CP v2

Tag: Ukrainos karas

  • Ukrainos smūgiai ir dronai keičia karo dinamiką: Rusija ima prarasti daugiau, nei užima

    Rusijos karo Ukrainoje dinamika pastarosiomis savaitėmis ima keistis Ukrainos naudai: kai kuriuose ruožuose Maskva praranda daugiau teritorijos, nei užima naujos. Šią tendenciją stiprina ne tik fronto situacija, bet ir vis dažnesni Ukrainos bepiločių smūgiai į taikinius Rusijos gilumoje.

    Simboliškas ženklas buvo gegužės 9 dienos paradas Maskvoje, kuris įprastai skirtas demonstruoti karinę galią. Šį kartą renginyje buvo juntamas atsargumas: mažiau demonstruojamos technikos ir akivaizdžiai didesnis dėmesys saugumui, ypač dėl dronų grėsmės.

    Vakarų analitikų vertinimu, pastarųjų 30 dienų laikotarpiu Rusija neteko kontrolės dalyje teritorijų, o tai retas atvejis, lyginant su ilgesniais karo etapais. Teritorijų pokyčius lemia kelios priežastys: Ukrainos gynybos linijų sutvirtinimas, tikslesnė artilerijos žvalgyba ir efektyvesnės atakos prieš Rusijos logistiką.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – Rusijos mobilizaciniai iššūkiai ir patiriami nuostoliai. Nors skirtingi šaltiniai pateikia nevienodus skaičius, bendras vertinimas sutampa: nuostoliai išlieka dideli, o papildymo tempas ne visuomet kompensuoja fronto poreikius, ypač specializuotų pajėgumų srityse.

    Augant dronų vaidmeniui, karas vis labiau persikelia ir į Rusijos teritoriją. Ukrainos bepiločiai vis dažniau pasiekia energetikos bei pramonės objektus toli nuo sienos, o tai verčia Rusiją didinti oro gynybos pajėgas ir peržiūrėti infrastruktūros apsaugą.

    Ypatingą dėmesį kelia smūgiai naftos perdirbimo ir logistikos grandinei, nes tokie taikiniai tiesiogiai susiję su kariuomenės aprūpinimu ir valstybės pajamomis. Būtent todėl kiekviena sėkminga ataka prieš rafinerijas ar terminalus turi platesnį efektą nei vienkartinė žala – ji didina spaudimą sistemai, kuri palaiko karo ekonomiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad šios tendencijos dar nereiškia staigaus lūžio, tačiau rodo aiškų pokytį: Ukraina vis geriau išnaudoja asimetrinius pajėgumus, o Rusijai vis sunkiau vienu metu išlaikyti puolimą fronte, dengti logistiką ir apsaugoti tolimus objektus. Artimiausi mėnesiai gali būti lemtingi, ar šis spaudimas virs ilgalaikiu strateginiu pranašumu.

  • Ukraina skelbia rekordą: „Wild Hornets“ STING per parą numušė per 300 rusų dronų

    Ukraina skelbia rekordą: „Wild Hornets“ STING per parą numušė per 300 rusų dronų

    Karas Ukrainoje vis ryškiau rodo, kad moderniame mūšio lauke lemiamą vaidmenį ima vaidinti dronai. Be smogiamųjų bepiločių, sparčiai plečiasi ir specializuotas segmentas – dronai perėmėjai, skirti ore medžioti kitus bepiločius. Vienu ryškiausių šios krypties pavyzdžių tapo Ukrainos gamintojos „Wild Hornets“ sistema STING.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, STING dronai per 24 valandas esą neutralizavo daugiau kaip 300 rusiškų taikinių. Teigiama, kad trys platformos kartu sudarė daugiau nei 200 perėmimų, o vienas operatorių padalinys galėjo perimti iki 120 dronų.

    STING nėra įprastas kovinis dronas, skirtas atakuoti antžeminius taikinius. Tai perėmėjas, sukurtas fiziškai sunaikinti priešo dronus ore, pasitelkiant didelį greitį ir manevringumą. Tokie sprendimai pirmiausia orientuoti į masiškai naudojamus dronus kamikadzes, kuriais Rusija atakuoja miestus ir infrastruktūrą.

