CP v2

Tag: Ukrainos atstatymas

  • Ukrainos atstatymas – proga Lenkijos verslui? Po URC Gdanske MĮV vis dar prašo garantijų

    Gdanske surengta Ukrainos atstatymo konferencija Ukraine Recovery Conference (URC) tapo vienu svarbiausių šių metų regiono verslo ir politikos susitikimų. Dalyviai pabrėžė, kad renginys organizacine ir turinio prasme buvo ypač sėkmingas, o diskusijose daug dėmesio skirta ne tik ekonomikai, bet ir saugumui bei gynybai.

    URC formatas tradiciškai orientuotas į tarptautinių partnerių įsipareigojimus ir konkrečius projektus, tačiau šiemet išryškėjo ir kita tema: ar mažos ir vidutinės įmonės iš tiesų gali realiai įsitraukti į Ukrainos atstatymą. Nors viešai kalbama apie didžiules galimybes, dalis verslo atstovų vis dar vertina rizikas kaip per dideles.

    Kas po URC pasikeitė?

    Konferencijoje akcentuota, kad Ukrainos atstatymo darbai bus ne vien statybos projektai, bet ir logistikos, energetikos, skaitmenizacijos, infrastruktūros, pramonės bei gynybos pramonės grandinių atnaujinimas. Tai atveria nišas tiek didelėms korporacijoms, tiek specializuotiems rangovams ar technologijų tiekėjams.

    Polsko ir Ukrainos prekybos bendruomenės atstovai pabrėžė, kad URC turinio kokybė išsiskyrė įtrauktu saugumo ir gynybos komponentu, kuris tapo neatsiejamas nuo bet kokių investicinių planų. Taip pat išskirtas analitinis „think-tankų“ forumas, kuriame ekspertai lygino rizikų vertinimus ir siūlė praktinius sprendimus.

    „Dalyvavau URC Berlyne ir Romoje, ir turiu pripažinti, kad ši konferencija buvo geriausia visais atžvilgiais: tiek turiniu, tiek organizavimu“, – sakė Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų pirmasis viceprezidentas Dariuszas Szymczycha.

    Finansavimas auga, bet rizika išlieka

    Europos Komisija paskelbė apie naujus finansinius srautus Ukrainai, įskaitant paramą, susijusią su gynybiniais pajėgumais, pavyzdžiui, dronų gamyba ir technologijų plėtra. Verslui tai svarbus signalas, kad ES rems ne tik humanitarines ar socialines iniciatyvas, bet ir pramoninį pajėgumą bei tiekimo grandines.

    Vis dėlto savivaldai ir regioniniams projektams skirti instrumentai ne visur juda taip greitai, kaip tikėtasi. Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad dalis susitarimų dėl savivaldybių komponento vis dar buvo derinimo stadijoje, todėl projektų „vamzdynas“ regionuose gali vėluoti.

    Smulkus verslas laukia garantijų

    URC pasirengime dalyvavę rangovai ir paslaugų teikėjai pabrėžė, kad praktinių galimybių yra, tačiau MĮV labiausiai stabdo investicinė rizika. Jų vertinimu, proveržį lemtų aiškūs rizikos mažinimo mechanizmai: valstybinės ar ES garantijos, draudimas, finansinės priemonės, leidžiančios saugiau dirbti aukštos rizikos aplinkoje.

    Kita dalis verslo atstovų akcentuoja, kad smulkesnės įmonės dažnai geba greitai įgyvendinti projektus ir efektyviau valdyti biudžetus, tačiau be institucinės apsaugos investicijos tampa per jautrios saugumo, mokėjimų ir teisinio stabilumo neapibrėžtumui. Tai lemia, kad potencialas matomas, bet sprendimai atidedami.

    „Tikras lūžis mažoms ir vidutinėms įmonėms įvyks tada, kai plačiau atsiras riziką ribojantys mechanizmai, tokie kaip valstybinės ar ES garantijos“, – sakė BWS EXPO PLUS viceprezidentas Jakubas Czub.

