CP v2

Tag: UniCredit

  • Vokietijos tabu trupa: „UniCredit“ arti „Commerzbank“ kontrolės – kas laukia Europos bankų?

    Vokietijos tabu trupa: „UniCredit“ arti „Commerzbank“ kontrolės – kas laukia Europos bankų?

    Italijos bankų grupės „UniCredit“ ir Vokietijos „Commerzbank“ akistata artėja prie lūžio taško. Vokietijos valdžia, anot tarptautinės žiniasklaidos, vis dažniau signalizuoja, kad būtų pasirengusi aptarti savo turimo 12,7 proc. „Commerzbank“ akcijų paketo pardavimą, jei būtų sutarta dėl banko ateities krypties.

    Jei sandoris įvyktų, „UniCredit“ dalis galėtų perkopti 60 proc., o tai reikštų ne tik simbolinę, bet ir praktiškai tvirtesnę kontrolę. Tokia riba svarbi todėl, kad suteikia didesnį „buferį“ akcininkų susirinkimuose ir keičia derybines pozicijas su stebėtojų taryba, vadovybe bei darbuotojų atstovais.

    Kas pasikeistų peržengus 50 proc. ribą?

    „UniCredit“ jau yra priartėjusi prie daugumos: po akcijų apsikeitimo pasiūlymo jos turimų akcijų dalis siekia apie 47,6 proc., o balsavimo teisių dalis, atsižvelgiant į „Commerzbank“ savas akcijas, yra dar didesnė. Vis dėlto peržengus 50 proc. slenkstį kontrolė tampa mažiau priklausoma nuo kitų investuotojų ir atspariau išlaikoma, net jei dalis akcininkų balsuotų prieš.

    Praktikoje tai reikštų, kad „UniCredit“ galėtų ryžtingiau formuoti „Commerzbank“ valdymo ir strateginius sprendimus, o ne vien būti didžiausia, bet vis dar ribotos įtakos turinčia akcininke. Būtent todėl Vokietijos valstybės turimas paketas laikomas paskutine didele dėlionės dalimi, kuri gali paversti įtaką stabilia kontrole.

    Kodėl „UniCredit“ taip veržiasi į Vokietiją?

    Vienas pagrindinių argumentų yra mastas: Europos bankams brangsta investicijos į skaitmeninę bankininkystę, kibernetinį saugumą, duomenų valdymą ir DI sprendimus. Didesnė grupė tokias išlaidas gali paskirstyti per platesnę klientų bazę ir pajamas, todėl lengviau išlaikyti konkurencingumą.

    „UniCredit“ taip pat siekia stiprinti pozicijas Vokietijoje, kur jau veikia per „HypoVereinsbank“. Be to, tikimasi sinergijų ir efektyvumo didinimo: viešojoje erdvėje minėtas planas mažinti „Commerzbank“ sąnaudų bazę maždaug 1,3 mlrd. eurų, dalį procesų supaprastinant ir atsisakant dubliuojamų funkcijų.

    Kodėl Berlynas priešinosi?

    Vokietijoje „Commerzbank“ nėra vertinama kaip eilinė finansų įstaiga: ji siejama su svarbiu vaidmeniu finansuojant šalies smulkųjį ir vidutinį verslą, taip pat su Frankfurtu kaip finansų centru. Dėl to politinė rizika čia didesnė nei įprastame įmonių įsigijime, nes diskusijos greitai persikelia į darbo vietų, kreditavimo politikos ir sprendimų priėmimo vietos klausimus.

    Berlynas ne kartą akcentavo, kad jam svarbu apsaugoti darbo vietas ir užtikrinti, jog strateginiai sprendimai nebūtų „iškelti“ iš Frankfurto. Tai atspindi platesnę Europos problemą: oficialiai skatinama bankų konsolidacija ir tarpvalstybiniai sandoriai, tačiau praktiškai valstybės didžiuosius bankus vis dar laiko ekonominės infrastruktūros dalimi.

    „Europos centrinis bankas iš esmės palaiko didesnę bankų integraciją, tačiau realus iššūkis yra ne akcijų pirkimas, o sudėtinga ir ilgai trunkanti integracija, ypač kai sandoris prasideda nuo konfrontacijos“, – pažymi bankų priežiūrą išmanantys rinkos stebėtojai.

    Naujausioje fazėje matyti ir tonų švelnėjimas: viešai kalbama apie konstruktyvesnį dialogą, o „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis ir „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp jau aptarė galimo kontrolės pasikeitimo pasekmes, įskaitant apskaitos, teisines ir rizikos valdymo temas. Tai leidžia manyti, kad konfliktas palaipsniui gali virsti derybomis.