    Dronas prieš droną: kodėl tai svarbu?

    Ekspertai pabrėžia, kad tradicinė oro gynyba, paremta raketomis „žemė–oras“, tampa ekonomiškai sudėtinga, kai tenka atremti didelius pigių dronų spiečius. Brangi raketa prieš santykinai pigų bepiločio tipo taikinį vis dažniau vertinama kaip neefektyvus keitimo kursas, ypač kai atakos vyksta naktimis ir bangomis.

    Dronai perėmėjai šią problemą sprendžia kitu principu: jie gali būti greitai dislokuojami, valdomi mažų komandų ir pritaikomi konkrečioms grėsmėms. Tokia gynyba papildomai mažina spaudimą ribotiems oro gynybos raketų ištekliams, kurių reikia ir sudėtingesniems taikiniams, pavyzdžiui, sparnuotosioms ar balistinėms raketoms.

    Masinių atakų kontekstas

    Rekordiniai STING rezultatai siejami su vienu didžiausių pastarojo meto dronų antskrydžių, kai per maždaug 36 valandas Ukrainai galėjo būti paleista iki 1 567 smogiamųjų dronų. Ukrainos oro gynyba tokių atakų metu paprastai remiasi kelių sluoksnių sistema: aviacija, raketinėmis priemonėmis, mobiliosiomis ugnies grupėmis ir vis dažniau – dronais perėmėjais.

    Nauja tendencija – gynybos automatizavimas ir didesnė integracija su aptikimo priemonėmis, kad perėmėjai gautų taikinių duomenis kuo greičiau. Kuo trumpesnis laikas nuo aptikimo iki perėmimo, tuo didesnė tikimybė sustabdyti droną dar toli nuo miestų ar kritinės infrastruktūros.

    Ką tai reiškia toliau?

    „Dronas prieš droną“ koncepcija tampa nebe eksperimentu, o atskira oro gynybos šaka, kurią sparčiai tobulina tiek Ukraina, tiek kitos valstybės. Tikėtina, kad ateityje matysime daugiau specializuotų perėmėjų, pritaikytų skirtingiems taikiniams, nuo lėtų dronų kamikadzių iki greitesnių žvalgybinių platformų.

    Jei skelbiami perėmimų skaičiai pasitvirtina, tai signalizuoja apie didėjantį Ukrainos gebėjimą prisitaikyti prie masinių dronų atakų ir mažinti jų žalą ekonomiškai tvaresniais būdais. Tuo pat metu tai rodo, kad oro gynybos ateitis vis labiau persikelia į pigesnių, tinklu sujungtų ir greitai atnaujinamų sistemų pusę.

  • Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paviešintas vaizdo įrašas iš naikintuvo MiG-29 kabinos. Jame matyti, kaip pilotas aptinka ir raketa numuša rusų naudojamą smogiamąjį droną „Shahed-136“, dar vadinamą „Geran-2“.

    Įrašas išsiskiria detaliu taikinio perėmimo procesu: nuo paieškos ir užfiksavimo iki smūgio bei sprogimo ore. Toks epizodas tapo dar vienu priminimu, kad ore vykstanti kova Ukrainoje vis dažniau primena masinių dronų medžioklę, o ne klasikinę naikintuvų dvikovą.

    MiG-29 vaidmuo dronų kare

    MiG-29 yra sovietinės kilmės daugiafunkcis naikintuvas, pradėtas eksploatuoti 1983 metais, o Ukraina jų paveldėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo. Nors šios platformos amžius jau perkopė keturis dešimtmečius, karo sąlygomis ji rado naują, praktišką nišą – perimti lėtai skrendančius taikinius, ypač dronus.

    Šio tipo naikintuvas pasižymi dviem varikliais ir dideliu manevringumu, o svarbiausia – gali efektyviai dirbti kartu su šalmo taikiklio sistema, leidžiančia pilotui greitai nukreipti ginklą į taikinį. Tokios savybės ypač vertingos, kai reikia skubiai reaguoti į objektą, skrendantį link miesto ar kritinės infrastruktūros.

