Tag: Ukrainos saugumo tarnyba

  • Ukraina smogė Rusijai per akis: sunaikintas Šaltojo karo radaras „Oborona-14“ – ką tai reiškia

    Ukraina smogė Rusijai per akis: sunaikintas Šaltojo karo radaras „Oborona-14“ – ką tai reiškia

    Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė vaizdo įrašą, kuriame fiksuojamas smūgis ir sunaikinamas 5N84A „Oborona-14“ radaras – sovietmečiu sukurtas itin didelio nuotolio ankstyvojo perspėjimo kompleksas. Analitikų vertinimu, tokios sistemos pasirodymas šiuolaikiniame fronte signalizuoja augantį spaudimą Rusijos radiolokacinei infrastruktūrai.

    Smūgis paviešintas apibendrinant specialiojo padalinio „Alfa“ operacijas. Įraše matyti itin stambi radarų antenų konstrukcija, todėl iš pradžių kilo diskusijų, kas tiksliai buvo taikinys, tačiau vėliau objektas identifikuotas kaip 5N84A – mobilioji P-14 „Tall King“ radaro versija.

    Kas yra „Oborona-14“

    Šis radaras kurtas dar Šaltojo karo laikotarpiu: P-14 šeimos ištakos siekia XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigą, o modernizuotos versijos plačiau diegtos vėliau. Sistema išsiskiria mastu: antena siekia apie 32 metrų plotį ir daugiau nei 11 metrų aukštį, o visa konstrukcija pakyla maždaug iki 25 metrų.

    Mobiliai komplekto versijai transportuoti reikėdavo kelių platformų, o išskleidimas užtrukdavo daugiau nei parą. Tokie parametrai rodo, kad tai ne taktinis priekinės linijos įrenginys, o didelio nuotolio stebėjimo priemonė, skirta ankstyvam perspėjimui ir oro erdvės kontrolei.

    Stiprybės ir ribojimai

    „Oborona-14“ dirba VHF, arba metrinių bangų, ruože ir buvo projektuota kaip itin didelio nuotolio ankstyvojo perspėjimo radaras. Priklausomai nuo konfigūracijos, jis galėjo aptikti oro taikinius už kelių šimtų kilometrų, suteikdamas papildomo laiko reaguoti į artėjančius orlaivius.

    Vis dėlto tai klasikinis 2D radaras: jis nustato kryptį ir nuotolį, tačiau nepateikia taikinio aukščio, todėl praktikoje turėdavo veikti kartu su aukštimatės informacijos radarais. Lyginant su šiuolaikinėmis sistemomis, jam būdingas mažesnis tikslumas ir ribotesnės galimybės patikimai atskirti daug taikinių, skrendančių glaudžiai.

    Kodėl tai svarbu Rusijai

    Viešojoje erdvėje nurodoma, kad paskutiniai P-14 šeimos radarai iš aktyvios tarnybos buvo išimami maždaug iki 2003 metais, kai Rusija juos keitė modernesnėmis „Nebo“ šeimos sistemomis. Todėl „Oborona-14“ pasirodymas kare atkreipė dėmesį ir dėl amžiaus, ir dėl to, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai toks radaras Ukrainos pajėgų yra sunaikinamas 2026 metais.

    Ekspertai pabrėžia, kad Rusijos oro gynybos ir ankstyvojo perspėjimo tinklui pastaruoju metu daromas nuoseklus spaudimas, o modernūs radarai tampa prioritetiniais taikiniais. Jei Maskva iš tiesų priversta grąžinti į naudojimą sovietmečiu sukurtas sistemas, tai gali reikšti, kad šiuolaikinės radiolokacinės grandinės atkūrimas ir apsauga tampa vis sudėtingesni.

    Ukrainos paskelbtame įraše šalia sunaikintos „Oborona-14“ konstrukcijos matomas ir „Nebo“ šeimai priskiriamas radaras. Vis dėlto neaišku, ar tai buvo veikianti sistemos dalis, anksčiau pažeistas įrenginys, ar muliažas, skirtas klaidinti žvalgybą, tačiau pats faktas dar kartą parodo, kokią reikšmę kare įgijo radarų medžioklė.

  • Ukrainiečiai smogė Rusijos šešėliniam laivynui: per 72 valandas taikyta į 21 laivą

    Ukrainiečiai smogė Rusijos šešėliniam laivynui: per 72 valandas taikyta į 21 laivą

    SBU: smūgis tanklaiviui prie Jaltos

    Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad liepos 8 dieną ryte Ukrainos jūrinis dronas Sea Baby smogė Rusijos tanklaiviui „Blue“ netoli okupuotos Jaltos Juodojoje jūroje. Pasak SBU, smūgis kliudė laivo laivagalį ir padarė reikšmingų pažeidimų.

