Tag: Ukraina

  • „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    Ukrainos tyrėjai paskelbė pirmines išvadas apie Rusijos raketos „Oriešnik“ likučius, rastus po smūgio Kyjivo srityje. Anot jų, surinkti fragmentai rodo vaizdą, kuris gerokai skiriasi nuo Maskvos skelbtų teiginių apie tariamai proveržinę kinetinę ginkluotę.

    Ataka siejama su masiniu Ukrainos apšaudymu naktį iš gegužės 24 į 25 dieną. Ukrainos pusė teigia, kad buvo panaudotos dvi „Oriešnik“ raketos, nes pirmasis paleidimas galėjo būti nesėkmingas, o antrasis smogė į Bila Cerkvą.

    Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas yra nurodęs, kad raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro poligono, o tai būtų bent trečias šio tipo sistemos panaudojimas kovinėmis sąlygomis. Pranešta, kad per šį smūgį aukų nefiksuota, o tai paskatino abejones dėl realaus ginklo paskirties.

    Tyrėjų teigimu, nuolaužose identifikuotas kovinės dalies segmentavimo modulis, leidžiantis daryti prielaidą apie šešių pagrindinių segmentų konfigūraciją. Tokia sandara galėtų paaiškinti kelių smūgio taškų pobūdį, matomą vaizdo įrašuose ir nuotraukose po atakų.

    Didžiausią dėmesį patraukė tai, kad aptikta elementų, panašių į kovinių galvučių maketus, o ne įprastas sprogstamąsias kovines galvutes. Pasak ukrainiečių, šiuo atveju raketa galėjo gabenti sunkius metalo ir betono blokus be sprogmenų, todėl susidarę krateriai būtų kelių metrų skersmens, tačiau be požymių, būdingų galingai detonacijai.

    Taip pat skelbiama, kad rasti valdymo ir nukreipimo sistemos komponentai, laidynai, o dalies elektronikos gamybos datos gali rodyti, jog naudotos ne naujausios partijos detalės. Ukrainos tyrėjai tvirtina, kad šiame pavyzdyje esą dominuoja rusiškos ir baltarusiškos kilmės elektronika, kas išsiskiria iš ankstesnių viešai aptartų atvejų, kai Rusijos ginkluotėje aptikta ir vakarietiškų dalių.

    Ukrainos pusė daro išvadą, kad dabartiniu pavidalu „Oriešnik“ galėjo būti naudojamas kaip politinė ir karinė demonstracija, o ne kaip priemonė masiškai naikinti įtvirtintus ar giliai paslėptus taikinius. Vis dėlto tyrimas tęsiasi, o galutinės išvados priklausys nuo papildomų fragmentų analizės ir duomenų palyginimo su kitais panaudojimo atvejais.

  • Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija paskelbė sprendimą perduoti Ukrainai naikintuvus „Gripen“, kurie, Stokholmo vertinimu, gali reikšmingai sustiprinti šalies oro gynybą ir aviacijos pajėgumus tiek artimiausiu metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Sprendimas pristatytas kaip politinis ir karinis lūžis po ilgiau nei metus trukusių diskusijų.

    Skelbiama, kad Ukraina turėtų gauti 16 naudotų, tačiau pilnai operacinių „Gripen“ C/D. Pristatymų pradžia siejama su 2026 metų pradžia, o ukrainiečių pilotų ir technikų rengimas jau vyksta, kad orlaiviai būtų integruoti kuo greičiau.

    „Tai realus žingsnis, kuris gali pakeisti Ukrainos galimybes ore, jei bus užtikrintas spartus parengimas ir logistikos grandinės“, – sakė karo aviacijos ekspertas Andrij Charuk.

    „Gripen“ – Švedijos bendrovės „Saab“ sukurta platforma, projektuota veikti sudėtingomis sąlygomis prieš stipresnį priešininką. Šio tipo naikintuvai garsėja galimybe kilti iš trumpų takų ir net nuo kelių atkarpų, greitu perapginklavimu ir santykinai mažais logistinio aptarnavimo reikalavimais.

