Tag: Ukrainos karas

  • Ukraina sukūrė Frankensteino ginklą: sujungė „Kub“ ir „Buk“ – medžioja „Shahed“ dronus

    Ukraina sukūrė Frankensteino ginklą: sujungė „Kub“ ir „Buk“ – medžioja „Shahed“ dronus

    Hibridas iš sovietinių sistemų

    Ukrainos oro gynybos daliniai pritaikė netikėtą sprendimą: sujungė sovietinius priešlėktuvinius kompleksus „Kub“ ir „Buk“ į vieną hibridinę sistemą, skirtą kovai su Rusijos naudojamais „Shahed“ tipo dronais. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip improvizacija, tačiau abu kompleksai turi bendras konstrukcines šaknis, todėl jų sąveika įmanoma.

    „Kub“ silpnoji vieta yra autonominio taikinių aptikimo ir nuolatinio sekimo radaro stoka, o tai ypač apsunkina darbą prieš mažus ir žemai skrendančius taikinius. Hibridinėje konfigūracijoje šią spragą užpildo „Buk“ ugnies vienetas su savo radaru, galinčiu aptikti ir sekti taikinius didesniu nuotoliu.

    Kaip veikia „Kub“ ir „Buk“ tandemas

    Veikimo principas paremtas užduočių pasidalijimu: „Buk“ aptinka objektą, palaiko jį radare ir perduoda duomenis „Kub“ paleidimo įrenginiui. Tuomet leidžiama raketa 3M9, kuri taikinį pasiekia naudodama nuo jo atspindėtą radaro signalą.

    Pasak Ukrainos karių, tokia sistema galėjo prisidėti prie maždaug 20 oro taikinių sunaikinimo, o didžiąją dalį jų sudarė būtent „Shahed“ dronai. Toks rezultatas ypač svarbus, nes dronų atakos dažnai vykdomos bangomis, siekiant išsekinti oro gynybą ir pramušti apsaugą iki kritinės infrastruktūros.

    Ne naujovė, o grįžimas prie senos idėjos

    Ši koncepcija nėra visiškai nauja: sovietmečiu, pereinant nuo „Kub“ prie „Buk“, buvo sukurtas variantas „Kub-M4“. Jame naudojamas 9A38 ugnies vienetas galėjo šaudyti tiek „Kub“ raketomis 3M9, tiek „Buk“ skirtomis 9M38, todėl techninis pagrindas mišrioms schemoms egzistavo jau prieš kelis dešimtmečius.

    Šiandien Ukraina išnaudoja tą pačią logiką, bet pritaiko ją šiuolaikiniam karui, kuriame dominuoja pigių dronų masė, manevruojančios raketos ir nuolat kintantys maršrutai. Tokie sprendimai padeda užkamšyti spragas, kai modernių kompleksų ir raketų atsargos ribotos, o grėsmių skaičius išlieka didelis.

    FrankenSAM ir amerikietiškos raketos

    Be „Kub“ ir „Buk“ hibrido, Ukrainos 156-asis pulkas naudoja ir kitą nestandartinį sprendimą, vadinamą FrankenSAM. Jo esmė ta, kad „Buk“ paleidimo įrenginiai pritaikomi leisti amerikietiškas priešlėktuvines raketas RIM-7.

    Teigiama, kad vienas ekipažas jau turi 34 patvirtintus numušimus, o kita kovinė mašina yra įvykdžiusi 131 RIM-7 paleidimą. Ukrainai taip pat perduota techninė dokumentacija, reikalinga tokių modifikuotų sistemų gamybai ir remontui, kad sprendimas taptų ne vienkartine improvizacija, o tvaresne programa.

  • Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ paskelbė planuojanti Ukrainai perduoti dešimtis tūkstančių perėmimo dronų SPYS, skirtų kovai su rusiškais reaktyviniais bepiločiais Geran-4 ir Geran-5. Pirmieji keli tūkstančiai į frontą turėtų pasiekti dar šiemet, o pagrindinis tikslas – sustiprinti miestų apsaugą prieš žiemos sezoną.

    Įmonės viceprezidentas Matthiasas Lehna teigė, kad gamybos apimtys turėtų siekti kelis tūkstančius dronų per mėnesį. Planuojama pasinaudoti jau veikiančiomis linijomis, kurios anksčiau buvo pritaikytos perėmimo dronui Strila, o finansavimas siejamas su Vokietijos karine parama Ukrainai.

