CP v2

Tag: Uzbekistanas

  • Informatikos olimpiadoje Taškente DI keičia taisykles: jaunieji programuotojai mokosi visai kitaip

    Informatikos olimpiadoje Taškente DI keičia taisykles: jaunieji programuotojai mokosi visai kitaip

    Tarptautinėje informatikos olimpiadoje (IOI) Taškente susitiko 386 jaunieji programuotojai iš 97 šalių. Per dešimt valandų jie sprendė šešias algoritmines užduotis, kurios tikrina ne vien kodavimo greitį, bet ir gebėjimą analizuoti bei kurti efektyvius sprendimus.

    Tačiau šių metų kontekstas išskirtinis: vis daugiau užduoties „kelio“ nuo idėjos iki veikiančios programos gali sutrumpinti dirbtinis intelektas. Tai keičia ne tik pasirengimą, bet ir tai, kaip organizatoriai vertina sąžiningumą, ypač nuotolinėse varžybose.

    DI verčia perrašyti varžybų taisykles

    Italijos delegacijos vadovas Giorgio Audrito atkreipė dėmesį, kad organizuojant konkursus tenka realistiškai įvertinti, jog mokiniai DI įrankius jau turi ir naudoja. Pasak jo, nuotolinės varžybos tampa sunkiau suvaldomos, o IOI bendruomenė dar tik adaptuojasi ir ieško sprendimų.

    Audrito pabrėžė, kad net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, programavimo patirtis išlieka būtina. Ji reikalinga tam, kad dalyvis galėtų nukreipti DI, patikrinti jo siūlymus ir laiku pastebėti klaidas ar netinkamus sprendimo supaprastinimus.

    Mažiau kodo, daugiau mąstymo

    Kinijos atstovas, aukso medalio laimėtojas Qiwen Xu teigė, kad DI ateityje gali sugeneruoti didelę dalį kodo, kurį programuotojai šiandien rašo patys. Jo patirtis rodo praktinį pokytį: per penkių valandų turą dalyviai daugiau nei dvi valandas skyrė vien sprendimo pavertimui kodu.

    „Su DI pagalba daugiau laiko galime skirti mąstymui ir pačiam uždavinio sprendimui“, – sakė Qiwen Xu.

    Pasak jo, DI jau keičia ir treniruočių logiką: vietoj vien tik kartojimo ir rutininių uždavinių sprendimo vis dažniau analizuojama, kaip prie problemos prieina DI sistemos. Vis dėlto vienodas priėjimas prie įrankių nereiškia vienodų rezultatų, nes lemiamas tampa gebėjimas suformuluoti teisingą strategiją ir kritiškai vertinti atsakymus.

    Šveicarijos atstovė Myriam Faltin pabrėžė, kad varžybose svarbi ne tik teorija, bet ir intuicija, kada taikyti konkretų algoritmą. Tokia intuicija, pasak jos, atsiranda sprendžiant sudėtingas užduotis iki galo, o ne iškart ieškant greito atsakymo.

    Kodėl pagrindai vis dar svarbiausi

    IOI prezidentas profesorius Tan Santek atmeta mintį, kad dėl DI nebeverta mokytis programavimo pagrindų. Jo požiūriu, situacija yra priešinga: neturint tvirtų fundamentų, DI tampa ne pagalbininku, o rizika, nes žmogus nebesugeba įvertinti, ar sugeneruotas sprendimas teisingas, efektyvus ir saugus.

    „Jei neturi pagrindų, iš tiesų negalėsi pasinaudoti DI kaip įrankiu“, – sakė Tan Santek.

    Pasak jo, švietime vis didesnis dėmesys turėtų tekti kompiuteriniam mąstymui, kai mokiniai pirmiausia mokosi realaus pasaulio problemą suformuluoti taip, kad ją būtų galima spręsti skaičiavimo metodais. Profesorius pridūrė, kad tokie įgūdžiai gali būti ugdomi nuo pradinės mokyklos.

    DI temą akcentuoja ir Uzbekistanas, kuriame vyko olimpiada. Skaitmeninių technologijų viceministras Rustam Karamjonov teigė, kad talentų rengimas yra vienas iš šalies DI strategijos ramsčių, siekiant paruošti žmones pokyčiams, kuriuos DI atneša darbo rinkai ir švietimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad programuotojų vaidmuo vis labiau krypsta nuo vien tik sintaksės link sprendimų architektūros, testavimo, saugumo ir atsakomybės už rezultatą. IOI pavyzdys rodo, kad konkurencinis pranašumas vis dažniau bus matuojamas ne tuo, kas greičiau parašo kodą, o tuo, kas geriau mąsto, tikrina ir geba valdyti DI kaip įrankį.

  • Uzbekistanas atveria kritinių mineralų klodus: 76 projektai už 2,4 mlrd. eurų keičia rinką

    Uzbekistanas atveria kritinių mineralų klodus: 76 projektai už 2,4 mlrd. eurų keičia rinką

    Pasaulinė kritinių mineralų, reikalingų elektromobiliams, puslaidininkiams ir atsinaujinančiai energetikai, paklausa toliau auga, o Uzbekistanas spartina gavybos ir perdirbimo plėtrą keliuose pramoniniuose regionuose. Šalis skelbia identifikavusi daugiau nei 30 kritinių mineralų rūšių ir vykdanti dešimtis investicinių projektų.

    Pagal oficialiai skelbiamus duomenis, Uzbekistane šiuo metu įgyvendinami 76 investiciniai projektai, apimantys 28 retuosius elementus, o jų bendra vertė siekia apie 2,4 mlrd. eurų. Tarp svarbiausių išteklių minimi varis, molibdenas, volframas, litis, niobis, tantalas, renis bei kiti retieji metalai.

    Mineralais turtingos teritorijos, tokios kaip Almalykas, Navojus ir Surchandarja, laikomos pagrindiniais telkinių mazgais. Šių žaliavų reikšmę didina tai, kad jos naudojamos baterijose, elektros tinklų infrastruktūroje, elektronikoje ir aukštos pridėtinės vertės pramonėje.

    Pramoninė bazė ir ilga gavybos istorija

    Vienas svarbiausių sektoriaus ramsčių yra Almalyko kasybos ir metalurgijos kompleksas, laikomas viena didžiausių pramonės įmonių Centrinėje Azijoje. Kompleksas vienoje sistemoje apjungia kasybą, rūdos paruošimą ir lydyklas, todėl gali didinti produkcijos mastą ir valdyti šalutinių metalų išgavimą.