    Ši istorija svarbi ne tik Vokietijai ar Italijai. Jei „UniCredit“ pavyktų ne tik įgyti kontrolę, bet ir sklandžiai integruoti „Commerzbank“, tai taptų vienu ryškiausių pastarųjų metų tarpvalstybinės bankų konsolidacijos pavyzdžių euro zonoje ir testu, ar Europa iš tiesų pasirengusi kurti didesnius, tarptautinius bankus.

  • mBank po aštuonerių metų pertraukos planuoja dividendus, bet sprendimą gali pakeisti pardavimas

    Lenkijos mBank po ilgos pertraukos ruošiasi grįžti prie dividendų politikos: banko vadovybė deklaruoja, kad už 2026 metus akcininkams ketina skirti apie 30 proc. grynojo pelno. Tai būtų pirmas dividendų mokėjimas nuo 2018 metų, kai dėl rizikų ir kapitalo poreikio bankas pelną dažniausiai sulaikydavo.

    Sprendimas remiasi ypač stipriais 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatais ir mažėjančia teisine įtampa dėl būsto paskolų Šveicarijos frankais. Bankas pabrėžia, kad šių paskolų teisinę riziką ketina dengti iš einamojo pelno, o ne didelėmis papildomomis atidėjinių bangomis.

    2026 metų antrąjį ketvirtį mBank uždirbo apie 250 000 000 eurų grynojo pelno. Teisinėms sąnaudoms, susijusioms su frankais denominuotomis paskolomis, per tą patį laikotarpį skirta apie 30 000 000 eurų.

    Dividendai ir stiprėjantys rodikliai

    Banko duomenimis, birželio pabaigoje jo turtas siekė apie 71 000 000 000 eurų, o klientų indėliai per metus paaugo 21 proc. iki maždaug 59 000 000 000 eurų. Aptarnaujamų sąskaitų skaičius viršijo 6 000 000, o tai rodo augančią bazę, kuri bankams svarbi stabilaus finansavimo ir palūkanų pajamų požiūriu.

    Vadovybė teigia, kad pagal galiojančius kapitalo ir priežiūros kriterijus bankas teoriškai galėtų dividendams skirti ir gerokai didesnę dalį pelno, tačiau renkasi nuoseklesnį kelią. Pastaraisiais metais Europos bankų sektoriuje matoma tendencija grįžti prie dividendų ir akcijų supirkimo, bet priežiūros institucijos išlieka jautrios kapitalo tvarumui ir teisiniams ginčams.

    „2026 metais turėjo būti pirmieji metai, kai išmokėsime dividendus, ir planavome tam skirti 30 proc. grynojo pelno. Vertinant šių metų pirmąjį pusmetį, šį tikslą išlaikome“, – sakė mBank vadovas Cezary Kocik.

    Frankais denominuotų paskolų tema mBank atveju išlieka struktūrinė rizika, nors situacija gerėja. Bankas skelbia, kad iki birželio pabaigos buvo sudaryta daugiau kaip 34 000 taikos sutarčių su klientais, o tai dažnai mažina bylų skaičių ir neapibrėžtumą dėl būsimų sąnaudų.

    Didžiausia rizika – galimas mBank pardavimas

    Dividendų planus gali koreguoti akcininkų struktūros pokyčiai. mBank kontrolinis paketas priklauso Vokietijos Commerzbank, tačiau pastaruoju metu esminiu veiksniu tampa „UniCredit“ veiksmai, nes italų bankas perima operacinę kontrolę Commerzbank atžvilgiu.

    Rinkoje daugėja svarstymų, kad „UniCredit“ gali siekti supaprastinti grupės struktūrą ir atsisakyti nebūtinų aktyvų, tarp jų ir mBank. Tokiu atveju banko ateitį lemtų ne tik finansiniai rezultatai, bet ir būsimo sandorio logika: naujas savininkas gali turėti kitokią dividendų politiką arba norėti išmokėti didesnę sumą dar prieš pardavimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad nors 30 proc. dividendų lygis dabar įvardijamas kaip bazinis, galutinis sprendimas gali priklausyti nuo akcininkų interesų ir sandorio eigos. Kartu mBank patrauklumą investuotojams didina augantys indėliai, stipresni veiklos rezultatai ir signalai, kad frankų portfelio restruktūrizavimas artėja prie labiau valdoma laikomos stadijos.

    mBank akcijos kotiruojamos Varšuvos biržoje, o bankas yra vienas didžiausių finansų sektoriaus žaidėjų Lenkijoje. Būtent todėl bet kokie sprendimai dėl jo pardavimo ar dividendų politikos gali turėti platesnį atgarsį ir rinkoje, ir tarp smulkiųjų akcininkų.

  • ZE PAK gavo iki 80 mln eurų kreditą iš UniCredit: didžioji dalis – 500 MW vėjo parkams

    Lenkijos energetikos grupė ZE PAK pasirašė kredito sutartį su banku UniCredit, pagal kurią bendrovei gali būti suteikta iki maždaug 80 mln eurų finansavimo. Apie susitarimą įmonė pranešė liepos 25 dieną.