    R-73 raketa ir kainos dilema

    Dronas buvo numuštas trumpojo nuotolio raketa R-73, skirta artimai oro kovai. Ši raketa išgarsėjo dideliu manevringumu ir gebėjimu atakuoti taikinius plačiu kampu, todėl realiame perėmime ji tampa patikimu sprendimu, kai reikia greito rezultato.

    Vis dėlto tokie perėmimai nuolat kelia klausimą dėl kainos. Tarptautiniuose vertinimuose dažnai pabrėžiama, kad „Shahed-136“ gamybos savikaina yra palyginti nedidelė, o raketų atsargos ir jų logistika – ribotos, todėl gynėjai siekia kuo daugiau taikinių neutralizuoti pigesniais būdais.

    Kodėl „Shahed“ tapo masinių atakų įrankiu?

    „Shahed-136“ yra vadinamasis klajojantis šaudmuo, pritaikytas ilgesniems skrydžiams ir smūgiams į objektus Ukrainos gilumoje. Tokie dronai dažnai leidžiami bangomis, siekiant perkrauti oro gynybą, priversti naudoti brangius perėmimo sprendimus ir didinti tikimybę, kad dalis taikinių vis dėlto prasprūs.

    Dronų grėsmė ypač išryškėja, kai atakos nukreipiamos į energetikos objektus, pramonės infrastruktūrą ar tankiai apgyvendintas vietoves. Tokiais atvejais sprendimas panaudoti brangesnę raketą dažnai grindžiamas ne ekonomika, o būtinybe kuo patikimiau apsaugoti civilius.

    Ukraina ieško pigesnių perėmimo būdų

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis aktyviau akcentuoja daugiasluoksnės oro gynybos modelį, kuriame derinami skirtingi sprendimai. Šalia klasikinių priešlėktuvinių sistemų vis didesnį vaidmenį vaidina elektroninės kovos priemonės, mobilios ugnies grupės ir specializuoti dronų perėmėjai.

    Toks požiūris leidžia racionaliau naudoti raketų atsargas, tačiau visiškai atsisakyti naikintuvų ar raketinių perėmimų neįmanoma. Vaizdo įrašas su MiG-29 perėmimu parodo, kad net senesnė technika, tinkamai pritaikyta naujam karo etapui, gali būti veiksminga, kai laikas ir patikimumas tampa svarbiausiais kriterijais.

  • ES ruošia naujas sankcijas Rusijai: taikinyje Putino šešėlinis tanklaivių laivynas ir bankai

    ES ruošia naujas sankcijas Rusijai: taikinyje Putino šešėlinis tanklaivių laivynas ir bankai

    Europos Sąjunga Briuselyje pradėjo rengti dar vieną sankcijų paketą Rusijai, kuriame vienu pagrindinių taikinių gali tapti vadinamasis Putino šešėlinis tanklaivių laivynas. Tai senesni, dažnai neaiškios nuosavybės ir sudėtingomis schemomis valdomi laivai, naudojami rusiškai naftai gabenti apeinant ribojimus.

    ES pareigūnų teigimu, griežtesnės priemonės prieš šią laivybos grandinę būtų nukreiptos į vieną svarbiausių Kremliaus pajamų šaltinių. Tikimasi, kad mažėjant naftos eksporto galimybėms ir didėjant kaštams, didėtų ir spaudimas Maskvai dėl karo Ukrainoje.

    Kas yra šešėlinis laivynas?

    Šešėlinis laivynas paprastai siejamas su tanklaiviais, kurie dažnai keičia vėliavas, savininkus ir maršrutus, o jų draudimo bei techninės priežiūros grandinės nėra skaidrios. Dalis tokių laivų plaukioja su ribota prieigos prie Vakarų uostų paslaugų sistema, o tai apsunkina kontrolę.

    Diplomatinėse diskusijose pabrėžiama, kad sankcijos gali apimti ne tik konkrečius laivus, bet ir su jais susijusias paslaugas: registravimo, draudimo, tarpininkavimo ir logistikos grandis. ES institucijos jau anksčiau taikė ribojimus atskiriems laivams ir operatoriams, tačiau dabar svarstomas platesnis priemonių išplėtimas.

