CP v2

Tag: Ukrainos karas

  • Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Ukrainoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Rusijos naudojamas „Shahed“ tipo smogiamasis dronas su neįprasta modifikacija: iš priekio kyšo keli metaliniai strypai, primenantys ūsus. Ukrainos savanoris ir aktyvistas Serhijus Sternenka įspėjo, kad tokia konstrukcija gali būti skirta atakoms prieš elektros perdavimo linijas.

    Jo vertinimu, metaliniai strypai gali padėti dronui detonuoti kovinę galvutę vos palietus laidą ar kitą ploną kliūtį. Tokie taikiniai kaip aukštos įtampos linijos paprastai yra sudėtingi įprastiems smūginiams sprogdikliams, kurie efektyviausiai suveikia atsitrenkus į kietą paviršių.

    Ukrainos dronų ir elektroninės kovos specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas slapyvardžiu „Flash“, pateikė paprastesnį paaiškinimą. Pasak jo, tai greičiausiai nėra joks pažangus taikymo ar navigacijos elementas, o mechaninis detonatorius.

    „Viduje esą yra metalinis vamzdelis ir strypas: kliūčiai palietus konstrukciją, užsidaro elektros grandinė ir suveikia kovinė galvutė, net jei nebuvo stipraus smūgio“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Toks sprendimas, anot jo, logiškas būtent prieš energijos infrastruktūrą. Dronui užkliuvus už laido ar atramos konstrukcijos, įprastas sprogdiklis gali nesuveikti, o aparatas gali tiesiog nuslysti, perskristi arba nukristi nepadarydamas kritinės žalos.

    „Flash“ taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną kryptį, rodančią didėjantį dėmesį infrastruktūros ardymui. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos rugsėjo 30 dieną pirmą kartą galėjo panaudoti reaktyviniu varikliu varomą droną su specializuota KRSN tipo kovine galvute, skirta ardyti plienines konstrukcijas.

    Pasak jo, tokio tipo užtaisas suformuotas taip, kad sprogimo energija būtų koncentruojama į pjovimą, o ne į kuo platesnę sprogimo bangą. Tai ypač pavojinga objektams, kurių silpnoji vieta yra metalo elementai, pavyzdžiui, aukštos įtampos linijų atramos ar tiltų konstrukcinės dalys.

    Šie pranešimai sutampa su viešai skelbiamu Ukrainos institucijų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, kad Rusija ir toliau siekia paveikti Ukrainos energetikos sistemą, ypač šaltuoju sezonu. Dronai šiai taktikai tinka dėl masinio naudojimo, o taikinių spektras plečiamas nuo transformatorių ir pastočių iki smulkesnių, bet strategiškai svarbių elementų.

    Ekspertų vertinimu, smūgiai į perdavimo linijas ir atramas gali sukelti grandinines pasekmes: atsijungimus, apkrovų perskirstymą, remonto brigadų apkrovą ir ilgesnį tinklo nestabilumą. Kuo tikslesnės ir labiau pritaikytos dronų kovinės galvutės, tuo sunkiau gynybai užkirsti kelią ne pavieniams incidentams, o sisteminiam elektros tiekimo trikdymui.

  • Putino dekretas smogė „Metro“: vokiečiai neteko kontrolės Rusijoje, kyla naujos grėsmės verslui

    Putino dekretas smogė „Metro“: vokiečiai neteko kontrolės Rusijoje, kyla naujos grėsmės verslui

    Vokietijos didmenininkė ir maisto prekybos tinklas „Metro“ pranešė praradęs operacinę kontrolę savo Rusijos padaliniui po to, kai Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, numatantį bendrovės turto perdavimą laikinajai administracijai. Įsakymas paskelbtas Rusijos valdžios institucijų svetainėje, tačiau jame nenurodoma sprendimo motyvacija.

    Pagal dekretą „Metro Cash and Carry“ veikla Rusijoje laikinai perduota valdyti bendrovei Torg RUS. „Metro“ teigia formaliai išliekanti dukterinės įmonės savininke, tačiau realią kasdienę kontrolę prarado ir šiuo metu vertina sprendimo pasekmes.

    „Mes teisiškai vis dar valdome padalinį, tačiau operacinė kontrolė šiuo metu mums nepriklauso“, – sakė „Metro“ atstovas.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad Torg RUS siejama su Johannu Tholey, vadovaujančiu „Metro“ veiklai Rusijoje. Tai sustiprino diskusijas, ar laikinoji administracija gali virsti faktiniu aktyvų perėmimu, net jei formali nuosavybė dokumentuose kurį laiką išlieka nepakitusi.

