CP v2

Tag: Ukrainos dronai

  • Palydovinės nuotraukos atskleidė: Ukraina smogė Rusijos kosminio ryšio centrui

    Palydovinės nuotraukos atskleidė: Ukraina smogė Rusijos kosminio ryšio centrui

    Naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad Ukrainos dronų smūgis Rusijoje apgadino strategiškai svarbų kosminio ryšio objektą Vladimiro srityje. Analitikai teigia, jog vaizduose matomi pažeidimai atitinka infrastruktūrą, reikalingą palydoviniam ryšiui valdyti ir paskirstyti.

    Pranešama, kad ataka įvyko birželio 22 dieną, tačiau jos rezultatai plačiau aptarti tik pasirodžius naujiems vaizdams iš orbitos. Juose fiksuojami pažeidimai tiek ant pagrindinių antenų, tiek ant pastatų, kuriuose paprastai įrengiami ryšio mazgai ir signalų apdorojimo įranga.

    Kas buvo apgadinta?

    Vertinant palydovines nuotraukas, labiausiai nukentėjo didelė parabolinė antena ir ant pagrindinio pastato stogo esanti anteninė įranga. Taip pat matomi pažeidimai pastato dalyje, kurioje, tikėtina, veikia modeminės ir komutacinės sistemos, sujungtos su šviesolaidinėmis linijomis.

    Be to, pranešama apie apgadintą techninį korpusą, kuriame gali būti įrengti siųstuvų ir imtuvų kompleksai, kabelinių trasų komutacija bei aušinimo sistemos. Tokie elementai laikomi kritiniais, nes ryšio mazgų darbas tiesiogiai priklauso nuo stabilios energijos ir įrangos aušinimo.

    Kodėl šis objektas svarbus?

    Objektas siejamas su Rusijos palydovinio ryšio infrastruktūra, kuri aptarnauja tiek civilinius, tiek valstybinius ir karinius ryšio poreikius. Tokie centrai veikia kaip vadinamieji teleporto tipo mazgai, per kuriuos palydoviniai kanalai sujungiami su antžeminiais tinklais.

    Jei pažeidžiamas komutacijos mazgas ar aušinimo sistemos, dalis įrangos gali būti priverstinai išjungta ilgesniam laikui, o ryšio srautai perkelti į kitus centrus. Tai didina apkrovas alternatyviems mazgams ir mažina visos sistemos atsparumą, ypač kai ryšys reikalingas dideliame geografiniame plote.

    Platesnis kontekstas

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau taikosi į Rusijos karinę ir strateginę infrastruktūrą, siekdama trikdyti logistiką, valdymą ir ryšius. Kosminio ryšio objektai šiame kontekste yra ypač jautrūs, nes palydovinis ryšys naudojamas ir vadavietėms, ir duomenų perdavimui.

    Rusijos institucijos viešai nepateikė detalaus paaiškinimo apie žalos mastą ir faktinį objekto darbingumą po smūgio. Tuo pat metu palydovinės nuotraukos leidžia nepriklausomai įvertinti padėtį ir tampa vienu svarbiausių įrodymų, kai oficiali informacija ribota.

  • Virš Maskvos nufotografuotas retas Ukrainos dronas Morok: smūgiai rafinerijai paralyžiavo oro uostus

    Virš Maskvos nufotografuotas retas Ukrainos dronas Morok: smūgiai rafinerijai paralyžiavo oro uostus

    Per vieną didžiausių nuo plataus masto karo pradžios dronų atakų Maskvoje pirmą kartą užfiksuoti reti Ukrainos kamikadzės tipo dronai Morok. Pranešama, kad smūgiai buvo nukreipti į strateginius objektus, tarp jų ir didžiausią sostinės naftos perdirbimo gamyklą.

