Tag: UniCredit

  • ES leido „UniCredit“ perimti „Commerzbank“: žalia šviesa ambicingam bankų sandoriui

    ES leido „UniCredit“ perimti „Commerzbank“: žalia šviesa ambicingam bankų sandoriui

    Europos Sąjunga pirmadienį pritarė Italijos banko „UniCredit“ planui perimti Vokietijos „Commerzbank“.

    Šis sprendimas laikomas žingsniu, kuriuo siekiama stiprinti Europos bankų sektorių ir didinti jo konkurencingumą. Apie tai skelbia „Euronews“.

    „UniCredit“ siekia įtvirtinti savo, kaip vieno svarbiausių Europos bankų, pozicijas, o Briuselis tokiuose tarpvalstybiniuose susijungimuose mato galimybę geriau integruoti rinką.

    Europos Komisija sandorį patvirtino įvertinusi, kad jis neturėtų kelti konkurencijos problemų ir riboti pasirinkimo klientams.

    Riberos argumentas: Europai reikia stipresnių bankų

    Europos Komisijos konkurencijos politiką kuruojanti Teresa Ribera pareiškė, kad Europai reikia stipresnių bankų, galinčių konkuruoti, augti ir remti verslą bei šeimas.

    Jos teigimu, tarpvalstybiniai bankų susijungimai gali padėti veikti efektyviau ir geriau atlaikyti ekonominius sukrėtimus.

    Kas jau buvo patvirtinta ir kodėl kilo įtampa Vokietijoje

    Prieš Europos Komisijos sprendimą Europos Centrinis Bankas jau buvo pritaręs „UniCredit“ priešiškam perėmimui.

    „UniCredit“ „Commerzbank“ aktyviai siekė pastaruosius dvejus metus, o Vokietijoje tai kėlė nerimą, nes šis bankas laikomas svarbiu smulkiojo ir vidutinio dydžio pramonės įmonių finansavimo šaltiniu.

    Nepaisant pasipriešinimo iš Berlyno ir paties Vokietijos banko, „UniCredit“ buvo sukaupęs beveik 50 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą.

    „Europos čempionų“ idėja

    Europos Sąjunga šiais metais taip pat paskelbė planus peržiūrėti įmonių susijungimų taisykles, siekdama sudaryti sąlygas kurtis vadinamiesiems „Europos čempionams“.

    Šis „UniCredit“ ir „Commerzbank“ sandoris tampa vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip tokia politika galėtų atrodyti praktikoje.

  • „UniCredit“ gavo ECB leidimą perimti „Commerzbank“: sandoris gali baigtis metų pabaigoje

    „UniCredit“ gavo ECB leidimą perimti „Commerzbank“: sandoris gali baigtis metų pabaigoje

    ECB atvėrė kelią sandoriui

    Italijos bankas „UniCredit“ pranešė gavęs Europos Centrinio Banko leidimą viršyti 30 proc. Vokietijos „Commerzbank“ akcijų ribą ir didinti savo dalį be iš anksto nustatytos viršutinės ribos. Toks sprendimas laikomas vienu svarbiausių žingsnių siekiant perimti kontrolę viename didžiausių Vokietijos komercinių bankų.

    „UniCredit“ nurodė, kad likusios reguliacinės procedūros ir sandorio sąlygos turėtų būti įvykdytos iki metų pabaigos. Tuomet bankas tikisi turėti apie 50 proc. balsavimo teisių ir galėti faktiškai perimti „Commerzbank“ kontrolę.

    Ką reiškia 30 proc. riba

    Daugelyje Europos jurisdikcijų 30 proc. balsavimo teisių slenkstis laikomas riba, nuo kurios investuotojui gali atsirasti papildomų pareigų, įskaitant privalomą oficialų pasiūlymą kitiems akcininkams, priklausomai nuo konkrečių taisyklių. ECB leidimas viršyti šią ribą signalizuoja, kad priežiūros institucija vertina „UniCredit“ pasirengimą vykdyti sandorį ir valdyti rizikas.

    Bankas sprendimą įvardijo kaip esminį etapą, rodantį ECB pasitikėjimą sandoriu ir „UniCredit“ finansiniu tvirtumu. Tai ypač svarbu euro zonos bankams, kurių didesnius įsigijimus vertina bendra priežiūros sistema.

    „Sprendimas pabrėžia Europos Centrinio Banko teigiamą sandorio vertinimą ir pasitikėjimą tvirtais „UniCredit“ pagrindais“, – sakoma banko pareiškime.

