CP v2

Tag: Uzbekistanas

  • Uzbekistanas skuba plėsti elektros gamybą: milijardai saulės parkams, tinklams ir atomui

    Uzbekistanas skuba plėsti elektros gamybą: milijardai saulės parkams, tinklams ir atomui

    Uzbekistanas per artimiausius penkerius metus siekia padidinti elektros gamybą nuo 82 mlrd. kilovatvalandžių iki daugiau kaip 120 mlrd. kilovatvalandžių. Toks šuolis paverčia energetiką vienu didžiausių šalies investicinių išbandymų, nes paklausa auga kartu su pramone ir gyventojų skaičiumi.

    Elektrai vis daugiau reikia ir naujiems sektoriams, įskaitant skaitmeninę infrastruktūrą bei duomenų centrus. Kartu valdžia deklaruoja tikslą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir greičiau didinti atsinaujinančių išteklių dalį.

    Atsinaujinančios energijos planas

    Taškento tarptautiniame investicijų forume prezidentas Šavkatas Mirzijojevas teigė, kad iki 2030 metų atsinaujinantys ištekliai turėtų sudaryti 54 proc. elektros gamybos. Pasak jo, į žaliąją energetiką jau pritraukta beveik 5,3 mlrd. eurų užsienio investicijų.

    Prezidentas taip pat įvardijo dar vieną prioritetą – elektros perdavimo tinklų modernizavimą. Tam, jo teigimu, planuojama nukreipti apie 3,5 mlrd. eurų, nes be tinklų stiprinimo naujų elektrinių pajėgumai pilnai neveiks.

    Šalies vadovas ragino investuoti į saulės ir vėjo elektrines, energijos kaupimą, tinklų skaitmeninimą ir žaliąja energija maitinamus duomenų centrus. Taip energetikos plėtra susiejama su platesne pramonės ir skaitmenizacijos darbotvarke.

    Kas finansuoja plėtrą?

    Tarptautinės finansų institucijos jau dabar aktyviai dalyvauja šiame augimo etape. 2025 metais Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas Centrinei Azijai ir Mongolijai skyrė beveik 1,8 mlrd. eurų, iš kurių daugiau kaip 880 mln. eurų teko projektams Uzbekistane.

    Daugiau nei pusė šio banko investicijų regione buvo priskirtos žaliajai krypčiai, o maždaug trečdalis – tvariai infrastruktūrai. Uzbekistane banko pinigai vis dažniau keliauja ne tik į naujas elektrines, bet ir į energijos kaupimą, kuris leidžia stabiliau integruoti saulės ir vėjo generaciją.

    Vienas didžiausių paketo pavyzdžių – apie 125 mln. eurų finansavimas 1 GW saulės fotovoltinės elektrinės ir 1 336 MWh baterijų kaupimo kompleksui, vystomam kartu su „ACWA Power“. Kitas sandoris – iki maždaug 171 mln. eurų finansavimas 300 MW saulės elektrinei ir 75 MWh baterijų kaupimo sistemai Kaškadarjos regione, vystomai su „Masdar“.

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vadovas Centrinei Azijai ir Mongolijai Huseyinas Ozhanas pabrėžė, kad vien pinigų nepakanka. Jo teigimu, pajėgumų didinimas turi remtis ir reguliavimo pokyčiais, kad privatus kapitalas galėtų ateiti į projektus greičiau ir pigiau.

    „Reikia žiūrėti iš dviejų pusių: pirma – investicijos, antra – politikos ir reguliavimo sprendimai“, – sakė Huseyinas Ozhanas.

    Jo teigimu, dauguma regiono valstybių jau yra priėmusios ilgalaikes dekarbonizacijos strategijas, o tarptautinės institucijos padeda rengti veiksmų planus. Uzbekistane tai reiškia ne tik naujų atsinaujinančių pajėgumų konkursus, bet ir aiškesnes taisykles tinklams, kaupimui bei prijungimui.

    Į miksą įtraukiama branduolinė energetika

    Nors atsinaujinantys ištekliai tampa pagrindine kryptimi, Uzbekistanas paraleliai diegia ir kitą žemos anglies technologiją. Birželį Džizacho regione pažymėta pirmojo šalies branduolinės energetikos projekto statybų pradžia.

    Planuojama, kad jėgainę sudarys du dideli, maždaug 1 000 MW galios reaktoriai ir du mažieji moduliniai reaktoriai, kurių kiekvieno galia apie 55 MW. Tokia kombinacija turėtų suteikti stabilios bazinės generacijos ir padėti sumažinti natūralių dujų vaidmenį elektros gamyboje.

    Pasaulio branduolinės asociacijos vadovė Sama Bilbao y León teigė, kad augančios ekonomikos vis dažniau ieško patikimų energijos šaltinių, kad galėtų plėsti pramonę. Jos vertinimu, Uzbekistano pasirinkimas atspindi norą diversifikuoti energetikos sistemą, kai elektros poreikis didėja sparčiau nei tradicinių pajėgumų galimybės.

    „Tai šalys, turinčios daug išteklių, bet norinčios augti ir vystytis. Tam prireiks energijos“, – sakė Sama Bilbao y León.

    Pasak jos, branduolinė energetika gali padėti išlaisvinti gamtines dujas kitoms reikmėms, kai šalis siekia mažinti dujų dalį elektros gamyboje. Investuotojams tai reiškia, kad Uzbekistano energetikos planas tampa ne vien apie naujas elektrines, bet ir apie visą grandinę – nuo tinklų iki reguliavimo ir technologijų derinimo.

  • EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia iki 43 mln. eurų finansavimą Uzbekistano bankui „O‘zsanoatqurilishbank“ (SQB), kad šis išplėstų paskolas jauniems verslininkams. Priemonė orientuota į mikro, mažas ir vidutines įmones, kurias valdo arba kurioms vadovauja jaunesni nei 35 metų žmonės.

    Finansavimas teikiamas per EBRD programą „Youth in Business“, veikiančią Centrinėje Azijoje, ir atspindi šalies demografinę realybę. Oficialiais duomenimis, 2025 metų pradžioje 14–30 metų amžiaus gyventojai sudarė 25,7 proc. Uzbekistano populiacijos, todėl jaunų įmonių poreikis kapitalui tampa sisteminiu ekonomikos klausimu.

