CP v2

Tag: UniCredit

  • „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    Vokietijos bankas „Commerzbank“ pranešė planuojantis atsisakyti dar 3 000 darbo vietų ir kartu smarkiai kelti pelno tikslus. Banko pertvarka įvardijama kaip tiesioginis atsakas į Italijos grupės „UniCredit“ siekį perimti kontrolę.

    Frankfurte įsikūręs kreditorius teigia, kad iki 2030 metų pajamos turėtų augti iki 16,8 mlrd. eurų, o grynasis pelnas pasiekti 5,9 mlrd. eurų. Tokiais skaičiais bankas bando įtikinti rinką, kad gali didinti vertę savarankiškai, be perėmimo.

    „Mūsų nauji tikslai atspindi ambicingą ir kartu patikimą augimą, o bet kokia alternatyva turi būti lyginama su tuo“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Numatomi atleidimai paliestų apie 8 proc. iš maždaug 38 000 banko darbuotojų. Pertvarkos kaštus „Commerzbank“ vertina apie 450 mln. eurų, o didesnį efektyvumą tikisi pasiekti ir plačiau taikydama dirbtinį intelektą procesų automatizavimui.

    „UniCredit“ šią savaitę pateikė oficialų savanorišką akcijų mainų pasiūlymą visoms „Commerzbank“ akcijoms. Pasiūlymu Vokietijos bankas įvertintas kiek mažiau nei 35 mlrd. eurų.

    „UniCredit“ į „Commerzbank“ dairėsi jau kurį laiką: 2024 metais įsigijo didelį akcijų paketą iš Vokietijos valstybės, o vėliau jį didino pirkdama rinkoje. Pasiekus ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles įpareigoja teikti formalų pasiūlymą, italų bankas tai ir padarė.

    Šiuo metu „UniCredit“ tiesiogiai valdo apie 26 proc. „Commerzbank“ akcijų, dar apie 4 proc. kontroliuojama per išvestines priemones. Situacija sukėlė nerimą tiek Frankfurte, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ yra antras pagal dydį privatus Vokietijos bankas ir svarbus finansavimo šaltinis šalies smulkiajam bei vidutiniam verslui.

    „Commerzbank“ teigia, kad perėmimas nėra būtinas, o „UniCredit“ planus vadina nepakankamai apibrėžtais ir keliančiais reikšmingų įgyvendinimo rizikų. Vis dėlto bankas palieka erdvės deryboms, jei akcininkams būtų pasiūlyta patraukli priemoka, o svarbiausi strategijos elementai būtų išsaugoti.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai rėmė „Commerzbank“ poziciją, pabrėždamas, kad šaliai reikia stiprių bankų, tačiau ne kiekvienas perėmimas yra pageidautinas. Žiniasklaidoje taip pat svarstoma, ar federalinė valdžia galėtų didinti savo dalį „Commerzbank“, kur dabar valdo apie 12 proc. akcijų.

    Bankas primena, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno ir tai buvo geriausias ketvirčio rezultatas nuo 2011 metų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kad pertvarka ir griežtesni tikslai gali būti alternatyva perėmimui.

  • Lenkijos įmonėms atsiveria eksporto langas: kodėl bankų parama gali nulemti, kas laimės

    Lenkijos įmonės vis aktyviau ieško augimo užsienyje, o dabartiniai geopolitiniai ir prekybos pokyčiai Europoje atveria naujų galimybių eksportuotojams. Vis dėlto, norint greitai pasinaudoti atsirandančiomis nišomis, dažnai prireikia ne tik pardavimų, bet ir tvirto finansinio „užnugario“.

    Europos tiekimo grandinės pastaraisiais metais tampa trumpesnės, o gamyba ir pirkimai dažniau perkeliami arčiau galutinių rinkų. Tai stiprina regioninių tiekėjų pozicijas ir didina spaudimą įmonėms užsitikrinti patikimus atsiskaitymus, apyvartinį kapitalą ir rizikų valdymą, ypač dirbant su naujais užsienio partneriais.