    Vokietijos interesai ir politinė įtampa

    „UniCredit“ siekis įsigyti „Commerzbank“ susidūrė su pasipriešinimu tiek pačiame Vokietijos banke, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ laikomas svarbiu šalies ekonomikos finansuotoju. Pranešama, kad Vokietijos valstybė vis dar valdo apie 12 proc. banko akcijų, todėl valstybės interesas išlieka reikšmingas.

    Pastaraisiais metais „Commerzbank“ ėmėsi kaštų mažinimo ir darbo vietų optimizavimo, taip pat kėlė finansinius tikslus, siekdamas sustiprinti akcininkų paramą nepriklausomam keliui. Vis dėlto artėjant kontrolės perėmimui, banko vadovybė viešai signalizavo norą pereiti prie konstruktyvesnio dialogo su potencialiu pirkėju.

    Kodėl Europa stumia konsolidaciją

    Sandoris vyksta platesniame Europos bankų sektoriaus kontekste, kuriame vis dažniau kalbama apie konsolidaciją ir masto ekonomiją. Europos bankų rinka laikoma fragmentuota, o didesni, tarpvalstybiniai bankai matomi kaip būdas didinti efektyvumą, investuoti į technologijas ir konkuruoti su dideliais Jungtinių Valstijų finansų rinkos žaidėjais.

    „UniCredit“ argumentuoja, kad „Commerzbank“ integravimas sustiprintų banko pozicijas Europoje ir prisidėtų prie konkurencingesnio sektoriaus formavimo. Vis dėlto galutinė sandorio sėkmė priklausys nuo likusių reguliacinių sprendimų, sąlygų įgyvendinimo ir to, kokias garantijas Vokietijos pusė sieks užsitikrinti dėl banko vaidmens finansuojant realią ekonomiką.

  • Putino dekretas atvėrė kelią: „UniCredit“ traukiasi iš Rusijos, bet pasilieka pelningą dalį

    Putino dekretas atvėrė kelią: „UniCredit“ traukiasi iš Rusijos, bet pasilieka pelningą dalį

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Italijos bankų grupė „UniCredit“ gali parduoti dalį savo verslo Rusijoje. Šis sprendimas laikomas būtina sąlyga Vakarų finansų institucijoms, bandančioms mažinti veiklą šalyje po plataus masto karo Ukrainoje pradžios.

    „UniCredit“ Rusijoje veikia nuo 1989 metų ir po 2022 metų vasario mėnesį pradėtos invazijos nepasitraukė, tačiau palaipsniui ieško būdų sumažinti rizikas. Bankas anksčiau skelbė ketinantis parduoti dalį vietinės struktūros privataus investuotojo grupei Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o sau pasilikti tarptautinių mokėjimų segmentą.

    Dekrete numatyta pertvarka: dalis Rusijos juridinio asmens būtų atskirta į naują bendrovę, kuri liktų „UniCredit“ nuosavybėje. Ši išlaikoma dalis turėtų aptarnauti tarptautinius mokėjimus eurais ir JAV doleriais įmonėms, kurioms netaikomos sankcijos.

    Kita verslo dalis būtų perduota pirkėjui, kurio pavadinimo „UniCredit“ viešai neatskleidžia. Rusijos žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad su sandoriu gali būti siejamas „Alfa Group“ interesas; vienas jos įkūrėjų Michailas Fridmanas neseniai buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo.

    Brangus ir lėtas pasitraukimas

    „UniCredit“ yra įvertinęs, kad sandoris finansiniams rezultatams turės apie 3–3,3 milijardo eurų neigiamą poveikį. Bankas jau yra nurodęs, kad procedūros gali užtrukti, nes reikalingi privalomi susitarimai, veiklų atskyrimas ir skirtingų reguliuotojų leidimai.

    Planuojama, kad sandoris galėtų būti užbaigtas 2027 metų pirmoje pusėje. Finansų rinkose tokie terminai vertinami kaip signalas, jog pasitraukimas iš Rusijos tapo ne vien verslo sprendimu, o kompleksiniu politinių ir teisinių leidimų procesu.

    Kas pasikeitė Rusijos taisyklėse?

    Po 2022 metų Rusija įvedė papildomus apribojimus vadinamųjų nedraugiškų šalių investuotojams, todėl kai kurių bankų akcijų sandoriams reikalingas asmeninis prezidento pritarimas. Dėl to Europos bankams dažnai neužtenka vien vidaus sprendimo atsitraukti ar parduoti turtą.

    Be to, nuo 2024 metų spalio mėnesio, remiantis tarptautinių organizacijų apibendrinta informacija, pasitraukimo sąlygos tapo gerokai griežtesnės: užsienio turto pardavimui taikomos didelės nuolaidos nuo rinkos vertės ir papildomos įmokos, kurios mažina sandorio patrauklumą.