    Tas pats EBRD paketas apima ir antrą iki 43 mln. eurų vertės operaciją su Uzbekistano Hipotekos refinansavimo bendrove, skirtą būsto paskolų rinkai ir labiau standartizuotoms skolinimo praktikoms. Tai turėtų prisidėti prie aiškesnių taisyklių bankams ir didesnio nuspėjamumo klientams.

    Kur dingsta likvidumas?

    EBRD Finansų institucijų verslo grupės vadovas Francis Malige pabrėžia, kad problema dažnai yra ne pinigų trūkumas, o jų nukreipimas. Pasak jo, dalis rinkoje esančio likvidumo pirmiausia keliauja į valstybės skolinimąsi, o realios ekonomikos įmonėms jo tenka per mažai.

    „Likvidumo tikrai netrūksta, tačiau daug jo nukreipiama į valstybės skolinimąsi, o ne į realios ekonomikos finansavimą“, – sakė Francis Malige.

    Uzbekistane smulkusis verslas sudaro reikšmingą ekonomikos dalį: 2025 metų sausio–rugsėjo mėnesiais jis sukūrė 51,5 proc. bendrojo vidaus produkto. 2025 metų spalio 1 dieną šalyje veikė apie 1 200 000 smulkiojo verslo subjektų, tačiau būtent jie dažniausiai susiduria su brangia ir sunkiai pasiekiama bankų paskolų pasiūla.

    Kodėl bankai sako „ne“?

    EBRD akcentuoja, kad jaunoms ir mažoms įmonėms pirmas barjeras dažnai yra ne idėja, o vadinamoji bankinė parengtis. Bankams reikia finansinių ataskaitų, prognozių, veiklos istorijos ir aiškaus planavimo, o pradedančios įmonės to paprastai neturi arba pateikia nepakankamai struktūruotai.

    „Jos su bankais nekalba taip, kaip bankai tikisi“, – sakė Francis Malige.

    Antrasis barjeras yra užstatas, kuris daugelyje rinkų vis dar lemia sprendimą dėl paskolos. Jauni verslininkai neretai dar neturi turto ar įrangos, kurią galėtų įkeisti, todėl net ir perspektyvus verslas bankui atrodo pernelyg rizikingas.

    Moterims svarbu ne tik kreditas

    Kalbant apie moterų verslumą, finansavimo spragos prasideda dar iki paraiškos pateikimo, kai trūksta informacijos, tinklų ir praktinės pagalbos. JT Moterų Centrinės Azijos biuro vadovė Ceren Güven Güres atkreipia dėmesį, kad reformos ir programos ne visada automatiškai virsta lygiomis galimybėmis.

    „Ar jos žino savo teises? Ar jos žino apie šias paslaugas?“ – sakė Ceren Güven Güres.

    Pasak jos, realią pažangą lemia ne vien paskolos, bet ir tęstinė pagalba po verslo starto: mentorystė, pritaikyti mokymai, tikslinės paramos priemonės, o taip pat sprendimai, mažinantys priežiūros naštą šeimoje ir griaunantys žalingus stereotipus.

    EBRD teigia, kad kartu su finansavimu naudoja ir techninę pagalbą bei rizikos pasidalijimo priemones, kurios bankams leidžia drąsiau skolinti klientams be tradicinio užstato. Tokie instrumentai, bankų praktikos ir klientų finansinio raštingumo stiprinimas gali tapti esminiu postūmiu, kad jaunų įmonių augimas remtųsi ne vien asmeninėmis santaupomis ar neformaliu skolinimusi.

  • Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas iki 2030 metų siekia pasiekti ne mažiau kaip 4,3 mlrd. eurų informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto paslaugų eksporto. Šis tikslas žymi ambiciją DI paversti ne vien skaitmeninės politikos prioritetu, bet ir atskiru ekonomikos sektoriumi, orientuotu į užsienio rinkas.

    Šalies skaitmeninių technologijų ministras Sherzodas Shermatovas teigia, kad IT eksporto šuolis per kelerius metus buvo itin ryškus: nuo mažiau nei 850 000 eurų 2017 metais iki maždaug 850 mln. eurų per metus. Pasak jo, tolesnį augimą lems kvalifikacija, investicijos ir tai, kaip greitai DI sprendimai bus pritaikomi versle bei viešajame sektoriuje.

    Nuo užsakomosios veiklos į aukštesnę vertę

    Uzbekistanas bando peržengti tradicinės užsakomosios IT veiklos ribas ir kurti daugiau pridėtinės vertės paslaugų, susijusių su DI sprendimais, duomenų infrastruktūra ir debesijos paslaugomis. Šalies pareigūnai pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra jauna ir vis labiau prisijungianti visuomenė, kuri leidžia greičiau plėsti skaitmeninius įgūdžius vidaus rinkoje.

    Oficiali statistika rodo, kad 2025 metų pradžioje Uzbekistanas turėjo apie 9,6 mln. 14–30 metų žmonių, o interneto skvarba 2025 metų pabaigoje siekė apie 89 proc. Tai sudaro prielaidas masiškesniam skaitmeniniam švietimui, tačiau eksporto tikslas iš esmės reiškia konkurenciją globalioje talentų ir paslaugų rinkoje.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį IT Park dalyvių paslaugų eksportas pasiekė apie 169 mln. eurų. Vyriausybė nurodo, kad siekia pritraukti įmones, kurios ieško talentų, pristatymo centrų ir daugiakalbių komandų aptarnauti užsienio klientus iš Uzbekistano.

    Energija kaip kelias į duomenų centrus

    Duomenų centrai įvardijami kaip kertinė grandis, būtina DI paslaugoms ir skaitmeniniam eksportui didinti, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra galutinis tikslas. Strategija grindžiama tuo, kad DI sprendimams reikia skaičiavimo galios, o skaičiavimo galia priklauso nuo stabilios ir konkurencingos energijos pasiūlos.

    „Naudojant dirbtinį intelektą reikia skaičiavimo galios, o jai reikia energijos. Norime energiją parduoti ne vien kaip žaliavą, o kaip DI duomenų centrų paslaugas“, – sakė Sherzodas Shermatovas.