    Eksporto galimybėms reikia greičio

    Europos ekonomikos kongrese kalbėjęs „UniCredit“ stebėtojų tarybos pirmininkas Wojciechas Sobieraj pabrėžė, kad įmonėms svarbiausia yra ne „mechanika“, kaip tiksliai įplaukia pinigai ar kokiu instrumentu kredituojama tarptautinė veikla. Jo teigimu, didžiausią vertę dabar kuria gebėjimas greitai susirasti klientų ir užimti atsiveriančias rinkos nišas.

    „Įmonės neturėtų dabar susitelkti į tai, kaip tiksliai atsiskaito kontrahentas ar kaip finansuoti tarptautinę veiklą, jos turėtų koncentruotis į tai, kaip pasinaudoti atsiradusiomis verslo progomis“, – sakė Wojciechas Sobieraj.

    Tokio „greičio“ poreikis ypač išryškėja, kai tenka vienu metu derėtis dėl naujų sutarčių, didinti gamybos apimtis ir prisiimti ilgesnius atsiskaitymo terminus. Praktikoje tai reiškia didesnį apyvartinio kapitalo poreikį, didesnę valiutų svyravimo riziką ir būtinybę drausti ar kitaip valdyti neapmokėjimo riziką.

    Kur bankai gali suteikti pranašumą

    Anot W. Sobieraj, bankų vaidmuo tarptautinėje plėtroje yra padėti įmonėms sutelkti dėmesį į pardavimus ir santykių kūrimą, o finansinius procesus padaryti kuo paprastesnius. Tam svarbūs ne tik kreditai, bet ir atsiskaitymų infrastruktūra, prekybos finansavimas, garantijos bei konsultacijos, kaip saugiau dirbti su naujais kontrahentais.

    „UniCredit“ atstovas taip pat akcentavo modelį, kai klientui banke priskiriamas vienas aiškus kontaktinis asmuo, koordinuojantis sprendimus skirtingose šalyse. Tokia schema gali sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką, kai įmonė pradeda veiklą naujoje rinkoje ar plečia tiekimo grandinę keliose valstybėse iš karto.

    Skaitmenizacija ir DI keičia bankininkystę

    Bankai vis dažniau derina tradicinę bankininkystę su fintech sprendimams būdingomis skaitmeninėmis paslaugomis. Tai apima greitesnį dokumentų tvarkymą, automatizuotą rizikos vertinimą, patogesnį sąskaitų ir mokėjimų administravimą bei sprendimus, kuriuose vis dažniau pasitelkiamas DI.

    W. Sobieraj teigimu, skirtis tarp „banko“ ir „fintecho“ labiausiai išlieka pačių bankininkų mąstyme, o klientų lūkesčiai vis labiau suvienodėja. Įmonės nori, kad paslaugos būtų greitos, aiškios ir patikimos, nepriklausomai nuo to, kas jas teikia.

    Šiame kontekste konkurencinis pranašumas tenka toms finansų institucijoms, kurios gali pasiūlyti ir tarptautinį tinklą, ir paprastą kasdienę skaitmeninę patirtį. Eksportuojančioms įmonėms tai gali reikšti mažiau „trinties“ pradedant dirbti naujose rinkose ir daugiau laiko skirti klientų paieškai.

  • „UniCredit“ siūlo perimti „Commerzbank“ už 35 mlrd. eurų: Vokietijos vyriausybė priešinasi

    „UniCredit“ siūlo perimti „Commerzbank“ už 35 mlrd. eurų: Vokietijos vyriausybė priešinasi

    „UniCredit“ žengia oficialų žingsnį

    Italijos bankas „UniCredit“ pateikė oficialų pasiūlymą įsigyti visas Vokietijos „Commerzbank“ akcijas, įgyvendindamas anksčiau skelbtus planus. Bankas jau kontroliuoja beveik 30 proc. „Commerzbank“ akcijų ir siekia iki birželio 16 dienos padidinti savo dalį, o terminas gali būti pratęstas iki liepos 3 dienos.

