Tag: Ukrainos karas

  • Ukraina smogė antrai pagal dydį Rusijos naftos perdirbyklai, plečiasi degalų normavimas

    Ukraina smogė antrai pagal dydį Rusijos naftos perdirbyklai, plečiasi degalų normavimas

    Ukrainos dronai pirmadienį smogė Kirišių naftos perdirbimo gamyklai KINEF Leningrado srityje Rusijoje – kilo dideli gaisrai, apgadinti trys pagrindiniai naftos perdirbimo įrenginiai.

    Apie tai praneša „Euronews“. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka teigė, kad oro gynyba regione numušė 113 dronų, tačiau vieno nuolaužos pataikė į daugiabučio stogą Vsevoložske ir pražudė vieną gyventoją.

    KINEF yra didžiausia naftos perdirbykla šiaurės vakarų Rusijoje ir antra pagal dydį šalyje po Omsko įmonės. Ji priklauso „Surgutneftegaz“ grupei ir per metus perdirba apie 18 mln. tonų naftos – maždaug 7 proc. visų Rusijos perdirbimo pajėgumų.

    Gamykla gamina benziną, dyzeliną, aviacinį žibalą, mazutą, bitumą ir kitus naftos chemijos produktus, taip pat tiekia aviacinį kurą Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostui.

    Degalų pardavimai ribojami regionuose

    Tuo pat metu Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ paskelbė apribojanti benzino ir dyzelino pardavimus savo degalinėse. Rusijos žiniasklaida nurodo, kad ribojimai įsigaliojo Karelijoje, Buriatijoje, Užbaikalės krašte, taip pat Novosibirsko, Archangelsko ir Penzos srityse.

    Miestuose vieno apsipirkimo metu pirkėjams leidžiama įsigyti iki 30 litrų benzino, o magistralėse nustatyta 50 litrų riba. Krasnojarsko krašte taikomi atskiri limitai: iki 30 litrų AI-95, iki 50 litrų AI-92 ir iki 100 litrų dyzelino vienam klientui.

    Leningrado srities valdžia taip pat rekomendavo degalinėms riboti benzino pardavimą iki 30 litrų, o dyzelino – iki 50 litrų per vieną operaciją.

    KINEF, kaip ir kiti strateginiai objektai, ne kartą buvo atakuota nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį. „Surgutneftegaz“ 2025 metais buvo įtraukta į Europos Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašus.

    Abi pusės skelbia apie naujas atakas

    Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį virš 14 regionų ir okupuoto Krymo numušė 430 Ukrainos dronų. Šių teiginių nepriklausomai patikrinti nepavyko.

    Ukrainos karinės oro pajėgos tuo metu skelbė, kad nuo pirmadienio vakaro Rusija paleido 317 „Shahed“ tipo dronų, įskaitant 105 reaktyvinius variantus, taip pat „Banderol/Dan-T“, „Gerbera“ ir imitacinius dronus. Pasak Ukrainos, 276 jų buvo numušti.

    Ukrainos duomenimis, smūgių padariniai fiksuoti 31 vietoje, dar devyniose vietose žalą sukėlė krentančios nuolaužos. Odesoje drono smūgis į maisto sandėlį pirmadienio rytą nusinešė trijų žmonių gyvybes, vienas žmogus buvo sunkiai sužeistas.

    Dar du žmonės žuvo ir septyni buvo sužeisti per atakas Dnipropetrovsko srityje, o Charkivo srityje per naktines atakas sužeisti devyni žmonės, tarp jų ir vaikai. Zaporižios mieste ir apylinkėse sužeisti šeši asmenys, tarp jų – vienas vaikas.

    Poltavos srityje, Kremenčuke, per drono ataką sužeisti septyni žmonės, tarp jų – 16-metis, o atakoje sunaikintas vaikų su negalia reabilitacijos centras. Sumuose per smūgį, pataikiusį į jų automobilį, sužeisti trys energetikai.

    Taip pat pranešta, kad Kamyšivachoje gelbėtojų komandos dronais buvo atakuotos tris kartus, kai tvarkė lapkričio 2 dieną įvykusio smūgio padarinius. Šiame incidente žuvo 55 žmonės, o po griuvėsiais dar gali būti įstrigę iki 19 asmenų.