    Kaip vienas iš praktinių žingsnių įvardyti ir Lenkijos vystymo banko Bank Gospodarstwa Krajowego susitarimai su Ukrainos finansų institucijomis. Skelbiama, kad bendradarbiavimas apims bendrus investicinius projektus, finansinių instrumentų vystymą ir paramą MĮV, kad į Ukrainos rinką galėtų žengti ne tik didieji žaidėjai.

    Tuo pat metu dalis projektų vis dažniau planuojami tarptautinių konsorciumų principu, kai kompetencijos sujungiamos tarp kelių šalių įmonių. Tokie modeliai leidžia paskirstyti riziką, lengviau pritraukti finansavimą ir sukurti patikimesnę tiekimo grandinę nuo inžinerijos iki technologijų diegimo.

  • Lenkų įmonė „Control Process“ teigia išstumta iš Lvivo statybų: miestas ginčija 10 mln. eurų skolą

    Lenkijos bendrovė „Control Process“ viešai teigia netekusi galimybės tęsti atliekų tvarkymo infrastruktūros projektą Lvive Ukrainoje, nors didžioji darbų dalis, anot jos, jau buvo atlikta. Įmonės atstovai sako, kad savivaldybė nutraukė sutartį, užblokavo patekimą į statybvietę ir neatsiskaitė už atliktus darbus.

    Bendrovė tvirtina, kad ginčas sukasi apie maždaug 10 mln. eurų mokėjimą už darbus, kurie, jos teigimu, buvo įvykdyti apie 95 proc. Taip pat keliami klausimai dėl sutarties vykdymo užtikrinimo priemonių ir to, ar rangovas turėjo realias galimybes greitai apginti savo interesus Ukrainos teisinėje aplinkoje.

    Kas tai per projektas?

    „Control Process“ nurodo laimėjusi konkursą objektui, susijusiam su atliekų apdorojimu Lvive, kurį finansuoti padėjo Europos Sąjungos lėšos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko instrumentai. Statybos startavo 2021 metais ir, pasak įmonės, tęsėsi net ir Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.

    Įmonės versija tokia: iki projekto pabaigos buvo likę apie du mėnesiai, o didesnė mokėjimų dalis turėjo būti sumokėta baigiamajame etape. Būtent šioje vietoje, pasak „Control Process“, ir kilo konfliktas, po kurio rangovas esą buvo eliminuotas iš projekto.

    Lvivo mero pozicija ir politinis atgarsis

    Lvivo miesto vadovybė su tokia interpretacija nesutinka. Meras Andrijus Sadovyj viešai aiškino, kad rangovas turėjo galimybių ištaisyti situaciją, tačiau to nepadarė, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti sutartį.

    Ginčas persikėlė ir į politinį lygmenį Lenkijoje: į situaciją sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, ragindamas gerbti arbitražo mechanizmus, kurie skirti civilizuotai spręsti komercinius nesutarimus. Tuo metu Lvivo meras viešai teigė, kad galutinis arbitražo sprendimas, apie kurį kalbama, esą neegzistuoja, ir kad ministrui pateikta informacija galėjo būti netiksli.

    Ką tai reiškia verslui Ukrainoje?

    Ši istorija tapo ryškiu signalu įmonėms, planuojančioms dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose: net ir esant tarptautiniam finansavimui, praktinis atsiskaitymų užtikrinimas bei ginčų sprendimas gali tapti ilgas ir brangus. Verslui tai reiškia didesnį dėmesį sutarties sąlygoms, garantijoms, mokėjimų grafikams bei realiam ginčų sprendimo keliui.

    Ekspertai pabrėžia, kad atstatymo projektuose ypač svarbu aiški viešųjų pirkimų ir priežiūros architektūra, skaidrūs atsiskaitymai ir veiksmingi arbitražo sprendimų pripažinimo mechanizmai. Kitaip rizika persikelia rangovams, o tai gali mažinti konkurenciją ir didinti projektų kainą.

  • Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Planai siejami su Ukrainos atstatymu

    Lenkijoje viešai aptariama idėja modernizuoti kelią nuo sienos iki Lvivo ir paversti jį pilnaverčiu greitkeliu. Tema siejama su artėjančiais tarptautiniais susitikimais dėl Ukrainos atstatymo ir galimų bendrų Lenkijos bei Ukrainos infrastruktūros projektų.

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūros vadovas Bartłomiejus Babuśka Lenkijos naujienų agentūrai yra sakęs, kad galimo susitarimo prieduose būtų įvardyta konkrečių bendrų investicijų eilė. Tarp pirmųjų minimų projektų – kelio M10 kryptis, jungianti pasienį su Lvivo regionu.

    M10: nuo dabartinio kelio iki greitkelio

    Šiuo metu M10 Ukrainoje apibūdinamas kaip vienos važiuojamosios dalies kelias, vedantis nuo Korczowa–Krakowiec pasienio punkto link Lvivo. Lenkijos pusėje ties siena baigiasi A4 magistralė, todėl diskusijose akcentuojama, kad logistiškai trūksta „tęsinio“ iki svarbaus Vakarų Ukrainos centro.

    Žiniasklaidoje aptariamas scenarijus, kad naujas greitkelis būtų statomas pasitelkiant Lenkijos finansavimą ir vykdomas pagal Lenkijos teisinį reguliavimą, numatant atskirą instituciją ar projekto valdymo vienetą. Tokia schema, pasak idėjos šalininkų, turėtų supaprastinti rangos ir tiekimo grandines Lenkijos įmonėms.

    Rinkliavos ir klausimas, kas uždirbtų

    Vienas daugiausia diskusijų keliantis aspektas – rinkliavos už važiavimą. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad kelias galėtų veikti koncesijos principu, o mokestis būtų taikomas tiek lengviesiems automobiliams, tiek krovininiam transportui.

    Pagal aptariamą modelį rinkliavų pajamos būtų nukreipiamos į Lenkijos valstybės biudžetą ir galėtų būti siejamos su Ukrainai suteiktų finansinių priemonių ar kreditavimo sprendimų aptarnavimu. Tai reikštų, kad infrastruktūros projektas būtų traktuojamas ne tik kaip geopolitinė parama, bet ir kaip ilgalaikė investicija su grąžos mechanizmu.

    „Mūsų vizija yra Ukrainos atstatymas per logistinę infrastruktūrą, kuri atvertų Lenkijos įmonėms kelią ne tik į Rytus, bet ir į platesnį Artimųjų Rytų regioną“, – sakė Bartłomiejus Babuśka.

    Praktinis grafikas kol kas išlieka neapibrėžtas: minima, kad projektavimo darbai teoriškai galėtų prasidėti dar karo metu, o reali statyba labiausiai priklausytų nuo saugumo situacijos ir politinių susitarimų. Tokiuose projektuose kritiniai tampa ne tik pinigai, bet ir rizikų valdymas, draudimas, rangovų sauga bei tarpvalstybiniai leidimai.

    Greitkelis iki Lvivo taip pat būtų platesnio logistikos paketo dalis: viešojoje erdvėje minimos ir kitos idėjos, pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelio jungtys, krovininių srautų terminalai Ukrainoje ar transporto koridorių plėtra iki Juodosios jūros regiono. Šie planai atspindi konkurenciją dėl būsimų prekybos maršrutų ir atstatymo užsakymų.

  • Londono biržoje – lūžis Ukrainai: į fondą įtrauktos 3 įmonės, pinigų banga tik prasideda

    Londono biržoje – lūžis Ukrainai: į fondą įtrauktos 3 įmonės, pinigų banga tik prasideda

    Londono vertybinių popierių biržoje pradėtas kotiruoti fondas, skirtas Ukrainos atstatymui, pirmą kartą įtraukė pačios Ukrainos įmonių akcijas. Tai reikšmingas posūkis investuotojams, kurie iki šiol dažniau rinkosi tarptautines bendroves, tik netiesiogiai susijusias su šalies ekonomika.