    Ministras taip pat nurodė, kad duomenų centrų investuotojams siūlomos paskatos, tarp jų mažesnės elektros kainos, IT Park rezidento režimas, neapmokestinama aplinka ir muitų lengvatos DI įrangai. Tokie instrumentai pastaraisiais metais tapo plačiai taikomu būdu konkuruojant dėl didžiųjų technologijų projektų, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio tvarumo ir energetikos sistemos pajėgumų.

    DI įgūdžiai ne vien programuotojams

    Uzbekistanas pradėjo programą 5 Million AI Leaders, kuria siekiama DI raštingumą plėsti mokyklose, universitetuose, tarp mokytojų ir valstybės tarnautojų. Pasak ministro, programą jau baigė daugiau nei 1 mln. žmonių, o tai rodo orientaciją į masinį, o ne tik elitinį technologinį pasirengimą.

    Centrinės Azijos dirbtinio intelekto asociacijos vadovas Vladimiras Norovas pabrėžė, kad regionui svarbu ugdyti ne tik inžinierius, bet ir bazinį gebėjimą taikyti DI kasdienėse srityse. Jo vertinimu, didžiausia grąža gali atsirasti ten, kur DI padeda didinti našumą ir paslaugų kokybę, pavyzdžiui, švietime, sveikatos apsaugoje, žemės ūkyje ir logistikoje.

    Ekspertai taip pat akcentuoja praktinio įgyvendinimo barjerą: DI diegimas dažnai stringa ne dėl idėjų stokos, o dėl duomenų kokybės, procesų, atsakomybių ir institucinio gebėjimo sprendimus paversti veikiančiomis paslaugomis. Viešajame sektoriuje greičiausią naudą gali duoti rutininės, bet didelės apimties sritys, tokios kaip dokumentų tvarkymas, atitikties tikrinimas, mokesčių administravimas ar sukčiavimo prevencija.

    Kita kritinė sąlyga – pasitikėjimas. Kuo plačiau diegiami DI sprendimai, tuo didesnė reikšmė tenka kibernetiniam saugumui, duomenų apsaugai ir atsparumui sukčiavimui, nes incidentai gali greitai paveikti tiek visuomenės požiūrį, tiek užsienio klientų norą pirkti paslaugas iš regiono.

  • Rekordinis Uzbekistano IPO Londone atvėrė duris: kas stabdo kapitalo rinkų proveržį?

    Rekordinis Uzbekistano IPO Londone atvėrė duris: kas stabdo kapitalo rinkų proveržį?

    Rekordinis sandoris pakeitė akcentus

    Didžiausias per Uzbekistano istoriją viešosios rinkos sandoris atkreipė tarptautinių investuotojų dėmesį į šalies reformas ir augančias galimybes. Tačiau kartu jis išryškino kitą etapą: kaip sukurti gilesnę ir patikimesnę kapitalo rinkų ekosistemą, kad pinigai į šalį ateitų ne vienkartiniais šuoliais.

    Uzbekistano nacionalinio investicijų fondo akcijų platinimas, kurį valdė „Franklin Templeton“, pritraukė daugiau lėšų nei visi ankstesni šalies IPO kartu sudėjus per kelis dešimtmečius. Rinkos dalyvių vertinimu, tai tapo signalu, kad tinkamai sukonstruotos transakcijos regione gali sulaukti rimto institucinių investuotojų susidomėjimo.

    Po rekordo diskusija vis dažniau sukasi ne apie tai, kiek pavyko pritraukti kapitalo, o apie tai, kaip užtikrinti taisykles, institucijas ir likvidumą. Šie elementai lemia, ar rinka taps nuolatine finansavimo alternatyva, apimančia akcijas, obligacijas, rizikos kapitalą ir privačias investicijas.

    Investuotojams svarbiausia – aiški išeitis

    Viena svarbiausių investuotojų prielaidų yra ne tik galimybė įdėti pinigų, bet ir reali galimybė juos susigrąžinti, kai to prireikia. Tam būtini likvidūs sandoriai, patikima atsiskaitymo infrastruktūra, prognozuojami reguliavimo sprendimai ir pakankamai plati investuotojų bazė.

    „Investuotojai nori žinoti, kad įdėję pinigus vėliau galės juos susigrąžinti“, – sakė Londono vertybinių popierių biržos vadovė Julia Hoggett.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad investuotojai pirmiausia vertina makroekonominius fundamentus: valiutos stabilumą, infliaciją, augimo perspektyvas, demografines tendencijas ir turto bazę. Tik po to dėmesys krypsta į taisykles, priežiūros kokybę ir įmonių atskaitomybę.

    Kuriama nauja finansinė infrastruktūra

    Uzbekistanas rengia naujus finansų srities teisės aktus, kuriais siekiama išplėsti įmonėms ir investuotojams prieinamų finansavimo instrumentų spektrą. Tarp prioritetų minimas Taškento tarptautinio finansų centro teisinis modelis, kuriam numatoma atskira jurisdikcija, paremta bendrosios teisės principais.

    Valdžios atstovai teigia, kad tokia struktūra turėtų sudaryti sąlygas užsienio finansų institucijoms dirbti aplinkoje, artimesnėje tarptautiniams standartams. Kartu siūlomi ilgalaikiai mokestiniai skatinimo mechanizmai, apimantys pelno, pridėtinės vertės, turto mokesčių ir muitų lengvatas.

    Lygiagrečiai rengiama ir alternatyvių investicijų teisinė bazė, skirta rizikos kapitalui, privačiam kapitalui bei ribotųjų ir bendrųjų partnerių modeliams. Tai svarbu norint sukurti aiškias taisykles ne tik biržai, bet ir privačioms investicijoms, kurios dažnai tampa technologinių ir eksportuojančių įmonių augimo pagrindu.

    Be likvidumo rinka neaugs

    Rinkos ekspertai pabrėžia, kad vienas didelis platinimas dar nesukuria kapitalo rinkos. Reikia daugiau listinguojamų įmonių, nuoseklaus valstybės valdomų bendrovių atvėrimo investuotojams, didesnio užsienio institucinių investuotojų skaičiaus ir aiškios vietinių pensijų bei kitų ilgalaikių investuotojų rolės.

