CP v2

Tag: Ukrainos karas

  • Kijevas skelbia: Rusija per birželį neteko per 2 000 artilerijos sistemų – kas pasikeitė fronte

    Kijevas skelbia: Rusija per birželį neteko per 2 000 artilerijos sistemų – kas pasikeitė fronte

    Skelbiami birželio nuostoliai

    Ukrainos pareigūnai skelbia, kad birželį Rusijos pajėgos neteko 2 074 artilerijos sistemų, kurios buvo sunaikintos arba išvestos iš rikiuotės. Palyginimui, gegužę, pagal tuos pačius duomenis, tokių nuostolių fiksuota 1 993.

    Ukrainos gynybos institucijos teigia, kad toks skaičius prilygtų daugiau nei 110 įprastų artilerijos divizionų komplektacijai. Vis dėlto šių skaičių nepriklausomai patvirtinti sudėtinga, o Rusija išsamių savo nuostolių ataskaitų paprastai neskelbia.

    Smūgiai logistikai ir užnugariui

    Kijevas šį augimą sieja su programa „Logistics Lockdown“, kurios tikslas – didinti smūgių vidutiniais nuotoliais pajėgumą ir nuosekliai taikyti į Rusijos logistikos grandines. Tokia taktika grindžiama prielaida, kad artilerijos ugnies intensyvumą labiausiai riboja šaudmenų ir degalų tiekimas, o ne vien tik pabūklų skaičius.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina dažniau skelbia atakuojanti šaudmenų sandėlius, logistikos centrus, degalų bazes, transporto maršrutus ir kitą karinę infrastruktūrą už fronto linijos. Teigiama, kad tai gali mažinti Rusijos galimybes palaikyti ilgalaikį ir masinį apšaudymą artilerija.

    Kitos technikos netektys ir kontekstas

    Be artilerijos, Ukrainos pusė tvirtina, kad birželį buvo sunaikinta ar apgadinta 12 878 karinės technikos vienetai, įskaitant transporto priemones ir degalų cisternas. Mėnesiu anksčiau skelbtas skaičius siekė 8 612, tačiau ir šie duomenys remiasi vienos pusės pateikiamomis ataskaitomis.

    Taip pat skelbiama apie 103 tankų, 197 šarvuotųjų kovos mašinų ir 60 oro gynybos sistemų netektis per birželį. Ukrainos gynybos institucijos šį oro gynybos nuostolių rodiklį įvardija kaip didžiausią per maždaug dvejus metus, tačiau nepriklausomi analitikai pabrėžia, kad tikslus abiejų pusių nuostolių mastas išlieka sunkiai patikrinamas.

    Karo dinamikoje tokios ataskaitos dažnai naudojamos informaciniame lauke, todėl vertinant skaičius svarbu atsižvelgti į metodikos skirtumus ir patikros ribotumą. Ekspertai paprastai rekomenduoja šiuos duomenis sieti su platesniais požymiais, tokiais kaip apšaudymo intensyvumo kaita, logistikos sutrikimų požymiai ir geografiniai smūgių taikiniai.

  • Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Nuo 2026 metų pradžios Rusija į Kyjivą ir Kyjivo sritį paleido 6 413 įvairių oro atakos priemonių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų politikai Vladyslavas Vlasjukas. Skaičius apima smogiamuosius dronus, balistines ir sparnuotąsias raketas bei kitus ginklus.

    Pasak jo, didžiausią dalį sudarė 5 716 smogiamųjų dronų. Taip pat fiksuota 280 balistinių raketų, įskaitant „Iskander-M“, ir raketų, paleistų iš S-300 bei S-400 sistemų.

