CP v2

Tag: Ukrainos dronai

  • Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Tylūs darbai, aiškūs skaičiai

    Rusija be didesnių viešų pranešimų modernizuoja civilinės gynybos infrastruktūrą Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tai rodo viešųjų pirkimų įrašai, kuriuose fiksuojami dešimčių objektų remonto ir pritaikymo konkursai.

    Pagal paskelbtus duomenis, Maskvos pietvakarių administraciniame regione rugsėjo pradžioje numatytas maždaug 400 000 eurų finansavimas devynių slėptuvių atnaujinimui. Ši miesto dalis siejama su mokslo institutais ir gynybos pramonės rangovais.

    Numatomi darbai apima įėjimų sutvarkymą, vidaus pertvaras, duris ir inžinerines sistemas, tokias kaip vandentiekis, elektra, nuotekos, vėdinimas ir ryšiai. Viešųjų pirkimų sąlygose taip pat nurodoma, kad dalis projektų turi būti užbaigta iki lapkričio 30 dienos.

    Papildomi konkursai skelbiami ir kitose Maskvos teritorijose, įskaitant rytinį Novogirejevo rajoną bei Naująją Maskvą. Pastarojoje planuojamas didesnės apimties remontas slėptuvėje, pastatytoje 1971 metais, kurioje numatyta ir autonominė dyzelinė elektros stotis.

    Maskva plečia tinklą, metro tampa dalimi plano

    Vasaros pradžioje viešuosiuose pirkimuose pasirodė ir didesnės vertės konkursai, kurių bendra suma siekia apie 2 000 000 eurų. Jie siejami su slėptuvių remontu 17 Maskvos rajonų, daugiausia rytinėje miesto dalyje.

    Sankt Peterburge dėmesys krypsta į metro: operatorius paskelbė rangovo paiešką slėptuvių įrengimui devyniose stotyse, taip pat keliuose techniniuose ruožuose ir dešimtyse kilometrų tunelių. Projektuose minimos civilinės gynybos priemonės, tarp jų oro filtravimo ir perteklinio slėgio palaikymo sistemos.

    Toks metro pritaikymas civilinei gynybai atitinka dar nuo XX amžiaus paveldėtą logiką, kai didmiesčių požeminė infrastruktūra laikoma natūralia masinio prieglobsčio vieta. Vis dėlto nepriklausomi vertinimai ir inventorizacijos rodo, kad dalis slėptuvių yra nusidėvėjusios, o dalis rūsių gyvenamuosiuose namuose per pastaruosius dešimtmečius atsidūrė privačiose rankose.

    Karo kontekstas ir signalai visuomenei

    Modernizacija vyksta tuo metu, kai Ukraina intensyvina smūgius į taikinius Rusijos teritorijoje, ypač energetikos ir logistikos grandinėje. Tikslas, kurį viešai įvardija Kyjivas, yra mažinti Rusijos karo ekonomikos pajamas ir riboti jos galimybes tęsti plataus masto karą.

    Žiniasklaidos pranešimuose minimi ir atakų epizodai prieš naftos perdirbimo objektus, įskaitant Maskvos teritorijoje esantį perdirbimo kompleksą Kapotnioje. Tokie smūgiai didina spaudimą Rusijos oro gynybai ir stiprina motyvaciją atnaujinti civilinės gynybos infrastruktūrą.

    „Maskva neturėtų kurti daugiasluoksnių oro gynybos žiedų kitų regionų sąskaita, o turėtų nutraukti karą ir rinktis taiką“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių atnaujinimas nėra vien techninis klausimas: tai ir politinis signalas visuomenei, jog grėsmės vertinamos rimtai. Kartu tai atskleidžia, kad net ir didžiausi Rusijos miestai, ilgai laikyti tolimais nuo fronto, vis dažniau planuoja scenarijus, kurie anksčiau atrodė mažai tikėtini.

    Ukrainos patirtis rodo, kaip greitai civilinė infrastruktūra gali tapti kasdienio saugumo dalimi. Kyjivo, Charkivo ir Dnipro metro nuo 2022 metų veikia kaip prieglobstis oro pavojaus metu, o regionuose be metro kuriamos požeminės mokyklos ir plečiamos nuotolinio ugdymo schemos.

    Šiame kontekste Maskvos ir Sankt Peterburgo pirkimai leidžia įvertinti ir platesnę tendenciją Europoje: po 2022 metų daugelyje valstybių atnaujinami civilinės saugos planai, peržiūrimi slėptuvių registrai ir investuojama į kritinės infrastruktūros atsparumą.

