CP v2

Tag: Ukrainos karas

  • Pirmas vaizdas iš Ukrainos: Rusija paleido naują „Banderol“ raketą, atskleidė detales

    Pirmas vaizdas iš Ukrainos: Rusija paleido naują „Banderol“ raketą, atskleidė detales

    Virš Brovarų Kijevo srityje liepos 2 dieną užfiksuotas naujas Rusijos sparnuotosios raketos tipo ginklas S8000 „Banderol“. Socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas laikomas pirmuoju viešu šios raketos skrydžio įrodymu, kuriame matyti ryškus šviesos taškas, dideliu greičiu judantis ryto danguje.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad S8000 „Banderol“ sukurta ir gaminama Rusijos įmonėje „JSC Kronshtad Teknologii“. Skelbiama, kad raketa pirmiausia pritaikyta leidimui iš žvalgybos ir smūgio bepiločių „Orion“, o ateityje gali būti integruojama ir į atakos sraigtasparnius Mi-28N.

    Pagal Ukrainos pateikiamus duomenis, maksimali raketos sparta siekia apie 620–650 kilometrų per valandą, o kreiserinė sparta – 520–560 kilometrų per valandą. Nurodomas ir maždaug 500 kilometrų nuotolis, kuris teoriškai leidžia smogti taikiniams toli už fronto linijos, priklausomai nuo paleidimo vietos.

    Žvalgybos vertinimu, raketa yra apie 5 metrų ilgio, sparnų mojis siekia maždaug 2,2 metro, o korpuso skersmuo – apie 30 centimetrų. Teigiama, kad kovinė galvutė sveria apie 150 kilogramų, iš jų maždaug 49,5 kilogramo sudaro sprogstamoji medžiaga.

    Ukrainos Gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos specialistai skelbia nustatę, kad „Banderol“ konstrukcijoje naudojama daug užsienio komponentų, nepaisant Rusijai taikomų sankcijų. Tarp minimų dalių nurodomos „Murata Manufacturing“ baterijos, „RFDesign“ telemetrijos ryšio modulis, „Dynamixel“ pavaros, „STMicroelectronics“ mikrokontroleris ir „Toshiba“ fototranzistorius.

    Taip pat teigiama, kad variklis yra kiniškos kilmės, o kai kurios Vakarų gamybos dalys į Rusiją patenka per tarpininkus. Toks tiekimo modelis pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių iššūkių sankcijų politikai, nes gynybos pramonė neretai naudojasi sudėtingomis tiekimo grandinėmis, reeksportu ir tarpinėmis įmonėmis.

    Analitikai šį ginklą įvardija kaip potencialiai paprastesnę ir pigesnę konstrukciją nei dalis senesnių Rusijos sparnuotųjų raketų, todėl teoriškai gali atsirasti prielaidos didesnei gamybos apimčiai. Vaizdo įrašo pasirodymas rodo, kad Rusija tęsia naujų sistemų diegimą ir ieško būdų palaikyti atakų intensyvumą.

    „Ši raketa yra dar vienas pavyzdys, kaip Rusijos gynybos pramonė, nepaisant apribojimų, naudoja užsienio technologijas ir kuria naujus smogiamuosius sprendimus“, – teigiama Ukrainos žvalgybos vertinime.

  • Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija pareiškė, kad per šešis mėnesius jos oro gynyba esą numušė 64 000 Ukrainos dronų. Jei šie skaičiai būtų tikslūs, vien birželį tai reikštų maždaug po 600 numuštų bepiločių per dieną, tačiau Vakarų analitikai ir OSINT bendruomenė ragina tokius teiginius vertinti atsargiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad kol kas nepateikta nepriklausomų įrodymų, kurie patvirtintų tokio intensyvumo Ukrainos dronų kampaniją virš Rusijos teritorijos. Dėl to didžiausią abejonių dalį kelia ne pavieniai atvejai, o būtent deklaruojama masto dinamika per trumpą laiką.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Rusijos statistika, kaip teigiama, apima tik lėktuvinio tipo, didesnio nuotolio dronus, veikiančius virš Rusijos teritorijos. Skaičiavimo metodika gali skirtis nuo Ukrainos karinių oro pajėgų naudojamų kriterijų, todėl tiesioginis skaičių palyginimas tampa komplikuotas.

