CP v2

Tag: Uzbekistanas

  • Uzbekistane atkasė pradingusį VIII amžiaus rūmų kompleksą: radiniai gali perrašyti regiono istoriją

    Uzbekistane atkasė pradingusį VIII amžiaus rūmų kompleksą: radiniai gali perrašyti regiono istoriją

    Uzbekistane archeologai aptiko didelio, įtvirtinto miesto centro dalyje buvusio rūmų komplekso liekanas. Tyrimus vykdo Samarkande veikiantis Yahyi Gulyamovo archeologijos institutas, o radiniai siejami su Mingtepos archeologine vietove.

    Kasdienėse kasinėjimų ataskaitose pabrėžiama, kad darbai dar ankstyvoje stadijoje, tačiau pirminis datavimas komplekso statybą nukelia į VIII amžiaus pirmąją pusę. Pastatų planas ir statybos technika leidžia manyti, kad tai galėjo būti reprezentacinė valdžios rezidencija arba administracinis centras.

    Rūmai Ark dalyje

    Kompleksas atidengtas centrinėje, kadaise gynybiniais įtvirtinimais apsaugotoje miesto dalyje, tradiciškai vadinamoje Ark. Tokios zonos Vidurinėje Azijoje dažnai būdavo skirtos elitui ir valdžios institucijoms, todėl vieta sustiprina hipotezę apie oficialią pastato funkciją.

    Mokslininkai vertina ne tik sienų fragmentus, bet ir erdvių išdėstymą, kuris gali atskleisti, kaip buvo organizuojamas valdymas, priėmimai ir administracinė veikla. Jei interpretacija pasitvirtins, tai bus svarbi užuomina apie politinės galios centrus regione prieš galutinai įsitvirtinant arabų valdymui.

    Skulptūrų fragmentai ir valdžios simboliai

    Vienu reikšmingiausių radinių laikomi reprezentacinėje salėje aptikti skulptūrų fragmentai. Tyrėjai tikisi, kad jie padės tiksliau suprasti valdžios simboliką, dvaro meną ir platesnį Sogdianos kultūrinį kontekstą.

    Artefaktai perduoti konservavimo ir laboratoriniams tyrimams, kurie turėtų patikslinti jų amžių, medžiagas ir gamybos technologijas. Tokie duomenys leidžia atkurti vietinių dirbtuvių tradicijas bei ryšius su kaimyninėmis kultūromis, ypač prekybos kelių įtakos zonoje.

    Sogdiana ir Šilko kelias

    Mingtepa laikoma viena svarbiausių archeologinių vietovių Uzbekistane, o pats miestas istoriniuose kontekstuose siejamas su Sogdiana. Šį regioną šimtmečius formavo iranėnų tautos, o sogdų pirkliai atliko išskirtinį vaidmenį Šilko kelio prekyboje, jungusioje Kiniją su Artimaisiais Rytais.

    Rūmų atradimas gali suteikti naujų žinių apie vietos elitų veikimą ir administracinę struktūrą tuo laikotarpiu, kai regione vyko dideli politiniai virsmai. Taip pat tikimasi, kad architektūros analizė padės palyginti Mingtepą su kitais Vidurinės Azijos centrais, kuriuose pastaraisiais metais taip pat identifikuotos valdovų rezidencijų liekanos.

    Uzbekistano institucijos pastaruoju metu aktyviai investuoja į Šilko kelio paveldo tyrimus ir apsaugą, siekdamos ir kultūrinio išsaugojimo, ir turizmo plėtros. Jei naujasis kompleksas bus išsamiai ištirtas ir pritaikytas lankymui, Mingtepa gali tapti vienu ryškiausių ankstyvųjų viduramžių Sogdianos liudijimų regione.

  • Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika 2026 metų pirmąjį pusmetį augo 8,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius oficialius duomenis prezidento Šavkato Mirzijojevo vadovauto pasitarimo metu pristatė šalies institucijos, pabrėždamos, kad spartėjantį tempą palaiko paslaugų sektorius ir investicijų bumas.

    Per šešis mėnesius investicijos siekė apie 24,6 mlrd. eurų, o eksportas – maždaug 12,7 mlrd. eurų. Paslaugų sektorius augo 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., pramonė – 8 proc., o žemės ūkis – 4,7 proc., tad bendras vaizdas rodo, kad ekonomikos variklis vis labiau persikelia į miestus ir įmonių veiklą, o ne į tradicinį agrarinį sektorių.

    Prie pozityvių signalų prisidėjo ir tarptautinių reitingų agentūrų sprendimai: „Moody’s“ 2026 metų birželį pakėlė Uzbekistano suverenaus skolinimosi reitingą nuo Ba3 iki Ba2, o „Fitch“ paliko BB įvertinimą, bet perspektyvą pakeitė į teigiamą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia mažėjančią rizikos premiją investuotojų akyse ir lengvesnį priėjimą prie finansavimo, nors galutinės sąlygos priklauso ir nuo pasaulinių palūkanų normų.

    Prezidentas ragino regionų ir sektorių vadovus iš esamų investicinių, pramonės bei eksporto projektų išgauti daugiau realios grąžos – gamybos apimčių ir pardavimų užsienyje. Pasitarime daug dėmesio skirta ir tam, ar pasirašyti susitarimai iš tiesų virsta veikianciomis gamyklomis, naujomis darbo vietomis bei didesniu eksportu.

    „Norint pagerinti mūsų 40 milijonų žmonių gyvenimo lygį, būtinas 9–10 proc. ekonomikos augimas“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Nuo žemės ūkio prie pramonės

    Ekonomikos ir finansų ministerija augimą sieja su struktūriniu persitvarkymu, kuris spartėjo po 2017 metais pradėtų reformų. Jose akcentuota valiutos rinkos liberalizacija, prekybos atvėrimas, privatizavimo procesai ir pinigų politikos pertvarka, siekiant didesnio prognozuojamumo verslui.

