Kalifornijos Siera Nevados aukštikalnių ežeruose dirbtinai įveisti upėtakiai pakeitė ne tik povandeninę gyvybę, bet ir paukščių bendrijas pakrantėse. Tyrėjai nustatė, kad ežeruose su plėšriomis žuvimis paukščių buvo maždaug penktadaliu mažiau nei panašiuose vandens telkiniuose, kur žuvų natūraliai nėra.
Mokslininkai stebėjo 39 aukštikalnių ežerus dviejuose nacionaliniuose parkuose, kurių dauguma yra aukščiau nei 3 000 metrų virš jūros lygio. Lyginant ežerus, į kuriuos anksčiau buvo įžuvinta, su natūraliai bežuviais vandens telkiniais, išryškėjo aiškus skirtumas maisto grandinėje, kurio pasekmes jaučia ir paukščiai.
Kaip upėtakiai pakeičia maisto grandinę
Paukščių apskaitos buvo atliekamos per tris vasaros sezonus 2014, 2015 ir 2020 metais. Kiekvienoje vietoje tyrėjai 10 minučių fiksuodavo visus pakrantėje pamatytus ar išgirstus paukščius, kad būtų galima palyginti skirtingus ežerus.
Vidutiniškai ežeruose su upėtakiais buvo registruojama apie 5,15 paukščio vienam stebėjimo taškui, o ežeruose be žuvų apie 6,48. Tai atitinka maždaug 20 proc. mažesnį paukščių gausumą ten, kur įsitvirtinusi plėšri žuvis.
Tyrėjai aiškina, kad pagrindinis mechanizmas susijęs su vabzdžiais, ypač tais, kurie dalį gyvenimo praleidžia vandenyje, o vėliau masiškai išskrenda į orą. Ežeruose be žuvų tokių vabzdžių, pavyzdžiui, dieninių muselių, būna gerokai daugiau, todėl paukščiai turi patikimesnį ir gausesnį maisto šaltinį.
Kur labiausiai pasimatė atsigavimas
Ryškiausi pokyčiai fiksuoti viename ežere, kuriame nuo 2016 metų pradėta kryptingai šalinti upėtakius. Iki 2020 metų žuvų gausa ten buvo smarkiai sumažėjusi, o ežeras ėmė įgyti bežuvio vandens telkinio bruožų.
Kartu su vabzdžių sugrįžimu augo ir paukščių skaičius. Tyrėjų vertinimu, po upėtakių šalinimo paukščių gausa šiame ežere padidėjo iki 2 kartų ir priartėjo prie gretimo ežero, kuriame žuvų niekada nebuvo.
Be to, po žuvų sumažinimo buvo užfiksuotos ir anksčiau tame ežere nepastebėtos rūšys. Tai leidžia manyti, kad net ir nedidelio masto priemonės, kai jos taikomos nuosekliai, gali gana greitai atkurti sutrikdytas aukštikalnių ekosistemų grandis.
Kodėl tai svarbu saugomoms teritorijoms
Aukštikalnių ežerai dažnai yra jautrios, izoliuotos sistemos, todėl invazinių ar dirbtinai įveistų plėšrūnų poveikis jose gali būti neproporcingai didelis. Šis atvejis rodo, kad žuvų įveisimas dėl rekreacinės žūklės gali turėti platesnių pasekmių, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.
Tyrimo išvados aktualios nacionalinių parkų valdymui, kai tenka derinti lankytojų interesus ir biologinės įvairovės apsaugą. Paukščių, varliagyvių ir vandens vabzdžių reakcija gali tapti aiškiu indikatoriumi, ar pasirinkta ežerų tvarkymo kryptis iš tiesų grąžina natūralią pusiausvyrą.