    Šis kontekstas paaiškina, kodėl „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis ne kartą viešai akcentavo, kad parduoti turtą per pigiai bankas nenori, o be Kremliaus leidimo daugelis scenarijų praktiškai neįmanomi. Europos Centrinis Bankas tuo pat metu spaudė didžiuosius europinius bankus, įskaitant „UniCredit“ ir „Raiffeisen“, sparčiau mažinti rizikas Rusijoje.

    Vakarų įmonės Rusijoje – po padidinamuoju stiklu

    Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios šimtai užsienio bendrovių pasitraukė iš Rusijos arba smarkiai apribojo veiklą. Tačiau likusioms įmonėms pastaraisiais metais padaugėjo atvejų, kai vietiniai aktyvai perimami ar jų valdymas perduodamas trečiosioms šalims prezidentiniais dekretais.

    Rugsėjo mėnesį Rusijoje jau buvo fiksuoti precedento neturintys sprendimai, kai keliolikos Vakarų bendrovių turtas perduotas laikinam valdymui, o dar vienu atveju Vokietijos didmenininkas „Metro AG“ neteko operacinės kontrolės vietinėje įmonėje. Tokia praktika stiprina spaudimą užsienio finansų ir pramonės grupėms ieškoti pasitraukimo kelių, net jei tai reiškia didelius nuostolius.

    „Tegul jie bijo“, – agentūrai „Reuters“ sakė anoniminis aukšto rango Rusijos pareigūnas, paklaustas, ar kiti Vakarų bankai galėtų tapti panašių sprendimų taikiniu.

    Analitikai pabrėžia, kad „UniCredit“ atvejis rodo dvigubą realybę: viena vertus, Europos bankai formaliai siekia trauktis, kita vertus, stengiasi išlaikyti tarptautinių atsiskaitymų infrastruktūrą, kuri leidžia aptarnauti sankcijų neapimamus klientus. Būtent ši dalis dažnai laikoma strategiškai svarbiausia ir pelningiausia.

  • „UniCredit“ perima „Commerzbank“ kontrolę: vadovų kaita ir signalai, kad „mBank“ laukia pardavimas

    Italijos bankas „UniCredit“ po viešo pasiūlymo tapo didžiausiu „Commerzbank“ akcininku ir priartėjo prie faktinės kontrolės. Kartu prasidėjo spaudimas keisti vadovybę, o rinkoje vis garsiau kalbama, kad kitas žingsnis gali būti Lenkijoje veikiančio „mBank“ pardavimas.

    Pagal paskelbtus duomenis, „UniCredit“ sukaupė 47,59 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą, suteikiantį 49,65 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks balsų svoris praktiškai leidžia diktuoti strategines kryptis, net jei formaliai dar neperžengta 50 proc. riba.

    Vadovų kaita ir derybos su valdžia

    „UniCredit“ siekia greitų pokyčių ir, kaip pranešama, tikisi, kad iš pareigų pasitrauks „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp ir stebėtojų tarybos pirmininkas Jens Weidmann. Tokia kryptis rodo, kad naujasis pagrindinis akcininkas nori kuo greičiau įtvirtinti savo komandos kontrolę.

    Tuo pat metu vyksta politinės derybos su Vokietijos puse dėl banko ateities: svarbiausi klausimai siejami su būstinės išlaikymu Frankfurte, banko statusu biržoje ir ilgalaikiu užimtumu. Aptariamas ir maždaug 40 000 darbuotojų klausimas, taip pat paslaugų tęstinumas šimtams tūkstančių verslo klientų.

    Kodėl „mBank“ klausimas tapo centrinis?

    Lenkijos rinkai ši istorija ypač jautri, nes „Commerzbank“ yra strateginis „mBank“ investuotojas ir valdo apie 69 proc. jo akcijų. Dėl to bet kokie sprendimai dėl „Commerzbank“ portfelio automatiškai reiškia, kad „mBank“ gali tapti sandorio objektu.

    Tekste nurodoma, kad „UniCredit“ jau yra minėjęs planus ieškoti pirkėjo „mBank“ paketui. Tai logiška ir iš kapitalo valdymo perspektyvos: pardavus tokio dydžio akcijų paketą galima greitai susigrąžinti dalį investicijų ir sumažinti integracijos bei reguliacines rizikas, ypač skirtingose jurisdikcijose.

    Minima, kad „mBank“ akcijų paketas vertinamas 9,7 mlrd. eurų, todėl potencialių pirkėjų ratas galėtų būti platus. Sprendimai gali būti priimami 2026 metais, tačiau kryptis priklausys nuo to, kaip „UniCredit“ susidėlios prioritetus Vokietijos rinkoje ir kokių sąlygų reikalaus priežiūros institucijos.