    Ministerijos atstovai nurodo, kad per pastarąjį laikotarpį žemės ūkio dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje mažėjo, o pramonės ir paslaugų – didėjo. Tai reiškia ne tik kitokį BVP „receptą“, bet ir augančius poreikius infrastruktūrai, logistikai, kvalifikacijoms bei darbo rinkos prisitaikymui.

    Iki 2025 metų pabaigos bendrosios pagrindinio kapitalo formavimo apimtys pasiekė apie 41,3 mlrd. eurų, o investicijų ir BVP santykis pakilo iki maždaug 32 proc. Eksporto apimtys per reformų laikotarpį taip pat didėjo ir 2025 metais siekė apie 29,9 mlrd. eurų, kas rodo, kad šalies tikslas – uždirbti daugiau iš perdirbimo ir didesnės pridėtinės vertės.

    Kas stabdo susitarimų įgyvendinimą

    Prezidento administracija teigė, kad įgyvendinimas nevienodas: dalis projektų stringa dėl sertifikavimo, apyvartinių lėšų trūkumo, logistikos ir įėjimo į užsienio rinkas barjerų. Šalies vadovybė pavedė atsakingoms institucijoms greitinti sprendimus, kad investicijų portfelis realiai virstų produkcija ir eksporto srautais.

    Taip pat nurodyta, kad per aukšto lygio vizitus suderintų investicinių iniciatyvų apimtis sudaro apie 1 617 projektų, kurių bendra vertė siekia maždaug 187,3 mlrd. eurų. Tokios sumos signalizuoja ambicijas, tačiau praktikoje lemiamas veiksnys yra projektų „perėjimas“ iš susitarimų į statybas, gamybą ir mokesčius generuojantį veikimą.

    Darbo vietų formalizavimas užtruks

    Valdžia nurodė regioninėms užimtumo tarnyboms plėsti profesinį rengimą ir aiškiau sieti infrastruktūros programas su realiu darbo vietų kūrimu. Likusioje 2026 metų dalyje institucijoms pavesta didesnį dėmesį skirti namų ūkių pajamoms, nes sparčiai augant ekonomikai visuomenė tikisi apčiuopiamos naudos kasdienybėje.

    Šveicarijos vystomojo bendradarbiavimo agentūros atstovai, vertindami pokyčius, pabrėžė, kad užimtumo formalizavimas yra ilgas procesas. Formalus darbas paprastai reiškia platesnę socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą, pensijų kaupimą ir aiškesnes darbo santykių taisykles, tačiau perėjimas iš šešėlio į oficialią ekonomiką reikalauja laiko ir administracinių sprendimų.

    Pranešama, kad regionų pasiūlymai dėl rizikų pramonėje, infrastruktūroje ir eksporte turi būti pateikti iki rugpjūčio 15 dienos ir bus naudojami planuojant 2027 metų biudžetą bei investicijų ir eksporto prioritetus. Tai turėtų parodyti, ar šalis sugebės išlaikyti aukštą augimo tempą, kartu mažindama kliūtis, dėl kurių projektai vėluoja.

  • Uzbekistanas pakvietė 50 šalių mokslininkus: islamo civilizacijos idėjos grįžta į mokslą

    Uzbekistanas pakvietė 50 šalių mokslininkus: islamo civilizacijos idėjos grįžta į mokslą

    Taškente surengtas Pirmasis tarptautinis islamo civilizacijos forumas subūrė daugiau kaip 450 tyrėjų, religinių lyderių ir politikos formuotojų iš per 50 šalių. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip istorinė islamo pasaulio mokslo tradicija šiandien veikia švietimą, tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą.

    Forumo darbotvarkės centre buvo šiuolaikiniai iššūkiai, kuriems spręsti, dalyvių teigimu, būtinas mokslo ir kultūrinio dialogo derinys. Taškente aptartos švietimo reformos, akademinės partnerystės ir mokslinių institucijų vaidmuo kuriant pasitikėjimą tarp skirtingų regionų.

    Kelionė per istorinius centrus

    Renginys tęsėsi Samarkande ir Termeze, kurie istorijoje laikomi svarbiais islamo mokymosi centrais. Čia dalyviai grįžo prie Imam al-Maturidi ir Imam al-Tirmidhi intelektinio palikimo, kartu ieškodami būdų, kaip šią tradiciją pristatyti šiuolaikinei auditorijai.

    Pristatyti projektai apėmė interaktyvių muziejų plėtrą, rankraščių skaitmeninimą ir platesnį kultūros paveldo prieinamumą tyrėjams. Aptarta ir tai, kaip dirbtinis intelektas bei DI pagrįsti įrankiai gali pagreitinti archyvų apdorojimą, tekstų atpažinimą ir vertimų parengimą, kartu keliant duomenų kokybės bei autentiškumo klausimus.

    Mokslininkų idėjos ir šiandien

    Forume primintos Vidurinės Azijos mokslininkų įtakos sritys, nuo matematikos ir astronomijos iki medicinos ir filosofijos. Programoje akcentuotos tokių istorinių asmenybių kaip al-Chorezmi, Ibn Sina ir al-Biruni idėjos, kurios laikomos svarbiomis moderniųjų mokslo disciplinų raidos grandimis.

    Diskusijose pabrėžta, kad šiandieninėje mokslo politikoje vis svarbesnė tampa ne tik inovacijų plėtra, bet ir paveldo išsaugojimas bei atvira prieiga prie žinių. Skaitmeninimo projektai ir tarptautiniai konsorciumai vis dažniau vertinami kaip būdas sujungti humanitarinius ir tiksliuosius mokslus, ypač kai tyrimams pasitelkiami dideli tekstynai.

    Taškento deklaracija ir kiti žingsniai

    Forumas baigėsi Taškento deklaracijos priėmimu, kurioje numatytas gairių rinkinys tolimesniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų, švietimo ir islamo paveldo apsaugos srityse. Dokumente išskirta partnerystė tarp universitetų, mokslinių centrų ir kultūros institucijų, taip pat siekis didinti tyrimų tarptautiškumą.