    Duomenyse minimos ir 341 sparnuotoji raketa, tarp jų Ch-101, „Iskander-K“ bei „Kalibr“. Be to, panaudotos penkios aerobalistinės „Kindžal“ raketos, 19 Ch-22 ir Ch-32, 14 Ch-59 ir Ch-69.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į hipergarsines raketas „Cirkon“: jei per 2024 metus jų buvo paleista 14, tai pirmaisiais 2026 metų mėnesiais jau skaičiuojamos 36. Tarp paminėtų priemonių nurodoma ir viena vidutinio nuotolio balistinė raketa „Oriešnik“.

    Vladyslavas Vlasjukas pabrėžė, kad Rusija, nepaisant sankcijų, toliau gauna pažangios elektronikos per trečiąsias šalis. Anot jo, numuštų dronų ir raketų nuolaužose aptikta mikroschemų, pagamintų 2025 metais, o jų kilmė siejama su JAV, Japonijos ir Šveicarijos gamintojais.

    „Raginame valstybes ir gamintojus stiprinti eksporto kontrolę ir kruopščiau tikrinti galutinius gavėjus“, – sakė V. Vlasjukas.

    Šis skaičiavimas ypač aktualus po dar vieno didelio masto smūgio naktį iš liepos 1 dienos į liepos 2 dieną, kai Kyjivas atakuotas šimtais dronų ir raketomis. Ukrainos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 30 žmonių, tarp jų vaikai, dešimtys buvo sužeisti, o apgadinta daug civilinių objektų ir gyvenamųjų namų.

    Nors Ukrainos oro gynyba numuša reikšmingą dalį taikinių, tokio intensyvumo atakos reiškia nuolatinę riziką civiliams ir didelius infrastruktūros nuostolius. Ukraina viešai kartoja prašymą partneriams didinti oro gynybos pajėgumus, ypač tiekiant papildomas raketas „Patriot“ sistemoms.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rusija vis dažniau derina skirtingas priemones vienu metu, siekdama perkrauti oro gynybą: dronais bandoma išsekinti resursus, o po to smogiama raketomis. Tokia taktika, kartu su augančia smogiamųjų dronų gamyba, išlieka viena didžiausių grėsmių Ukrainos miestams.

  • Rusijos degalų krizė smogia aviacijai: pirmąkart per 4 metus planuojamas reaktyvinio kuro importas

    Rusija, Reuters šaltinių teigimu, rengiasi importuoti reaktyvinį kurą per tarpininkus iš Šiaurės Azijos. Tai būtų pirmas toks atvejis per maždaug ketverius metus, po 2022 metais prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą.

    Skelbiama, kad planuojamas krovinys siektų bent 200 000 barelių, o logistika būtų organizuojama per kelis uostus ir perkrovimą iš laivo į laivą. Tokia schema dažnai naudojama siekiant sumažinti tiekimo grandinės matomumą ir apsunkinti kilmės bei gavėjo atsekamumą.

    Pagal minimą planą kuras būtų pakrautas Čiboje Japonijoje, vėliau gabenamas į Pietų Korėją ir, tikėtina, perkrautas viename iš uostų prieš išplukdymą į Rusiją. Reuters nurodo, kad prašė komentaro Japonijos, Pietų Korėjos ir Rusijos institucijų, tačiau atsakymų nesulaukė.

    Pastarąjį kartą panašus pristatymas, kaip teigiama, buvo fiksuotas 2022 metų vasarį, kai į Vladivostoką buvo nugabenta apie 22 000 barelių reaktyvinio kuro. Dabartinis planuojamas kiekis būtų kelis kartus didesnis, todėl signalizuotų apie rimtesnį spaudimą vidaus tiekimui.

    Kas stumia Rusiją į importą?

    Reaktyvinio kuro importo poreikis siejamas su platesne Rusijos degalų krize, kuri paliečia ne tik vairuotojus, bet ir pramonę bei transportą. Pastaraisiais metais Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūra patiria sutrikimų, o tai didina riziką, kad kai kuriuose regionuose stigs konkrečių produktų, įskaitant aviacinę žibalą.