    „Metro“ Rusijos rinkoje dirba nuo 2001 metų. Iki šiol ji valdė 91 didmeninės prekybos parduotuvę ir, pačios bendrovės teigimu, šalyje įdarbino apie 9 000 žmonių.

    Kas vyksta su Vakarų turtu

    Laikinoji administracija Rusijoje pastaraisiais metais tapo instrumentu, taikomu įmonėms iš vadinamųjų nedraugiškų valstybių. Panašūs sprendimai anksčiau buvo pritaikyti ir kitų tarptautinių bendrovių veiklai, o praktikoje tai dažnai reikšdavo spaudimą perleisti turtą vietos valdytojams gerokai žemesne kaina.

    Verslo aplinką apsunkina ir sugriežtintos pasitraukimo sąlygos: sandoriams gali reikėti valdžios leidimų, o pardavimai neretai vyksta taikant privalomas nuolaidas bei papildomus mokesčius. Dėl to dalis įmonių po 2022 metų karo pradžios pasirinko pasitraukti, o kitos bandė mažinti veiklą, palikdamos tik būtiniausias operacijas.

    „Metro“ teigia ryšius su Rusijos verslu mažinanti nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vis dėlto finansiniai duomenys rodo, kad rinka išliko svarbi: per pirmuosius devynis 2025–2026 finansinių metų mėnesius pardavimai Rusijoje, skaičiuojant eurais, augo 10,3 proc. iki maždaug 2 140 000 000 eurų.

    Tokia apyvarta sudarė apie 8,7 proc. visų „Metro“ grupės pardavimų per minėtą laikotarpį. Tai reiškia, kad bet kokie teisiniai ar administraciniai suvaržymai Rusijoje gali turėti apčiuopiamą poveikį grupės rezultatams ir ateities planams.

    Įtampa tarp Berlyno ir Maskvos

    Šis sprendimas paskelbtas didėjant politinei įtampai tarp Vokietijos ir Rusijos. Berlynas pastaraisiais mėnesiais viešai teigė nustatęs Rusijos atsakomybę dėl mėginimo surengti dronų ataką Leipcigo oro uoste, o taip pat uždarė Rusijos konsulatą Bonoje ir Rusijos kultūros centrą Berlyne.

    Maskva atsakė uždarydama Vokietijos konsulatą Sankt Peterburge ir atmetė kaltinimus. Diplomatinių santykių atšalimas didina neapibrėžtumą įmonėms, kurios Rusijoje vis dar turi aktyvų, tiekimo grandinių ar personalo.

    „Rusija didina spaudimą Vokietijai hibridinio karo priemonėmis, ir verslui siunčiamas signalas, kad galima prarasti dar daugiau įmonių ir turto“, – sakė Vokietijos tarptautinių santykių ekspertas Stefanas Meisteris.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekonominiai sprendimai vis dažniau persipina su geopolitiniais tikslais, o užsienio kapitalo turto valdymas gali tapti derybine priemone. Tokios priemonės didina riziką net ir toms bendrovėms, kurios Rusijoje formaliai išlaiko veiklą, tačiau siekia ją mažinti ar ruoštis pasitraukimui.

    Kol kas „Metro“ nepateikė detalaus vertinimo, kaip laikinoji administracija paveiks parduotuvių darbą, tiekimo grandines ir darbuotojus. Bendrovė žada informuoti apie tolesnius žingsnius, kai bus išanalizuotos teisinės ir finansinės dekreto pasekmės.

  • Rusų smūgis vos 2 km nuo Lenkijos sienos: puolė nauju Geran-5, kyla nerimas dėl eskalacijos

    Rusų smūgis vos 2 km nuo Lenkijos sienos: puolė nauju Geran-5, kyla nerimas dėl eskalacijos

    Per naują Rusijos masinę ataką Ukrainoje netoli Dorohusko–Jagodino pasienio punkto nukrito reaktyvinis dronas. Incidentas įvyko Ukrainos teritorijoje, maždaug už 2 kilometrų nuo sienos su Lenkija, todėl pasienyje kilo įtampa ir trumpalaikė panika.

    Lenkijos gynybos institucijos pranešė, kad šalis pakėlė parengtį ir į orą pakilo naikintuvai, tačiau oro erdvė nebuvo pažeista. Pasibaigus pavojaus signalui, orlaiviai grįžo į bazes, o stebėjimas buvo tęsiamas sustiprintu režimu.