    Organizatorių vertinimu, deklaracija turėtų tapti atspirties tašku konkretiems projektams, apimantiems bendras studijų programas, mokslininkų mainus ir skaitmeninių kolekcijų plėtrą. Tikimasi, kad tokio tipo forumai padės perkelti diskusijas nuo simbolinių pareiškimų prie praktiškai pamatuojamų rezultatų mokslo ir švietimo ekosistemoje.

  • Uzbekistanas per 5 metus planuoja naują tarptautinį oro uostą: kodėl Lenkijos CPK ginčai tęsiasi ilgiau

    Uzbekistanas per artimiausius penkerius metus siekia pastatyti naują tarptautinį oro uostą netoli Taškento ir taip sustiprinti šalies vaidmenį augančiuose Vidurinės Azijos transporto maršrutuose. Projektas išsiskiria itin trumpu grafiku: nuo politinio sprendimo iki pirmųjų skrydžių planuojama sutalpinti į vieną penkmetį.

    Tokią ambiciją skatina sparčiai auganti keleivių paklausa, jauna visuomenė ir strateginis šalies išsidėstymas. Pastaraisiais metais regiono aviacijos srautus papildomai perskirstė geopolitika, kai dalis oro linijų ėmė vengti skrydžių virš Rusijos, o maršrutų planavimą veikė ir įtampos Artimuosiuose Rytuose.

    Kas planuojama prie Taškento?

    Naujasis oro uostas turėtų iškilti maždaug už 24 kilometrų nuo Taškento ir užimti apie 1 310 hektarų teritoriją. Plane numatytas 4 kilometrų ilgio kilimo ir tūpimo takas ir maždaug 208 000 kvadratinių metrų ploto keleivių terminalas.

    Skelbiama, kad pradinis pajėgumas siektų apie 20 mln. keleivių per metus ir 129 000 tonų krovinių. Projektas numatomas modulinis, todėl infrastruktūrą ateityje būtų galima gana sklandžiai pritaikyti didesniems srautams, jeigu augimas išliktų toks pat spartus.

    Šalis šiuo metu turi 11 tarptautinių oro uostų, o didžiausias yra sostinės oro uostas, pavadintas Islama Karimovo vardu. Nors bendri Uzbekistano keleivių srautai kol kas mažesni nei didžiųjų Europos rinkų, augimo tempai rodo, kad infrastruktūros ribos gali būti pasiektos greičiau, nei leidžia dabartiniai pajėgumai.

    Kas finansuos ir valdys projektą?

    Uzbekistanas pasirinko modelį, kuriame statybą ir būsimo oro uosto valdymą perima tarptautinis konsorciumas, o valstybė išlaiko nuosavybės teisę į objektą. Pagal skelbiamą struktūrą, valstybės valdoma Uzbekistan Airports turėtų turėti 10 proc. dalį, o didžiausi partneriai būtų Saudo Arabijos, Japonijos ir Pietų Korėjos kapitalo įmonės.

    Numatoma, kad konsorciumas valdytų oro uostą 35 metus, o investicijų vertė siektų apie 3 mlrd. eurų. Toks sprendimas leidžia valdžiai pagreitinti projektą, dalį finansinės rizikos perkeliant privatiems ir instituciniams investuotojams.

    Kodėl lyginama su Lenkijos CPK?

    Uzbekistano tempas neišvengiamai lyginamas su Lenkijoje jau daugiau nei dešimtmetį besitęsiančiomis diskusijomis dėl Centrinio transporto mazgo, kuris pastaraisiais metais dažnai minimas ir kaip Port Polska. Skirtumas labiausiai matomas grafikuose: Taškentas kalba apie penkerius metus nuo sprendimo iki veiklos pradžios, o Lenkijos projektui viešojoje erdvėje dažniausiai minimi gerokai ilgesni terminai.

    Lenkijos atveju prie klausimų prisideda ir didesnė projekto apimtis, nes greta oro uosto planuojami dideli kelių ir geležinkelių komponentai. Vis dėlto Vidurinės Azijos pavyzdys išryškina, kaip investicijų valdymo modelis, finansavimo struktūra ir politinių sprendimų nuoseklumas gali lemti realų įgyvendinimo greitį.

    Uzbekistanas paraleliai siekia liberalizuoti aviacijos sektorių: kalbama apie dalinį valstybės oro linijų komercializavimą ir platesnį rinkos atvėrimą vežėjams. Tokia kryptis paprastai didina konkurenciją, plečia maršrutų tinklą ir kelia spaudimą oro uostams greičiau didinti pajėgumus.

    Vidurinė Azija vis ryškiau formuojasi kaip alternatyvi tranzito erdvė tarp Azijos ir Europos, o aviacijos infrastruktūra tampa vienu svarbiausių svertų. Jei Taškento projektas bus įgyvendintas pagal planą, regionas gali įtvirtinti naują persėdimo ir krovinių paskirstymo centrą jau šio dešimtmečio pabaigoje.

  • Kaip Uzbekistanas per 9 metus sumažino skurdą iki 6,8 proc.: šiltnamiai, paskolos ir mahallos

    Kaip Uzbekistanas per 9 metus sumažino skurdą iki 6,8 proc.: šiltnamiai, paskolos ir mahallos

    Skurdą mažina per smulkų verslą

    Uzbekistane skurdo mažinimas vis dažniau siejamas su smulkiosios verslininkystės skatinimu kaimo vietovėse. Valdžios institucijos teigia, kad per pastaruosius devynerius metus iš skurdo išėjo apie 8 mln. žmonių, o skurdo lygis sumažėjo nuo 35 proc. iki 6,8 proc.

    Tokį pokytį šalis aiškina kryptinga politika: lengvatinėmis paskolomis, subsidijomis, profesiniu mokymu ir vietos bendruomenių įtraukimu. Pagrindinis tikslas – sukurti stabilias pajamas namų ūkiams, kad jie mažiau priklausytų nuo vienkartinės paramos.

