CP v2

Tag: Ukrainos karas

  • F-16 virš rytų Lenkijos kelia nerimą: kariuomenė aiškina, kodėl tai dažnai tėra rutininė procedūra

    Rytų Lenkijos gyventojai pastaruoju metu vis dažniau girdi naktimis ar paryčiais kylant budinčius naikintuvus F-16. Dėl to kyla klausimų, ar tai susiję su tiesiogine grėsme, ar su įprastomis NATO oro erdvės apsaugos procedūromis.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė savo pranešime pabrėžia, kad budinčių orlaivių pakėlimas dažniausiai yra rutininė oro policijos misijų dalis. Tai reiškia, kad pajėgos reaguoja į situaciją regione, stebi oro erdvę ir yra pasirengusios užkirsti kelią galimiems pažeidimams.

    „Budinčių naikintuvų F-16 ir sąjungininkų orlaivių pakėlimas yra standartinė procedūra, o ne signalas apie tiesioginę grėsmę“, – sakė Lenkijos kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas Marekas Pietrzakas.

    Kariuomenė akcentuoja, kad oro erdvė stebima visą parą, o oro gynybos sistemos išlieka nuolatinėje parengtyje. Lenkijos oro gynyba veikia integruotai su NATO, todėl informacija ir sprendimai koordinuojami su sąjungininkų struktūromis, vertinant bendrą situaciją rytiniame flange.

    Padidėjęs jautrumas rytiniuose regionuose siejamas su karo Ukrainoje fone pasitaikančiais incidentais: į Lenkijos teritoriją yra patekę dronų nuolaužų, fiksuota įtartinų objektų, o taip pat aptartos situacijos, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai atsidūrė netoli sienos. Net jei tokie atvejai nesukelia tiesioginės žalos, jie didina įtampą ir kelia reikalavimą aiškiau bei greičiau informuoti visuomenę.

    Ekspertai pažymi, kad rizika netyčia pažeisti kaimyninių šalių oro erdvę išauga, kai vykdomi intensyvūs smūgiai Ukrainai ir naudojamos sparnuotosios raketos ar dronai. Dalis tokių taikinių gali skristi arti sienų, o navigacijos sutrikimai ar techninės paklaidos kartais lemia nukrypimus nuo planuotos trajektorijos.

    Lenkijos gynybos institucijos taip pat pripažįsta, kad greita komunikacija yra kritiškai svarbi. Po ankstesnių incidentų viešai aptarta, jog vietos bendruomenėms trūko tikslių ir savalaikių pranešimų, todėl atsirado interpretacijų ir gandų, dar labiau didinančių nerimą.

    Atsakydama į tai, Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi planus plėsti gyventojų perspėjimą trumposiomis žinutėmis, kad informacija pasiektų žmones anksčiau, dar pakėlus budinčius naikintuvus. Taip pat numatoma peržiūrėti sirenų įjungimo praktiką ir krizinių pranešimų logiką, kad ji geriau atitiktų realias grėsmes ir gyventojų poreikius.

    Artimiausiais metais oro erdvės apsauga rytų Lenkijoje turėtų dar stiprėti, nes plečiami radarų pajėgumai, modernizuojamos oro gynybos sistemos ir didinamas jų tarpusavio suderinamumas. Kartu su techniniais sprendimais vis dažniau akcentuojama ir visuomenės informavimo svarba, kad žmonės aiškiai suprastų, kada naikintuvų pakėlimas reiškia realią grėsmę, o kada tai yra įprasta prevencinė priemonė.

  • Rusija skelbia rekordą: per parą numušė 1 671 droną, o JAV rengia netikėtą vizitą Kyjive

    Rusija skelbia rekordą: per parą numušė 1 671 droną, o JAV rengia netikėtą vizitą Kyjive

    Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas oro gynybos sistemos esą perėmė rekordinį skaičių Ukrainos bepiločių – 1 671 droną. Teigiama, jog atakos apėmė tiek Rusijos regionus, tiek laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas.