    Taip pat akcentuojama obligacijų rinka, kuri dažnai tampa greitesniu keliu į gilesnę finansų sistemą, nes leidžia įmonėms ir valstybei skolintis skaidriai, o investuotojams suteikia daugiau instrumentų rizikai valdyti. Augantis mažmeninių investuotojų aktyvumas gali būti ankstyvas požymis, kad vietinė rinka pamažu plečiasi, tačiau be institucinės paklausos likvidumas paprastai išlieka ribotas.

    Reformų šalininkai primena, kad per pastarąjį laikotarpį buvo įgyvendinti esminiai žingsniai, susiję su mokesčių pertvarka, valiutos liberalizavimu ir pelno repatriacijos ribojimų švelninimu. Tačiau investuotojų pasitikėjimas, kaip pabrėžia rinkos dalyviai, formuojasi per praktiką ir nuoseklią įrodymų grandinę, o ne vien pažadus.

    „Negalite visko pakeisti per naktį ir tikėtis, kad visi iškart patikės. Žmonėms reikia įrodymų“, – sakė Julia Hoggett.

    Galiausiai, kapitalo rinkų brandą lemia įmonių valdysena ir rinkos disciplina. Nepriklausomi valdybos nariai, skaidri finansinė atskaitomybė, prognozių laikymasis ir stiprios kontrolės sistemos tampa tuo pagrindu, be kurio tarptautinis kapitalas dažniausiai neateina ilgam.

  • Taškentas pritraukė 37,6 mlrd. eurų: kokie sandoriai ir reformos atveria kelią investuotojams

    Taškentas pritraukė 37,6 mlrd. eurų: kokie sandoriai ir reformos atveria kelią investuotojams

    Taškente pasibaigęs penktasis tarptautinis investicijų forumas baigėsi įspūdinga suma: pasirašyta 166 susitarimai, kurių bendra vertė siekia 37,6 mlrd. eurų. Organizatorių duomenimis, 139 iš jų įvardyti kaip nauji projektai, kurių vertė sudaro 27,7 mlrd. eurų.

    Tris dienas trukusiame renginyje užsiregistravo daugiau nei 10 000 dalyvių, o 3 802 delegatai atvyko iš užsienio, atstovaudami 102 valstybėms. Po pasirašymų svarbiausiu etapu tampa finansavimo užtikrinimas ir realus projektų įgyvendinimas.

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas forumo dalyviams pabrėžė, kad investicijos šaliai reiškia ne tik pinigų įplaukas. Jo teigimu, tikslas yra pritraukti technologijas, kompetencijas ir sukurti darbo vietas, kurios atitiktų sparčiai besikeičiančios ekonomikos poreikius.

    „Mums investicijos yra kur kas daugiau nei kapitalo šaltinis. Tai pažangių technologijų, žinių, naujų darbo vietų ir vystymosi katalizatorius“, – sakė Shavkatas Mirziyoyevas.

    Reformos tikrinamos rinkoje

    Renginyje kalbinti investuotojai akcentavo, kad kapitalo srautai priklausys nuo to, ar reformos bus nuoseklios ir ilgalaikės. Verslui svarbiausia ne pažadai, o praktika, kurią galima patikrinti per keletą metų.

    „Reformų darbotvarkei reikia įrodymų. Negalima visko pakeisti per naktį, žmonėms reikia matyti rezultatą. Tačiau dabar jau turime daug metų įrodymų“, – sakė Londono vertybinių popierių biržos vadovė Julia Hoggett.

    Vienu iš signalų rinkoms tapo Uzbekistano nacionalinio investicijų fondo UzNIF dvigubas įtraukimas į biržų sąrašus Londone ir Taškente. Skelbiama, kad pasiūlymas sulaukė daugiau kaip 2,44 mlrd. eurų paklausos, o pritraukta beveik 610 mln. eurų.

    UzNIF valdo 13 valstybinių įmonių akcijų paketus, o fondą valdo bendrovė „Franklin Templeton“. Bendrovės vadovas Centrinei Azijai Marius Dan teigė, kad šis žingsnis gali tapti platesnės vietinės kapitalo rinkos raidos pradžia.

    „Po penkerių metų sėdėsime čia ir žvelgdami atgal matysime visiškai kitokią kapitalo rinką“, – sakė Marius Dan.

    Kita investuotojams jautri tema yra kapitalo judėjimo laisvė ir galimybė išsiimti pelną. Uzbekistano valdžia teigia, kad nuo 2017 metų sumažino dalį mokesčių ir palengvino valiutos konvertavimą bei pelno pervedimą į užsienį.

    „Bet kuris investuotojas gali atvykti, investuoti ir per vieną dieną išsiimti pajamas iš šalies“, – sakė Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov.

    JAV ir Europos dėmesys bei geopolitika

    Forumas sutapo su aukšto lygio diplomatinių vizitų banga, įskaitant Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio ir Albanijos prezidento Bajramo Begaj vizitus. Taip pat dalyvavo regiono ir kaimyninių valstybių premjerai bei aukšti pareigūnai, o tai parodė platesnį geopolitinį renginio svorį.

    Šalia pagrindinio forumo vyko JAV ir Uzbekistano verslo susitikimai, kuriuose dalyvavo 193 amerikiečių bendrovių atstovai. Skelbiama, kad derybas su Uzbekistano valdžia taip pat surengė „Boeing“, „Visa“, „JPMorgan“, „Meta“, „Air Products“ ir „Franklin Templeton“.

    Darbotvarkėje šalia investicijų ir kapitalo rinkų reformos dominavo transporto ryšiai, energetika, prekyba ir regioninis bendradarbiavimas. Tai kryptys, kurios šiandien ypač svarbios įmonėms, ieškančioms alternatyvių tiekimo grandinių ir eksporto maršrutų.

    Koridoriai, energetika ir DI

    Centrinė Azija ilgą laiką buvo vertinama kaip nutolusi nuo pagrindinių rinkų, tačiau šį požiūrį keičia transporto projektai. Tarp dažniausiai minimų iniciatyvų įvardijamas Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelis, Vidurio koridorius per Kaspijos jūrą bei planuojamas Transafganistano maršrutas.

    Uzbekistanas taip pat sieja geresnį susisiekimą su turizmo plėtra ir didesnėmis keliautojų išlaidomis. Šalies turizmo komiteto pirmininkas Abdulaziz Akkulov teigė, kad tikslas yra didinti lankytojų išlaidas ir plėsti aukštesnės vertės turizmo pasiūlą.

