CP v2

Tag: Ukrainos karas

  • Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainos kariuomenė pripažįsta, kad vienas sunkiausių iššūkių fronte tapo masiškai naudojami nedideli dronai, kurie vis dažniau veikia spiečiais ir nuolat žvalgo bei atakuoja pozicijas. Ypač daug problemų kelia vadinamieji šviesolaidžiu valdomi dronai, nes jų ryšio grandinę sunkiau paveikti įprastomis elektroninės kovos priemonėmis.

    Ieškodami greitų ir pigių sprendimų, ukrainiečiai ėmė bandyti netikėtą taktiką: kitais dronais gaudyti priešo bepilotes skraidykles, į jas paleidžiant tinklą. Tokia priemonė iš esmės sukuria „oro medžioklę“, kai vienas kvadrokopteris prisiartina prie taikinio ir bando jį apvynioti ar užkabinti tinklu.

    „Kova ore vis dažniau vyksta tarp dronų, o ne tik tarp drono ir žemės taikinio“, – sakė Ukrainos kariškių atstovai, komentuodami augantį bepiločių vaidmenį mūšio lauke.

    Tinklų sprendimas turi ir ribojimų: reikia priartėti prie taikinio, tiksliai pataikyti, o visa operacija vyksta sąlygomis, kai erdvėje gali būti keli taikiniai, o operatorius patiria trikdymą ir laiko spaudimą. Vis dėlto tokia taktika vertinama kaip praktiška tada, kai reikia greitai neutralizuoti pigų, bet pavojingą droną ir kartu sumažinti sprogmenų ar šaudmenų naudojimą.

    Panašūs „dronų gaudytojų“ konceptai buvo pristatomi dar iki plataus masto karo Ukrainoje. Anksčiau rinkoje buvo demonstruoti sprendimai, kai dronas numeta ar iššauna tinklą, o vėliau taikinį nutempia žemyn, tačiau plačiai neprigijo dėl sudėtingumo ir riboto efektyvumo prieš greitai besikeičiančias grėsmes.

    Ukrainoje papildomą postūmį tokiems bandymams suteikia ir turimų priemonių prieinamumas. Tinklai fronte naudojami ne tik gaudymui ore, bet ir kaip papildomas fizinis barjeras virš pozicijų ar ant pastatų, kad įsirėžęs dronas būtų sustabdytas arba prarastų galimybę tiksliai smogti taikiniui.

    Analitikai pabrėžia, kad dronų karas Ukrainoje sparčiai evoliucionuoja: derinamos elektroninės kovos sistemos, fizinės užtvaros, perėmimo dronai ir improvizuotos priemonės. Kuo daugiau atsiranda sunkiai slopinamų ryšio technologijų ir autonominių funkcijų, tuo labiau auga poreikis paprastiems, greitai pritaikomiems sprendimams, kurie veiktų net tada, kai trikdymas tampa neveiksmingas.

  • Karas nuodija Juodąją ir Azovo jūras: mokslininkai skaičiuoja apie 120 000 žuvusių delfinų

    Kas vyksta Juodojoje ir Azovo jūrose

    Karas Ukrainoje keičia ne tik žmonių gyvenimus, bet ir visą Juodosios bei Azovo jūrų ekosistemą. Vis dažniau fiksuojami į krantą išmetami žuvę delfinai, o mokslininkai įspėja, kad tai gali būti tik matoma daug didesnės problemos dalis.

    Apie situaciją kalba biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusjevas, dirbantis Ukrainos nacionaliniame gamtos parke Tuzlų limanai. Pasak jo, karo sukelti sprogimai, triukšmas ir tarša jūroje sudaro sąlygas, kurios pražūtingos jautriausiems jūrų žinduoliams.

    Delfinų žūtis: triukšmas, sprogimai ir tarša

    Juodojoje jūroje aptinkamos trys delfinų rūšys, o visos jos, pasak mokslininkų, pažeidžiamos dėl karo veiksmų. Ypač nukenčia mažesni delfinai, jautrūs akustiniam poveikiui, nes sprogimai ir karo technikos naudojami sonarų signalai trikdo jų orientaciją ir medžioklę.

    „Tai ne vien pavieniai atvejai: jūroje susiformavo cheminis mišinys, kuris veikia visą maisto grandinę, o delfinai yra jos viršūnėje“, – sakė Ivanas Rusjevas.

    Mokslininkas aiškina, kad sutrikus orientacijai delfinai nebesugeba efektyviai maitintis. Nusilpus organizmui, jie pradeda naudoti sukauptas riebalų atsargas, tačiau būtent jose gali būti sukaupta dalis teršalų, todėl organizmas patiria papildomą smūgį, o imunitetas silpsta.