    Kaip „UniCredit“ sustiprino pozicijas

    „UniCredit“ kontrolę didino etapais, o viešo pasiūlymo metu dalis „Commerzbank“ akcijų buvo supirkta ir numatyta keitimo schema į naujai leidžiamas „UniCredit“ akcijas. Tokia struktūra leidžia sumažinti grynųjų pinigų poreikį ir perkelti dalį sandorio kaštų į akcijų emisijos mechanizmą.

    Autoriaus vertinimu, po galutinio proceso įgyvendinimo reali „Commerzbank“ perėmimo kaina gali siekti tik kelis milijardus eurų. Tai pabrėžia, kad bankų susijungimuose vis dažniau laimi ne didžiausi čekiai, o gerai sukonstruoti finansiniai sprendimai ir kruopštus reguliacinis pasirengimas.

  • Vokietija spaudžia „UniCredit“: prašo garantijų dėl „Commerzbank“ perėmimo ir 40 000 darbo vietų

    Vokietija spaudžia „UniCredit“: prašo garantijų dėl „Commerzbank“ perėmimo ir 40 000 darbo vietų

    Berlynas nori aiškių įsipareigojimų

    Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis pirmadienį Berlyne susitiko su Italijos banko „UniCredit“ vadovu, siekdamas gauti garantijų dėl „Commerzbank“ ateities. Vyriausybė nori užtikrinti, kad galimas perėmimas nepakenktų banko vaidmeniui finansuojant Vokietijos ekonomiką.

    Anot ministro, federalinei valdžiai svarbu, kad „Commerzbank“ ir toliau atliktų kritinę funkciją, ypač kreditavime. Didžiausias dėmesys derybose skiriamas banko strategijai, veiklos tęstinumui ir sprendimų priėmimo centrui.

    „Federalinei vyriausybei itin svarbu, kad „Commerzbank“ ir toliau galėtų vykdyti gyvybiškai svarbų vaidmenį finansuojant Vokietijos ekonomiką“, – sakė Larsas Klingbeilis.

    Ministras taip pat pabrėžė lūkestį, kad bankas liktų biržoje kotiruojama bendrovė, kurios būstinė būtų Frankfurte. Be to, Berlynas tikisi, jog „Commerzbank“ išlaikytų stiprų fokusą į mažų ir vidutinių įmonių finansavimą.

    „UniCredit“ beveik pasiekė kontrolę

    „UniCredit“ pastaraisiais metais nuosekliai didino turimą „Commerzbank“ akcijų paketą ir, kaip skelbiama, jau yra sukaupęs beveik 50 proc. Tai priartino Italijos skolintoją prie vieno didžiausių Europos bankininkystės sandorių per pastarąjį laikotarpį.

    Vokietijos finansų ministerijos atstovas pripažino, kad procesas perėjo į kitą etapą, kai šalys faktiškai derasi dėl sandorio. Vis dėlto pabrėžiama, kad derybose siekiama apsaugoti tiek „Commerzbank“, tiek nacionalinius interesus.

    „„Commerzbank“ turi daugiau nei 40 000 darbuotojų, todėl natūraliai norime apsaugoti jų interesus“, – sakė Vokietijos finansų ministerijos atstovas.

    Valstybės įtaka silpsta, bet rizikos išlieka

    Berlynas vis dar turi įtakos svertų, nes valstybė išlaiko maždaug 12 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą ir atstovavimą banko stebėtojų taryboje. Ši pozicija liko nuo finansų krizės laikų, kai bankas buvo gelbėtas valstybės lėšomis.

    Tačiau didėjant „UniCredit“ turimai daliai, Vokietijos galimybės daryti įtaką strateginiams sprendimams mažėja. Dėl to Berlynas siekia iš anksto įtvirtinti principines sąlygas, kurios apimtų būstinę, darbo vietas ir banko prioritetus.

    Kodėl šis sandoris svarbus Europai

    „UniCredit“ argumentuoja, kad susijungimas padėtų sukurti didesnį Europos banką, kuris galėtų efektyviau konkuruoti su stambiais JAV rinkos dalyviais. Bankas taip pat pabrėžia, kad toks žingsnis stiprintų vis dar fragmentuotą Europos bankininkystės sektorių.

    Nors Vokietijoje perėmimas sulaukė pasipriešinimo, dalis politikos formuotojų Briuselyje ir Europos Centrinio Banko aplinkoje palankiau vertina konsolidaciją. Europos bankai pastaraisiais metais siekia masto ekonomijos ir didesnio pelningumo, todėl tarpvalstybiniai sandoriai vėl tapo realistišku scenarijumi.