  • Ukrainos dronai smogė „Gazprom“ strategijai: 3 200 km reidas pasiekė Rusijos Arktį

    Ukrainos dronai smogė „Gazprom“ strategijai: 3 200 km reidas pasiekė Rusijos Arktį

    Ukrainos tolimojo nuotolio dronai, kaip skelbia regiono pareigūnai ir atvirųjų šaltinių analitikai, pasiekė vieną svarbiausių Rusijos dujų regionų – Jamalo Nencų autonominę apygardą. Taikiniu įvardijamas Novyj Urengojaus kondensato paruošimo transportui objektas, siejamas su „Gazprom“ infrastruktūra.

    Atstumas iki Novyjo Urengojaus nuo Ukrainos sienos, priklausomai nuo skaičiavimo taško, siekia apie 2 800–3 200 kilometrų. Jei šie duomenys pasitvirtins, tai būtų vienas tolimiausių viešai dokumentuotų Ukrainos smūgių Rusijos teritorijoje, perkeliantis rizikos zoną į Arkties kryptį.

    Kas žinoma apie incidentą

    Jamalo Nencų apygardos gubernatorius Dmitrijus Artiuchovas pranešė, kad virš miesto fiksuotas dronų išpuolis, o gaisras kilo nukritus nuolaužoms. Pasak jo, žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra, o tarnybos vertina padarytą žalą.

    Vietos vaizdo įrašuose, kuriuos analizavo OSINT bendruomenės, matyti ugnis ir tamsūs dūmai pramoninėje zonoje. Pranešimuose taip pat minėtas slėgio sumažinimas technologinėse linijose, kas gali reikšti apsauginius veiksmus arba laikiną procesų stabdymą.

    Kuo svarbus Novyj Urengojus

    Novyj Urengojus dažnai vadinamas Rusijos dujų sostine: mieste ir jo apylinkėse sutelkta didelė dalis gavybos ir paruošimo infrastruktūros. Minimas objektas, remiantis viešai skelbiamais aprašymais, apdoroja kondensatą iš kelių stambių telkinių, o projektiniai pajėgumai siekia apie 19,5 mln. tonų per metus.

    Tokie pramoniniai mazgai svarbūs ne tik vidaus tiekimui, bet ir eksporto grandinei, nes užtikrina žaliavos paruošimą transportavimui. Dėl to bet koks sutrikimas, net ir trumpalaikis, gali turėti domino efektą logistikai, remonto grafikams ir atsarginiams pajėgumams.

    Signalas apie didėjantį nuotolį

    Su Ukrainos dronų gamyba siejama bendrovė „Fire Point“ socialiniuose tinkluose netiesiogiai sureagavo į pranešimus, užsimindama apie smūgį už daugiau nei 3 200 kilometrų. Oficialaus Ukrainos karinės vadovybės patvirtinimo atskiru pranešimu tuo metu nebuvo.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečia smūgių geografiją, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą, kuri, Kyjivo vertinimu, finansuoja karo tęsimą. Tolimojo nuotolio dronų kampanija taip pat verčia Rusiją perskirstyti oro gynybos resursus, nes apsaugos poreikis plečiasi nuo pietinių regionų iki tolimos šiaurės.

  • Dronų smūgis Sočyje: virš uosto kilo dūmai, taikiniu tapo Rusijos laivas „Nefrit“

    Dronų smūgis Sočyje: virš uosto kilo dūmai, taikiniu tapo Rusijos laivas „Nefrit“

    Ryte prie Sočio uosto užfiksuotos kelios eksplozijos, virš teritorijos pakilo dūmų debesis. Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizdo įrašuose matoma prie krantinės judanti bepiločių valdoma jūrinė platforma, po kurios seka sprogimas netoli laivo.

    Geolokacijos analizės, kurias atliko nepriklausomi stebėtojai, rodo, kad incidentas vyko uosto akvatorijoje. Patikimų oficialių duomenų apie padarytos žalos mastą kol kas nėra, tačiau įrašai patvirtina sprogimą šalia taikinio.

    Vienu svarbiausių atakos taikinių įvardijamas „Nefrit“ – po Rusijos vėliava plaukiojantis daugiafunkcis aprūpinimo laivas. Remiantis viešai prieinama informacija, tokio tipo laivai naudojami naftos ir dujų operacijoms jūroje, krovinių bei personalo pervežimui ir povandeniniams darbams.