    SPYS yra bendras „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojo WIY Drones projektas, vystomas per „Quantum WIY Industries“ partnerystę. Sprendimas nuo pat pradžių buvo derinamas prie Ukrainos oro gynybos realijų ir kuriamas remiantis kovine patirtimi, sukaupta naudojant ankstesnius perėmimo sprendimus.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, SPYS maksimalus greitis siekia apie 480 kilometrų per valandą, o kreiserinis – 200–250 kilometrų per valandą. Skelbiama, kad tipinė skrydžio trukmė yra apie 5 minutės, o kovinės dalies masė – apie 300 gramų; taip pat nurodoma, kad naudojami ukrainietiški „Motor-G“ varikliai.

    Perėmimo dronas gali startuoti nuo žemės arba nuo nešėjo platformos ir naudoja galutinio nutaikymo sistemą, kuriai padeda dirbtinis intelektas bei radarų duomenys. Ukrainos šaltiniai anksčiau buvo paskelbę vaizdo įrašą, kuriame SPYS numuša reaktyvinį Geran-5, tačiau pats sprendimas dar įvardijamas kaip esantis kovinių bandymų stadijoje.

    M. Lehna taip pat akcentavo, kad Ukrainos rezultatai kovojant su reaktyviniais dronais gerėja: nuo anksčiau buvusio labai žemo efektyvumo rodiklis esą pakilo virš 30 proc., o kai kuriomis naktimis – ir virš 50 proc. Jis pabrėžė, kad tai lemia priemonių visuma, įskaitant taktikos adaptaciją, F-16 panaudojimą ir privačių įmonių sprendimus, o ne vien perėmimo dronai.

    Jei skelbiami planai bus įgyvendinti, tai galėtų tapti vienu didžiausių viešai įvardytų perėmimo dronų tiekimų Ukrainai. Tokia parama išryškina ir bendrą tendenciją: oro gynyboje vis didesnę reikšmę įgauna pigesni, greitai gaminami perėmimo sprendimai, galintys sumažinti brangių raketų poreikį bei greičiau prisitaikyti prie nuolat kintančių atakų profilių.

  • Ukraina smogė rusų TOS-3 Drakon: pirmasis smūgis naujausiam termobariniam ginklui

    Ukraina smogė rusų TOS-3 Drakon: pirmasis smūgis naujausiam termobariniam ginklui

    Ukrainos 57-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai paskelbė sunaikinę naujausią Rusijos sunkiąją termobarinių raketų sistemą TOS-3 Drakon. Skelbiama, kad taikinys buvo sunaikintas judėdamas, o smūgio įrašas paviešintas brigados kanaluose.

    Pasak pranešimų, smūgis suduotas kelyje prie Šebiekino Belgorodo srityje, Rusijos pusėje. Tai ne tik taktinis laimėjimas, bet ir informacinis signalas, kad Ukrainos dronai bei žvalgyba vis dažniau pasiekia ir pasienio infrastruktūrą.

    Kas yra TOS-3 Drakon

    TOS serijos sistemos Rusijoje pristatomos kaip priemonė naikinti įtvirtintas pozicijas, apkasus ir uždaras patalpas. Šios sistemos naudoja termobarinius užtaisus, kurių poveikis ypač pavojingas uždarose erdvėse ir tankiai užstatytose teritorijose.

    Termobarinis sprogmuo pirmiausia išsklaido degių aerozolių debesį, o tada jį uždega, sukeldamas itin galingą smūgio bangą ir didelę temperatūrą. Tokie sprogimai gali sukelti sunkius sužalojimus dėl staigaus slėgio pokyčio, karščio ir deguonies trūkumo.

    Apie TOS-3 pradėta kalbėti po to, kai Omsktransmaš 2024 metų vasarį registravo su šia sistema siejamus sprendinius ir viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie modernizaciją. Rusijos šaltiniai TOS-3 apibūdina kaip ankstesnių TOS-1 ir TOS-2 idėjų tęsinį, tačiau su didesniu nuotoliu ir nauja platforma.

    Ką reiškia sunaikinimas

    Ukrainai tokio tipo sistemos sunaikinimas svarbus keliais lygmenimis: mažinamas termobarinių apšaudymų pavojus fronto ruožuose, o kartu smogiamas reputacinis smūgis Rusijos bandymams demonstruoti naujus ginklus. Kuo retesnė ir naujesnė platforma, tuo didesnė jos netekties kaina.

    Analitikai pažymi, kad TOS sistemos dažnai tampa FPV dronų, artilerijos ir žvalgybinių dronų medžioklės taikiniais dėl ryškaus silueto ir poreikio priartėti prie fronto. Jei Drakon išties pasižymi didesniu nuotoliu, jo panaudojimo taktika gali keistis, tačiau judėjimas keliais ir logistika vis tiek išlieka pažeidžiami.