    Prie taršos prisideda nuskendę ir apgadinti laivai, naftos produktų nuotėkiai, raketų ir dronų nuolaužos, taip pat kitų incidentų sukelti teršalai. Minimi ir didesni įvykiai, kai į aplinką pateko dideli teršalų kiekiai, o jų poveikis gali tęstis ilgai.

    Kodėl skaičiai tokie dideli

    Pasak I. Rusjevo, krantą pasiekia tik nedidelė dalis žuvusių jūrų žinduolių, nes dauguma nugrimzta į dugną. Dėl to tikslus žuvusių delfinų skaičius nustatomas remiantis pakrantėje randamais kūnais ir mokslinėje literatūroje taikomais perskaičiavimo principais.

    Dar vienas iššūkis yra ribotas stebėjimas: didelė pakrantės dalis dėl karo veiksmų yra neprieinama, todėl situacija vertinama pagal fragmentiškus duomenis. Remiantis mokslininko pateikiamomis apytikrėmis išvadomis, nuo 2022 metų iki 2026 metų pirmojo pusmečio Juodojoje ir Azovo jūrose galėjo žūti apie 120 000 delfinų.

    Grėsmės platesnei ekosistemai

    Mokslininkai pabrėžia, kad delfinai yra ekosistemos būklės indikatorius: jų žūtis rodo, kad sutrikimai pasiekė aukščiausią maisto grandinės lygį. Ilgainiui tai gali reikšti mažėjančias žuvų atsargas, besikeičiančius rūšių tarpusavio ryšius ir didesnį ekosistemos nestabilumą.

    Tuo pat metu kenčia ir pakrančių paukščiai, kurių perėjimo vietas veikia sprogimai ir nuolatinis triukšmas. Pasak I. Rusjevo, kai kurioms rūšims tai reiškia nepavykstantį perėjimą, mažesnį jauniklių išgyvenamumą ir migracijos maršrutų pokyčius.

    Kalbėdamas apie galimus sprendimus, mokslininkas pabrėžia saugomų jūrinių teritorijų svarbą. Tokios zonos leistų bent daliai populiacijų ramiau maitintis ir daugintis, tačiau realus poveikis priklausytų nuo karo eigos, taršos mažinimo ir ilgalaikių atkūrimo priemonių.

  • Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad Rusija pastarosiomis dienomis vėl ėmė aktyviau naudoti tankus puolamosiose operacijose – tai pastebimas posūkis po laikotarpio, kai šarvuotoji technika fronte buvo naudojama rečiau. Pasak Ukrainos Generalinio štabo suvestinių, per vieną parą sunaikinti penki rusų tankai, o per 48 valandas – dešimt.

    Toks šuolis išsiskiria pastarųjų savaičių fone, kai, Ukrainos duomenimis, dienos tankų nuostoliai dažnai būdavo nuliniai arba apsiribodavo viena mašina. OSINT analitikai ir karo apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad tai gali reikšti bandymą grįžti prie labiau mechanizuotų atakų, nors jos tapo itin rizikingos dėl dronų ir minų.

    Kas pasikeitė fronte?

    Nuo 2023 metais įsibėgėjusio masinio FPV dronų naudojimo tankai daugelyje fronto ruožų tapo lengviau aptinkami ir pažeidžiami. Ukrainos pusė šarvuotą techniką vis dažniau naikina derindama žvalgybinius dronus, smogiamuosius FPV, artileriją ir prieštankines minas, todėl tankų proveržiai be stiprios paramos dažnai baigiasi dideliais nuostoliais.

    Todėl dalis Rusijos dalinių buvo perėjusi prie mažesnių pėstininkų grupių atakų ir artilerijos spaudimo, o tankai dažniau naudoti kaip ugnies parama iš užnugario. Vis dėlto naujausios Ukrainos suvestinės rodo, kad bent kai kuriuose ruožuose Rusija vėl mėgina veikti didesnėmis šarvuotos technikos grupėmis.

    Kodėl minimi Slovjanskas ir Kramatorskas?

    Ukrainos ir tarptautinių analitikų vertinimu, Rusijai strategiškai svarbūs Donbaso mazgai, tarp jų Slovjanskas ir Kramatorskas, išlieka vienais svarbiausių logistikos ir gynybos centrų regione. Šiuose ruožuose tankai teoriškai galėtų padėti greičiau pralaužti pozicijas, naikinti įtvirtinimus ir remti pėstininkų judėjimą.