    Gynybos srities apžvalgininkai skaičiuoja, kad jei birželį būtų perimta 17 832 dronai, Ukraina vien per mėnesį turėtų pagaminti ir panaudoti iki 20 000–25 000 tokių aparatų. Tai būtų beprecedentė kampanija šiuolaikinių konfliktų istorijoje, tačiau viešai skelbti Ukrainos gamybos pajėgumai tokio tempo tiesiogiai nepatvirtina.

    Analitikai neatmeta, kad itin aukšti skaičiai gali būti naudingi Maskvos informacinei strategijai. Tokie pareiškimai gali stiprinti naratyvą apie tariamai itin efektyvią oro gynybą, argumentuoti didesnes išlaidas brangioms sistemoms ir sumažinti reputacinę žalą po sėkmingų smūgių objektams Rusijos gilumoje.

    Tuo pat metu nepriklausomi šaltiniai periodiškai patvirtina, kad Ukrainos dronai pasiekia taikinius, susijusius su degalų perdirbimu, gynybos pramone ir amunicijos sandėliavimu. Palydoviniai vaizdai ir socialiniuose tinkluose pasirodanti medžiaga rodo žalą skirtinguose regionuose, o tai leidžia daryti išvadą, kad tolimojo nuotolio smūgių kampanija intensyvėja, nors jos tikroji apimtis išlieka sunkiai tiksliai įvertinama.

  • Smūgis prie Maskvos: Ukraina taikėsi į itin slaptą GRU „kosminį“ centrą – kas žinoma?

    Smūgis prie Maskvos: Ukraina taikėsi į itin slaptą GRU „kosminį“ centrą – kas žinoma?

    Socialiniuose tinkluose ir dalyje karo stebėtojų kanalų pasklido pranešimai, kad naktį iš birželio 26 dienos Ukraina galėjo smogti itin slaptam objektui netoli Maskvos, siejamam su Rusijos karine žvalgyba GRU. Oficialaus patvirtinimo kol kas nepateikė nei Ukraina, nei Rusija, todėl informacija vertinama kaip tikėtina, bet nepatvirtinta.

    Skelbiama, kad tai kompleksas, kurio užduotis yra apdoroti ir analizuoti iš palydovų gaunamus duomenis, kitaip tariant, vienas iš Rusijos kosminės žvalgybos grandžių. Tokie centrai svarbūs tam, kad informacija iš orbitos būtų greitai paverčiama žvalgybine medžiaga, naudojama planuojant operacijas ir koreguojant ugnį.

    Kas galėjo būti apgadinta

    Remiantis viešai aptariamais palydoviniais vaizdais, galėjo būti pažeista kelių aukštų pastato infrastruktūra ir šalia esantys statiniai, įskaitant angaro tipo objektą. Taip pat minima anksčiau įrengta antenų infrastruktūra, kuri paprastai siejama su palydoviniu ryšiu ir duomenų priėmimu.

    Teigiama, kad komplekse veikia dvi karinės dalys, kurių numeriai viešai įvardijami kaip 03770 ir 30258. Apie tokio tipo padalinius oficialių duomenų beveik nėra, tačiau analitikai pabrėžia, kad būtent struktūrų slaptumas dažnai rodo jų reikšmę žvalgybos sistemoje.

    Kodėl tokie taikiniai svarbūs

    Šiuolaikiniame kare palydovinė žvalgyba ir ryšys yra vieni svarbiausių elementų, leidžiančių realiu laiku sekti judėjimą, fiksuoti infrastruktūros pokyčius ir vertinti nuostolius. Jei smūgis iš tiesų paveikė duomenų priėmimo ar apdorojimo grandį, tai galėtų laikinai apsunkinti informacijos srautų apdorojimą ir sumažinti situacinį suvokimą tam tikrose kryptyse.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokio tipo objektų pažeidimai ne visada matuojami vien sugriovimais. Kartais pakanka sutrikdyti ryšio infrastruktūrą, elektros tiekimą ar serverines, kad poveikis būtų juntamas ilgiau nei akivaizdūs konstrukcijų pažeidimai.