    Pagrindinis tikslas – peržengti 30 proc. ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles laikoma esminiu slenksčiu. „UniCredit“ už kiekvieną „Commerzbank“ akciją siūlo 0,485 naujos „UniCredit“ akcijos, o toks keitimo santykis „Commerzbank“ akciją įvertina 30,80 euro.

    Sandorio kaina ir rinkos realybė

    Pagal šią formulę „Commerzbank“ vertė siekia beveik 35 mlrd. eurų, o pasiūlyme numatyta apie 4 proc. premija, lyginant su kovo 13 dienos uždarymo kaina. Vis dėlto rinkoje „Commerzbank“ akcijos tuo metu kainavo apie 35 eurus, todėl daliai investuotojų pasiūlymas gali pasirodyti nepakankamai patrauklus.

    Vokietijos žiniasklaidos cituojami vertinimai rodo, kad pats „UniCredit“ neskuba žadėti greito kontrolinio paketo Frankfurte. Tai reikštų, kad artimiausiu metu labiau tikėtina kova dėl įtakos ir strateginės krypties, o ne skubus visiškas perėmimas.

    Berlynas akcijų parduoti neketina

    Vokietijos vyriausybė, kuri pasaulinės finansų krizės metu „Commerzbank“ rėmė milijardais eurų, tebėra reikšminga akcininkė ir valdo kiek daugiau nei 12 proc. akcijų. Berlynas viešai laikosi pozicijos, kad šio paketo parduoti neplanuoja, ir pabrėžia siekį išlaikyti stiprų bei nepriklausomą banką.

    Ši laikysena komplikuoja „UniCredit“ planus ir didina politinės rizikos faktorių, nes bankininkystė Vokietijoje laikoma strategiškai jautria sritimi. Pastaraisiais mėnesiais Vokietijos pusėje skambėjo argumentai, jog perėmimas būtų pernelyg agresyvus, o sandoris galėtų susilaukti griežtesnio politinio ir reguliacinio vertinimo.

    „Mes pasisakome už stiprų ir nepriklausomą Commerzbank“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovai.

    Restruktūrizavimo planas ir darbo vietos

    „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis yra pristatęs restruktūrizavimo scenarijų, jei perėmimas įvyktų. Jame numatyta galimybė Vokietijoje atsisakyti maždaug 7 000 pilno etato darbo vietų, o tai neišvengiamai kelia įtampą su „Commerzbank“ darbuotojų atstovais ir profsąjungomis.

    „UniCredit“ argumentuoja, kad sujungimas sustiprintų pozicijas mažmeninėje bankininkystėje ir paslaugose smulkiam bei vidutiniam verslui. Italijos bankas Vokietijoje jau veikia per „HypoVereinsbank“, todėl integracija teoriškai galėtų duoti masto ekonomijos efektą, tačiau socialinė kaina išlieka vienu jautriausių klausimų.

    Kas svarbu regionui, įskaitant mBank

    „Commerzbank“ yra vienas didžiausių privačių bankų Vokietijoje ir reikšmingas žaidėjas regiono finansų sistemoje. Papildomą dėmesį kelia tai, kad „Commerzbank“ yra pagrindinė Lenkijos „mBank“ akcininkė, valdanti apie 69 proc. akcijų.

    Dėl šios priežasties bet kokie pokyčiai „Commerzbank“ akcininkų struktūroje gali turėti platesnį poveikį – nuo strateginių prioritetų iki kapitalo ir rizikos valdymo sprendimų. Artimiausios savaitės parodys, ar „UniCredit“ pavyks pritraukti daugiau akcininkų, nepaisant Berlyno pasipriešinimo ir rinkos kainos skirtumo.