    Tačiau praktikoje tokia taktika šiuolaikiniame kare reikalauja oro žvalgybos slopinimo, elektroninės kovos ir efektyvios priešlėktuvinės priedangos, kitaip šarvuotoji technika tampa greitu taikiniu. Dėl to kiekvienas bandymas sugrąžinti tankus į pirmą liniją Rusijai gali kainuoti disproporciškai brangiai, ypač jei nuostoliai kartojasi kelias dienas iš eilės.

    Skaičiai ir ką jie reiškia

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat skelbia bendrus Rusijos nuostolių skaičius nuo plataus masto invazijos pradžios, įskaitant tūkstančius tankų ir šarvuotos technikos vienetų. Šie skaičiai tarptautiniu mastu vertinami atsargiai, nes karo sąlygomis nepriklausomas patikrinimas sudėtingas, tačiau tendencijos dažnai atspindi intensyvumo pokyčius konkrečiuose fronto ruožuose.

    Tarptautiniai tyrimų centrai, tarp jų Karo studijų institutas, ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos gynybai didelę reikšmę turi dronų masiškumas, tiksliosios artilerijos panaudojimas ir užminuotos zonos. Dėl to net pavieniai tankų netekčių šuoliai gali signalizuoti ne tik apie taktinį bandymą, bet ir apie platesnę Rusijos pastangų kryptį atnaujinti spaudimą mechanizuotomis priemonėmis.

    Artimiausiomis dienomis daugiau aiškumo suteiks tai, ar tankų panaudojimas išliks intensyvus, ar tai buvo trumpalaikis epizodas. Jei nuostoliai ir toliau augs, Rusijai teks rinktis tarp brangiai kainuojančių mechanizuotų atakų ir lėtesnio, bet įprastesnio pėstininkų bei artilerijos spaudimo.

  • Ukrainos dronai sumedžiojo itin retą 2S44 Hiacynt-K: tai tik antras patvirtintas nuostolis

    Ukrainos dronai sumedžiojo itin retą 2S44 Hiacynt-K: tai tik antras patvirtintas nuostolis

    Ukrainos kariuomenė pranešė sunaikinusi retai fronte matomą Rusijos savaeigę artilerijos sistemą 2S44 Hiacynt-K. Vaizdo įraše, kurį paviešino 151-oji atskiroji mechanizuotoji brigada, matomas tikslus smūgis į už fronto linijos aptiktą taikinį.

    Karo analitikai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo technika Ukrainoje fiksuojama itin retai. Pagal viešai prieinamą informaciją, tai gali būti tik antras patvirtintas 2S44 Hiacynt-K praradimas nuo plataus masto invazijos pradžios.

    Ukrainos kariai, komentuodami medžiagą, pabrėžė, kad toliau ieškos ir naikins retus, didelę vertę turinčius artilerijos taikinius. Tokios operacijos dažniausiai remiasi žvalgybinių ir smogiamųjų dronų deriniu, leidžiančiu greitai aptikti, patikslinti koordinates ir smogti net ir toliau nuo tiesioginės fronto linijos.

    2S44 Hiacynt-K yra naujesnės koncepcijos rusiška 152 mm kalibro ratinė savaeigė patranka, sukurta didesniam mobilumui. Sistema sumontuota ant keturašės 8×8 važiuoklės BAZ-6910-027, artimos platformai, naudotai 2S43 Malwa projekte.

    Pagrindinis ginklas – 2A36 Hiacynt-B, anksčiau plačiau žinotas kaip velkamosios artilerijos patranka. Ilgesnis vamzdis ir didesnis pradinis sviedinio greitis paprastai leidžia pasiekti didesnį šaudymo nuotolį nei daugeliui klasikinių haubicų: standartine skeveldrine fugasine amunicija – iki 30,5 km, o naudojant reaktyvinę amuniciją – iki 33,1 km.

    Rusijos sprendimas derinti esamą platformą su anksčiau gaminta 2A36 sistema siejamas su bandymu greičiau atkurti ir plėsti artilerijos pajėgumus, remiantis turimomis atsargomis ir komponentais. Tačiau Ukrainos dronų veikla, vis dažniau nutaikyta į brangesnius taikinius, rodo, kad net mobilios ir palyginti naujos sistemos išlieka pažeidžiamos.

    Skelbiama, kad ratinė važiuoklė leidžia 2S44 Hiacynt-K keliuose pasiekti iki 80 km/h greitį, o kovinė masė siekia apie 32 tonas. Įgulą paprastai sudaro penki kariai, o didesnis mobilumas turėtų padėti greičiau keisti pozicijas po šūvių, tačiau praktikoje tai ne visuomet apsaugo nuo dronų žvalgybos ir smūgių.