    Ukrainos pasieniečiai nurodė, kad pats perėjimo punktas Jagodine nebuvo pataikytas, tačiau sprogimas fiksuotas netoliese. Įvykio aplinkybes papildomai analizavo ir atvirųjų šaltinių žvalgyba, vertinanti vaizdo įrašus bei kitus viešai prieinamus duomenis.

    Kas yra reaktyvinis „Geran-5“

    Pagal turimus duomenis, atakai panaudotas „Geran-5“ – reaktyvinė smogiamųjų dronų versija, kuri pastarosiomis savaitėmis tampa vis didesniu iššūkiu Ukrainos oro gynybai. Ši platforma siejama su anksčiau naudotais „Shahed“ tipo sprendimais, tačiau reaktyvinis variklis iš esmės keičia grėsmės pobūdį.

    Teigiama, kad „Geran-5“ gali pasiekti apie 600 kilometrų per valandą greitį, o nuotolis siekia maždaug 950–1 000 kilometrų. Kovinės galvutės masė nurodoma apie 90 kilogramų, o dėl didesnio greičio perėmimas tampa sudėtingesnis nei lėtesnių ankstesnių variantų.

    Ukrainos karinių šaltinių vertinimais, tokių taikinių numušimo efektyvumas gali būti apie 60 proc., kai tuo metu lėtesnių dronų perėmimo rodikliai dažnai viršydavo 90 proc. Tai reiškia, kad oro gynybai reikia kitokių priemonių derinio ir trumpesnio reagavimo laiko.

    Smūgiai prie sienos kartojasi

    Pirmadienio incidentas vertinamas kaip dar vienas eskalacijos ženklas, nes smūgiai arti Lenkijos sienos kartojasi. Pastaruoju metu fiksuota daugiau atvejų, kai objektai sprogdavo kelių kilometrų atstumu nuo pasienio arba krisdavo netoli infrastruktūros, susijusios su judėjimu į Lenkiją.

    Lenkijos pusė anksčiau skelbė planus stiprinti rytinio pasienio oro erdvės apsaugą, įskaitant dažnesnį F-16 patruliavimą, sraigtasparnių įtraukimą ir didesnį dėmesį priešlėktuvinei bei antidroninei gynybai prie perėjimo punktų. Taip pat diegiamos procedūros, kaip greitai reaguoti į oro pavojų pasienio zonoje.

    Šio tipo incidentai didina riziką, kad net ir nepažeidus NATO oro erdvės gali kilti pavojingų situacijų dėl nuolaužų, klaidų navigacijoje ar nenuspėjamų trajektorijų. Dėl to regione svarbiausiais veiksniais tampa ankstyvas aptikimas, aiški komunikacija visuomenei ir greitas karinių pajėgų sprendimų priėmimas.

  • Zelenskis: Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl „Patriot“ licencijų Ukrainai raketoms gaminti

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl licencijų Ukrainai, kurios leistų šalyje pradėti „Patriot“ raketų gamybą. Pasak jo, apie tai Trumpas informavo po šią savaitę Niujorke įvykusio susitikimo.

    „Prezidentas Trumpas man patvirtino, kad priėmė galutinį sprendimą. Ukraina gaus licencijas „Patriot“ raketų gamybai“, – sakė Volodymras Zelenskis.

    Toks žingsnis būtų reikšmingas Ukrainos oro gynybos stiprinimui, tačiau neatneštų greito efekto fronte. Licencijų perdavimas dar nereiškia, kad gamyba ir tiekimas prasidės nedelsiant, nes prireiktų parengti infrastruktūrą, personalą ir tiekimo grandines.

    Kiek laiko užtruktų gamyba

    Anksčiau V. Zelenskis yra teigęs, kad „Patriot“ gamybos paleidimui Ukrainoje gali prireikti maždaug vienerių–pusantrų metų. Praktikoje terminai priklausytų nuo to, kokios apimties technologijos būtų perduotos ir kiek gamybos etapų būtų galima lokalizuoti vietoje.

    Net ir pradėjus gamybą, būtinas nuoseklus komponentų tiekimas, kokybės kontrolės procedūros bei sertifikavimas. Dėl to trumpuoju laikotarpiu Ukraina ir toliau išliktų priklausoma nuo sąjungininkų tiekiamų atsargų.

    Raketų trūkumas ir „Patriot“ vaidmuo

    Tarptautiniai stebėtojai pabrėžia, kad Ukrainai ypač trūksta perėmėjų, skirtų „Patriot“ sistemoms, visų pirma PAC-3 tipo raketų. „Patriot“ yra vienos iš nedaugelio sistemų, galinčių efektyviai numušinėti balistines raketas, todėl jų atsargos yra strateginis veiksnys.