    Kariniai analitikai, vertinantys viešai prieinamus duomenis, pabrėžia, kad toks skaičius būtų didžiausias nuo plataus masto invazijos pradžios. Tačiau svarbu tai, kad Maskva skelbia tik perimtus dronus, todėl realus į orą pakeltų bepiločių kiekis galėjo būti dar didesnis.

    Pastarosiomis dienomis Ukrainos dronų smūgiai į taikinius Rusijos gilumoje suintensyvėjo, įskaitant ir Maskvos apylinkes. Rusijos pareigūnai anksčiau yra skelbę apie šimtus perimtų bepiločių per vieną naktį, o po kai kurių atakų pranešta apie gaisrus sandėliuose ir kitose infrastruktūros vietose.

    Ukrainos pusė nuosekliai teigia, kad tokiais smūgiais siekia mažinti Rusijos galimybes tęsti karą, taikantis į karinę, logistinę ir energetinę infrastruktūrą. Rusija tokius veiksmus savo ruožtu vadina išpuoliais prieš civilius taikinius, nors nepriklausomas kiekvieno incidento patvirtinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas.

    Į intensyvėjančius smūgius reaguoja ir Jungtinės Valstijos: Vašingtonas svarsto siųsti į Kyjivą prezidento Donaldo Trumpo specialiuosius pasiuntinius Steve’ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį. Šaltiniai, susipažinę su planavimu, nurodo, kad vizitas galėtų įvykti apie Ukrainos Nepriklausomybės dieną, rugpjūčio 24 dieną.

    Iki šiol šie pasiuntiniai ne kartą lankėsi Maskvoje, tačiau oficialiai nebuvo nuvykę į Ukrainą, todėl galimas atvykimas į Kyjivą būtų reikšmingas signalas. Tikimasi, kad susitikimuose būtų aptariama padėtis fronte, papildomo spaudimo Rusijai priemonės ir galimybės atgaivinti įstrigusias derybas.

  • Okupuotoje Ukrainoje nufilmuota autostrada liepsnose: rusai jos vengia, Kryme ima stigti degalų

    Okupuotoje Ukrainoje nufilmuota autostrada liepsnose: rusai jos vengia, Kryme ima stigti degalų

    Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš okupuotos Ukrainos pietų, kuriame matyti kelias, nusėtas sudegusiais vilkikais, priekabomis ir cisternomis. Kadrų fone – didžiulis ugnies kamuolys ir juodi dūmai, kylantys virš dar vienos degančios cisternos.

    Minima atkarpa driekiasi per Mariupolį, Berdianską ir Melitopolį ir yra viena svarbiausių sausumos maršrutų, kuriais Rusija aprūpina okupuotą Krymą. Šis kelias siejamas su buvusiomis Ukrainos magistralėmis M14 ir M18, o Rusijos logistikoje jis laikomas pagrindine arterija pietų kryptimi.

    Ukrainos šaltiniai šią trasą jau kurį laiką vadina Autostrada liepsnose, nes joje dažnai fiksuojami smūgių padariniai ir degantys krovininiai automobiliai. Pastaraisiais mėnesiais atakos, anot Ukrainos pranešimų, tapo intensyvesnės, o taikiniais dažnai įvardijami degalų, amunicijos ir aprūpinimo konvojai.

    Ukrainos karinėse komunikacijose akcentuojama, kad smūgiai logistikai yra būdas mažinti Rusijos pajėgų galimybes palaikyti karo veiksmus pietuose. Pranešimuose minimos vidutinio nuotolio dronų operacijos, kai taikiniai pasiekiami dešimtimis ar net šimtais kilometrų už fronto linijos.

    Šio spaudimo poveikis, kaip teigiama, ypač juntamas Kryme, kur periodiškai atsiranda degalų tiekimo sutrikimų ir ribojimų. Okupacinė administracija kai kuriais laikotarpiais buvo įvedusi pardavimo limitus, įskaitant 20 litrų vienam automobiliui, o tai tampa signalu apie trapias tiekimo grandines.