    Kreditas suskirstytas į dvi dalis: vadinamąją žaliąją dalį ir papildomą finansavimo tranšą kitiems poreikiams. Didžiausia lėšų dalis numatyta projektams, atitinkantiems tvarių investicijų kriterijus.

    Didžiausias tikslas – vėjo elektrinės

    Bendrovės teigimu, žaliąja tranša planuojama finansuoti arba refinansuoti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, pirmiausia vėjo elektrinių projektus Opolės vaivadijoje. Nurodoma, kad bendra numatoma prijungimo galia šiame regione turėtų siekti apie 500 MW.

    Kita kredito dalis bus skirta projekto Opolėje įgyvendinimui, bendriesiems įmonės tikslams ir apyvartinio kapitalo poreikiams. Tokia struktūra leidžia vienu metu užtikrinti ir strateginių investicijų, ir kasdienės veiklos finansavimą.

    Kada pradės grąžinti?

    Skelbiama, kad palūkanos bus kintamos ir priklausys nuo bazinės palūkanų normos bei banko maržos. Paskolos grąžinimas numatytas pusmečio įmokomis, kurios prasidės 2028 metų gruodžio 31 dieną.

    ZE PAK nurodo, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra ne vėliau kaip 2031 metų liepos 24 dieną. Toks grafikas paprastai derinamas prie ilgesnio ciklo energetikos investicijų, kai didesnės pajamos tikimasi pradėjus veikti naujiems pajėgumams.

  • „UniCredit“ siekia perimti „Commerzbank“ kontrolę: ką tai reikštų „mBank“ ir galimam pardavimui 2027 metais

    Italijos bankas „UniCredit“ paskelbė, kad sieks operacinės kontrolės Vokietijos „Commerzbank“ ir jau yra sukaupęs reikšmingą balsų paketą. Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas žingsnis konsolidacijos link, o kartu iš naujo kelia klausimą dėl Lenkijoje veikiančio „mBank“ ateities.

    „UniCredit“ nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 2,9 mlrd. eurų ir buvo mažesnis nei prieš metus. Banko teigimu, rezultatą paveikė ir su „Commerzbank“ sandoriu susijusios išlaidos, įskaitant apie 245 mln. eurų sąnaudas, patirtas vykdant akcijų apsikeitimo mechanizmą.

    Po įvykdytų veiksmų „UniCredit“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdo apie 47,59 proc. „Commerzbank“ akcijų, suteikiančių apie 49,65 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokia struktūra reiškia, kad iki faktinės operacinės kontrolės dar reikalingi priežiūros institucijų sprendimai ir formalūs korporatyviniai žingsniai.

    „UniCredit“ vadovas Andrea Orcel yra pabrėžęs, kad bankas laukia būtinų leidimų, įskaitant Europos Centrinio Banko pritarimą, ir tikisi operacinę kontrolę perimti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį arba vėliausiai 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, „UniCredit“ taip pat svarsto nelaukti eilinio akcininkų susirinkimo ir anksčiau sušaukti neeilinį, kad būtų atnaujinta priežiūros ir valdymo struktūra. Toks scenarijus reikštų spartesnį integracijos procesą ir aiškesnę kryptį, kaip toliau būtų valdoma „Commerzbank“ grupė.

    Kas keistųsi „mBank“ atžvilgiu?

    Šioje istorijoje svarbus ir Lenkijos „mBank“, kurį iki šiol didžiąja dalimi kontroliuoja „Commerzbank“ ir turi apie 69 proc. akcijų. Jei „UniCredit“ įgytų operacinę kontrolę „Commerzbank“, tikėtina, kad grupėje būtų peržiūrėtas dukterinių bankų portfelis, ypač tų, kurie nėra strategiškai būtini pagrindinėms rinkoms.

    Anksčiau skelbta, kad „mBank“ gali būti ruošiamas pardavimui, o potencialiems pirkėjams būtų siūloma galimybė greitai įsitvirtinti Lenkijos bankų rinkoje. Pagal dabartinę kryptį, pasiūlymas finansų institucijoms galėtų būti parengtas 2027 metų pirmoje pusėje, nors galutinis grafikas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų ir sandorio struktūros.

    Ką rodo bankų konsolidacijos tendencijos?

    Europos bankų sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja konsolidacijos banga, kai didesni bankai siekia masto ekonomijos, didesnių kapitalo rezervų efektyvumo ir tvirtesnių pozicijų skirtingose rinkose. Prie šios dinamikos prisideda ir reguliaciniai reikalavimai, ir poreikis investuoti į skaitmenizaciją bei kibernetinį saugumą.