    Vasarą V. Zelenskis sakė, kad norint išgyventi žiemos laikotarpį šaliai reikėtų mažiausiai 300 „Patriot“ raketų. Tai rodo ne tik didelį intensyvumą, bet ir tai, kiek brangiai kainuoja nuolatinė oro gynyba, kai priešininkas didina atakų mastą.

    Technologijų perdavimo dilema

    Anksčiau Trumpas viešai kalbėjo skeptiškai apie tokios technologijos perdavimą, argumentuodamas saugumo rizikomis ir tuo, kad pažangios ginkluotės technologijos ilgainiui gali būti panaudotos prieš pačius perdavėjus. Dėl šios priežasties licencijų klausimas tarptautinėje praktikoje paprastai derinamas itin griežtomis sąlygomis ir kontrolės mechanizmais.

    Jeigu sprendimas iš tiesų būtų įgyvendintas, jis reikštų ne vien politinį signalą, bet ir galimą naują modelį, kai karo sąlygomis partneriams suteikiama daugiau galimybių savarankiškai užsitikrinti kritinių gynybos priemonių tiekimą. Vis dėlto pagrindinis klausimas išlieka, kokio masto gamyba būtų realiai leidžiama ir kaip greitai ji galėtų pasiekti reikšmingas apimtis.

    Regioninis kontekstas: servisas ir gamyba Europoje

    Tuo pat metu regione tęsiasi diskusijos dėl „Patriot“ ekosistemos plėtros, įskaitant aptarnavimo ir remonto centrus. Pavyzdžiui, Lenkijos Krašto apsaugos ministerijos vadovybė yra viešai minėjusi, kad šalis artėja prie finalinių derybų su JAV dėl centro, kuris galėtų aptarnauti PAC-3 raketas, o tai būtų žingsnis link platesnės pramoninės kooperacijos.

    Toks kelias rodo bendrą tendenciją Europoje: didinti gynybos pramonės pajėgumus arčiau potencialių konfliktų zonų, kad būtų trumpinamas logistikos laikas ir mažinama priklausomybė nuo tolimų tiekimo maršrutų. Ukrainos atveju licencijos galėtų tapti kertiniu akmeniu kuriant ilgalaikį oro gynybos pajėgumų užnugarį.

  • Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusijos viešojoje erdvėje vis dažniau skamba raginimai įvairiomis priemonėmis sutrikdyti ar net sunaikinti palydovinį internetą „Starlink“, kuris tapo vienu svarbiausių Ukrainos ryšio kanalų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie planai realiai reikštų bandymą silpninti ne tik Ukrainos gynybą, bet ir jos partnerių infrastruktūrą.

    „Starlink“ ryšys fronte naudojamas ne vien baziniam bendravimui. Jis siejamas su vienetų koordinavimu, situacijos vaizdo perdavimu ir operaciniu duomenų apsikeitimu, todėl plataus masto trikdžiai galėtų turėti tiesioginį poveikį mūšio lauko efektyvumui.

    Kas siūloma Rusijos planuose

    Ukrainos gynybos tematiką nagrinėjantys šaltiniai skelbė apie Rusijos veikėjų viešai aptarinėjamą idėją veikti keliais lygiais: nuo ryšio trikdymo iki smūgių antžeminei infrastruktūrai ir bandymų paveikti pačią palydovų grupuotę. Toks požiūris rodo, kad taikiniu laikoma ne viena grandis, o visas ryšio ekosistemos tinklas.

    Minimos elektroninės kovos priemonės, skirtos slopinti terminalų signalą ir trikdyti ryšį didesnėse teritorijose. Kartu kalbama ir apie kitas priemones, kurios teoriškai galėtų būti nukreiptos prieš žemos orbitos palydovus, nors praktinis tokių veiksmų mastas ir efektyvumas kelia daug klausimų.

    Viešose diskusijose taip pat figūruoja kraštutiniai scenarijai, įskaitant kosmose sukeliamus didelio masto trikdžius. Saugumo analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie veiksmai sukeltų plataus poveikio pasekmes ir paliestų ne vieną valstybę, todėl būtų itin eskaluojantys ir tarptautiniu mastu rizikingi.

    Antžeminė infrastruktūra tampa silpnąja grandimi

    Ryšio sistemų atsparumas priklauso ne tik nuo palydovų, bet ir nuo antžeminių mazgų, duomenų perdavimo linijų bei elektros tiekimo. Dėl to dalis grėsmių gali būti nukreipta į lengviau pasiekiamus taikinius, kurie nereikalauja sudėtingų technologinių sprendimų.