  • Černobylio reaktoriaus gaubtą po dronų atakos reikia skubiai taisyti: kaina – bent 500 mln. eurų

    Černobylio atominėje elektrinėje esanti sugadinto ketvirtojo reaktoriaus apsauginė konstrukcija turi būti skubiai remontuojama – kitaip per kelerius metus rizika gali išaugti. Skaičiuojama, kad darbai kainuos mažiausiai 500 milijonų eurų.

    Apie būtinybę kuo greičiau imtis remonto skelbia Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), o informaciją pateikė „Politico“. Pasak banko, galutinė suma gali būti ir didesnė.

    Kalbama apie milžinišką plieninę konstrukciją, dengiančią 1986 metų katastrofos metu sugriauto reaktoriaus liekanas. Jos paskirtis – neleisti radioaktyviosioms medžiagoms patekti į aplinką ir sudaryti sąlygas saugiai vykdyti darbus elektrinės viduje.

    Konstrukcija buvo pažeista 2025 metais per Rusijos dronų ataką. Šiuo metu, kaip pabrėžiama, svarbiausia – sutvarkyti gaubtą dar iki tol, kol pažeidimai dėl drėgmės ir korozijos pradės sparčiai didėti.

    ERPB: tai ne tik Ukrainos problema

    ERPB vadovė Odile Renaud-Basso interviu pabrėžė, kad Černobylio saugumas nėra vien Ukrainos vidaus reikalas. Pasak jos, branduolinė sauga turi tarptautinę reikšmę, todėl į rizikas turėtų rimtai žiūrėti visos valstybės.

    Banko vertinimu, jei reikiami darbai nebūtų atlikti iki 2030 metų, drėgmė ir korozija galėtų lemti tolesnį konstrukcijos nykimą. Tokiu atveju radioaktyviųjų medžiagų izoliavimas taptų sudėtingesnis ir brangesnis.

    Kiek lėšų jau pažadėta ir kada planuojami darbai

    Nurodoma, kad G7 šalys spalį įsipareigojo skirti 260 milijonų eurų – tai kiek daugiau nei pusė minimalaus poreikio. Likusią sumą ERPB siekia surinkti artimiausiais metais.

    Planuojama, jog remonto darbai galėtų prasidėti 2028 metais ir trukti apie dvejus metus. Tuo pat metu pažymima, kad bankas nesitiki, jog Rusija tiesiogiai apmokės atakos padarytą žalą, nors neatmetama, kad ateityje išlaidos galėtų būti įtrauktos į karo reparacijų klausimą.

    Šiuo metu pranešimų apie naują radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrimą nėra. Vis dėlto pagrindinė rizika siejama su pažeista apsauga, kurią būtina sutaisyti, kol jos būklė dar labiau nepablogėjo.

  • Italijos premjerė Meloni kritikuoja ES nesuderintus Ukrainos taikos derybų formatus

    Italijos premjerė Meloni kritikuoja ES nesuderintus Ukrainos taikos derybų formatus

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sukritikavo, jos teigimu, nesuderintą Europos Sąjungos požiūrį į Ukrainos taikos derybas su Rusija. Politikė pareiškė, kad keli lygiagrečiai formatai ir iniciatyvos silpnina Europos patikimumą.

    Kaip praneša „Euronews“, apie tai G. Meloni rašo laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa. Premjerė tvirtina, kad pastaruoju metu Europos lyderiai pradėjo ne vieną iniciatyvą neturėdami bendros krypties ar aiškaus mandato.

    Laiškas pasirodė tuo metu, kai Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai – vadinamoji E3 grupė – Briuselyje susitinka su JAV ir Ukrainos atstovais aptarti karo pabaigos scenarijų. Italijos premjerė pabrėžė, kad iniciatyvų gausa nepadeda nei partneriams, nei tiems, kuriuos reikia įtikinti stabdyti agresiją.

    Anot G. Meloni, veikimas „netvarkingai“, kai iniciatyvos „vejasi ir dubliuoja viena kitą“, galiausiai verčia Europą atrodyti mažiau patikimą. Ji taip pat užsiminė apie augantį spaudimą Italijos vidaus politikoje, kur opozicija kaltina jos vyriausybę tarptautiniu nereikšmingumu, o dalis politinių jėgų ragina nutraukti karinę pagalbą Ukrainai.