    Ukrainai tai ypač aktualu dėl nuolatinių smūgių aerodromams ir būtinybės dažnai perdislokuoti techniką. Tokios savybės gali leisti lanksčiau planuoti oro operacijas ir geriau išlaikyti aviaciją kovinėje parengtyje.

    Dideliu pranašumu laikoma ir ginkluotės integracija. „Gripen“ gali naudoti ne tik įprastas oras–oras raketas, bet ir didesnio nuotolio „Meteor“, kurią NATO šalyse vertina kaip vieną pažangiausių šios klasės sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didesnis „Meteor“ nuotolis ir modernios taikinių aptikimo bei valdymo sistemos teoriškai leistų ukrainiečių pilotams efektyviau kovoti su priešo orlaiviais dar iki priartėjant prie artimo kontakto zonų. Tačiau realus efektas priklausys nuo to, kiek greitai bus parengtos įgulos, suderintos procedūros ir užtikrintos atsarginių dalių tiekimo grandys.

    Lygiagrečiai Švedija atveria Ukrainai kelią svarstyti modernesnes „Gripen“ E/F versijas, kurios turi AESA radarus, sustiprintas elektroninės kovos priemones ir didesnį kovinį potencialą. Viešai minimi ir Ukrainos tikslai ilgainiui turėti gerokai didesnį parką, kai kuriais vertinimais – iki 100–150 orlaivių, nors toks skaičius reikštų ilgametį finansavimo, gamybos ir mokymo maratoną.

    Vis dėlto išlieka ir praktiniai iššūkiai. Ukraina jau įsisavina vakarietiškas platformas, įskaitant F-16, o skirtingų tipų naikintuvai reiškia atskiras techninės priežiūros sistemas, skirtingus mokymus, atsarginių dalių sandėlius ir ginkluotės integracijos darbus.

    Dėl to karinės planavimo grandys akcentuoja, kad lemiamas veiksnys bus ne vien orlaivių skaičius, bet ir integracijos tempas. Jei mokymas, infrastruktūra ir logistika bus suderinti, „Gripen“ gali tapti dar viena svarbia grandimi stiprinant Ukrainos oro erdvės kontrolę ir atgrasymą.

  • Panevėžys Ukrainai perduoda autobusą evakuacijai: kam jis bus naudojamas ir kas koordinuos

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui suteikti humanitarinę pagalbą Ukrainai ir neatlygintinai perduoti Panevėžiui priklausantį autobusą „Neoplan N1116“ Zdolbunivo miesto savivaldybei. Autobusas bus skirtas civilių gyventojų evakuacijai iš pavojingų teritorijų į saugesnes vietas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tai nėra simbolinis gestas, o praktinė pagalba, kurios karo sąlygomis nuolat reikia vaikams, moterims ir kitiems pažeidžiamiems žmonėms. Sprendimas priimtas atsižvelgus į Zdolbunivo savivaldybės prašymą turėti 40–50 vietų transporto priemonę evakuacijos ir pervežimo užduotims.

    Kas inicijavo pagalbą?

    Į Panevėžio miesto savivaldybę šių metų balandžio viduryje kreipėsi Zdolbunivo miesto meras Vladyslavas Sukhlyakas. Savivaldybė nurodė, kad reikalingas autobusas padėtų organizuoti gyventojų pervežimą iš rizikingų regionų, kai situacija tampa nesaugi.

    Įvertinus poreikį, humanitarinei paramai pasirinktas autobusas, kurį patikėjimo teise valdė Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centras. Nurodoma, kad įstaigos veikloje ši transporto priemonė nebebuvo naudojama, todėl galėjo būti skirta pagalbai.

    Kaip bus užtikrintas perdavimas?

    Panevėžys skelbia, kad humanitarinės pagalbos perdavimui pritarė Užsienio reikalų ministerija, o pats perdavimo procesas bus koordinuojamas per Ukrainoje registruotą labdaros fondą „Nezlamnist.UA“. Šis fondas yra įtrauktas į Ukrainos humanitarinės pagalbos gavėjų registrą.