    Ukrainos karinės jūrų pajėgos „Nefrit“ siejo su Rusijos jūrine infrastruktūra ir energetikos grandine. Ukrainos vertinimu, smūgis galėjo reikšti nuostolį Rusijos logistikai ir vadinamajai karinei-ekonominei infrastruktūrai, ypač jei laivo eksploatacija sutriktų ilgesniam laikui.

    Ataka išsiskiria ir dėl Sočio rajone sutelktos Rusijos oro gynybos. Po sprogimų darytose nuotraukose matyta „Pancyr“ sistema, tačiau patvirtinimo, kad ji būtų buvusi apgadinta ar sunaikinta, kol kas nepateikta.

    Incidento metu Rusijos valdžia laikinai ribojo Sočio ir Gelendžiko oro uostų darbą. Tai gali reikšti, kad buvo vertinama ir papildoma grėsmė iš oro, nors viešai paskelbti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai patvirtinti oro dronų dalyvavimo uosto atakoje.

    Smūgis Sočyje taip pat pabrėžia augantį Ukrainos bepiločių jūrinių platformų veikimo nuotolį. „Critical Threats“ vertinimu, jūrinis atstumas nuo Ukrainos kontroliuojamos Juodosios jūros pakrantės iki Sočio siekia apie 820 kilometrų, tad tokios operacijos rodo gebėjimą pasiekti uostus giliai rytinėje Juodosios jūros pakrantėje.

  • Rusijos laivai virsta sąvartynu: padangos, smėlio maišai ir „griliai“ nuo ukrainiečių dronų

    Rusijos laivai virsta sąvartynu: padangos, smėlio maišai ir „griliai“ nuo ukrainiečių dronų

    Socialiniuose tinkluose plintančiose nuotraukose matyti neįprastas vaizdas: Rusijos karo ir prekybiniai laivai apkarstyti padangomis, smėlio maišais, medinėmis lentomis, metaliniais rėmais ir maskuojamaisiais tinklais. Tokios improvizuotos priemonės pristatomos kaip bandymas apsaugoti jautriausias vietas nuo ukrainiečių atakų dronais.

    Ant kai kurių laivų virš antstatų įrengiami metaliniai rėmai su tinklu, o virš pabūklų bokštelių ir tiltelių tempiami žali maskuojamieji tinklai. Panašūs sprendimai fiksuojami ne pavienėse platformose, o skirtingų tipų vienetuose, įskaitant pakrančių apsaugos ir patrulinius laivus.

    Pagrindinė tokios „lauko inžinerijos“ priežastis – nuolatinė Ukrainos bepiločių grėsmė jūroje. Pastaraisiais metais vis dažniau naudojami tiek FPV tipo smogiamieji dronai, tiek jūriniai bepiločiai, galintys pasiekti taikinius Juodojoje ir Azovo jūrose, o atskirais atvejais grėsmė aptariama ir kituose regionuose.

    Karinės analizės kontekste tai siejama su pigesnių, masiškai gaminamų ir žemai skrendančių ar vandens paviršiumi judančių dronų pranašumais. Net ir modernios laivų oro gynybos sistemos ne visada spėja aptikti mažus taikinius, ypač kai atakos vykdomos iš arti, keliais vienetais arba mišriai – iš oro ir nuo vandens.

    Improvizuotos grotos ir tinklai paprastai turi vieną tikslą: priversti kovinę galvutę detonuoti anksčiau arba sutrukdyti tiksliai pataikyti į kritinius mazgus. Dažniausiai siekiama pridengti tiltelį, radarų zonas, ryšių įrangą ar mašinų skyrių, nes šių vietų pažeidimas gali greitai išvesti laivą iš rikiuotės.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia ribotą tokių sprendimų efektyvumą. Lengvesniems dronams tinklai ar papildomi barjerai gali tapti kliūtimi, tačiau sunkesni smogiamieji dronai ar sprogmenis gabenantys jūriniai bepiločiai tokias užtvaras dažnai įveikia, o laivo matomumas ir manevringumas nuo papildomų konstrukcijų gali net nukentėti.

    „Jei laivas ginasi padangomis ir tvoros tinklu, tai rodo, kad dronų grėsmė tapo kasdiene, o klasikinės priemonės ne visada spėja prisitaikyti“, – sakė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas Dmytro Pletenčukas.