    Platesnis kontekstas

    Pranešimai apie smūgį šiam objektui pasirodė platesniame fone, kai vis dažniau kalbama apie Ukrainos bandymus pasiekti gilesnius taikinius Rusijos teritorijoje. Viešojoje erdvėje taip pat minimi galimi smūgiai kitiems objektams, siejamiems su palydoviniu ryšiu ir komunikacijomis, tačiau ir šie atvejai dažnai lieka be oficialių patvirtinimų.

    Kol nėra nepriklausomai patvirtintų išvadų, galutinis vertinimas lieka atsargus. Vis dėlto pati taikinių logika rodo tendenciją: kariaujančios pusės vis daugiau dėmesio skiria ne tik fronto linijai, bet ir žvalgybos, ryšio bei duomenų apdorojimo infrastruktūrai, nuo kurios priklauso modernios kariuomenės veikimas.

  • Lenkai diegia „Pustułka“: akustiniai jutikliai virš miesto aptiks dronus, šūvius ir lenktynes

    Lenkai diegia „Pustułka“: akustiniai jutikliai virš miesto aptiks dronus, šūvius ir lenktynes

    Lenkijos Kielcuose ant pastatų stogų planuojama įrengti akustinių jutiklių tinklą, kuris realiuoju laiku stebės triukšmo lygį, bet svarbiausia – padės aptikti neteisėtus dronų skrydžius, įskaitant galimai žvalgybinius. Sistema taip pat turėtų fiksuoti nelegalias gatvės lenktynes ir šūvius, kad tarnybos galėtų reaguoti greičiau.

    Ketinimų protokolas dėl sistemos „Pustułka“ diegimo pasirašytas Švento Kryžiaus vaivadijos Pagrindinės matų tarnybos miestelyje. Projekte dalyvauja Pagrindinė matų tarnyba, Aplinkos apsaugos institucijos, Kielcų policija, miesto savivaldybė ir akademiniai partneriai, atsakingi už duomenų apdorojimą.

    Sistemos principas paprastas, tačiau technologiškai sudėtingas: ant stogų įrengti garso lygio matuokliai įrašo aplinkos garsus, o algoritmai analizuoja signalus ir ieško specifinių akustinių „parašų“. Tokiu būdu galima atpažinti drono rotorių ūžesį, automobilio variklio gausmą nelegalių lenktynių metu ar šūvio garsą.

    „Garso lygio matuokliai kartu su specialia sistema įraše gali aptikti konkrečius akustinius reiškinius, pavyzdžiui, drono skrydį, nelegalias gatvės lenktynes ar šūvius, kad policija galėtų gerokai greičiau reaguoti“, – sakė Pagrindinės matų tarnybos generalinis direktorius Piotras Ziółkowskis.

    Sprendimas siejamas su pastarųjų metų patirtimis Ukrainoje, kur akustiniai metodai tapo svarbia papildoma priemone aptinkant žemai skrendančius dronus, kurių ne visuomet „pamato“ radarai. Akustinė detekcija paprastai veikia kaip ankstyvo perspėjimo ar verifikavimo grandis, ypač urbanizuotoje aplinkoje.

    Pilotinis diegimas Kielcuose, skelbiama, turėtų kainuoti apie 2,3 mln. eurų, o rudenį konsorciumas ketina siekti Europos Sąjungos finansavimo. Planuojama, kad sistema pradėtų veikti per maždaug dvejus metus, o vėliau galėtų būti plečiama ir už miesto ribų.

    Ilgalaikėje vizijoje „Pustułka“ numatoma integruoti su „mObywatel“, kad savanoriškai prisijungę gyventojai išmaniuoju telefonu galėtų prisidėti kaip papildomi jutikliai. Tokia kryptis kelia ir privatumo klausimų, todėl diegiant būtų būtini aiškūs duomenų tvarkymo principai, ribota įrašų saugojimo trukmė ir skaidri kontrolė.

  • Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Socialiniuose tinkluose pasirodęs vaizdo įrašas, nufilmuotas iš atakuojančio rusų drono perspektyvos, pirmą kartą leidžia identifikuoti Ukrainoje naudojamą JAV sukurtą trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą MAAWLR. Kadruose matomas mobilus automobilis su bokšteliu ir raketų paleidimo įranga, kurios požymiai sutampa su „Sierra Nevada Corp“ pristatytu sprendimu.

    MAAWLR pavadinimas reiškia Mobile Anti-Air Weapons Launcher – Reconfigurable, o jo esmė yra modulinė, greitai perkonfigūruojama platforma, skirta kovai su masiniais ir palyginti pigiais taikiniais. Tokios sistemos aktualumas Ukrainoje ypač išaugo dėl nuolatinių rusų dronų atakų, kai svarbus tampa ne tik efektyvumas, bet ir perėmimo kaina bei šaudmenų prieinamumas.

    Sistema sukurta remiantis kitu „Sierra Nevada Corp“ projektu BRAWLR, tik MAAWLR yra labiau mobilus variantas, pritaikytas montuoti ant lengvesnės transporto priemonės. Vaizdo įraše matomas sprendimas atitinka idėją greitai perkelti oro gynybą ten, kur jos labiausiai reikia, ypač ginant logistinius mazgus ar fronto užnugarį.

    Remiantis viešai pristatytais techniniais sprendimais, MAAWLR naudoja du RPS-82 radarus, veikiančius X diapazone, bei MX-15 optoelektroninį ir infraraudonųjų spindulių stebėjimo įrenginį. Toks jutiklių derinys leidžia aptikti ir sekti mažus, žemai skrendančius taikinius, įskaitant dronus, o tai yra viena sudėtingiausių šiuolaikinės oro gynybos užduočių.

    Didžiausias MAAWLR pranašumas yra integracija su skirtingų tipų priešlėktuvine amunicija, įskaitant AIM-9, AIM-120, AIM-132, APKWS II ir IRIS-T, o teoriniame scenarijuje minimos ir kitų standartų raketos. Priklausomai nuo naudojamų ginklų, nurodomas apytikris veikimo nuotolis siekia apie 6–15 kilometrų, o taikinių spektras apima dronus, sraigtasparnius ir žemai skrendančius orlaivius.

    „Sierra Nevada Corp“ anksčiau skelbė, kad nuo 2023 metų BRAWLR tipo sistemos iš viso numušė apie 400 oro taikinių, nors konkrečių naudotojų bendrovė neįvardijo. Taip pat buvo minėta 20 sistemų tiekimo partija ir dar 10 vienetų siunta tolesniam diegimui, todėl MAAWLR pasirodymas Ukrainoje sustiprina prielaidas, kad JAV gamintojų sprendimai čia naudojami ir realiomis kovos sąlygomis tikrinami dėl atsparumo, greičio ir patikimumo.

    Ukrainai tai gali reikšti dar vieną pastangų kryptį užlopyti taktinės oro gynybos spragas, kai fronto linijoje ir miestuose vienu metu reikia atremti tiek žvalgybinius, tiek smogiamuosius dronus. Augant atakų mastui, vis dažniau akcentuojama mišri gynyba, kurioje derinami radarai, optiniai jutikliai, raketinės sistemos ir kitos priemonės, kad būtų galima efektyviau reaguoti į spiečių taktiką.

  • Ukrainos komandosai pastebėti su galingu „LRAD“: ką gali šis garsinis įrenginys

    Ukrainos komandosai pastebėti su galingu „LRAD“: ką gali šis garsinis įrenginys

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų pratybų nuotraukose analitikai pastebėjo neįprastą įrangą, sumontuotą ant taktinės transporto priemonės. Pasak karo technologijų apžvalgininkų, tai gali būti ilgo nuotolio akustinis įrenginys „LRAD 1950XL-RT“, skirtas perduoti aiškiai suprantamas balso žinutes dideliais atstumais.