    Fondas tarpininkaus organizuojant autobuso pristatymą iš Panevėžio į Zdolbunivą. Tokia schema leidžia aiškiau apibrėžti atsakomybes, supaprastinti logistiką ir užtikrinti, kad transporto priemonė pasiektų konkrečią paskirtį vykdančią savivaldybę.

    Ką leidžia įstatymas?

    Sprendimas perduoti autobusą remiasi Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis. Jose numatyta, kad turtas, skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas kitų valstybių institucijoms, savivaldybėms ar viešiesiems juridiniams asmenims.

    Panevėžio savivaldybė pažymi, kad karo Ukrainoje kontekste savivaldybių parama dažnai virsta konkrečiais sprendimais vietoje, kai svarbiausia yra greitas ir saugus žmonių išgabenimas. Tokios transporto priemonės ypač reikalingos organizuojant evakuaciją, kai alternatyvios susisiekimo galimybės yra ribotos arba nesaugios.

  • Trakų savivaldybės parama Ivano Frankivskui: miestą pasiekė 200 kW generatorius

    Trakų savivaldybės parama Ivano Frankivskui: miestą pasiekė 200 kW generatorius

    Trakų rajono savivaldybės nupirktas 200 kW galios generatorius pasiekė Ukrainos miestą Ivano Frankivską. Įrenginys skirtas stiprinti miesto energetinį atsparumą ir užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą kritinėms paslaugoms.

    Tokio galingumo generatoriai ypač svarbūs karo sąlygomis, kai energetikos infrastruktūra patiria atakas, o elektros tiekimas gali būti nutraukiamas net kelioms valandoms ar dienoms. Atsarginiai energijos šaltiniai leidžia tęsti ligoninių, vandens tiekimo, ryšių, šildymo sistemų ir civilinės saugos centrų darbą.

    20 metų partnerystė

    Šiais metais Trakų rajono savivaldybės ir Ivano Frankivsko bendradarbiavimui sukanka 20 metų. Per šį laiką ryšiai plėtoti kultūros ir švietimo srityse, o prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje partnerystė įgavo ir nuoseklios humanitarinės pagalbos kryptį.

    Savivaldybė pabrėžia, kad bendradarbiavimas žengia į naują etapą: vyksta konsultacijos dėl galimo dalyvavimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektuose. Taip pat aptariamos bendros iniciatyvos ir ilgalaikės partnerystės kryptys, kurios apimtų ne tik paramą, bet ir praktinį institucijų bendradarbiavimą.

    Kodėl svarbus energetinis atsparumas?

    Energetinis atsparumas savivaldybėms reiškia gebėjimą palaikyti esmines paslaugas net sutrikus elektros tiekimui ar pažeidus infrastruktūrą. Ukrainos miestams tai tampa kasdieniu iššūkiu, todėl generatoriai, baterijų sistemos ir kiti rezerviniai sprendimai dažnai yra kritiškai reikalingi.

    Ivano Frankivsko miesto vadovų ir gyventojų vardu Trakų rajono savivaldybei perduota padėka už humanitarinę pagalbą ir prisidėjimą stiprinant miesto energetinį atsparumą. Savivaldybė nurodo, kad tokia parama yra konkreti ir greitai pritaikoma priemonė, turinti tiesioginį poveikį kasdienėms paslaugoms.

  • Biržų tarybos 38-asis posėdis: parama gimus vaikui didėja, patvirtintos mokesčių ir atliekų lengvatos

    Biržų tarybos 38-asis posėdis: parama gimus vaikui didėja, patvirtintos mokesčių ir atliekų lengvatos

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metų gegužės 28 dieną surengė 10-ojo šaukimo 38-ąjį posėdį, kuriame dalyvavo visi 25 tarybos nariai. Darbotvarkėje buvo numatytas 21 klausimas, taip pat pateikta papildomos informacijos ir į darbotvarkę bendru sutarimu įtrauktas papildomas sprendimo projektas.

    Posėdžio pradžioje meras pakvietė tylos minute pagerbti Biržų garbės piliečių Antano Dauguviečio ir Manto Kvedaravičiaus atminimą, artėjant jų gimimo metinėms. Taip pat tarybos nariai buvo pakviesti po posėdžio apsilankyti jų kapuose.