    Rusija bando dalį srautų nukreipti alternatyviais keliais ir jūrų maršrutais, tačiau ir jie, Ukrainos vertinimu, išlieka pažeidžiami. Tuo pat metu Krymo tiltas tebėra jautrus taikinys: jo pralaidumas ir saugumas lemia, kiek greitai į pusiasalį galima perkelti degalus, šaudmenis ir atsargas.

    Analitikai pažymi, kad logistika šiame kare tapo vienu svarbiausių frontų: sunaikinta cisterna ar vilkikas reiškia ne tik vieną prarastą transporto priemonę, bet ir grandininį efektą visoje tiekimo sistemoje. Dėl to kelių, mazgų ir sandėlių apsauga, taip pat atstumų įveikimas dronais, vis dažniau nulemia operacijų tempą.

  • Rusija ruošia masines reaktyvinių „Shahed“ atakas: Ukrainos oro gynybai – rimtas išbandymas

    Rusija ruošia masines reaktyvinių „Shahed“ atakas: Ukrainos oro gynybai – rimtas išbandymas

    Nauja „Shahed“ evoliucija

    Rusija vis intensyviau modernizuoja Irano kilmės „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus ir pereina prie reaktyvinių variklių naudojimo. Ukrainos analitikų teigimu, toks žingsnis gali iš esmės pakeisti iki šiol taikytą kovos su šiais taikiniais praktiką ir padidinti spaudimą oro gynybai.

    Žiniasklaidoje ir ekspertų vertinimuose minimos modernizuotos versijos „Geran-3“, „Geran-4“ ir „Geran-5“, siejamos su „Shahed“ šeima. Esminis pokytis – vietoje įprastų stūmoklinių variklių diegiamos kompaktiškos turboreaktyvinės jėgainės.

    Ką keičia reaktyvinis variklis

    Pagrindinis tokios modernizacijos efektas – gerokai didesnis greitis, kuris sutrumpina Ukrainos pajėgų reakcijos laiką ir apsunkina perėmimą trumpesnio nuotolio priemonėmis. Kai kurie šaltiniai mini kiniškus „Telefly“ serijos variklius, kurių parametrai leidžia dronams skristi kelis kartus greičiau nei ankstesnėms, lėtesnėms modifikacijoms.

    Iki šiol daug „Shahed“ tipo dronų būdavo numušami priemonėmis, kurios veiksmingiausios prieš lėtai ir žemai skrendančius taikinius, įskaitant mobilias ugnies grupes. Tačiau didėjant greičiui, taikinių perėmimo langas mažėja, o klaidos kaina tampa didesnė, ypač kai atakos vykdomos masiškai.

    Greitis turi kainą, bet grėsmė auga

    Kartu su greičiu atsiranda ir apribojimų: reaktyvinės jėgainės paprastai naudoja daugiau degalų, todėl realus veikimo nuotolis gali sumažėti. Skelbiama, kad kai kurių versijų nuotolis gali kristi nuo anksčiau minimų labai didelių distancijų iki maždaug 1 000 kilometrų ar net mažiau, priklausomai nuo modelio ir skrydžio profilio.

    Vis dėlto net ir trumpesnis nuotolis nereiškia mažesnės rizikos, nes tokie dronai gali būti naudojami iš arčiau esančių paleidimo rajonų, o didesnis greitis padeda prasiskverbti pro dalį gynybos sluoksnių. Be to, masinis panaudojimas išlieka vienu svarbiausių Rusijos taktikos elementų, siekiant išsekinti oro gynybos resursus.

    Papildomą nerimą kelia pranešimai, kad dalis naujesnių dronų gali būti komplektuojami su kameromis ir kompiuterinio matymo sprendimais. Tai leistų tiksliau atpažinti ir sekti judančius taikinius, tokius kaip transporto priemonės ar logistinės grandys, didinant smūgių tikslumą.

    Ukrainos pusė viešai kalba apie poreikį spartinti naujų perėmimo sprendimų kūrimą ir bandymus, kad jie galėtų veikti didesniu greičiu ir aukščiu. Tokia technologinė „gaudynių“ dinamika rodo, kad dronų karas regione pereina į naują etapą, kuriame greitis ir autonomija taps dar svarbesniais veiksniais.