    Įvardijo skirtingų iniciatyvų pavyzdžius

    Laiške premjerė pateikė kelis pavyzdžius, kurie, jos vertinimu, atspindi bendros koordinacijos trūkumą. Tarp jų – neformalus susitikimas Majamyje, kuriame dalyvavo kai kurių Europos valstybių nacionalinio saugumo patarėjai, Ukrainos atstovai, taip pat NATO ir ES institucijų atstovai.

    G. Meloni taip pat kritiškai įvertino situaciją, kai, jos manymu, paraleliai vykdomos skirtingos diplomatinės linijos, pavyzdžiui, Suomijos ir Norvegijos lyderių pokalbis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

    Per daug derybinių grupių – viena iš problemų

    Italijos vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį ir į „dauginamas“ derybines grupes. Ji paminėjo E3, „Norinčiųjų koaliciją“, kuri apima 37 ES ir ne ES valstybes, taip pat „Berlyno formatą“, kuriame dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir NATO, G7 bei ES atstovai.

    Premjerės teigimu, tokia fragmentacija apsunkina galimybę Europai kalbėti vienu balsu, o tai yra itin svarbu, kai sprendžiama dėl Ukrainos ateities ir karo užbaigimo sąlygų.

    Siūlo klausimą kelti Europos Vadovų Taryboje

    G. Meloni paprašė šį klausimą aptarti neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime Dubline, kuris turėtų vykti kitą savaitę. Pagrindinis tikslas – apsispręsti, kaip Europos Sąjunga turėtų būti atstovaujama taikos derybose.

    Premjerė pabrėžė, kad Europa Ukrainos klausimu turi kalbėti vienu balsu, o šio poreikio, jos žodžiais, „nebegalima atidėlioti“.

    Tuo pat metu numatoma, kad svarbus Ukrainos ir Rusijos derybininkų pokalbių etapas, tarpininkaujant JAV pareigūnams, vyks Abu Dabyje lapkričio 10 ir 11 dienomis. Skelbiama, jog derybose planuojama aptarti saugumo susitarimus ir deeskalacijos priemones.

  • Ukrainiečiai smogė iš požemio: 15 km tuneliais aplenkė rusus ir surengė netikėtą ataką

    Ukrainiečiai smogė iš požemio: 15 km tuneliais aplenkė rusus ir surengė netikėtą ataką

    Karas Ukrainoje vyksta ne vien matomose fronto linijose. Ukrainos pajėgos praneša, kad per operaciją „Veles“ panaudojo požeminę infrastruktūrą tam, kad apeitų rusų pozicijas ir smogtų iš netikėtos krypties.

    Pasak su Ukrainos karine žvalgyba siejamo „Laisvosios Rusijos“ legiono, kartu su 2-uoju Nacionalinės gvardijos korpusu Chartia ir kitais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniais kariai įveikė daugiau kaip 15 kilometrų požeminių maršrutų už priešo linijų.

    „Laisvosios Rusijos“ legionas yra 2022 metais, prasidėjus plataus masto invazijai, suformuotas paramilitarinis junginys. Ukrainos pusė teigia, kad jį sudaro į Ukrainos pusę perėję rusų kariai, belaisviai ar dezertyrai, kurie pereina atranką ir papildomus patikrinimus.

    Smūgis iš krypties, kurios nelaukė

    Ukrainos teigimu, požeminiai koridoriai leido ataką pradėti ten, kur rusai nesitikėjo, ir sudaryti sąlygas platesniems veiksmams Charkivo srityje. Šiame sektoriuje įtampa ypač didelė dėl Rusijos bandymų spausti link Kupjansko ir kontroliuoti svarbius logistikos kelius.

    Pranešimuose pabrėžiama, kad operacija nebuvo vien tik slaptas žygis tuneliais. Veiksmai buvo derinami su atakomis ant žemės ir smūgiais bepiločiais, taip siekiant sutrikdyti priešo ryšius, aprūpinimą ir reagavimo laiką.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad požeminėje infrastruktūroje rusai buvo įsirengę logistinius maršrutus, todėl kova vyko ne tik dėl atskiro objekto, bet ir dėl tiekimo bei judėjimo koridorių. Tokia taktika leidžia sumažinti nuostolių riziką, tačiau reikalauja itin tikslaus planavimo.

    Kodėl požeminė kova tampa vis svarbesnė?

