Tag: Uzbekistanas

  • Uzbekistanas COP31 siūlo bendrą klimato planą Centrinei Azijai: įspėjimai ir finansavimas

    Uzbekistanas COP31 siūlo bendrą klimato planą Centrinei Azijai: įspėjimai ir finansavimas

    Uzbekistanas per COP31 Jungtinių Tautų klimato konferenciją Turkijos Antalijoje pasiūlė naują regioninio bendradarbiavimo modelį Centrinei Azijai. Šalies prezidentas Šavkatas Mirzijojevas ragina kurti bendras ankstyvojo perspėjimo sistemas, diegti žaliąsias technologijas ir ieškoti naujų finansavimo mechanizmų.

    Kaip skelbia „Euronews“, pasiūlytas trijų dalių „Klimato integracijos modelis“ turėtų padėti koordinuoti atsaką į tirpstančius ledynus, vandens trūkumą ir vis dažnesnes sausras. Prezidentas pabrėžė, kad nė viena šalis klimato kaitos iššūkių viena pati neišspręs.

    Siūlymai pateikti regione, kuriame didėja spaudimas bendrai naudojamiems vandens ištekliams – jie svarbūs ir žemės ūkiui, ir elektros gamybai. Pasaulio banko vertinimu, per pastaruosius šešis dešimtmečius Centrinės Azijos ledynų plotas sumažėjo maždaug 30 proc., o tai kelia grėsmę ilgalaikiam vandens prieinamumui.

    Uzbekistano planas apima ne tik skubias priemones, bet ir ilgesnio laikotarpio sprendimus: nuo rizikų stebėsenos iki dirvožemio atkūrimo bei finansinių instrumentų pritaikymo regionams, kuriuos veikia užsitęsiančios sausros.

    Trys pasiūlymo kryptys

    Pirmoji plano dalis skirta klimato informacijos dalijimuisi. Uzbekistano prezidentas pasiūlė sukurti regioninę sistemą, kuri leistų keistis duomenimis apie aplinkos rizikas, pasitelkiant Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) paramą.

    Numatoma, kad tokia sistema apimtų ankstyvojo perspėjimo sprendimus stichinėms nelaimėms ir bendrą lėtesnių aplinkos pokyčių stebėseną. Tai, pasak iniciatorių, padėtų šalims geriau prognozuoti rizikas, darančias įtaką bendrai naudojamiems ištekliams.

    Antroji dalis orientuota į technologijas: degradavusių žemių atkūrimą, anglies kaupimą sausringuose regionuose ir kovą su dulkių bei smėlio audromis.

    Taip pat pasiūlyta Uzbekistane kasmet rengiamą Central Asia ECO-EXPO paversti nuolat veikiančia platforma, kuri sujungtų aplinkosauginių technologijų tiekėjus, investuotojus ir regiono institucijas.

    Didesnis dėmesys prisitaikymo finansavimui

    Trečioji pasiūlymo kryptis – klimato kaitos prisitaikymo finansavimas. Prezidentas paragino bendradarbiauti su tarptautiniais plėtros bankais, kad būtų teikiamos lengvatinės dotacijos ir kuriami nauji finansavimo instrumentai, pritaikyti vandens stokos ir užsitęsusių sausrų paveiktiems regionams.

    Mirzijojevas taip pat patvirtino, kad Uzbekistanas 2027 metais perims Tarptautinio Aralo jūros gelbėjimo fondo pirmininkavimą. Ši organizacija vienija Centrinės Azijos valstybes sprendžiant bendrus vandens valdymo ir aplinkosaugos iššūkius.

    Kalbėdamas apie nacionalinius tikslus, Uzbekistano vadovas teigė, kad šalis anksčiau laiko pasiekė ankstesnį tikslą – 35 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, skaičiuojant vienam BVP vienetui.

    Be to, Uzbekistanas siekia, kad 2030 metais 54 proc. šalies elektros būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Pradėta 264,4 mln. eurų programa

    Konferencijos metu taip pat oficialiai pradėta atskira 264,4 mln. eurų vertės programa, skirta padėti Uzbekistanui, Kirgizijai ir Tadžikistanui prisitaikyti prie klimato kaitos.

    Septynerių metų iniciatyva „Climate-Resilient Landscapes in Central Asia“ (CLiCA) Žaliojo klimato fondo buvo patvirtinta 2026 metų spalio 28 dieną, o įgyvendinimą planuojama pradėti 2027 metais.

    Programa apima kelių šaltinių finansavimą: Žaliojo klimato fondo ir Vokietijos plėtros partnerių lėšas, o Europos investicijų bankas įvardijamas kaip galimas papildomas finansavimo partneris.

    Iš planuojamų investicijų 103,7 mln. eurų numatyta Uzbekistanui – projektai būtų skirti pažeistų ekosistemų atkūrimui ir pagalbai kaimo bendruomenėms prisitaikant prie vis sudėtingesnių klimato sąlygų.

    Tarp numatomų priemonių – 18 000 hektarų miško žemių ir 123 000 hektarų ganyklų atkūrimas, taip pat lašelinės drėkinimo sistemos, sausrai atsparių kultūrų diegimas ir geresnė prieiga prie žemės ūkio finansavimo.

    Prognozuojama, kad apie 12 000 ūkininkų gaus klimato konsultavimo paslaugas, o atsparumas klimato rizikoms Uzbekistane turėtų pagerėti maždaug 342 000 žmonių.

    COP31 užkulisiuose Mirzijojevas aptarė klimato finansavimo ir aplinkos atkūrimo klausimus Aralo jūros regione su Žaliojo klimato fondo vykdomąja direktore Mafalda Duarte, o su WMO vadove Celeste Saulo kalbėjo apie orų stebėseną bei dulkių ir smėlio audrų prognozavimą.

    Uzbekistanas ir Turkija taip pat pasirašė aplinkosaugos bendradarbiavimo susitarimą, apimantį prisitaikymą prie klimato kaitos, taršos prevenciją, atliekų tvarkymą ir kovą su dykumėjimu.

  • Kinija didina skrydžių limitus su Uzbekistanu ir Kazachstanu: daugiau reisų ir naujų krypčių

    Kinija didina skrydžių limitus su Uzbekistanu ir Kazachstanu: daugiau reisų ir naujų krypčių

    Kinija susitarė padidinti leistiną savaitinių skrydžių skaičių su Uzbekistanu ir Kazachstanu, o tai turėtų atverti daugiau galimybių tiek verslo, tiek turistinėms kelionėms regione.