  • Keistas vaizdas Ukrainoje: deganti rusų amunicijos sunkvežimį „pastūmė“ paleista „Grad“ raketa

    Keistas vaizdas Ukrainoje: deganti rusų amunicijos sunkvežimį „pastūmė“ paleista „Grad“ raketa

    Socialiniuose tinkluose paplitusiame vaizdo įraše iš Ukrainos fronto matyti liepsnojantis Rusijos kariuomenės sunkvežimis, prikrautas amunicijos daugkartinio raketų paleidimo sistemai BM-21 „Grad“. Nors transporto priemonė jau atrodė pasmerkta, įvyko netikėta ir pavojinga grandininė reakcija.

    Įkaitus kroviniui, suveikė vienos raketos variklis, o ji, dar būdama sunkvežimio kėbule, staigiai pajudėjo pirmyn ir rėžėsi į kabiną. Sprogstamosios dalies detonavimo nebuvo, tačiau raketos trauka kelis metrus „pastūmė“ visą sunkvežimį, kol šaudmuo galiausiai atsiskyrė ir nuskriejo toliau.

    Karo zonose tokie atvejai nėra retenybė, kai po gaisro ima sproginėti arba nekontroliuojamai „iššauna“ šaudmenys. Vis dėlto ši situacija išsiskiria tuo, kad raketa ne tik suveikė, bet ir tapo savotišku varikliu pačiam automobiliui, sukurdama ypač rizikingą scenarijų net ir karo lauko realijose.

    Kas yra BM-21 „Grad“?

    BM-21 „Grad“ yra viena plačiausiai pasaulyje paplitusių daugkartinio raketų paleidimo sistemų, sukurta dar 7-ajame dešimtmetyje. Bazinė sistema paprastai naudoja 40 raketų, kurių kalibras yra 122 milimetrai, o salvinė ugnis skirta dideliems plotams apšaudyti.

    Priklausomai nuo naudojamos amunicijos tipo, efektyvus nuotolis siekia maždaug nuo 20 iki 45 kilometrų. Per dešimtmečius sukurta įvairių raketų versijų: nuo skeveldrinių-sprogstamųjų iki kasetinių, padegamųjų ar specializuotų, skirtų tam tikroms užduotims mūšio lauke.

    Nuostoliai ir naudojimas kare

    Neaišku, ar konkrečiame epizode šalia buvo ir pati paleidimo sistema, ar sunaikintas tik amunicijos sunkvežimis. Vis dėlto vizualiai patvirtintų karo nuostolių suvestinės rodo, kad Rusija per karą neteko šimtų šio tipo sistemų, o tai atspindi intensyvų jų naudojimą ir aukštą pažeidžiamumą.

    BM-21 „Grad“ naudoja ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos, įskaitant skirtingos kilmės techniką, gautą kaip karinė parama. Karo eiga ir logistikos spaudimas reiškia, kad amunicijos sandėliavimas, transportavimas ir gaisrai tampa ne mažiau pavojingi nei tiesioginis apšaudymas, nes net viena kibirkštis gali sukelti nekontroliuojamas reakcijas.

  • Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainos kariuomenė pripažįsta, kad vienas sunkiausių iššūkių fronte tapo masiškai naudojami nedideli dronai, kurie vis dažniau veikia spiečiais ir nuolat žvalgo bei atakuoja pozicijas. Ypač daug problemų kelia vadinamieji šviesolaidžiu valdomi dronai, nes jų ryšio grandinę sunkiau paveikti įprastomis elektroninės kovos priemonėmis.

    Ieškodami greitų ir pigių sprendimų, ukrainiečiai ėmė bandyti netikėtą taktiką: kitais dronais gaudyti priešo bepilotes skraidykles, į jas paleidžiant tinklą. Tokia priemonė iš esmės sukuria „oro medžioklę“, kai vienas kvadrokopteris prisiartina prie taikinio ir bando jį apvynioti ar užkabinti tinklu.