    Svarbiausi sprendimai gyventojams

    Posėdyje patikslintos materialinės paramos skyrimo tvarkos nuostatos, daugiau dėmesio skiriant faktinių gyvenimo sąlygų įvertinimui ir aiškesniam procedūrų taikymui. Savivaldybė taip pat išplėtė galimybes skirti tikslinę pašalpą onkologinėmis ligomis sergantiems gyventojams.

    Vienas labiausiai gyventojams juntamų pokyčių – iki 300 eurų padidinta vienkartinė parama gimus vaikui. Savivaldybė akcentuoja, kad tokio pobūdžio išmokos savivaldos lygmeniu dažniausiai koreguojamos atsižvelgiant į šeimų patiriamas pradinias išlaidas ir siekį stiprinti demografinį patrauklumą.

    Taryba patvirtino ir atnaujintą Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašą. Dokumente aiškiau apibrėžta prašymų ir dokumentų pateikimo eiga, sprendimų priėmimo principai bei paramos skyrimas išimties tvarka, kai būtina apsaugoti pažeidžiamiausius namų ūkius ir mažinti piktnaudžiavimo rizikas.

    Biudžetas, nekilnojamasis turtas ir rinkliavos

    Posėdyje pakeistas ir 2026–2028 metų biudžetą apibrėžiantis sprendimas: patvirtinta, kad 2026 metų biudžetas sudarytas iš 63 349 784 eurų pajamų, 2 275 952 eurų metų pradžios lėšų likučio ir 66 571 736 eurų išlaidų. Nurodyta, kad 946 859 eurai numatyti paskoloms grąžinti.

    Taryba nustatė pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį – 450 000 eurų, taip pat patvirtino 2027–2028 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Sprendimai apėmė skirtingas turto kategorijas, įskaitant tarifus už apleistą turtą bei vėjo elektrines.

    Atsižvelgiant į socialinės apsaugos poreikius ir gyventojų prašymus, pakeisti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatai, numatant lengvatas socialiai pažeidžiamoms grupėms. Savivaldybės pateiktais duomenimis, rajone yra 219 šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, 256 asmenys, kuriems nustatytas individualios pagalbos kompensacijos poreikis, 508 asmenys, netekę 75 proc. ir daugiau darbingumo, bei 23 vaikai su sunkia negalia.

    Švietimas, bendruomenės ir turtas Ukrainai

    Taryba patvirtino sportininkų, pasiekusių aukštų rezultatų, ir juos parengusių trenerių apdovanojimų skyrimo tvarką. Taip pat pritarta, kad savivaldybės administracija partnerio teisėmis dalyvautų teikiant projekto paraišką dėl Kilučių vandens pramogų parko įkūrimo, numatant savivaldybės prisidėjimą prie finansavimo ir projekto įgyvendinimo.

    Posėdyje sudaryta Istorinės atminties įamžinimo Biržų rajono savivaldybėje komisija, į kurią įtraukti tarybos frakcijų atstovai, savivaldybės administracijos specialistai ir visuomenės deleguoti nariai. Savivaldybė tikisi, kad komisija užtikrins aiškesnį sprendimų priėmimą dėl atminimo ženklų ir iniciatyvų, kai savivaldybė susiduria su skirtingais bendruomenių lūkesčiais.

    Taip pat patvirtinta atnaujinta Visos dienos mokyklos tvarka, siekiant aiškiau apibrėžti veiklos modelius, vaikų priėmimą, finansavimo ir mokesčių taikymą bei sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Galiausiai nuspręsta savivaldybės administracijai perduoti elektros generatorių, kurio nebereikia UAB „Biržų vandenys“, o savivaldybė planuoja jį skirti humanitarinei pagalbai Ukrainai.

  • Britų žvalgyba prabilo apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: artėja prie 500 tūkst.

    Britų žvalgyba prabilo apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: artėja prie 500 tūkst.

    Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos tarnybos GCHQ vadovė Anne Keast-Butler viešai įvardijo, kokio masto, Londono vertinimu, yra Rusijos netektys kare prieš Ukrainą. Pasak jos, nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais vasarį žuvo beveik 500 000 Rusijos karių.