    Tokiuose sandoriuose itin svarbūs priežiūros institucijų vertinimai dėl kapitalo pakankamumo, rizikų valdymo ir konkurencinės aplinkos. Dėl to net ir turint didelį akcijų paketą, operacinės kontrolės perėmimas paprastai užtrunka, o rinkai tenka gyventi su kelių ketvirčių neapibrėžtumu.

    „UniCredit“ yra paskelbęs ir apie atnaujintas metines finansines ambicijas, įskaitant didesnę visų metų grynojo pelno prognozę iki maždaug 11,5 mlrd. eurų, neįtraukiant integracijos kaštų. Bankas taip pat buvo pranešęs apie sprendimus, susijusius su kapitalo paskirstymu, įskaitant laikinas akcijų supirkimo pauzes, kai prioritetu tampa strateginės investicijos.

    Investuotojams ir klientams svarbiausias klausimas artimiausiais mėnesiais išlieka aiškumas dėl leidimų, „Commerzbank“ valdymo pertvarkos ir to, ar „mBank“ iš tiesų bus išskirtas kaip parduodamas turtas. Jei procesas pajudėtų greitai, 2027 metais Lenkijos bankų rinkoje gali pasirodyti vienas didžiausių pardavimo objektų regione.

  • Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos bankų grupė „Commerzbank“ pranešė apie planus artimiausiais metais mažinti darbuotojų skaičių, o atleidimai gali siekti iki 3 000 žmonių. Bankas tai sieja su efektyvumo didinimu ir didesniu technologijų, ypač DI, panaudojimu kasdienėse operacijose.

    Įmonė skelbia, kad metų pradžia buvo sėkminga: pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklos rezultatas, kaip nurodoma banko pranešime, augo 11 proc. ir pasiekė rekordinį 1,4 mlrd. eurų lygį. Kartu bankas pakėlė 2026 metų grynojo pelno lūkesčius iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo prognozuojama daugiau nei 3,2 mlrd. eurų.

    „Metus pradėjome rekordiniais rezultatais. Tai rodo, kad mūsų strategija veikia ir turi didesnį potencialą, nei planavome iš pradžių“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Didelė plano dalis susijusi su DI diegimu: „Commerzbank“ nurodo svarstantis investicijas, kurios artimiausiais metais galėtų siekti iki 600 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai apima procesų automatizavimą, klientų aptarnavimo skaitmeninimą, rizikų vertinimo modelių atnaujinimą ir vidaus administravimo kaštų mažinimą.

    Bankas pabrėžia, kad dalį darbuotojų ketinama perkelti į kitas funkcijas, tačiau kartu pripažįsta ir atleidimų riziką. Finansų sektoriuje tai atitinka platesnę tendenciją, kai bankai mažina padalinių tinklus, centralizuoja paslaugas ir daugiau veiklų perkelia į skaitmeninius kanalus.

    Ši naujiena svarbi ir Lenkijos rinkai, nes „Commerzbank“ valdo kontrolinį mBank akcijų paketą. Dėl to „Commerzbank“ strateginiai sprendimai, įskaitant kaštų mažinimą ar technologijų plėtrą, gali turėti netiesioginės įtakos ir mBank veiklos prioritetams.

    Įtampą didina ir perėmimo tema: „Commerzbank“ viešai skeptiškai vertina „UniCredit“ interesą bei siūlomą sandorio logiką. Bankas nurodo, kad integracijos planas esą išlieka nepakankamai aiškus, o įgyvendinimo rizikos būtų reikšmingos.

    „Pateiktas integracijos planas lieka neaiškus ir susijęs su didelėmis įgyvendinimo rizikomis“, – teigiama „Commerzbank“ pranešime.

    „UniCredit“ anksčiau siūlė už kiekvieną „Commerzbank“ akciją 0,485 naujos savo akcijos, o tai atitiko 30,80 euro įkainį už „Commerzbank“ akciją. „Commerzbank“ akcentuoja, kad būtų pasirengęs diskusijoms tik tuo atveju, jei būtų pasiūlyta patraukli premija akcininkams ir aiškiai įvardytas planas, suderinamas su banko verslo modeliu.

  • „mBank“ savininkė „Commerzbank“ atleis 3 000 darbuotojų: Vokietija ginasi nuo UniCredit perėmimo

    „mBank“ savininkė „Commerzbank“ atleis 3 000 darbuotojų: Vokietija ginasi nuo UniCredit perėmimo

    Kas vyksta su „Commerzbank“

    Vokietijos bankų grupė „Commerzbank“, valdanti kontrolinį „mBank“ paketą, paskelbė apie planuojamą 3 000 darbuotojų atleidimą. Šis sprendimas pristatomas kaip restruktūrizacijos dalis, siekiant sumažinti sąnaudas ir pagerinti veiklos efektyvumą.

    Pokyčiai vyksta tuo metu, kai rinkoje daugėja diskusijų dėl galimo „Commerzbank“ perėmimo, kuriuo suinteresuota Italijos bankų grupė UniCredit. „Commerzbank“ signalizuoja, kad siekia įrodyti investuotojams galinti didinti pelningumą ir be sandorio.