    Kalmakyro telkinio eksploatacija pradėta dar XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, o per dešimtmečius perdirbimui pervežta daugiau nei 1 mlrd. tonų rūdos. Įmonės atstovai teigia, kad šiandien Kalmakyro padalinys per metus išgauna daugiau nei 38 mln. tonų rūdos.

    Komplekse dirba daugiau nei 35 000 darbuotojų, o pagrindinė produkcija apima varį, cinką, auksą ir sidabrą. Kartu išgaunami ir susiję metalai, tokie kaip molibdenas, volframas bei renis, kurie laikomi strategiškai svarbiais technologijų grandinėse.

    Yoshlik-1: projektas dešimtmečiams

    Vienu didžiausių šiuo metu vystomų projektų įvardijamas Yoshlik-1 telkinys, kurio aktyvi plėtra vyksta nuo 2017 metų. Dėl masto ir geologinės sudėtingumo projektas įgyvendinamas etapais, plečiant infrastruktūrą ir didinant technikos parką.

    Telkinyje, be vario, taip pat išgaunamas auksas, sidabras, molibdenas ir retieji metalai, tarp jų renis, selenas bei telūras. Projekto geologai nurodo, kad po papildomų tyrimų atsargos buvo reikšmingai patikslintos, o prognozuojama eksploatacija gali trukti ilgiau nei 50 metų.

    Inžinierių vertinimu, jau pašalinta daugiau nei 248 mln. kubinių metrų dangos, nutiesta apie 45 kilometrus geležinkelio infrastruktūros rūdos pervežimui. Skelbiama, kad objekte dirba daugiau nei 400 sunkiosios kasybos technikos vienetų.

    Nauja politika ir perdirbimo ambicijos

    2024 metais Uzbekistane įsteigtas Uzbekistan Technological Metals Complex, kuriam pavesta koordinuoti kritinių mineralų grandinę nuo žvalgybos iki perdirbimo. Valdžios institucijų tikslas siejamas ne su žaliavų eksportu, o su didesnės pridėtinės vertės produktais šalies viduje.

    „Mūsų strategija nėra eksportuoti žaliavas. Mūsų tikslas yra sukurti pridėtinės vertės grandinę šalies viduje“, – sakė viceministras Urol Yusupov.

    Institucija vysto volframo ir molibdeno perdirbimo klasterius, taip pat planuoja projektus, susijusius su ličiu, grafitu, tantalu, niobiu ir magniu. Be to, nagrinėjamos galimybės panaudoti technogenines atliekas, susidariusias per ankstesnius kasybos etapus, taip mažinant žaliavų švaistymą ir aplinkosauginę naštą.

    Iki 2030 metų Uzbekistano planuose numatomas perdirbamų kritinių mineralų spektras, o prioritetais įvardijami volframas, molibdenas, selenas, telūras ir renis. Pilotiniai ličio išgavimo bandymai taip pat vykdomi, o grafito telkinių plėtra, pasak pareigūnų, pradedama artimiausiu laikotarpiu.

    Tarptautinis bendradarbiavimas ir renio gryninimas

    Uzbekistanas plečia bendradarbiavimą su užsienio partneriais mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, siekdamas greičiau diegti pažangius išgavimo ir rafinavimo sprendimus. Tarp minimų partnerių yra Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Kanada, Pietų Korėja ir Kinija.

    Skelbiama, kad bendri projektai apima darbus su KU Leuven renio išgavimo srityje bei su SGS ličio technologijoms. Uzbekistano atstovai teigia, jog nuo 2025 metų pavyko pasiekti 99,99 proc. renio grynumą ir pradėti eksportuoti rafinuotą produktą.

    Aplinkosaugos aspektai taip pat akcentuojami cinko gamyboje Almalyke, kur diegiamos išmetamųjų dujų valymo ir šalutinių produktų surinkimo sistemos. Įmonė nurodo, kad sieros dioksidas surenkamas ir paverčiamas sieros rūgštimi, o metinė gamyba siekia apie 180 000 tonų, daugiausia tiekiamų vietos chemijos ir trąšų pramonei.

    Ekspertai pabrėžia, kad kritinių mineralų rinka vis labiau priklauso ne tik nuo telkinių dydžio, bet ir nuo perdirbimo pajėgumų bei tiekimo grandinių patikimumo. Todėl Uzbekistano siekis plėtoti vietinį perdirbimą gali tapti svarbiu veiksniu, konkuruojant dėl užsakymų elektromobilių baterijoms, energetikos tinklams ir puslaidininkių pramonei.

  • Uzbekistanas po reformų: BVP šoktelėjo iki 130 mlrd. eurų, bet ar žmonės tai jaučia?

    Uzbekistanas po reformų: BVP šoktelėjo iki 130 mlrd. eurų, bet ar žmonės tai jaučia?

    Augimas įspūdingas, klausimai lieka

    Uzbekistano ekonomika pastarąjį dešimtmetį augo sparčiai, o valdžia vis dažniau pabrėžia ne vien BVP, bet ir tai, ar augimas virsta realiomis pajamomis gyventojams. 2026 metų pirmąjį pusmetį pramonės apimtys didėjo 8 proc., paslaugų sektorius – 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., žemės ūkis – 4,7 proc.

    Tarptautinis valiutos fondas skelbia, kad 2025 metais realusis BVP augo 7,7 proc., o 2026 metų pirmąjį ketvirtį metinis augimas paspartėjo iki 8,7 proc. Tačiau tarptautinės institucijos ir patys politikos formuotojai vis aiškiau matuoja, kiek šis tempas atsispindi darbo rinkoje ir namų ūkių biudžetuose.

    Nuo skaičių iki struktūrinių pokyčių

    Pokyčių mastą gerai iliustruoja palyginimas su laikotarpiu iki reformų pradžios. Nominalusis BVP nuo maždaug 21 mlrd. eurų 2016 metais išaugo iki maždaug 130 mlrd. eurų, o eksportas per tą patį laiką kilo nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų iki maždaug 28,5 mlrd. eurų.

    Kartu šalis per kelerius metus reikšmingai pagerino pozicijas tarptautiniuose reitinguose, vertinančiuose ekonominę laisvę ir reguliavimo aplinką. Ekspertai pabrėžia, kad tai siejama su nuoseklesniu reguliavimo atvėrimu, privataus sektoriaus vaidmens didinimu ir didesniu nuspėjamumu investuotojams.