    Straipsniuose, kuriuose aptariami galimi išpuoliai prieš „Starlink“ ekosistemą, akcentuojama ir NATO šalių vaidmuo užtikrinant ryšio grandines. Tokiose diskusijose ypač pabrėžiama, kad net pavieniai incidentai prie infrastruktūros objektų gali būti vertinami kaip platesnės spaudimo strategijos dalis.

    Ką tai reiškia regiono saugumui

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad elektroninė kova ir ryšio trikdymas tampa nuolatine modernių konfliktų dalimi. „Starlink“ atveju kalbama apie sistemą, kuri sukurta kaip didelė, greitai papildoma palydovų konsteliacija, todėl visiškas jos išjungimas būtų sudėtingas, tačiau lokalūs trikdžiai yra realesnis scenarijus.

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai informaciniai pareiškimai apie taikinius sutampa su bandymais tikrinti infrastruktūros pažeidžiamumą. Todėl regiono valstybėms svarbu stiprinti kritinių objektų apsaugą, ryšio maršrutų dubliavimą ir greitą incidentų tyrimą, kad būtų mažinama galimų atakų kaina ir poveikis.

  • Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Rugsėjo 19–20 naktį Ukraina surengė didelę dronų ir raketų ataką prieš taikinius Maskvos srityje. Pranešta apie gaisrus logistikos parke Sofjino ir naftos perdirbimo objektuose Kapotnios rajone, maždaug 15 kilometrų nuo Kremliaus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad atakoje panaudota naujausia šalies arsenalo ginkluotė – sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“, kurią kuria bendrovė „Fire Point“. Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose esą matyti raketos nuolaužos, rastos apie 25 kilometrus nuo Maskvos centro.

    Nepriklausomai patvirtinti, kokią žalą padarė smūgiai ir ar visi taikiniai buvo pasiekti, kol kas sudėtinga. Tokiais atvejais informacija dažnai skiriasi: dalis pranešimų remiasi vietos gyventojų liudijimais, o dalis – oficialių institucijų pareiškimais, kurie karo metu paprastai būna riboti.

    Kas žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ pristatoma kaip pirmasis Ukrainoje pagamintas sunkesnės klasės tolimojo nuotolio raketinis sprendimas. Pasak gamintojo, raketos sparnų mojis siekia apie 6 metrus, startinė masė – apie 6 000 kilogramų, o kovinė apkrova – iki 1 150 kilogramų.

    Gamintojo nurodomas nuotolis – iki 3 000 kilometrų, o maksimalus greitis – apie 950 kilometrų per valandą. Specialistai pažymi, kad tokie skaičiai dažnai pateikiami idealiomis sąlygomis, o reali skrydžio sparta gali skirtis priklausomai nuo profilio ir aukščio.

    Vokietijos raketinės ginkluotės analitikas Fabianas Hoffmannas anksčiau yra vertinęs, kad nuo 2025 metų rugpjūčio Ukraina galėjo panaudoti apie 50 tokio tipo raketų, o patvirtintų pataikymų skaičius galėjo būti gerokai mažesnis. Tačiau tikslus efektyvumas viešai lieka neaiškus dėl ribotos patikimos vaizdinės ir techninės informacijos.

    Technologijos ir partnerystės klausimas

    Raketa, kaip skelbiama, naudoja turboventiliatorinį variklį AI-25TL. Toks sprendimas būdingas sparnuotosioms raketoms, kurių pagrindinis pranašumas – didelis nuotolis ir galimybė skristi žemiau, apsunkinant aptikimą radarais.

    Prancūzijos leidinyje skelbta, kad FP-5 gali būti integruota prancūzų koncerno „Safran“ sukurta navigacijos ir taikymo sistema, apie tai esą kalbėta gynybos parodoje Paryžiuje. Jei tokia integracija iš tiesų įvyko, ji galėtų reikšmingai didinti pataikymo tikslumą, ypač ilgo nuotolio skrydžiuose.

    Ši ataka dar kartą parodo tendenciją, kai Ukraina siekia perkelti karo dinamiką į tolimą Rusijos užnugarį ir spausti logistikos bei energetikos infrastruktūrą. Tuo pat metu tokie smūgiai kelia vis daugiau klausimų dėl oro gynybos efektyvumo aplink Maskvą ir dėl to, kaip greitai abi pusės prisitaiko prie besikeičiančių technologijų.

  • Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Naktį iš rugsėjo 16 į rugsėjo 17 dieną Ukraina surengė smūgį Rostovo prie Dono Rostov-Centralny oro uostui Rusijoje. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad operacijai buvo pasitelkti tolimojo nuotolio dronai.

    Ukrainos teigimu, taikiniu tapo oro uoste buvę orlaiviai, tarp jų vienas transporto lėktuvas An-12, du An-26 ir trys sraigtasparniai. Konkrečios sraigtasparnių modifikacijos neįvardytos, o pateikta informacija kol kas nepriklausomai patvirtinta tik iš dalies.

    An-12 yra didelis sovietinės konstrukcijos keturių turbopropelerinių variklių transporto lėktuvas, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos naudoja personalui ir kroviniams gabenti. An-26 yra mažesnis dviejų variklių transporto orlaivis, taip pat plačiai naudojamas logistikos ir pagalbinėms užduotims.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad visi įvardyti orlaiviai buvo apgadinti. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas ataką, padėkojo kariškiams ir pabrėžė, kad veiksmai apėmė kelis taikinius Rusijos teritorijoje, įskaitant infrastruktūros objektus.

    Rusijos pareigūnai tuo metu pripažino, kad po atakos kilo gaisras. Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras pranešė, jog dronų nuolaužos apgadino transformatorinę pastotę, todėl keturiuose Rostovo prie Dono rajonuose laikinai sutriko elektros tiekimas.

    Rusijos teigimu, per incidentą žuvusių ar sužeistų nebuvo, o gaisras buvo užgesintas. Tačiau šie pranešimai neatsako į klausimą, ar būtent orlaiviai tapo pagrindiniu smūgio padarinių objektu.

    Gaisro židinius šalia oro uosto fiksavo ir NASA sistema FIRMS, kuri naudoja palydovinius duomenis gaisrams aptikti. Nepriklausomas Rusijos kanalas Astra nurodė, kad gaisro vieta sutapo su oro uosto teritorija netoli stovėjimo aikštelių, kur įprastai būna karinė aviacija.

    Vien gaisro fiksavimas vis dėlto neleidžia patvirtinti, kad apgadinti visi šeši Ukrainos minėti orlaiviai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad viešai nėra aišku, kokios būklės jie buvo iki smūgio ir ar visi buvo tinkami skrydžiams.

    Rostov-Centralny oro uostas jau anksčiau ne kartą minėtas kaip Ukrainos dronų taikinys, o pranešimai apie gaisrus šioje teritorijoje pasirodydavo ir ankstesniais mėnesiais. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas trikdyti Rusijos logistiką, technikos dislokavimą ir aprūpinimo grandines net ir toliau nuo fronto linijos.

  • Sikorskis: Rusijos dronų smūgiai netoli Lenkijos sienos keičia saugumo situaciją regione

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis Kyjive pareiškė, kad Rusijos atakos Ukrainoje vis arčiau Lenkijos sienos tiesiogiai veikia lenkų saugumą. Pasak jo, tai dar kartą įrodo, jog Lenkijos ir Ukrainos saugumas yra neatskiriamai susijęs.

    Šis pareiškimas nuskambėjo po incidentų, kai Rusijos bepiločiai orlaiviai smogė Vakarų Ukrainoje kelių kilometrų atstumu nuo Lenkijos sienos. Lenkijos kariuomenė buvo pakėlusi naikintuvus, o tarnybos perspėjo pasienio regionų gyventojus dėl galimos grėsmės.

    Lenkijos operacinė vadovybė nurodė, kad šalies oro erdvė nebuvo pažeista, tačiau situacija buvo įtempta. Vienas dronas smogė netoli geležinkelio maršruto Kyjivas–Varšuva, kitas – prie vieno iš svarbių pasienio perėjimo koridorių, kuriais juda humanitariniai ir prekybiniai srautai.

    Kas keičiasi Lenkijos saugume?

    Artėjantys smūgiai prie NATO išorinės sienos didina riziką, kad konfliktas gali turėti tiesioginių pasekmių ir Aljanso teritorijai, net jei tai būtų netyčinis incidentas. Tokiose situacijose įprasta, kad valstybės stiprina oro gynybos parengtį, didina budinčių pajėgų skaičių ir atnaujina gyventojų perspėjimo procedūras.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija Ukrainai atakuoti intensyviai naudoja bepiločius orlaivius ir raketas, o jų skrydžių trajektorijos dažnai eina arti kaimyninių šalių oro erdvės. Tai verčia Lenkiją nuolat vertinti grėsmes kritinei infrastruktūrai, transporto maršrutams ir pasienio gyventojų saugumui.