    Situaciją, anot viešai skelbtų vertinimų, sunkina ir Ukrainos dronų smūgiai prieš naftos perdirbimo objektus, terminalus bei logistikos grandis. Kiekvienas didesnis sutrikimas rafinerijose reiškia, kad rinkoje gali trūkti ne vieno produkto, o spragas tenka dengti atsargomis arba importu.

    Signalas aviacijai ir ekonomikai

    Jei importas įvyktų, tai būtų reikšmingas ženklas aviacijos sektoriui, kuriam itin svarbus stabilus reaktyvinio kuro tiekimas ir kainų prognozuojamumas. Kuro trūkumas ar brangimas paprastai greitai atsispindi skrydžių savikainoje, maršrutų planavime ir oro linijų finansiniuose rezultatuose.

    Reuters šaltiniai taip pat nurodo, kad Rusijos reaktyvinio kuro eksportas yra sumažėjęs, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Tai dera su bendra tendencija: kai vidaus rinkoje didėja įtampa, eksportas dažniausiai ribojamas arba natūraliai traukiasi dėl perdirbimo pajėgumų kritimo.

    Tuo pat metu Rusija ir toliau išlieka didelė žaliavinės naftos eksportuotoja, tačiau žaliavos eksportas ne visada reiškia pakankamą perdirbtų produktų pasiūlą šalies viduje. Būtent šis disbalansas ir gali paaiškinti, kodėl reaktyvinio kuro importas vėl atsidūrė darbotvarkėje.

  • Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželį Ukrainos karo fronto linija iš esmės išliko beveik nepakitusi, o Rusijos pajėgų judėjimas toliau lėtėjo. Tai rodo AFP atlikta analizė, paremta Institute for the Study of War (ISW) geografinės žvalgybos komandos vertinimais ir viešai prieinamais fronto pokyčių duomenimis.

    ISW skaičiavimais, birželį Rusija grynuoju rezultatu užėmė apie 30 kvadratinių kilometrų, daugiausia šiaurės rytuose, Charkivo srityje. Tačiau dalis šio „prieaugio“ siejama ne su naujomis atakomis, o su ankstesnių įsiveržimų perklasifikavimu, kai atsirado daugiau patvirtinančių įrodymų.

    Tuo pat metu Ukraina, remiantis tais pačiais vertinimais, susigrąžino apie 11 kvadratinių kilometrų Zaporižios srityje ir dar apie 18 kvadratinių kilometrų Dnipropetrovsko srityje. ISW pabrėžia, kad šių kontratakų mastas ir rezultatai ne visada aiškūs realiuoju laiku, todėl pilnesnis vaizdas dažnai atsispindi tik po kelių savaičių.

    „Vykstančių Ukrainos kontratakų apimtis šiose srityse nėra iki galo aiški“, – nurodė ISW Geografinės žvalgybos komanda.

    „Šių kovinių veiksmų baigtis išlieka neapibrėžta ir tikėtina, kad bus aiškiau matoma artimiausių savaičių duomenyse“, – pridūrė ji.

    Analizė rodo platesnę tendenciją: Rusijos puolimo tempas 2026 metais ženkliai sumažėjo. Skaičiuojama, kad šiemet vidutiniškai Rusija per mėnesį pažengia apie 15 kvadratinių kilometrų, kai 2025 metais šis vidurkis siekė apie 405 kvadratinius kilometrus per mėnesį.

    Taip pat pažymima, kad balandį ir gegužę Rusija neteko maždaug 403 kvadratinių kilometrų, o balandis tapo pirmu mėnesiu per maždaug dvejus su puse metų, kai Rusijos pajėgos prarado daugiau teritorijos nei užėmė. Gegužę Ukraina, pagal vertinimus, šią kryptį iš dalies išlaikė.

    Ekspertai vienu iš svarbiausių veiksnių įvardija išaugusį Ukrainos bepiločių atakų efektyvumą, ypač prieš fronto logistiką, artileriją ir vidutinio nuotolio taikinius. Tokia taktika silpnina Rusijos galimybes stabiliai remti puolimą, net jei lokaliai pavyksta pasiekti taktinę pažangą.