    Numatomi ir kiti taikiniai

    Rengiamame pakete taip pat minimi Rusijos bankai ir finansų institucijos, taip pat kariniam pramonės sektoriui artimos bendrovės. Tokios priemonės paprastai siekia apsunkinti atsiskaitymus, kreditavimą, technologijų ir dvejopos paskirties prekių įsigijimą.

    Be to, aptariamos sankcijos įmonėms, kurios, kaip teigiama, dalyvauja realizuojant iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežtus žemės ūkio produktus. ES anksčiau ne kartą pabrėžė, kad tokios schemos, jeigu jos nustatomos, laikomos ne tik ekonominiu, bet ir saugumo bei tarptautinės teisės klausimu.

    Kodėl dabar atsirado naujas impulsas?

    ES diplomatai argumentuoja, kad sankcijų intensyvinimas svarstomas dėl pasikeitusios politinės dinamikos ir siekio išnaudoti momentą, kai Bendrija nori padidinti spaudimą Maskvai. Taip pat kalbama apie galimybę grįžti prie priemonių, kurios anksčiau įstrigdavo dėl atskirų valstybių narių prieštaravimų.

    Europos pareigūnai viešai kartoja, kad sankcijos turi išlikti nuoseklios ir ne tik riboti Rusijos pajamas, bet ir mažinti jos galimybes tęsti karinius veiksmus. Tuo pat metu Briuselis akcentuoja, kad sankcijų efektyvumas priklauso nuo vykdymo priežiūros, kontrolės mechanizmų ir tarptautinio koordinavimo.

    Numatoma, kad naujo paketo turinys galėtų išryškėti vasaros pradžioje, kai ES valstybės narės derins konkrečias formuluotes ir teisinius mechanizmus. Galutinis sprendimas priklausys nuo politinio sutarimo ir to, kiek plačiai pavyks sutarti dėl laivybos bei finansų grandinių ribojimo.

  • Lietuviška „RSI Europe“ pasirinko ne dronų lenktynes: kaip niša atnešė pelną nuo pirmų metų

    Lietuviška „RSI Europe“ pasirinko ne dronų lenktynes: kaip niša atnešė pelną nuo pirmų metų

    Šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose vis dažniau laimi ne vien didesnės pajėgos, o greitis: sprendimai, kuriems anksčiau prireikdavo metų, dabar turi pasiekti frontą per kelis mėnesius. To reikalauja greitai besikeičianti situacija mūšio lauke, kur naujos elektroninės kovos priemonės ir taktika gali akimirksniu „pasendinti“ įrangą.

    Lietuvoje įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „RSI Europe“ kuria nuotoliniu būdu valdomas sprogstamąsias sistemas ir dronų technologijas, pritaikytas greitam diegimui aktyvaus konflikto sąlygomis. Įmonės vadovas Tomas Milašauskas pasakoja, kad svarbiausia buvo pasirinkti kryptį, leidžiančią produktą paversti realiai naudojamu per mėnesius, o ne per kelerius metus.

    Nuo energetikos prie gynybos technologijų

    T. Milašausko karjera prasidėjo viešajame sektoriuje energetikos reguliavime: jis dirbo su elektros kainų nustatymu Lietuvoje ir dalyvavo europiniuose infrastruktūros projektuose, įskaitant jungtis su kaimyninėmis valstybėmis. Vėliau jis perėjo į konsultacijas, o tuomet dirbo atsinaujinančios energetikos investicijų srityje Rytų Europoje.

    Pasak vadovo, posūkį į gynybos technologijas paspartino Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, pakeitęs tiek regiono saugumo situaciją, tiek pramonės prioritetus. Jo teigimu, sprendimas kurti produktus, galinčius padėti Ukrainai, buvo paremtas ne tik verslo logika, bet ir suvokimu, kad grėsmė tapo labai arti.

    „Kurdami tokias sistemas suprantame, kad jos galiausiai gali saugoti ir mūsų šalį, mūsų šeimas. Ta atsakomybė suteikia darbui prasmę“, – sakė Tomas Milašauskas.