    Ką pabrėžė Sikorskis Kyjive?

    Sikorskis akcentavo, kad solidarumas su Ukraina yra ir investicija į pačios Lenkijos saugumą. Jo teigimu, parama Kyjivui bei pagalba Ukrainos piliečiams, esantiems Lenkijoje ar vykstantiems į ją, stiprina abiejų šalių atsparumą ir tarpusavio pasitikėjimą.

    „Tebūnie tai galutinis įrodymas, kad Lenkijos ir Ukrainos saugumas yra nierozerwalnie susijęs“, – sakė R. Sikorskis.

    Lenkijos politinė ir saugumo vadovybė pranešė palaikanti nuolatinį ryšį su atsakingomis tarnybomis ir gaunanti naujausią informaciją apie incidentus. Taip pat paskelbta apie specialų institucijų pasitarimą Varšuvoje, kuriame planuota aptarti reagavimą į situaciją ir tolesnius saugumo veiksmus.

  • Ukraina parodė įspūdingą smūgį: Su-27 su JAV GBU-62 sudaužė rusų štabą ir sandėlį

    Ukraina parodė įspūdingą smūgį: Su-27 su JAV GBU-62 sudaužė rusų štabą ir sandėlį

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas tikslus aviacijos smūgis Rusijos pozicijoms Zaporižios kryptimi. Pranešama, kad taikiniais tapo vadavietė ir šaudmenų atsargos, o ataka atlikta naudojant JAV valdomas bombas GBU-62.

    Viešai skelbiamoje medžiagoje matyti, kaip po smūgio kyla dideli sprogimai ir antriniai detonavimai, būdingi šaudmenų sandėlių sunaikinimui. Tokie smūgiai paprastai siejami su bandymu sutrikdyti fronto aprūpinimą ir priversti priešą perkelti logistiką toliau nuo kontaktinės linijos.

    Vakarietiška ginkluotė sovietinėse platformose

    Kaip nurodo su Ukrainos aviacija susiję analitikai, vienas svarbiausių šio epizodo aspektų yra vakarietiškų tiksliųjų ginklų integravimas į sovietinės kilmės lėktuvus. Ukraina vis dar remiasi turimais Su-27 ir MiG-29, tačiau juos pritaiko modernesniems ginklams ir užduotims.

    Pranešime minimas naikintuvas Su-27, kuris Ukrainoje naudojamas ne tik oro gynybai, bet ir smūgiams į antžeminius taikinius. Šios platformos modernizavimas leidžia didinti efektyvumą net ir tada, kai Rusija išlaiko reikšmingas aviacijos bei oro gynybos galimybes.

    Ką reiškia GBU-62 ir kodėl tai svarbu?

    GBU-62 dažnai apibūdinama kaip JDAM-ER tipo sklendžiančioji bomba su GPS ir inercine navigacija, skirta smūgiams iš didesnio nuotolio. Tokie ginklai suteikia galimybę atakuoti taikinius mažinant riziką lėktuvui priartėti prie trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų.

    Analitikų vertinimu, didžiausias tokių smūgių poveikis yra ne vien sunaikintas objektas, bet ir priverstinis Rusijos pajėgų prisitaikymas. Kai vadavietės ir sandėliai tampa pažeidžiami, juos tenka skaidyti, maskuoti ir kelti toliau, o tai lėtina sprendimų priėmimą ir tiekimą.

    Rizikos ir ribojimai išlieka

    Nors tikslioji amunicija gerina Ukrainos galimybes, išlieka keli apribojimai: ribotas bombų kiekis, priklausomybė nuo tiekimo ir nuolatinė grėsmė iš ilgojo nuotolio oro gynybos. Be to, sėkmingiems smūgiams būtini tikslūs žvalgybos duomenys ir patikimas taikinių identifikavimas.

    Vis dėlto tokie epizodai rodo, kad Ukraina nuosekliai plečia sovietinio paveldo ir vakarietiškų technologijų suderinamumą. Tai didina spaudimą Rusijos logistikai ir mažina saugių užnugario zonų skaičių net ir toliau nuo fronto.

  • Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aiškiau akcentuoja, kad šalies gynyba turi apimti ne tik atsaką į ataką, bet ir gebėjimą suduoti smūgį agresoriaus užnugaryje. Tokia logika remiasi atgrasymu: potencialus priešininkas turi suprasti, kad agresija sukels didelę kainą ir jam pačiam.