    Šis reiškinys tampa ir platesnės tendencijos dalimi: jūrų karas greitai keičiasi, o technologiškai paprastos, bet gerai koordinuotos priemonės priverčia net dideles flotiles ieškoti pigios, skubios apsaugos. Tuo pačiu tai signalas, kad kova dėl pranašumo jūroje vis labiau priklauso ne vien nuo laivų tonų ar raketų skaičiaus, bet ir nuo gebėjimo greitai adaptuotis.

  • Spiečius dronų virš Maskvos ir prie Sankt Peterburgo: liepsnos Ust Lūgoje, JAV siunčia signalą

    Spiečius dronų virš Maskvos ir prie Sankt Peterburgo: liepsnos Ust Lūgoje, JAV siunčia signalą

    Rugpjūčio 13–14 naktį Ukraina surengė vieną didžiausių pastarųjų savaičių dronų smūgių Rusijos gilumoje, taikydamasi į Maskvą ir Leningrado sritį. Rusijos pareigūnai skelbė apie numuštus bepilotes, tačiau dalis jų pasiekė taikinius, o Ust Lūgos uosto teritorijoje kilo gaisras.

    Moskovos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad ataka sostinėje prasidėjo prieš pat vidurnaktį Maskvos laiku. Pasak jo, oro gynyba iš pradžių numušė kelis dronus, o vėliau pranešta apie daugiau nei dešimt į miesto centrą skridusių taikinių neutralizavimą.

    Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka nurodė, kad regione esą buvo numuštas 51 ukrainietiškas dronas. Nepaisant to, Ust Lūgoje pranešta apie apgadintą infrastruktūrą ir didelį gaisrą, kurio dūmai, kaip teigiama, matomi iš kelių dešimčių kilometrų.

    Smūgiai į eksportą ir logistiką

    Ust Lūga laikoma vienu svarbiausių Baltijos regione Rusijos naftos ir naftos produktų eksporto taškų, todėl tokie smūgiai turi ne tik karinį, bet ir ekonominį efektą. Ukrainos strategija pastaraisiais mėnesiais vis dažniau siejama su bandymu mažinti Rusijos pajamas iš energetikos ir apsunkinti logistiką, kuri padeda išlaikyti karo tempą.

    Ukrainos pareigūnai ankstesniuose komentaruose ne kartą pabrėžė, kad tolimojo nuotolio smūgiai yra ilgalaikės kampanijos dalis. Esminė žinutė paprasta: net ir toli nuo fronto esančios vietos nėra visiškai saugios, o spaudimas didėja ten, kur Rusijai skaudžiausia finansiškai.

    Vašingtono diplomatija įsibėgėja

    Tuo pat metu Vašingtonas aktyvina diplomatines pastangas. Skelbiama, kad JAV specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris rugpjūčio antroje pusėje planuoja pirmą kartą vykti į Kyjivą, vizitą derinant su Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimu rugpjūčio 24 dieną.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV pusei perduotos naujos, konkrečios idėjos dėl karo užbaigimo, kartu prašant didesnio JAV įsitraukimo. Kyjivas akcentuoja oro gynybos stiprinimą ir politinį spaudimą Maskvai, kuris, Ukrainos vertinimu, galėtų priartinti realias derybų prielaidas.

    Ši dinamika rodo dvi lygiagrečias kryptis: Ukraina didina tolimojo nuotolio smūgių mastą, o JAV ieško, kaip išaugusį spaudimą paversti derybine svertų sistema. Kiek realios žalos padaryta Ust Lūgos infrastruktūrai, kol kas nėra nepriklausomai patvirtinta, tačiau pats taikinys signalizuoja apie kryptingą dėmesį energetikos grandinei.

  • Ukrainos dronai smogė Jaroslavliui: „Pancyr“ ugnis kliudė automobilius ir bėgančius žmones

    Ukrainos dronai smogė Jaroslavliui: „Pancyr“ ugnis kliudė automobilius ir bėgančius žmones

    Ukrainai tęsiant dronų smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, vis dažniau fiksuojami atvejai, kai Rusijos oro gynyba kelia pavojų ne tik atakuojamiems objektams, bet ir civiliams šalia jų. Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas iš Jaroslavlio, kuriame matyti į automobilių stovėjimo aikštelę krentantys šaudmenys ar jų skeveldros.

    Pranešama, kad rugpjūčio 6 dieną Ukraina surengė koordinuotą bepiločių ataką prieš Jaroslavlyje veikiančią naftos perdirbimo gamyklą „Slavneft-YANOS“. Vaizduose matyti panikuojantys ir bėgantys žmonės, o taip pat apgadinti automobiliai stovėjimo aikštelėje.