    Greitis svarbiau už tobulumą

    Įmonė pradėjo nuo nuotolinio inicijavimo sistemų: tai sprendimai, leidžiantys operatoriui saugiu atstumu aktyvuoti sprogstamuosius užtaisus ar vykdyti kitas užduotis, kai tiesioginis priėjimas pavojingas. Vadovo teigimu, būtent tokia kryptis leido išvengti ilgo produktų derinimo ciklo, būdingo sudėtingoms ginkluotės platformoms.

    Per kelis mėnesius, dirbant nedidelei komandai, buvo parengti pirmieji prototipai, išbandyti su Lietuvos kariuomene, o po patobulinimų sprendimai pasiekė Ukrainą. Toks tempas, pasak T. Milašausko, atitinka realybę, kur sprendimas, kuriamas dvejus ar trejus metus, rizikuoja nebeatitikti fronto poreikių.

    „Jei nori parduoti Ukrainai, laiko langas dažniausiai yra du ar trys mėnesiai, daugiausia. Mūšio laukas nuolat keičiasi, todėl turi reaguoti greitai“, – sakė Tomas Milašauskas.

    Niša vietoje perpildytos dronų rinkos

    Vadovas teigia, kad starto metu buvo dvi akivaizdžios kryptys: kurti dronus arba fokusuotis į nuotolinio inicijavimo sprendimus. Dronų segmentas jau buvo sparčiai pildomas gamintojais ir reikalavo didesnio kapitalo, tuo metu nišinėse srityse konkurencija buvo mažesnė, o poreikis aiškus.

    Šiandien įmonės sprendimai naudojami, be kita ko, nesprogusių šaudmenų neutralizavimo darbuose. Tokiose situacijose itin svarbus operatoriaus saugumas ir ryšio patikimumas, nes darbai dažnai vyksta užminuotose teritorijose ir aplinkoje, kur signalai gali būti slopinami.

    Įmonė taip pat vysto radijo ryšio sprendimus, paremtus mažos energijos, ilgo nuotolio technologijomis, ir dirba su autonominiais bei pusiau autonominiais dronais, pritaikytais veikti esant intensyviai elektroninei kovai. Tokiose sąlygose išryškėja ne vien pačios platformos, bet ir ryšio, atsparumo trikdymui bei greito atnaujinimo svarba.

    Pelningumas nuo pirmų metų ir augimo kliūtys

    Anot T. Milašausko, bendrovė startavo nuo maždaug 40 000 eurų asmeninės paskolos ir pasirinko augti be didelio išorinio kapitalo spaudimo. Pirmaisiais veiklos metais įmonė sugeneravo apie 170 000 eurų pajamų ir, pasak vadovo, dirbo pelningai nuo pat pradžių.

    Vis dėlto augant išryškėja logistikos ir diegimo iššūkiai: eksportuojant įrangą, pristatymas ir koordinavimas gali užtrukti ilgiau nei vietiniams Ukrainos tiekėjams. Dėl to įmonė palaiko vietines komandas Ukrainoje, kad greičiau gautų grįžtamąjį ryšį ir galėtų adaptuoti sprendimus realioms sąlygoms.

    Žvelgdamas į platesnes tendencijas, vadovas pabrėžia, kad gynybos pirkimai dronų ir susijusių sistemų srityje vis labiau krypsta ne į vieną standartizuotą platformą, o į skirtingų sprendimų derinius. Tai skatina rinkos fragmentaciją, bet kartu ir konsolidaciją, kai stipresni žaidėjai perka mažesnius arba kuria uždaras ekosistemas.

  • Europoje startuoja dronų pirkimų platforma „Intelic BASE“: žada sutrumpinti kelią iki parengtų sistemų

    Europoje startuoja dronų pirkimų platforma „Intelic BASE“: žada sutrumpinti kelią iki parengtų sistemų

    Europos gynybos technologijų bendrovė „Intelic“ pristatė „Intelic BASE“ – dronų ir kitų nepilotuojamų sistemų įsigijimo platformą, skirtą greičiau sujungti gamintojus su Europos šalių gynybos institucijomis. Bendrovė teigia, kad tikslas yra trumpinti pirkimų ciklą ir spartinti parengtų naudoti sprendimų diegimą.

    Starto metu platforma apjungia gamintojus iš dešimties valstybių, tarp jų Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Nyderlandų, Portugalijos, Latvijos, Liuksemburgo, Lietuvos ir Čekijos. Skelbiama, kad iniciatyva vystoma konsultuojantis su keliomis Europos šalių gynybos institucijomis.