    Kapitalo šaltiniai persitvarkė

    Vienas ryškiausių reformų rezultatų – pasikeitusi investicijų struktūra: šalia valstybės išlaidų didesnę dalį sudaro privatus verslas, užsienio investuotojai ir smulkios įmonės. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovai akcentuoja, kad investuotojų pasitikėjimas paprastai formuojasi per kelerius metus, o jį stiprina demografija ir verslumo potencialas.

    „Pasitikėjimą šia šalimi lemia keli veiksniai, bet svarbiausia – jauna, auganti visuomenė, daug verslininkų ir daug dinamikos. Reformos juda teisinga kryptimi“, – sakė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovas Francis Malige.

    Ekonomikos ir finansų ministerijos duomenimis, įmonių su užsienio kapitalu skaičius per penkerius metus daugiau nei padvigubėjo: nuo maždaug 9 000 2020 metais iki beveik 20 000 2026 metų viduryje. Smulkaus verslo investicijos nuo maždaug 1,5 mlrd. eurų 2016 metais išaugo iki maždaug 25,5 mlrd. eurų 2025 metais, o startuolių finansavimas pernai pasiekė apie 290 mln. eurų.

    „Visi Uzbekistano sektoriai plečiasi, o paslaugos ir statybos šiuo metu labiausiai tempia bendrą augimą. Tiesioginės užsienio investicijos didėjo, o specialiosios ekonominės zonos, technoparkai ir pramoniniai klasteriai padeda nukreipti privatų kapitalą į gamybą ir agroperdirbimą“, – teigė Ekonomikos ir finansų ministerijos atstovas Saidislom Saidkhonov.

    Darbo rinka ir skurdo mažinimas

    Augimas pats savaime nereiškia aukštesnio pragyvenimo lygio, todėl reformų dėmesys nukreiptas į užimtumą, neformalios darbo rinkos mažinimą ir pajamų didinimą. Valdžia teigia, kad priemonės turėtų gerinti ne tik darbo vietų skaičių, bet ir jų kokybę.

    „Kartu su kitomis ministerijomis ir agentūromis įgyvendiname tikslines programas ir tyrimus, kad mažintume neformalų užimtumą. Daugiau nei devyni milijonai žmonių buvo ištraukti iš skurdo, o mūsų ambicingas tikslas – artimiausiu metu panaikinti absoliutų skurdą“, – sakė skurdo mažinimo ir užimtumo viceministras Marat Jurayev.

    Naujausi duomenys rodo, kad pamažu didėja labiau įsitvirtinusių įmonių svoris: auga pelno mokestį mokančių bendrovių skaičius, daugėja ir verslų, veikiančių ilgiau nei dešimtmetį. Taip pat plečiasi vidutinės įmonės, kuriose dirba nuo 11 iki 99 darbuotojų, o tai signalizuoja, kad augimas neapsiriboja vien mikroverslais.

    JT plėtros programos atstovai atkreipia dėmesį ir į platesnį dalyvavimą ekonomikoje, ypač moterų įtrauktį. Teigiama, kad teisėkūros pokyčiai ir paramos verslumui priemonės atvėrė daugiau galimybių darbo rinkoje.

    „Moterų galimybės smarkiai pasikeitė dėl naujausių teisinių reformų ir paramos verslumui. Įtvirtintas vienodas atlygis už vienodos vertės darbą, taip pat panaikinti tam tikri ribojimai moterų darbui kai kuriose šakose“, – sakė JT plėtros programos atstovė Akiko Fujii.

    Kasdienis pokytis finansuose

    Daugeliui gyventojų apčiuopiamiausias reformų rezultatas – pokyčiai finansų sistemoje ir atsiskaitymuose. Po 2017 metais liberalizuotos valiutų rinkos šalis įvedė vieningą valiutos kursą, išplėtė konvertuojamumą ir perėjo prie lankstesnio kurso formavimo, o Tarptautinis valiutos fondas valiutos kurso režimą priskiria plaukiojančiam.

    Centrinio banko duomenimis, įmonių, vykdančių valiutų operacijas, skaičius išaugo nuo maždaug 29 000 2019 metais iki maždaug 90 000 2025 metų pabaigoje. Tai siejama su labiau išvystyta rinkos infrastruktūra ir didesniu verslo poreikiu atsiskaityti tarptautinėse tiekimo grandinėse.

    „Patobulinta rinkos infrastruktūra ir sąlygos dalyviams prisidėjo prie lankstesnės valiutos kurso aplinkos“, – teigė Centrinio banko atstovas Fayoz Gafurov.

    Reformos keitė ir vartotojų kasdienybę: plečiasi mobilioji bankininkystė, atsiskaitymai kortelėmis ir QR kodais, o skaitmeninių mokėjimų ekosistema skatinama konkurencijos ir infrastruktūros investicijų. Centrinis bankas pabrėžia universalaus QR sprendimo svarbą, kai naujos paslaugos testuojamos greičiau, o vartotojams atsiveria daugiau alternatyvų.

    „Centrinis bankas nuosekliai įgyvendina reformas, skirtas mokėjimų ekosistemai plėtoti. Vienas pavyzdinių projektų yra universali QR kodų sistema, leidžianti efektyviai testuoti naujas skaitmenines paslaugas, didinti konkurenciją ir gerinti paslaugas visuomenei“, – sakė Centrinio banko atstovas Djamshid Usmanov.

    Artėjant kitam augimo etapui, diskusija Uzbekistane vis labiau sukasi ne apie tempą, o apie tai, kaip tolygiai reformos virsta tvaresnėmis įmonėmis, geresniais darbais ir plačiau pasiekiamomis ekonominėmis galimybėmis. Tarptautinių institucijų vertinimu, ilgalaikis rezultatas priklausys nuo produktyvumo didinimo, konkurencijos ir socialinės politikos kokybės.

  • Ne tik šilko kelias: Uzbekistano upės ir kriokliai vilioja turistus, o vanduo slepia istoriją

    Ne tik šilko kelias: Uzbekistano upės ir kriokliai vilioja turistus, o vanduo slepia istoriją

    Uzbekistanas dažniausiai siejamas su Šilko kelio miestais, tačiau vis daugiau keliautojų atranda kitą šalies veidą – vandenį. Per šalį teka šimtai upių ir upelių, o kalnų slėniuose bei dykumų pakraščiuose vandens keliai nulėmė, kur kūrėsi gyvenvietės, kaip vystėsi prekyba ir kokie maršrutai išliko iki šių dienų.