    Šis požiūris įtvirtintas Lenkijos kariuomenės pajėgumų planuose, kur prioritetais įvardijami oro erdvės pranašumas ir giluminis tikslus smūgis. Iki šiol Lenkija daugiausia rėmėsi trumpesnio nuotolio sistemomis, nors turi ir ilgesnio nuotolio sprendimų, pavyzdžiui, JAV gamybos JASSM-ER sparnuotąsias raketas, galinčias pasiekti apie 926 kilometrus.

    Kas keičiasi po karo Ukrainoje

    Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad smūgiai į logistiką, kuro perdirbimą, sandėlius ir infrastruktūrą gali reikšmingai sumažinti priešininko pajėgumus net ir toli nuo fronto linijos. Ukrainos tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakos Rusijoje ne kartą sukėlė sutrikimus energetikos ir kuro tiekimo grandinėse.

    Lenkijos gynybos planuotojai šias pamokas perkelia į savo strategiją, siekdami didinti tolimojo ir tikslaus ugnies poveikio galimybes. Esminis dėmesys skiriamas nuo žemės paleidžiamiems dronams ir raketoms, o ne vien oro platformoms, tokioms kaip naikintuvai.

    Programa Rytų kardas ir bandymai

    Lenkijos gynybos ministerijos pristatyta programa Rytų kardas orientuota į gilesnio smūgio priemonių plėtrą ir pramonės įtraukimą. Šiuo metu vykdomose pratybose Lenkijoje bandomi vietos pramonės sprendimai, įskaitant sistemas, kurių deklaruojamas nuotolis siekia iki 1 000 kilometrų.

    Per bandymus tokios sistemos, kaip nurodoma, naudojamos be kovinių užtaisų. Praktika atitinka įprastą karinių bandymų logiką, kai pirmiausia tikrinamos skrydžio charakteristikos, navigacija, ryšys ir patikimumas, o tik vėliau pereinama prie kovinių konfigūracijų.

    „Svarbu, kad priešininkas dar planavimo etape suprastų: agresijos kaina gali būti labai didelė. Tai stiprina atgrasymą“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

    Ką gali Lenkijos pramonė

    Tarp įvardijamų sprendimų minimi Varšuvoje kuriami „FlyFocus“ ilgesnio nuotolio dronai „Striker“, skirti tiksliems smūgiams ir galintys gabenti apie 40 kilogramų naudingąją apkrovą. Pabrėžiama, kad tai jau serijinės gamybos platforma, todėl ji laikoma realiu kandidatu kariuomenės poreikiams.

    Kitas projektas yra „PLargonia“, kurį vysto Karinių oro pajėgų technikos institutas. Ši platforma apibūdinama kaip klajojančioji amunicija arba taikinio imitatorius, o kovinėje versijoje jai priskiriamas 16–20 kilogramų sprogstamasis užtaisas ir iki 900 kilometrų nuotolis, priklausomai nuo apkrovos.

    Dar vienas sprendimas, apie kurį kalbama, yra modulinis turbo reaktyvinis dronas MTJD-15, kurį kuria TKH ir „TOP GUN“. Naudojant turbo reaktyvinį variklį, deklaruojamas apie 600 kilometrų per valandą greitis ir iki 1 000 kilometrų nuotolis, o naudingoji apkrova siekia apie 15 kilogramų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vietinių technologijų kūrimas leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo ir politinių apribojimų. Karo Ukrainoje kontekste ne kartą buvo matyti, jog tolimojo nuotolio ginklų panaudojimui gali būti taikomi sąlygų ar apribojimų paketai, todėl nacionaliniai sprendimai vertinami kaip strategiškai reikšmingi.

    Be dronų, Lenkijai svarbi ir raketinių sistemų plėtra, nes jos paprastai gabena didesnį užtaisą ir pasiekia tikslą gerokai didesniu greičiu. Dronai gali pigiau prisotinti oro gynybą, o raketos gali suteikti stipresnį smūgį į svarbiausius taikinius.

    Tarp potencialių technologinių pagrindų minimos ir raketinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „SpaceForest“ kuriama suborbitinė raketa PERUN. Nors projektas viešai siejamas su kosmoso technologijomis, tokio tipo variklių ir valdymo sprendimai gali būti svarbūs kuriant tolimojo nuotolio raketines sistemas.

    Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad Varšuva siekia turėti platesnį atgrasymo priemonių spektrą, įskaitant galimybę smogti taikiniams už šimtų kilometrų. Jeigu deklaruojami planai virs serijine gamyba, tai gali reikšmingai pakeisti regiono karinės pusiausvyros skaičiavimus.