    ISW duomenys paprastai neapima Rusijos pareiškimų apie užimtą teritoriją, jei jų negalima patikimai patvirtinti nepriklausomais šaltiniais. Šis metodas mažina propagandos įtaką bendram vaizdui, tačiau kartu reiškia, kad kai kurie pokyčiai gali būti fiksuojami vėliau, kai atsiranda daugiau patikrinamos medžiagos.

    Vertinant bendrą kontrolės žemėlapį, Rusija šiuo metu yra užėmusi kiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos. Į šį skaičių įtraukiamas Krymas ir dalis Donbaso, kurie buvo okupuoti arba kontroliuojami prorusiškų pajėgų dar iki plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 metų vasarį.

    Karo kaina išlieka milžiniška: nuo 2022 metų invazijos pradžios žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus. Šis karas laikomas kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, o atskiri tyrimai ir vertinimai skelbia apie milijonus karinių nuostolių abiejose pusėse, didžiausią naštą patiriant Rusijos pajėgoms.

  • Ukraina ruošia skraidančius motociklus: taip kariai greičiau pasiektų frontą ir grįžtų

    Ukraina ruošia skraidančius motociklus: taip kariai greičiau pasiektų frontą ir grįžtų

    Brave1 ieško naujų sprendimų

    Ukrainoje veikianti valstybinė gynybos inovacijų platforma Brave1 plečia ambicijas: tarp svarstomų idėjų atsirado ir skraidantys motociklai bei bagiai. Tikslas – rasti būdų, kaip karius ir įrangą greičiau bei saugiau perkelti į pavojingiausius fronto ruožus.

    Brave1 modelis paremtas atviru kvietimu kūrėjams: pasiūlymus gali teikti tiek įmonės, tiek inžinierių komandos ar pavieniai autoriai. Atrinkti projektai toliau vystomi, testuojami ir, jei pasiteisina, pritaikomi realioms kariuomenės užduotims.

    Kodėl ieškoma skraidančios alternatyvos?

    Brave1 atstovai viešai akcentuoja problemą, su kuria nuolat susiduriama fronte: tradiciniai karių perdislokavimo būdai pėsčiomis ar šarvuota technika dažnai yra lengvai pastebimi. Dėl to didėja rizika patekti į apšaudymą, ypač vietovėse, kur intensyviai naudojami dronai ir stebėjimo priemonės.

    „Mums reikia sprendimų, kurie leistų greičiau ir saugiau pristatyti karius į užduoties vietą, o po jos – sumažinti praradimų riziką“, – sakė Brave1 vadovas Andrij Hryceniuk.

    Kaip tai galėtų veikti praktikoje?

    Pagal pirminę koncepciją kuriamos platformos turėtų gebėti transportuoti kariškius, o dalis jų galėtų veikti ir be piloto. Tai reikštų, kad atlikusi užduotį transporto priemonė galėtų savarankiškai grįžti į bazę, taip mažindama riziką žmonėms ir taupydama laiką.

    Tokios priemonės būtų siejamos ne tik su greitu pervežimu, bet ir su specialiosiomis operacijomis, evakuacijos užduotimis ar logistikos misijomis, kai svarbiausia – mobilumas ir galimybė greitai pakeisti maršrutą. Vis dėlto pabrėžiama, kad projektas dar ankstyvoje stadijoje, todėl apie terminus ar realų diegimą kol kas nekalbama.

    Panašios idėjos vystomos ir kitose šalyse: kuriami itin lengvi asmeniniai skraidymo aparatai, įskaitant reaktyvinius ar elektrinius daugiasraigčius sprendimus. Ukraina tikisi, kad tokios krypties technologijos ateityje padės sumažinti pavojingiausio transportavimo rizikas ir padidins dalinių, veikiančių arti priešo, manevringumą.