    Vandens ištekliai Uzbekistanui yra ne tik gamtos grožis, bet ir strateginis klausimas: jie reikalingi geriamajam vandeniui, žemės ūkiui, energetikai. Pastaraisiais metais prie šių funkcijų vis dažniau prisideda ir turizmas, nes karštą sezoną žmonės ieško vėsesnių vietų kalnuose, prie šaltinių ar krioklių.

    Taškento apylinkių kalnų upės

    Netoli Taškento, Vakarų Tian Šanio pašlaitėse, tekanti Ugamo upė vasarą tampa traukos centru norintiems pabėgti nuo kaitros. Ją maitina tirpstantis sniegas ir kalnų šaltiniai, todėl vanduo čia šaltas, o slėnis išlieka žalesnis nei žemumose.

    Palei upę šiltuoju metų laiku atsiranda poilsio zonų: įrengiami maudynių baseinai, pavėsinės, kavinės, vietos iškyloms. Vietos gyventojai pabrėžia, kad šis maršrutas patogus vienos dienos išvykai, o gamtos infrastruktūra kasmet plečiama.

    „Palei Ugamo upę yra vaikų žaidimų aikštelė, įvairūs baseinai, poilsio zonos, restoranas ir vietos, kur žmonės gali pasigaminti maisto“, – sakė Ravshanas Temirovas.

    Kalnų kaimuose atsiranda ir netikėtų gamtos objektų, kuriuos suformavo žmogaus rankos. Nanajaus kaime drėkinimo kanalas, kadaise įrengtas daržams laistyti, sudarė krioklį, kuris vasarą sutraukia lankytojus ir tapo papildomu pajamų šaltiniu vietos bendruomenei.

    Džizacho šaltiniai ir Qizilsuv krioklys

    Piečiau esantis Džizacho regionas išsiskiria šaltiniais, kurie veržiasi iš uolėtų šlaitų ir maitina upelius bei krioklius ištisus metus. Vietos miškininkai akcentuoja, kad kai kurių šaltinių vanduo žiemą neužšąla, o dalis jo naudojama ir kaip geriamasis vanduo aplinkiniams gyventojams.

    Qizilsuv krioklys Bakhmalo rajono miškuose pastaraisiais metais tapo vienu žinomiausių gamtos objektų šiame regione. Keliautojus vilioja pavėsis, vėsesnis oras ir galimybė žygiuoti miško takais, o vietos institucijos svarsto, kaip plėtoti infrastruktūrą nepažeidžiant jautrios ekosistemos.

    „Atlikome tyrimus ir laboratorinę analizę, kuri parodė, kad Qizilsuv vandenyje yra didelis geležies kiekis“, – sakė Akbarjonas Qolberdiyevas.

    Miškininkijos atstovai teigia, kad vietovė sulaukia tūkstančių užsienio svečių ir dešimčių tūkstančių vietos turistų per metus, o didžiausias srautas fiksuojamas vasarą. Keliautojai dažniausiai mini vandens skaidrumą ir švarą, tačiau specialistai primena, kad natūralūs mineralai nebūtinai reiškia gydomąsias savybes, todėl sveikatingumo teiginius reikėtų vertinti atsargiai.

    Bucharos vandens telkiniai dykumos pakraštyje

    Rytų kalnų upių logika Bucharoje neveikė: dykumos pakraštyje vanduo turėjo būti surenkamas ir kaupiamas. Miestas rėmėsi viešų baseinų ir rezervuarų sistema, vietoje vadinama hovuzais, kurie ilgą laiką užtikrino kasdienius poreikius ir tapo socialinėmis erdvėmis.

    Vienas geriausiai išlikusių pavyzdžių – Lyabi Hauz ansamblis, susiformavęs aplink akmenimis sutvirtintą vandens telkinį. Tokie objektai veikė kaip vandens atsarga, bet kartu ir kaip vieta atsikvėpti nuo karščio, susitikti ar pailsėti medžių pavėsyje.

    „Buchara yra netoli Kyzylkumo dykumos, todėl čia labai karšta. Žmonės ateidavo pailsėti po medžiais. Baseinai tarnavo ir kaip vandens rezervas, o šiandien dauguma čia ateina tiesiog pasėdėti ir pailsėti“, – sakė Iskandaras Hamrojevas.

    Dar vienas svarbus istorinis telkinys – Bolohovuz, esantis priešais Arko tvirtovę. Jis buvo įrengtas kaip praktiškas sprendimas vandeniui tiekti valdovo rezidencijai, pareigūnams ir aplinkiniams kvartalams, o pats objektas iki šiol išlieka svarbia miesto tapatybės dalimi.

    Šiandien Uzbekistano upės, šaltiniai, kriokliai ir senieji rezervuarai tampa alternatyva klasikiniams Šilko kelio maršrutams. Jie leidžia pamatyti, kaip vanduo formavo gyvenimą Vidurinėje Azijoje ir kodėl net turistinis peizažas čia neišvengiamai susijęs su ištekliais, kuriuos reikia saugoti.

  • Uzbekistane atkasė pradingusį VIII amžiaus rūmų kompleksą: radiniai gali perrašyti regiono istoriją

    Uzbekistane atkasė pradingusį VIII amžiaus rūmų kompleksą: radiniai gali perrašyti regiono istoriją

    Uzbekistane archeologai aptiko didelio, įtvirtinto miesto centro dalyje buvusio rūmų komplekso liekanas. Tyrimus vykdo Samarkande veikiantis Yahyi Gulyamovo archeologijos institutas, o radiniai siejami su Mingtepos archeologine vietove.

    Kasdienėse kasinėjimų ataskaitose pabrėžiama, kad darbai dar ankstyvoje stadijoje, tačiau pirminis datavimas komplekso statybą nukelia į VIII amžiaus pirmąją pusę. Pastatų planas ir statybos technika leidžia manyti, kad tai galėjo būti reprezentacinė valdžios rezidencija arba administracinis centras.

    Rūmai Ark dalyje

    Kompleksas atidengtas centrinėje, kadaise gynybiniais įtvirtinimais apsaugotoje miesto dalyje, tradiciškai vadinamoje Ark. Tokios zonos Vidurinėje Azijoje dažnai būdavo skirtos elitui ir valdžios institucijoms, todėl vieta sustiprina hipotezę apie oficialią pastato funkciją.