    Kas keičiasi pirkimuose?

    „Intelic“ akcentuoja, kad Europoje pirkimų procesai dažnai išlieka fragmentuoti: skirtingi reikalavimai, vertinimo metodikos ir integracijos procedūros gali ilginti laiką nuo poreikio identifikavimo iki realaus pajėgumo įdiegimo. Platformos sumanymas – vienoje vietoje pateikti palyginamą informaciją apie sistemas, kurios iš anksto orientuotos į suderinamumą.

    Pranešime minimi partneriai, tarp jų Acecore Technologies, Avy, Beyond Vision, DeltaQuad, Height Technologies, Highcat ir TAF Industries. Kartu jie apima skirtingas nepilotuojamų sistemų kryptis – nuo žvalgybos ir stebėjimo iki smogiamųjų bei kovos su dronais sprendimų.

    Ukrainos patirtis ir mastas

    Platforma įvardijama kaip paremta pirkimų modeliais, kurie išryškėjo Ukrainoje, kur karo sąlygos privertė ieškoti greitesnių būdų atrinkti, įsigyti ir diegti dronų sprendimus. „Intelic“ teigimu, dalis Ukrainos partnerių dėl saugumo priežasčių nėra viešinami.

    Bendrovė nurodo, kad konsorciumo gamintojai bendrai gali pagaminti daugiau kaip 100 000 nepilotuojamų orlaivių per mėnesį, o metinės pardavimų apimtys siekia apie 1 400 000 000 eurų. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, jog pramoninė bazė ir praktinė patirtis Europoje bei Ukrainoje jau yra sukaupta, o didžiausia kliūtis dažnai tampa ne gamyba, bet suderinamumas ir pirkimų greitis.

    Suderinamumas per valdymo sluoksnį

    Svarbi platformos dalis – integracija su „Intelic“ valdymo programine įranga „Nexus“, kuri apibūdinama kaip gamintojui nepriklausomas C2 sprendimas nepilotuojamoms sistemoms. Bendrovė skelbia, kad „Nexus“ Ukrainoje diegiama operacinėmis sąlygomis nuo 2025 metų, o tai esą leidžia geriau įvertinti sprendimo tinkamumą realioms užduotims.

    „Europoje jau turime pramoninį pajėgumą ir mūšio lauke patikrintas dronų technologijas. Ko trūko, tai bendro operacinio sluoksnio, kuris padarytų šiuos pajėgumus matomus, suderinamus ir pritaikomus veikti per sienas“, – sakė „Intelic“ vadovas Maurits Korthals Altes.

    Pasak bendrovės, idėja yra suderinamumo klausimus spręsti dar iki pirkimo sprendimų, kad vėliau nereikėtų ilgo ir brangaus integravimo etapo. Tai ypač aktualu, kai siekiama koalicinių pajėgumų, kuriuose vienu metu naudojamos skirtingų gamintojų sistemos.

    Augant Europos gynybos finansavimui ir stiprėjant poreikiui greitai didinti parengtį, tokios platformos gali tapti bandymu standartizuoti matomumą rinkoje ir sutrumpinti kelią nuo poreikio iki dislokavimo. Ar tai realiai pakeis pirkimų tempą, priklausys nuo to, kiek plačiai platformą priims institucijos ir ar pavyks susitarti dėl bendrų suderinamumo bei vertinimo principų.

  • Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios koordinuotą tolimojo nuotolio operaciją, kurios taikiniai buvo maždaug 1 000 kilometrų Rusijos gilumoje. Kyjivo teigimu, smūgiai buvo nukreipti į karinius objektus ir energetikos infrastruktūrą, svarbią Maskvos karo logistikai.

    Ukrainos pusė skelbia, kad per ataką apgadintas arba neutralizuotas Rusijos raketinis laivas, priskiriamas 22800 projekto „Karakurt“ klasei. Šie palyginti nedideli laivai laikomi vienomis iš platformų, iš kurių Rusija gali leisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ į sausumos taikinius.