  • Europos bankų pelnų šokas: „HSBC“ smukimas ir „UniCredit“ šuolis siunčia aiškų signalą

    Europos bankų pelnų šokas: „HSBC“ smukimas ir „UniCredit“ šuolis siunčia aiškų signalą

    Europos bankų sektorius 2026 metų pirmąjį ketvirtį pateikė nevienareikšmius rezultatus: „HSBC“ pelnai traukėsi, o Italijos „UniCredit“ pranoko lūkesčius ir pagerino visų metų prognozes. Investuotojai šiuos skaičius vertina geopolitinės įtampos, karo rizikų ir užsitęsusių aukštų palūkanų fone.

    Didžiausias Europoje pagal turto apimtį bankas „HSBC“ pranešė, kad pelnas prieš mokesčius sumažėjo 1,1 proc. iki maždaug 8,0 mlrd. eurų. Rezultatas buvo silpnesnis, nei tikėjosi rinka, o pagrindine priežastimi įvardyti išaugę atidėjiniai blogoms paskoloms.

    „HSBC“ kredito nuostolių atidėjiniai pasiekė apie 1,1 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 750 mln. eurų prieš metus. Bankas siejo tai su padidėjusia rizika dėl karo Irane ir platesnio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, kuris gali paveikti verslo atsiskaitymus bei skolininkų mokumą.

    „Kredito atidėjiniai šį ketvirtį užgožė kitus pasiekimus, o akcijų supirkimo programos pauzė daliai investuotojų tapo papildomu nusivylimu“, – sakė „Interactive Investor“ rinkų vadovas Richardas Hunteris.

    Vis dėlto „HSBC“ pabrėžė, kad Azijos turto valdymo kryptis išlieka atspari. Turto valdymo padalinio komisinių pajamos augo 18 proc. iki maždaug 2,3 mlrd. eurų, o naujų klientų pinigų įplaukos siekė apie 33,3 mlrd. eurų, rodydamos, kad turtingų klientų segmentas išlieka aktyvus.

    Priešingu poliumi tapo „UniCredit“, kuri pradėjo metus stipriai: banko grynasis pelnas augo daugiau nei 16 proc. iki 3,2 mlrd. eurų. Šis rezultatas viršijo analitikų prognozes ir leido bankui pakelti 2026 metų gaires.

    „UniCredit“ pajamos per ketvirtį didėjo 5 proc. iki 6,9 mlrd. eurų, o grynosios pajamos siekė 6,7 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad neigiamus veiksnius, susijusius su palūkanų normomis, paskolų nuostoliais ir Rusija, padėjo kompensuoti diversifikuotas verslo modelis.

    Po rezultatų „UniCredit“ pagerino visų 2026 metų grynojo pelno prognozę iki ne mažiau kaip 11 mlrd. eurų. Tai stiprina banko pozicijas tarp efektyviausiai valdomų didžiųjų Europos skolintojų, ypač tuo metu, kai rinka jautriai reaguoja į rizikos kainodarą.

    Platesniame sektoriaus kontekste svarbu ir tai, kad kiti stambūs bankai, įskaitant „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS, anksčiau pranešė apie pelnų augimą. Tai signalizuoja, kad Europos bankai apskritai dar išlaiko atsparumą, nors atskirų institucijų rezultatai vis labiau priklauso nuo geografinių rizikų ir kreditavimo kokybės.

    Ši pelnų skelbimo banga vyksta investuotojams vertinant du pagrindinius scenarijus: ar aukštos palūkanos ilgiau išlaikys bankų palūkanų pajamas, ir ar geopolitinės įtampos nepadidins blogų paskolų bei finansavimo kaštų. Artimiausi ketvirčiai, tikėtina, taps testu, kuris aiškiau parodys, kurių bankų strategijos geriau atlaiko netikrumą.