    Tarptautinėje teisėje termobarinių ginklų naudojimas nėra tiesiogiai visuotiniu mastu uždraustas, tačiau galioja griežti principai dėl civilinių ir karinių objektų atskyrimo bei proporcingumo. Tokios amunicijos panaudojimas tankiai apgyvendintose vietovėse kelia ypač didelę riziką civiliams.

    Kokios tendencijos fronte

    Pastaraisiais metais Ukrainos pajėgos vis daugiau dėmesio skiria brangios technikos medžioklei, derindamos žvalgybą, dronus ir greitą ugnies koregavimą. Dronų karas tapo vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik mūšių baigtis, bet ir tai, kaip greitai priešininkas praranda moderniausius vienetus.

    Ukrainos teigimu, TOS-3 Drakon sunaikinimas rodo, kad net naujos platformos nėra apsaugotos nuo greitų, tikslių smūgių. Vis dėlto nepriklausomas patvirtinimas, kiek tokių sistemų realiai yra fronte ir kokios jų tikslios charakteristikos, išlieka ribotas.

  • Ukraina parodė, kaip STASH numuša Shahed: amerikietiškos raketos ir Izraelio radaras

    Ukraina parodė, kaip STASH numuša Shahed: amerikietiškos raketos ir Izraelio radaras

    Kas yra STASH ir kuo jis išskirtinis

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, mobilus priešlėktuvinis kompleksas STASH numuša Rusijos naudojamą iranietiškos kilmės kamikadzę droną Shahed. Kelių sekundžių kadrai, kuriuose matomas raketos paleidimas ir taikinio perėmimas, iš karto sulaukė didelio karinių ekspertų dėmesio.

    STASH dažnai apibūdinamas kaip „amerikietiškas“ sprendimas, tačiau tiksliau būtų sakyti, kad tai Ukrainoje integruotas trumpojo nuotolio oro gynybos kompleksas. Jo esmė yra skirtingų šalių technologijų derinys, pritaikytas greitam dislokavimui ir darbui prieš mažus, žemai ar vidutiniame aukštyje skrendančius taikinius.

    Technologijų derinys: radaras ir raketos

    Viešai aprašomuose STASH sprendimuose minimas Izraelio gamybos RADA šeimos AESA radaras, skirtas aptikti mažos skiriamosios gebos taikinius, tarp jų ir dronus. Toks radaras paprastai suteikia greitą situacijos atnaujinimą ir geresnį mažų objektų sekimą, kas yra kritiška kovoje su Shahed tipo grėsmėmis.

    Perėmimui, kaip nurodoma, naudojamos amerikietiškos AGM-114L „Longbow Hellfire“ raketos, kurios iš pradžių buvo kurtos kovai su šarvuota technika. „Longbow“ versija išsiskiria aktyvia milimetrinių bangų radaro galvute ir „iššovei ir pamiršai“ veikimo principu, todėl taikinio nereikia nuolat apšviesti lazeriu iki pataikymo.

    Įvairiuose vertinimuose tokio perėmimo nuotolis dažniausiai siejamas su maždaug 8–11 kilometrų riba, nors realus efektyvumas priklauso nuo taikinio aukščio, greičio ir aplinkos sąlygų. Mobilioje paleidimo platformoje, kaip nurodoma, gali būti vežamos kelios raketos, o pati sistema gali būti montuojama ant skirtingų transporto priemonių.

    Kodėl tai svarbu kare ir ką keičia

    Ukrainai oro gynybos klausimas išlieka vienu svarbiausių, nes Rusija tęsia plataus masto dronų atakas prieš miestus ir infrastruktūrą. Shahed šeimos dronai naudojami kaip santykinai pigus masinių smūgių įrankis, kuris verčia Ukrainą ieškoti ekonomiškai pagrįstų perėmimo sprendimų.

    Ukrainos pusės teigimu, STASH sistemos jau naudojamos kovinėmis sąlygomis ir prisideda prie dronų numušimo statistikos. Skelbiama, kad vienas kompleksas iki rugpjūčio vidurio galėjo sunaikinti apie 70 priešo dronų, tačiau nepriklausomas tokių skaičių patvirtinimas dažnai būna ribotas dėl karo sąlygų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis – ne tik lėtesni kamikadzės dronai, bet ir greitesnės, į reaktyvines panašios modifikacijos, kurios sutrumpina reagavimo laiką. Būtent todėl Ukrainai svarbūs mobilūs, greitai perdislokuojami sprendimai, galintys užpildyti tarpą tarp brangių tolimojo nuotolio sistemų ir labai artimo nuotolio apsaugos priemonių.