    Šiltnamiai ir bitininkystė tapo pajamų šaltiniu

    Ferganos regione ūkininkas ir bitininkas O‘lmasjonas Jumajevas pasakoja, kad pradžia buvo kukli: nedidelis šiltnamis, finansuotas lengvatine paskola, siekusia apie 370 eurų. Iš pradžių šiltnamis užėmė apie 70 kvadratinių metrų, tačiau vėliau buvo plečiamas etapais.

    Šeima šiltnamio ūkiui greta vystė daržovių auginimą ir bitininkystę. Pasak ūkininko, nuo kelių avilių veikla išaugo iki beveik 1 000 bičių šeimų, o darbas tapo nuolatiniu pragyvenimo pagrindu.

    „Mes niekada neliekame bedarbiai. Susikuriame darbą patys, ir tai išlaiko mūsų ūkį“, – sakė O‘lmasjonas Jumajevas.

    Valstybinė parama: paskolos, subsidijos, individualūs planai

    Užimtumo ir skurdo mažinimo ministerijos atstovė Gulnoza Alimova teigia, kad 2025 metais daugiau kaip 760 000 šeimų gavo individualius raidos planus, suderintus su vietos ekonomika ir konkrečiais namų ūkio įgūdžiais. Parama apėmė įdarbinimo tarpininkavimą, verslumo programas ir profesinį mokymą.

    Valdžios duomenimis, smulkiajam verslui ir mikroprojektams skirta daugiau kaip 162 mln. eurų paskolų ir apie 19,6 mln. eurų subsidijų. Taip pat skelbiama, kad per aštuonerius metus stabilų verslą įkūrė daugiau kaip 700 000 verslininkų.

    „Patys verslininkai padeda kurti darbo vietas ir pajamas žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia“, – sakė Gulnoza Alimova.

    Turizmas ir tradicinė virtuvė kuria darbo vietas

    Samarkando regione smulkusis verslas plečiasi pasitelkiant turizmo srautus ir tradicinės virtuvės idėjas. Verslininkė Fazilat Jo‘rajeva Pastdarg‘om rajone įkūrė jurtoje įrengtą maitinimo vietą, kur keliautojams siūlomi vietiniai patiekalai.

    Pasak verslininkės, veikla šiuo metu suteikia darbą maždaug 35 žmonėms, daugiausia moterims, o netiesiogiai uždarbį gauna ir tiekėjai. Ji teigia, kad stabilios pajamos leidžia darbuotojams grįžti namo užtikrinčiau planuojant šeimos biudžetą.

    „Norėjome sukurti ką nors kitokio: žmonės sustoja, valgo tradicinį maistą ir patiria vietos kultūrą“, – sakė Fazilat Jo‘rajeva.

    Gyvulininkystė ir vietos bendruomenės mahallos

    Surhandarjos regione gyvulininkystė pristatoma kaip dar vienas kelias į savarankišką užimtumą. Verslininkas Akmalas Nazarovas teigia, kad pradėjęs galvijų auginimą 2022 metais su valstybės remiama paskola, ją grąžino per dvejus metus ir dabar dirba pelningai, tiekdamas produkciją vietos rinkoms.

    Svarbiu mechanizmu įvardijamos mahallos – vietos bendruomenės, per kurias gyventojai nukreipiami į mokymus, finansinę paramą ir konkrečius projektus. Pastdarg‘om rajone dirbantis vietos administracijos atstovas Jahongiras Normo‘minovas teigia, kad prieš remiant iniciatyvas pirmiausia vertinama rinka ir paklausa.

    „Prieš pradėdami bet kurį projektą, pirmiausia ištiriame rinką. Tik po to remiame gyventojus“, – sakė Jahongiras Normo‘minovas.

    Infrastruktūra ir skaitmeninė stebėsena

    Valdžios institucijos pabrėžia, kad smulkiojo verslo augimą palaiko ir investicijos į drėkinimo sistemas, elektros tinklus bei vandens tiekimą mažas pajamas gaunančiose mahallose. Tokie darbai, pasak pareigūnų, palengvina šiltnamių, gyvulininkystės ir ūkininkavimo plėtrą.

    Taip pat plečiama skaitmeninė stebėsena per platformą „Online Mahalla“, kuri realiu laiku fiksuoja namų ūkių pajamas, paramos priemones ir mikroprojektų eigą. Uzbekistano valdžia 2026 metus paskelbė mahallų plėtros ir bendruomenių rėmimo metais, žadėdama tęsti užimtumo ir verslumo skatinimo priemones.

  • Uzbekistane startavo Islamo civilizacijos forumas: mokslas, švietimas ir kova su islamofobija

    Uzbekistane startavo Islamo civilizacijos forumas: mokslas, švietimas ir kova su islamofobija

    Forumas subūrė delegatus iš 50 šalių

    Uzbekistane prasidėjo pirmasis Tarptautinis Islamo civilizacijos forumas, kuriame mokslininkai, religijos lyderiai, diplomatai ir tyrėjai diskutuoja apie Islamo paveldo vietą šiandienos pasaulio diskusijose. Renginio ašis – švietimas, mokslinis bendradarbiavimas ir kultūriniai mainai kaip dialogo priemonės.

    Organizatoriai skelbia, kad penkias dienas trunkantis forumas vyksta Taškente, Samarkande ir Termeze, o jame dalyvauja daugiau nei 450 svečių. Pagrindinis siekis – aptarti, kaip akademiniai ryšiai ir paveldo išsaugojimas gali prisidėti prie tarptautinio pasitikėjimo.

    Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas atidarymo metu pabrėžė, kad pasaulis išgyvena gilių pokyčių laikotarpį, kuriame daugėja konfliktų, nepasitikėjimo, ekstremizmo ir islamofobijos. Jo teigimu, mokslas, švietimas, kultūra ir bendros moralinės vertybės išlieka svarbiausiu pagrindu taikai ir tvariai plėtrai.

    Švietimas vietoj skaldymo

    Forumo rengėjai akcentuoja norą keisti stereotipus, siejančius islamą su smurtu ar ekstremizmu, ir priminti ilgą mokslinių pasiekimų tradiciją. Dalis diskusijų skirta tam, kaip šiuolaikinės valstybės ir institucijos gali stiprinti religijų ir kultūrų dialogą per švietimą.