  • Pirmas vaizdas iš Ukrainos: Rusija paleido naują „Banderol“ raketą, atskleidė detales

    Pirmas vaizdas iš Ukrainos: Rusija paleido naują „Banderol“ raketą, atskleidė detales

    Virš Brovarų Kijevo srityje liepos 2 dieną užfiksuotas naujas Rusijos sparnuotosios raketos tipo ginklas S8000 „Banderol“. Socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas laikomas pirmuoju viešu šios raketos skrydžio įrodymu, kuriame matyti ryškus šviesos taškas, dideliu greičiu judantis ryto danguje.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad S8000 „Banderol“ sukurta ir gaminama Rusijos įmonėje „JSC Kronshtad Teknologii“. Skelbiama, kad raketa pirmiausia pritaikyta leidimui iš žvalgybos ir smūgio bepiločių „Orion“, o ateityje gali būti integruojama ir į atakos sraigtasparnius Mi-28N.

    Pagal Ukrainos pateikiamus duomenis, maksimali raketos sparta siekia apie 620–650 kilometrų per valandą, o kreiserinė sparta – 520–560 kilometrų per valandą. Nurodomas ir maždaug 500 kilometrų nuotolis, kuris teoriškai leidžia smogti taikiniams toli už fronto linijos, priklausomai nuo paleidimo vietos.

    Žvalgybos vertinimu, raketa yra apie 5 metrų ilgio, sparnų mojis siekia maždaug 2,2 metro, o korpuso skersmuo – apie 30 centimetrų. Teigiama, kad kovinė galvutė sveria apie 150 kilogramų, iš jų maždaug 49,5 kilogramo sudaro sprogstamoji medžiaga.

    Ukrainos Gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos specialistai skelbia nustatę, kad „Banderol“ konstrukcijoje naudojama daug užsienio komponentų, nepaisant Rusijai taikomų sankcijų. Tarp minimų dalių nurodomos „Murata Manufacturing“ baterijos, „RFDesign“ telemetrijos ryšio modulis, „Dynamixel“ pavaros, „STMicroelectronics“ mikrokontroleris ir „Toshiba“ fototranzistorius.

    Taip pat teigiama, kad variklis yra kiniškos kilmės, o kai kurios Vakarų gamybos dalys į Rusiją patenka per tarpininkus. Toks tiekimo modelis pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių iššūkių sankcijų politikai, nes gynybos pramonė neretai naudojasi sudėtingomis tiekimo grandinėmis, reeksportu ir tarpinėmis įmonėmis.

    Analitikai šį ginklą įvardija kaip potencialiai paprastesnę ir pigesnę konstrukciją nei dalis senesnių Rusijos sparnuotųjų raketų, todėl teoriškai gali atsirasti prielaidos didesnei gamybos apimčiai. Vaizdo įrašo pasirodymas rodo, kad Rusija tęsia naujų sistemų diegimą ir ieško būdų palaikyti atakų intensyvumą.

    „Ši raketa yra dar vienas pavyzdys, kaip Rusijos gynybos pramonė, nepaisant apribojimų, naudoja užsienio technologijas ir kuria naujus smogiamuosius sprendimus“, – teigiama Ukrainos žvalgybos vertinime.

  • Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija pareiškė, kad per šešis mėnesius jos oro gynyba esą numušė 64 000 Ukrainos dronų. Jei šie skaičiai būtų tikslūs, vien birželį tai reikštų maždaug po 600 numuštų bepiločių per dieną, tačiau Vakarų analitikai ir OSINT bendruomenė ragina tokius teiginius vertinti atsargiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad kol kas nepateikta nepriklausomų įrodymų, kurie patvirtintų tokio intensyvumo Ukrainos dronų kampaniją virš Rusijos teritorijos. Dėl to didžiausią abejonių dalį kelia ne pavieniai atvejai, o būtent deklaruojama masto dinamika per trumpą laiką.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Rusijos statistika, kaip teigiama, apima tik lėktuvinio tipo, didesnio nuotolio dronus, veikiančius virš Rusijos teritorijos. Skaičiavimo metodika gali skirtis nuo Ukrainos karinių oro pajėgų naudojamų kriterijų, todėl tiesioginis skaičių palyginimas tampa komplikuotas.