    Požeminiai veiksmai kare dažniausiai siejami su bandymu išvengti žvalgybos ir dronų stebėjimo. Pastaraisiais metais fronto linijose vis dažniau dominuoja nuolatinė stebėsena iš oro, todėl judėjimas atvirose vietose tampa pavojingesnis, o maskuotė ir inžineriniai sprendimai įgauna didesnę reikšmę.

    Chartia anksčiau yra nurodžiusi, kad pasirengimas veikti ankštose požeminėse erdvėse reikalauja specialaus fizinio ir psichologinio parengimo. Taip pat būtinas išminuotojų ir inžinierių darbas, ryšio sprendimai, o kai kuriais atvejais ir gyvybės palaikymo priemonės, kad kariai galėtų saugiai judėti bei vykdyti užduotis.

    Ukrainos pranešimuose minima, kad veiksmuose dalyvavo ir kiti daliniai, įskaitant dronų padalinius bei bendrą koordinavimo centrą, dirbusį su 429-ąja bepiločių sistemų brigada Achilles. Ukrainos teigimu, operacija padėjo sustiprinti užnugarį Kupjansko kryptimi ir pasirengti tolesniems veiksmams.

    Taktika, kurią rusai taikė anksčiau

    Atviri šaltiniai ir OSINT analitikai pastaraisiais mėnesiais yra fiksavę ne vieną atvejį, kai abi pusės bandė išnaudoti esamą infrastruktūrą, kad pasiektų priešininko užnugarį. Ukrainos pusė tvirtina, kad šiame sektoriuje rusai ne kartą mėgino panašius veiksmus, derindami juos su dėmesį blaškančiomis atakomis.

    Šį kartą, kaip teigiama, Ukraina panaudojo panašų principą prieš pačius rusus. Vis dėlto nepriklausomai patikrinti dalies operacijos detalių karo sąlygomis sudėtinga, todėl informacija remiasi Ukrainos pusės viešais pareiškimais.

  • 1 214 dronai smogė Rusijai: taikiniu tapo Maskva, JAV prabilo apie lūžį kare

    1 214 dronai smogė Rusijai: taikiniu tapo Maskva, JAV prabilo apie lūžį kare

    Rusija pranešė per vieną naktį atrėmusi beprecedentę bepiločių ataką: esą numušta 1 214 dronų, o smūgiai fiksuoti beveik dvidešimtyje regionų. Maskvos kryptimi ir Maskvos srityje, anot rusų pareiškimų, skrido daugiau nei 613 bepiločių, todėl laikinai ribotas darbas Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose.

    Ataka sutapo su Maskvoje vykusiu Afrikos valstybių lyderių susitikimu, o tai, stebėtojų vertinimu, padidino incidento politinį rezonansą. Socialiniuose tinkluose, įskaitant OSINT bendruomenės paskyras, Rusijos skelbiami numušimų skaičiai lyginti su vaizdais iš vietos, kur matyti gaisrai ir sprogimų padariniai.

    Dronų smūgiai ir žala

    Baškirijos Sterlitamako mieste, kaip skelbta, drono nuolaužos apgadino Baškirų sodos kompanijos gamyklą, siejamą su komponentų tiekimu apsaugos priemonėms. Samaros srityje, Novokuibyševske, pranešta apie gaisrą „Rosneft“ naftos perdirbimo gamykloje, o tokie objektai pastaraisiais mėnesiais laikomi vienu svarbiausių taikinių Ukrainos tolimojo nuotolio kampanijoje.

    Nepriklausomi analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad net ir esant didelei oro gynybos apkrovai, dalis bepiločių prasimuša dėl masės efekto. Dronų atakos paprastai planuojamos taip, kad apkrautų priešlėktuvinę gynybą, priverstų naudoti brangias raketas ir sukeltų logistikos trikdžius, įskaitant aviacijos apribojimus.

    JAV spaudimas ir pauzės pabaiga?

    Tekste cituojama informacija, kad Jungtinės Valstijos pastarosiomis savaitėmis ragino Kyjivą riboti smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai, argumentuodamos galimu poveikiu dyzelino kainoms ir derybų aplinkai. Skelbta, jog nuo spalio vidurio galėjo galioti neoficiali pauzė, kai kai kurie padaliniai buvo raginami neplanuoti naujų misijų prieš rafinerijas.