    Apie atakos mastą liudija ir tai, kad Rusijos aviacijos institucijos laikinai uždarė arba smarkiai apribojo pagrindinių Maskvos oro uostų darbą. Dėl to buvo atšaukta ir vėlavo šimtai skrydžių, o dalyje priemiesčių fiksuota krentančių nuolaužų žala.

    Viešai skelbiamais duomenimis, Morok priskiriamas ilgojo nuotolio bepiločių grupei ir gali gabenti maždaug 30 kilogramų kovinę galvutę. Nurodoma, kad toks dronas gali įveikti iki 800 kilometrų, o skrydžio greitis gali siekti apie 300 kilometrų per valandą.

    Šie bepiločiai siejami su Ukrainos pastangomis plėsti smūgių giliai Rusijos teritorijoje galimybes, ypač energetikos infrastruktūrai ir logistikos mazgams. Tokia taktika siekiama ne tik padaryti tiesioginę žalą, bet ir didinti spaudimą oro gynybai bei trikdyti transporto ir pramonės veiklą.

    Pranešta, kad taikiniu antrą kartą per tris dienas tapo didžiausia Maskvos naftos perdirbimo gamykla Kapotnios rajone, priklausanti „Gazprom Neft“. Po pataikymo kilo didelis gaisras, o virš pietrytinės miesto dalies kurį laiką tvyrojo tiršti dūmai.

    Rusijos pareigūnai teigė virš Maskvos ir jos apylinkių numušę apie 194 dronus, tačiau dalis jų, anot pranešimų, vis dėlto prasiveržė pro oro gynybą. Nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga, o skirtingi šaltiniai dažnai pateikia nevienodus vertinimus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino smūgį Maskvos naftos perdirbimo objektui ir kitiems taikiniams Rusijoje, pabrėždamas, kad tai yra atsakas į Rusijos atakas prieš Ukrainos miestus.

    Pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, kad bepiločiai tapo vienu svarbiausių karo veiksnių: jie naudojami žvalgybai, oro gynybos apkrovimui ir tiksliems smūgiams. Ilgojo nuotolio dronų plėtra leidžia vis dažniau pasiekti energetikos objektus, o tokie išpuoliai turi tiesioginį poveikį ir civilinei infrastruktūrai, įskaitant aviaciją.

  • Ukrainos dronai smogė „Azot“: liepsnose vienas didžiausių Rusijos chemijos gigantų

    Ukrainos dronai smogė „Azot“: liepsnose vienas didžiausių Rusijos chemijos gigantų

    Ukrainos tolimojo nuotolio dronai naktį smogė į pramonės objektus Rusijos gilumoje, o vienu pagrindinių taikinių tapo chemijos gamykla „Azot“ Novomoskovske, Tulos srityje. Tai vienas didžiausių šalies chemijos kompleksų, siejamas su trąšų ir pagrindinių chemijos žaliavų gamyba.

    Po smūgio socialiniuose tinkluose paplito vaizdai, kuriuose matyti didelis gaisras ir tiršti dūmai virš pramoninės teritorijos. Nepriklausomai patvirtinti visų padarinių nebuvo įmanoma, tačiau Rusijos pareigūnai pripažino, kad regione naktį buvo apgadinti pramonės objektai.

    Kas yra „Azot“ ir kodėl tai svarbu

    „Azot“ gamina amoniaką, metanolį ir amonio salietrą – medžiagas, plačiai naudojamas trąšoms ir chemijos pramonei. Tokie produktai yra kritiškai svarbūs žemės ūkiui, tačiau dalis jų gali būti pritaikoma ir karinės pramonės grandinėse, pavyzdžiui, sprogstamųjų medžiagų gamyboje.

    Dėl šios priežasties chemijos gamyklos Rusijoje pastaraisiais mėnesiais vis dažniau įvardijamos kaip aukštos svarbos infrastruktūra. Smūgiai į tokius objektus gali turėti ne tik momentinį gaisro efektą, bet ir ilgalaikį poveikį tiekimo grandinėms bei gamybos apimtims.