    Be to, atskiras Uzbekistano ir Kazachstano susitarimas numato daugiau reisų tarp didžiausių šių šalių miestų ir kitomis kryptimis. Apie naujus sprendimus praneša „Euronews“.

    Susitarimai pasiekti Taškente vykusiame trečiajame Centrinės Azijos ir Kinijos (C5+1) civilinės aviacijos bendradarbiavimo darbo grupės susitikime.

    Nors avialinijos jau mato erdvės plėstis, rinkoje išlieka ir praktinių kliūčių – dalyviai atvirai kalba apie augančias degalų bei oro uostų rinkliavų sąnaudas.

    Skrydžių limitai didinami abiem kryptimis

    Uzbekistanas ir Kinija sutarė pakelti savaitinių skrydžių tarp šalių limitą nuo 100 iki 114.

    Kazachstanas su Kinija pasiekė atskirą susitarimą: leidžiamas savaitinių skrydžių dažnis didinamas nuo 150 iki 180.

    Kartu Kazachstanas išplėtė miestų, į kuriuos vežėjai gali skraidyti, sąrašą – į jį įtraukti Čengdu ir Kašgaras.

    „Oro šilko kelias“ ir ambicijos tapti persėdimo centru

    Naujausi susitarimai siejami su „Oro šilko kelio“ iniciatyva, kurios tikslas – atverti naujus maršrutus ir supaprastinti tarpvalstybinį avialinijų darbą.

    Dar 2024 metų sausį Uzbekistano transporto ministerija ir Kinijos civilinės aviacijos administracija pasirašė susitarimą dėl bendro šios iniciatyvos vystymo.

    Uzbekistanas taip pat išsakė siekį, kad keliautojai iš Kinijos ir kaimyninių Centrinės Azijos šalių, skrendantys į Europą, galėtų patogiai persėsti šalies oro uostuose.

    Prie iniciatyvos 2024 metais prisijungė ir Kirgizija, o 2026 metų balandį Kinijos „Chengdu Airlines“ pradėjo kartą per savaitę vykdomą tiesioginį reisą tarp Kašgaro ir Ošo, naudodama Kinijoje pagamintą C909 lėktuvą.

    Daugiau skrydžių ir pačioje Centrinėje Azijoje

    Taškente pasiekti susitarimai apėmė ir skrydžius tarp pačių Centrinės Azijos valstybių.

    Uzbekistanas ir Kazachstanas sutarė padidinti leidžiamų savaitinių skrydžių skaičių tarp Taškento ir Almato bei Taškento ir Astanos – nuo 42 iki 60 kiekvienu maršrutu.

    Kitose kryptyse tarp abiejų šalių limitas didinamas nuo 14 iki 20 skrydžių per savaitę. Kazachstano civilinės aviacijos komiteto vertinimu, šie pokyčiai turėtų padėti atliepti augančią kelionių paklausą.

    Tuo metu „Vietjet Qazaqstan“ primena, kad regionui svarbios ne tik didžiosios kryptys: įmonė jau yra pradėjusi tiesioginius skrydžius iš Astanos į Biškeką ir Samarkandą bei didinusi jų dažnį, o ateityje mato potencialą ir mažesniuose miestuose.

    Vis dėlto planuojant naujus maršrutus pabrėžiama, kad būtina vertinti kaštus ir paklausą: degalų brangimas bei oro uostų mokesčiai didina regioninių skrydžių savikainą, o mažesniems miestams reguliariems tarptautiniams reisams reikia pakankamo keleivių srauto ir ekonominio aktyvumo.

  • Uzbekistane baigiamas 232 mln. eurų vėjo parkas su baterijomis – pirmasis toks Vidurinėje Azijoje

    Uzbekistane baigiamas 232 mln. eurų vėjo parkas su baterijomis – pirmasis toks Vidurinėje Azijoje

    Vakarų Uzbekistane prie pabaigos artėja 232 mln. eurų vertės vėjo energetikos projektas, kuriame elektros gamyba derinama su didelės talpos baterijų kaupikliais – tai pirmas toks sprendimas Vidurinėje Azijoje.

    Kaip rašo „Euronews“, „Nukus 2“ objekte jau dirba 25 iš 26 vėjo turbinų, o baterijų sistema dar pereina paleidimo ir saugos patikras.

    Tokia kombinacija sprendžia vis aktualesnį klausimą elektros tinklams: vėjo ir saulės gamyba priklauso nuo oro, o vartojimas kinta pagal visai kitą ritmą, todėl reikia priemonių pasiūlai ir paklausai subalansuoti.

    Projektas vystomas Karakalpakstane – autonominėje respublikoje šiaurės vakarų Uzbekistane – ir, pasak projekto vadovybės, pradėjęs veikti visu pajėgumu galėtų patenkinti daugiau nei 300 tūkst. žmonių elektros poreikius.

    Nuo vėjo turbinų iki energijos kaupimo

    „Nukus 2“ projektą įgyvendina Saudo Arabijos energetikos bendrovė ACWA. Objektą sudaro 200 megavatų galios vėjo parkas ir baterijų sistema, galinti sukaupti 100 megavatvalandžių elektros.

    Spalio 26 dieną skelbta, kad statybų pažanga siekė 94,2 proc. Vėjo parkas elektrą pradėjo tiekti dar rugpjūtį, o baterijų paleidimas vyksta etapais, nes keliami papildomi priešgaisrinės ir saugos reikalavimai.

    Pasak projekto direktoriaus Sardorbek Mahmudov, baterijos numatytos trumpalaikei pagalbai, kai vėjo gamyba sumažėja arba vartojimas staigiau padidėja.

    Jo vertinimu, priklausomai nuo paklausos, baterijų sistema galėtų tiekti elektrą maždaug tris–keturias valandas, tačiau reali trukmė priklausys nuo to, kokia galia bus imama iš kaupiklių.

    Projektas taip pat apima 44 kilometrų naują perdavimo liniją ir esamos elektros infrastruktūros atnaujinimą, kad objektas būtų prijungtas prie Uzbekistano nacionalinio tinklo.

    Finansavimas ir 25 metų sutartis

    Projektas įgyvendinamas per vietinę vystotojo įmonę ACWA Beruniy Wind. 2025 metų rugsėjį Azijos plėtros bankas (ADB) ir jo administruojamas fondas pasirašė maždaug 46 mln. eurų paskolų paketą.

    Tarp kitų finansuotojų minimi Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB), Nyderlandų plėtros bankas FMO, „Standard Chartered“ ir Saudo Arabijos EXIM. AIIB atskirai yra patvirtinęs apie 67 mln. eurų finansavimą.