    „Kova ore vis dažniau vyksta tarp dronų, o ne tik tarp drono ir žemės taikinio“, – sakė Ukrainos kariškių atstovai, komentuodami augantį bepiločių vaidmenį mūšio lauke.

    Tinklų sprendimas turi ir ribojimų: reikia priartėti prie taikinio, tiksliai pataikyti, o visa operacija vyksta sąlygomis, kai erdvėje gali būti keli taikiniai, o operatorius patiria trikdymą ir laiko spaudimą. Vis dėlto tokia taktika vertinama kaip praktiška tada, kai reikia greitai neutralizuoti pigų, bet pavojingą droną ir kartu sumažinti sprogmenų ar šaudmenų naudojimą.

    Panašūs „dronų gaudytojų“ konceptai buvo pristatomi dar iki plataus masto karo Ukrainoje. Anksčiau rinkoje buvo demonstruoti sprendimai, kai dronas numeta ar iššauna tinklą, o vėliau taikinį nutempia žemyn, tačiau plačiai neprigijo dėl sudėtingumo ir riboto efektyvumo prieš greitai besikeičiančias grėsmes.

    Ukrainoje papildomą postūmį tokiems bandymams suteikia ir turimų priemonių prieinamumas. Tinklai fronte naudojami ne tik gaudymui ore, bet ir kaip papildomas fizinis barjeras virš pozicijų ar ant pastatų, kad įsirėžęs dronas būtų sustabdytas arba prarastų galimybę tiksliai smogti taikiniui.

    Analitikai pabrėžia, kad dronų karas Ukrainoje sparčiai evoliucionuoja: derinamos elektroninės kovos sistemos, fizinės užtvaros, perėmimo dronai ir improvizuotos priemonės. Kuo daugiau atsiranda sunkiai slopinamų ryšio technologijų ir autonominių funkcijų, tuo labiau auga poreikis paprastiems, greitai pritaikomiems sprendimams, kurie veiktų net tada, kai trikdymas tampa neveiksmingas.

  • Karas nuodija Juodąją ir Azovo jūras: mokslininkai skaičiuoja apie 120 000 žuvusių delfinų

    Kas vyksta Juodojoje ir Azovo jūrose

    Karas Ukrainoje keičia ne tik žmonių gyvenimus, bet ir visą Juodosios bei Azovo jūrų ekosistemą. Vis dažniau fiksuojami į krantą išmetami žuvę delfinai, o mokslininkai įspėja, kad tai gali būti tik matoma daug didesnės problemos dalis.

    Apie situaciją kalba biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusjevas, dirbantis Ukrainos nacionaliniame gamtos parke Tuzlų limanai. Pasak jo, karo sukelti sprogimai, triukšmas ir tarša jūroje sudaro sąlygas, kurios pražūtingos jautriausiems jūrų žinduoliams.

    Delfinų žūtis: triukšmas, sprogimai ir tarša

    Juodojoje jūroje aptinkamos trys delfinų rūšys, o visos jos, pasak mokslininkų, pažeidžiamos dėl karo veiksmų. Ypač nukenčia mažesni delfinai, jautrūs akustiniam poveikiui, nes sprogimai ir karo technikos naudojami sonarų signalai trikdo jų orientaciją ir medžioklę.

    „Tai ne vien pavieniai atvejai: jūroje susiformavo cheminis mišinys, kuris veikia visą maisto grandinę, o delfinai yra jos viršūnėje“, – sakė Ivanas Rusjevas.

    Mokslininkas aiškina, kad sutrikus orientacijai delfinai nebesugeba efektyviai maitintis. Nusilpus organizmui, jie pradeda naudoti sukauptas riebalų atsargas, tačiau būtent jose gali būti sukaupta dalis teršalų, todėl organizmas patiria papildomą smūgį, o imunitetas silpsta.

