CP v2

Tag: UV spinduliai

  • Blogiausia vasaros klaida plaukams: pasekmės greitos, o taisyti tenka mėnesius

    Blogiausia vasaros klaida plaukams: pasekmės greitos, o taisyti tenka mėnesius

    Vasarą plaukai dažnai praranda blizgesį ir ima lūžinėti ne dėl „blogų genų“, o dėl kasdienių įpročių. Kaitra, intensyvi saulė ir dažnas maudymasis sudaro sąlygas, kai plauko paviršius greičiau išsausėja, o spalva gali pastebimai pablukti.

    Dermatologai ir trichologai pabrėžia, kad UV spinduliai veikia ne tik odą, bet ir plauko stiebą. UVB gali ardyti plauko baltymus, o UVA siejamas su pigmento irimu, todėl ypač nukenčia dažyti ar šviesinti plaukai, kurių apsauginis sluoksnis jau būna silpnesnis.

    Kas labiausiai kenkia vasarą

    Didžiausia klaida – ilgas buvimas saulėje neapsaugant plaukų ir galvos odos. Plauko žvyneliai atsiveria, greičiau prarandama drėgmė, o sruogos tampa šiurkščios, matinės ir lengviau skilinėja, ypač jei kartu naudojamos karštos formavimo priemonės.

    Ne mažiau žalos gali pridėti jūros druska ir baseinų chloras. Druska sausina, o chloruotas vanduo gali keisti plauko paviršiaus savybes ir stiprinti šviesintų plaukų trapumą, todėl po maudynių plaukai dažnai ima veltis, sunkiau šukuojasi.

    Kaip apsaugoti plaukus ir spalvą

    Praktiškiausia apsauga – galvos apdangalas ir įprotis po maudynių kuo greičiau nuskalauti plaukus gėlu vandeniu. Tai sumažina druskos ar chloro kontaktą su plauko stiebu ir padeda išvengti situacijos, kai pažeidimai kaupiasi nepastebimai visą sezoną.

    Kasdienėje rutinoje verta rinktis švelnesnį plovimą ir kondicionierių, o 1–2 kartus per savaitę – drėkinančią arba baltyminę kaukę pagal plaukų būklę. Jei plaukai dažyti, spalvos stabilumui padeda priemonės, skirtos dažytiems plaukams, o karštį geriausia riboti iki minimumo.

    Ką dažnai pamirštame

    Vasarą itin svarbi ir galvos oda, nes nudegimai ar sudirginimas gali sustiprinti pleiskanojimą ir diskomfortą. Jei sklastymas ar viršugalvis greitai parausta, verta naudoti galvos odai skirtą apsaugą nuo saulės arba rinktis kepurę, ypač ilgesnių išvykų metu.

    Specialistai primena, kad plaukų būklę veikia ir bendra hidratacija bei mityba, tačiau vien „vitaminų kursas“ neatsvers UV, druskos ir chloro žalos. Jei slinkimas staiga sustiprėja ar atsiranda ryškus lūžinėjimas, prasminga pasitarti su gydytoju dermatologu.

  • Ar SPF kremas atima vitaminą D? Gydytoja paaiškino, kada saulė nepadeda, o kenkia

    Artėjant vasarai, daugelis klausia, ar kasdien naudojamas SPF kremas gali „atimti“ saulės naudą ir sutrikdyti vitamino D gamybą. Gydytojai pabrėžia, kad teoriškai apsauga nuo saulės mažina UVB spindulių patekimą į odą, tačiau realiame gyvenime situacija dažniausiai kitokia.

    Kaip gaminasi vitaminas D

    Vitaminas D odoje susidaro veikiant UVB spinduliams: viršutiniuose odos sluoksniuose esanti medžiaga 7-dehidrocholesterolis sugeria UVB ir pradeda virtinių reakcijų grandinę. Iš pradžių susidaro previtaminas D, vėliau vitaminas D3 (cholekalciferolis), kuris aktyvinamas kepenyse ir inkstuose.

    Svarbu tai, kad vitaminas D negaminamas be galo. Kai UVB poveikio per daug, dalis pirmtakų virsta neaktyviais junginiais, todėl principas „kuo ilgiau saulėje, tuo daugiau vitamino D“ neveikia, o nudegimų ir odos pažaidos rizika tik didėja.

    Ar SPF tikrai blokuoja vitaminą D?

    Laboratorinėmis, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, kai priemonė užtepama labai storu ir tolygiu sluoksniu, vitamino D sintezė odoje gali smarkiai sumažėti. Taip yra todėl, kad SPF skaičius iš esmės rodo, kiek kartų sumažėja odą paraudinti galintis UVB poveikis.

    „Laboratorijoje, kai apsauginė priemonė tepama idealiu, storu sluoksniu, vitamino D sintezė gali būti beveik visiškai nuslopinta“, – aiškina medikė.

    Vis dėlto kasdienybėje dauguma žmonių užtepa per mažą kiekį, netolygiai, ne ant visų atvirų vietų ir ne visada pakartoja apsaugą. Dėl to dalis UVB vis tiek pasiekia epidermį, o kliniškai reikšmingas vitamino D sumažėjimas daugeliui sveikų žmonių paprastai nebūna tikėtinas.