    ADB taip pat suteikė valstybės garantuojamą kredito garantiją, skirtą sumažinti finansinę riziką ir paskatinti konkurenciją konkurso metu.

    Projekto komercinis pagrindas – 25 metų elektros pirkimo sutartis, pasirašyta 2024 metų kovą po konkurso. Pagal ją Uzbekistano tinklo operatorius pirks vėjo parke pagamintą elektrą.

    Darbo vietos ir aplinkosauginiai įsipareigojimai

    Statybos, projekto vadovybės teigimu, suteikė darbo galimybių Karakalpakstane: darbų piko metu projekte dirbo apie 750–800 žmonių, iš jų daugiau nei 400 – vietos darbuotojai ir specialistai.

    Projekto socialinė vadybininkė Tarana Jafarova nurodė, kad darbuotojai buvo samdomi iš netoliese esančių bendruomenių, o numatytos ir procedūros skundams nagrinėti bei kompensacijoms žmonėms, kuriuos paveikė statybos.

    Taip pat atlikti aplinkos vertinimai identifikavo galimą poveikį žemės naudojimui ir laukinei gyvūnijai, todėl numatytos poveikio mažinimo ir stebėsenos priemonės.

    Pasak ADB, visiškai pradėjęs veikti vėjo parkas per metus turėtų pagaminti beveik 728 000 megavatvalandžių elektros. Vystytojas siekia baterijų sistemos paleidimą užbaigti iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

  • Uzbekistanas skelbia rekordinį medvilnės derlių ir kelia 2027 metų derlingumo kartelę

    Uzbekistanas skelbia rekordinį medvilnės derlių ir kelia 2027 metų derlingumo kartelę

    Uzbekistanas pranešė 2026 metais nuėmęs didžiausią medvilnės derlių nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais – daugiau kaip 5 mln. tonų žaliavinės medvilnės.

    Valdžios institucijos skaičiuoja, kad tai maždaug ketvirtadaliu daugiau nei 2025 metų rezultatas, o derlius viršijo ir pradinį 4,5 mln. tonų tikslą, rašo „Euronews“.

    Šalies žemės ūkio ministras Ibrokhimas Abdurakhmonovas teigė, kad pernai derlius siekė apie 4 mln. tonų. Šiemetinius skaičius Uzbekistanas sieja su naujomis medvilnės veislėmis, pakoreguotais auginimo metodais ir spartesne mechanizacija.

    Vyriausybė taip pat nurodo, kad pastaraisiais metais medvilnės pasėlių plotai sumažėjo 38 proc., tačiau vidutinis derlingumas išaugo nuo 2,1 iki 5,6 tonos iš hektaro.

    Nuo rankų darbo – prie technikos

    Pasak Uzbekistano, daugiau kaip 3 000 kombainų šiemet surinko apie 85 proc. viso derliaus, o darbai truko 30–35 dienas.

    Teigiama, kad Džizako ir Syrdarjos regionuose technika nuėmė visą medvilnės derlių.

    Planas daugiau perdirbti šalies viduje

    Didesnė žaliavinės medvilnės gamyba vyksta tuo metu, kai Uzbekistanas plečia vietinį perdirbimą ir siekia daugiau medvilnės paversti siūlais, audiniais bei drabužiais šalies viduje.

    I. Abdurakhmonovas, kalbėdamas su žurnalistais, pabrėžė, kad anksčiau šalis daugiausia eksportuodavo medvilnės pluoštą, o dabar orientuojamasi į didesnę pridėtinę vertę ir vietinę gamybą.

    Šią kryptį, anot Uzbekistano, padeda įgyvendinti vadinamieji medvilnės–tekstilės klasteriai, jungiantieji ūkius, perdirbėjus ir gamintojus.

    Pasaulio bankas nurodo, kad nuo 2023 metų Uzbekistanas turėjo pakankamus pajėgumus visą žaliavinę medvilnę perdirbti į siūlus. Banko vertinimu, tekstilės sektoriuje 2024 metais dirbo apie 600 000 žmonių, kai 2018 metais – 188 000.

    Priverstinio darbo mažinimas ir pajamų lūkesčiai

    Straipsnyje primenama, kad daugelį metų medvilnės skynimui būdavo mobilizuojami mokytojai, studentai ir viešojo sektoriaus darbuotojai. Nuo 2017 metų šalyje pradėtos reformos, skirtos atsisakyti priverstinio darbo ir keisti gamybos praktiką.

    Tarptautinė darbo organizacija 2022 metų kovą paskelbė, kad 2021 metų derliaus nuėmimo metu sisteminis priverstinis ir vaikų darbas buvo panaikintas, o 99 proc. apklaustų rinkėjų dirbo savanoriškai.

    Tą patį mėnesį iniciatyva „Cotton Campaign“ atšaukė raginimą boikotuoti Uzbekistano medvilnę – šį raginimą anksčiau buvo parėmę 331 tarptautinis prekės ženklas ir mažmenininkas.

    Uzbekistano vyriausybė tikisi, kad medvilnės augintojai iš šių metų derliaus bendrai uždirbs 13–14 trln. Uzbekistano sumų grynojo pelno (apie 1 mlrd. eurų), tačiau galutiniai skaičiai dar nėra patvirtinti.

    Didžiausias iššūkis – vanduo

    Vandens naudojimas išlieka viena svarbiausių problemų medvilnės ūkiui sausringame Uzbekistano klimate. Pasaulio banko duomenimis, žemės ūkis sudaro apie 90 proc. šalies vandens suvartojimo.

    Prezidentas Šavkatas Mirzijojevas teigė, kad medvilnės auginimui dabar reikia perpus mažiau vandens nei 1990-aisiais, ir šį pokytį siejo su vandens taupymo technologijomis.

    Ministras aiškino, kad ūkininkai pereina nuo laukų užliejimo prie lašelinės drėkinimo sistemos, kuri, jo vertinimu, galėtų sumažinti vandens naudojimą maždaug 40 proc.

    Taip pat minima sėjomaina, kai medvilnė kaitaliojama su kviečiais, siekiant gerinti dirvožemio būklę, ir ketinimai keisti auginimo metodus druskingesniuose dirvožemiuose bei mažinti trąšų naudojimą.

    2027 metų tikslas: 6,5–7 tonos iš hektaro

    Po rekordinio derliaus Š. Mirzijojevas iškėlė tikslą 2027 metais padidinti šalies vidutinį medvilnės derlingumą nuo 5,6 iki 6,5–7 tonų iš hektaro.