    Gynybos srities apžvalgininkai skaičiuoja, kad jei birželį būtų perimta 17 832 dronai, Ukraina vien per mėnesį turėtų pagaminti ir panaudoti iki 20 000–25 000 tokių aparatų. Tai būtų beprecedentė kampanija šiuolaikinių konfliktų istorijoje, tačiau viešai skelbti Ukrainos gamybos pajėgumai tokio tempo tiesiogiai nepatvirtina.

    Analitikai neatmeta, kad itin aukšti skaičiai gali būti naudingi Maskvos informacinei strategijai. Tokie pareiškimai gali stiprinti naratyvą apie tariamai itin efektyvią oro gynybą, argumentuoti didesnes išlaidas brangioms sistemoms ir sumažinti reputacinę žalą po sėkmingų smūgių objektams Rusijos gilumoje.

    Tuo pat metu nepriklausomi šaltiniai periodiškai patvirtina, kad Ukrainos dronai pasiekia taikinius, susijusius su degalų perdirbimu, gynybos pramone ir amunicijos sandėliavimu. Palydoviniai vaizdai ir socialiniuose tinkluose pasirodanti medžiaga rodo žalą skirtinguose regionuose, o tai leidžia daryti išvadą, kad tolimojo nuotolio smūgių kampanija intensyvėja, nors jos tikroji apimtis išlieka sunkiai tiksliai įvertinama.

  • Smūgis prie Maskvos: Ukraina taikėsi į itin slaptą GRU „kosminį“ centrą – kas žinoma?

    Smūgis prie Maskvos: Ukraina taikėsi į itin slaptą GRU „kosminį“ centrą – kas žinoma?

    Socialiniuose tinkluose ir dalyje karo stebėtojų kanalų pasklido pranešimai, kad naktį iš birželio 26 dienos Ukraina galėjo smogti itin slaptam objektui netoli Maskvos, siejamam su Rusijos karine žvalgyba GRU. Oficialaus patvirtinimo kol kas nepateikė nei Ukraina, nei Rusija, todėl informacija vertinama kaip tikėtina, bet nepatvirtinta.

    Skelbiama, kad tai kompleksas, kurio užduotis yra apdoroti ir analizuoti iš palydovų gaunamus duomenis, kitaip tariant, vienas iš Rusijos kosminės žvalgybos grandžių. Tokie centrai svarbūs tam, kad informacija iš orbitos būtų greitai paverčiama žvalgybine medžiaga, naudojama planuojant operacijas ir koreguojant ugnį.

    Kas galėjo būti apgadinta

    Remiantis viešai aptariamais palydoviniais vaizdais, galėjo būti pažeista kelių aukštų pastato infrastruktūra ir šalia esantys statiniai, įskaitant angaro tipo objektą. Taip pat minima anksčiau įrengta antenų infrastruktūra, kuri paprastai siejama su palydoviniu ryšiu ir duomenų priėmimu.

    Teigiama, kad komplekse veikia dvi karinės dalys, kurių numeriai viešai įvardijami kaip 03770 ir 30258. Apie tokio tipo padalinius oficialių duomenų beveik nėra, tačiau analitikai pabrėžia, kad būtent struktūrų slaptumas dažnai rodo jų reikšmę žvalgybos sistemoje.