    Ne pirmas kartas: smūgiai gilumoje dažnėja

    Ukrainos šaltiniai yra skelbę, kad „Azot“ jau buvo atsidūrusi dronų taikiklyje ir anksčiau, o panašūs incidentai fiksuoti ir kituose Rusijos chemijos bei energetikos objektuose. Pastaruoju metu dažnėja atakos, nukreiptos į kuro bazes, logistikos mazgus ir gamybinius kompleksus.

    Tokia taktika siejama su pastangomis sutrikdyti kuro, žaliavų ir komponentų srautus, kurie palaiko Rusijos karo ekonomiką. Kartu tai verčia Rusiją didinti oro gynybos tankį ne tik pasienyje, bet ir pramoniniuose regionuose, taip išsklaidant pajėgumus.

    Apribotas skrydžių judėjimas

    Po naktinių atakų Rusijos institucijos pranešė apie laikinus apribojimus aviacijoje keliuose oro uostuose, dalyje jų skrydžiai buvo stabdomi arba vykdyti su trikdžiais. Tokie sprendimai įprastai priimami, kai fiksuojama dronų grėsmė arba veikia oro gynyba.

    Kol kas nėra patikimų viešų duomenų, kiek laiko „Azot“ gamyba gali būti sutrikdyta ir kokia reali žala padaryta įrangai. Dėl informacijos kontrolės ir skirtingų šaltinių vertinimų, galutinį poveikį bus galima aiškiau įvertinti tik atsiradus patvirtintiems pranešimams apie gamybos atnaujinimą arba ilgalaikius apribojimus.

  • Zelenskis atvirame laiške Putinui siūlo tiesioginį susitikimą: ar įmanomos paliaubos?

    Zelenskis atvirame laiške Putinui siūlo tiesioginį susitikimą: ar įmanomos paliaubos?

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirame laiške Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pasiūlė susitikti akis į akį ir aptarti karo pabaigos sąlygas. Jis pabrėžė esąs pasirengęs visiškoms paliauboms ir ragino Kremlių pasirinkti kelią, vedantį iš karo.

    Laiškas išsiskiria tuo, kad Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į Putiną, o ne tik į Rusijos visuomenę ar tarptautinius partnerius. Ukrainos prezidentūra patvirtino, kad kreipimasis buvo perduotas į Maskvą, tačiau jo turiniu taip pat supažindinti Ukrainos sąjungininkai.

    Siūlymas: paliaubos ir lyderių derybos

    Laiške Zelenskis akcentavo, kad esminius sprendimus dėl karo nutraukimo gali priimti tik politiniai lyderiai. Pasak jo, teritoriniai ir saugumo klausimai, kuriais remiasi abi pusės, realiai pajudėtų tik tuomet, jei būtų pradėtos tiesioginės aukščiausio lygio derybos.

    „Pasirinkimas dabar jūsų. Gana karo. Ukraina siūlo užbaigti šį karą“, – rašė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas taip pat ragino Putiną paskirti aiškią susitikimo datą ir nebijoti priimti sprendimų, kurie leistų sustabdyti kovos veiksmus. Tokia formuluotė dera su ankstesniais Kyjivo viešais pareiškimais, kad paliaubos turi būti realios ir patikrinamos, o ne trumpalaikis pauzės mechanizmas.

    Karo fonas ir spaudimo priemonės

    Kreipimesi Zelenskis tiesiai įvardijo, kad karas esą neturi tikros priežasties, o oficialūs argumentai apie geopolitiką ar NATO yra tik priedanga. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina, net ir patirdama nuostolių, vertina kiekvieną prarastą gyvybę ir siekia sustabdyti žmonių žūtis.

    Laiške paminėtas ir Ukrainos toliašaudis pajėgumas, įskaitant smūgius dronais į taikinius Rusijos teritorijoje už daugiau nei 1 000 kilometrų. Tai atspindi pastarųjų mėnesių tendenciją, kai Ukraina vis dažniau remiasi didesnio nuotolio dronais bei smūgiais logistikai ir infrastruktūrai, siekdama didinti spaudimą Maskvai.