    Tokio lygio britų žvalgybos vadovės pareiškimas išsiskiria tuo, kad valstybės paprastai itin atsargiai kalba apie tikslų priešo nuostolių skaičių ir retai pateikia vieną aiškią sumą. Ši žinutė signalizuoja, kad JK vertinimai yra gerokai didesni nei viešai patvirtinamų atvejų skaičius, sudaromas iš atvirų šaltinių.

    „Nuo invazijos pradžios beveik 500 000 Rusijos karių žuvo“, – sakė Anne Keast-Butler.

    Atvirais šaltiniais besiremiančios nepriklausomos analizės dažnai skaičiuoja patvirtintus žuvusiuosius pagal nekrologus, kapinių įrašus ir regioninę statistiką, tačiau tokie metodai neišvengiamai fiksuoja tik dalį realaus vaizdo. Dėl informacijos slėpimo, pranešimų fragmentiškumo ir mobilizacijos masto tikrasis skaičius gali būti reikšmingai didesnis, nei pavyksta patikrinti viešai.

    GCHQ vadovė taip pat pabrėžė, kad net ir patirdama didelius nuostolius Rusija tęsia puolamuosius veiksmus, nors kai kuriose kryptyse, britų vertinimu, yra priversta koreguoti planus ir trauktis. Tokia dinamika rodo, kad Maskva yra pasirengusi ilgalaikiam karui, kompensuodama praradimus mobilizacija ir dideliu personalo naudojimu.

    Karo laukas persikelia ir už fronto

    Pasak A. Keast-Butler, konfliktas apima ne vien tiesiogines kovas Ukrainoje, bet ir platesnį hibridinių priemonių spektrą. Tarp grėsmių ji išskyrė kibernetines atakas, bandymus paveikti demokratinius procesus ir veiksmus, nukreiptus prieš infrastruktūrą bei logistiką.

    Jos teigimu, žvalgybos ir saugumo institucijos siekia užkardyti Rusijos operacijas, kurios gali apimti tiek technologijų kontrabandą, tiek sabotažo bandymus, tiek kitas slaptas priemones. Šiame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su sąjungininkais ir greitam grėsmių identifikavimui.

    Kodėl skaičiai skiriasi?

    Karo nuostolių skaičiavimai paprastai skiriasi dėl metodikos ir prieigos prie duomenų. Valstybinės institucijos gali remtis žvalgybine informacija, perimtais ryšiais ar kitais uždarais šaltiniais, o nepriklausomi tyrėjai dažniau apsiriboja viešai patikrinamais įrodymais.

    Dėl to viešumoje neretai egzistuoja keli lygiagrečiai skaičiai: patvirtintų žuvusiųjų, tikėtinų žuvusiųjų ir bendrų nuostolių, kurie gali apimti ir sužeistuosius bei dingusius. Britų pareigūnės įvardyta beveik 500 000 žuvusiųjų riba yra vienas ryškiausių pastarojo meto vertinimų, galinčių paveikti ir politines diskusijas dėl karo trukmės bei Rusijos pajėgumų.

  • Maskva panikuoja po dronų smūgių: rusai ant dangoraižio montuoja „Pancyr“ sistemą

    Maskva panikuoja po dronų smūgių: rusai ant dangoraižio montuoja „Pancyr“ sistemą

    Po pastarųjų Ukrainos dronų atakų Maskvoje Rusija ėmėsi neįprastų priemonių stiprindama oro gynybą pačiame sostinės centre. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ant vieno dangoraižio stogo keliama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema „Pancyr“.

    Įraše užfiksuota, kaip sunkusis sraigtasparnis Mi-26 ant Nordstar dangoraižio Maskvoje stogo nuleidžia stacionarią „Pancyr-SMD“ versiją. Pastatas yra maždaug 5 kilometrų atstumu nuo Kremliaus, todėl toks dislokavimas vertinamas kaip bandymas uždengti jautriausią miesto zoną.

    Reakcija į dronų grėsmę

    Papildomos oro gynybos priemonės sostinėje siejamos su didėjančiu dronų keliamu pavojumi, kuris pastaraisiais metais tapo nuolatiniu karo elementu. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir smūgiams į infrastruktūrą, pramonės objektus bei logistikos mazgus.