  • Karo ateitis jau čia: Ukrainoje pirmąkart išbandyti humanoidiniai robotai – kam jie skirti

    Ukrainoje vis dažniau išbandomos technologijos, kurios dar visai neseniai atrodė kaip mokslinė fantastika. JAV startuolis „Foundation Future Industries“ pranešė, kad pirmą kartą istorijoje karo zonoje demonstracinei misijai panaudojo humanoidinius robotus.

    Pasak bendrovės, į Ukrainą metų pradžioje buvo išsiųsti „Phantom MK-1“ prototipai. Jų tikslas buvo praktiškai pademonstruoti, kaip tokio tipo robotai galėtų atlikti pagalbines užduotis vietose, kuriose žmonėms rizika yra didžiausia.

    Didžiausias dėmesys, kaip teigiama, skirtas logistikai ir krovinių pristatymui pavojingose zonose. Tokiose situacijose net paprastas amunicijos, vandens ar medicinos priemonių nugabenimas gali tapti mirtinai pavojingas, todėl robotizuotos platformos matomos kaip būdas sumažinti karių patiriamą riziką.

    „Foundation Future Industries“ įkūrėjas Sanketas Pathakas yra sakęs, kad moderni robotika pirmiausia turėtų pakeisti žmogų ten, kur pavojus yra didžiausias.

    Ukrainos pasirinkimas, bendrovės teigimu, nebuvo atsitiktinis. Šalis tapo realių sąlygų poligonu, kuriame itin sparčiai vystomos ir tikrinamos bepiločių, robotizuotų platformų bei dirbtinis intelektas sprendimų galimybės, nes technologijos čia susiduria su tikrais apribojimais: trikdymu, sudėtingu reljefu ir nuolat kintančia taktika.

    Kol kas „Phantom MK-1“ galimybės apibūdinamos kaip ribotos. Skelbiama, kad robotas gali gabenti apie 20 kilogramų krovinį, o autonomiškumas ir patikimumas dar reikalauja tolesnio tobulinimo, ypač kalbant apie ilgalaikį darbą lauke ir atsparumą pažeidimams.

    Tuo pat metu bendrovė jau ruošia naują versiją „Phantom 2“, kuri, kaip teigiama, turėtų turėti maždaug dvigubai didesnę keliamąją galią. Kartu planuojama plėsti gamybą iki tūkstančių vienetų per metus ir per artimiausius 18 mėnesių vykdyti gilesnius bandymus kartu su JAV kariuomene.

    Gynybos sektoriuje tokie bandymai vertinami kaip platesnės tendencijos dalis, kai vis daugiau funkcijų kare perduodama nuotolinėms ar pusiau autonominėms sistemoms. Logistika, žvalgyba ir evakuacija laikomos sritimis, kur robotai gali duoti greičiausią praktinę naudą, tačiau kartu kyla ir klausimų dėl patikimumo, valdymo saugumo bei atsakomybės už sprendimus, jei sistemos būtų integruojamos su dirbtinis intelektas sprendimais.

  • Ukrainoje aptiko naujo „Destinus“ sparnuotojo šaudmens „Ruta“ liekanas: ką tai keičia fronte

    Ukrainoje aptiko naujo „Destinus“ sparnuotojo šaudmens „Ruta“ liekanas: ką tai keičia fronte

    Ukrainoje pasirodė pirmieji viešai matomi įrodymai, kad mūšio lauke panaudotas naujas „Destinus“ sparnuotasis šaudmuo „Ruta Block 1“. Socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose matyti liekanos, kurias ekspertai sieja su šio gaminio uodegos sekcija.

    Tokie vaizdai laikomi svarbiais, nes iki šiol apie „Ruta“ dažniau buvo kalbama kaip apie planuojamą ar tiekiamą priemonę, tačiau trūko patvirtinimų iš realaus panaudojimo. Gamintojas anksčiau teigė, kad Ukraina šiuos šaudmenis turi nuo 2024 metų.

    Kas žinoma apie „Ruta Block 1“

    „Ruta Block 1“ pristatomas kaip palyginti nebrangus sparnuotasis šaudmuo, skirtas smūgiams į stacionarius taikinius. Viešai nurodoma, kad jis gali gabenti apie 150 kilogramų kovinę dalį, o deklaruojamas nuotolis siekia apie 300 kilometrų.

    Skelbiama, kad šaudmuo paleidžiamas nuo sausumos platformos, startui naudojant papildomą greitintuvą. Skrydžiui jis naudoja inercinę ir palydovinę navigaciją, o maršrutas iš anksto suprogramuojamas taip, kad šaudmuo skristų žemai ir sektų reljefo ypatumus.