    LRAD trumpinys reiškia Long Range Acoustic Device, arba ilgo nuotolio akustinį įrenginį. Tokie sprendimai paprastai priskiriami nekinetinėms priemonėms, kai tikslas pasiekiamas ne šaudmenimis, o komunikacija, įspėjimu ir kontroliuojamu poveikiu. Praktikoje tai dažniau yra komandos, nurodymai ir perspėjimai, o ne tiesioginis kovinis panaudojimas.

    LRAD technologijos ištakos siejamos su poreikiu saugiai atgrasyti ir įspėti artėjančius laivus bei katerius dar iki situacijai peraugant į ginkluotą incidentą. Po 2000 metais įvykusio JAV karo laivo USS Cole užpuolimo Jemeno uoste išryškėjo spraga, kaip efektyviai komunikuoti su grėsme dideliu atstumu, kai įprasti garsiakalbiai nebeveikia.

    Gamintojai ir viešai skelbiami techniniai duomenys rodo, kad didžiausi LRAD šeimos modeliai palankiomis sąlygomis gali transliuoti suprantamą kalbą iki maždaug 5 kilometrų. Triukšmingoje aplinkoje, įskaitant intensyvias karines sąlygas, realus veiksmingas nuotolis paprastai būna mažesnis, tačiau vis tiek gali siekti apie 1 600 metrų.

    Svarbi šių sistemų savybė yra kryptinis veikimas, kai garsas sukoncentruojamas į siaurą pluoštą. Tai leidžia pasiekti konkretų taikinį arba zoną neprarandant tiek energijos į šalis, kiek prarastų įprastas plačiai skleidžiantis garsiakalbis. Tokia kryptinė akustika itin naudinga kontrolės punktuose ar konvojų apsaugoje.

    Diskusijų daugiausia kelia maksimalus garso slėgio lygis: kai kurių modelių specifikacijose minimi rodikliai iki 160 decibelų 1 metro atstumu. Tai reikšmingai viršija žmogaus klausos skausmo slenkstį, todėl net trumpalaikis poveikis netinkamomis sąlygomis gali kelti riziką klausai. Dėl to tokios sistemos paprastai vertinamos ne tik kaip ryšio priemonė, bet ir kaip priemonė priversti reaguoti be fizinės jėgos naudojimo.

    Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad LRAD nėra kuriamas kaip energetinis ginklas, o kaip įspėjimų ir komandų perdavimo sprendimas. Vis dėlto saugumo praktikoje jis dažnai siejamas su minios valdymo ir teritorijos kontrolės scenarijais, todėl jo panaudojimas kelia ir teisinių, ir etinių klausimų, ypač kai kalbama apie poveikį civiliams.

    Jei pratybų nuotraukose matomas įrenginys iš tiesų yra „LRAD 1950XL-RT“, tai būtų vienas pirmųjų viešai dokumentuotų atvejų, kai tokio lygio akustinė sistema naudojama Ukrainos specialiosiose pajėgose. Tokia įranga gali praversti perduodant įspėjimus, koordinuojant veiksmus, raginant pasiduoti ar valdant situacijas kontrolės punktuose, kai operatoriams svarbus saugumas ir atstumas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į dar vieną praktinį aspektą: nuotolinis valdymas iš transporto priemonės vidaus sumažina riziką operatoriams. Šiuolaikinėje karyboje, kur plačiai naudojami dronai, snaiperiai ir nuotolinės ugnies priemonės, net komunikacijos įranga vis dažniau projektuojama taip, kad maksimaliai ribotų tiesioginį kontaktą su grėsme.

  • Ukrainos kare – netikėtas vaizdas: paukščiai lizdus pina iš FPV dronų šviesolaidžių

    Ukrainos kare – netikėtas vaizdas: paukščiai lizdus pina iš FPV dronų šviesolaidžių

    Karas Ukrainoje keičia ne tik miestų kraštovaizdį ir infrastruktūrą, bet ir gamtą. Donbaso regione užfiksuotas neįprastas reiškinys: paukščiai lizdams pradėjo naudoti šiuolaikinių ginklų sistemų atliekas, ypač plonus šviesolaidinius kabelius.

    Apie tai prabilta po to, kai sprogimo metu buvo sunaikintas medis, o tarp nuolaužų rastas lizdas. Jis buvo supintas ne vien iš žolės ir smulkių šakelių, bet ir iš plonų, beveik nematomų šviesolaidžio gijų.