    Kremliaus reakcija ir realūs scenarijai

    Kremlius tą pačią dieną paskelbė, kad Zelenskis esą gali atvykti į Maskvą „bet kuriuo metu“, tačiau kartu nurodyta, jog Putinas dar nebuvo supažindintas su laiško turiniu. Tokia reakcija palieka dviprasmybę: viešas kvietimas skamba kaip atvirumas dialogui, bet praktinis procesas kol kas nepatvirtina pasirengimo deryboms.

    Diplomatinėje praktikoje vien laiškų ar pareiškimų nepakanka, kad prasidėtų derybos dėl karo pabaigos. Tam paprastai reikia aiškaus tarpininkavimo formato, iš anksto suderintos darbotvarkės, paliaubų kontrolės mechanizmų ir politinio įsipareigojimo jų laikytis, o būtent šie elementai ankstesniuose bandymuose dažnai tapdavo silpnąja grandimi.

    Kol kas nėra ženklų, kad abi pusės būtų priartėjusios prie bendro supratimo, kokiomis sąlygomis galėtų būti stabdomi karo veiksmai. Vis dėlto Zelenskio pasiūlymas susitikti tiesiogiai rodo bandymą perkelti iniciatyvą į politinį lygmenį ir viešai užfiksuoti, kad Ukraina palieka atviras duris deryboms, jei būtų užtikrinamos realios paliaubos.

  • Ukrainos dronas pramušė „Pancir“ gynybą: smūgis „Lukoil“ rafinerijai ir vaizdo įrašas

    Ukrainos dronas pramušė „Pancir“ gynybą: smūgis „Lukoil“ rafinerijai ir vaizdo įrašas

    Ukrainos pajėgos paskelbė, kad per naktį iš gegužės 19 į 20 dieną ilgojo nuotolio dronas smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Kstove, priklausančiai „Lukoil“. Teigiama, kad smūgis sukėlė gaisrą ir palietė svarbų perdirbimo grandinės mazgą.

    Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad taikiniu tapo pirminio distiliavimo įrenginys, nuo kurio prasideda žaliavinės naftos perdirbimas. Šis objektas buvo atakuotas ir anksčiau, todėl epizodas vertinamas kaip tęstinės kampanijos dalis.

    Kaip dronas įveikė gynybą?

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo medžiaga, kurioje matyti bandymas numušti droną rusiška oro gynybos sistema „Pancir“. Vaizdo įraše fiksuojama, kad raketa sprogo visai šalia taikinio, tačiau drono nesunaikino.

    Po kelių akimirkų dronas, sprendžiant iš įrašų ir pranešimų, pasiekė tikslą pramoniniame komplekse. Nepriklausomi OSINT analitikai atkreipė dėmesį, kad tokie atvejai rodo problemas ginantis nuo palyginti lėtai ir žemai skrendančių taikinių.

    Ką reiškia smūgis rafinerijai?

    Kstovo gamykla laikoma viena svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo grandyje, aprūpinančioje degalais ir civilius regionus, ir kariuomenės poreikius. Kai pažeidžiami pirminio distiliavimo įrenginiai, gamyba dažnai tampa ribota net ir tuo atveju, jei kitos linijos fiziškai nenukentėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau smogia energetikos ir perdirbimo infrastruktūrai giliai Rusijos užnugaryje, siekdama mažinti degalų tiekimą ir didinti logistikos kaštus. Rusijos regionų valdžia paprastai patvirtina gaisrus ar incidentus, tačiau nuostolių mastą pateikia fragmentiškai.