    „Pagrindinis šio forumo tikslas – dar kartą parodyti musulmonų mokslininkų indėlį į pasaulio civilizaciją ir priminti, kad islamas visada kvietė į žinias, švietimą ir humanizmą“, – sakė Uzbekistano Islamo civilizacijos centro mokslo sekretorius Rustamas Džabbarovas.

    „Islamo siejimas su smurtu ar ekstremizmu prieštarauja tikrajai jo prigimčiai“, – teigė jis.

    Mokslinis paveldas ir DI galimybės

    Renginyje daug dėmesio skiriama Centrinės Azijos mokslininkų palikimui, kuris, pasak dalyvių, darė įtaką matematikai, astronomijai, medicinai ir filosofijai. Forume pabrėžiama, kad tokie istoriniai pasiekimai svarbūs ne tik kaip praeities atmintis, bet ir kaip šiuolaikinio mokslo bendradarbiavimo pagrindas.

    Islamo pasaulio švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ICESCO generalinis direktorius Salemas bin Mohammedas Al Malikas priminė, kad daugelis šiuolaikinių technologijų idėjų remiasi ankstesnių epochų principais. Jo teigimu, diskusijos turi skatinti pasididžiavimą mokslininkų indėliu ir investicijas į švietimą.

    „DI nebūtų įmanomas be principų, kuriuos suformulavo Al Chorezmis, o astronomija nebūtų tokia, kokia yra, be Ulugbeko ir Al Birunio. Turime didžiuotis savo islamo mokslininkais“, – sakė Salemas bin Mohammedas Al Malikas.

    Forume aptariama ir tai, kaip dirbtinis intelektas gali padėti saugoti, kataloguoti bei tirti rankraščius, ypač kai istorinių dokumentų fondai išsibarstę skirtingų šalių bibliotekose. Tokios technologijos, pasak dalyvių, gali pagreitinti skaitmeninimą, pagerinti paiešką ir palengvinti tarptautinius tyrimus.

    Mokslo fondo, dirbančio paveldo gaivinimo ir skaitmeninių paslaugų srityje Londone bei Kaire, valdybos pirmininkas Abdul-Ati Al Šarkavis teigė, kad Uzbekistano mokslo tradicijos ilgą laiką darė įtaką už regiono ribų. Pasak jo, tyrėjai yra identifikavę beveik 100 000 rankraščių, sukurtų istorinėje Transoksianoje, kurie šiandien saugomi įvairiose pasaulio bibliotekose.

    Turkijos valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos pirmininko pavaduotojas Kürşadas Zorlu pabrėžė, kad forumas rodo didėjantį Uzbekistano vaidmenį tiurkų ir islamo pasaulyje. Jis taip pat siejo šį renginį su per pastarąjį dešimtmetį vykdytomis reformomis ir augančiu instituciniu svoriu regione.

    Organizatoriai skelbia, kad forumo programa tęsis iki liepos 10 dienos, o dalyviai planuoja pristatyti daugiau nei 70 bendradarbiavimo iniciatyvų, susijusių su universitetais, muziejais, tyrimų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Darbotvarkėje numatytas ir Taškento deklaracijos svarstymas, apimantis tyrimų, rankraščių išsaugojimo, švietimo ir skaitmeninių technologijų kryptis.

  • Palūkanų mažinimo spąstai: ekonomistai įspėja, kad skubėjimas gali vėl pakurstyti infliaciją

    Palūkanų mažinimo spąstai: ekonomistai įspėja, kad skubėjimas gali vėl pakurstyti infliaciją

    Centriniai bankai, pradėję mažinti palūkanų normas pernelyg anksti, rizikuoja ilgam įtvirtinti infliaciją virš tikslų, įspėja ekonomistai. Po pandemijos laikotarpio daugelis valstybių patyrė, kad klaidingai įvertintas kainų šuolis gali kainuoti brangiai tiek gyventojams, tiek verslui.

    Apie tai diskutuota pirmojoje pinigų politikos konferencijoje Taškente, kur susitiko Tarptautinio valiutos fondo, centrinių bankų ir akademinės bendruomenės atstovai. Pagrindinė žinutė buvo paprasta: palūkanų mažinimas pats savaime nėra klaida, tačiau laikas ir argumentai turi būti nepriekaištingi.

    Masachusetts Institute of Technology profesorius ir buvęs Kipro centrinio banko vadovas Athanasios Orphanides priminė, kad po pandemijos daugelis centrinių bankų netiksliai sukalibravo politiką. Dėl to infliacija ilgą laiką išliko gerokai aukštesnė, nei leidžia kainų stabilumo apibrėžimai.

    „Vertinant laikotarpį po pandemijos, daug centrinių bankų neteisingai sukalibravo politiką ir gavo infliaciją, gerokai viršijančią kainų stabilumo ribas“, – sakė Athanasios Orphanides.

    Jo teigimu, didžiausia rizika dabar yra ta, kad dalis institucijų apie pinigų politikos švelninimą ima galvoti per anksti. Toks sprendimas gali paskatinti infliacijos lūkesčius vėl kilti, o kainų spaudimą sugrąžinti į tikslinį lygį tuomet būtų gerokai sunkiau.

    Pasikartojantys šokai keičia taisykles

    Diskusijose pabrėžta, kad centriniams bankams sudėtinga ne tik parinkti palūkanų kryptį, bet ir išlaikyti patikimumą aplinkoje, kurioje šokai kartojasi dažniau. Pastaraisiais metais kainas veikė tiek pasiūlos grandinių sutrikimai, tiek energijos ir žaliavų svyravimai, tiek geopolitinės įtampos.

    Tarptautinio valiutos fondo atstovė Uzbekistane Koba Gvenetadze akcentavo, kad svarbu lyginti, kas per krizes veikė, o kas ne, ir dalytis patirtimi. Pasak jos, pandemija parodė, kad pasiūlos šokai ne visada būna trumpalaikiai, o jų įtaka infliacijai gali pasireikšti vėliau.