    Tuo pat metu vartojimo sektoriuje stambi aludarių grupė „AB InBev“ pranešė išlaikanti augimo tempą. Bendrovės pajamos didėjo beveik 6 proc., o alaus pardavimo apimtys augo 1,2 proc., įmonei kainodara ir portfelio perbalansavimu bandant atsverti kai kuriose rinkose juntamą infliacinį spaudimą.

    „AB InBev“ išskyrė ir sparčiau augančias kategorijas: nealkoholinio alaus pajamos augo 27 proc., o produktų krypties „Beyond Beer“ pajamos didėjo 37 proc. Tai rodo, kad didieji vartojimo prekių gamintojai vis aktyviau remiasi diversifikacija ir skaitmeniniais kanalais, siekdami stabilizuoti paklausą.

  • „UniCredit“ vadovas netikėtai prabilo apie „Commerzbank“: perimti kontrolę – ne planas?

    „UniCredit“ vadovas netikėtai prabilo apie „Commerzbank“: perimti kontrolę – ne planas?

    Italijos banko „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis pareiškė, kad visiškas Vokietijos „Commerzbank“ kontrolės perėmimas šiuo metu nėra tikėtinas scenarijus. Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai „UniCredit“ pradeda pasiūlymą didinti savo dalį Vokietijos banke.

    „UniCredit“ siekia padidinti turimą „Commerzbank“ akcijų paketą iki daugiau nei 30 proc., nes tai laikoma svarbia riba, nuo kurios sugriežtėja reguliaciniai reikalavimai ir atsiveria daugiau strateginių pasirinkimų. Bankas jau yra sukaupęs apie 28 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą.

    „Jei kada nors pasiektume kontrolę, nors tai dabar nėra tikėtinas scenarijus, aiškiai žinome, ką darytume, o grąža būtų labai palanki akcininkams“, – sakė Andrea Orcelis.

    Pasak jo, „UniCredit“ šiuo metu labiausiai koncentruojasi į veiklos rezultatus ir į tai, kaip į pasiūlymą reaguos „Commerzbank“ akcininkai. Bankas pasiūlymą suformavo kaip akcijų mainus, o tam pritarė ir „UniCredit“ akcininkai, sutikę su naujų akcijų emisija.

    Interviu pasirodė po to, kai „UniCredit“ paskelbė stiprius pirmojo ketvirčio rezultatus. Banko grynasis pelnas išaugo iki 3,2 mlrd. eurų, tai yra 16,1 proc. daugiau nei prieš metus ir viršijo analitikų prognozes.

    „UniCredit“ vadovas teigė, kad net ir neįgijus kontrolės, didesnė nei 30 proc., bet nekontroliuojanti dalis, bankui galėtų duoti išskirtinę finansinę grąžą. Jo teigimu, toks scenarijus sustiprintų „UniCredit“ rezultatus, o kartu leistų išlaikyti rizikų valdymo apsaugas.

    Vokietijoje – atviras pasipriešinimas

    „UniCredit“ planai Vokietijoje sulaukė skeptiškų reakcijų. „Commerzbank“ vadovybė viešai perspėjo, kad perėmimas galėtų išbalansuoti banko veiklos modelį ir neva nesiūlo akcininkams aiškios papildomos vertės.

    „Tai planas, kuris išardytų banką taip, kaip jis šiandien aptarnauja klientus, o akcininkams nesuteiktų jokios priemokos“, – sakė „Commerzbank“ vadovo pavaduotojas Michaelis Kotzbaueris.

    Platesniame kontekste šis ginčas atspindi seną Europos finansų rinkų problemą: bankų sektoriaus fragmentaciją ir skirtingų šalių politinį jautrumą dideliems tarpvalstybiniams sandoriams. Diskusijos dėl bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos stiprinimo dažnėja, o rinkos dalyviai vis dažniau kelia klausimą, ar Europa gali konkuruoti globaliai be didesnės finansų konsolidacijos.