    Siūlomo sandorio vertė ir tikslai

    Viešai aptariamoje schemoje minima akcijų apsikeitimo logika, pagal kurią „Commerzbank“ vertė būtų apie 35 mlrd. eurų, o vienos akcijos orientacinė vertė siektų 30,80 euro. „Commerzbank“ vadovybė tokią kainodarą laiko nepakankama, teigdama, kad banko potencialas didesnis.

    Kartu bankas atnaujino finansinius tikslus iki 2028 metų: siekiama, kad pajamos pasiektų 15 mlrd. eurų, o grynasis pelnas augtų iki 4,6 mlrd. eurų. Tai reikšmingai aukštesni orientyrai nei ankstesnės prognozės, todėl bankas akcentuoja savarankiško augimo strategiją.

    Atleidimų kaina ir ankstesnės mažinimo bangos

    Nors tikslas yra sutaupyti, pati restruktūrizacija kainuos: vienkartinės su atleidimais susijusios išlaidos vertinamos maždaug 450 mln. eurų. Tokie kaštai paprastai apima išeitines išmokas, procesų pertvarką ir investicijas į veiklos optimizavimą.

    Planuojami 3 000 atleidimų nėra pirmas masto mažinimas. Pastaraisiais metais „Commerzbank“ jau buvo atsisakiusi apie 10 000 darbo vietų, o anksčiau buvo minėti ir papildomi planai, apimantys dar beveik 3 900 pozicijų.

    Finansiniai rezultatai ir spaudimas rinkoje

    Bankas pabrėžia, kad naujausi rezultatai viršijo lūkesčius: 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Commerzbank“ uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno. Skelbiama, kad tai daugiau nei 9 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Tokia dinamika padeda argumentuoti, jog bankas gali kelti pelningumą be įsigijimo, tačiau rinka dažnai vertina ir ilgalaikį efektyvumą bei sąnaudų bazę. Dėl to atleidimai tampa ne tik taupymo priemone, bet ir signalu investuotojams dėl valdymo krypties.

    Ką tai gali reikšti „mBank“ ir regionui

    Lenkijoje veikiantis „mBank“ šioje istorijoje yra svarbus dėl nuosavybės struktūros: „Commerzbank“ valdo apie 69 proc. „mBank“ akcijų. Jei kontrolė „Commerzbank“ lygiu pasikeistų, tai reikštų ir galimą vieno didžiausių regiono bankų akcininko pasikeitimą.

    Rinkoje svarstoma, kad UniCredit, perėmusi „Commerzbank“, galėtų siekti gilesnės integracijos Vidurio ir Rytų Europoje, o tai teoriškai galėtų paveikti „mBank“ strategiją, investicijų prioritetus ar grupės valdymo modelį. Kol kas tai išlieka scenarijais, nes galutinių sprendimų ir privalomų įsipareigojimų viešai nepaskelbta.

    Politinis aspektas Vokietijoje

    Situacija turi ir politinį svorį: Vokietijoje tradiciškai jautriai vertinamas strategiškai svarbių finansų institucijų kontrolės perėjimas užsienio kapitalui. Diskusijose akcentuojamas finansinio stabilumo, nacionalinių interesų ir įtakos sisteminėms institucijoms klausimas.

    Dėl to „Commerzbank“ istorija vertinama ne vien kaip korporatyvinis sandoris, bet ir kaip platesnio Europos bankų konsolidacijos proceso dalis. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Commerzbank“ planas sustiprinti rodiklius ir sumažinti kaštus atvėsins perėmimo ambicijas, ar priešingai, taps papildomu argumentu deryboms.

  • „Commerzbank“ vadovė siunčia žinią „UniCredit“: dėl perėmimo teks mokėti premiją

    „Commerzbank“ vadovė siunčia žinią „UniCredit“: dėl perėmimo teks mokėti premiją

    Vokietijos banko „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp pareiškė, kad įmonė gins akcininkų interesus, tęsiantis įtampai dėl Italijos banko „UniCredit“ ambicijų didinti įtaką. Pasak jos, bankas yra atviras pokalbiams, tačiau bet kokie svarstymai turi atspindėti „Commerzbank“ vertę.

    Vadovė pabrėžė, kad „UniCredit“ planai, kaip būtų pertvarkomas „Commerzbank“ perėmus kontrolę, kol kas neparodo pakankamai aiškaus pagrindimo. Esą trūksta konkrečių detalių, kaip būtų integruojama su „UniCredit“ Vokietijoje veikiančia dukterine įmone „HypoVereinsbank“.