    „Iš COVID patirties išmokome, kad net jei pasiūlos šokai iš pradžių atrodo laikini, vėliau jie gali imti stipriau kelti infliaciją“, – sakė Koba Gvenetadze.

    Infliacijos tikslinimas ir patikimumas

    Athanasios Orphanides teigimu, infliacijos tikslinimas išlieka vienu efektyviausių pinigų politikos rėmų, kai ekonomikos signalai tampa neaiškūs. Idėja paprasta: aiškus infliacijos tikslas ir nuosekli komunikacija padeda stabilizuoti lūkesčius, o tai mažina kainų spiralės tikimybę.

    Uzbekistanas, kaip pristatyta konferencijoje, pastaraisiais metais taip pat juda link pilno infliacijos tikslinimo modelio, kartu įgyvendindamas platesnes rinkos reformas. Šalies centrinio banko pateiktais duomenimis, infliacija nuo beveik 20 proc. 2018 metais sumažėjo iki 5,5 proc. 2026 metų gegužę.

    Ne mažiau svarbi detalė yra lūkesčių pokytis: namų ūkių ir verslo infliacijos prognozės, kaip teigta, nuo maždaug 20 proc. vidurkio krito iki apie 10 proc. Tokie rodikliai laikomi kritiškais, nes infliacijos tikslinimas veikia tik tuomet, kai visuomenė patiki, kad kainų augimas bus suvaldytas.

    Mažėjanti dolarizacija signalizuoja pasitikėjimą

    Uzbekistano centrinis bankas kaip vieną iš patikimumo požymių išskyrė mažėjančią ekonomikos dolarizaciją. Pasak institucijos, indėliai užsienio valiuta sudaro apie 20 proc. bankų indėlių, kai anksčiau šis skaičius siekė beveik 50 proc.

    Tuo metu paskolų užsienio valiuta dalis, kaip skelbta, sumažėjo iki 37 proc., nuo 54 proc. anksčiau. Mažėjanti dolarizacija paprastai reiškia didesnį pasitikėjimą nacionaline valiuta ir leidžia palūkanų normoms veikti efektyviau per vietos finansų sistemą.

    Uzbekistano centrinio banko Pinigų politikos departamento vadovas Samigjon Inogamov pabrėžė, kad institucija reformas sieja su gilesne vietos finansų rinka, finansinės sąskaitos liberalizavimu ir kapitalo rinkos stiprinimu. Jo teigimu, infliacijos tikslui pasiekti planuojama išlaikyti griežtesnes pinigų politikos sąlygas, kad būtų stiprinamas patikimumas.

    Rinkoms tai svarbu ir platesniame kontekste: investuotojai vertina ne tik dabartinę palūkanų normą, bet ir centrinio banko gebėjimą laikytis deklaruojamų tikslų. Jei palūkanos mažinamos nesant tvaraus infliacijos lėtėjimo ir aiškių signalų apie kainų spaudimo išnykimą, pasitikėjimas gali greitai susvyruoti.

  • Milijardai Uzbekistane: maistas ir metalai keliaus brangiau – kas iš to uždirbs daugiausia?

    Milijardai Uzbekistane: maistas ir metalai keliaus brangiau – kas iš to uždirbs daugiausia?

    Uzbekistanas į eksportą žiūri naujai: šalis siekia ne tik daugiau pagaminti, bet ir uždirbti daugiau iš to, ką jau dabar išaugina ar išgauna. Strategijos centre atsidūrė maisto perdirbimas, plieno gamyba, vario apdirbimas ir vadinamieji technologiniai metalai.

    Planai ambicingi ir vertinami milijardais eurų. Iki 2030 metų šalis kelia tikslą stipriai išplėsti maisto perdirbimo pajėgumus, o kartu vysto technologinių metalų projektų portfelį ir siekia vietoje gaminti dalį anksčiau importuotos valcuotos skardos.

    Vertės grandinės perorientavimas

    Uzbekistanas neturi tiesioginės prieigos prie jūros, todėl transporto kaštai ir logistika tradiciškai mažina eksporto maržas. Dėl to vis svarbiau tampa ne vien siuntos apimtis, o jos vertė vienam tonui, kurią lemia perdirbimas, pakuotė ir atitikimas tarptautiniams standartams.

    Šalies žemės ūkio sektoriuje akcentuojama, kad vien rekordiniai derliai nebesprendžia pagrindinės problemos, jei produkcija nepaverčiama stabiliomis pajamomis. Didesnę grąžą turėtų kurti konservavimas, sulčių ir kitų produktų gamyba, moderni taros ir šaldymo grandinė, taip pat sertifikavimas eksporto rinkoms.

    „Pagaminti didelį kiekį yra tik dalis užduoties. Produkcija turi pasiekti rinkas ir generuoti pajamas“, – sakė Uzbekistano žemės ūkio ministras Ibrokhim Abdurakhmonov.

    Augant konkurencijai tarptautinėse rinkose, gamintojams tampa kritiška laboratorinė kontrolė ir atitikties įrodymai. Praktikoje tai reiškia investicijas į likučių tyrimus, atsekamumą, kokybės vadybos sistemas ir pramoninius pajėgumus, kurie leidžia produkciją parduoti brangiau, o ne kaip žaliavą.

    Investuotojams reikia aiškių taisyklių

    Dideliems perdirbimo projektams būtinas kapitalas ir ilgalaikė infrastruktūra, todėl investuotojai vertina ne tik rinkos potencialą, bet ir teisinį stabilumą. Pastaruoju metu šalis sulaukė geresnių signalų iš tarptautinių kredito rinkų, o tai paprastai mažina skolinimosi kainą ir palengvina projektų finansavimą.

    Azijos plėtros banko atstovai viešai pabrėžia, kad kelių, geležinkelių ir energetikos sistemos yra ilgalaikės investicijos, reikalaujančios nuolatinės priežiūros ir kompetencijų. Privatus kapitalas ateina tada, kai aiškus pelningumo kelias, užtikrinama politinė ir reguliacinė aplinka bei yra pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos.