    Energetikoje Uzbekistanas kelia tikslą didinti žaliosios energijos dalį iki 54 proc. elektros gamyboje ir pritraukti investicijas į tinklus, energijos kaupimą, DI ir duomenų centrus. Ši kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai duomenų centrų plėtra vis dažniau siejama su patikimu elektros tiekimu ir konkurencingomis kainomis.

    DI temą forume akcentavo ir privataus sektoriaus atstovai. Duomenų centrų plėtros bendrovės „DataVolt“ vadovas Rajit Nanda pabrėžė, kad sėkmingam DI diegimui būtini trys dalykai: kapitalas, energija ir talentai.

    Šalis taip pat akcentuoja išteklių potencialą, skelbdama, kad mineralinių išteklių vertė vertinama 2,62 trln. eurų, tarp jų minimi auksas, varis, uranas ir kitos strategiškai svarbios žaliavos. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad vien ištekliai dar nereiškia automatinės gerovės be skaidrumo ir aiškių taisyklių.

    „Šalys turi šiuos išteklius paversti ilgalaike nauda“, – sakė Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos vadovas Mark Robinson.

    Forumo pabaigoje taip pat pabrėžta, kad investuotojai įtraukiami į politinių sprendimų procesą per Užsienio investuotojų tarybą, kurioje, skelbiama, dalyvauja 85 bendrovės iš 19 šalių. Uzbekistano valdžia teigia, kad į reformų planą bus įtrauktos 120 naujų rekomendacijų, o pažanga bus reguliariai stebima ir raportuojama prezidentui.

  • Šokas archeologams: Uzbekistane rasta 4 000 metų senumo vaiko kaukolė po operacijos

    Šokas archeologams: Uzbekistane rasta 4 000 metų senumo vaiko kaukolė po operacijos

    Archeologai pietų Uzbekistane, Džarkutano vietovėje, aptiko maždaug 4 000 metų senumo penkerių metų vaiko kaukolę su aiškiais trepanacijos pėdsakais. Trepanacija yra chirurginė procedūra, kai kaukolės kaule tyčia padaroma anga, o šis radinys laikomas vienu seniausių tokio pobūdžio įrodymų šiame regione.

    Kaulai rasti kape, kuriame palaidoti du mažamečiai vaikai: vienam mirties metu buvo apie trejus, kitam apie penkerius metus. Tyrėjų teigimu, būtent vyresniojo vaiko kaukolėje matoma intervencija išsiskiria aiškiai apibrėžtais kraštais ir žymėmis, rodančiomis kryptingą darbą, o ne atsitiktinę traumą ar vėlesnius pakitimus po palaidojimo.

    Kas yra trepanacija ir kodėl ji stebina

    Trepanacija laikoma viena seniausių žmonijos chirurginių praktikų, žinoma iš įvairių pasaulio regionų ir laikotarpių. Istoriškai ji buvo siejama su bandymais gydyti galvos traumas, mažinti spaudimą kaukolėje, malšinti stiprius skausmus, o kai kuriose kultūrose galėjo turėti ir ritualinę prasmę.

    Džarkutano radinys ypač stebina dėl paciento amžiaus. Tokia procedūra penkerių metų vaikui būtų pareikalavusi ne tik drąsos, bet ir praktinių įgūdžių: tikslaus įrankių valdymo, supratimo, kaip nepažeisti gyvybiškai svarbių audinių, bei bent minimalių infekcijų kontrolės priemonių, kurios senovėje dažnai buvo paremtos patirtimi ir tradicine medicina.

    Kaip tai galėjo būti atlikta

    Analizė rodo, kad anga greičiausiai padaryta naudojant tuo metu prieinamus įrankius, tikėtina, iš akmens ar kaulo. Tyrėjai pabrėžia, kad žymės labiau atitinka kryptingą pjovimą ar grandymą, o ne smūgio sukeltą lūžį, todėl stiprėja hipotezė apie sąmoningai atliktą procedūrą.

    Vienas svarbiausių klausimų dabar yra tai, ar vaikas po operacijos išgyveno bent kiek ilgiau. Tokiais atvejais mokslininkai paprastai ieško kaulo gijimo požymių aplink angą: jei jų yra, tai reikštų, kad organizmas spėjo reaguoti ir prasidėjo regeneracija. Galutinės išvados priklausys nuo detalesnių bioarcheologinių tyrimų.

    Ką tai sako apie Oksuso civilizaciją

    Džarkutanas siejamas su Oksuso civilizacijos arealu, kuris klestėjo tarp trečiojo ir antrojo tūkstantmečių prieš mūsų erą dabartinio Uzbekistano, Turkmėnistano ir šiaurinio Afganistano teritorijose. Ši kultūra siejama su išplėtota žemdirbyste, irigacijos sistemomis, prekybos ryšiais ir sudėtingesne socialine organizacija.

    Jei trepanacija buvo atlikta planuotai ir pagal nusistovėjusią praktiką, tai galėtų reikšti, kad bendruomenėje egzistavo specializuoti gydytojai ar ankstyvieji chirurgijos amatininkai. Tokie radiniai papildo iki šiol dominavusį vaizdą apie šio regiono bronzos amžiaus visuomenes ir leidžia kalbėti ne tik apie architektūrą ar ekonomiką, bet ir apie medicinos žinių perdavimą.

    „Šis radinys yra vienas įspūdingiausių pastarųjų metų atradimų regione, tačiau jis kartu kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų“, – sakė Salento universiteto tyrėjas Enrico Ascalone.

    Mokslininkai tikisi, kad papildomi tyrimai padės atsakyti, ar operacija buvo bandymas gelbėti gyvybę po traumos, gydyti ligą, ar atlikta dėl ritualinių priežasčių. Ne mažiau svarbu ir tai, kokį statusą tokias žinias turėję žmonės galėjo užimti to meto bendruomenėje.

  • Uzbekistanas plečia JAE remiamą institucijų vertinimą: 41 ministerija tikrinama pagal skaitmenizaciją

    Uzbekistanas plečia JAE remiamą institucijų vertinimą: 41 ministerija tikrinama pagal skaitmenizaciją

    Uzbekistanas 2026 metais išplėtė Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) remiamą valstybės institucijų veiklos vertinimo programą: šiemet nepriklausomai vertinamos 41 ministerija, agentūra ir komitetas. Tai daugiau nei dvigubai didesnė apimtis nei ankstesniame vertinimo cikle, kuriame dalyvavo 17 institucijų.