    Tuo metu „Commerzbank“, bandydamas įtikinti akcininkus išlikti nepriklausomu, buvo mažinęs darbo vietų skaičių ir kėlęs finansinius tikslus. Vis dėlto, „UniCredit“ artėjant prie kontrolinio paketo, „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp vasaros pabaigoje paragino pradėti konstruktyvias derybas su Italijos banku.

  • „Greenvolt“ gavo 218 mln. eurų paketą dviem BESS Lenkijoje: 400 MW projektai artėja prie starto

    Portugalijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Greenvolt“ susitarė dėl finansavimo paketo dviem baterijų energijos kaupimo sistemų projektams (BESS) Lenkijoje. Pasak bendrovės, „UniCredit“ suteikė 153 mln. eurų tarpinę paskolą ir 65 mln. eurų garantijų liniją, reikalingą projektų vystymui ir įgyvendinimui.

    Finansuojami du objektai Ełk ir Turośń Kościelna vietovėse, kurie įvardijami kaip vieni didžiausių baterijų kaupimo projektų Lenkijos rinkoje. Bendra jų galia siekia 400 MW, o energijos talpa 1,6 GWh, tai reiškia po 200 MW ir 800 MWh kiekviename projekte.

    Kas jau padaryta ir kas laukia?

    „Greenvolt“ nurodo, kad Turośń Kościelna baterijų parkas atidarytas liepos mėnesį, o Ełk projektas jau prijungtas prie elektros tinklo. Tikimasi, kad Ełk komercinę veiklą pradės 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai bus baigti likę testavimo ir paleidimo darbai.

    Tokio masto BESS projektams paprastai keliami griežti techniniai ir finansiniai reikalavimai: nuo prisijungimo sąlygų ir balansavimo paslaugų iki įrangos tiekimo grandinių bei ilgesnio garantinio aptarnavimo. Dėl to finansavimas dažnai struktūruojamas etapais, o garantijų priemonės tampa svarbios vykdant rangos, prijungimo ir eksploatacijos įsipareigojimus.

    Kodėl BESS Lenkijoje tapo bankuojami?

    Didelio masto baterijų kaupimas Europoje vis dažniau vertinamas kaip infrastruktūra, kuri padeda integruoti nepastovius atsinaujinančius šaltinius ir stabilizuoti sistemą. BESS gali greitai reaguoti į tinklo svyravimus, teikti dažnio reguliavimo paslaugas, mažinti pikines apkrovas ir optimizuoti prekybą elektros rinkoje, kai kainos svyruoja per parą.

    „Šis susitarimas taip pat atspindi augantį kreditorių pasitikėjimą baterijų kaupimu kaip brandžiu ir finansuojamu infrastruktūros turtu, padedančiu finansuoti vis didesnius ir sudėtingesnius projektus“, – sakė „Greenvolt Power“ susijungimų ir įsigijimų bei projektų finansavimo direktorius Adrianas Góralski.

    Rinkoje tai laikoma signalu, kad bankai vis dažniau mato aiškesnį pajamų modelį baterijų projektams: nuo sisteminių paslaugų iki pajamų iš kainų arbitražo ir galimų ilgalaikių sutarčių. Kartu dideli portfeliai leidžia efektyviau valdyti rizikas, nes pajamos ir techniniai rodikliai paskirstomi per kelis objektus.

  • Vokietijos tabu trupa: „UniCredit“ arti „Commerzbank“ kontrolės – kas laukia Europos bankų?

    Vokietijos tabu trupa: „UniCredit“ arti „Commerzbank“ kontrolės – kas laukia Europos bankų?

    Italijos bankų grupės „UniCredit“ ir Vokietijos „Commerzbank“ akistata artėja prie lūžio taško. Vokietijos valdžia, anot tarptautinės žiniasklaidos, vis dažniau signalizuoja, kad būtų pasirengusi aptarti savo turimo 12,7 proc. „Commerzbank“ akcijų paketo pardavimą, jei būtų sutarta dėl banko ateities krypties.

    Jei sandoris įvyktų, „UniCredit“ dalis galėtų perkopti 60 proc., o tai reikštų ne tik simbolinę, bet ir praktiškai tvirtesnę kontrolę. Tokia riba svarbi todėl, kad suteikia didesnį „buferį“ akcininkų susirinkimuose ir keičia derybines pozicijas su stebėtojų taryba, vadovybe bei darbuotojų atstovais.

    Kas pasikeistų peržengus 50 proc. ribą?

    „UniCredit“ jau yra priartėjusi prie daugumos: po akcijų apsikeitimo pasiūlymo jos turimų akcijų dalis siekia apie 47,6 proc., o balsavimo teisių dalis, atsižvelgiant į „Commerzbank“ savas akcijas, yra dar didesnė. Vis dėlto peržengus 50 proc. slenkstį kontrolė tampa mažiau priklausoma nuo kitų investuotojų ir atspariau išlaikoma, net jei dalis akcininkų balsuotų prieš.