    Tokios gijos siejamos su FPV dronais, kurie fronte naudojami masiškai. Dalis jų valdomi ne vien radijo ryšiu, o per šviesolaidinį laidą, kad būtų sunkiau juos slopinti elektroninėmis priemonėmis ir išlaikyti stabilesnį valdymą.

    Veikimo principas paprastas: dronas skrisdamas išvynioja ploną kabelį, o po misijos šis dažnai lieka vietovėje. Dėl to laukai, pakelės ir miško ruožai gali būti nusėti ilgomis plastiko ir šviesolaidžio gijomis, kurias sunku pastebėti ir dar sunkiau surinkti.

    Problemą didina mastas: priklausomai nuo konstrukcijos, vienoje ritėje gali būti daug kilometrų kabelio. Intensyviai naudojant dronus, susidaro dideli kiekiai atliekų, kurios aplinkoje išlieka ilgai ir ne visuomet greitai suyra.

    Paukščiams šios gijos tampa dar viena statybine medžiaga, nes yra lengvos, tvirtos ir elastingos. Tačiau specialistai įspėja, kad tokie pluoštai gali kelti pavojų: į juos gali įsipainioti paukščiai, šikšnosparniai ar smulkūs žinduoliai, o laikui bėgant plastikas gali irti ir virsti mikroplastikais, patenkančiais į dirvožemį bei vandenį.

    Šis reiškinys parodo, kaip greitai gamta prisitaiko net ekstremaliomis sąlygomis, tačiau kartu primena apie karo technologijų paliekamą ilgalaikę ekologinę kainą. Net ir pasibaigus aktyviems veiksmams, aplinkoje likusios modernių sistemų atliekos gali veikti ekosistemas dar daugelį metų.

  • ES diplomatija Ukrainoje kryžkelėje: Europos Parlamentas ieško atsako į Rusijos dronų pažeidimus

    ES diplomatija Ukrainoje kryžkelėje: Europos Parlamentas ieško atsako į Rusijos dronų pažeidimus

    Karui Ukrainoje įžengus į penktą vasarą, Europos Sąjunga vis dažniau susiduria ne tik su ilgalaikės paramos Kyjivui klausimu, bet ir su tiesioginiais saugumo incidentais prie savo sienų. Briuselyje aštrėja diskusija, ką realiai gali pasiekti ES diplomatija, kai Rusijos atakų padariniai vis dažniau persimeta į Europos oro erdvę.

    Pastarosiomis savaitėmis Rumunijoje fiksuoti atvejai, kai Rusijos dronai ar jų nuolaužos pateko į šalies teritoriją, vėl iškėlė klausimą dėl greitos ir aiškios reakcijos. Nors viešai skambėjo griežti pasmerkimai, praktiniai sprendimai dėl atgrasymo ir oro erdvės apsaugos vis dar stringa tarp skirtingų sostinių interesų.

    Oro erdvės pažeidimai ir atsakas

    Rytinio NATO ir ES sparno valstybės pabrėžia, kad pasikartojantys incidentai didina riziką civiliams ir testuoja Aljanso budrumą. Dėl to peržiūrimos gyventojų perspėjimo sistemos, priedangos infrastruktūra ir informavimo procedūros, ypač pasienio regionuose, kur reali grėsmė dažniausiai pasireiškia netikėtai.

    Politinis sunkumas slypi tame, kad daugelis šių įskridimų vertinami kaip šalutinis Rusijos atakų Ukrainoje poveikis, o ne sąmoningas smūgis NATO narėms. Todėl ir ES, ir NATO iki šiol vengė tokius atvejus traktuoti kaip tiesioginį pagrindą kolektyviniam kariniam atsakui, tačiau kantrybė dėl pasikartojimo senka.

    Ar daugiau gynybos išlaidų išspręs problemą?

    Europos Parlamente vis ryškiau matoma kryptis stiprinti oro gynybą rytiniame flange, daugiau investuoti į aptikimo, sekimo ir perėmimo pajėgumus. Kartu auga įtampa dėl to, kaip tokios investicijos turėtų būti finansuojamos ir kas konkrečiai laikytina prioritetu, kai valstybių biudžetai spaudžiami ir kitų krizių.