    Programos rezultatai pristatyti Taškente surengtoje apdovanojimų ceremonijoje, kurioje dalyvavo Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas ir JAE kabineto reikalų ministras Mohammedas Bin Abdullah Al Gergawi. Uzbekistano pareigūnai teigia, kad vertinimu siekiama ne tik palyginti institucijų procesus, bet ir patikrinti, ar reformos duoda apčiuopiamą naudą gyventojams.

    Kas ir kaip vertinama?

    Pasak Uzbekistano institucijų, bendros vietos ir JAE ekspertų komandos kelis mėnesius analizavo ministerijų ir agentūrų veiklą pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Tarp jų minimi skaitmenizacija, skaidrumas, vidaus valdymo sistemos, paslaugų teikimo kokybė ir efektyvumas.

    Uzbekistano Strateginės plėtros ir reformų agentūros direktorius Abdulla Abdukadirovas aiškino, kad šiemet sąmoningai nuspręsta aprėpti ne tik didžiąsias ministerijas, bet ir komitetus bei agentūras. Jo teigimu, daugiau dėmesio skirta realiam institucijų funkcionavimui, o ne formaliam atsiskaitymui dokumentais.

    „Jei valdžios institucijos laiku ir teisingai sprendžia žmonių problemas, visuomenės pasitikėjimas valstybe smarkiai išauga“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Valdžios atstovai pabrėžia, kad programos metodika remiasi JAE Government Excellence Programme principais ir Uzbekistane taikoma nuo 2019 metų, kaip platesnio bendradarbiavimo dėl viešojo administravimo reformos dalis. Panašūs modeliai pasaulyje vis dažniau siejami su rodikliais, kurie apima paslaugų pasiekiamumą, skaitmeninius kanalus ir skaidrumo standartus.

    Nuo procesų prie rezultato

    Vienu iš šių metų pavyzdžių įvardyta Vidaus reikalų ministerija, įvertinta už viešųjų paslaugų teikimą ir jų perkėlimą į elektroninę erdvę. Ministro pavaduotojas Zafaras Kurbanovas teigė, kad 55 iš 62 ministerijos paslaugų šiuo metu teikiamos elektroniniu būdu, kai 2020 metais tokių buvo apie 20.

    Uzbekistano pusė akcentuoja, kad vertinimo logika keičiasi: nuo procedūrų laikymosi tikrinimo pereinama prie pamatuojamų rezultatų, kurie matomi gyventojams. Prezidentas Šavkatas Mirzijojevas teigė, kad principas dirbti ne dėl proceso, o dėl rezultato turėtų tapti pagrindiniu valstybės institucijų veiklos kriterijumi.

    Vertinimo programoje taip pat atsirado individualios nominacijos valstybės tarnautojams, įskaitant jaunus specialistus, personalo valdymo profesionalus ir moteris, dirbančias viešajame sektoriuje. Tokios kategorijos, pasak organizatorių, skirtos stiprinti motyvaciją ir gerosios praktikos sklaidą valstybės tarnyboje.

    Mažiau biurokratijos, daugiau paslaugų

    Dar viena programos kryptis siejama su biurokratijos mažinimu ir paslaugų supaprastinimu, ypač ten, kur gyventojai su valstybe susiduria dažniausiai. JAE ministro padėjėjas kabineto reikalams ir žinių mainams Mohammedas Bin Taliah atkreipė dėmesį į Uzbekistano iniciatyvą Zero Bureaucracy, kuri, pasak jo, orientuota į kasdienio gyvenimo palengvinimą.

    „Programa skirta šalinti biurokratiją valstybėje ir valdžios institucijose, kad žmonių gyvenimas būtų geresnis, lengvesnis ir paprastesnis“, – sakė Mohammedas Bin Taliah.

    JAE atstovai apdovanojimą sieja su platesne Uzbekistano administracinės sistemos transformacija, o Uzbekistano pareigūnai perspėja, kad silpniausiai įvertintoms institucijoms ateityje teks susidurti su didesniu viešumu. Kitas etapas, anot organizatorių, dar labiau orientuosis į pamatuojamus rodiklius regionų ir vietos lygmeniu, kur didelė dalis paslaugų gyventojams suteikiama tiesiogiai.

  • Cannavaro žinutė prieš 2026 metų pasaulio čempionatą: Uzbekistano rinktinė neturi ko prarasti

    Cannavaro žinutė prieš 2026 metų pasaulio čempionatą: Uzbekistano rinktinė neturi ko prarasti

    Prieš 2026 metais vyksiantį FIFA pasaulio futbolo čempionatą Uzbekistanas gyvena istoriniu laukimu: šalies rinktinė pirmą kartą iškovojo kelialapį į didžiausią planetos futbolo turnyrą. Komandą į šį etapą veda buvęs Italijos kapitonas Fabio Cannavaro, 2006 metais pakėlęs pasaulio čempionų taurę.

    Italijos legenda interviu „Euronews“ pabrėžė, kad debiutas pasaulio čempionate jo auklėtiniams turėtų tapti ne baimės, o motyvacijos šaltiniu. Pasak trenerio, jis mato žaidėjus, kurie nori mokytis, gerėti ir dirbti, o tokioje situacijoje svarbiausia yra suprasti paprastą dalyką: rinktinė neturi ko prarasti.

    „Tai pirmas kartas, kai vykstame į pasaulio čempionatą, ir pirmas kartas, kai jame dirbu kaip treneris. Žaidėjai turi daug ambicijų, nori tobulėti ir mes neturime ko prarasti“, – sakė F. Cannavaro.

    Uzbekistanui tai proveržis po ilgų metų bandymų įsitvirtinti tarp stipriausiųjų Azijoje. Šalis, kurioje gyvena apie 36 milijonai žmonių, per pastaruosius dešimtmečius ne kartą buvo arti tikslo, tačiau lemiamuose etapuose pritrūkdavo taškų ar sėkmės.

    2026 metų čempionatas bus išskirtinis ir dėl formato: turnyre dalyvaus 48 rinktinės, o tai reikšmingai išplėtė dalyvių ratą. Dėl šios priežasties daugiau šalių pirmą kartą istorijoje gauna realią galimybę prasibrauti į finalinį etapą, o Uzbekistanas tapo vienu ryškiausių šios tendencijos pavyzdžių.