    „Karakurt“ klasės laivai į tarnybą pradėti priimti nuo 2018 metų, o jų koncepcija remiasi greita statyba ir palyginti mažesnėmis sąnaudomis. Skirtingai nei ankstesni panašios paskirties pakrančių laivai, jie geriau pritaikyti veikti atviroje jūroje, todėl gali būti lanksčiau permesti tarp operacinių krypčių.

    Ekspertų vertinimu, tokios platformos Rusijai svarbios ne dėl dydžio, o dėl ginkluotės: modernios vertikalaus paleidimo sistemos leidžia gabenti ir paleisti įvairių tipų raketas. Dėl to net nedidelis laivas tampa aukštos vertės taikiniu, nes jo netekimas tiesiogiai mažina raketinių atakų potencialą.

    Ukrainos pranešimuose taip pat minima, kad smūgiai kliudė ir kitus jūrinius taikinius, įskaitant patrulinį katerį bei tanklaivį, siejamą su vadinamąja šešėline laivyno schema, naudojama rusiškos naftos eksportui apeinant sankcijas. Pastaraisiais metais Vakarų institucijos ir stebėsenos organizacijos vis dažniau akcentuoja, kad tokie laivai kelia ne tik sankcijų vykdymo, bet ir saugumo bei aplinkosaugos rizikas.

    Operacijoje, kaip skelbiama, dalyvavo kelios Ukrainos struktūros, įskaitant SBU, Specialiųjų operacijų pajėgas ir karinės žvalgybos padalinius. Tokia tarpinstitucinė sąveika rodo, kad Kyjivas vis labiau remiasi kompleksinėmis operacijomis, kuriose derinami žvalgybos duomenys, nuotolinės ugnies priemonės ir dronų pajėgumai.

    „Kiekvienas toks rezultatas mažina Rusijos karinį potencialą. Rusija gali bet kada užbaigti šį karą, o jo tęsinys tik plės mūsų gynybinių veiksmų apimtį“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „Kalibr“ šeimos sparnuotosios raketos yra vienas žinomiausių Rusijos laivyno tolimojo smūgio įrankių, naudotų tiek Ukrainoje, tiek ankstesniuose konfliktuose. Įvairių modifikacijų nuotolis ir kovinės dalies tipas skiriasi, tačiau bendra jų paskirtis ta pati: smogti taikiniams giliai už fronto linijos, išlaikant atakos netikėtumą dėl žemo skrydžio profilio.

    Pastaruoju metu Ukraina vis dažniau deklaruoja galinti pasiekti taikinius toli už savo teritorijos ribų, o tai, analitikų vertinimu, keičia rizikos skaičiavimą Rusijos užnugaryje. Kartu tai išlieka informacinio karo dalimi, todėl nepriklausomas atskirų taikinių sunaikinimo patvirtinimas dažnai priklauso nuo palydovinių nuotraukų ar vėlesnių oficialių pranešimų.

  • Rusijos taikiniai Ukrainoje: Oryx skaičiuoja 44 iš rikiuotės išmuštas lenkiškas Krab haubicas

    Atvirųjų šaltinių analitikų grupė Oryx, kaupianti vizualiai patvirtintus karo nuostolių duomenis, skelbia, kad Ukrainoje iš rikiuotės buvo išmuštos 44 lenkiškos savaeigės haubicos AHS Krab. Į šį skaičių paprastai įtraukiama ne tik visiškai sunaikinta, bet ir apgadinta ar palikta technika, kai ji nebegali grįžti į kovą.

    Vertinimuose pabrėžiama, kad pastaruoju metu Krab nuostolių tempas mažesnis nei ankstesniais etapais, kai šios sistemos buvo intensyviai naudojamos sunkiausiuose fronto ruožuose. Tokiais laikotarpiais artilerija dažniau dirba iš trumpesnių pozicijų, o tai didina riziką būti aptiktai ir atakuotai.

    Kaip medžiojama artilerija

    Analitikai ir įvairūs karo eigos stebėtojai dažnai išskiria rusiškų klajojančių šaudmenų ir dronų keliamą grėsmę artilerijai. Minimos ir sistemos, panašios į „Lancet“, kurios gali būti nukreipiamos į aptiktus pabūklus, ypač jei šie nespėja greitai pakeisti pozicijos po šūvių.