    Tačiau smūgis Novokuibyševsko rafinerijai, kaip teigiama, buvo pirmasis per beveik dvi savaites, todėl tai vertinama kaip ženklas, kad ribojimai baigėsi arba buvo sušvelninti. Ukrainos pozicija viešai ne kartą buvo siejama su principu, kad deeskalacija įmanoma tik esant abipusiškumui ir aiškioms saugumo garantijoms.

    Vašingtono reakcija: pasikeitusi karo dinamika

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio komentaruose teigė, kad Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos gilumoje pakeitė konflikto dinamiką, faktiškai perkeldami karo realybę į Rusijos teritoriją. Pasak jo, Vašingtonas pasirengęs vertinti, ar ši nauja situacija gali atverti kelią rimtesnėms deryboms, nors abi pusės ir toliau laikosi griežtų raudonųjų linijų.

    Pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, kad bepiločiai vis labiau keičia karo eigą, nes leidžia santykinai pigiai pasiekti už šimtų kilometrų esančius taikinius ir kelti spaudimą kritinei infrastruktūrai. Kartu tai didina riziką civilinei aviacijai ir priverčia šalis stiprinti oro erdvės kontrolę, ypač aplink sostines ir strateginius pramonės mazgus.

  • Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    By&nbspGreta Ruffino
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The White House said US first lady Melania Trump helped negotiate the ceasefire and coordinate the humanitarian mission.

    Some residents have been evacuated from the Russian-occupied city of Oleshky and are heading towards Ukrainian-controlled areas, a Ukrainian lawmaker announced on Friday, as a major ceasefire entered its fourth day.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    “The Ukrainian delegation, along with the evacuated residents of Oleshky, set off for Anapa. From there, they will fly to Belarus and then travel home by bus,” said Ukrainian negotiator David Arakhamia.

    A convoy of 25 buses and several ambulances arrived in the war-torn city earlier on Friday, bringing food and medicine and helping residents who wished to leave.

    “At this moment, the humanitarian operation is underway in Oleshky,” Kyrylo Budanov, head of Ukraine’s presidential office, wrote in an post online. Budanov is not part of the Ukrainian delegation in the city.

    Officials from Ukraine and Russia have worked together on the rare humanitarian mission, offering a brief moment of cooperation amid the ongoing war.

    “We are completing our humanitarian mission in Oleshky,” Russia’s human rights ombudsman Yana Lantratova said in a video on Telegram, adding that a “convoy with those who are going to the territory of the Russian Federation is heading to the territory of the Russian Federation”.

     Ukraine's Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine's Kherson region on 30 October 2026

    Ukraine’s Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine’s Kherson region on 30 October 2026
    Office of the Ombudsman of Ukraine via AP/Office of the Ombudsman of Ukraine

    Around 2,000 people remain in Oleshky, according to local authorities and volunteers.

    The local ceasefire in Ukraine’s southern Kherson region is expected to remain in place until Sunday evening.

    “Everyone who wishes to leave Oleshky will have the opportunity to do so safely,” Russia and Ukraine said in separate, identical statements. “Those who choose to stay may remain and will receive all the humanitarian support they need.”

    Although Ukrainian-controlled territory is just a few kilometres across the Dnipro River from Oleshky, evacuees will have to travel hundreds of kilometres through Russia and Belarus before entering northern Ukraine, according to Ukrainian public television. The exact evacuation route has not been disclosed.

    Despite the local ceasefire, fighting on Friday continued in other areas. Russia’s Defence Ministry claimed to have intercepted more than 1,000 Ukrainian drones overnight, while Ukraine reported Russian strikes involving ballistic missiles, other missiles and dozens of drones.

    Additional sources • AP

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Ukraine holds its breath as humanitarian operation begins in Russian-occupied Oleshky


    Cameroonian families call for repatriation of relatives sent to fight for Russia in Ukraine


    Drone attack and fire reported at Russia’s Novokuibyshevsk oil refinery

  • Vokietija ir Ukraina bando ginkluotą robotą: „ARX Robotics“ žada pristatymus iki 2026 metų pabaigos

    Vokietija ir Ukraina bando ginkluotą robotą: „ARX Robotics“ žada pristatymus iki 2026 metų pabaigos

    Vokietijos ir Ukrainos gynybos technologijų įmonės išbandė ginkluotą antžeminį robotą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas Ukrainos kariuomenės fronte. Skelbiama, kad pirmosios sistemos, integruotos su nauju ginkluotės moduliu, turėtų būti parengtos ir pristatytos iki 2026 metų pabaigos.

    Bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas spalio pradžioje per Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo valstybinį vizitą Kyjive, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskyi. Įmonės teigia, kad gamyba ir tiekimas būtų derinami pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius.

    Kaip veikia GEREON platforma

    Sistema paremta nepilotuojama antžemine platforma GEREON, kurią kuria Vokietijos bendrovė „ARX Robotics“. Platforma sukurta mobilumui ir energijos tiekimui užtikrinti, o žvalgybai naudoja kameras ir jutiklius.

    Ant viršaus gali būti montuojamas Ukrainos įmonės „ROBONEERS“ kuriamas ginkluotės modulis SABER. Jis skirtas nuotoliniam ugnies palaikymui, o operatorius, pasak kūrėjų, gali valdyti sistemą iš saugesnio atstumo, taip mažinant riziką kariams.

    Įmonės pabrėžia, kad siekiama sukurti vieną lanksčią robotinę sistemą, kurią būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims. SABER modulis, anot gamintojų, gali būti komplektuojamas pagal misiją, pritaikant skirtingą ginkluotę.

    Robotų vaidmuo fronte auga

    Nurodoma, kad neginkluotos GEREON versijos Ukrainoje jau naudojamos įvairioms užduotims: logistikai, sužeistųjų evakuacijai, žvalgybai, elektroninės kovos paramai ir kovai su dronais. Toks pritaikomumas atspindi bendrą karo Ukrainoje tendenciją, kai vis daugiau užduočių perduodama nuotoliniu būdu valdomoms ar autonominėms sistemoms.

    „ARX Robotics“ tvirtina, kad GEREON šiuo metu sudaro didžiausią Ukrainoje naudojamų Vakarų gamybos nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių parką. Įmonės finansų vadovas ir vienas įkūrėjų Maximilianas Wiedas pabrėžė, kad sausumos pajėgoms reikia platformų, kurias būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms misijoms ir suderinti su turima infrastruktūra.

    „Šiuolaikinėms sausumos pajėgoms reikia kovinių platformų, kurias galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims, integruoti naujas technologijas ir sklandžiai sujungti su esamomis sistemomis“, – sakė Maximilianas Wiedas.

    „ROBONEERS“ teigia, kad jos robotinės sistemos nuo 2014 metų panaudotos daugiau nei 15 000 fronto misijų. Tuo pat metu abi bendrovės skelbia įsteigusios bendrą įmonę, kuri turėtų plėsti kitos nepilotuojamos antžeminės platformos „Rys Pro“ gamybą Vokietijoje ir Ukrainoje, o pirmųjų metų tikslas įvardijamas didesnis nei 1 000 vienetų.

    DI tampa gynybos pramonės centru

    Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į vis spartėjantį DI diegimą gynybos technologijose. Skelbiama, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius planuoja vizitą į gynybos technologijų bendrovę Helsing būstinėje Miunchene, kur dėmesys bus skiriamas naujausiems produktams ir DI galimybėms.

    Helsing įkurta 2021 metais ir per trumpą laiką tapo viena labiausiai matomų Europos gynybos technologijų bendrovių. Ji kuria DI ir programinę įrangą karinėms sistemoms, įskaitant sprendimus, skirtus suteikti DI galimybių esamoms platformoms, pavyzdžiui, tankams, povandeniniams laivams ar naikintuvams.

    Analitikai pabrėžia, kad antžeminiai robotai ir DI valdomi sprendimai vis dažniau vertinami kaip būdas mažinti personalo nuostolius, greitinti žvalgybos ir taikinių nustatymo procesus bei išlaikyti logistikos grandines net intensyvaus apšaudymo sąlygomis. Tačiau praktinis efektyvumas paprastai priklauso nuo ryšio atsparumo trukdymui, operatorių parengimo ir sistemos patikimumo realiose fronto situacijose.

  • Liepsnos ir dūmų stulpai Rusijoje: Ukraina smogė strateginėms gamykloms, svarbioms raketoms

    Liepsnos ir dūmų stulpai Rusijoje: Ukraina smogė strateginėms gamykloms, svarbioms raketoms

    Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis surengė atakas prieš kelis Rusijos pramonės objektus, siejamus su karine pramone. Vietos šaltinių vaizduose ir pranešimuose matyti gaisrai bei dūmų stulpai, o žala, kaip teigiama, galėjo sutrikdyti gamybą.