    Atvirosios žvalgybos analitikai vietą sieja su aikštele šalia „Magnit“ tinklo hipermarketo, miesto pakraštyje. Tokie epizodai, net jei nėra tiesiogiai patvirtinti oficialių institucijų, rodo, kad dronų antpuoliai Rusijos gilumoje didina chaoso ir antrinių incidentų riziką.

    Įrašą vertinantys ekspertai spėja, kad šaudmenys galėjo būti iššauti iš „Pancyr“ sistemos. Tai savaeigis trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos kompleksas, skirtas numušti taikinius mažame aukštyje ir saugoti svarbius karinius bei civilinius objektus.

    „Pancyr-S1“ paprastai komplektuojamas valdomomis raketomis ir dviem 30 milimetrų automatiniais pabūklais 2A38M. Būtent pabūklų šaudmenys, nepataikę į taikinį ar sprogę ore, gali kristi į aplinkines teritorijas ir sukelti žalą ant žemės.

    Jaroslavlio ataka išsiskiria tuo, kad smogta objektui, laikomam strategiškai svarbiu Rusijos kuro tiekimui. „Slavneft-YANOS“ minima tarp didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų, o tokio tipo infrastruktūra yra kritinė tiek vidaus rinkai, tiek logistikai, susijusiai su kariniu tiekimu.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina sistemingai taikosi į Rusijos naftos perdirbimo ir kuro sandėliavimo grandis, siekdama mažinti pajamas iš energijos išteklių ir komplikuoti degalų tiekimą. Ši kampanija taip pat apima smūgius logistikai, karinei pramonei, aviacijos bazėms ir oro gynybos pozicijoms, tačiau kiekvienas toks išpuolis kartu didina riziką, kad gynybinė ugnis bus nukreipta netiksliai ir kliudys civilinę aplinką.

    Nepriklausomai patikrinti kai kurių detalių karo sąlygomis sudėtinga, tačiau vaizdinė medžiaga iš Rusijos miestų vis dažniau atskleidžia naują tendenciją: dronų atakoms intensyvėjant, oro gynybos reakcija tankiai apgyvendintose vietovėse gali sukelti papildomų nuostolių pačios Rusijos teritorijoje.

  • Ukraina dronais smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: Maskva atakavo stotį ir laivą

    Ukraina dronais smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: Maskva atakavo stotį ir laivą

    Ukraina per naktį dronais smogė dviem Rusijos naftos perdirbimo gamykloms šimtus kilometrų nuo fronto, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tuo pat metu Rusija surengė smūgius Ukrainoje – nukentėjo geležinkelio stotis ir komercinis laivas Juodojoje jūroje.

    Pastaraisiais mėnesiais abi pusės akivaizdžiai didina tolimųjų smūgių mastą: Ukraina vis dažniau naudoja didelio nuotolio dronus, o Rusija – raketas ir dronus, taikydamasi į infrastruktūrą. Tai kelia vis daugiau civilinių aukų rizikos, ypač regionuose, nutolusiuose nuo tiesioginių mūšių zonos.

    Smūgiai giliai Rusijoje

    Pasak V. Zelenskio, Ukrainos dronai pataikė į objektus Baškirijos ir Jaroslavlio srityse – maždaug 700 kilometrų nuo fronto linijos. Tokie taikiniai siejami su Rusijos kuro ir logistikos grandinėmis, kurios svarbios ne tik ekonomikai, bet ir kariuomenės aprūpinimui.

    „Šie smūgiai stiprina diplomatijos perspektyvas. Rusija turi pasirinkti taiką“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Rusijos gynybos ministerija teigė per naktį numušusi 605 ukrainietiškus dronus. Jaroslavlio srities vadovas pranešė, kad jo regione esą buvo numušti 92 dronai, o ataką pavadino masiškiausia nuo karo pradžios šioje srityje.

    Smūgiai Ukrainoje: stotis ir laivas

    Ukrainos pareigūnų teigimu, per naujausią Rusijos ataką Charkivo srityje, Lozovos geležinkelio stotyje, žuvo du žmonės. Tokie smūgiai į transporto mazgus gali trikdyti civilinį susisiekimą ir krovinių judėjimą, ypač regionuose, kurie reguliariai patiria apšaudymus.