    STASH pavyzdys atspindi platesnę tendenciją: Ukrainoje sparčiai kuriami ir tobulinami hibridiniai oro gynybos sprendimai, kai į vieną sistemą integruojami skirtingų gamintojų radarai, valdymo komponentai ir raketos. Toks kelias leidžia greičiau užauginti pajėgumus, tačiau kartu kelia ir logistikos bei suderinamumo iššūkių.

  • Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Ukrainoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Rusijos naudojamas „Shahed“ tipo smogiamasis dronas su neįprasta modifikacija: iš priekio kyšo keli metaliniai strypai, primenantys ūsus. Ukrainos savanoris ir aktyvistas Serhijus Sternenka įspėjo, kad tokia konstrukcija gali būti skirta atakoms prieš elektros perdavimo linijas.

    Jo vertinimu, metaliniai strypai gali padėti dronui detonuoti kovinę galvutę vos palietus laidą ar kitą ploną kliūtį. Tokie taikiniai kaip aukštos įtampos linijos paprastai yra sudėtingi įprastiems smūginiams sprogdikliams, kurie efektyviausiai suveikia atsitrenkus į kietą paviršių.

    Ukrainos dronų ir elektroninės kovos specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas slapyvardžiu „Flash“, pateikė paprastesnį paaiškinimą. Pasak jo, tai greičiausiai nėra joks pažangus taikymo ar navigacijos elementas, o mechaninis detonatorius.

    „Viduje esą yra metalinis vamzdelis ir strypas: kliūčiai palietus konstrukciją, užsidaro elektros grandinė ir suveikia kovinė galvutė, net jei nebuvo stipraus smūgio“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Toks sprendimas, anot jo, logiškas būtent prieš energijos infrastruktūrą. Dronui užkliuvus už laido ar atramos konstrukcijos, įprastas sprogdiklis gali nesuveikti, o aparatas gali tiesiog nuslysti, perskristi arba nukristi nepadarydamas kritinės žalos.

    „Flash“ taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną kryptį, rodančią didėjantį dėmesį infrastruktūros ardymui. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos rugsėjo 30 dieną pirmą kartą galėjo panaudoti reaktyviniu varikliu varomą droną su specializuota KRSN tipo kovine galvute, skirta ardyti plienines konstrukcijas.

    Pasak jo, tokio tipo užtaisas suformuotas taip, kad sprogimo energija būtų koncentruojama į pjovimą, o ne į kuo platesnę sprogimo bangą. Tai ypač pavojinga objektams, kurių silpnoji vieta yra metalo elementai, pavyzdžiui, aukštos įtampos linijų atramos ar tiltų konstrukcinės dalys.

    Šie pranešimai sutampa su viešai skelbiamu Ukrainos institucijų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, kad Rusija ir toliau siekia paveikti Ukrainos energetikos sistemą, ypač šaltuoju sezonu. Dronai šiai taktikai tinka dėl masinio naudojimo, o taikinių spektras plečiamas nuo transformatorių ir pastočių iki smulkesnių, bet strategiškai svarbių elementų.

    Ekspertų vertinimu, smūgiai į perdavimo linijas ir atramas gali sukelti grandinines pasekmes: atsijungimus, apkrovų perskirstymą, remonto brigadų apkrovą ir ilgesnį tinklo nestabilumą. Kuo tikslesnės ir labiau pritaikytos dronų kovinės galvutės, tuo sunkiau gynybai užkirsti kelią ne pavieniams incidentams, o sisteminiam elektros tiekimo trikdymui.

  • Putino dekretas smogė „Metro“: vokiečiai neteko kontrolės Rusijoje, kyla naujos grėsmės verslui

    Putino dekretas smogė „Metro“: vokiečiai neteko kontrolės Rusijoje, kyla naujos grėsmės verslui

    Vokietijos didmenininkė ir maisto prekybos tinklas „Metro“ pranešė praradęs operacinę kontrolę savo Rusijos padaliniui po to, kai Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, numatantį bendrovės turto perdavimą laikinajai administracijai. Įsakymas paskelbtas Rusijos valdžios institucijų svetainėje, tačiau jame nenurodoma sprendimo motyvacija.

    Pagal dekretą „Metro Cash and Carry“ veikla Rusijoje laikinai perduota valdyti bendrovei Torg RUS. „Metro“ teigia formaliai išliekanti dukterinės įmonės savininke, tačiau realią kasdienę kontrolę prarado ir šiuo metu vertina sprendimo pasekmes.