    Pranešta, kad po smūgio „Energia“ gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o vienas iš gamybinių pastatų galėjo būti rimtai apgadintas. Kai kurie šaltiniai tvirtino, jog objektą galėjo pasiekti kelios sparnuotosios raketos, tačiau nepriklausomo patvirtinimo šiai versijai viešai nepateikta.

    Ukrainos žiniasklaida ir situaciją stebintys kanalai skelbė, kad sunaikinimo mastas gali būti didelis. Cituoti analitikai vertino, jog įmonė laikinai gali būti nepajėgi vykdyti veiklos, o tai reikštų papildomą spaudimą Rusijos ginkluotės tiekimo grandinei.

    „Energia“ siejama su komponentais, naudojamais raketų sistemose, valdomose aviacijos bombose ir kariniuose orlaiviuose. Tarp viešai minimų gaminių nurodomi maitinimo mazgai ir baterijos, siejami su „Iskander-K“ naudojamomis 9M727 sparnuotosiomis raketomis, taip pat sprendimai, minimi „Iskander-M“ ir kitų ginklų sistemų kontekste.

    Smūgis titanui ir aviacijai

    Spalio 25 dieną Ukrainos pajėgos, kaip skelbta, atakavo ir chemijos bei metalurgijos gamyklą AVISMA Bereznikuose Permės krašte. Tai vienas svarbiausių titano kempinės gamintojų Rusijoje, o ši žaliava naudojama metalinio titano ir lydinių gamybai.

    Atakos įrašą paskelbė su karo stebėsena siejama bendruomenė, o vietos valdžia patvirtino smūgį pramonės objektui šiaurinėje regiono dalyje. Permės krašto gubernatorius Dmitrijus Machoninas teigė, kad oro gynyba numušė 11 dronų, o vienas pramonės objektas patyrė nedidelių pažeidimų; pirminiais duomenimis, sužeisti penki darbuotojai.

    AVISMA reikšmė, remiantis tarptautiniais žaliavų rinkos vertinimais, peržengia regiono ekonomiką. JAV geologijos tarnybos duomenimis, 2024 metais VSMPO-AVISMA pagamino apie 33 500 tonų titano kempinės, tai sudarė apie 96 proc. visos Rusijos šios medžiagos gamybos.

    Titanas ir jo lydiniai plačiai naudojami aviacijoje, ypač orlaivių konstrukcijose ir variklių komponentuose, taip pat kitose aukštųjų technologijų pramonės srityse. Dėl to bet kokie ilgiau trunkantys gamybos trikdžiai gali atsiliepti tiek karinei aviacijai, tiek raketų programoms.

    Ką rodo ši taktika?

    Atakos prieš gynybos pramonei svarbius objektus rodo Ukrainos pastangas mažinti Rusijos galimybes atkurti ar didinti ginkluotės gamybą. Tokiais smūgiais siekiama ne tik fizinės žalos, bet ir ilgalaikių pasekmių, kai sutrinka tiekimas, remontas, logistika bei kvalifikuotos darbo jėgos darbas.

    Nepriklausomai įvertinti kai kurių pranešimų detales sudėtinga, tačiau tendencija aiški: abiejų pusių kare vis dažniau taikomasi į kritinius pramonės pajėgumus. Tai didina ir ekonominį, ir technologinį spaudimą, ypač tose srityse, kur reikalingi specifiniai komponentai bei sudėtingos gamybos grandinės.

  • Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukrainos oro gynyba vis dažniau susiduria su masiniais „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų antskrydžiais, kuriais Rusija atakuoja miestus ir energetikos infrastruktūrą. Kadangi tokie taikiniai dažnai skrenda palyginti lėtai, bet jų būna daug, Ukraina ieško sprendimų, kurie būtų greitesni diegti ir pigesni už tradicinius raketinius kompleksus.

    Pastaruoju metu viešumoje pasirodė vaizdai, rodantys naują praktinį sprendimą: modernizuotą Mi-8 sraigtasparnį, pritaikytą dronų perėmimui. Ant abiejų fiuzeliažo pusių sumontuoti raketų blokai, o tokia konfigūracija leidžia įgulai veikti iš didesnio nuotolio ir aprėpti platesnį oro erdvės plotą.