    Prie taršos prisideda nuskendę ir apgadinti laivai, naftos produktų nuotėkiai, raketų ir dronų nuolaužos, taip pat kitų incidentų sukelti teršalai. Minimi ir didesni įvykiai, kai į aplinką pateko dideli teršalų kiekiai, o jų poveikis gali tęstis ilgai.

    Kodėl skaičiai tokie dideli

    Pasak I. Rusjevo, krantą pasiekia tik nedidelė dalis žuvusių jūrų žinduolių, nes dauguma nugrimzta į dugną. Dėl to tikslus žuvusių delfinų skaičius nustatomas remiantis pakrantėje randamais kūnais ir mokslinėje literatūroje taikomais perskaičiavimo principais.

    Dar vienas iššūkis yra ribotas stebėjimas: didelė pakrantės dalis dėl karo veiksmų yra neprieinama, todėl situacija vertinama pagal fragmentiškus duomenis. Remiantis mokslininko pateikiamomis apytikrėmis išvadomis, nuo 2022 metų iki 2026 metų pirmojo pusmečio Juodojoje ir Azovo jūrose galėjo žūti apie 120 000 delfinų.

    Grėsmės platesnei ekosistemai

    Mokslininkai pabrėžia, kad delfinai yra ekosistemos būklės indikatorius: jų žūtis rodo, kad sutrikimai pasiekė aukščiausią maisto grandinės lygį. Ilgainiui tai gali reikšti mažėjančias žuvų atsargas, besikeičiančius rūšių tarpusavio ryšius ir didesnį ekosistemos nestabilumą.

    Tuo pat metu kenčia ir pakrančių paukščiai, kurių perėjimo vietas veikia sprogimai ir nuolatinis triukšmas. Pasak I. Rusjevo, kai kurioms rūšims tai reiškia nepavykstantį perėjimą, mažesnį jauniklių išgyvenamumą ir migracijos maršrutų pokyčius.

    Kalbėdamas apie galimus sprendimus, mokslininkas pabrėžia saugomų jūrinių teritorijų svarbą. Tokios zonos leistų bent daliai populiacijų ramiau maitintis ir daugintis, tačiau realus poveikis priklausytų nuo karo eigos, taršos mažinimo ir ilgalaikių atkūrimo priemonių.

  • Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad Rusija pastarosiomis dienomis vėl ėmė aktyviau naudoti tankus puolamosiose operacijose – tai pastebimas posūkis po laikotarpio, kai šarvuotoji technika fronte buvo naudojama rečiau. Pasak Ukrainos Generalinio štabo suvestinių, per vieną parą sunaikinti penki rusų tankai, o per 48 valandas – dešimt.

    Toks šuolis išsiskiria pastarųjų savaičių fone, kai, Ukrainos duomenimis, dienos tankų nuostoliai dažnai būdavo nuliniai arba apsiribodavo viena mašina. OSINT analitikai ir karo apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad tai gali reikšti bandymą grįžti prie labiau mechanizuotų atakų, nors jos tapo itin rizikingos dėl dronų ir minų.

    Kas pasikeitė fronte?

    Nuo 2023 metais įsibėgėjusio masinio FPV dronų naudojimo tankai daugelyje fronto ruožų tapo lengviau aptinkami ir pažeidžiami. Ukrainos pusė šarvuotą techniką vis dažniau naikina derindama žvalgybinius dronus, smogiamuosius FPV, artileriją ir prieštankines minas, todėl tankų proveržiai be stiprios paramos dažnai baigiasi dideliais nuostoliais.

    Todėl dalis Rusijos dalinių buvo perėjusi prie mažesnių pėstininkų grupių atakų ir artilerijos spaudimo, o tankai dažniau naudoti kaip ugnies parama iš užnugario. Vis dėlto naujausios Ukrainos suvestinės rodo, kad bent kai kuriuose ruožuose Rusija vėl mėgina veikti didesnėmis šarvuotos technikos grupėmis.

    Kodėl minimi Slovjanskas ir Kramatorskas?