    „Pancir“ reputacijos klausimas

    „Pancir“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta dengti objektus nuo dronų, sparnuotųjų raketų ir kitų oro taikinių. Vis dėlto pastarojo meto atakų kontekste vis dažniau diskutuojama, ar tokios sistemos efektyvumas atitinka deklaruojamas galimybes, ypač kai atakos vykdomos masiškai ir skirtingais maršrutais.

    Šiuo metu nėra patikimai patvirtintos informacijos apie civilių aukas Kstove. Situacija toliau tikslinama, o gaisro ir žalos mastas priklauso nuo to, kokia įranga realiai buvo pažeista ir kaip greitai pavyko lokalizuoti incidentą.

  • Po Ukrainos dronų smūgio Rusija uždarė 13 pietinių oro uostų: apribojimai palietė ir Maskvą

    Decyzja obejmuje porty lotnicze m.in. w Soczi, Wołgogradzie i Krasnodarze. Jak wynika z informacji przekazanych przez rosyjską agencję nadzoru lotniczego Rosawiację, zamknięcie ma obowiązywać do 12 maja, choć wskazano, że lotniska mogą wrócić do normalnej pracy wcześniej.

    W piątek rano (8 maja) południowe lotniska w Rosji przestały przyjmować i odprawiać loty po tym, gdy ukraińskie drony uszkodziły sprzęt centrum ruchu lotniczego w Rostowie nad Donem. Ośrodek ten odpowiada za obsługę lotów w całym regionie.

    Zamknięcie dotyczy 13 lotnisk na południu Rosji, w tym portów lotniczych w Soczi, Astrachaniu, Władykaukazie, Wołgogradzie, Gelendżyku, Groznym, Krasnodarze, Machaczkale, Magasie, Mineralnych Wodach, Nalczyku, Stawropolu i Eliście.

    Ekspert: więcej osiągnie pracowita mróweczka niż spazmatyczny Herkules

    Ograniczenia objęły również Moskwę. Lotnisko Wnukowo wstrzymało działalność, a na Szeremietiewie i Domodiedowie odnotowano opóźnienia oraz odwołania.

    Ukraińcy atakują w głębi Rosji

    Według ukraińskich mediów drony miały uderzyć także w Groznym, w Kraju Permskim oraz w Jarosławiu, położonym ok. 700 km od granicy z Ukrainą. Atak w Jarosławiu potwierdził prezydent Ukrainy Wołodymyr Zełenski, informując, że uszkodzony został tam obiekt przemysłu naftowego.

    Z danych rosyjskiego ministerstwa obrony wynika, że Rosja przechwyciła w piątek ponad 260 ukraińskich dronów. Z kolei Federacja Rosyjska miała przeprowadzić minionej nocy atak na Ukrainę, wysyłając w jej kierunku dziesiątki bezzałogowców.

    Kreml niedawno jednostronnie ogłosił rozejm w dniach 8-10 maja, co związane jest z paradą wojskową w Moskwie z okazji poradzieckiego Dnia Zwycięstwa 9 maja. Rzecz w tym, że Kreml poważnie obawia się ukraińskich ataków, stąd propozycja zawieszenia broni oraz wyłączenie internetu mobilnego w rosyjskiej stolicy.

    Wcześniej jednostronny rozejm ogłosiła Ukraina, która chciała, by obowiązywał od północy z 5 na 6 maja. Według Zełenskiego Rosja odrzuciła tę propozycję. Prezydent Ukrainy wcześniej zasugerował możliwość pojawienia się ukraińskich dronów w dniu defilady nad Placem Czerwonym w Moskwie.

    W Rosji nie ma już bezpiecznych miejsc. Ukraińskie drony uderzają głęboko w rafinerie, węzły dystrybucji i infrastrukturę przesyłową. – To główny cel Ukrainy. Odciąć Rosję od reeksportu ropy i sprzedaży paliw – ocenił w rozmowie z money.pl dr Przemysław Zaleski, ekspert od spraw bezpieczeństwa energetycznego. Straty sięgają 7 mld dol.

    Źródło: PAP