    Praktikoje tai reikštų, kad „UniCredit“ galėtų ryžtingiau formuoti „Commerzbank“ valdymo ir strateginius sprendimus, o ne vien būti didžiausia, bet vis dar ribotos įtakos turinčia akcininke. Būtent todėl Vokietijos valstybės turimas paketas laikomas paskutine didele dėlionės dalimi, kuri gali paversti įtaką stabilia kontrole.

    Kodėl „UniCredit“ taip veržiasi į Vokietiją?

    Vienas pagrindinių argumentų yra mastas: Europos bankams brangsta investicijos į skaitmeninę bankininkystę, kibernetinį saugumą, duomenų valdymą ir DI sprendimus. Didesnė grupė tokias išlaidas gali paskirstyti per platesnę klientų bazę ir pajamas, todėl lengviau išlaikyti konkurencingumą.

    „UniCredit“ taip pat siekia stiprinti pozicijas Vokietijoje, kur jau veikia per „HypoVereinsbank“. Be to, tikimasi sinergijų ir efektyvumo didinimo: viešojoje erdvėje minėtas planas mažinti „Commerzbank“ sąnaudų bazę maždaug 1,3 mlrd. eurų, dalį procesų supaprastinant ir atsisakant dubliuojamų funkcijų.

    Kodėl Berlynas priešinosi?

    Vokietijoje „Commerzbank“ nėra vertinama kaip eilinė finansų įstaiga: ji siejama su svarbiu vaidmeniu finansuojant šalies smulkųjį ir vidutinį verslą, taip pat su Frankfurtu kaip finansų centru. Dėl to politinė rizika čia didesnė nei įprastame įmonių įsigijime, nes diskusijos greitai persikelia į darbo vietų, kreditavimo politikos ir sprendimų priėmimo vietos klausimus.

    Berlynas ne kartą akcentavo, kad jam svarbu apsaugoti darbo vietas ir užtikrinti, jog strateginiai sprendimai nebūtų „iškelti“ iš Frankfurto. Tai atspindi platesnę Europos problemą: oficialiai skatinama bankų konsolidacija ir tarpvalstybiniai sandoriai, tačiau praktiškai valstybės didžiuosius bankus vis dar laiko ekonominės infrastruktūros dalimi.

    „Europos centrinis bankas iš esmės palaiko didesnę bankų integraciją, tačiau realus iššūkis yra ne akcijų pirkimas, o sudėtinga ir ilgai trunkanti integracija, ypač kai sandoris prasideda nuo konfrontacijos“, – pažymi bankų priežiūrą išmanantys rinkos stebėtojai.

    Naujausioje fazėje matyti ir tonų švelnėjimas: viešai kalbama apie konstruktyvesnį dialogą, o „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis ir „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp jau aptarė galimo kontrolės pasikeitimo pasekmes, įskaitant apskaitos, teisines ir rizikos valdymo temas. Tai leidžia manyti, kad konfliktas palaipsniui gali virsti derybomis.

    Ši istorija svarbi ne tik Vokietijai ar Italijai. Jei „UniCredit“ pavyktų ne tik įgyti kontrolę, bet ir sklandžiai integruoti „Commerzbank“, tai taptų vienu ryškiausių pastarųjų metų tarpvalstybinės bankų konsolidacijos pavyzdžių euro zonoje ir testu, ar Europa iš tiesų pasirengusi kurti didesnius, tarptautinius bankus.

  • mBank po aštuonerių metų pertraukos planuoja dividendus, bet sprendimą gali pakeisti pardavimas

    Lenkijos mBank po ilgos pertraukos ruošiasi grįžti prie dividendų politikos: banko vadovybė deklaruoja, kad už 2026 metus akcininkams ketina skirti apie 30 proc. grynojo pelno. Tai būtų pirmas dividendų mokėjimas nuo 2018 metų, kai dėl rizikų ir kapitalo poreikio bankas pelną dažniausiai sulaikydavo.

    Sprendimas remiasi ypač stipriais 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatais ir mažėjančia teisine įtampa dėl būsto paskolų Šveicarijos frankais. Bankas pabrėžia, kad šių paskolų teisinę riziką ketina dengti iš einamojo pelno, o ne didelėmis papildomomis atidėjinių bangomis.

    2026 metų antrąjį ketvirtį mBank uždirbo apie 250 000 000 eurų grynojo pelno. Teisinėms sąnaudoms, susijusioms su frankais denominuotomis paskolomis, per tą patį laikotarpį skirta apie 30 000 000 eurų.