    Odesos srities gubernatorius pranešė, kad Juodojoje jūroje Rusija pataikė į komercinį laivą, gabenusį ukrainietiškus kviečius, ir žuvo vienas žmogus. Atakos jūroje išlieka jautri tema dėl grūdų eksporto svarbos Ukrainos ekonomikai ir pasaulinei maisto rinkai.

    Diplomatija įstrigusi, smūgiai intensyvėja

    Daugiau nei ketveri metai po Rusijos plataus masto invazijos pradžios diplomatinis procesas išlieka įstrigęs, o abi pusės didina tolimųjų smūgių apimtis. Kuo dažniau atakuojami energetikos, logistikos ir transporto objektai, tuo labiau auga ir netiesioginės pasekmės civiliams.

    Šiame kontekste Ukraina pabrėžia oro gynybos stiprinimo būtinybę ir ragina partnerius sparčiau tiekti sistemas, galinčias numušti raketas ir dronus. Rusija tuo pat metu deklaruoja, kad didins oro gynybos pajėgumus regionuose, kurie iki šiol buvo laikomi santykinai saugiais nuo karo veiksmų.

  • Ukraina smogė į silpną vietą: po dronų atakos sustojo galinga Rusijos naftos perdirbimo gamykla

    Ukraina smogė į silpną vietą: po dronų atakos sustojo galinga Rusijos naftos perdirbimo gamykla

    Liepos 25 dieną Rusijoje, Tiumenės regione, dronų ataka sudavė smūgį „Antipinsky Oil“ naftos perdirbimo gamyklai, esančiai maždaug 1 900 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Nepriklausomi analitikai, remdamiesi palydoviniais vaizdais, vertina, kad smūgis galėjo sustabdyti įmonės darbą, nes taikytasi į ypač svarbias kuro gamybos grandis.

    Analizėje pažymima, kad ataka buvo įvykdyta dviem bangomis ir buvo nukreipta ne į patį pirminį naftos perdirbimą, o į įrenginius, kurie lemia galutinio produkto kokybę. Būtent šie mazgai leidžia pagaminti rinkai tinkamą, mažos sieros dyzeliną ir aukštesnių oktaninių skaičių benziną.

    Pirmasis dronas, kaip teigiama, pataikė į dyzelino giluminio valymo įrenginį, kuriame kuras desulfurizuojamas ir pritaikomas pardavimui pagal kokybinius reikalavimus. Taip pat pranešama apie pažeistą įrenginį, susijusį su aukšto oktaninio skaičiaus benzino gamyba.

    Antrasis bepilotis, tikėtina, siekė smogti vienam iš pagrindinių technologinių blokų, tačiau nepasiekė numatyto taikinio ir pataikė į degalų rezervuarų parką. Po sprogimo kilo gaisras, kuris, pagal palydovinius vaizdus, galėjo sunaikinti mažiausiai vieną talpyklą.

    Ekspertai pabrėžia, kad net jei pirminio distiliavimo įrenginiai liko neapgadinti, gamykla praktiškai negali veikti be kuro valymo ir „baigiamojo“ apdorojimo įrenginių. Tokiais atvejais įmonė gali techniškai perdirbti žaliavą, tačiau negali stabiliai pagaminti pagrindinių komercinių produktų, todėl veikla dažnai sustabdoma.

    Kodėl smūgis rafinavimui toks jautrus?

    Naftos perdirbimo grandinėje didžiausią vertę kuria ne vien pirminis perdirbimas, o sudėtingos „gilaus perdirbimo“ ir valymo technologijos. Jos užtikrina, kad degalai atitiktų rinkos standartus ir galėtų būti tiekiami civiliniam transportui bei logistikai, taip pat ir kariuomenės reikmėms.

    Tokio tipo įrenginių remontas paprastai būna sudėtingesnis: reikalinga specifinė įranga, komponentai, kvalifikuoti rangovai ir laikas. Dėl sankcijų ir ribotos prieigos prie dalies technologijų Rusijos energetikos infrastruktūros atstatymas kai kuriais atvejais gali užtrukti ilgiau, o laikini sprendimai mažina gamybos apimtis ir pelningumą.

    Gamyklos mastas ir gaminama produkcija

    „Antipinsky Oil“ gamykla Tiumenės regione laikoma vienu didžiausių gilaus perdirbimo objektų Rusijos Uralo federalinėje apygardoje. Skelbiama, kad pajėgumai viršija 9 mln. tonų naftos per metus, o perdirbimo gylis siekia apie 98 proc.