    Planuojamos priemonės apima didesnio derlingumo veisles, žemės ūkio dronus, dirbtinį intelektą ir efektyvesnes drėkinimo sistemas. Kaip šie sprendimai paveiks ūkininkų pajamas ir vandens naudojimą, kol kas neaišku.

  • Pasaulio bankas: skurdo lygis Uzbekistane nuo 2021 metų sumažėjo beveik tris kartus

    Pasaulio bankas: skurdo lygis Uzbekistane nuo 2021 metų sumažėjo beveik tris kartus

    Pasaulio bankas skelbia, kad Uzbekistane per kelerius metus ryškiai sumažėjo skurdo lygis – nuo 17 proc. 2021 metais iki 5,8 proc. 2025 metais.

    Kaip rašo „Euronews“, šalies Užimtumo ir skurdo mažinimo ministerija spaudos konferencijoje pranešė, jog 2026 metų pirmus devynis mėnesius rodiklis dar krito iki 3,6 proc.

    Pasaulio banko vertinimu, 2021–2025 metais apie 3,7 mln. žmonių pakilo virš nacionalinės skurdo ribos. Tuo pat metu pateikiami ir skaičiai pagal tarptautinį matą, taikomą aukštesnių vidutinių pajamų šalims.

    Pagal 8,30 JAV dolerio per dieną vienam žmogui ribą (atsižvelgiant į perkamąją galią), skurdo dalis Uzbekistane per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 38,1 proc. iki 12,4 proc.

    Daugiau darbo ir augę atlyginimai

    Pasaulio bankas pagrindinėmis skurdo mažėjimo priežastimis įvardija augusį užimtumą ir didesnius atlyginimus. Banko Centrinės Azijos padalinio direktorius Najy Benhassine teigė, kad tai buvo svarbiausi pažangos varikliai.

    Vertinime nurodoma, kad 2022–2025 metais fiksuoto 8,4 proc. punkto skurdo sumažėjimo didžiausią dalį – 6,1 proc. punkto – paaiškino atlyginimų augimas. Prie pokyčio prisidėjo ir samdomo darbo plėtra.

    Taip pat pažymima, kad mažai apmokamų darbuotojų realūs atlyginimai, įvertinus infliaciją, augo mažiausiai 11–12 proc. per metus.

    Vis dėlto bankas atkreipė dėmesį į darbo kokybės ir stabilumo problemas: apie 60 proc. skurdžiau gyvenančių vyrų, dirbančių samdomą darbą, dirba neformaliai, o daugiau nei 40 proc. – nereguliariu, laikinu ar sezoniniu pagrindu.

    Auganti vidurinioji klasė ir pažeidžiamumas

    Pasaulio banko vertinimu, viduriniajai klasei priskiriamos Uzbekistano gyventojų dalis padidėjo nuo 37 proc. 2021 metais iki daugiau nei 72 proc. 2025 metais.

    Bankas skiria žemesniąją ir aukštesniąją vidurinę klasę pagal ekonominį saugumą ir riziką vėl nuslysti į skurdą. Aukštesniajai vidurinei klasei priskiriamų namų ūkių dalis per tą patį laikotarpį augo nuo 8 proc. iki 31 proc.

    Kartu pabrėžiama, kad 2025 metais apie 22 proc. šalies gyventojų išliko ekonomiškai pažeidžiami – netekus darbo, susirgus ar patyrus kitą finansinį smūgį, šie namų ūkiai galėtų vėl atsidurti skurde.

    Vertinime išskiriami ir regioniniai skirtumai: 2025 metais sostinėje Taškente pažeidžiamų asmenų dalis siekė 2 proc., o rytų Uzbekistano Andižano regione – 32 proc.

    Priemonės ir likę iššūkiai

    Pasaulio bankas tarp prioritetų nurodo stabilesnio užimtumo plėtrą, ypač moterims ir žmonėms, gyvenantiems už pagrindinių ekonominių centrų ribų. Vertinime teigiama, kad moterys sudaro 92 proc. ekonomiškai neaktyvių suaugusiųjų skurdžiuose ir pažeidžiamuose namų ūkiuose.

    Iš jų 85 proc. kaip pagrindinę nedarbo priežastį įvardija namų ruošos ir priežiūros pareigas. Taip pat pažymimas 35–40 proc. lyčių atlyginimų atotrūkis, siejamas su sektoriais, darbo valandomis, įgūdžiais ir patirtimi.

    Bankas rekomenduoja plėsti prieinamą vaikų priežiūrą, visos dienos mokyklas ir profesinį mokymą, taip pat reformas, kurios gerintų konkurenciją, didintų finansavimo prieinamumą ir skatintų našesnes darbo vietas privačiame sektoriuje.

    Tuo metu Uzbekistano Užimtumo ir skurdo mažinimo ministerija skelbė, kad per 2026 metų devynis mėnesius 824 000 žmonių buvo įdarbinti nuolatiniam darbui, o 980 000 neformaliai dirbusių asmenų užimtumas buvo formalizuotas.

    Taip pat pranešta apie planuojamus pokyčius skurdo mažinimo programose: valdžia žada kitaip vertinti valstybės remiamas verslo iniciatyvas – daugiau dėmesio skiriant ne išdalytų kreditų apimčiai, o sukurtoms nuolatinėms darbo vietoms ir stabilioms pajamoms.

  • Uzbekistanas plečia A380 magistralę Kinijos–Europos maršrute: vežėjai jau skaičiuoja naudą

    Uzbekistanas plečia A380 magistralę Kinijos–Europos maršrute: vežėjai jau skaičiuoja naudą

    Uzbekistane plečiama viena svarbiausių Centrinės Azijos magistralių – A380 kelio atkarpos, kuriomis juda kroviniai iš Kinijos į Vakarus, įskaitant Europą. Tikimasi, kad po rekonstrukcijų kelionės taps greitesnės, o vežėjams sumažės sąnaudos.

    Karakalpakstane, autonominėje respublikoje šiaurės vakarų Uzbekistane, 25 kilometrų ruožas kelyje tarp Nukuso ir Urgenčo plečiamas nuo dviejų iki keturių eismo juostų. Kaip skelbia „Euronews“, darbai yra apie 90 proc. baigti, o pabaigos laukiama iki 2026 metų pabaigos.

    Ši magistralė vežėjams svarbi kaip tarptautinių srautų dalis: ja gabenami kroviniai į Turkiją, Kazachstaną, Tadžikistaną ir kitas kryptis. Pasak transporto sektoriaus atstovų, geresnė kelio danga ir didesnis pralaidumas leidžia taupyti ne tik laiką, bet ir lėšas automobilių priežiūrai.