    Dividendai ir stiprėjantys rodikliai

    Banko duomenimis, birželio pabaigoje jo turtas siekė apie 71 000 000 000 eurų, o klientų indėliai per metus paaugo 21 proc. iki maždaug 59 000 000 000 eurų. Aptarnaujamų sąskaitų skaičius viršijo 6 000 000, o tai rodo augančią bazę, kuri bankams svarbi stabilaus finansavimo ir palūkanų pajamų požiūriu.

    Vadovybė teigia, kad pagal galiojančius kapitalo ir priežiūros kriterijus bankas teoriškai galėtų dividendams skirti ir gerokai didesnę dalį pelno, tačiau renkasi nuoseklesnį kelią. Pastaraisiais metais Europos bankų sektoriuje matoma tendencija grįžti prie dividendų ir akcijų supirkimo, bet priežiūros institucijos išlieka jautrios kapitalo tvarumui ir teisiniams ginčams.

    „2026 metais turėjo būti pirmieji metai, kai išmokėsime dividendus, ir planavome tam skirti 30 proc. grynojo pelno. Vertinant šių metų pirmąjį pusmetį, šį tikslą išlaikome“, – sakė mBank vadovas Cezary Kocik.

    Frankais denominuotų paskolų tema mBank atveju išlieka struktūrinė rizika, nors situacija gerėja. Bankas skelbia, kad iki birželio pabaigos buvo sudaryta daugiau kaip 34 000 taikos sutarčių su klientais, o tai dažnai mažina bylų skaičių ir neapibrėžtumą dėl būsimų sąnaudų.

    Didžiausia rizika – galimas mBank pardavimas

    Dividendų planus gali koreguoti akcininkų struktūros pokyčiai. mBank kontrolinis paketas priklauso Vokietijos Commerzbank, tačiau pastaruoju metu esminiu veiksniu tampa „UniCredit“ veiksmai, nes italų bankas perima operacinę kontrolę Commerzbank atžvilgiu.

    Rinkoje daugėja svarstymų, kad „UniCredit“ gali siekti supaprastinti grupės struktūrą ir atsisakyti nebūtinų aktyvų, tarp jų ir mBank. Tokiu atveju banko ateitį lemtų ne tik finansiniai rezultatai, bet ir būsimo sandorio logika: naujas savininkas gali turėti kitokią dividendų politiką arba norėti išmokėti didesnę sumą dar prieš pardavimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad nors 30 proc. dividendų lygis dabar įvardijamas kaip bazinis, galutinis sprendimas gali priklausyti nuo akcininkų interesų ir sandorio eigos. Kartu mBank patrauklumą investuotojams didina augantys indėliai, stipresni veiklos rezultatai ir signalai, kad frankų portfelio restruktūrizavimas artėja prie labiau valdoma laikomos stadijos.

    mBank akcijos kotiruojamos Varšuvos biržoje, o bankas yra vienas didžiausių finansų sektoriaus žaidėjų Lenkijoje. Būtent todėl bet kokie sprendimai dėl jo pardavimo ar dividendų politikos gali turėti platesnį atgarsį ir rinkoje, ir tarp smulkiųjų akcininkų.

  • ZE PAK gavo iki 80 mln eurų kreditą iš UniCredit: didžioji dalis – 500 MW vėjo parkams

    Lenkijos energetikos grupė ZE PAK pasirašė kredito sutartį su banku UniCredit, pagal kurią bendrovei gali būti suteikta iki maždaug 80 mln eurų finansavimo. Apie susitarimą įmonė pranešė liepos 25 dieną.

    Kreditas suskirstytas į dvi dalis: vadinamąją žaliąją dalį ir papildomą finansavimo tranšą kitiems poreikiams. Didžiausia lėšų dalis numatyta projektams, atitinkantiems tvarių investicijų kriterijus.

    Didžiausias tikslas – vėjo elektrinės

    Bendrovės teigimu, žaliąja tranša planuojama finansuoti arba refinansuoti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, pirmiausia vėjo elektrinių projektus Opolės vaivadijoje. Nurodoma, kad bendra numatoma prijungimo galia šiame regione turėtų siekti apie 500 MW.

    Kita kredito dalis bus skirta projekto Opolėje įgyvendinimui, bendriesiems įmonės tikslams ir apyvartinio kapitalo poreikiams. Tokia struktūra leidžia vienu metu užtikrinti ir strateginių investicijų, ir kasdienės veiklos finansavimą.

    Kada pradės grąžinti?

    Skelbiama, kad palūkanos bus kintamos ir priklausys nuo bazinės palūkanų normos bei banko maržos. Paskolos grąžinimas numatytas pusmečio įmokomis, kurios prasidės 2028 metų gruodžio 31 dieną.