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie FPV dronų naudojimą, kai ataka organizuojama greitai, o taikinys parenkamas remiantis žvalgybos dronų perduodama informacija. Tokia taktika ypač pavojinga, kai artilerijos vienetai dirba arti fronto ir priversti dažniau judėti ribotais maršrutais.

    Ką reiškia Krab Ukrainai

    AHS Krab yra Lenkijoje gaminama 155 mm kalibro savaeigė haubica, sukurta naudoti NATO standartinę amuniciją. Tokia savybė Ukrainai svarbi dėl tiekimo lankstumo, nes 155 mm šaudmenys yra plačiai paplitę tarp sąjungininkų.

    Viešojoje erdvėje dažnai minimos prielaidos, kad Ukraina galėjo gauti bent 108 Krab sistemas, dalį jų gavusi kaip paramą, o dalį įsigijusi. Net ir esant nuostoliams, tokios haubicos išlieka reikšmingu ugnies paramos elementu, tačiau intensyvus karas reiškia, kad bet kuri artilerija tampa nuolatiniu aukštos vertės taikiniu.

  • Kijevo Černobylio muziejuje atidaryta atnaujinta ekspozicija: 22 000 liudijimų ir naujas žvilgsnis

    Kijeve esantis Nacionalinis Černobylio muziejus balandžio 27 dieną pristatė atnaujintą ekspoziciją, skirtą artėjančiam 40 metų Černobylio atominės elektrinės avarijos sukakčiai. Muziejaus erdvės pertvarkytos per maždaug 2,5 metų, o lankytojams paruošta platesnė, aiškiau struktūruota pasakojimo linija.

    Pagrindiniu atnaujinimo akcentu tapo apie 22 000 eksponatų ir archyvinių liudijimų, atspindinčių likvidatorių, medikų, ugniagesių ir kitų dalyvių patirtis. Muziejuje pabrėžiama, kad tikslas buvo suderinti pagarbą liudininkams su šiuolaikine, jaunajai kartai suprantama ekspozicijos kalba.

    Atnaujinta ekspozicija aiškiai susieja istorinius įvykius su dabarties saugumo realijomis Ukrainoje. Muziejuje primenama, kad po Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais Černobylio teritorija buvo užimta, vėliau ją išlaisvino Ukrainos gynybos pajėgos, tačiau objektas išlieka jautrus ir rizikingas.

    Šiame kontekste lankytojams pristatoma, kaip branduolinės saugos tema karo metu įgauna papildomą prasmę: nuo infrastruktūros apsaugos iki darbuotojų darbo sąlygų ir nuolatinio tarptautinių institucijų dėmesio kritiniams objektams.

    Muziejaus kūrėjai sako, kad ekspozicija pritaikyta skirtingoms auditorijoms: nuo likvidatorių ir jų artimųjų iki moksleivių. Dalis erdvių skirta edukacijai, kur gali vykti pamokos, taip pat numatytos sąlygos užsiėmimams vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.

    Atskira ekspozicijos dalis skirta dokumentams, kurie anksčiau buvo įslaptinti. Jie, muziejaus teigimu, padeda geriau suprasti, kaip sovietinė sistema valdė informaciją apie incidentus ir rizikas, o visuomenė ilgą laiką neturėjo pilno vaizdo apie avarijų ir gedimų mastą iki 1986 metų.

    Vienas iš ryškesnių atnaujintos ekspozicijos elementų yra erdvinė schema, leidžianti nuosekliai pamatyti, kaip keitėsi situacija elektrinėje iki sprogimo, jo metu ir po jo. Muziejus lankytojams pateikia chronologiją, kuri padeda suprasti, kaip per trumpą laiką kontrolė buvo prarasta ir kokias pasekmes tai sukėlė.

    Ekspozicijoje taip pat primenama ir Černobylio miesto istorija iki elektrinės statybų, siekiant parodyti, kad katastrofa palietė ne tik technologinį objektą, bet ir konkrečias bendruomenes bei regiono tapatybę. Muziejus skelbia, kad atnaujinta ekspozicija nėra galutinis etapas ir ateityje planuojama ją toliau plėsti.