    „Mes teisiškai vis dar valdome padalinį, tačiau operacinė kontrolė šiuo metu mums nepriklauso“, – sakė „Metro“ atstovas.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad Torg RUS siejama su Johannu Tholey, vadovaujančiu „Metro“ veiklai Rusijoje. Tai sustiprino diskusijas, ar laikinoji administracija gali virsti faktiniu aktyvų perėmimu, net jei formali nuosavybė dokumentuose kurį laiką išlieka nepakitusi.

    „Metro“ Rusijos rinkoje dirba nuo 2001 metų. Iki šiol ji valdė 91 didmeninės prekybos parduotuvę ir, pačios bendrovės teigimu, šalyje įdarbino apie 9 000 žmonių.

    Kas vyksta su Vakarų turtu

    Laikinoji administracija Rusijoje pastaraisiais metais tapo instrumentu, taikomu įmonėms iš vadinamųjų nedraugiškų valstybių. Panašūs sprendimai anksčiau buvo pritaikyti ir kitų tarptautinių bendrovių veiklai, o praktikoje tai dažnai reikšdavo spaudimą perleisti turtą vietos valdytojams gerokai žemesne kaina.

    Verslo aplinką apsunkina ir sugriežtintos pasitraukimo sąlygos: sandoriams gali reikėti valdžios leidimų, o pardavimai neretai vyksta taikant privalomas nuolaidas bei papildomus mokesčius. Dėl to dalis įmonių po 2022 metų karo pradžios pasirinko pasitraukti, o kitos bandė mažinti veiklą, palikdamos tik būtiniausias operacijas.

    „Metro“ teigia ryšius su Rusijos verslu mažinanti nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vis dėlto finansiniai duomenys rodo, kad rinka išliko svarbi: per pirmuosius devynis 2025–2026 finansinių metų mėnesius pardavimai Rusijoje, skaičiuojant eurais, augo 10,3 proc. iki maždaug 2 140 000 000 eurų.

    Tokia apyvarta sudarė apie 8,7 proc. visų „Metro“ grupės pardavimų per minėtą laikotarpį. Tai reiškia, kad bet kokie teisiniai ar administraciniai suvaržymai Rusijoje gali turėti apčiuopiamą poveikį grupės rezultatams ir ateities planams.

    Įtampa tarp Berlyno ir Maskvos

    Šis sprendimas paskelbtas didėjant politinei įtampai tarp Vokietijos ir Rusijos. Berlynas pastaraisiais mėnesiais viešai teigė nustatęs Rusijos atsakomybę dėl mėginimo surengti dronų ataką Leipcigo oro uoste, o taip pat uždarė Rusijos konsulatą Bonoje ir Rusijos kultūros centrą Berlyne.

    Maskva atsakė uždarydama Vokietijos konsulatą Sankt Peterburge ir atmetė kaltinimus. Diplomatinių santykių atšalimas didina neapibrėžtumą įmonėms, kurios Rusijoje vis dar turi aktyvų, tiekimo grandinių ar personalo.

    „Rusija didina spaudimą Vokietijai hibridinio karo priemonėmis, ir verslui siunčiamas signalas, kad galima prarasti dar daugiau įmonių ir turto“, – sakė Vokietijos tarptautinių santykių ekspertas Stefanas Meisteris.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekonominiai sprendimai vis dažniau persipina su geopolitiniais tikslais, o užsienio kapitalo turto valdymas gali tapti derybine priemone. Tokios priemonės didina riziką net ir toms bendrovėms, kurios Rusijoje formaliai išlaiko veiklą, tačiau siekia ją mažinti ar ruoštis pasitraukimui.

    Kol kas „Metro“ nepateikė detalaus vertinimo, kaip laikinoji administracija paveiks parduotuvių darbą, tiekimo grandines ir darbuotojus. Bendrovė žada informuoti apie tolesnius žingsnius, kai bus išanalizuotos teisinės ir finansinės dekreto pasekmės.

  • Rusų smūgis vos 2 km nuo Lenkijos sienos: puolė nauju Geran-5, kyla nerimas dėl eskalacijos

    Rusų smūgis vos 2 km nuo Lenkijos sienos: puolė nauju Geran-5, kyla nerimas dėl eskalacijos

    Per naują Rusijos masinę ataką Ukrainoje netoli Dorohusko–Jagodino pasienio punkto nukrito reaktyvinis dronas. Incidentas įvyko Ukrainos teritorijoje, maždaug už 2 kilometrų nuo sienos su Lenkija, todėl pasienyje kilo įtampa ir trumpalaikė panika.