    ZE PAK nurodo, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra ne vėliau kaip 2031 metų liepos 24 dieną. Toks grafikas paprastai derinamas prie ilgesnio ciklo energetikos investicijų, kai didesnės pajamos tikimasi pradėjus veikti naujiems pajėgumams.

  • „UniCredit“ siekia perimti „Commerzbank“ kontrolę: ką tai reikštų „mBank“ ir galimam pardavimui 2027 metais

    Italijos bankas „UniCredit“ paskelbė, kad sieks operacinės kontrolės Vokietijos „Commerzbank“ ir jau yra sukaupęs reikšmingą balsų paketą. Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas žingsnis konsolidacijos link, o kartu iš naujo kelia klausimą dėl Lenkijoje veikiančio „mBank“ ateities.

    „UniCredit“ nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 2,9 mlrd. eurų ir buvo mažesnis nei prieš metus. Banko teigimu, rezultatą paveikė ir su „Commerzbank“ sandoriu susijusios išlaidos, įskaitant apie 245 mln. eurų sąnaudas, patirtas vykdant akcijų apsikeitimo mechanizmą.

    Po įvykdytų veiksmų „UniCredit“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdo apie 47,59 proc. „Commerzbank“ akcijų, suteikiančių apie 49,65 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokia struktūra reiškia, kad iki faktinės operacinės kontrolės dar reikalingi priežiūros institucijų sprendimai ir formalūs korporatyviniai žingsniai.

    „UniCredit“ vadovas Andrea Orcel yra pabrėžęs, kad bankas laukia būtinų leidimų, įskaitant Europos Centrinio Banko pritarimą, ir tikisi operacinę kontrolę perimti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį arba vėliausiai 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, „UniCredit“ taip pat svarsto nelaukti eilinio akcininkų susirinkimo ir anksčiau sušaukti neeilinį, kad būtų atnaujinta priežiūros ir valdymo struktūra. Toks scenarijus reikštų spartesnį integracijos procesą ir aiškesnę kryptį, kaip toliau būtų valdoma „Commerzbank“ grupė.

    Kas keistųsi „mBank“ atžvilgiu?

    Šioje istorijoje svarbus ir Lenkijos „mBank“, kurį iki šiol didžiąja dalimi kontroliuoja „Commerzbank“ ir turi apie 69 proc. akcijų. Jei „UniCredit“ įgytų operacinę kontrolę „Commerzbank“, tikėtina, kad grupėje būtų peržiūrėtas dukterinių bankų portfelis, ypač tų, kurie nėra strategiškai būtini pagrindinėms rinkoms.

    Anksčiau skelbta, kad „mBank“ gali būti ruošiamas pardavimui, o potencialiems pirkėjams būtų siūloma galimybė greitai įsitvirtinti Lenkijos bankų rinkoje. Pagal dabartinę kryptį, pasiūlymas finansų institucijoms galėtų būti parengtas 2027 metų pirmoje pusėje, nors galutinis grafikas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų ir sandorio struktūros.

    Ką rodo bankų konsolidacijos tendencijos?

    Europos bankų sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja konsolidacijos banga, kai didesni bankai siekia masto ekonomijos, didesnių kapitalo rezervų efektyvumo ir tvirtesnių pozicijų skirtingose rinkose. Prie šios dinamikos prisideda ir reguliaciniai reikalavimai, ir poreikis investuoti į skaitmenizaciją bei kibernetinį saugumą.

    Tokiuose sandoriuose itin svarbūs priežiūros institucijų vertinimai dėl kapitalo pakankamumo, rizikų valdymo ir konkurencinės aplinkos. Dėl to net ir turint didelį akcijų paketą, operacinės kontrolės perėmimas paprastai užtrunka, o rinkai tenka gyventi su kelių ketvirčių neapibrėžtumu.

    „UniCredit“ yra paskelbęs ir apie atnaujintas metines finansines ambicijas, įskaitant didesnę visų metų grynojo pelno prognozę iki maždaug 11,5 mlrd. eurų, neįtraukiant integracijos kaštų. Bankas taip pat buvo pranešęs apie sprendimus, susijusius su kapitalo paskirstymu, įskaitant laikinas akcijų supirkimo pauzes, kai prioritetu tampa strateginės investicijos.

    Investuotojams ir klientams svarbiausias klausimas artimiausiais mėnesiais išlieka aiškumas dėl leidimų, „Commerzbank“ valdymo pertvarkos ir to, ar „mBank“ iš tiesų bus išskirtas kaip parduodamas turtas. Jei procesas pajudėtų greitai, 2027 metais Lenkijos bankų rinkoje gali pasirodyti vienas didžiausių pardavimo objektų regione.