    Rusijos informacinėje erdvėje tokie vaizdai paprastai pateikiami kaip prevencinis pasirengimas, tačiau pats sprendimas kelti sistemą ant aukštuminio pastato rodo, kad grėsmė vertinama rimtai. Miestų oro gynybai svarbus ne tik radarų matomumas, bet ir galimybė greitai apšaudyti mažus, žemai skrendančius taikinius.

    Kas yra „Pancyr-SMD“

    „Pancyr-SMD“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta saugoti strateginius objektus nuo dronų ir raketinių grėsmių. Ji laikoma stacionaria „Pancyr-SM“ šeimos versija, kai įranga pritaikoma ilgalaikei konkretaus taško gynybai.

    Sistemos pagrindą sudaro pilnai besisukantis bokštelis su radarais ir optoelektroniniais jutikliais, skirtais aptikti ir sekti taikinius maždaug 40–45 kilometrų atstumu. Skelbiama, kad kompleksas gali vienu metu sekti iki 40 taikinių ir atakuoti kelis iš jų, priklausomai nuo konfigūracijos.

    Kodėl dangoraižiai tampa pozicijomis

    Didmiesčiuose dronai dažnai skrenda žemai, naudodami pastatus kaip priedangą, o tai apsunkina ankstyvą aptikimą. Aukštai iškelta oro gynybos sistema teoriškai suteikia geresnę apžvalgą ir leidžia veiksmingiau dengti svarbius administracinius bei infrastruktūros objektus.

    Vis dėlto tokios priemonės turi ir ribojimų: tankiai apgyvendintose teritorijose bet koks perėmimas kelia riziką dėl nuolaužų, taip pat sudėtinga užtikrinti, kad visos mažos, lėtos ir žemai skrendančios platformos būtų laiku identifikuotos. Dėl to pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sluoksniuotai gynybai, kuri apima ir radijo elektroninės kovos priemones bei papildomus aptikimo sensorius.

    „Dronų karas parodė, kad net ir sostinės nebegali jaustis visiškai saugios, todėl oro gynyba vis dažniau perkeliama arčiau svarbiausių objektų“, – sakė karinės aviacijos ir oro gynybos srities analitikas.

    „Pancyr“ sistemų efektyvumas viešojoje erdvėje vertinamas prieštaringai, nes karo metu ne kartą pasirodė pranešimų apie nepataikymus į mažus taikinius. Vis dėlto Rusija toliau remiasi šia platforma kaip viena pagrindinių trumpojo nuotolio gynybos priemonių tiek fronte, tiek svarbių objektų apsaugai šalies viduje.

  • Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukraina surengė dar vieną tolimojo nuotolio smūgį Rusijos užnugaryje, nukreiptą į vieną svarbiausių Rusijos taktinės aviacijos mazgų. Taikiniu tapo Baltimoro karinė oro bazė Voroneže, iš kurios, kaip nurodo nepriklausomi stebėtojai, reguliariai kyla bombonešiai Su-34, naudojami atakoms prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgis, apie kurį pranešta gegužės 27 dieną, buvo suduotas maždaug už 170 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Socialiniuose tinkluose išplito Voronežo gyventojų vaizdo įrašai, kuriuose matyti gaisrai ir virš bazės kylantys dūmai, o geolokacijos analizė leido tikėtiną smūgio vietą sieti su šiaurine komplekso dalimi.

    Preliminariai vertinama, kad galėjo būti apgadinti techninės priežiūros objektai ir lėktuvų stovėjimo zonos, tačiau oficialių patvirtintų nuostolių duomenų viešai nepateikta. Baltimoro bazė siejama su 47-uoju aviacijos pulku, kurio pagrindą sudaro būtent Su-34 orlaiviai.