    Tokios gamyklos paprastai gamina dyzeliną, benziną, suskystintas naftos dujas, naftos koksą ir sierą. Būtent dyzelinas ir benzinas yra produktai, kurių sutrikęs tiekimas greičiausiai greitai atsispindi logistikos grandinėse ir vidaus rinkos balanse.

    Ilgesnio nuotolio dronai ir karo dinamika

    Šis smūgis įsilieja į platesnę Ukrainos kampaniją prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, kai taikiniais tampa naftos perdirbimo įmonės, naftos transportavimo mazgai ir degalų bazės. Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama taktika smogti ne vien didžiausiems „centriniams“ įrenginiams, bet ir mažesniems, tačiau kritiniams mazgams, nuo kurių priklauso galutinio kuro išleidimas į rinką.

    OSINT bendruomenės ir Ukrainos analitinių projektų vertinimu, atakoms galėjo būti naudojami Ukrainos ilgesnio nuotolio FP-1 tipo dronai. Nurodoma, kad tai serijiniu būdu gaminama platforma, sukurta siekiant didinti smūgių tolimiems taikiniams dažnį ir mastą.

    Vertinimuose teigiama, kad FP-1 gali gabenti modulinę kovinę galvutę, o konstrukcija pritaikyta veikti elektroninių trukdžių aplinkoje ir mažinti aptikimo tikimybę. Skelbiama, kad vieno tokio drono kaina siekia apie 50 000 eurų, todėl masinė gamyba tampa reali ir leidžia sistemingai spausti strategiškai svarbius objektus.

  • Rusija metė į kovą pažangiausią Su-57: dėl Ukrainos dronų priversta keisti taktiką

    Rusija metė į kovą pažangiausią Su-57: dėl Ukrainos dronų priversta keisti taktiką

    Palydoviniai vaizdai ir viešai paskelbta medžiaga rodo, kad Ukrainos ilgojo nuotolio dronai mažiausiai keturis kartus smogė strateginiam „Gazprom Neft“ objektui Omske, daugiau kaip 2 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Remiantis tarptautinės žiniasklaidos ir analitikų vertinimais, po atakų dalis pajėgumų laikinai tapo nepasiekiami, o įmonė buvo priversta stabdyti dalį veiklos.

    Šis smūgis svarbus ne vien dėl ekonominio efekto, bet ir dėl to, ką jis atskleidžia apie Rusijos gynybą. Vis dažniau fiksuojami signalai, kad Maskva, baimindamasi Ukrainos dronų, į jų perėmimą ėmė įtraukti ir moderniausią naikintuvą Su-57, iki šiol daugiausia naudotą mažiau rizikingoms užduotims.

    Kelios dienos prieš Omsko atakas internete pasirodė Su-57 nuotraukos neįprastoje konfigūracijoje, su išorinėse pakabose pritvirtintomis trumpojo nuotolio oras–oras raketomis iš R-73 ir R-74 šeimos bei papildomu konteineriu po vienu iš variklių. Toks komplektas, specialistų vertinimu, labiau primena parengtį medžioti mažus, manevringus taikinius ore, tarp jų kamikadzes dronus ar sparnuotąsias raketas.

    Ekspertų dėmesį patraukė tai, kad ginkluotė buvo kabinama išorėje, nors Su-57 turi vidines ginkluotės dėtuvės. Vienas iš paaiškinimų, aptariamų analitikų bendruomenėje, yra praktinis pasirinkimas naudoti senesnes raketas, kurios ne visada pritaikytos vidiniam nešimui, o modernesnes atsargas pasilikti kitoms misijoms.

    Su-57 laikomas pažangiausiu Rusijos naikintuvu, geriausiai pritaikytu aptikti mažo dydžio oro taikinius. Jam priskiriamas daugiafunkcis AESA tipo radaras N036 su keliomis aktyviomis antenomis, optoelektroninė 101KS sistema ir infraraudonųjų spindulių jutikliai, kurie teoriškai turėtų padėti pastebėti objektus, turinčius mažą radarų atspindžio plotą.

    Manoma, kad papildomas konteineris po fiuzeliažu ar variklio zona gali būti susijęs su 101KS-N šeimos įranga ar jos modifikacijomis, skirtomis taikinių paieškai ir identifikavimui didesniu atstumu. Panašias idėjas taiko ir Vakarų šalys, kai kovai su dronais bei sparnuotosiomis raketomis į pagalbą kviečiami aukštesnės kartos naikintuvai.