    Vis dėlto net ir sutvarkius kelius, vienas didžiausių trikdžių išlieka pasienio procedūros: muitinės patikros ir eilės gali smarkiai sulėtinti krovinių judėjimą. Dėl to kartu su kelių infrastruktūra planuojamos ir investicijos į modernesnį sienų kirtimo valdymą.

    Vežėjai: laiką sutrumpino kelis kartus

    Šiaurės vakarų kryptimi, link Kazachstano sienos, jau anksčiau buvo užbaigta kita A380 rekonstrukcijos dalis. 240 kilometrų ruožas nuo Kungrado iki pasienio buvo baigtas 2024 metais.

    Transporto bendrovės „Promizvest Servis“ vadovas Damiras Mamutovas teigė, kad anksčiau sunkvežimiams 240–250 kilometrų atstumui tarp Kungrado ir Bejneu prireikdavo mažiausiai 10–12 valandų, nes keliai buvo prastos būklės. Po atnaujinimo, jo žodžiais, tą patį atstumą pavyksta įveikti per 3–4 valandas.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į techninę naudą: kai keliai buvo duobėti, padangų ir pakabos remontas dažnai būdavo reikalingas jau po vienos ar dviejų kelionių. Po rekonstrukcijos tokie gedimai, anot jo, pasitaiko rečiau, todėl mažėja priežiūros išlaidos.

    Plėtra Karakalpakstane: 25 km ir naujos sankryžų schemos

    Šiuo metu vykstantis 25 kilometrų ruožo platinimas Karakalpakstane vertinamas 48,7 mln. JAV dolerių (43,6 mln. eurų). Projektas įgyvendinamas kaip platesnės programos dalis, kurią remia Azijos plėtros bankas.

    Pasak ADB projekto įgyvendinimo grupės vadovo pavaduotojo Bahodiro Boltabojevo, iki pabaigos dar liko maždaug trys kilometrai betono dangos ir darbai ties estakada. Taip pat numatyti specialūs apsisukimo viadukai, kad transportas galėtų keisti kryptį nevažiuodamas į priešpriešinio eismo juostas.

    Boltabojevas teigė, kad anksčiau šiuo keliu kasdien važiuodavo apie 6 000–7 000 transporto priemonių. Užbaigus rekonstrukciją, prognozuojama, jog srautas galėtų išaugti iki 14 000–15 000 per parą.

    Šimtai milijonų regiono transportui ir dėmesys sienoms

    Bendras kelių gerinimo programos biudžetas siekia 383,4 mln. JAV dolerių (343 mln. eurų). Iš jų 274,2 mln. JAV dolerių (245 mln. eurų) sudaro ADB paskolos, o 109,2 mln. JAV dolerių (97,7 mln. eurų) – Uzbekistano valdžios indėlis.

    A380 kelias yra Centrinės Azijos regioninio ekonominio bendradarbiavimo (CAREC) programos 2-ojo koridoriaus dalis. Ši iniciatyva apima 11 šalių ir siekia gerinti susisiekimą, palengvinti prekybą bei stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

    Vis dėlto, kaip pabrėžiama, vien „kietosios“ infrastruktūros nepakanka – krovinių judėjimą lėtina ir pasienio kontrolė. ADB atstovai kalba apie procedūrų skaitmeninimą ir elektronines eilių sistemas sunkvežimiams.

    2026 metų rugpjūtį ADB patvirtino atskirą 400 mln. JAV dolerių (358 mln. eurų) regioninę finansavimo priemonę BUILD, skirtą kelių ir geležinkelių pasienio punktams modernizuoti CAREC regione – diegiant skaitmenines sistemas, patikros įrangą ir gerinant sienų valdymą.

  • InnoWeek 2026 Taškente: robotai gaisrams, žemės ūkio dronai ir studentų žaliosios idėjos

    InnoWeek 2026 Taškente: robotai gaisrams, žemės ūkio dronai ir studentų žaliosios idėjos

    Uzbekistane vykusiame „InnoWeek 2026“ renginyje Taškente pristatyti sprendimai, kurių tikslas – realiai spręsti pramonės saugos, žemės ūkio ir energijos efektyvumo problemas: nuo nuotoliniu būdu valdomo gaisrų gesinimo roboto iki daugiafunkcių dronų ir studentų kuriamų elektrinių transporto bei atsinaujinančios energijos projektų.

    Kaip skelbia „Euronews“, vienas ryškiausių eksponatų – vikšrinis prototipas, galintis privažiuoti prie ugnies židinio ten, kur žmonėms būti pavojinga, ir nukreipti vandens patranką į liepsnas. Tokia technika, kūrėjų teigimu, galėtų padėti dirbant degalinėse ar kitose didelės rizikos vietose.

    Renginyje savo idėjas demonstravo ne tik įmonės ir tyrėjai, bet ir studentai. Parodoje akcentuota, kad inovacijos kuriamos ne vien laboratorijoms – ieškoma būdų, kaip prototipus paversti produktais, kuriuos būtų galima gaminti serijiniu būdu ir siūlyti rinkai.

    Nors pristatytos technologijos apima skirtingas sritis – aviaciją, robotiką, švariąją energiją – bendras vardiklis tas pats: siekis sumažinti riziką, didinti našumą ir energijos taupymą, o kartu atrasti eksporto galimybių artimiausiame regione.

    Nuotoliniu būdu valdomas gaisrų gesinimo robotas

    Gaisrų gesinimo robotas, sukurtas Uzbekistane, valdomas iš 500–800 metrų atstumo. Tai leistų ugniagesiams likti atokiau nuo karščio, dūmų ar galimų sprogimo rizikų, o pavojingiausias zonas patikėti technikai.

    Kūrėjai aiškina, kad roboto vikšrai suprojektuoti taip, kad atlaikytų bent 500 laipsnių temperatūrą, o metalinių vikšrų versija – iki 1 000 laipsnių. Taip pat dirbama ties dirbtinio intelekto integracija, įskaitant automatizuotą vandens patrankos valdymą.

    Projektas vystomas bendradarbiaujant su Uzbekistano Nepaprastųjų situacijų ministerija, tačiau kol kas tai – prototipas, kuriam pateikta patentinė paraiška. Prie projekto prisidedantis ekonomikos mokslų daktaras Qudratjon Yusupov sako, kad analogiški sprendimai egzistuoja, bet paprastai kainuoja brangiai.