    Deryboms keliama aiški sąlyga

    „Commerzbank“ vadovė akcentavo, kad akcininkai turi teisę tikėtis premijos, jei būtų siekiama perimti kontrolę. Jos teigimu, banko savarankiška strategija turi aiškų augimo potencialą, todėl bet koks pasiūlymas turėtų tai atitinkamai įkainoti.

    „Atsižvelgiant į mūsų savarankišką strategiją ir potencialą, tikimės premijos, ir mūsų akcininkai turėtų jos tikėtis“, – sakė Bettina Orlopp.

    Rezultatai ir kaštų mažinimo planas

    „Commerzbank“ pranešė, kad pirmąjį ketvirtį uždirbo 1,36 mlrd. eurų veiklos pelno. Bankas taip pat kelia ambicingą tikslą iki 2030 metų pasiekti 21 proc. grąžą nuo materialiojo nuosavo kapitalo.

    Kartu numatomas ir kaštų mažinimas: bankas planuoja apie 3 000 darbo vietų mažinimą. Tokie sprendimai Europoje tapo dažni, nes bankai siekia didesnio efektyvumo, investuoja į skaitmenizaciją ir peržiūri padalinių tinklus, tuo pat metu ruošiantis griežtesniems kapitalo ir rizikos reikalavimams.

    „UniCredit“ artėja prie svarbios ribos

    „UniCredit“ jau valdo apie 28 proc. „Commerzbank“ akcijų ir siekia padidinti dalį virš 30 proc. ribos, kuri praktikoje laikoma svarbiu reguliaciniu slenksčiu perėmimo scenarijuose. Toks žingsnis paprastai reiškia daugiau prievolių ir didesnį reguliuotojų dėmesį.

    Italijos banko akcininkai pritarė 470 mln. naujų akcijų emisijai, kuri galėtų būti panaudota mainams už „Commerzbank“ akcijas viešo pasiūlymo atveju. Tuo metu „UniCredit“ vadovas Andrea Orcel yra sakęs, kad kontrolės perėmimas nėra labiausiai tikėtinas scenarijus, tačiau didėjanti įtaka jau skatina „Commerzbank“ vadovybę ieškoti didesnės vertės akcininkams.

    Politinis fonas ir Vokietijos verslo argumentas

    Vokietijos valstybė tebėra reikšminga „Commerzbank“ akcininkė, valdanti apie 12 proc. akcijų. Bettina Orlopp nekomentavo spėlionių, ar Berlynas galėtų didinti savo dalį kaip alternatyvą „UniCredit“ planams, tačiau pripažino, kad diskusijose matomas ir nacionalinio ekonominio intereso aspektas.

    Anot jos, Vokietijoje nuogąstaujama, jog kontrolės pasikeitimas galėtų neigiamai paveikti vidutines ir mažas įmones, kurios laikomos viena svarbiausių šalies ekonomikos atramų. Dėl to „Commerzbank“ komunikacija aiški: derybos galimos tik tada, kai bus pateikta konkreti vizija ir aiški finansinė nauda akcininkams.

  • „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    Vokietijos bankas „Commerzbank“ pranešė planuojantis atsisakyti dar 3 000 darbo vietų ir kartu smarkiai kelti pelno tikslus. Banko pertvarka įvardijama kaip tiesioginis atsakas į Italijos grupės „UniCredit“ siekį perimti kontrolę.

    Frankfurte įsikūręs kreditorius teigia, kad iki 2030 metų pajamos turėtų augti iki 16,8 mlrd. eurų, o grynasis pelnas pasiekti 5,9 mlrd. eurų. Tokiais skaičiais bankas bando įtikinti rinką, kad gali didinti vertę savarankiškai, be perėmimo.

    „Mūsų nauji tikslai atspindi ambicingą ir kartu patikimą augimą, o bet kokia alternatyva turi būti lyginama su tuo“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Numatomi atleidimai paliestų apie 8 proc. iš maždaug 38 000 banko darbuotojų. Pertvarkos kaštus „Commerzbank“ vertina apie 450 mln. eurų, o didesnį efektyvumą tikisi pasiekti ir plačiau taikydama dirbtinį intelektą procesų automatizavimui.

    „UniCredit“ šią savaitę pateikė oficialų savanorišką akcijų mainų pasiūlymą visoms „Commerzbank“ akcijoms. Pasiūlymu Vokietijos bankas įvertintas kiek mažiau nei 35 mlrd. eurų.

    „UniCredit“ į „Commerzbank“ dairėsi jau kurį laiką: 2024 metais įsigijo didelį akcijų paketą iš Vokietijos valstybės, o vėliau jį didino pirkdama rinkoje. Pasiekus ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles įpareigoja teikti formalų pasiūlymą, italų bankas tai ir padarė.

    Šiuo metu „UniCredit“ tiesiogiai valdo apie 26 proc. „Commerzbank“ akcijų, dar apie 4 proc. kontroliuojama per išvestines priemones. Situacija sukėlė nerimą tiek Frankfurte, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ yra antras pagal dydį privatus Vokietijos bankas ir svarbus finansavimo šaltinis šalies smulkiajam bei vidutiniam verslui.