    Šie lėktuvai Rusijos arsenale laikomi vienais svarbiausių vykdant smūgius valdomomis ir sparnuotosiomis bombomis, tarp jų ir KAB tipo sklandančiomis bombomis, kuriomis siekiama smogti iš didesnio nuotolio, mažinant riziką lėktuvams. Pastaraisiais mėnesiais tokio tipo ginkluotė dažnai minima kaip viena pagrindinių grėsmių fronto miestams ir priekinėms pozicijoms, nes leidžia atakuoti, išlaikant orlaivius toliau nuo dalies oro gynybos priemonių.

    Karinės analizės požiūriu, smūgiai į bazes, esančias toliau nuo fronto linijos, yra sudėtingi, bet gali turėti neproporcingai didelį efektą. Jei priešininkas priverstas perdislokuoti aviaciją į tolimesnius aerodromus, paprastai mažėja kovinių skrydžių tempas, ilgėja reagavimo laikas, didėja logistikos apkrova ir techninės priežiūros išlaidos.

    Tą pačią dieną pranešta ir apie galimą ataką prieš aviacijos remonto infrastruktūrą Taganroge, kuri siejama su pajėgumais aptarnauti įvairių tipų orlaivius. Rusijos institucijos patvirtino patį atakų faktą ir raketinės ginkluotės panaudojimą, kartu teigdamos, kad oro gynyba perėmė tik vieną raketą iš neįvardyto skaičiaus.

    Nepriklausomi stebėtojai pabrėžia, kad tokių incidentų pasekmių vertinimas dažnai užtrunka, nes tikslūs pažeidimai ir jų įtaka skrydžių intensyvumui paaiškėja tik po kelių dienų ar savaičių. Vis dėlto taikinio pasirinkimas rodo siekį riboti Rusijos taktinės aviacijos galimybes ir mažinti spaudimą Ukrainos frontui bei miestams.

  • Neringa plečia ryšius su Ukraina: trišalė sutartis su Bojarka ir Koblevės savivaldybėmis

    Neringa plečia ryšius su Ukraina: trišalė sutartis su Bojarka ir Koblevės savivaldybėmis

    Neringos savivaldybė pasirašė trišalę partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį su dviem Ukrainos savivaldybėmis – Bojarkos miesto ir Koblevės. Sutartis patvirtina šalių siekį stiprinti tiesioginius ryšius ir kartu vykdyti bendras iniciatyvas.

    Dokumentas pasirašytas nuotoliniu būdu Neringos savivaldybės tarybos posėdžio metu, prisijungus Ukrainos savivaldos atstovams. Sutartį pasirašė Neringos meras Darius Jasaitis, Bojarkos meras Oleksandras Zarubinas ir Koblevės meras Volodymyras Panyčius.

    Neringa su Koblevės savivaldybe bendradarbiauja nuo 2022 metų, o naujasis susitarimas šį ryšį įtvirtina ir praplečia. Koblevės savivaldybė Mykolajivo srityje vienija dešimt gyvenviečių ir, kaip kurortinė teritorija prie Juodosios jūros, turi panašių iššūkių bei galimybių kaip ir Neringa.

    Į partnerystę įsitraukusi Bojarka yra Kijevo srityje, todėl trišalis formatas atveria platesnes galimybes projektams skirtinguose Ukrainos regionuose. Savivaldybės tikisi, kad bendradarbiavimas padės greičiau apsikeisti praktika ir pritaikyti sprendimus tiek kasdienėms paslaugoms, tiek ilgalaikiam atsigavimui.

    Sutartyje numatytas bendradarbiavimas kultūros, švietimo, aplinkosaugos, socialinėje, turizmo ir rekreacijos srityse. Taip pat planuojama plėtoti veiklas jaunimo politikos, klimato kaitos, bendruomenių atsparumo ir tarptautinių projektų kryptyse.

    Susitarimas siejamas su Ukrainoje vykdomu nacionaliniu projektu Petys į petį: sutelktos bendruomenės, kuriuo skatinama tarptautinė savivaldybių partnerystė ir praktinė pagalba bendruomenėms. Tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendriems mokymams, institucijų stiprinimui ir paramos iniciatyvoms, kurios vėliau gali peraugti į ilgalaikius vystymo projektus.