    Pasak jo, Uzbekistane kuriamo prototipo kaina galėtų siekti apie 8 100 eurų, kai panašus modelis iš Kinijos – apie 15 300 eurų. Kūrėjai potencialiais pirkėjais įvardija degalines ir dujų pildymo stotis, taip pat svarsto eksportą į Kirgiziją ir Tadžikistaną.

    Dronai žemės ūkiui ir ekstremalioms situacijoms

    Parodoje pristatyti ir bepilotės aviacijos sprendimai. Gamintojas „Sahro Drone Industry“ teigia kuriantis dronus ne tik karinėms reikmėms, bet ir žemės ūkiui bei ekstremalių situacijų valdymui.

    „InnoWeek 2026“ metu įmonė demonstravo daugiafunkcį droną, galintį gabenti iki 50 kilogramų krovinį. Keičiant platformą ir talpą, tas pats aparatas gali būti pritaikomas purškimui laukuose arba gaisrų gesinimo užduotims.

    Žemės ūkyje tokie dronai gali paskirstyti trąšas ar kitas priemones virš jau užaugusių pasėlių – taip išvengiama traktorių, kurie, važiuodami per laukus, gali apgadinti augalus. Įmonės atstovas Shavkat Quchqorov nurodė, kad apie 90 proc. gamybos skirta kariniams tikslams, o likusi dalis – civilinėms sritims.

    Pasak jo, šiuo metu įmonė gamina 14 tipų karinių dronų, o apie 70 proc. komponentų yra lokalizuoti. Eksportą planuojama pradėti 2027 metais, o galimi gamybos mastai, priklausomai nuo paklausos, įvardijami nuo maždaug 100 didesnių dronų per metus iki 60 000 mažesnių modelių.

    Studentų projektai: nuo „energetinio medžio“ iki elektrinio bolido

    Universitetų komandos renginyje rodė ir atsinaujinančios energijos bei elektrinio transporto prototipus. Kimyo tarptautinio universiteto studentai sukūrė medžio formos instaliaciją, kuri sujungia saulės modulius ir vėjo turbinas – elektra būtų skirta lauko apšvietimui ir apsaugos kameroms, o dalis energijos kaupiama baterijose.

    Universitetas skaičiuoja, kad galutinis vienetas gamyboje galėtų kainuoti apie 2 000 JAV dolerių, o pardavimo kaina siektų 2 200–2 500 JAV dolerių. Prorektorius Ulugbek Vosikov aiškino, kad pagal pasirinktą modelį pirmasis studentų sukurtų sprendimų klientas gali būti pats universitetas.

    Idėja tokia: institucija atrenka perspektyviausius projektus, juos finansuoja, o vėliau gali nupirkti ir įdiegti universiteto teritorijoje. Pajamos grąžinamos į mokslinių tyrimų ir plėtros centrą, kad būtų finansuojamos kitos inovacijos.

    Tuo metu Turino politechnikos universiteto Taškente studentai pristatė 250 kilogramų elektrinę transporto priemonę, skirtą energijos efektyvumo varžyboms. „Cosmos Innovation“ komanda teigia pasiekusi 0,6 kilovatvalandės energijos sąnaudas 10 kilometrų ir tikisi dalyvauti 2027 metų „Shell Eco-marathon“ JAV.

    Didžiausias iššūkis – kelias nuo prototipo iki rinkos

    Nors parodoje netrūko praktinių sprendimų, jų kelias iki masinio pritaikymo nėra paprastas. Leibniz universiteto Hanoveryje profesorius Georg Guggenberger renginio kontekste pabrėžė, kad mokslininkams, inovatoriams ir verslui būtina glaudžiau bendradarbiauti, kad tyrimai virstų realiais produktais.

    Uzbekistano Inovatyvios plėtros agentūra siekia stiprinti ryšius tarp mokslo ir pramonės, skatindama „spin-off“ tipo įmones ir bendrai finansuojamus tyrimus. Agentūros direktoriaus pavaduotojas Javlonbek Abdujalilov teigė, kad „InnoWeek 2026“ dalyvavo 20 tokių bendrovių.

    Anot jo, nauji finansavimo mechanizmai turėtų leisti verslui ir valdžios institucijoms dalytis mokslinių projektų kaštais. Tokiu būdu tikimasi paspartinti inovacijų perkėlimą iš prototipų stadijos į gamybą ir platesnį komercinį pritaikymą.

  • Europa ieško kritinių mineralų Centrinėje Azijoje, o Kazachstanas ir Uzbekistanas siekia perdirbimo

    Europa ieško kritinių mineralų Centrinėje Azijoje, o Kazachstanas ir Uzbekistanas siekia perdirbimo

    Europos pramonei ieškant kritinių mineralų, dėmesys vis dažniau krypsta į Centrinę Aziją – Kazachstaną ir Uzbekistaną. Tačiau šios šalys nori ne tik eksportuoti žaliavas: jos siekia pritraukti investicijų ir technologijų, kad daugiau vertės būtų kuriama vietoje.

    Apie tai rašo „Euronews“, remdamasis Taškente vykusio Tarptautinio kasybos ir metalų forumo diskusijomis. Jose daugiausia kalbėta apie technologijų perdavimą, finansavimą ir transporto maršrutus, reikalingus tiekimui į Europos rinkas.

    Nepriklausomos ne pelno organizacijos „Brussels Energy Club“ įkūrėjas Maratas Terterovas akcentavo, kad Briuselis tikisi ne vien bendrų susitarimų, o aiškių investicinių partnerysčių. Jo teigimu, be kasybos svarbios ir perdirbimo grandys, pramoninės tiekimo grandinės bei infrastruktūra.

    Vienas iš dažniau minimų infrastruktūrinių prioritetų – vadinamasis Vidurinis koridorius, jungiantis Centrinę Aziją su Europos rinkomis. Toks maršrutas gali tapti reikšmingu faktoriumi, kai valstybės ir įmonės vertina tiekimo saugumą bei alternatyvas.

    ES pažeidžiamumas dėl žaliavų

    Europos Sąjunga tokius metalus kaip litis ir volframas laiko kritiniais – dėl jų svarbos ekonomikai ir galimų tiekimo sutrikimų rizikos. Tai ypač aktualu sektoriams, susijusiems su atsinaujinančia energetika, elektromobiliais ir aukštosiomis technologijomis.

    Tarp Europos šalių, siekiančių diversifikuoti šaltinius, minima Vokietija. Jos ambasadorius Uzbekistane Matthias Vollertas teigė, kad Vokietijai kritinių mineralų reikia dėl investicijų į atsinaujinančią energetiką, elektromobilius ir aukštąsias technologijas.