    Lenkijos gynybos institucijos pranešė, kad šalis pakėlė parengtį ir į orą pakilo naikintuvai, tačiau oro erdvė nebuvo pažeista. Pasibaigus pavojaus signalui, orlaiviai grįžo į bazes, o stebėjimas buvo tęsiamas sustiprintu režimu.

    Ukrainos pasieniečiai nurodė, kad pats perėjimo punktas Jagodine nebuvo pataikytas, tačiau sprogimas fiksuotas netoliese. Įvykio aplinkybes papildomai analizavo ir atvirųjų šaltinių žvalgyba, vertinanti vaizdo įrašus bei kitus viešai prieinamus duomenis.

    Kas yra reaktyvinis „Geran-5“

    Pagal turimus duomenis, atakai panaudotas „Geran-5“ – reaktyvinė smogiamųjų dronų versija, kuri pastarosiomis savaitėmis tampa vis didesniu iššūkiu Ukrainos oro gynybai. Ši platforma siejama su anksčiau naudotais „Shahed“ tipo sprendimais, tačiau reaktyvinis variklis iš esmės keičia grėsmės pobūdį.

    Teigiama, kad „Geran-5“ gali pasiekti apie 600 kilometrų per valandą greitį, o nuotolis siekia maždaug 950–1 000 kilometrų. Kovinės galvutės masė nurodoma apie 90 kilogramų, o dėl didesnio greičio perėmimas tampa sudėtingesnis nei lėtesnių ankstesnių variantų.

    Ukrainos karinių šaltinių vertinimais, tokių taikinių numušimo efektyvumas gali būti apie 60 proc., kai tuo metu lėtesnių dronų perėmimo rodikliai dažnai viršydavo 90 proc. Tai reiškia, kad oro gynybai reikia kitokių priemonių derinio ir trumpesnio reagavimo laiko.

    Smūgiai prie sienos kartojasi

    Pirmadienio incidentas vertinamas kaip dar vienas eskalacijos ženklas, nes smūgiai arti Lenkijos sienos kartojasi. Pastaruoju metu fiksuota daugiau atvejų, kai objektai sprogdavo kelių kilometrų atstumu nuo pasienio arba krisdavo netoli infrastruktūros, susijusios su judėjimu į Lenkiją.

    Lenkijos pusė anksčiau skelbė planus stiprinti rytinio pasienio oro erdvės apsaugą, įskaitant dažnesnį F-16 patruliavimą, sraigtasparnių įtraukimą ir didesnį dėmesį priešlėktuvinei bei antidroninei gynybai prie perėjimo punktų. Taip pat diegiamos procedūros, kaip greitai reaguoti į oro pavojų pasienio zonoje.

    Šio tipo incidentai didina riziką, kad net ir nepažeidus NATO oro erdvės gali kilti pavojingų situacijų dėl nuolaužų, klaidų navigacijoje ar nenuspėjamų trajektorijų. Dėl to regione svarbiausiais veiksniais tampa ankstyvas aptikimas, aiški komunikacija visuomenei ir greitas karinių pajėgų sprendimų priėmimas.

  • Zelenskis: Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl „Patriot“ licencijų Ukrainai raketoms gaminti

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl licencijų Ukrainai, kurios leistų šalyje pradėti „Patriot“ raketų gamybą. Pasak jo, apie tai Trumpas informavo po šią savaitę Niujorke įvykusio susitikimo.

    „Prezidentas Trumpas man patvirtino, kad priėmė galutinį sprendimą. Ukraina gaus licencijas „Patriot“ raketų gamybai“, – sakė Volodymras Zelenskis.

    Toks žingsnis būtų reikšmingas Ukrainos oro gynybos stiprinimui, tačiau neatneštų greito efekto fronte. Licencijų perdavimas dar nereiškia, kad gamyba ir tiekimas prasidės nedelsiant, nes prireiktų parengti infrastruktūrą, personalą ir tiekimo grandines.

    Kiek laiko užtruktų gamyba

    Anksčiau V. Zelenskis yra teigęs, kad „Patriot“ gamybos paleidimui Ukrainoje gali prireikti maždaug vienerių–pusantrų metų. Praktikoje terminai priklausytų nuo to, kokios apimties technologijos būtų perduotos ir kiek gamybos etapų būtų galima lokalizuoti vietoje.

    Net ir pradėjus gamybą, būtinas nuoseklus komponentų tiekimas, kokybės kontrolės procedūros bei sertifikavimas. Dėl to trumpuoju laikotarpiu Ukraina ir toliau išliktų priklausoma nuo sąjungininkų tiekiamų atsargų.