    Mokslininkai vertina ne tik sienų fragmentus, bet ir erdvių išdėstymą, kuris gali atskleisti, kaip buvo organizuojamas valdymas, priėmimai ir administracinė veikla. Jei interpretacija pasitvirtins, tai bus svarbi užuomina apie politinės galios centrus regione prieš galutinai įsitvirtinant arabų valdymui.

    Skulptūrų fragmentai ir valdžios simboliai

    Vienu reikšmingiausių radinių laikomi reprezentacinėje salėje aptikti skulptūrų fragmentai. Tyrėjai tikisi, kad jie padės tiksliau suprasti valdžios simboliką, dvaro meną ir platesnį Sogdianos kultūrinį kontekstą.

    Artefaktai perduoti konservavimo ir laboratoriniams tyrimams, kurie turėtų patikslinti jų amžių, medžiagas ir gamybos technologijas. Tokie duomenys leidžia atkurti vietinių dirbtuvių tradicijas bei ryšius su kaimyninėmis kultūromis, ypač prekybos kelių įtakos zonoje.

    Sogdiana ir Šilko kelias

    Mingtepa laikoma viena svarbiausių archeologinių vietovių Uzbekistane, o pats miestas istoriniuose kontekstuose siejamas su Sogdiana. Šį regioną šimtmečius formavo iranėnų tautos, o sogdų pirkliai atliko išskirtinį vaidmenį Šilko kelio prekyboje, jungusioje Kiniją su Artimaisiais Rytais.

    Rūmų atradimas gali suteikti naujų žinių apie vietos elitų veikimą ir administracinę struktūrą tuo laikotarpiu, kai regione vyko dideli politiniai virsmai. Taip pat tikimasi, kad architektūros analizė padės palyginti Mingtepą su kitais Vidurinės Azijos centrais, kuriuose pastaraisiais metais taip pat identifikuotos valdovų rezidencijų liekanos.

    Uzbekistano institucijos pastaruoju metu aktyviai investuoja į Šilko kelio paveldo tyrimus ir apsaugą, siekdamos ir kultūrinio išsaugojimo, ir turizmo plėtros. Jei naujasis kompleksas bus išsamiai ištirtas ir pritaikytas lankymui, Mingtepa gali tapti vienu ryškiausių ankstyvųjų viduramžių Sogdianos liudijimų regione.

  • Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika 2026 metų pirmąjį pusmetį augo 8,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius oficialius duomenis prezidento Šavkato Mirzijojevo vadovauto pasitarimo metu pristatė šalies institucijos, pabrėždamos, kad spartėjantį tempą palaiko paslaugų sektorius ir investicijų bumas.

    Per šešis mėnesius investicijos siekė apie 24,6 mlrd. eurų, o eksportas – maždaug 12,7 mlrd. eurų. Paslaugų sektorius augo 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., pramonė – 8 proc., o žemės ūkis – 4,7 proc., tad bendras vaizdas rodo, kad ekonomikos variklis vis labiau persikelia į miestus ir įmonių veiklą, o ne į tradicinį agrarinį sektorių.

    Prie pozityvių signalų prisidėjo ir tarptautinių reitingų agentūrų sprendimai: „Moody’s“ 2026 metų birželį pakėlė Uzbekistano suverenaus skolinimosi reitingą nuo Ba3 iki Ba2, o „Fitch“ paliko BB įvertinimą, bet perspektyvą pakeitė į teigiamą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia mažėjančią rizikos premiją investuotojų akyse ir lengvesnį priėjimą prie finansavimo, nors galutinės sąlygos priklauso ir nuo pasaulinių palūkanų normų.

    Prezidentas ragino regionų ir sektorių vadovus iš esamų investicinių, pramonės bei eksporto projektų išgauti daugiau realios grąžos – gamybos apimčių ir pardavimų užsienyje. Pasitarime daug dėmesio skirta ir tam, ar pasirašyti susitarimai iš tiesų virsta veikianciomis gamyklomis, naujomis darbo vietomis bei didesniu eksportu.

    „Norint pagerinti mūsų 40 milijonų žmonių gyvenimo lygį, būtinas 9–10 proc. ekonomikos augimas“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Nuo žemės ūkio prie pramonės

    Ekonomikos ir finansų ministerija augimą sieja su struktūriniu persitvarkymu, kuris spartėjo po 2017 metais pradėtų reformų. Jose akcentuota valiutos rinkos liberalizacija, prekybos atvėrimas, privatizavimo procesai ir pinigų politikos pertvarka, siekiant didesnio prognozuojamumo verslui.

    Ministerijos atstovai nurodo, kad per pastarąjį laikotarpį žemės ūkio dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje mažėjo, o pramonės ir paslaugų – didėjo. Tai reiškia ne tik kitokį BVP „receptą“, bet ir augančius poreikius infrastruktūrai, logistikai, kvalifikacijoms bei darbo rinkos prisitaikymui.

    Iki 2025 metų pabaigos bendrosios pagrindinio kapitalo formavimo apimtys pasiekė apie 41,3 mlrd. eurų, o investicijų ir BVP santykis pakilo iki maždaug 32 proc. Eksporto apimtys per reformų laikotarpį taip pat didėjo ir 2025 metais siekė apie 29,9 mlrd. eurų, kas rodo, kad šalies tikslas – uždirbti daugiau iš perdirbimo ir didesnės pridėtinės vertės.

    Kas stabdo susitarimų įgyvendinimą

    Prezidento administracija teigė, kad įgyvendinimas nevienodas: dalis projektų stringa dėl sertifikavimo, apyvartinių lėšų trūkumo, logistikos ir įėjimo į užsienio rinkas barjerų. Šalies vadovybė pavedė atsakingoms institucijoms greitinti sprendimus, kad investicijų portfelis realiai virstų produkcija ir eksporto srautais.

    Taip pat nurodyta, kad per aukšto lygio vizitus suderintų investicinių iniciatyvų apimtis sudaro apie 1 617 projektų, kurių bendra vertė siekia maždaug 187,3 mlrd. eurų. Tokios sumos signalizuoja ambicijas, tačiau praktikoje lemiamas veiksnys yra projektų „perėjimas“ iš susitarimų į statybas, gamybą ir mokesčius generuojantį veikimą.

    Darbo vietų formalizavimas užtruks

    Valdžia nurodė regioninėms užimtumo tarnyboms plėsti profesinį rengimą ir aiškiau sieti infrastruktūros programas su realiu darbo vietų kūrimu. Likusioje 2026 metų dalyje institucijoms pavesta didesnį dėmesį skirti namų ūkių pajamoms, nes sparčiai augant ekonomikai visuomenė tikisi apčiuopiamos naudos kasdienybėje.