    Kodėl tokie taikiniai svarbūs

    Šiuolaikiniame kare palydovinė žvalgyba ir ryšys yra vieni svarbiausių elementų, leidžiančių realiu laiku sekti judėjimą, fiksuoti infrastruktūros pokyčius ir vertinti nuostolius. Jei smūgis iš tiesų paveikė duomenų priėmimo ar apdorojimo grandį, tai galėtų laikinai apsunkinti informacijos srautų apdorojimą ir sumažinti situacinį suvokimą tam tikrose kryptyse.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokio tipo objektų pažeidimai ne visada matuojami vien sugriovimais. Kartais pakanka sutrikdyti ryšio infrastruktūrą, elektros tiekimą ar serverines, kad poveikis būtų juntamas ilgiau nei akivaizdūs konstrukcijų pažeidimai.

    Platesnis kontekstas

    Pranešimai apie smūgį šiam objektui pasirodė platesniame fone, kai vis dažniau kalbama apie Ukrainos bandymus pasiekti gilesnius taikinius Rusijos teritorijoje. Viešojoje erdvėje taip pat minimi galimi smūgiai kitiems objektams, siejamiems su palydoviniu ryšiu ir komunikacijomis, tačiau ir šie atvejai dažnai lieka be oficialių patvirtinimų.

    Kol nėra nepriklausomai patvirtintų išvadų, galutinis vertinimas lieka atsargus. Vis dėlto pati taikinių logika rodo tendenciją: kariaujančios pusės vis daugiau dėmesio skiria ne tik fronto linijai, bet ir žvalgybos, ryšio bei duomenų apdorojimo infrastruktūrai, nuo kurios priklauso modernios kariuomenės veikimas.

  • Lenkai diegia „Pustułka“: akustiniai jutikliai virš miesto aptiks dronus, šūvius ir lenktynes

    Lenkai diegia „Pustułka“: akustiniai jutikliai virš miesto aptiks dronus, šūvius ir lenktynes

    Lenkijos Kielcuose ant pastatų stogų planuojama įrengti akustinių jutiklių tinklą, kuris realiuoju laiku stebės triukšmo lygį, bet svarbiausia – padės aptikti neteisėtus dronų skrydžius, įskaitant galimai žvalgybinius. Sistema taip pat turėtų fiksuoti nelegalias gatvės lenktynes ir šūvius, kad tarnybos galėtų reaguoti greičiau.

    Ketinimų protokolas dėl sistemos „Pustułka“ diegimo pasirašytas Švento Kryžiaus vaivadijos Pagrindinės matų tarnybos miestelyje. Projekte dalyvauja Pagrindinė matų tarnyba, Aplinkos apsaugos institucijos, Kielcų policija, miesto savivaldybė ir akademiniai partneriai, atsakingi už duomenų apdorojimą.

    Sistemos principas paprastas, tačiau technologiškai sudėtingas: ant stogų įrengti garso lygio matuokliai įrašo aplinkos garsus, o algoritmai analizuoja signalus ir ieško specifinių akustinių „parašų“. Tokiu būdu galima atpažinti drono rotorių ūžesį, automobilio variklio gausmą nelegalių lenktynių metu ar šūvio garsą.

    „Garso lygio matuokliai kartu su specialia sistema įraše gali aptikti konkrečius akustinius reiškinius, pavyzdžiui, drono skrydį, nelegalias gatvės lenktynes ar šūvius, kad policija galėtų gerokai greičiau reaguoti“, – sakė Pagrindinės matų tarnybos generalinis direktorius Piotras Ziółkowskis.

    Sprendimas siejamas su pastarųjų metų patirtimis Ukrainoje, kur akustiniai metodai tapo svarbia papildoma priemone aptinkant žemai skrendančius dronus, kurių ne visuomet „pamato“ radarai. Akustinė detekcija paprastai veikia kaip ankstyvo perspėjimo ar verifikavimo grandis, ypač urbanizuotoje aplinkoje.

    Pilotinis diegimas Kielcuose, skelbiama, turėtų kainuoti apie 2,3 mln. eurų, o rudenį konsorciumas ketina siekti Europos Sąjungos finansavimo. Planuojama, kad sistema pradėtų veikti per maždaug dvejus metus, o vėliau galėtų būti plečiama ir už miesto ribų.