    Raketų trūkumas ir „Patriot“ vaidmuo

    Tarptautiniai stebėtojai pabrėžia, kad Ukrainai ypač trūksta perėmėjų, skirtų „Patriot“ sistemoms, visų pirma PAC-3 tipo raketų. „Patriot“ yra vienos iš nedaugelio sistemų, galinčių efektyviai numušinėti balistines raketas, todėl jų atsargos yra strateginis veiksnys.

    Vasarą V. Zelenskis sakė, kad norint išgyventi žiemos laikotarpį šaliai reikėtų mažiausiai 300 „Patriot“ raketų. Tai rodo ne tik didelį intensyvumą, bet ir tai, kiek brangiai kainuoja nuolatinė oro gynyba, kai priešininkas didina atakų mastą.

    Technologijų perdavimo dilema

    Anksčiau Trumpas viešai kalbėjo skeptiškai apie tokios technologijos perdavimą, argumentuodamas saugumo rizikomis ir tuo, kad pažangios ginkluotės technologijos ilgainiui gali būti panaudotos prieš pačius perdavėjus. Dėl šios priežasties licencijų klausimas tarptautinėje praktikoje paprastai derinamas itin griežtomis sąlygomis ir kontrolės mechanizmais.

    Jeigu sprendimas iš tiesų būtų įgyvendintas, jis reikštų ne vien politinį signalą, bet ir galimą naują modelį, kai karo sąlygomis partneriams suteikiama daugiau galimybių savarankiškai užsitikrinti kritinių gynybos priemonių tiekimą. Vis dėlto pagrindinis klausimas išlieka, kokio masto gamyba būtų realiai leidžiama ir kaip greitai ji galėtų pasiekti reikšmingas apimtis.

    Regioninis kontekstas: servisas ir gamyba Europoje

    Tuo pat metu regione tęsiasi diskusijos dėl „Patriot“ ekosistemos plėtros, įskaitant aptarnavimo ir remonto centrus. Pavyzdžiui, Lenkijos Krašto apsaugos ministerijos vadovybė yra viešai minėjusi, kad šalis artėja prie finalinių derybų su JAV dėl centro, kuris galėtų aptarnauti PAC-3 raketas, o tai būtų žingsnis link platesnės pramoninės kooperacijos.

    Toks kelias rodo bendrą tendenciją Europoje: didinti gynybos pramonės pajėgumus arčiau potencialių konfliktų zonų, kad būtų trumpinamas logistikos laikas ir mažinama priklausomybė nuo tolimų tiekimo maršrutų. Ukrainos atveju licencijos galėtų tapti kertiniu akmeniu kuriant ilgalaikį oro gynybos pajėgumų užnugarį.

  • Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusijos viešojoje erdvėje vis dažniau skamba raginimai įvairiomis priemonėmis sutrikdyti ar net sunaikinti palydovinį internetą „Starlink“, kuris tapo vienu svarbiausių Ukrainos ryšio kanalų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie planai realiai reikštų bandymą silpninti ne tik Ukrainos gynybą, bet ir jos partnerių infrastruktūrą.

    „Starlink“ ryšys fronte naudojamas ne vien baziniam bendravimui. Jis siejamas su vienetų koordinavimu, situacijos vaizdo perdavimu ir operaciniu duomenų apsikeitimu, todėl plataus masto trikdžiai galėtų turėti tiesioginį poveikį mūšio lauko efektyvumui.

    Kas siūloma Rusijos planuose

    Ukrainos gynybos tematiką nagrinėjantys šaltiniai skelbė apie Rusijos veikėjų viešai aptarinėjamą idėją veikti keliais lygiais: nuo ryšio trikdymo iki smūgių antžeminei infrastruktūrai ir bandymų paveikti pačią palydovų grupuotę. Toks požiūris rodo, kad taikiniu laikoma ne viena grandis, o visas ryšio ekosistemos tinklas.

    Minimos elektroninės kovos priemonės, skirtos slopinti terminalų signalą ir trikdyti ryšį didesnėse teritorijose. Kartu kalbama ir apie kitas priemones, kurios teoriškai galėtų būti nukreiptos prieš žemos orbitos palydovus, nors praktinis tokių veiksmų mastas ir efektyvumas kelia daug klausimų.

    Viešose diskusijose taip pat figūruoja kraštutiniai scenarijai, įskaitant kosmose sukeliamus didelio masto trikdžius. Saugumo analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie veiksmai sukeltų plataus poveikio pasekmes ir paliestų ne vieną valstybę, todėl būtų itin eskaluojantys ir tarptautiniu mastu rizikingi.