    Naujesnės versijos ir didesnės ambicijos

    „Destinus“ jau vysto ir kitas „Ruta“ šeimos versijas. Pristatytas „Block 2“ variantas siejamas su išaugusiu nuotoliu iki maždaug 700 kilometrų ir didesne kovine dalimi, o konstrukcija esą pritaikyta paleidimui iš specialaus konteinerio.

    Taip pat skelbiama, kad kuriamas „Block 3“ variantas, kuriam įvardijamas iki 2 000 kilometrų siekiantis nuotolis ir apie 250 kilogramų kovinė dalis, o bandymų pradžia minima 2027 metais. Prie projekto numatomas ir „Rheinmetall“ įsitraukimas, planuojant bendrą įmonę „Rheinmetall Destinus Strike Systems“ nuo 2026 metų antros pusės.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Gynybos analitikai pabrėžia, kad karo Ukrainoje patirtis paskatino pagreitintą naujų priemonių kūrimą, kur prioritetas teikiamas greitam įvedimui ir masiškumui. Staigus deklaruojamo nuotolio šuolis nuo 300 iki 2 000 kilometrų rodo ambiciją užpildyti Europos tolimojo nuotolio smūgių spragas.

    „Nors šios bendrovės produktai nepriskiriami aukščiausios klasės segmentui, jos sistemos siūlo Europos valstybėms patikimą sprendimą užpildyti nuotolio ir giliųjų smūgių spragas už prieinamą kainą“, – sakė Norvegijos gynybos koledžo vyresnysis darbuotojas Fabian Hoffman.

    Kitas akcentas – gamintojo deklaracija, kad sprendimai kuriami be JAV komponentų, kuriems taikomi eksporto ribojimai. Tai teoriškai galėtų supaprastinti pirkimus ir panaudojimo sąlygas, tačiau realias galimybes lems gamybos apimtys, bandymų rezultatai ir tiekimo grandinių atsparumas.

  • Ukrainos fronte – nauja dronų taktika: bombonešis atgabena antžeminį robotą ir smogia rusams

    Ukrainos fronte – nauja dronų taktika: bombonešis atgabena antžeminį robotą ir smogia rusams

    Naujas būdas apeiti gynybą

    Ukrainos kare vis didesnį vaidmenį atlieka ne tik skraidantys, bet ir antžeminiai bepilotiai robotai. Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodė vaizdai, rodantys naują taktiką, kai sunkus dronas ore perneša mažą antžeminį robotą arčiau taikinio.

    Tokiu būdu antžeminis bepilotis aparatas gali būti pristatomas į vietas, kuriose jam būtų sunku pasiekti tikslą važiuojant savarankiškai. Tai ypač aktualu dėl išrausto reljefo, minų laukų ir nuolatinės žvalgybos priemonių grėsmės priekinėje linijoje.

    Kaip veikia dronas motina

    Įrašuose matyti didelis heksakopteris, ant lyno gabenantis kompaktišką ratinį robotą, kuris numetamas arba nuleidžiamas numatytoje vietoje. Tuomet antžeminis aparatas savarankiškai juda link pozicijų ir vykdo užduotį, kuri gali būti žvalgybinė, logistinės paramos ar smogiamoji.

    Ši taktika siejama su vadinamąja dronų motinų koncepcija, kai didesnė platforma perneša mažesnį bepilotį įrenginį, taip padidindama jo veikimo nuotolį ir sumažindama riziką būti sunaikintam pakeliui. Praktikoje tai leidžia pasiekti taikinius giliau už fronto linijos ir suduoti smūgį iš netikėtos krypties.

    Kas žinoma apie ARK-1

    Rusijos šaltiniai teigia, kad vaizduose galėjo būti užfiksuotas ukrainietiškas antžeminis robotas ARK-1, anksčiau pristatytas kaip daugiafunkcė platforma. Tokie UGV tipo sprendimai paprastai naudojami amunicijai, medicinos priemonėms ir atsargoms gabenti, tačiau gali būti pritaikomi ir smogiamajai paskirčiai.

    Viešai skelbta, kad ARK-1 yra kompaktiškas, palyginti tylus, visais ratais varomas aparatas, galintis judėti didesniu greičiu ir įveikti sudėtingesnį reljefą. Tokia platforma gali būti valdoma nuotoliniu būdu, o kai kuriais atvejais naudojama kaip vienkartinė priemonė, priartėjanti prie taikinio ir jį sunaikinanti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad derinant oro ir žemės bepilotes sistemas išplečiamos taktinės galimybės, tačiau kartu didėja ir technologinė konkurencija. Abi pusės sparčiai tobulina elektroninės kovos priemones, ryšio slopinimą ir aptikimo metodus, todėl kova dėl iniciatyvos dronų srityje tampa viena svarbiausių šio karo dimensijų.