    „Infrastruktūra yra ilgalaikė investicija, todėl svarbu planavimas, priežiūra ir tvirta teisinė bazė“, – sakė Azijos plėtros banko atstovė Kanokpan Lao-Araya.

    Metalai: daugiau nei žaliavos

    Metalo ir kasybos srityje šalis siekia pakilti vertės grandine aukštyn: neapsiriboti rūdos ar pirminių produktų eksportu, o plėtoti rafinavimą ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybą. Tam kuriami projektai, apimantys technologinių metalų žvalgybą, apdirbimą ir gaminių gamybą.

    Plieno sektoriuje akcentuojama vietinės gamybos plėtra, nes dalis skardos gaminių anksčiau buvo importuojami. Skaičiuojama, kad naujos gamyklos leistų reikšmingą dalį poreikio patenkinti šalies viduje, o dalį produkcijos nukreipti į eksportą.

    Ekonominė logika paprasta: didėjant apdirbimo lygiui, auga ir pardavimo kaina. Skirtumą tarp bazinių ir legiruotų plieno gaminių lemia sudėtingesnės technologijos, griežtesni standartai ir paklausa pramonės šakose, kur svarbios specifinės savybės.

    „Spaudimas spartinti leidimų išdavimą neturi silpninti skaidrumo“, – sakė Išgaunamųjų išteklių skaidrumo iniciatyvos vadovas Mark Robinson.

    Ekspertai pažymi, kad būtent skaidrumas, aiškūs konkursai ir sutartys tampa lemiamu faktoriumi, kad kasybos pajamos virstų ilgalaike nauda visuomenei. Augant pasaulinei kritinių žaliavų paklausai, rizika kyla tada, kai greitis tampa svarbesnis už kontrolę, o tai gali didinti korupcijos ar neefektyvių sprendimų tikimybę.

    Uzbekistano siekis pereiti nuo žaliavų eksporto prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų atitinka platesnę regiono tendenciją: šalys nori ne tik tiekti išteklius, bet ir kurti pramonę bei darbo vietas vietoje. Ar milijardiniai planai virs realiu pelnu, priklausys nuo investicijų, logistikos, standartų ir pasitikėjimo taisyklėmis.

  • Uzbekistanas skuba plėsti elektros gamybą: milijardai saulės parkams, tinklams ir atomui

    Uzbekistanas skuba plėsti elektros gamybą: milijardai saulės parkams, tinklams ir atomui

    Uzbekistanas per artimiausius penkerius metus siekia padidinti elektros gamybą nuo 82 mlrd. kilovatvalandžių iki daugiau kaip 120 mlrd. kilovatvalandžių. Toks šuolis paverčia energetiką vienu didžiausių šalies investicinių išbandymų, nes paklausa auga kartu su pramone ir gyventojų skaičiumi.

    Elektrai vis daugiau reikia ir naujiems sektoriams, įskaitant skaitmeninę infrastruktūrą bei duomenų centrus. Kartu valdžia deklaruoja tikslą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir greičiau didinti atsinaujinančių išteklių dalį.

    Atsinaujinančios energijos planas

    Taškento tarptautiniame investicijų forume prezidentas Šavkatas Mirzijojevas teigė, kad iki 2030 metų atsinaujinantys ištekliai turėtų sudaryti 54 proc. elektros gamybos. Pasak jo, į žaliąją energetiką jau pritraukta beveik 5,3 mlrd. eurų užsienio investicijų.

    Prezidentas taip pat įvardijo dar vieną prioritetą – elektros perdavimo tinklų modernizavimą. Tam, jo teigimu, planuojama nukreipti apie 3,5 mlrd. eurų, nes be tinklų stiprinimo naujų elektrinių pajėgumai pilnai neveiks.

    Šalies vadovas ragino investuoti į saulės ir vėjo elektrines, energijos kaupimą, tinklų skaitmeninimą ir žaliąja energija maitinamus duomenų centrus. Taip energetikos plėtra susiejama su platesne pramonės ir skaitmenizacijos darbotvarke.

    Kas finansuoja plėtrą?

    Tarptautinės finansų institucijos jau dabar aktyviai dalyvauja šiame augimo etape. 2025 metais Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas Centrinei Azijai ir Mongolijai skyrė beveik 1,8 mlrd. eurų, iš kurių daugiau kaip 880 mln. eurų teko projektams Uzbekistane.

    Daugiau nei pusė šio banko investicijų regione buvo priskirtos žaliajai krypčiai, o maždaug trečdalis – tvariai infrastruktūrai. Uzbekistane banko pinigai vis dažniau keliauja ne tik į naujas elektrines, bet ir į energijos kaupimą, kuris leidžia stabiliau integruoti saulės ir vėjo generaciją.

    Vienas didžiausių paketo pavyzdžių – apie 125 mln. eurų finansavimas 1 GW saulės fotovoltinės elektrinės ir 1 336 MWh baterijų kaupimo kompleksui, vystomam kartu su „ACWA Power“. Kitas sandoris – iki maždaug 171 mln. eurų finansavimas 300 MW saulės elektrinei ir 75 MWh baterijų kaupimo sistemai Kaškadarjos regione, vystomai su „Masdar“.

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vadovas Centrinei Azijai ir Mongolijai Huseyinas Ozhanas pabrėžė, kad vien pinigų nepakanka. Jo teigimu, pajėgumų didinimas turi remtis ir reguliavimo pokyčiais, kad privatus kapitalas galėtų ateiti į projektus greičiau ir pigiau.

    „Reikia žiūrėti iš dviejų pusių: pirma – investicijos, antra – politikos ir reguliavimo sprendimai“, – sakė Huseyinas Ozhanas.

    Jo teigimu, dauguma regiono valstybių jau yra priėmusios ilgalaikes dekarbonizacijos strategijas, o tarptautinės institucijos padeda rengti veiksmų planus. Uzbekistane tai reiškia ne tik naujų atsinaujinančių pajėgumų konkursus, bet ir aiškesnes taisykles tinklams, kaupimui bei prijungimui.