    Antžeminė infrastruktūra tampa silpnąja grandimi

    Ryšio sistemų atsparumas priklauso ne tik nuo palydovų, bet ir nuo antžeminių mazgų, duomenų perdavimo linijų bei elektros tiekimo. Dėl to dalis grėsmių gali būti nukreipta į lengviau pasiekiamus taikinius, kurie nereikalauja sudėtingų technologinių sprendimų.

    Straipsniuose, kuriuose aptariami galimi išpuoliai prieš „Starlink“ ekosistemą, akcentuojama ir NATO šalių vaidmuo užtikrinant ryšio grandines. Tokiose diskusijose ypač pabrėžiama, kad net pavieniai incidentai prie infrastruktūros objektų gali būti vertinami kaip platesnės spaudimo strategijos dalis.

    Ką tai reiškia regiono saugumui

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad elektroninė kova ir ryšio trikdymas tampa nuolatine modernių konfliktų dalimi. „Starlink“ atveju kalbama apie sistemą, kuri sukurta kaip didelė, greitai papildoma palydovų konsteliacija, todėl visiškas jos išjungimas būtų sudėtingas, tačiau lokalūs trikdžiai yra realesnis scenarijus.

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai informaciniai pareiškimai apie taikinius sutampa su bandymais tikrinti infrastruktūros pažeidžiamumą. Todėl regiono valstybėms svarbu stiprinti kritinių objektų apsaugą, ryšio maršrutų dubliavimą ir greitą incidentų tyrimą, kad būtų mažinama galimų atakų kaina ir poveikis.

  • Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Rugsėjo 19–20 naktį Ukraina surengė didelę dronų ir raketų ataką prieš taikinius Maskvos srityje. Pranešta apie gaisrus logistikos parke Sofjino ir naftos perdirbimo objektuose Kapotnios rajone, maždaug 15 kilometrų nuo Kremliaus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad atakoje panaudota naujausia šalies arsenalo ginkluotė – sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“, kurią kuria bendrovė „Fire Point“. Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose esą matyti raketos nuolaužos, rastos apie 25 kilometrus nuo Maskvos centro.

    Nepriklausomai patvirtinti, kokią žalą padarė smūgiai ir ar visi taikiniai buvo pasiekti, kol kas sudėtinga. Tokiais atvejais informacija dažnai skiriasi: dalis pranešimų remiasi vietos gyventojų liudijimais, o dalis – oficialių institucijų pareiškimais, kurie karo metu paprastai būna riboti.

    Kas žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ pristatoma kaip pirmasis Ukrainoje pagamintas sunkesnės klasės tolimojo nuotolio raketinis sprendimas. Pasak gamintojo, raketos sparnų mojis siekia apie 6 metrus, startinė masė – apie 6 000 kilogramų, o kovinė apkrova – iki 1 150 kilogramų.

    Gamintojo nurodomas nuotolis – iki 3 000 kilometrų, o maksimalus greitis – apie 950 kilometrų per valandą. Specialistai pažymi, kad tokie skaičiai dažnai pateikiami idealiomis sąlygomis, o reali skrydžio sparta gali skirtis priklausomai nuo profilio ir aukščio.

    Vokietijos raketinės ginkluotės analitikas Fabianas Hoffmannas anksčiau yra vertinęs, kad nuo 2025 metų rugpjūčio Ukraina galėjo panaudoti apie 50 tokio tipo raketų, o patvirtintų pataikymų skaičius galėjo būti gerokai mažesnis. Tačiau tikslus efektyvumas viešai lieka neaiškus dėl ribotos patikimos vaizdinės ir techninės informacijos.

    Technologijos ir partnerystės klausimas

    Raketa, kaip skelbiama, naudoja turboventiliatorinį variklį AI-25TL. Toks sprendimas būdingas sparnuotosioms raketoms, kurių pagrindinis pranašumas – didelis nuotolis ir galimybė skristi žemiau, apsunkinant aptikimą radarais.

    Prancūzijos leidinyje skelbta, kad FP-5 gali būti integruota prancūzų koncerno „Safran“ sukurta navigacijos ir taikymo sistema, apie tai esą kalbėta gynybos parodoje Paryžiuje. Jei tokia integracija iš tiesų įvyko, ji galėtų reikšmingai didinti pataikymo tikslumą, ypač ilgo nuotolio skrydžiuose.

    Ši ataka dar kartą parodo tendenciją, kai Ukraina siekia perkelti karo dinamiką į tolimą Rusijos užnugarį ir spausti logistikos bei energetikos infrastruktūrą. Tuo pat metu tokie smūgiai kelia vis daugiau klausimų dėl oro gynybos efektyvumo aplink Maskvą ir dėl to, kaip greitai abi pusės prisitaiko prie besikeičiančių technologijų.