    Šveicarijos vystomojo bendradarbiavimo agentūros atstovai, vertindami pokyčius, pabrėžė, kad užimtumo formalizavimas yra ilgas procesas. Formalus darbas paprastai reiškia platesnę socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą, pensijų kaupimą ir aiškesnes darbo santykių taisykles, tačiau perėjimas iš šešėlio į oficialią ekonomiką reikalauja laiko ir administracinių sprendimų.

    Pranešama, kad regionų pasiūlymai dėl rizikų pramonėje, infrastruktūroje ir eksporte turi būti pateikti iki rugpjūčio 15 dienos ir bus naudojami planuojant 2027 metų biudžetą bei investicijų ir eksporto prioritetus. Tai turėtų parodyti, ar šalis sugebės išlaikyti aukštą augimo tempą, kartu mažindama kliūtis, dėl kurių projektai vėluoja.

  • Uzbekistanas pakvietė 50 šalių mokslininkus: islamo civilizacijos idėjos grįžta į mokslą

    Uzbekistanas pakvietė 50 šalių mokslininkus: islamo civilizacijos idėjos grįžta į mokslą

    Taškente surengtas Pirmasis tarptautinis islamo civilizacijos forumas subūrė daugiau kaip 450 tyrėjų, religinių lyderių ir politikos formuotojų iš per 50 šalių. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip istorinė islamo pasaulio mokslo tradicija šiandien veikia švietimą, tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą.

    Forumo darbotvarkės centre buvo šiuolaikiniai iššūkiai, kuriems spręsti, dalyvių teigimu, būtinas mokslo ir kultūrinio dialogo derinys. Taškente aptartos švietimo reformos, akademinės partnerystės ir mokslinių institucijų vaidmuo kuriant pasitikėjimą tarp skirtingų regionų.

    Kelionė per istorinius centrus

    Renginys tęsėsi Samarkande ir Termeze, kurie istorijoje laikomi svarbiais islamo mokymosi centrais. Čia dalyviai grįžo prie Imam al-Maturidi ir Imam al-Tirmidhi intelektinio palikimo, kartu ieškodami būdų, kaip šią tradiciją pristatyti šiuolaikinei auditorijai.

    Pristatyti projektai apėmė interaktyvių muziejų plėtrą, rankraščių skaitmeninimą ir platesnį kultūros paveldo prieinamumą tyrėjams. Aptarta ir tai, kaip dirbtinis intelektas bei DI pagrįsti įrankiai gali pagreitinti archyvų apdorojimą, tekstų atpažinimą ir vertimų parengimą, kartu keliant duomenų kokybės bei autentiškumo klausimus.

    Mokslininkų idėjos ir šiandien

    Forume primintos Vidurinės Azijos mokslininkų įtakos sritys, nuo matematikos ir astronomijos iki medicinos ir filosofijos. Programoje akcentuotos tokių istorinių asmenybių kaip al-Chorezmi, Ibn Sina ir al-Biruni idėjos, kurios laikomos svarbiomis moderniųjų mokslo disciplinų raidos grandimis.

    Diskusijose pabrėžta, kad šiandieninėje mokslo politikoje vis svarbesnė tampa ne tik inovacijų plėtra, bet ir paveldo išsaugojimas bei atvira prieiga prie žinių. Skaitmeninimo projektai ir tarptautiniai konsorciumai vis dažniau vertinami kaip būdas sujungti humanitarinius ir tiksliuosius mokslus, ypač kai tyrimams pasitelkiami dideli tekstynai.

    Taškento deklaracija ir kiti žingsniai

    Forumas baigėsi Taškento deklaracijos priėmimu, kurioje numatytas gairių rinkinys tolimesniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų, švietimo ir islamo paveldo apsaugos srityse. Dokumente išskirta partnerystė tarp universitetų, mokslinių centrų ir kultūros institucijų, taip pat siekis didinti tyrimų tarptautiškumą.

    Organizatorių vertinimu, deklaracija turėtų tapti atspirties tašku konkretiems projektams, apimantiems bendras studijų programas, mokslininkų mainus ir skaitmeninių kolekcijų plėtrą. Tikimasi, kad tokio tipo forumai padės perkelti diskusijas nuo simbolinių pareiškimų prie praktiškai pamatuojamų rezultatų mokslo ir švietimo ekosistemoje.

  • Uzbekistanas per 5 metus planuoja naują tarptautinį oro uostą: kodėl Lenkijos CPK ginčai tęsiasi ilgiau

    Uzbekistanas per artimiausius penkerius metus siekia pastatyti naują tarptautinį oro uostą netoli Taškento ir taip sustiprinti šalies vaidmenį augančiuose Vidurinės Azijos transporto maršrutuose. Projektas išsiskiria itin trumpu grafiku: nuo politinio sprendimo iki pirmųjų skrydžių planuojama sutalpinti į vieną penkmetį.

    Tokią ambiciją skatina sparčiai auganti keleivių paklausa, jauna visuomenė ir strateginis šalies išsidėstymas. Pastaraisiais metais regiono aviacijos srautus papildomai perskirstė geopolitika, kai dalis oro linijų ėmė vengti skrydžių virš Rusijos, o maršrutų planavimą veikė ir įtampos Artimuosiuose Rytuose.

    Kas planuojama prie Taškento?

    Naujasis oro uostas turėtų iškilti maždaug už 24 kilometrų nuo Taškento ir užimti apie 1 310 hektarų teritoriją. Plane numatytas 4 kilometrų ilgio kilimo ir tūpimo takas ir maždaug 208 000 kvadratinių metrų ploto keleivių terminalas.

    Skelbiama, kad pradinis pajėgumas siektų apie 20 mln. keleivių per metus ir 129 000 tonų krovinių. Projektas numatomas modulinis, todėl infrastruktūrą ateityje būtų galima gana sklandžiai pritaikyti didesniems srautams, jeigu augimas išliktų toks pat spartus.

    Šalis šiuo metu turi 11 tarptautinių oro uostų, o didžiausias yra sostinės oro uostas, pavadintas Islama Karimovo vardu. Nors bendri Uzbekistano keleivių srautai kol kas mažesni nei didžiųjų Europos rinkų, augimo tempai rodo, kad infrastruktūros ribos gali būti pasiektos greičiau, nei leidžia dabartiniai pajėgumai.

    Kas finansuos ir valdys projektą?