    Į miksą įtraukiama branduolinė energetika

    Nors atsinaujinantys ištekliai tampa pagrindine kryptimi, Uzbekistanas paraleliai diegia ir kitą žemos anglies technologiją. Birželį Džizacho regione pažymėta pirmojo šalies branduolinės energetikos projekto statybų pradžia.

    Planuojama, kad jėgainę sudarys du dideli, maždaug 1 000 MW galios reaktoriai ir du mažieji moduliniai reaktoriai, kurių kiekvieno galia apie 55 MW. Tokia kombinacija turėtų suteikti stabilios bazinės generacijos ir padėti sumažinti natūralių dujų vaidmenį elektros gamyboje.

    Pasaulio branduolinės asociacijos vadovė Sama Bilbao y León teigė, kad augančios ekonomikos vis dažniau ieško patikimų energijos šaltinių, kad galėtų plėsti pramonę. Jos vertinimu, Uzbekistano pasirinkimas atspindi norą diversifikuoti energetikos sistemą, kai elektros poreikis didėja sparčiau nei tradicinių pajėgumų galimybės.

    „Tai šalys, turinčios daug išteklių, bet norinčios augti ir vystytis. Tam prireiks energijos“, – sakė Sama Bilbao y León.

    Pasak jos, branduolinė energetika gali padėti išlaisvinti gamtines dujas kitoms reikmėms, kai šalis siekia mažinti dujų dalį elektros gamyboje. Investuotojams tai reiškia, kad Uzbekistano energetikos planas tampa ne vien apie naujas elektrines, bet ir apie visą grandinę – nuo tinklų iki reguliavimo ir technologijų derinimo.

  • EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia iki 43 mln. eurų finansavimą Uzbekistano bankui „O‘zsanoatqurilishbank“ (SQB), kad šis išplėstų paskolas jauniems verslininkams. Priemonė orientuota į mikro, mažas ir vidutines įmones, kurias valdo arba kurioms vadovauja jaunesni nei 35 metų žmonės.

    Finansavimas teikiamas per EBRD programą „Youth in Business“, veikiančią Centrinėje Azijoje, ir atspindi šalies demografinę realybę. Oficialiais duomenimis, 2025 metų pradžioje 14–30 metų amžiaus gyventojai sudarė 25,7 proc. Uzbekistano populiacijos, todėl jaunų įmonių poreikis kapitalui tampa sisteminiu ekonomikos klausimu.

    Tas pats EBRD paketas apima ir antrą iki 43 mln. eurų vertės operaciją su Uzbekistano Hipotekos refinansavimo bendrove, skirtą būsto paskolų rinkai ir labiau standartizuotoms skolinimo praktikoms. Tai turėtų prisidėti prie aiškesnių taisyklių bankams ir didesnio nuspėjamumo klientams.

    Kur dingsta likvidumas?

    EBRD Finansų institucijų verslo grupės vadovas Francis Malige pabrėžia, kad problema dažnai yra ne pinigų trūkumas, o jų nukreipimas. Pasak jo, dalis rinkoje esančio likvidumo pirmiausia keliauja į valstybės skolinimąsi, o realios ekonomikos įmonėms jo tenka per mažai.

    „Likvidumo tikrai netrūksta, tačiau daug jo nukreipiama į valstybės skolinimąsi, o ne į realios ekonomikos finansavimą“, – sakė Francis Malige.

    Uzbekistane smulkusis verslas sudaro reikšmingą ekonomikos dalį: 2025 metų sausio–rugsėjo mėnesiais jis sukūrė 51,5 proc. bendrojo vidaus produkto. 2025 metų spalio 1 dieną šalyje veikė apie 1 200 000 smulkiojo verslo subjektų, tačiau būtent jie dažniausiai susiduria su brangia ir sunkiai pasiekiama bankų paskolų pasiūla.

    Kodėl bankai sako „ne“?

    EBRD akcentuoja, kad jaunoms ir mažoms įmonėms pirmas barjeras dažnai yra ne idėja, o vadinamoji bankinė parengtis. Bankams reikia finansinių ataskaitų, prognozių, veiklos istorijos ir aiškaus planavimo, o pradedančios įmonės to paprastai neturi arba pateikia nepakankamai struktūruotai.

    „Jos su bankais nekalba taip, kaip bankai tikisi“, – sakė Francis Malige.

    Antrasis barjeras yra užstatas, kuris daugelyje rinkų vis dar lemia sprendimą dėl paskolos. Jauni verslininkai neretai dar neturi turto ar įrangos, kurią galėtų įkeisti, todėl net ir perspektyvus verslas bankui atrodo pernelyg rizikingas.

    Moterims svarbu ne tik kreditas

    Kalbant apie moterų verslumą, finansavimo spragos prasideda dar iki paraiškos pateikimo, kai trūksta informacijos, tinklų ir praktinės pagalbos. JT Moterų Centrinės Azijos biuro vadovė Ceren Güven Güres atkreipia dėmesį, kad reformos ir programos ne visada automatiškai virsta lygiomis galimybėmis.

    „Ar jos žino savo teises? Ar jos žino apie šias paslaugas?“ – sakė Ceren Güven Güres.

    Pasak jos, realią pažangą lemia ne vien paskolos, bet ir tęstinė pagalba po verslo starto: mentorystė, pritaikyti mokymai, tikslinės paramos priemonės, o taip pat sprendimai, mažinantys priežiūros naštą šeimoje ir griaunantys žalingus stereotipus.

    EBRD teigia, kad kartu su finansavimu naudoja ir techninę pagalbą bei rizikos pasidalijimo priemones, kurios bankams leidžia drąsiau skolinti klientams be tradicinio užstato. Tokie instrumentai, bankų praktikos ir klientų finansinio raštingumo stiprinimas gali tapti esminiu postūmiu, kad jaunų įmonių augimas remtųsi ne vien asmeninėmis santaupomis ar neformaliu skolinimusi.