Palydoviniai vaizdai ir viešai paskelbta medžiaga rodo, kad Ukrainos ilgojo nuotolio dronai mažiausiai keturis kartus smogė strateginiam „Gazprom Neft“ objektui Omske, daugiau kaip 2 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Remiantis tarptautinės žiniasklaidos ir analitikų vertinimais, po atakų dalis pajėgumų laikinai tapo nepasiekiami, o įmonė buvo priversta stabdyti dalį veiklos.
Šis smūgis svarbus ne vien dėl ekonominio efekto, bet ir dėl to, ką jis atskleidžia apie Rusijos gynybą. Vis dažniau fiksuojami signalai, kad Maskva, baimindamasi Ukrainos dronų, į jų perėmimą ėmė įtraukti ir moderniausią naikintuvą Su-57, iki šiol daugiausia naudotą mažiau rizikingoms užduotims.
Kelios dienos prieš Omsko atakas internete pasirodė Su-57 nuotraukos neįprastoje konfigūracijoje, su išorinėse pakabose pritvirtintomis trumpojo nuotolio oras–oras raketomis iš R-73 ir R-74 šeimos bei papildomu konteineriu po vienu iš variklių. Toks komplektas, specialistų vertinimu, labiau primena parengtį medžioti mažus, manevringus taikinius ore, tarp jų kamikadzes dronus ar sparnuotąsias raketas.
Ekspertų dėmesį patraukė tai, kad ginkluotė buvo kabinama išorėje, nors Su-57 turi vidines ginkluotės dėtuvės. Vienas iš paaiškinimų, aptariamų analitikų bendruomenėje, yra praktinis pasirinkimas naudoti senesnes raketas, kurios ne visada pritaikytos vidiniam nešimui, o modernesnes atsargas pasilikti kitoms misijoms.
Su-57 laikomas pažangiausiu Rusijos naikintuvu, geriausiai pritaikytu aptikti mažo dydžio oro taikinius. Jam priskiriamas daugiafunkcis AESA tipo radaras N036 su keliomis aktyviomis antenomis, optoelektroninė 101KS sistema ir infraraudonųjų spindulių jutikliai, kurie teoriškai turėtų padėti pastebėti objektus, turinčius mažą radarų atspindžio plotą.
Manoma, kad papildomas konteineris po fiuzeliažu ar variklio zona gali būti susijęs su 101KS-N šeimos įranga ar jos modifikacijomis, skirtomis taikinių paieškai ir identifikavimui didesniu atstumu. Panašias idėjas taiko ir Vakarų šalys, kai kovai su dronais bei sparnuotosiomis raketomis į pagalbą kviečiami aukštesnės kartos naikintuvai.
Su-57 įtraukimas į kritinės infrastruktūros gynybą rodo, kad Rusija plečia priemonių spektrą gindama giliame užnugaryje esančius objektus. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuosekliai taikosi į naftos perdirbimo, gynybos pramonės ir karinės logistikos taškus šimtų ar tūkstančių kilometrų atstumu, taip versdama Rusiją skaidyti oro gynybos resursus.
Didėjant grėsmei, žemyninė oro gynyba turi dengti vis didesnę teritoriją, o tai apsunkina vienodai stiprią apsaugą visiems potencialiems taikiniams. Todėl vis dažniau kalbama apie daugiasluoksnę sistemą, kurioje derinami S-400, „Pancir“, sraigtasparniai kovai su dronais ir, sprendžiant iš naujausių indikacijų, net Su-57.
Vis dėlto Su-57 parkas laikomas nedidelis, o viešai minimi skaičiai dažniausiai sukasi apie maždaug 20 serijinių orlaivių. Dėl riboto kiekio šie naikintuvai anksčiau dažniau būdavo siejami su smūgiais iš saugesnio nuotolio, vengiant misijų, kuriose rizika prarasti brangią platformą yra didesnė.
Todėl pats faktas, kad Su-57 vis dažniau siejamas su dronų medžiokle Rusijos gilumoje, interpretuojamas kaip ženklas, jog Ukrainos ilgojo nuotolio smūgiai tapo strategiškai reikšmingu iššūkiu. Karo dinamikoje tai atspindi platesnę tendenciją: pigesnės, masiškai gaminamos priemonės priverčia brangesnes sistemas keisti vaidmenis ir prioritetus.
Leave a Reply