    Į „HANetf“ valdomą „Ukraine Reconstruction UCITS ETF“ įtrauktos trys bendrovės: dronų programinės įrangos įmonė „Swarmer“, telekomunikacijų bendrovė „Kyivstar“ ir geležies rūdos gamintoja „Ferrexpo“. Fondo tikslas – sudaryti paprastesnį ir reguliuojamą kelią investuoti į verslus, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį šalies atsigavime.

    Šis žingsnis svarbus ir dėl karo ekonomikos realijų: Ukrainos įmonėms trūksta užsienio kapitalo, o rizikos vertinimas išlieka aukštas. Tuo pat metu atstatymo sąnaudos tarptautiniuose vertinimuose jau siekia daugiau kaip 420 mlrd. eurų ir toliau didėja, todėl Kijevas pabrėžia, kad vien valstybės ir Vakarų parama ilgainiui gali būti nepakankama.

    Kaip veikia atstatymo ETF?

    ETF yra biržoje prekiaujamas fondas, leidžiantis investuotojams vienu sandoriu įsigyti kelių įmonių akcijų krepšelį. „Ukraine Reconstruction UCITS ETF“ veikia pagal UCITS taisykles, kurios Europoje laikomos vienu griežčiausių standartų dėl rizikų valdymo, skaidrumo ir investuotojų apsaugos.

    Fondo bazinis indeksas buvo perbalansuotas taip, kad dalis Ukrainos įmonių atitiktų likvidumo ir rinkos kapitalizacijos reikalavimus, būtinus UCITS produktui. Praktikoje tai reiškia, kad investuotojams atsiranda daugiau aiškumo dėl prekybos sąlygų, o įmonėms – didesnė galimybė būti pastebėtoms institucinių investuotojų.

    „Ukrainos poreikiams patenkinti reikės sutelkti ir viešąjį, ir privatų kapitalą“, – sakė „HANetf“ bendraįkūrėjas Hectoras McNeilas.

    Kodėl tai gali pakeisti žaidimo taisykles?

    Iki šiol daugelis atstatymo tematikos produktų rėmėsi įmonėmis, kurių ryšys su Ukraina buvo ribotas, pavyzdžiui, per projektus regione ar tiekimo grandines. Vietinių bendrovių įtraukimas leidžia fondui tiksliau atspindėti realius ekonomikos variklius, kurie išliks ir po karo.

    Tokio tipo fondai sukuria kitokią logiką nei dvišalė parama: investuotojas prisiima riziką, tačiau gauna ir finansinį interesą, jei įmonių veikla atsigauna. Vis dėlto rizikos išlieka didelės – nuo karo eigos ir infrastruktūros pažeidimų iki reguliavimo, valiutos ir likvidumo iššūkių, todėl tokios investicijos paprastai vertinamos kaip didesnės rizikos kategorija.

    „Swarmer“ tuo pačiu įtraukta ir į kitą „HANetf“ produktą – „Drone UCITS ETF“, kurio rinkos vertė, kaip skelbiama, yra kiek daugiau nei 15 mln. eurų. Tai rodo, kad su gynybos technologijomis susiję sprendimai Europos rinkose tampa atskira investavimo tema, ypač augant dronų vaidmeniui moderniuose konfliktuose ir saugumo politikoje.

    Rinkos dalyviai šį sprendimą vertina kaip signalą, kad didėja pasitikėjimas Ukrainos verslų integracija į platesnę Europos finansų ekosistemą. Tačiau fondo sėkmė priklausys ne tik nuo emocinio palaikymo, bet ir nuo įmonių gebėjimo užtikrinti veiklos tęstinumą, finansinę drausmę ir skaidrumą karo sąlygomis.