    Uzbekistanas pasirinko modelį, kuriame statybą ir būsimo oro uosto valdymą perima tarptautinis konsorciumas, o valstybė išlaiko nuosavybės teisę į objektą. Pagal skelbiamą struktūrą, valstybės valdoma Uzbekistan Airports turėtų turėti 10 proc. dalį, o didžiausi partneriai būtų Saudo Arabijos, Japonijos ir Pietų Korėjos kapitalo įmonės.

    Numatoma, kad konsorciumas valdytų oro uostą 35 metus, o investicijų vertė siektų apie 3 mlrd. eurų. Toks sprendimas leidžia valdžiai pagreitinti projektą, dalį finansinės rizikos perkeliant privatiems ir instituciniams investuotojams.

    Kodėl lyginama su Lenkijos CPK?

    Uzbekistano tempas neišvengiamai lyginamas su Lenkijoje jau daugiau nei dešimtmetį besitęsiančiomis diskusijomis dėl Centrinio transporto mazgo, kuris pastaraisiais metais dažnai minimas ir kaip Port Polska. Skirtumas labiausiai matomas grafikuose: Taškentas kalba apie penkerius metus nuo sprendimo iki veiklos pradžios, o Lenkijos projektui viešojoje erdvėje dažniausiai minimi gerokai ilgesni terminai.

    Lenkijos atveju prie klausimų prisideda ir didesnė projekto apimtis, nes greta oro uosto planuojami dideli kelių ir geležinkelių komponentai. Vis dėlto Vidurinės Azijos pavyzdys išryškina, kaip investicijų valdymo modelis, finansavimo struktūra ir politinių sprendimų nuoseklumas gali lemti realų įgyvendinimo greitį.

    Uzbekistanas paraleliai siekia liberalizuoti aviacijos sektorių: kalbama apie dalinį valstybės oro linijų komercializavimą ir platesnį rinkos atvėrimą vežėjams. Tokia kryptis paprastai didina konkurenciją, plečia maršrutų tinklą ir kelia spaudimą oro uostams greičiau didinti pajėgumus.

    Vidurinė Azija vis ryškiau formuojasi kaip alternatyvi tranzito erdvė tarp Azijos ir Europos, o aviacijos infrastruktūra tampa vienu svarbiausių svertų. Jei Taškento projektas bus įgyvendintas pagal planą, regionas gali įtvirtinti naują persėdimo ir krovinių paskirstymo centrą jau šio dešimtmečio pabaigoje.

  • Kaip Uzbekistanas per 9 metus sumažino skurdą iki 6,8 proc.: šiltnamiai, paskolos ir mahallos

    Kaip Uzbekistanas per 9 metus sumažino skurdą iki 6,8 proc.: šiltnamiai, paskolos ir mahallos

    Skurdą mažina per smulkų verslą

    Uzbekistane skurdo mažinimas vis dažniau siejamas su smulkiosios verslininkystės skatinimu kaimo vietovėse. Valdžios institucijos teigia, kad per pastaruosius devynerius metus iš skurdo išėjo apie 8 mln. žmonių, o skurdo lygis sumažėjo nuo 35 proc. iki 6,8 proc.

    Tokį pokytį šalis aiškina kryptinga politika: lengvatinėmis paskolomis, subsidijomis, profesiniu mokymu ir vietos bendruomenių įtraukimu. Pagrindinis tikslas – sukurti stabilias pajamas namų ūkiams, kad jie mažiau priklausytų nuo vienkartinės paramos.

    Šiltnamiai ir bitininkystė tapo pajamų šaltiniu

    Ferganos regione ūkininkas ir bitininkas O‘lmasjonas Jumajevas pasakoja, kad pradžia buvo kukli: nedidelis šiltnamis, finansuotas lengvatine paskola, siekusia apie 370 eurų. Iš pradžių šiltnamis užėmė apie 70 kvadratinių metrų, tačiau vėliau buvo plečiamas etapais.

    Šeima šiltnamio ūkiui greta vystė daržovių auginimą ir bitininkystę. Pasak ūkininko, nuo kelių avilių veikla išaugo iki beveik 1 000 bičių šeimų, o darbas tapo nuolatiniu pragyvenimo pagrindu.

    „Mes niekada neliekame bedarbiai. Susikuriame darbą patys, ir tai išlaiko mūsų ūkį“, – sakė O‘lmasjonas Jumajevas.

    Valstybinė parama: paskolos, subsidijos, individualūs planai

    Užimtumo ir skurdo mažinimo ministerijos atstovė Gulnoza Alimova teigia, kad 2025 metais daugiau kaip 760 000 šeimų gavo individualius raidos planus, suderintus su vietos ekonomika ir konkrečiais namų ūkio įgūdžiais. Parama apėmė įdarbinimo tarpininkavimą, verslumo programas ir profesinį mokymą.

    Valdžios duomenimis, smulkiajam verslui ir mikroprojektams skirta daugiau kaip 162 mln. eurų paskolų ir apie 19,6 mln. eurų subsidijų. Taip pat skelbiama, kad per aštuonerius metus stabilų verslą įkūrė daugiau kaip 700 000 verslininkų.

    „Patys verslininkai padeda kurti darbo vietas ir pajamas žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia“, – sakė Gulnoza Alimova.

    Turizmas ir tradicinė virtuvė kuria darbo vietas

    Samarkando regione smulkusis verslas plečiasi pasitelkiant turizmo srautus ir tradicinės virtuvės idėjas. Verslininkė Fazilat Jo‘rajeva Pastdarg‘om rajone įkūrė jurtoje įrengtą maitinimo vietą, kur keliautojams siūlomi vietiniai patiekalai.

    Pasak verslininkės, veikla šiuo metu suteikia darbą maždaug 35 žmonėms, daugiausia moterims, o netiesiogiai uždarbį gauna ir tiekėjai. Ji teigia, kad stabilios pajamos leidžia darbuotojams grįžti namo užtikrinčiau planuojant šeimos biudžetą.

    „Norėjome sukurti ką nors kitokio: žmonės sustoja, valgo tradicinį maistą ir patiria vietos kultūrą“, – sakė Fazilat Jo‘rajeva.

    Gyvulininkystė ir vietos bendruomenės mahallos

    Surhandarjos regione gyvulininkystė pristatoma kaip dar vienas kelias į savarankišką užimtumą. Verslininkas Akmalas Nazarovas teigia, kad pradėjęs galvijų auginimą 2022 metais su valstybės remiama paskola, ją grąžino per dvejus metus ir dabar dirba pelningai, tiekdamas produkciją vietos rinkoms.