    Su-57 įtraukimas į kritinės infrastruktūros gynybą rodo, kad Rusija plečia priemonių spektrą gindama giliame užnugaryje esančius objektus. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuosekliai taikosi į naftos perdirbimo, gynybos pramonės ir karinės logistikos taškus šimtų ar tūkstančių kilometrų atstumu, taip versdama Rusiją skaidyti oro gynybos resursus.

    Didėjant grėsmei, žemyninė oro gynyba turi dengti vis didesnę teritoriją, o tai apsunkina vienodai stiprią apsaugą visiems potencialiems taikiniams. Todėl vis dažniau kalbama apie daugiasluoksnę sistemą, kurioje derinami S-400, „Pancir“, sraigtasparniai kovai su dronais ir, sprendžiant iš naujausių indikacijų, net Su-57.

    Vis dėlto Su-57 parkas laikomas nedidelis, o viešai minimi skaičiai dažniausiai sukasi apie maždaug 20 serijinių orlaivių. Dėl riboto kiekio šie naikintuvai anksčiau dažniau būdavo siejami su smūgiais iš saugesnio nuotolio, vengiant misijų, kuriose rizika prarasti brangią platformą yra didesnė.

    Todėl pats faktas, kad Su-57 vis dažniau siejamas su dronų medžiokle Rusijos gilumoje, interpretuojamas kaip ženklas, jog Ukrainos ilgojo nuotolio smūgiai tapo strategiškai reikšmingu iššūkiu. Karo dinamikoje tai atspindi platesnę tendenciją: pigesnės, masiškai gaminamos priemonės priverčia brangesnes sistemas keisti vaidmenis ir prioritetus.

  • Ukrainos dronai smogė didžiausiai Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Omske: kilo gaisras

    Ukrainos dronai smogė didžiausiai Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Omske: kilo gaisras

    Ataka giliai Sibire

    Ukrainos tolimojo nuotolio dronai smogė Omske veikiančiai naftos perdirbimo gamyklai, kuri laikoma didžiausia tokio tipo įmone Rusijoje. Po smūgio gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o socialiniuose tinkluose buvo matyti virš pramoninės zonos kylantys tiršti juodi dūmai.

    Pranešama, kad atakuotas pirminės naftos distiliavimo įrenginys, nuo kurio priklauso tolesnės perdirbimo grandies darbas. Tai būtų pirmas patvirtintas smūgis šiai konkrečiai Omsko gamyklos infrastruktūrai per visą karą.

    Kas svarbu Rusijos rinkai

    Omsko naftos perdirbimo gamykla priklauso „Gazprom Neft“ ir, pagal viešai skelbiamus įmonės pajėgumus, per metus gali perdirbti apie 21–22 mln. tonų naftos. Toks mastas reiškia, kad bet koks ilgesnis sutrikimas gali greitai atsiliepti degalų tiekimo grandinei, ypač jei pažeidžiami vadinamieji pirminiai perdirbimo mazgai.

    Ukrainos pareigūnai yra ne kartą akcentavę, kad smūgiais į naftos perdirbimą siekiama mažinti Rusijos kariuomenės aprūpinimą degalais ir didinti spaudimą šalies ekonomikai. Praktikoje net ir lokalus gaisras gali sustabdyti dalį gamybos, nes tokiose įmonėse po incidentų dažnai tenka stabdyti įrenginius patikroms ir remontui.

    Ukraina kalba apie didelį nuotolį

    Apie Omsko gamyklos apgadininimą viešai pranešė Ukrainos institucijų atstovai, taip pat informaciją komentavo šalies specialiųjų operacijų struktūros. Ukrainos pusė teigia, kad atakoje galėjo būti panaudoti modifikuoti tolimojo nuotolio dronai, galintys įveikti kelis tūkstančius kilometrų.

    Omskas yra Vakarų Sibire, todėl toks smūgis, jei detalės pasitvirtintų, dar kartą parodytų, kad Ukraina pajėgi pasiekti strateginius taikinius giliai Rusijos teritorijoje. Pastaraisiais metais tolimojo nuotolio dronai tapo viena svarbiausių šio karo tendencijų, nes leidžia smogti logistikai, energetikai ir pramonei toli nuo fronto.

    Rusijos valdžios institucijos ir „Gazprom Neft“ incidento detalių viešai nekomentavo. Vietos pranešimuose minėta, kad mieste buvo skelbtas oro pavojus, o Omsko oro uosto darbas buvo laikinai sutrikdytas.