    Iki šiol sraigtasparnių įguloms dažnai tekdavo remtis kulkosvaidžiais ar greitašaudėmis sistemomis, kurios reikalauja priartėti prie taikinio. Raketų salvinis panaudojimas, nors ir nėra preciziškas, gali padidinti tikimybę pataikyti į mažus, žemai skrendančius objektus, ypač kai jų atskrenda keliolika ar daugiau vienu metu.

    Toks metodas atspindi platesnę Ukrainos taktiką: maksimaliai išnaudoti turimas platformas ir jas sparčiai pritaikyti besikeičiančiai grėsmei. Ekspertai pabrėžia, kad dronų medžioklei pritaikyti sraigtasparniai gali sumažinti spaudimą brangiai priešlėktuvinei amunicijai ir padėti užpildyti spragas regionuose, kur klasikinė oro gynyba nespėja sureaguoti.

    „Masyvūs dronų antskrydžiai verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų greitai didinti perėmimų skaičių ir nešvaistyti ribotų raketų atsargų“, – sako karinės aviacijos analitikai, vertinantys Ukrainos improvizacijas fronte.

    Ši patirtis svarbi ne tik Ukrainai. „Shahed“ tipo dronų keliamą riziką jaučia ir platesnis regionas, nes incidentai prie kaimyninių valstybių sienų parodė, kad nuklydę taikiniai gali tapti tarpvalstybiniu saugumo iššūkiu.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais metais oro gynyboje vis labiau derės skirtingi sluoksniai: elektroninės kovos priemonės, artilerija, mobilios ugnies grupės, perėmėjai ore ir DI paremti aptikimo sprendimai. Ukrainos pavyzdys rodo, kad net seni orlaiviai gali tapti efektyvia nišine priemone, kai grėsmė yra masinė ir nuolat kintanti.

  • W. Czarzasty trenkė per stalą: Putinas – žudikas, Trumpas kelia abejonių, įspėjimas Lenkijai

    Liubline kalbėjęs Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzastis pareiškė, kad Lenkija turi rimtai vertinti augančias saugumo grėsmes regione. Politikas itin griežtai įvertino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o Jungtinių Valstijų politiką Donaldo Trumpo atžvilgiu pavadino neprognozuojama ir keliančia rizikų.

    Czarzastis akcentavo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tiesiogiai keičia viso regiono saugumo architektūrą, o Lenkijai būtina išlaikyti budrumą. Jo teigimu, diskusijos apie gynybą neturi apsiriboti deklaracijomis, nes sprendimai šiandien turi pasekmių ateinančiam dešimtmečiui.

    „Putinas yra žudikas, o Trumpas kelia didelį neapibrėžtumą. Lenkija negali statyti savo saugumo ant spėjimų“, – sakė Włodzimierzas Czarzastis.

    Kalboje buvo paliesta ir parama Ukrainai, kurią Lenkija laiko viena svarbiausių priemonių stabdant Rusijos agresiją. Czarzastis pabrėžė, kad karo baigtis bus svarbi ne tik Kyjivui, bet ir visoms valstybėms, esančioms NATO rytiniame flange.

    Taip pat iškilo jautrios istorinės atminties temos, įskaitant Voluinę, kurios Lenkijos ir Ukrainos santykiuose periodiškai tampa politinių ginčų objektu. Politikas ragino ieškoti sprendimų, kurie leistų derinti istorinės tiesos siekį su bendru saugumo interesu, ypač tęsiantis karui.

    Czarzastis kreipėsi ir į prezidentą Karolį Nawrockį, išsakydamas konkrečius reikalavimus dėl veiksmų, susijusių su nacionaliniu saugumu ir valstybės pozicija tarptautinėje arenoje. Pasak jo, vidaus politiniai nesutarimai neturėtų silpninti Lenkijos laikysenos gynybos ir paramos Ukrainai klausimais.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijoje vis dažniau akcentuojama būtinybė didinti gynybos pasirengimą ir stiprinti sąjungininkų atgrasymą regione. Varšuva išlieka viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje, tačiau vidaus politikoje vis dažniau susiduria skirtingos nuomonės dėl to, kokia apimtimi ir kokiomis sąlygomis ši parama turi būti tęsiama.