    Ukrainos ir tarptautinių analitikų vertinimu, Rusijai strategiškai svarbūs Donbaso mazgai, tarp jų Slovjanskas ir Kramatorskas, išlieka vienais svarbiausių logistikos ir gynybos centrų regione. Šiuose ruožuose tankai teoriškai galėtų padėti greičiau pralaužti pozicijas, naikinti įtvirtinimus ir remti pėstininkų judėjimą.

    Tačiau praktikoje tokia taktika šiuolaikiniame kare reikalauja oro žvalgybos slopinimo, elektroninės kovos ir efektyvios priešlėktuvinės priedangos, kitaip šarvuotoji technika tampa greitu taikiniu. Dėl to kiekvienas bandymas sugrąžinti tankus į pirmą liniją Rusijai gali kainuoti disproporciškai brangiai, ypač jei nuostoliai kartojasi kelias dienas iš eilės.

    Skaičiai ir ką jie reiškia

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat skelbia bendrus Rusijos nuostolių skaičius nuo plataus masto invazijos pradžios, įskaitant tūkstančius tankų ir šarvuotos technikos vienetų. Šie skaičiai tarptautiniu mastu vertinami atsargiai, nes karo sąlygomis nepriklausomas patikrinimas sudėtingas, tačiau tendencijos dažnai atspindi intensyvumo pokyčius konkrečiuose fronto ruožuose.

    Tarptautiniai tyrimų centrai, tarp jų Karo studijų institutas, ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos gynybai didelę reikšmę turi dronų masiškumas, tiksliosios artilerijos panaudojimas ir užminuotos zonos. Dėl to net pavieniai tankų netekčių šuoliai gali signalizuoti ne tik apie taktinį bandymą, bet ir apie platesnę Rusijos pastangų kryptį atnaujinti spaudimą mechanizuotomis priemonėmis.

    Artimiausiomis dienomis daugiau aiškumo suteiks tai, ar tankų panaudojimas išliks intensyvus, ar tai buvo trumpalaikis epizodas. Jei nuostoliai ir toliau augs, Rusijai teks rinktis tarp brangiai kainuojančių mechanizuotų atakų ir lėtesnio, bet įprastesnio pėstininkų bei artilerijos spaudimo.

  • Ukrainos dronai sumedžiojo itin retą 2S44 Hiacynt-K: tai tik antras patvirtintas nuostolis

    Ukrainos dronai sumedžiojo itin retą 2S44 Hiacynt-K: tai tik antras patvirtintas nuostolis

    Ukrainos kariuomenė pranešė sunaikinusi retai fronte matomą Rusijos savaeigę artilerijos sistemą 2S44 Hiacynt-K. Vaizdo įraše, kurį paviešino 151-oji atskiroji mechanizuotoji brigada, matomas tikslus smūgis į už fronto linijos aptiktą taikinį.

    Karo analitikai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo technika Ukrainoje fiksuojama itin retai. Pagal viešai prieinamą informaciją, tai gali būti tik antras patvirtintas 2S44 Hiacynt-K praradimas nuo plataus masto invazijos pradžios.

    Ukrainos kariai, komentuodami medžiagą, pabrėžė, kad toliau ieškos ir naikins retus, didelę vertę turinčius artilerijos taikinius. Tokios operacijos dažniausiai remiasi žvalgybinių ir smogiamųjų dronų deriniu, leidžiančiu greitai aptikti, patikslinti koordinates ir smogti net ir toliau nuo tiesioginės fronto linijos.

    2S44 Hiacynt-K yra naujesnės koncepcijos rusiška 152 mm kalibro ratinė savaeigė patranka, sukurta didesniam mobilumui. Sistema sumontuota ant keturašės 8×8 važiuoklės BAZ-6910-027, artimos platformai, naudotai 2S43 Malwa projekte.

    Pagrindinis ginklas – 2A36 Hiacynt-B, anksčiau plačiau žinotas kaip velkamosios artilerijos patranka. Ilgesnis vamzdis ir didesnis pradinis sviedinio greitis paprastai leidžia pasiekti didesnį šaudymo nuotolį nei daugeliui klasikinių haubicų: standartine skeveldrine fugasine amunicija – iki 30,5 km, o naudojant reaktyvinę amuniciją – iki 33,1 km.