    Grupė su Portugalija ir Kolumbija

    Debiutantų laukia itin rimtas išbandymas: grupėje numatytos akistatos su Portugalija, Kolumbija ir Kongo Demokratine Respublika. F. Cannavaro atkreipė dėmesį, kad varžovų pavardės įspūdingos, tačiau būtent pasaulio čempionatas dažnai sukuria netikėtumų ir suvienodina galimybes.

    „Pasaulio čempionate negali iš anksto pasakyti, kad vieni yra stipresni už kitus. Tai turnyras, kuriame viską lemia detalės, emocijos ir vienos rungtynės“, – teigė F. Cannavaro.

    Portugalijos rinktinė, kuriai priskiriamas ir Cristiano Ronaldo vaidmuo, turi ilgametę didžiųjų turnyrų patirtį. Kolumbija tradiciškai remiasi ryškiais puolimo lyderiais, o Kongo Demokratinės Respublikos komandoje nemažai futbolininkų rungtyniauja stipriuose Europos čempionatuose, todėl Uzbekistanui teks greitai prisitaikyti prie aukščiausio tempo ir fizinės kovos.

    Rūbinėje auga konkurencija

    Artėjant turnyrui, Uzbekistano rinktinėje didėja konkurencija dėl vietų galutinėje sudėtyje. Vidurio saugas Otabekas Shukurovas „Euronews“ teigė, kad komanda bando mažinti spaudimą ir daugiau dėmesio skirti progai parodyti savo šalį pasauliui.

    „Turime atidėti spaudimą į šalį, išeiti į aikštę, mėgautis žaidimu ir parodyti, kad Uzbekistanas yra stipraus futbolo šalis“, – sakė O. Shukurovas.

    Jaunesnės kartos atstovai taip pat akcentuoja, kad atranka į turnyrą pakeitė komandos vidinę dinamiką. Saugas Umarali Rahmonaliyevas pažymėjo, kad kova dėl vietos rinktinėje tapo dar intensyvesnė, o kiekvienas žaidėjas siekia būti tarp tų, kurie pirmieji istorijoje gins Uzbekistano spalvas pasaulio čempionate.

  • Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europos darbo rinkoje gilėjantis darbuotojų trūkumas verčia vyriausybes ir darbdavius iš naujo vertinti migracijos politiką. Taškento tarptautiniame migracijos forume daug dėmesio skirta tam, kaip senstanti visuomenė ir mažas gimstamumas mažina dirbančiųjų skaičių.

    Diskusijose akcentuota, kad Centrinės Azijos šalys vis aktyviau pozicionuojasi kaip apmokytų darbuotojų tiekėjos, siūlančios reguliuojamus tarptautinio įdarbinimo modelius. Tokia kryptis siejama su bandymu suderinti Europos poreikį darbuotojams ir saugesnius, teisinius atvykimo kelius.

    Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2024 metais už gimtosios šalies ribų gyveno apie 304 mln. žmonių. Tai beveik dvigubai daugiau nei 1990 metais, o augimas siejamas tiek su ekonominiais skirtumais, tiek su geopolitika ir darbo paklausa.

    Kur Europoje trūksta rankų?

    Daugelyje Europos valstybių mažas gimstamumas ir didėjanti vyresnio amžiaus gyventojų dalis tiesiogiai mažina darbo jėgą. Dėl to darbuotojų ypač stinga žemės ūkyje, statybose, sveikatos priežiūroje, slaugoje ir paslaugų sektoriuose.

    Tarptautinės migracijos organizacijos regiono direktorius Europai ir Centrinei Azijai Arthuras Erkenas pabrėžė, kad demografinis nuosmukis jau dabar veikia ekonomikų augimą. Pasak jo, Europos šalims reikia darbuotojų, nes gimstamumas žemas, o visuomenė sparčiai sensta.

    „Europai iš tiesų reikia darbuotojų dėl demografinio nuosmukio, mažo gimstamumo ir senėjančios visuomenės“, – sakė Arthuras Erkenas.

    Kartu vis dažniau kalbama, kad didesnė legali darbo migracija turi būti derinama su efektyvesne atranka ir integracija, kad būtų atliepti realūs darbo rinkos poreikiai. Europos šalys taip pat ieško būdų mažinti nelegalią migraciją, kuri didina išnaudojimo ir šešėlinio įdarbinimo rizikas.

    Uzbekistano modelis ir pinigų srautai

    Centrinė Azija, ypač Uzbekistanas, plečia valstybių valdomas programas, orientuotas į darbuotojų parengimą ir įdarbinimą užsienyje. Uzbekistano institucijos skelbia, kad daugiau nei 1,2 mln. šalies piliečių šiuo metu dirba užsienyje.

    Reikšmingą vaidmenį čia vaidina perlaidos, kurios padeda namų ūkiams ir skatina vartojimą bei smulkųjį verslą kilmės šalyse. Uzbekistano duomenimis, 2025 metais perlaidos siekė beveik 16,5 mlrd. eurų.

    Uzbekistano Migracijos agentūros vadovo pavaduotojas Elyoras Toštemirovas teigė, kad šalis darbo bendradarbiavimo susitarimus yra sudariusi su daugiau nei 40 valstybių. Jo teigimu, prioritetas teikiamas kalbų mokymui, profesiniam rengimui ir pasirengimui prieš išvykstant.

    „Ruošiame savo piliečius kaip vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus, suteikiame kalbų ir profesinį pasirengimą“, – sakė Elyoras Toštemirovas.

    Praktiniai projektai jau vyksta su kai kuriomis Europos organizacijomis, ypač žemės ūkio sektoriuje. Darbdaviai tikisi, kad iš anksto parengti darbuotojai greičiau prisitaiko, o formalūs kanalai sumažina nelegalios tarpininkystės mastą.

    Didžiausia rizika – išnaudojimas

    Forume daug dėmesio skirta darbuotojų apsaugai ir skaidriems įdarbinimo procesams. Nelegali migracija ir neformalūs tarpininkai didina riziką susidurti su apgaulingais darbo pasiūlymais, skolomis už tarpininkavimą ir priverstiniu darbu.

