainoje kurtų tolimųjų smūgių priemonių klasei, skirtai smogti giliai už fronto linijos esantiems objektams. Tokia ginkluotė dažniausiai remiasi palydovine ir inercine navigacija, o realus taiklumas priklauso nuo elektroninės kovos aplinkos ir taikinio apsaugos.

    Kontekstas: giliųjų smūgių kampanija

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra ne kartą viešai pabrėžęs, kad giliųjų smūgių tikslas yra mažinti Rusijos karinį potencialą ir trikdyti ginklų gamybą. Pastaruoju laikotarpiu panašios operacijos tapo dažnesnės, o informacinėje erdvėje vis daugiau dėmesio skiriama jų įrodymams, vaizdo medžiagai ir poveikio vertinimams.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios atakos paprastai turi dvejopą efektą: tiesioginę žalą infrastruktūrai ir netiesioginį spaudimą, verčiantį priešą didinti oro gynybos pajėgas giliame užnugaryje. Tai reiškia mažiau sistemų fronto zonoje ir didesnius kaštus saugant pramonę bei logistiką.

  • Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukrainos gynybos sektorius pristatė naujos kartos dronų perėmėją ZIRKA, sukurtą reaguojant į sparčiai augantį Rusijos bepiločių greitį. Kijevas pripažįsta, kad ankstesni perėmimo sprendimai vis dažniau atsiduria ant ribos, kai taikiniai tampa per greiti ir per sunkiai pasiekiami.

    Problema ypač išryškėjo Rusijai naudojant „Shahed“ šeimos analogus ir jų modifikacijas, kurios, Ukrainos kariškių teigimu, kai kuriais atvejais gali viršyti 300 km/h. Kad perėmimas būtų patikimas, perėmėjas turi turėti aiškų greičio pranašumą, o kelių ar keliolikos kilometrų per valandą skirtumo dažnai nepakanka.

    ZIRKA kuriamas tam, kad užpildytų šią spragą: pagal paskelbtą specifikaciją jis gali skrieti daugiau kaip 340 km/h greičiu. Nurodoma, kad dronas gali veikti iki 6 kilometrų aukštyje, jo veikimo nuotolis siekia apie 30 kilometrų, o ore jis išsilaiko maždaug 20 minučių.

    Projektą vystė Ukrainos bendrovė „NOCTIS“, o gamybos plėtros partneriu įvardijama „Vyriy Industries“. Kūrėjai pabrėžia, kad sprendiniai buvo derinami su fronto patirtį turinčiais operatoriais, įskaitant 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ struktūrose veikiančius antidronų padalinius.

    Didžiausias ZIRKA akcentas – kaina: gamintojas deklaruoja, kad vieno drono savikaina neviršija maždaug 1 850 eurų. Tokia suma, lyginant su brangesnėmis oro gynybos priemonėmis ar raketinėmis sistemomis, leidžia kalbėti apie masiškumą ir mažesnę perėmimo kainą, ypač kai atakos vykdomos bangomis.

    „Mūsų tikslas – perėmimą padaryti greitą, pigų ir pakankamai automatizuotą, kad operatorius galėtų veikti intensyviomis atakų sąlygomis“, – teigiama projekto vystytojų pristatyme.

    Kūrėjai jau kalba ir apie tolesnę evoliuciją – ZIRKA 2.0. Skelbiama, kad nauja versija turėtų automatiškai nukreipti perėmėją į grėsmės aptikimo zoną, o termovizinė kamera su kompiuterinės regos algoritmais galėtų padėti aptikti taikinius maždaug 2 kilometrų atstumu.

    Planuojama modernizuoti ryšio ir pozicionavimo sprendimus bei automatizuoti kovinės dalies detonaciją. Ukrainos gynybos pramonė vis dažniau remiasi būtent tokia logika: kurti didesnį skaičių santykinai nebrangių sistemų, kurios galėtų mažinti priešo dronų spaudimą ir išsaugoti brangesnes priemones kritiniams taikiniams.

  • Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija galutinai nusprendė neperduoti Ukrainai likusių savo naikintuvų MiG-29. Apie tai viešai kalbėdamas pareiškė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, aiškindamas, kad derybos dėl papildomos partijos nutrūko.

    Pasak ministro, Varšuva siūlė mainų principu paremtą susitarimą, kurį neformaliai įvardijo kaip „MiG-29 mainais už dronus“. Lenkijos planas esą buvo perduoti iki 9 senesnių MiG-29, o Ukraina turėjo suteikti technologines žinias ir patirtį bepiločių srityje.

    „Ukraina iš pradžių sutiko, bet susitarimų neįgyvendino, todėl MiG-ų Ukrainai nebus“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija anksčiau jau perdavė Ukrainai 14 MiG-29, kurie buvo reikšminga parama oro gynybai, ypač intensyvių raketų ir dronų atakų fone. Ukrainos komentatoriai pažymi, kad papildomi orlaiviai būtų padėję kompensuoti netektis ir didinti parengtį, tačiau šiuo metu prioritetu tampa turimų lėktuvų išlaikymas ore.

    Ukrainos viešojoje erdvėje sprendimas sukėlė nevienareikšmių reakcijų: dalis analitikų jį vertina kaip politinį signalą apie atvėsusius santykius, kiti akcentuoja pragmatinę pusę. Pastaroji siejama su tuo, kad Lenkijos gynybos pramonė siūlo alternatyvią paramą, kuri gali būti ne mažiau svarbi už naujus orlaivius.

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ yra pareiškusi, kad būtų pasirengusi prisidėti prie Ukrainos orlaivių techninės priežiūros, remonto ir eksploatacijos užtikrinimo. Tai ypač aktualu Ukrainai pereinant prie mišrios aviacijos struktūros, kai greta sovietinės kilmės MiG-29 vis didesnį vaidmenį turėtų atlikti ir Vakarų naikintuvai F-16.

    „Šiandien taip pat aptariame Ukrainos F-16 ir MiG-29, kuriuos Ukrainai pristatė mūsų partneriai, paramą, remontą ir priežiūrą“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Toks techninės priežiūros modelis gali tapti kritiškai svarbus, nes karo sąlygomis aviacijos pajėgumą lemia ne tik turimų lėktuvų skaičius, bet ir atsarginių dalių tiekimas, remonto grandinės, variklių resursai bei galimybė greitai grąžinti orlaivius į rikiuotę. Praktikoje tai neretai reiškia, kad patikimas servisas gali turėti panašų efektą kaip ir keli papildomi lėktuvai.

    Oficialios Kyjivo reakcijos į Lenkijos ministro pareiškimus viešai kol kas nebuvo. Vis dėlto situacija rodo, kad net ir esant politinių nesutarimų rizikai, karinė-techninė partnerystė gali būti tęsiama kitomis formomis, ypač ten, kur abiejų pusių interesas yra apčiuopiamas ir tiesiogiai susijęs su gynybiniais pajėgumais.