    Rusijos sprendimas derinti esamą platformą su anksčiau gaminta 2A36 sistema siejamas su bandymu greičiau atkurti ir plėsti artilerijos pajėgumus, remiantis turimomis atsargomis ir komponentais. Tačiau Ukrainos dronų veikla, vis dažniau nutaikyta į brangesnius taikinius, rodo, kad net mobilios ir palyginti naujos sistemos išlieka pažeidžiamos.

    Skelbiama, kad ratinė važiuoklė leidžia 2S44 Hiacynt-K keliuose pasiekti iki 80 km/h greitį, o kovinė masė siekia apie 32 tonas. Įgulą paprastai sudaro penki kariai, o didesnis mobilumas turėtų padėti greičiau keisti pozicijas po šūvių, tačiau praktikoje tai ne visuomet apsaugo nuo dronų žvalgybos ir smūgių.

  • Karo ateitis jau čia: Ukrainoje pirmąkart išbandyti humanoidiniai robotai – kam jie skirti

    Ukrainoje vis dažniau išbandomos technologijos, kurios dar visai neseniai atrodė kaip mokslinė fantastika. JAV startuolis „Foundation Future Industries“ pranešė, kad pirmą kartą istorijoje karo zonoje demonstracinei misijai panaudojo humanoidinius robotus.

    Pasak bendrovės, į Ukrainą metų pradžioje buvo išsiųsti „Phantom MK-1“ prototipai. Jų tikslas buvo praktiškai pademonstruoti, kaip tokio tipo robotai galėtų atlikti pagalbines užduotis vietose, kuriose žmonėms rizika yra didžiausia.

    Didžiausias dėmesys, kaip teigiama, skirtas logistikai ir krovinių pristatymui pavojingose zonose. Tokiose situacijose net paprastas amunicijos, vandens ar medicinos priemonių nugabenimas gali tapti mirtinai pavojingas, todėl robotizuotos platformos matomos kaip būdas sumažinti karių patiriamą riziką.

    „Foundation Future Industries“ įkūrėjas Sanketas Pathakas yra sakęs, kad moderni robotika pirmiausia turėtų pakeisti žmogų ten, kur pavojus yra didžiausias.

    Ukrainos pasirinkimas, bendrovės teigimu, nebuvo atsitiktinis. Šalis tapo realių sąlygų poligonu, kuriame itin sparčiai vystomos ir tikrinamos bepiločių, robotizuotų platformų bei dirbtinis intelektas sprendimų galimybės, nes technologijos čia susiduria su tikrais apribojimais: trikdymu, sudėtingu reljefu ir nuolat kintančia taktika.

    Kol kas „Phantom MK-1“ galimybės apibūdinamos kaip ribotos. Skelbiama, kad robotas gali gabenti apie 20 kilogramų krovinį, o autonomiškumas ir patikimumas dar reikalauja tolesnio tobulinimo, ypač kalbant apie ilgalaikį darbą lauke ir atsparumą pažeidimams.

    Tuo pat metu bendrovė jau ruošia naują versiją „Phantom 2“, kuri, kaip teigiama, turėtų turėti maždaug dvigubai didesnę keliamąją galią. Kartu planuojama plėsti gamybą iki tūkstančių vienetų per metus ir per artimiausius 18 mėnesių vykdyti gilesnius bandymus kartu su JAV kariuomene.

    Gynybos sektoriuje tokie bandymai vertinami kaip platesnės tendencijos dalis, kai vis daugiau funkcijų kare perduodama nuotolinėms ar pusiau autonominėms sistemoms. Logistika, žvalgyba ir evakuacija laikomos sritimis, kur robotai gali duoti greičiausią praktinę naudą, tačiau kartu kyla ir klausimų dėl patikimumo, valdymo saugumo bei atsakomybės už sprendimus, jei sistemos būtų integruojamos su dirbtinis intelektas sprendimais.