  • Rusijos dronų triukas prieš trikdymą: prie kameros prisuko kompasą už kelis eurus

    Rusijos dronų triukas prieš trikdymą: prie kameros prisuko kompasą už kelis eurus

    Pigi išeitis elektroninės kovos fone

    Ukrainos gynybos ministro patarėjas ir rusų technikos analizės specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas „Flash“ slapyvardžiu, paviešino nuotraukas, kuriose matyti neįprastas sprendimas: prie FPV tipo drono korpuso, po kamera, pritvirtintas paprastas magnetinis kompasas.

    Idėja itin paprasta. Jei dėl trikdymo dronas praranda orientaciją, kamera gali būti nukreipta žemyn ir operatorius ekrane mato kompaso rodyklę, taip atkurdamas bent apytikrę skrydžio kryptį.

    Kodėl GPS ir GLONASS ne visada padeda

    Dauguma šiuolaikinių dronų orientuojasi pagal palydovinę navigaciją, dažniausiai GPS arba rusišką GLONASS. Tačiau Ukrainos karo zonoje šie signalai nuolat slopinami arba klastojami, todėl bepilotės platformos gali nuklysti nuo maršruto, prarasti ryšį ar net praskristi pro taikinį.

    Elektroninė kova tapo vienu svarbiausių veiksnių fronte: abi pusės investuoja į priemones, kurios ne tik nutraukia valdymą, bet ir klaidina navigaciją. Dėl to net nebrangūs dronai dažnai priversti veikti sąlygomis, kai įprasti jutikliai tampa mažai patikimi.

    Kompaso privalumas ir ribos

    Magnetinis kompasas neveikia radijo ryšio principu, jis remiasi Žemės magnetiniu lauku, todėl klasikinėmis elektroninės kovos priemonėmis jo tiesiogiai „užgesinti“ neįmanoma. Kartu su telemetrija toks sprendimas gali padėti operatoriui susiorientuoti, kai palydovinė navigacija neveikia.

    Vis dėlto kompasas nėra stebuklingas ginklas. Jį gali veikti vietiniai magnetiniai trikdžiai, o tikslumas išlieka apytikris, tačiau pigiam FPV dronui, kuriam svarbiausia kryptis ir vizualus taikinio radimas, to gali pakakti.

    Lauko modifikacija ir „Molnija“ logika

    Pasak S. Beskrestnovo, nuotraukos leidžia spėti, kad tai ne gamyklinė komplektacija: kompasas pritvirtintas varžtais, tarsi improvizuojant lauko sąlygomis ir siekiant minimalių kaštų. Tokia praktika atitinka bendrą tendenciją kare, kai sprendimai gimsta greičiau nei spėjama juos formalizuoti gamyboje.

    Minimas dronas „Molnija“ kuriamas kaip pigesnė, masinei gamybai pritaikyta platforma. Skelbiama, kad jis naudoja atvirojo kodo valdymo sprendimus, pavyzdžiui, „ExpressLRS“, o teoriškai ryšio nuotolis gali siekti iki 100 kilometrų, nors realiame fronte tai priklauso nuo reljefo, antenų ir trikdymo intensyvumo.

    Įvairiuose pranešimuose taip pat minėta, kad dalis dronų bandė pasitelkti „Starlink“ ryšį, siekiant sumažinti trikdymo poveikį, tačiau tokie sprendimai nėra universalūs ir jų pritaikymas priklauso nuo prieinamumo bei reguliavimo. Kitas kelias – valdymas šviesolaidžiu, kai fizinis kabelis praktiškai panaikina radijo ryšio slopinimo riziką, bet apriboja nuotolį ir manevringumą.

    S. Beskrestnovas taip pat yra užsiminęs apie fronte pasirodančius bandymus mažinti priklausomybę nuo operatoriaus ryšio, kai dronai gali neturėti įprastų valdymo antenų ir daugiau remtis borto kamera bei kompiuteriniu apdorojimu. Tokios krypties tikslas būtų kuo pigesnėms platformoms suteikti daugiau autonomijos, įskaitant taikinio paiešką, tačiau tai kelia ir patikimumo, ir atsakomybės klausimų.

    Ekspertas atkreipia dėmesį, kad masinės, pigios platformos logika dažnai nugali inžinerinį rafinuotumą: už vieno brangesnio žvalgybinio drono kainą galima pagaminti kelias ar keliolika paprastesnių smogiamųjų. Todėl net ir komiškai atrodantis kompasas gali tapti racionaliu sprendimu, jei jis padidina tikimybę pasiekti taikinį bent dalyje skrydžių.

  • Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rekordinis tempas liepą

    2026 metų liepos pradžioje Rusija smarkiai suintensyvino smūgius Ukrainai, vis dažniau panaudodama hipergarsines raketas 3M22 „Cirkon“. Ukrainos institucijų vertinimu, nuo liepos 1 iki 19 dienos buvo paleista 20 tokių raketų.

    Toks skaičius išsiskiria net karo kontekste: tai prilygsta maždaug dviem trečdaliams metinės „Cirkon“ gamybos apimties. Įvairiuose vertinimuose nurodoma, kad 2026 metais realiai galėtų būti pagaminama apie 30 vienetų.

    Smūgiai balistinėmis raketomis

    Lygiagrečiai liepos mėnesį augo ir balistinių raketų panaudojimas. Ukrainos pusės duomenimis, per tą patį laikotarpį iš viso fiksuotos 107 balistinės raketos, tarp jų mažiausiai 60 „Iskander-M“ ir apie 40 raketų, leidžiamų iš S-400 sistemų.

    Naktį iš liepos 19 į 20 dieną vėl fiksuota didesnė ataka, rodanti, kad Rusija spaudimą didina bangomis. Toks modelis dažnai siejamas su siekiu išsekinti oro gynybą ir priversti ją naudoti brangius perėmėjus.

    Ką rodo atsargų skaičiai

    Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, prieš naujausią smūgių seriją Rusija galėjo turėti iki 120 „Cirkon“ raketų atsargų. Ankstesniuose vertinimuose taip pat buvo minimas daugiau nei 120 vienetų rezervas.

    „Iskander-M“ atsargos, pagal ukrainietiškus skaičiavimus, nuo 2025 metų gruodžio laikėsi ties maždaug 200 vienetų riba, o prieš liepos atakas buvo vertinamos kaip viršijančios 100. S-400 raketų atsargos buvo minimos kaip viršijančios 400 vienetų.

    Gamybos ribos ir sankcijų poveikis

    „Cirkon“ siejamas su Rusijos įmone „NPO Mašinostrojenija“, įsikūrusia Reutove netoli Maskvos. Nors kai kuriuose dokumentuose buvo minėtos ambicingesnės sutartys, reali gamybos sparta, vertinama pagal karo meto praktiką ir technologinį sudėtingumą, laikoma gerokai mažesne.

    Šio tipo ginkluotei reikalinga itin sudėtinga gamyba ir specifinės komponentų tiekimo grandinės, todėl poveikį daro ir tarptautinės sankcijos. Dėl to hipergarsinių raketų panaudojimo šuoliai paprastai interpretuojami kaip ženklas, kad naudojamos ne vien naujai pagamintos, bet ir anksčiau sukauptos atsargos.

    3M22 „Cirkon“ siejamas su 8–9 Machų greičiu, o jo nuotolis, priklausomai nuo paleidimo būdo, gali siekti apie 1 000 kilometrų. Viešai skelbiamuose aprašymuose minima, kad raketa gali gabenti ir įprastinę, ir branduolinę kovinę galvutę, o pati sistema naudoja reaktyvinį variklį.

    Nors pradžioje „Cirkon“ buvo projektuojamas kaip priešlaivinė priemonė, kare jis pritaikytas smūgiams į sausumos taikinius. Toks panaudojimas didina riziką miestams ir infrastruktūrai, nes mažesnis reakcijos laikas apsunkina perėmimą.

    Šios raketos gali būti leidžiamos iš 22350 projekto fregatų, tarp jų minimas „Admirol Gorshkov“, taip pat iš pakrantinių kompleksų „Bastion“. Birželio pradžioje buvo fiksuotas atvejis, kai per vieną naktį paleistos aštuonios „Cirkon“ raketos, daugiausia Kijivo kryptimi.

    Ukrainos pusė yra skelbusi ir apie atskiras operacijas, kuriomis siekta mažinti „Bastion“ kompleksų pajėgumus okupuotose teritorijose. Tokie veiksmai laikomi vienu iš nedaugelio būdų sumažinti hipergarsinių smūgių riziką dar prieš paleidimą.

    Liepos šuolis leidžia manyti, kad Rusija vis dažniau remiasi sukauptomis aukštos vertės ginklų atsargomis, o ne vien einamąja gamyba. Kartu tai rodo, kad ilgainiui tokio intensyvumo palaikymas gali tapti ribotas, jei gamyba nepasieks ženkliai didesnių apimčių.