    Diskusijose vis dažniau skiriamos dvi linijos: techninis pajėgumų klausimas ir politinės valios klausimas. Net turint technologijas, sprendžiama, kokiomis taisyklėmis vadovautis perimant taikinius, kaip išvengti eskalacijos ir kaip užtikrinti, kad incidentai nebūtų normalizuoti kaip kasdienybė.

    Taika derybomis ir ES vaidmuo

    Kita kertinė tema yra galimybė pasiekti paliaubas ar derybinį susitarimą su Rusija. ES čia turi paradoksalią poziciją: ji yra vienas svarbiausių Ukrainos politinių ir ekonominių rėmėjų, todėl neutralios tarpininkės vaidmuo kelia abejonių, tačiau būtent europiečiams tektų didelė atsakomybė už bet kokį būsimos taikos architektūros įgyvendinimą.

    Europos Parlamento diskusijose dalyvauja skirtingų politinių krypčių atstovai, tarp jų Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė ir Suomijos europarlamentarė Merja Kyllönen. Abi pabrėžia būtinybę stiprinti rytinio flango gynybą ir kurti aiškesnę, greičiau veikiančią reakcijos schemą, kai pažeidžiama Europos oro erdvė.

    „Turime gebėti aptikti, sekti ir perimti dronus, o rytiniam flangui reikia daugiau realios apsaugos, ne vien pareiškimų“, – sakė Rasa Juknevičienė.

    „Jei norime kalbėti apie diplomatiją, ji turi remtis patikimu atgrasymu ir civilinės saugos pasirengimu, nes kitaip rizika tik didės“, – sakė Merja Kyllönen.

    Akivaizdu, kad ši tema Briuselyje niekur nedings: tarp siekio išvengti tiesioginės konfrontacijos su Maskva ir poreikio apginti ES teritoriją lieka vis mažiau erdvės dviprasmybėms. Kuo dažniau incidentai kartosis, tuo stipriau ES bus spaudžiama pereiti nuo reakcijų po fakto prie prevencijos ir aiškių veikimo taisyklių.

  • Rafale Ukrainai? Prancūzijos ambasadoriaus įrašas pakurstė spėliones dėl naikintuvų

    Rafale Ukrainai? Prancūzijos ambasadoriaus įrašas pakurstė spėliones dėl naikintuvų

    Prancūzijos ambasadoriaus Švedijoje Thierry Carlier žinutė socialiniuose tinkluose sukėlė naują spėlionių bangą dėl galimo naikintuvų „Rafale“ pasirodymo Ukrainoje. Diplomatas sveikino Švedijos sprendimus dėl „JAS 39 Gripen“ ir pridūrė frazę, kurią daugelis perskaitė kaip užuominą apie artėjančias Prancūzijos tiekimo naujienas.

    Įraše ambasadorius paminėjo, kad Ukrainos oro pajėgos esą stiprės turėdamos „Mirage 2000-5“ ir „netrukus pasirodysiančius Rafale“. Kol kas nėra viešai paskelbtų oficialių sprendimų, patvirtinančių, kad „Rafale“ perdavimas Ukrainai jau suderintas ar prasidėjęs, todėl tokia formuluotė tapo politinių ir karinių analitikų dėmesio objektu.

    „Sveikinimai Švedijai ir Ukrainai dėl šio milžiniško žingsnio. „Gripen“ yra puikus naikintuvas. Su „Mirage 2000-5“ ir netrukus pasirodysiančiais „Rafale“ Ukrainos oro pajėgos laimės danguje“, – sakė Thierry Carlier.

    Švedijos sprendimai dėl aviacijos paramos Ukrainai jau anksčiau buvo aptarinėjami kaip vieni reikšmingiausių po „F-16“ programos. Viešojoje erdvėje minėta, kad Ukraina turėtų gauti naudotus „JAS 39 Gripen“ C/D, o taip pat planuoti naujesnių E/F įsigijimą ateityje, kartu su mokymais, logistika ir ginkluotės integracija.