    „Tikiu, kad ši partnerystė bus ne tik formalus bendradarbiavimo susitarimas. Tai ir solidarumo, draugystės bei bendrų vertybių išraiška“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Sutartis galioja neterminuotai ir bus tęsiama tol, kol šalys matys praktinį bendradarbiavimo poreikį. Savivaldybės pabrėžia, kad reali sutarties vertė bus matuojama konkrečiomis veiklomis, projektų rezultatais ir bendruomenėms suteikiama nauda.

  • Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius toliau didina toliašaudžių smūgių potencialą: bendrovė „Fire Point“ pranešė modernizavusi smogiamąjį droną FP-2. Pasak įmonės atstovų, jo keliamoji galia padidinta iki 200 kilogramų, o su tokiu kroviniu aparatas turėtų įveikti iki 370 kilometrų.

    FP-2 laikomas ankstesnio strateginės paskirties FP-1 vystymu, tačiau jo paskirtis kitokia. Jei FP-1 siejamas su atakomis giliai už fronto linijos, tai FP-2 projektuojamas operaciniams ir taktiniams smūgiams, kai svarbiausia yra sunkesnė kovinė galvutė ir lankstesnis panaudojimas trumpesniais nuotoliais.

    Iki šiol buvo kalbama apie FP-2 versiją, galinčią gabenti maždaug 100 kilogramų užtaisą, tačiau naujausias atnaujinimas šią ribą padvigubina. Mainais realus veikimo nuotolis nurodomas mažesnis ir siekia apie 200–370 kilometrų, priklausomai nuo konfigūracijos ir krovinio.

    „Pakeitimai apėmė sparnų konstrukciją ir varomąją sistemą, kad su 200 kilogramų kroviniu būtų įmanomas iki 370 kilometrų nuotolis“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas Denisas Štilermanas.

    Modernizacija siejama ir su pažangesnėmis optoelektroninėmis sistemomis, kurios, kaip teigiama, leidžia droną valdyti realiuoju laiku. Toks sprendimas svarbus ne tik taikinių paieškai ir identifikavimui, bet ir korekcijoms skrydžio metu, kai keičiasi oro gynybos situacija ar atsiranda alternatyvūs taikiniai.

    Gamintojas taip pat akcentuoja daugiafunkciškumą: FP-2 gali būti pritaikytas kaip mažesnių FPV tipo dronų nešėjas arba platforma nekreipiamosioms aviacinėms raketoms. Tokia koncepcija išplečia panaudojimo scenarijus ir artina dronus prie modulinės, keičiamais elementais paremtos ginkluotės logikos.

    Kariniu požiūriu tai dera su Ukrainos pastangomis sistemingai didinti spaudimą Rusijos užnugariui, ypač logistikos maršrutams, amunicijos sandėliams ir karinei infrastruktūrai. Pastaraisiais metais būtent bepiločių priemonių masiškumas, palyginti nedidelė kaina ir greitas modernizavimo ciklas tapo vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių mūšio lauko dinamiką.

    „Fire Point“ teigia, kad vienas svarbiausių atnaujinimo elementų yra perėjimas prie nuosavų variklių ir vietoje gaminamų komponentų. Toks žingsnis paprastai vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo importo, lengvinti tiekimo grandinės rizikas ir kartu didinti gamybos mastą.

    Be FP-2, bendrovė mini dar vieną kryptį: vystomas priešlėktuvinių raketų projektas FP-7. Įmonės teigimu, siekiama sukurti sprendimus, kurie teoriškai galėtų prisidėti ir prie sudėtingesnių taikinių perėmimo, tačiau tokie pajėgumai priklauso nuo bandymų rezultatų, sensorių, valdymo sistemų ir integracijos į oro gynybos architektūrą.

    Bendra tendencija akivaizdi: karo sąlygomis inovacijų ciklas trumpėja, o DI ir pažangūs sensoriai vis dažniau derinami su paprastesnėmis, bet masiškai gaminamomis platformomis. Tai reiškia, kad technologinės lenktynės dronų srityje greičiausiai tik aštrės, o sprendimus nulems ne vien maksimalus nuotolis, bet ir gamybos tempas, atsparumas trukdymui bei tikslumas realiomis kovos sąlygomis.