CP v2

Tag: Uždegiminės žarnyno ligos

  • Tyrimas atskleidė, kaip oksalatai gali kurstyti žarnyno uždegimą: svarbu ne vien dieta

    Tyrimas atskleidė, kaip oksalatai gali kurstyti žarnyno uždegimą: svarbu ne vien dieta

    Naujas Šiaurės Karolinos universiteto Chapel Hill mokslininkų tyrimas rodo, kad oksalatai gali būti vienas iš veiksnių, galinčių sustiprinti uždegimą sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis. Tyrėjai nagrinėjo galimą mechanizmą žmonėms, sergantiems Krono liga ir opiniu kolitu, o išvadas papildė bandymais su pelėmis bei ląstelių kultūromis.

    Oksalatai yra natūralūs junginiai, daugiausia aptinkami augaliniame maiste, pavyzdžiui, špinatuose, rabarbaruose, burokėliuose, batatuose, migdoluose, chia sėklose, kakavoje ir sojos produktuose. Tačiau patys produktai nebūtinai yra žalingi, nes sveikame organizme didžioji dalis oksalatų tiesiog pasišalina per virškinamąjį traktą.

    Įprastomis sąlygomis į kraują patenka tik nedidelė dalis oksalatų, maždaug 2–15 proc., bet situacija gali keistis, kai sutrinka jų pernašos ir šalinimo mechanizmai žarnyne. Būtent čia, anot tyrimo autorių, gali slypėti viena iš priežasčių, kodėl daliai pacientų uždegimas tampa sunkiau kontroliuojamas.

    Kas vyksta sergant IBD?

    Tirdami audinius, paimtus iš Krono liga ir opiniu kolitu sergančių pacientų, mokslininkai pastebėjo sumažėjusį pernašos baltymų SLC26A2 ir SLC26A3 kiekį. Šie baltymai siejami su medžiagų, įskaitant oksalatus, judėjimu žarnyne.

    Svarbi detalė ta, kad ryšys stiprėjo didėjant uždegimo aktyvumui: kuo uždegimas buvo ryškesnis, tuo mažiau aptikta minėtų baltymų. Dar labiau tyrėjus nustebino tai, kad sumažėjęs baltymų kiekis buvo fiksuojamas ir žarnyno vietose, kur aktyvaus uždegimo tuo metu nematyta.

    „Tai leidžia manyti, kad sutrikęs oksalatų tvarkymas gali būti ne vien uždegimo pasekmė, bet ir platesnių pokyčių žarnyne dalis“, – teigiama tyrimo autorių aprašytame mechanizme.

    Pasak jų, kai pernašos baltymų trūksta, daugiau oksalatų gali likti žarnyno spindyje. Ten jie, tikėtina, gali veikti imuninės sistemos ląsteles ir papildomai skatinti uždegiminę reakciją.

    Kodėl svarbus ne tik meniu?

    Ypač įdomūs buvo duomenys apie Krono liga sergančius žmones: mokslininkai nerado aiškių jų mitybos skirtumų, lyginant su sveikais asmenimis pagal oksalatų turinčių produktų vartojimą. Vis dėlto pacientų išmatose oksalatų koncentracijos buvo didesnės.

    Šis neatitikimas sustiprino hipotezę, kad lemiamas gali būti ne vien oksalatų kiekis racione, o tai, kaip pakitusi žarna geba juos apdoroti ir pašalinti. Tokiu atveju gali formuotis užburtas ratas: uždegimas silpnina pernašą, o oksalatų kaupimasis dar labiau aktyvina imuninę sistemą.

    Ką parodė bandymai su pelėmis?

    Mechanizmo patikrai tyrėjai atliko eksperimentus su gyvūnais. Pelėms, kurioms buvo sukeltas kolitas ir papildomai duota oksalatų, išgyvenamumo tikimybė buvo maždaug 60 proc. mažesnė nei toms, kurios oksalatų papildomai negavo.

    Kitoje eksperimento dalyje, pelėms, genetiškai linkusioms į uždegimines žarnyno ligas, oksalatai siejosi su ankstesne ligos pradžia ir sunkesne jos eiga. Ląstelių kultūrų tyrimai papildomai parodė, kad oksalatai gali tiesiogiai didinti makrofagų ir dendritinių ląstelių aktyvumą, o tai susiję su uždegiminiais procesais.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog sergantiesiems uždegiminėmis žarnyno ligomis reikėtų savarankiškai atsisakyti oksalatų turinčių produktų. Dalis duomenų gauta gyvūnų ir laboratoriniuose modeliuose, todėl ryšį dar būtina patvirtinti didesniais tyrimais su žmonėmis ir ilgesnėmis stebėsenomis.

    Tyrimas iškelia praktiškai svarbią mintį: problema gali būti ne vien tai, kas atsiduria paciento lėkštėje, bet ir tai, kaip ligos pakeista žarna susitvarko su įprastais mitybos komponentais. Gydytojai įprastai ragina mitybos pokyčius derinti individualiai, atsižvelgiant į ligos aktyvumą, toleranciją ir mitybos rizikas.

  • Nauja viltis sergantiems Krono liga: „Dobrobut“ pradeda unikalų klinikinį tyrimą Kijeve

    Kijeve veikiančioje medicinos tinklo „Dobrobut“ klinikinėje bazėje pradedamas klinikinis tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti eksperimentinio vaisto veiksmingumą ir saugumą gydant Krono ligą. Tyrimo tikslas taip pat yra nustatyti, ar nauja terapija gali padėti geriau kontroliuoti žarnyno uždegimą ir sumažinti ligos simptomus.