    „Commerzbank“ teigia, kad perėmimas nėra būtinas, o „UniCredit“ planus vadina nepakankamai apibrėžtais ir keliančiais reikšmingų įgyvendinimo rizikų. Vis dėlto bankas palieka erdvės deryboms, jei akcininkams būtų pasiūlyta patraukli priemoka, o svarbiausi strategijos elementai būtų išsaugoti.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai rėmė „Commerzbank“ poziciją, pabrėždamas, kad šaliai reikia stiprių bankų, tačiau ne kiekvienas perėmimas yra pageidautinas. Žiniasklaidoje taip pat svarstoma, ar federalinė valdžia galėtų didinti savo dalį „Commerzbank“, kur dabar valdo apie 12 proc. akcijų.

    Bankas primena, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno ir tai buvo geriausias ketvirčio rezultatas nuo 2011 metų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kad pertvarka ir griežtesni tikslai gali būti alternatyva perėmimui.

  • Lenkijos įmonėms atsiveria eksporto langas: kodėl bankų parama gali nulemti, kas laimės

    Lenkijos įmonės vis aktyviau ieško augimo užsienyje, o dabartiniai geopolitiniai ir prekybos pokyčiai Europoje atveria naujų galimybių eksportuotojams. Vis dėlto, norint greitai pasinaudoti atsirandančiomis nišomis, dažnai prireikia ne tik pardavimų, bet ir tvirto finansinio „užnugario“.

    Europos tiekimo grandinės pastaraisiais metais tampa trumpesnės, o gamyba ir pirkimai dažniau perkeliami arčiau galutinių rinkų. Tai stiprina regioninių tiekėjų pozicijas ir didina spaudimą įmonėms užsitikrinti patikimus atsiskaitymus, apyvartinį kapitalą ir rizikų valdymą, ypač dirbant su naujais užsienio partneriais.

    Eksporto galimybėms reikia greičio

    Europos ekonomikos kongrese kalbėjęs „UniCredit“ stebėtojų tarybos pirmininkas Wojciechas Sobieraj pabrėžė, kad įmonėms svarbiausia yra ne „mechanika“, kaip tiksliai įplaukia pinigai ar kokiu instrumentu kredituojama tarptautinė veikla. Jo teigimu, didžiausią vertę dabar kuria gebėjimas greitai susirasti klientų ir užimti atsiveriančias rinkos nišas.

    „Įmonės neturėtų dabar susitelkti į tai, kaip tiksliai atsiskaito kontrahentas ar kaip finansuoti tarptautinę veiklą, jos turėtų koncentruotis į tai, kaip pasinaudoti atsiradusiomis verslo progomis“, – sakė Wojciechas Sobieraj.

    Tokio „greičio“ poreikis ypač išryškėja, kai tenka vienu metu derėtis dėl naujų sutarčių, didinti gamybos apimtis ir prisiimti ilgesnius atsiskaitymo terminus. Praktikoje tai reiškia didesnį apyvartinio kapitalo poreikį, didesnę valiutų svyravimo riziką ir būtinybę drausti ar kitaip valdyti neapmokėjimo riziką.

    Kur bankai gali suteikti pranašumą

    Anot W. Sobieraj, bankų vaidmuo tarptautinėje plėtroje yra padėti įmonėms sutelkti dėmesį į pardavimus ir santykių kūrimą, o finansinius procesus padaryti kuo paprastesnius. Tam svarbūs ne tik kreditai, bet ir atsiskaitymų infrastruktūra, prekybos finansavimas, garantijos bei konsultacijos, kaip saugiau dirbti su naujais kontrahentais.

    „UniCredit“ atstovas taip pat akcentavo modelį, kai klientui banke priskiriamas vienas aiškus kontaktinis asmuo, koordinuojantis sprendimus skirtingose šalyse. Tokia schema gali sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką, kai įmonė pradeda veiklą naujoje rinkoje ar plečia tiekimo grandinę keliose valstybėse iš karto.

    Skaitmenizacija ir DI keičia bankininkystę

    Bankai vis dažniau derina tradicinę bankininkystę su fintech sprendimams būdingomis skaitmeninėmis paslaugomis. Tai apima greitesnį dokumentų tvarkymą, automatizuotą rizikos vertinimą, patogesnį sąskaitų ir mokėjimų administravimą bei sprendimus, kuriuose vis dažniau pasitelkiamas DI.

    W. Sobieraj teigimu, skirtis tarp „banko“ ir „fintecho“ labiausiai išlieka pačių bankininkų mąstyme, o klientų lūkesčiai vis labiau suvienodėja. Įmonės nori, kad paslaugos būtų greitos, aiškios ir patikimos, nepriklausomai nuo to, kas jas teikia.