    SBU nurodė, kad „Blue“ yra Suezmax klasės tanklaivis, skirtas gabenti didelius naftos ir naftos produktų kiekius. Tokie laivai laikomi itin svarbiais Rusijos eksporto grandinei, nes gali plukdyti dideles krovinių partijas ilgais maršrutais.

    Kas yra šešėlinis laivynas?

    SBU teigimu, „Blue“ siejamas su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu, kuris naudojamas naftai gabenti apeinant tarptautinius apribojimus. Tarnyba pažymėjo, kad laivas yra įtrauktas į sankcijų sąrašus, taikomus Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Ukrainos.

    Ukraina tokius taikinius sieja su karo finansavimu: pajamos iš naftos eksporto, Kyjivo vertinimu, sudaro reikšmingą Rusijos biudžeto dalį ir palaiko karines išlaidas. Dėl to smūgiai tanklaiviams ir logistikai Ukrainos retorikoje įvardijami kaip bandymas mažinti Rusijos finansines galimybes tęsti agresiją.

    Vaizdo įrašai ir bandymas perimti droną

    Socialiniuose tinkluose greitai išplito vaizdo įrašai, kuriuose, kaip teigiama, matomas jūrinio drono priartėjimas ir smūgio momentas. SBU nurodė, kad Rusijos pusė bandė sustabdyti Sea Baby, tačiau nesėkmingai.

    Pasak Ukrainos pranešimų, perėmimo veiksmuose galėjo dalyvauti ir Rusijos karinė aviacija, įskaitant naikintuvą Su-30SM, kuris bandė atakuoti droną. Rusijos institucijos šių teiginių detaliai nepatvirtino, o nepriklausomas epizodo įrašų autentiškumo įvertinimas viešai nėra pateiktas.

    Teigiama apie platesnę operaciją

    SBU smūgį „Blue“ pristatė kaip platesnės kampanijos prieš šešėlinį laivyną dalį. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Browdi, žinomas šaukiniu Madziar, viešai teigė, kad per 72 valandas atakuotas 21 laivas, o per vieną naktį taikyta į devynis tanklaivius Azovo jūroje.

    Ukrainos prezidento aplinkoje tokia taktika siejama su vadinamomis kinetinėmis sankcijomis, kai sankcijų režimas papildomas fiziniu poveikiu infrastruktūrai ir logistikai. Kol kas nėra patikimų viešų duomenų apie galimą taršą, įgulų būklę ar galutinį „Blue“ pažeidimų mastą.

    Naftos infrastruktūra tampa karinės kampanijos dalimi

    Ukrainos pusė taip pat pranešė apie smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai, įskaitant objektus, kurių veikla svarbi vidaus rinkai ir eksportui. Tokie veiksmai pastaraisiais mėnesiais tapo viena ryškiausių karo tendencijų, kai taikiniais pasirenkami kuro tiekimo ir perdirbimo grandinės mazgai.

    Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad tanklaivių logistika ir draudimo, registracijos bei nuosavybės schemos yra jautri šešėlinio laivyno vieta. Griežtėjant kontrolei ir plečiantis sankcijų sąrašams, rizika šiems laivams auga, o tai gali didinti gabenimo kaštus ir mažinti eksportuotojų maržas.

  • Ukraina smogė Krymui: SBU skelbia sunaikinusi 7 Rusijos lėktuvus, Maskva kol kas tyli

    Ukraina smogė Krymui: SBU skelbia sunaikinusi 7 Rusijos lėktuvus, Maskva kol kas tyli

    Smūgis į Saki aerodromą

    Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė dronais smogusi kariniam Saki aerodromui Kryme, kurį Rusija yra okupavusi nuo 2014 metų. Pasak SBU, taikiniu tapo angarai, kuriuose laikyta Rusijos karinė aviacija.

    SBU teigimu, tiksliai pataikyta į septynis angarus, o per ataką sunaikinta arba smarkiai apgadinta mažiausiai septyni orlaiviai. Minimi daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM ir Su-30 bei fronto bombonešiai Su-24.