    Šveicarijos ambasadorius Uzbekistane Konstantinas Obolenskis teigė, kad šalyje remiamos programos, orientuotos į saugią ir tvarkingą migraciją. Jo žodžiais, žmonės dažnai tampa fiktyvių kvietimų ir melagingų pažadų aukomis, o sukčiams sumoka dideles sumas.

    „Mūsų tikslas – padėti darbo migrantams, kad jie galėtų migruoti tvarkingai ir saugiai“, – sakė Konstantinas Obolenskis.

    Europos institucijoms ir darbdaviams vis aiškiau, kad vien tik atverti legalius kelius neužtenka. Reikalingi aiškūs standartai, patikimi tarpininkai, reali kontrolė ir mechanizmai, užtikrinantys, kad darbuotojas suprastų sutarties sąlygas, gautų atlyginimą laiku ir turėtų galimybę kreiptis pagalbos.

    Augant konkurencijai dėl kvalifikuotų žmonių, ES šalims tenka varžytis ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais regionais. Todėl migracijos politika vis dažniau tampa ekonominio saugumo dalimi, o Centrinė Azija mato galimybę pasiūlyti Europai reguliuojamą darbo jėgos rezervą.

  • Uzbekistanas meta žaliavas į šalį: eksportas sprogo, o DI ir pramonė atveria naujas rinkas

    Uzbekistanas meta žaliavas į šalį: eksportas sprogo, o DI ir pramonė atveria naujas rinkas

    Uzbekistanas pastaraisiais metais iš esmės keičia savo eksporto modelį: nuo žaliavų pardavimo pereina prie didesnės pridėtinės vertės gaminių ir paslaugų. Šalies institucijų pateikiami duomenys rodo, kad eksporto struktūroje vis didesnę dalį sudaro apdirbta produkcija, o verslas aktyviai ieško naujų rinkų Europoje ir kituose regionuose.

    Uzbekistano centrinis bankas skelbia, kad pernai bendras eksportas pasiekė apie 28,37 mlrd. eurų. Tiekimas į Europą, pagal tuos pačius duomenis, augo 23 proc. ir sudarė apie 1,93 mlrd. eurų, o tai signalizuoja apie nuoseklesnį šalies įsitvirtinimą aukštesnių standartų rinkose.

    Pokytį skatina ne vien pramonės plėtra, bet ir valdžios taikomos priemonės: nuo dalyvavimo tarptautinėse parodose finansavimo iki eksporto skatinimo ir užsienio rinkodaros. Tikslas aiškus: padėti įmonėms modernizuoti gamybą, sustiprinti tiekimo grandines ir konkuruoti ne kaina, o kokybe bei technologiniu turiniu.

    Pridėtinės vertės šuolis

    Uzbekistano centrinio banko vertinimu, eksportuojamų produktų kategorijų skaičius nuo 2017 iki 2024 metų beveik padvigubėjo ir pasiekė 4 359. Toks augimas dažniausiai siejamas su platesne gamybine baze ir sugebėjimu pasiūlyti rinkai ne vien žaliavas, bet ir galutinį produktą.

    Investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos duomenimis, pagaminti ir pusiau pagaminti gaminiai sudaro apie 11,28 mlrd. eurų, arba 52 proc. viso eksporto. Tuo metu žaliavos, anot ministerijos, siekia apie 1,62 mlrd. eurų, arba 7 proc., kas rodo reikšmingą priklausomybės nuo žaliavų mažėjimą.

    Tekstilės sektoriuje akcentuojama, kad šalyje apdirbama visa vietoje užauginama medvilnė, o gaminamas asortimentas išsiplėtė iki kelių šimtų galutinių prekių. Kartu plečiama maisto, chemijos, metalo gaminių ir buitinės technikos gamyba, leidžianti į eksportą nukreipti vis įvairesnius gaminius.

    Įmonės taikosi į regioną

    Vartojimo prekių ir pramonės gaminiai tampa viena svarbiausių eksporto transformacijos atramų. Šią kryptį iliustruoja buitinės technikos gamintoja „Sam-Ferre“, kuri plečia pardavimus kaimyninėse rinkose ir planuoja didinti eksporto apimtis.

    „Eksportuojame į septynias kaimynines šalis, tarp jų Kazachstaną, Turkmėnistaną, Tadžikistaną, Azerbaidžaną, Kirgiziją, Sakartvelą ir Afganistaną“, – sakė gamybos direktorius Atajanas Nažmetdinovas.

    Įmonės skelbiamais skaičiais, 2025 metais ji į užsienį išsiuntė 42 000 vienetų produkcijos už maždaug 6,98 mln. eurų. 2026 metais tikslas didinamas iki 60 000 vienetų, o planuojamos pajamos siektų apie 11,16 mln. eurų.

    „60–80 proc. lokalizacijos lygis kuria darbo vietas, stiprina tiekimo grandines ir skatina tvaresnę, energiją taupančią gamybą“, – teigė A. Nažmetdinovas.

    DI ir paslaugos keičia eksportą

    Eksporto geografija plečiasi kartu su reguliacinių barjerų mažinimu ir valiutos liberalizavimu, o registruotų eksportuotojų skaičius, kaip nurodoma, viršija 9 000. Uzbekistano įmonės reguliariai prekiauja su 165 šalimis ir pasiekia iki 190 rinkų, taip mažindamos priklausomybę nuo kelių pagrindinių partnerių.

    Investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos atstovas Junusbekas Jusupovas pabrėžė, kad kinta pati eksporto logika: tekstilė vis dažniau reiškia siūtus drabužius, o elektronikos eksporte atsiranda kabeliai, transformatoriai ir kiti gaminiai vietoje vien tik metalų žaliavos.

    „Paslaugos, tokios kaip turizmas, IT ir transportas, 2025 metais sudarė daugiau nei 41 proc. viso eksporto“, – sakė J. Jusupovas.

    Jis taip pat nurodė, kad IT sektorius sparčiai plečiasi, o įmonės vis aktyviau naudoja dirbtinis intelektas ir skaitmeninę rinkodarą, siekdamos augti Europoje, Amerikoje ir Azijoje. Tai atspindi bendrą tendenciją, kai didesnė eksporto dalis kuriama ne vien gamyklose, bet ir technologijų bei paslaugų sektoriuose.