  • Ukraina numušė rusų Su-35: kalbama apie slaptą operaciją ir lėktuvo nuolaužų kelią į JAV

    Ukraina numušė rusų Su-35: kalbama apie slaptą operaciją ir lėktuvo nuolaužų kelią į JAV

    Vaizdo įrašas iš katastrofos vietos

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-iasis armijos korpusas paviešino drono nufilmuotą medžiagą, kurioje matyti rusų daugiafunkcio naikintuvo Su-35 katastrofos vieta ir degančios nuolaužos. Ukrainos pusė teigia, kad orlaivis buvo numuštas liepos 8 dieną rytų fronte.

    Įraše fiksuojamas orlaivio kritimas, smūgis į žemę ir stambiu planu nufilmuotos liepsnojančios konstrukcijų dalys. Taip pat nurodoma, kad nuolaužos yra teritorijoje, už kurią atsako 3-iasis armijos korpusas.

    Atvirų šaltinių analitikai skelbia, jog katastrofos vieta gali būti maždaug 40 kilometrų nuo fronto linijos. Tokia distancija svarbi todėl, kad nuo jos priklauso, kiek realistiška fiziškai pasiekti nuolaužas ir jas evakuoti, nepatiriant nuostolių.

    Kaip galėjo būti numuštas Su-35

    Ukrainos informacinėje erdvėje ir OSINT bendruomenėje aptariama versija, kad Su-35 galėjo pakliūti į iš anksto parengtą pasalą. Neoficialiai teigiama, jog operacijoje galėjo būti derinamos oro gynybos ir naikintuvų pajėgos.

    Minima, kad taikiniui aptikti galėjo būti naudojama sistema Patriot, o ataką ore galėjo palaikyti ukrainiečių turimi F-16. Šių detalių nepriklausomai patvirtinti neįmanoma, o oficialūs Ukrainos pareiškimai paprastai neatskleidžia taktinių niuansų.

    Toks scenarijus atitiktų pastarųjų mėnesių tendenciją, kai Ukraina siekia priversti Rusijos aviaciją veikti atsargiau ir didinti riziką pilotams. Mišrios taktikos, kai sujungiami oro gynybos radarai, elektroninė kova ir aviacija, laikomos viena efektyviausių priemonių prieš modernius naikintuvus.

    Kodėl nuolaužos gali tapti strateginiu grobiu

    Neoficialiai kalbama, kad Ukraina gali bandyti perimti ir apsaugoti kuo daugiau Su-35 nuolaužų, kad būtų galima ištirti modernius sprendimus. Daugiausia dėmesio paprastai skiriama radarui, avionikai, ryšio bei elektroninės kovos elementams, taip pat ginkluotės integracijos sprendimams.

    „Tokio lygio nuolaužos gali suteikti vertingos informacijos apie Rusijos jutiklius, ryšio architektūrą ir atsparumą trikdymui“, – sakė Vakarų šalių ekspertai, komentuojantys atvirose analizėse.

    Aptariama ir galimybė, kad dalis komponentų vėliau galėtų atsidurti JAV laboratorijose, kur būtų atliekami išsamesni tyrimai. Praktikoje tokios analizės tikslas yra ne sensacijos, o konkretūs techniniai duomenys, padedantys tobulinti aptikimo, trikdymo ir neutralizavimo metodus.

    Su-35, NATO klasifikacijoje dažnai vadinamas Flanker-E, yra viena pažangiausių Rusijos turimų Su-27 šeimos modernizacijų. Šis orlaivis siejamas su galinga jutiklių sistema, modernizuota avionika ir plataus spektro ginkluote, skirta tiek oro, tiek antžeminiams taikiniams.

    Atvirų šaltinių duomenimis, Rusija yra pagaminusi daugiau nei 155 Su-35S vienetus, o eksploatuojamų orlaivių skaičius vertinamas maždaug 140–160 ribose. Nuo plataus masto invazijos pradžios viešai patvirtintų šio tipo netekčių skaičius skiriasi, tačiau kiekvienas prarastas Su-35 Rusijai reiškia brangiai kainuojantį smūgį tiek technikai, tiek parengtų įgulų resursui.

    Šis atvejis taip pat išryškina platesnį karo ore vaizdą, kuriame svarbiausi tampa ne vien pavieniai ginklai, o jų sąveika, duomenų perdavimo greitis ir gebėjimas greitai priimti sprendimus. Jei Ukraina iš tiesų sėkmingai suderino vakarietišką oro gynybą ir naikintuvus, tai būtų reikšmingas signalas apie augančias jos galimybes riboti Rusijos aviacijos veiksmus.