    2026 metų rugsėjo 29 dieną Vokietija ir Kazachstanas bendroje deklaracijoje pritarė 2026–2028 metų kelių žemėlapiui, apimančiam pramoninį bendradarbiavimą, mineralų gavybą ir perdirbimą, taip pat didesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą Kazachstane.

    Kazachstano litis ir investicijų planai

    Straipsnyje išskiriamas Vokietijos bendrovės „HMS Bergbau AG“ projektas Rytų Kazachstane – litio išgavimo ir perdirbimo iniciatyva. Nurodoma, kad potencialios investicijos galėtų siekti 500 mln. JAV dolerių (apie 449 mln. eurų), tačiau tai priklauso nuo komerciškai perspektyvių išteklių patvirtinimo.

    Projektas šiuo metu tebėra žvalgybos ir vystymo stadijoje. Tai reiškia, kad galutiniai sprendimai dėl plėtros ir investicijų masto dar nėra patvirtinti.

    Uzbekistano tikslas – daugiau vertės vietoje

    Uzbekistanas laikosi panašios krypties: šalis siekia plėtoti mineralų perdirbimą šalies viduje, o ne apsiriboti žaliavų ar koncentratų eksportu. Tam 2024 metais įkurta valstybinė pramonės įmonė Uzbekistan Technological Metals Complex (TMK).

    TMK dirba su tokiomis medžiagomis kaip volframas ir molibdenas, o tarp gaminių minimi volframo oksidas ir karbidas, taip pat molibdeno strypai ir briketai. Įmonės atstovas pasaulinei integracijai Timuras Khikmatullajevas pabrėžė, kad tikslas – kiekviename etape didinti pridėtinę vertę ir tik tada eksportuoti.

    Anot jo, pirmoji TMK eksporto rinka buvo Vokietija, o vėliau produkcija keliavo ir į Belgiją, Nyderlandus, Turkiją, JAV, Kanadą, Pietų Korėją bei Japoniją. Taip pat nurodoma, kad komercinė prekybos duomenų platforma 52wmb skelbė: 2026 metų rugpjūtį TMK eksportavo molibdeno produktus į Belgiją ir Nyderlandus, o volframo oksidą – į Nyderlandus.

    Technologijos, projektų portfelis ir finansavimas

    Be esamų eksporto srautų, TMK siekia pritraukti investicijų ir gamybos kompetencijų, kad galėtų plėsti pajėgumus Uzbekistane. Rugsėjį įmonė Berlyne surengė pristatymą, kuriame dalyvavo apie 20 Vokietijos bendrovių atstovai ir tarptautinės finansų institucijos.

    Teigiama, kad diskusijose buvo aptartos kritinių mineralų tiekimo grandys, technologijų perdavimas ir dalyvavimas naujuose gamybos projektuose. TMK pristatė daugiau nei 140 siūlomų investicinių projektų portfelį, kurio bendra vertė, įmonės vertinimu, siekia 4,2 mlrd. JAV dolerių (apie 3,77 mlrd. eurų).

    Spalio 16 dieną TMK ir Prancūzijos bankas „Société Générale“ pasirašė preliminarių sąlygų dokumentą dėl priešeksportinio finansavimo. Straipsnyje pažymima, kad galutinis paskolos susitarimas dar nepaskelbtas.

    Taip pat nurodoma, kad šios diskusijos seka po birželį pasirašyto įgaliojimo susitarimo organizuoti 50 mln. eurų finansavimą, kuris būtų skirtas gamybos pajėgumams ir eksporto operacijoms palaikyti.

    Partnerystės plečiasi ir už Europos ribų

    Uzbekistano kasybos sektorius bendradarbiauja ne tik su Europos investuotojais. Azerbaidžano valstybinė kasybos įmonė „AzerGold“ spalį Uzbekistane įsteigė pirmąją užsienio dukterinę bendrovę ir siekia leidimų pradėti 18 mėnesių trukmės žvalgybos programą Akbos aukso telkinyje Kaškadarjos regione.

    „Jei rezultatai bus teigiami, planuojame įsteigti bendrą įmonę ir tuomet vystyti telkinį“, – „Euronews“ sakė „AzerGold Uzbekistan“ generalinis direktorius Ilyas Ismayilli.

    Be to, „AzerGold“ siekia trišalės bendros įmonės su „Uzbekgeologorazvedka JSC“ ir Azerbaidžano–Uzbekistano investicine bendrove, kuri būtų skirta aukso ir retųjų žemių mineralų žvalgybai Navojų regione. Partneriai liepą pasirašė preliminarų susitarimą, tačiau bendra įmonė dar nėra formaliai įsteigta.

  • Lūžis Uzbekistane: „Apple Pay“ ir „Google Pay“ startuoja po reformų – kas pasikeitė?

    Lūžis Uzbekistane: „Apple Pay“ ir „Google Pay“ startuoja po reformų – kas pasikeitė?

    Uzbekistanas pradėjo diegti „Apple Pay“ ir „Google Pay“ – tai reikšmingas žingsnis šaliai atveriant finansinių paslaugų rinką tarptautiniams technologijų tiekėjams. Pokyčius lydėjo teisinės korekcijos ir derybos aukščiausiu lygiu, siekiant suderinti duomenų apsaugos bei mokėjimų infrastruktūros reikalavimus.

    Uzbekistano centrinis bankas patvirtino, kad vyksta darbai, kad šios paslaugos būtų prieinamos ir kortelėms, išduotoms per vietinius mokėjimų tinklus Uzcard ir HUMO. Konkretaus termino, kada tai įvyks, kol kas neįvardijama, todėl vartotojams pasiekiamumas gali skirtis priklausomai nuo banko ir kortelės tipo.

    Apie paslaugų paleidimą vietinėms kortelėms spalio 27 dieną pranešė Prezidento administracijos vadovė Saida Mirziyoyeva. Pranešimas nuskambėjo po jos susitikimo Niujorke su „Google“ viceprezidentu Karanu Bhatia, kuriame buvo aptartos technologinio bendradarbiavimo sąlygos ir tarptautinių mokėjimų sprendimų veikimas Uzbekistane.

    Nuo vietinių sprendimų prie pasaulinių

    Iki šiol bekontakčiai ir mobilieji atsiskaitymai Uzbekistane jau veikė per vietines sistemas, tokias kaip HUMO Pay ir UZCARD PAY, taip pat per QR kodais paremtus mokėjimus. Tačiau tarptautinių skaitmeninių piniginių atsiradimas suteikia daugiau pasirinkimo, ypač keliaujantiems ir naudojantiems tarptautines platformas.