    Svarbiu mechanizmu įvardijamos mahallos – vietos bendruomenės, per kurias gyventojai nukreipiami į mokymus, finansinę paramą ir konkrečius projektus. Pastdarg‘om rajone dirbantis vietos administracijos atstovas Jahongiras Normo‘minovas teigia, kad prieš remiant iniciatyvas pirmiausia vertinama rinka ir paklausa.

    „Prieš pradėdami bet kurį projektą, pirmiausia ištiriame rinką. Tik po to remiame gyventojus“, – sakė Jahongiras Normo‘minovas.

    Infrastruktūra ir skaitmeninė stebėsena

    Valdžios institucijos pabrėžia, kad smulkiojo verslo augimą palaiko ir investicijos į drėkinimo sistemas, elektros tinklus bei vandens tiekimą mažas pajamas gaunančiose mahallose. Tokie darbai, pasak pareigūnų, palengvina šiltnamių, gyvulininkystės ir ūkininkavimo plėtrą.

    Taip pat plečiama skaitmeninė stebėsena per platformą „Online Mahalla“, kuri realiu laiku fiksuoja namų ūkių pajamas, paramos priemones ir mikroprojektų eigą. Uzbekistano valdžia 2026 metus paskelbė mahallų plėtros ir bendruomenių rėmimo metais, žadėdama tęsti užimtumo ir verslumo skatinimo priemones.

  • Uzbekistane startavo Islamo civilizacijos forumas: mokslas, švietimas ir kova su islamofobija

    Uzbekistane startavo Islamo civilizacijos forumas: mokslas, švietimas ir kova su islamofobija

    Forumas subūrė delegatus iš 50 šalių

    Uzbekistane prasidėjo pirmasis Tarptautinis Islamo civilizacijos forumas, kuriame mokslininkai, religijos lyderiai, diplomatai ir tyrėjai diskutuoja apie Islamo paveldo vietą šiandienos pasaulio diskusijose. Renginio ašis – švietimas, mokslinis bendradarbiavimas ir kultūriniai mainai kaip dialogo priemonės.

    Organizatoriai skelbia, kad penkias dienas trunkantis forumas vyksta Taškente, Samarkande ir Termeze, o jame dalyvauja daugiau nei 450 svečių. Pagrindinis siekis – aptarti, kaip akademiniai ryšiai ir paveldo išsaugojimas gali prisidėti prie tarptautinio pasitikėjimo.

    Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas atidarymo metu pabrėžė, kad pasaulis išgyvena gilių pokyčių laikotarpį, kuriame daugėja konfliktų, nepasitikėjimo, ekstremizmo ir islamofobijos. Jo teigimu, mokslas, švietimas, kultūra ir bendros moralinės vertybės išlieka svarbiausiu pagrindu taikai ir tvariai plėtrai.

    Švietimas vietoj skaldymo

    Forumo rengėjai akcentuoja norą keisti stereotipus, siejančius islamą su smurtu ar ekstremizmu, ir priminti ilgą mokslinių pasiekimų tradiciją. Dalis diskusijų skirta tam, kaip šiuolaikinės valstybės ir institucijos gali stiprinti religijų ir kultūrų dialogą per švietimą.

    „Pagrindinis šio forumo tikslas – dar kartą parodyti musulmonų mokslininkų indėlį į pasaulio civilizaciją ir priminti, kad islamas visada kvietė į žinias, švietimą ir humanizmą“, – sakė Uzbekistano Islamo civilizacijos centro mokslo sekretorius Rustamas Džabbarovas.

    „Islamo siejimas su smurtu ar ekstremizmu prieštarauja tikrajai jo prigimčiai“, – teigė jis.

    Mokslinis paveldas ir DI galimybės

    Renginyje daug dėmesio skiriama Centrinės Azijos mokslininkų palikimui, kuris, pasak dalyvių, darė įtaką matematikai, astronomijai, medicinai ir filosofijai. Forume pabrėžiama, kad tokie istoriniai pasiekimai svarbūs ne tik kaip praeities atmintis, bet ir kaip šiuolaikinio mokslo bendradarbiavimo pagrindas.

    Islamo pasaulio švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ICESCO generalinis direktorius Salemas bin Mohammedas Al Malikas priminė, kad daugelis šiuolaikinių technologijų idėjų remiasi ankstesnių epochų principais. Jo teigimu, diskusijos turi skatinti pasididžiavimą mokslininkų indėliu ir investicijas į švietimą.

    „DI nebūtų įmanomas be principų, kuriuos suformulavo Al Chorezmis, o astronomija nebūtų tokia, kokia yra, be Ulugbeko ir Al Birunio. Turime didžiuotis savo islamo mokslininkais“, – sakė Salemas bin Mohammedas Al Malikas.

    Forume aptariama ir tai, kaip dirbtinis intelektas gali padėti saugoti, kataloguoti bei tirti rankraščius, ypač kai istorinių dokumentų fondai išsibarstę skirtingų šalių bibliotekose. Tokios technologijos, pasak dalyvių, gali pagreitinti skaitmeninimą, pagerinti paiešką ir palengvinti tarptautinius tyrimus.

    Mokslo fondo, dirbančio paveldo gaivinimo ir skaitmeninių paslaugų srityje Londone bei Kaire, valdybos pirmininkas Abdul-Ati Al Šarkavis teigė, kad Uzbekistano mokslo tradicijos ilgą laiką darė įtaką už regiono ribų. Pasak jo, tyrėjai yra identifikavę beveik 100 000 rankraščių, sukurtų istorinėje Transoksianoje, kurie šiandien saugomi įvairiose pasaulio bibliotekose.

    Turkijos valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos pirmininko pavaduotojas Kürşadas Zorlu pabrėžė, kad forumas rodo didėjantį Uzbekistano vaidmenį tiurkų ir islamo pasaulyje. Jis taip pat siejo šį renginį su per pastarąjį dešimtmetį vykdytomis reformomis ir augančiu instituciniu svoriu regione.

    Organizatoriai skelbia, kad forumo programa tęsis iki liepos 10 dienos, o dalyviai planuoja pristatyti daugiau nei 70 bendradarbiavimo iniciatyvų, susijusių su universitetais, muziejais, tyrimų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Darbotvarkėje numatytas ir Taškento deklaracijos svarstymas, apimantis tyrimų, rankraščių išsaugojimo, švietimo ir skaitmeninių technologijų kryptis.