    Šiame kontekste konkurencinis pranašumas tenka toms finansų institucijoms, kurios gali pasiūlyti ir tarptautinį tinklą, ir paprastą kasdienę skaitmeninę patirtį. Eksportuojančioms įmonėms tai gali reikšti mažiau „trinties“ pradedant dirbti naujose rinkose ir daugiau laiko skirti klientų paieškai.

  • „UniCredit“ siūlo perimti „Commerzbank“ už 35 mlrd. eurų: Vokietijos vyriausybė priešinasi

    „UniCredit“ siūlo perimti „Commerzbank“ už 35 mlrd. eurų: Vokietijos vyriausybė priešinasi

    „UniCredit“ žengia oficialų žingsnį

    Italijos bankas „UniCredit“ pateikė oficialų pasiūlymą įsigyti visas Vokietijos „Commerzbank“ akcijas, įgyvendindamas anksčiau skelbtus planus. Bankas jau kontroliuoja beveik 30 proc. „Commerzbank“ akcijų ir siekia iki birželio 16 dienos padidinti savo dalį, o terminas gali būti pratęstas iki liepos 3 dienos.

    Pagrindinis tikslas – peržengti 30 proc. ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles laikoma esminiu slenksčiu. „UniCredit“ už kiekvieną „Commerzbank“ akciją siūlo 0,485 naujos „UniCredit“ akcijos, o toks keitimo santykis „Commerzbank“ akciją įvertina 30,80 euro.

    Sandorio kaina ir rinkos realybė

    Pagal šią formulę „Commerzbank“ vertė siekia beveik 35 mlrd. eurų, o pasiūlyme numatyta apie 4 proc. premija, lyginant su kovo 13 dienos uždarymo kaina. Vis dėlto rinkoje „Commerzbank“ akcijos tuo metu kainavo apie 35 eurus, todėl daliai investuotojų pasiūlymas gali pasirodyti nepakankamai patrauklus.

    Vokietijos žiniasklaidos cituojami vertinimai rodo, kad pats „UniCredit“ neskuba žadėti greito kontrolinio paketo Frankfurte. Tai reikštų, kad artimiausiu metu labiau tikėtina kova dėl įtakos ir strateginės krypties, o ne skubus visiškas perėmimas.

    Berlynas akcijų parduoti neketina

    Vokietijos vyriausybė, kuri pasaulinės finansų krizės metu „Commerzbank“ rėmė milijardais eurų, tebėra reikšminga akcininkė ir valdo kiek daugiau nei 12 proc. akcijų. Berlynas viešai laikosi pozicijos, kad šio paketo parduoti neplanuoja, ir pabrėžia siekį išlaikyti stiprų bei nepriklausomą banką.

    Ši laikysena komplikuoja „UniCredit“ planus ir didina politinės rizikos faktorių, nes bankininkystė Vokietijoje laikoma strategiškai jautria sritimi. Pastaraisiais mėnesiais Vokietijos pusėje skambėjo argumentai, jog perėmimas būtų pernelyg agresyvus, o sandoris galėtų susilaukti griežtesnio politinio ir reguliacinio vertinimo.

    „Mes pasisakome už stiprų ir nepriklausomą Commerzbank“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovai.

    Restruktūrizavimo planas ir darbo vietos

    „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis yra pristatęs restruktūrizavimo scenarijų, jei perėmimas įvyktų. Jame numatyta galimybė Vokietijoje atsisakyti maždaug 7 000 pilno etato darbo vietų, o tai neišvengiamai kelia įtampą su „Commerzbank“ darbuotojų atstovais ir profsąjungomis.

    „UniCredit“ argumentuoja, kad sujungimas sustiprintų pozicijas mažmeninėje bankininkystėje ir paslaugose smulkiam bei vidutiniam verslui. Italijos bankas Vokietijoje jau veikia per „HypoVereinsbank“, todėl integracija teoriškai galėtų duoti masto ekonomijos efektą, tačiau socialinė kaina išlieka vienu jautriausių klausimų.

    Kas svarbu regionui, įskaitant mBank

    „Commerzbank“ yra vienas didžiausių privačių bankų Vokietijoje ir reikšmingas žaidėjas regiono finansų sistemoje. Papildomą dėmesį kelia tai, kad „Commerzbank“ yra pagrindinė Lenkijos „mBank“ akcininkė, valdanti apie 69 proc. akcijų.

    Dėl šios priežasties bet kokie pokyčiai „Commerzbank“ akcininkų struktūroje gali turėti platesnį poveikį – nuo strateginių prioritetų iki kapitalo ir rizikos valdymo sprendimų. Artimiausios savaitės parodys, ar „UniCredit“ pavyks pritraukti daugiau akcininkų, nepaisant Berlyno pasipriešinimo ir rinkos kainos skirtumo.