    „Apple Pay“ pradžioje palaiko „Visa“ ir „Mastercard“ korteles, išduotas keliuose šalies bankuose ir finansų įstaigose, įskaitant Uzum Bank, Orient Finans Bank, Nacionalinį Uzbekistano banką, Kapitalbank, Hamkorbank, Ipak Yuli Bank, TBC Bank ir Octobank. Kai kuriuose bankuose palaikymas startuoja ne su visomis kortelėmis, todėl klientams rekomenduojama tikslintis sąlygas savo banke.

    „Google Pay“ taip pat pradėtas diegti per kelis bankus, tarp jų AVO Bank, Octobank, Uzum Bank, TBC Bank, Aloqabank, Kapitalbank, Ipak Yuli Bank, Nacionalinis Uzbekistano bankas ir Orient Finans Bank. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugų prieinamumas priklausys nuo konkretaus banko technologinio pasirengimo ir kortelės produkto.

    Centrinis bankas pabrėžia, kad tarptautinės piniginės paprastai apsaugo kortelės duomenis atsiskaitymo metu, naudojant tokenizavimą ir įrenginio autentifikavimą. Vis dėlto lojalumo naudos, tokios kaip pinigų grąžinimas, išlieka bankų taisyklių dalis, todėl kiekvienu atveju gali skirtis.

    Reformos: kodėl tai įmanoma dabar

    „Apple Pay“ ir „Google Pay“ įvedimas siejamas su Uzbekistano teisės aktų pakeitimais asmens duomenų srityje, priimtais 2026 metų kovą. Pakeitimai sušvelnino dalį ribojimų, susijusių su tam tikrų kategorijų asmens informacijos tvarkymu ir saugojimu už šalies ribų, kas yra itin svarbu pasaulinių mokėjimų platformų veikimui.

    „Dėl to atsiveria platesnės galimybės nevaržomai naudotis tarptautinėmis mokėjimo sistemomis Uzbekistane“, – sakė Saida Mirziyoyeva.

    Rugsėjį vykusiose diskusijose su „Google“ taip pat aptartos sritys, kurios dažnai lydi mokėjimų ekosistemos modernizavimą: dirbtinis intelektas, kibernetinio saugumo kompetencijų stiprinimas ir parama technologijų sektoriui. Tai atitinka pasaulinę tendenciją, kai skaitmeniniai mokėjimai, tapatybės patvirtinimas ir sukčiavimo prevencija vis labiau remiasi DI sprendimais.

    Šie pokyčiai sutampa su Uzbekistano nacionaline finansinių technologijų strategija 2026–2030 metams, kurią rugsėjį patvirtino centrinis bankas. Dokumente numatomi prioritetai apima investicijų pritraukimą, tarpvalstybinių mokėjimų plėtrą, atvirosios bankininkystės modelio diegimą ir geresnį finansinių sistemų tarpusavio suderinamumą.

    Ekspertų vertinimu, tarptautinių skaitmeninių piniginių įsitvirtinimas dažniausiai paspartina bekontakčių atsiskaitymų plėtrą, skatina bankus modernizuoti kortelių produktus ir didina konkurenciją dėl klientų. Tuo pat metu tai kelia papildomus reikalavimus duomenų apsaugai, rizikų valdymui ir vartotojų informavimui apie tai, kurios kortelės ir kokiomis sąlygomis yra suderinamos.

  • Žmogaus sprendimai pražudė Aralo ežerą: vietoje vandens – dykuma, kurią mato net iš kosmoso

    Žmogaus sprendimai pražudė Aralo ežerą: vietoje vandens – dykuma, kurią mato net iš kosmoso

    Vienas garsiausių ekologinių lūžių

    Aralo ežeras, plytėjęs Kazachstano ir Uzbekistano pasienyje, dar XX amžiaus viduryje buvo vienas didžiausių vidaus vandens telkinių pasaulyje. Tačiau per kelis dešimtmečius jis dramatiškai susitraukė, o tai tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip netvari vandens politika gali pakeisti ištisą regioną.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dauguma pasaulio ežerų geologiniu masteliu yra palyginti jauni, o itin senų telkinių yra nedaug. Aralo ežeras ilgą laiką atrodė stabilus, tačiau realybė parodė, kad žmogaus veikla gali nulemti pokyčius greičiau nei natūralūs procesai.

    Kaip ežeras pradėjo džiūti

    Esminis lūžis įvyko XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai Sovietų Sąjungoje buvo smarkiai išplėsti drėkinimo projektai Vidurinėje Azijoje. Vanduo iš upių Amudarjos ir Syrdarjos, kurios maitino Aralo ežerą, vis didesniais kiekiais buvo nukreipiamas į drėkinamus laukus, ypač medvilnės auginimui.

    Į ežerą pradėjo patekti gerokai mažiau vandens, nei jo netenkama dėl garavimo, todėl plotas ėmė mažėti, o vanduo sūro. Ilgainiui telkinys suskilo į atskiras dalis, o kai kurios jų išdžiūvo beveik visiškai.

    Aralkumo dykuma ir pasekmės žmonėms

    Atsitraukus vandeniui, ežero dugne susiformavo Aralkumo dykuma. Tai ne vien kraštovaizdžio pokytis: plikame dugne liko druskų ir žemės ūkyje naudotų cheminių medžiagų likučiai, kuriuos vėjai gali kelti į orą ir nešti dideliais atstumais.

    Dulkės ir druskos gali bloginti dirvožemio būklę, veikti pasėlius ir oro kokybę, o tai didina sveikatos rizikas vietos gyventojams. Kartu smuko regiono ekonomika, nes žlugus žvejybai ir susilpnėjus ekosistemai, daugelis bendruomenių neteko svarbių pragyvenimo šaltinių.

    Ar dar įmanoma atkurti bent dalį ežero?

    Dalinių sprendimų būta: Kazachstane įgyvendinti projektai, įskaitant Kokaralo užtvanką, leido stabilizuoti ir iš dalies atgaivinti šiaurinę Aralo ežero dalį. Ten kai kur gerėjo vandens lygio rodikliai ir sąlygos vietinei gamtai.

    Vis dėlto pietinė dalis, didžiąja dalimi esanti Uzbekistane, išlieka labiausiai paveikta ir toliau susiduria su vandens trūkumo problema. Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikiai pokyčiai priklauso nuo viso baseino vandens valdymo, žemės ūkio modernizavimo ir mažesnio vandens švaistymo.