    Ilgalaikėje vizijoje „Pustułka“ numatoma integruoti su „mObywatel“, kad savanoriškai prisijungę gyventojai išmaniuoju telefonu galėtų prisidėti kaip papildomi jutikliai. Tokia kryptis kelia ir privatumo klausimų, todėl diegiant būtų būtini aiškūs duomenų tvarkymo principai, ribota įrašų saugojimo trukmė ir skaidri kontrolė.

  • Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Socialiniuose tinkluose pasirodęs vaizdo įrašas, nufilmuotas iš atakuojančio rusų drono perspektyvos, pirmą kartą leidžia identifikuoti Ukrainoje naudojamą JAV sukurtą trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą MAAWLR. Kadruose matomas mobilus automobilis su bokšteliu ir raketų paleidimo įranga, kurios požymiai sutampa su „Sierra Nevada Corp“ pristatytu sprendimu.

    MAAWLR pavadinimas reiškia Mobile Anti-Air Weapons Launcher – Reconfigurable, o jo esmė yra modulinė, greitai perkonfigūruojama platforma, skirta kovai su masiniais ir palyginti pigiais taikiniais. Tokios sistemos aktualumas Ukrainoje ypač išaugo dėl nuolatinių rusų dronų atakų, kai svarbus tampa ne tik efektyvumas, bet ir perėmimo kaina bei šaudmenų prieinamumas.

    Sistema sukurta remiantis kitu „Sierra Nevada Corp“ projektu BRAWLR, tik MAAWLR yra labiau mobilus variantas, pritaikytas montuoti ant lengvesnės transporto priemonės. Vaizdo įraše matomas sprendimas atitinka idėją greitai perkelti oro gynybą ten, kur jos labiausiai reikia, ypač ginant logistinius mazgus ar fronto užnugarį.

    Remiantis viešai pristatytais techniniais sprendimais, MAAWLR naudoja du RPS-82 radarus, veikiančius X diapazone, bei MX-15 optoelektroninį ir infraraudonųjų spindulių stebėjimo įrenginį. Toks jutiklių derinys leidžia aptikti ir sekti mažus, žemai skrendančius taikinius, įskaitant dronus, o tai yra viena sudėtingiausių šiuolaikinės oro gynybos užduočių.

    Didžiausias MAAWLR pranašumas yra integracija su skirtingų tipų priešlėktuvine amunicija, įskaitant AIM-9, AIM-120, AIM-132, APKWS II ir IRIS-T, o teoriniame scenarijuje minimos ir kitų standartų raketos. Priklausomai nuo naudojamų ginklų, nurodomas apytikris veikimo nuotolis siekia apie 6–15 kilometrų, o taikinių spektras apima dronus, sraigtasparnius ir žemai skrendančius orlaivius.

    „Sierra Nevada Corp“ anksčiau skelbė, kad nuo 2023 metų BRAWLR tipo sistemos iš viso numušė apie 400 oro taikinių, nors konkrečių naudotojų bendrovė neįvardijo. Taip pat buvo minėta 20 sistemų tiekimo partija ir dar 10 vienetų siunta tolesniam diegimui, todėl MAAWLR pasirodymas Ukrainoje sustiprina prielaidas, kad JAV gamintojų sprendimai čia naudojami ir realiomis kovos sąlygomis tikrinami dėl atsparumo, greičio ir patikimumo.

    Ukrainai tai gali reikšti dar vieną pastangų kryptį užlopyti taktinės oro gynybos spragas, kai fronto linijoje ir miestuose vienu metu reikia atremti tiek žvalgybinius, tiek smogiamuosius dronus. Augant atakų mastui, vis dažniau akcentuojama mišri gynyba, kurioje derinami radarai, optiniai jutikliai, raketinės sistemos ir kitos priemonės, kad būtų galima efektyviau reaguoti į spiečių taktiką.