    Ataka tęsiama keliuose taškuose

    Tą pačią operaciją, kaip skelbia SBU, ukrainiečių dronai smogė ir Hvardijskės aerodromui. Ten, SBU vertinimu, apgadinti arba sunaikinti du angarai, kuriuose galėjo būti laikomi Shahed tipo smogiamieji dronai ir specializuota aviacijos įranga.

    Abu aerodromai laikomi svarbiais Rusijos taktinės aviacijos taškais Kryme, iš kurių vykdomi smūgiai į Ukrainos teritoriją ir remiamos operacijos pietų kryptimi. Dėl to tokie objektai Ukrainos pajėgoms yra prioritetiniai taikiniai, siekiant mažinti Rusijos galimybes veikti ore.

    Ką žinome ir ko dar trūksta

    SBU pabrėžia, kad smūgiai yra platesnės, 40 dienų kampanijos dalis, kuria siekiama sistemingai silpninti Rusijos karinį potencialą. Anot Ukrainos pusės, tokius veiksmus yra patvirtinęs prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „SBU sistemingai mažina Rusijos karines galimybes. Kiekviena operacija reiškia mažiau priešo aviacijos, logistikos, sandėlių, technikos ir infrastruktūros, palaikančios agresiją“, – sakė SBU vadovas.

    Kol kas nepateikta palydovinių nuotraukų ar vaizdo įrašų, kurie nepriklausomai patvirtintų pranešamus nuostolius. Informacija remiasi SBU pareiškimu, o Rusijos pusė viešai į šiuos teiginius kol kas nereagavo.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos prieš aerodromus, degalų ir amunicijos sandėlius bei oro gynybos infrastruktūrą tapo viena ryškiausių karo tendencijų. Tokie smūgiai gali laikinai paralyžiuoti bazės veiklą ir priversti perkelti techniką toliau nuo fronto, didinant logistikos apkrovą.

  • Ukraina šokiruota: numuštame „Gerań-2“ drono ginkle aptiko padidintą radiaciją

    Ukraina šokiruota: numuštame „Gerań-2“ drono ginkle aptiko padidintą radiaciją

    Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad po Rusijos smūgio naktį iš 2026 metų balandžio 6 dienos į 7 dieną Černihivo srityje numušto „Gerań-2“ drono nuolaužose aptiktas padidėjęs radiacijos fonas. Tarnybos teigimu, laboratoriniai tyrimai buvo atlikti išanalizavus surinktus smūgio vietoje fragmentus.

    Didžiausią nerimą, pasak SBU, sukėlė drono konstrukcijoje rasti trumpojo nuotolio oras–oras raketos R-60 elementai, pritaikyti naudojimui bepiločiame orlaivyje. Toks sprendimas keičia grėsmės pobūdį, nes smogiamasis dronas gali būti naudojamas ir kaip improvizuota oro taikinių atakavimo platforma.

    SBU nurodė, kad raketos kovinėje dalyje aptikta komponentų, pagamintų iš nuskurdinto urano. Tarnybos pateiktais duomenimis, gama spinduliuotė šalia nuolaužų siekė apie 12 mikrosivertų per valandą, kai natūralus fonas dažniausiai sudaro apie 0,1–0,2 mikrosiverto per valandą.

    „Didžiausia rizika kyla tuomet, kai pažeisti ar sudegę elementai ima irti, o į aplinką gali patekti pavojingos dulkės“, – sakė SBU atstovas, ragindamas gyventojus neliesti jokių įtartinų nuolaužų.

    Nuskurdintas uranas dėl didelio tankio kai kuriose šaudmenų rūšyse naudojamas kaip konstrukcinė medžiaga, tačiau jis laikomas toksišku, o dalelių įkvėpimas ar patekimas į organizmą siejamas su sveikatos rizikomis. Radiologinė grėsmė paprastai labiausiai išauga tuomet, kai medžiaga virsta smulkiomis dalelėmis po sprogimo ar gaisro.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad tokie radiniai kelia papildomų klausimų dėl mūšio lauko taršos ir civilinės saugos, ypač teritorijose, kuriose nuolaužos gali likti neaptiktos ilgą laiką. SBU teigimu, surinkti duomenys perduodami tyrėjams, o atvejis vertinamas kaip galimas karo teisės pažeidimas.

    Tarnybos taip pat primena, kad radus dronų ar raketų liekanų svarbiausia laikytis atstumo, nefotografuoti iš arti ir nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas. Net ir be radiologinės taršos rizikos, tokios nuolaužos gali turėti nesprogusių elementų ar toksiškų degalų bei baterijų komponentų.