    Kiek kremo reikia iš tikrųjų

    SPF testavimas atliekamas tepant maždaug 2 miligramus priemonės vienam kvadratiniam centimetrui odos. Tokia norma realiame gyvenime beveik nepasiekiama, todėl faktinė apsauga dažnai būna mažesnė, nei rodo etiketė.

    Skaičiuojama, kad suaugusiajam, norint priartėti prie deklaruojamo lygio, visam kūnui vienu tepimu gali prireikti apie 30–40 mililitrų priemonės. Praktikoje tai reiškia, kad net naudojant SPF, saulės spindulių poveikis vis tiek išlieka, ypač jei lauke praleidžiama daug laiko.

    Gydytojai primena, kad ultravioletas svarbus ne vien dėl vitamino D: jis siejamas su nudegimais, fotosenėjimu, DNR pažaida ir didesne odos vėžio rizika. Todėl SPF priemonės laikomos viena efektyviausių kasdienių priemonių odai saugoti, o vitamino D klausimą dažniau siūloma spręsti mityba, papildais ir, jei reikia, kraujo tyrimais.

  • Vasarą plaukai gali virsti šiaudais: dermatologai įspėja, ko nebedaryti ir kas tikrai padeda

    Vasarą plaukai dažnai tampa sausesni, šiurkštesni ir labiau lūžinėja, o viena pagrindinių priežasčių – ultravioletinių spindulių poveikis. Specialistai pabrėžia, kad saulė veikia ne tik odą, bet ir plauko paviršių bei jo vidinę struktūrą, todėl pokyčiai pasimato greitai.

    Ilgai būnant saulėje pažeidžiama plauko kutikulė, kuri saugo vidinius sluoksnius. Kai ši apsauginė danga išsiklaipo ar suskyla, plaukai pradeda šiauštis, praranda blizgesį, lengviau veliasi ir ima priminti šiaudus.

    Ne mažiau svarbu tai, kad UV spinduliai, ypač kartu su karščiu, vėju ir druskingu ar chloruotu vandeniu, didina plauko trapumą. Dėl to dažnėja lūžinėjimas, o galiukai ima skilinėti, net jei anksčiau ši problema nekamavo.

    Kas labiausiai rizikuoja vasarą

    Didžiausią riziką patiria ploni, šviesūs ir dažyti plaukai, nes juose paprastai yra mažiau pigmento, kuris natūraliai sugeria dalį spinduliuotės. Pašviesinti ar chemiškai apdoroti plaukai taip pat tampa porėtesni, todėl greičiau netenka drėgmės.

    Tamsesni ir storesni plaukai dažnai būna atsparesni, tačiau tai nereiškia, kad jie apsaugoti. Ilgalaikis UV poveikis vis tiek silpnina plauko baltyminę struktūrą, todėl problemos gali pasireikšti vėliau, pavyzdžiui, grįžus iš atostogų.

    Dar viena dažnai pamirštama sritis – galvos oda, ypač viršugalvis ir sklastymo linija. Jei oda nudega, gali atsirasti sudirgimas, pleiskanojimas, o jautresniems žmonėms tai trumpam padidina ir plaukų slinkimą.

    Kas iš tiesų padeda apsaugoti plaukus

    Vasarą verta supaprastinti rutiną ir sumažinti papildomą žalą: rečiau naudoti tiesintuvą, garbanojimo žnyples, aukštą džiovintuvo temperatūrą. Kuo mažiau termiškai ir chemiškai alinamas plaukas, tuo lengviau jam atlaikyti saulės poveikį.

    Kasdienėje priežiūroje svarbiausia drėkinimas ir lipidų atkūrimas, todėl naudingi kondicionieriai ir kaukės, kurios sumažina porėtumą. Jei plaukai linkę sausėti, praverčia keli lašai aliejaus per ilgį, kad susidarytų apsauginė plėvelė ir mažiau garuotų drėgmė.

    Praktiškas sprendimas – plaukams skirti produktai su UV filtrais, ypač jei daug laiko praleidžiate lauke ar prie vandens. Jie veikia kaip papildomas barjeras, todėl plaukas mažiau išsausėja, o dažytų plaukų spalva lėčiau blunka.

    Dažna klaida prie vandens ir saulėje

    Prie jūros ar baseino plaukus labiausiai alina kelių veiksnių derinys: saulė, vėjas ir druska arba chloras. Jei įmanoma, po maudynių verta bent nuskalauti plaukus gėlu vandeniu ir netrinti jų rankšluosčiu, o švelniai nusausinti.

    Ilgai būnant lauke taip pat svarbu galvos odos apsauga, ypač jei plaukai reti arba sklastymas ryškus. Tam tinka galvos apdangalas arba purškiamas apsauginis kremas su SPF 30 ar didesniu, pritaikytas naudoti ant odos.

    „Saulė veikia ne tik odą: ji ardo plauko paviršių ir ilgainiui didina lūžinėjimą bei sausumą, ypač dažytuose ar pašviesintuose plaukuose“, – sako dermatologai.

    Jei po vasaros pastebite, kad plaukai lūžinėja kuokštais, o galvos oda nuolat sudirgusi, verta pasikonsultuoti su dermatologu. Kartais po stipraus UV poveikio prireikia ne tik kosmetinės priežiūros, bet ir tikslingo galvos odos gydymo.