    „Gripen“ laikomas ypač tinkamu šalims, kurios turi veikti iš išsklaidytų bazių ir pritaikyti infrastruktūrą prie nuolatinių atakų grėsmės. Šis daugiafunkcis naikintuvas projektuotas taip, kad galėtų kilti ir leistis trumpesnėse atkarpose, o aptarnavimo ciklai būtų greiti, kas karo sąlygomis gali tapti kritiniu pranašumu.

    Prancūzija Ukrainai jau yra siejama su „Mirage 2000-5“ linija, o „Rafale“ tema iki šiol dažniau skambėjo kaip ilgalaikė perspektyva, priklausanti nuo gamybos pajėgumų, politinių sprendimų ir mokymų trukmės. „Rafale“ yra sudėtinga platforma, todėl realistiškai vertinant reikėtų ne tik pačių orlaivių, bet ir pilotų bei technikų rengimo, atsarginių dalių grandinės ir ginkluotės suderinimo.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad diplomatų pasisakymai socialiniuose tinkluose neretai tampa informacinių signalų forma, tačiau jie nepakeičia oficialių sprendimų, kuriuos paprastai skelbia vyriausybės ar gynybos ministerijos. Kol kas aišku viena: Ukraina nuosekliai plečia vakarietiškos aviacijos spektrą, o 2026–2027 metais jos oro pajėgų struktūra gali tapti dar įvairesnė.

  • „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    Ukrainos tyrėjai paskelbė pirmines išvadas apie Rusijos raketos „Oriešnik“ likučius, rastus po smūgio Kyjivo srityje. Anot jų, surinkti fragmentai rodo vaizdą, kuris gerokai skiriasi nuo Maskvos skelbtų teiginių apie tariamai proveržinę kinetinę ginkluotę.

    Ataka siejama su masiniu Ukrainos apšaudymu naktį iš gegužės 24 į 25 dieną. Ukrainos pusė teigia, kad buvo panaudotos dvi „Oriešnik“ raketos, nes pirmasis paleidimas galėjo būti nesėkmingas, o antrasis smogė į Bila Cerkvą.

    Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas yra nurodęs, kad raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro poligono, o tai būtų bent trečias šio tipo sistemos panaudojimas kovinėmis sąlygomis. Pranešta, kad per šį smūgį aukų nefiksuota, o tai paskatino abejones dėl realaus ginklo paskirties.

    Tyrėjų teigimu, nuolaužose identifikuotas kovinės dalies segmentavimo modulis, leidžiantis daryti prielaidą apie šešių pagrindinių segmentų konfigūraciją. Tokia sandara galėtų paaiškinti kelių smūgio taškų pobūdį, matomą vaizdo įrašuose ir nuotraukose po atakų.

    Didžiausią dėmesį patraukė tai, kad aptikta elementų, panašių į kovinių galvučių maketus, o ne įprastas sprogstamąsias kovines galvutes. Pasak ukrainiečių, šiuo atveju raketa galėjo gabenti sunkius metalo ir betono blokus be sprogmenų, todėl susidarę krateriai būtų kelių metrų skersmens, tačiau be požymių, būdingų galingai detonacijai.

    Taip pat skelbiama, kad rasti valdymo ir nukreipimo sistemos komponentai, laidynai, o dalies elektronikos gamybos datos gali rodyti, jog naudotos ne naujausios partijos detalės. Ukrainos tyrėjai tvirtina, kad šiame pavyzdyje esą dominuoja rusiškos ir baltarusiškos kilmės elektronika, kas išsiskiria iš ankstesnių viešai aptartų atvejų, kai Rusijos ginkluotėje aptikta ir vakarietiškų dalių.

    Ukrainos pusė daro išvadą, kad dabartiniu pavidalu „Oriešnik“ galėjo būti naudojamas kaip politinė ir karinė demonstracija, o ne kaip priemonė masiškai naikinti įtvirtintus ar giliai paslėptus taikinius. Vis dėlto tyrimas tęsiasi, o galutinės išvados priklausys nuo papildomų fragmentų analizės ir duomenų palyginimo su kitais panaudojimo atvejais.