    Tyrimas vykdomas laikantis tarptautinių geros klinikinės praktikos (GCP) standartų ir po atitinkamų nacionalinių institucijų bei etikos komisijos patvirtinimų. Klinika pabrėžia, kad dalyvių saugumas, teisės ir konfidencialumas yra prioritetas visuose tyrimo etapuose.

    Dalyviams numatytas nemokamas tiriamojo vaisto skyrimas, gydytojų tyrėjų konsultacijos, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Programoje įtraukiami ir išsamesni ištyrimai, įskaitant kolonoskopiją taikant medikamentinį miegą.

    Taip pat numatytas nemokamas pacientų transportavimas Kijevo mieste ir Kijevo srityje. Toks modelis dažnai taikomas klinikiniuose tyrimuose, siekiant sumažinti dalyvių logistines kliūtis ir užtikrinti nuoseklų stebėjimą.

    „Krono liga yra lėtinė būklė, kuri smarkiai paveikia žmogaus gyvenimo kokybę. Nepaisant šiuolaikinių gydymo galimybių, dalis pacientų nepasiekia stabilios ligos kontrolės arba laikui bėgant praranda atsaką į terapiją, todėl naujų vaistų paieška išlieka itin svarbi“, – sakė „Dobrobut“ Klinikininių tyrimų centro vadovė Ksenija Sekretna.

    Pasak jos, klinikiniai tyrimai leidžia įvertinti perspektyvius gydymo metodus realiomis, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Pacientams tai gali reikšti galimybę gauti inovatyvią terapiją, kartu užtikrinant reguliarią būklės stebėseną ir aiškiai apibrėžtas saugumo procedūras.

    Kas gali dalyvauti tyrime?

    Į tyrimą gali būti kviečiami 18–75 metų pacientai, kuriems patvirtinta Krono ligos diagnozė ir pasireiškia vidutinio sunkumo arba sunkūs simptomai. Taip pat numatyta, kad kandidatai jau yra gydyti, tačiau ankstesnis gydymas buvo nepakankamai veiksmingas, prarado poveikį arba sukėlė netoleravimą.

    Prieš įtraukiant į programą atliekama atranka: tyrėjų komanda peržiūri medicininius dokumentus, įvertina atitikimą kriterijams ir nusprendžia, ar dalyvavimas galimas. Galutinis sprendimas priimamas po išsamaus sveikatos būklės įvertinimo, o prieš pasirašant informuotą sutikimą pacientams detaliai paaiškinamos procedūros ir galimos rizikos.

    Kodėl tai svarbu gydymo pažangai?

    Krono liga priklauso uždegiminių žarnyno ligų grupei ir dažnai pasižymi paūmėjimų bei remisijų ciklais. Pastaraisiais metais gydyme vis plačiau taikomi biologiniai vaistai ir tikslinės mažų molekulių terapijos, tačiau klinikinėje praktikoje išlieka pacientų grupė, kuriai nepavyksta pasiekti ilgalaikės kontrolės.

    Būtent todėl klinikiniai tyrimai, kuriuose vertinami nauji veikimo mechanizmai ar gydymo strategijos, laikomi vienu svarbiausių kelių plėsti gydymo pasirinkimus. Kartu tai leidžia sukaupti duomenis apie saugumą ir efektyvumą skirtingoms pacientų grupėms, o vėliau informuoja sprendimus dėl vaisto registracijos ir taikymo medicinoje.

  • Žarnyno uždegimas smogia jauniems: pirmi ženklai, kurių ignoruoti pavojinga

    Žarnyno uždegimas smogia jauniems: pirmi ženklai, kurių ignoruoti pavojinga

    Nespecifiniai uždegiminiai žarnyno susirgimai yra lėtinės imuninės sistemos ligos, dažniausiai apimančios opinį kolitą ir Krono ligą. Medikai pabrėžia, kad šios būklės vis dažniau diagnozuojamos jauniems žmonėms, o pradžia neretai būna klastinga.

    Tarptautiniai epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergamumas daugelyje šalių ilgą laiką augo, o dalyje regionų išlieka aukštas dėl jau anksčiau susiformavusios sergančiųjų populiacijos. Didžiausia rizika dažnai tenka 15–35 metų amžiaus grupei, kai sutampa studijos, darbo pradžia ir didelis kasdienis krūvis.

    Ligų kilmė nėra iki galo išaiškinta, tačiau daugėja įrodymų, kad svarbi genetinių veiksnių, žarnyno mikrobiotos ir aplinkos sąveika. Prie riziką didinančių veiksnių dažniau minimi rūkymas, miego stoka, ilgalaikis stresas, itin perdirbtas maistas ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

    Žarnyno ir smegenų ryšys medicinoje apibūdinamas žarnyno–smegenų ašimi. Nuolatinė įtampa gali keisti žarnyno judrumą, mikrobiotos pusiausvyrą ir imuninį atsaką, todėl daliai žmonių simptomai paūmėja stresiniais laikotarpiais, nors vien stresas šių ligų nepaaiškina.

    Pirmi simptomai, kurių negalima numoti

    Dažna klaida yra ilgai aiškinti požymius apsinuodijimu, jautresniu skrandžiu ar dirgliosios žarnos sindromu. Jei nusiskundimai kartojasi arba tęsiasi kelias savaites, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą ir neatidėlioti tyrimų.

    Vienas dažniausių signalų yra užsitęsęs viduriavimas ir pakitęs tuštinimosi ritmas, ypač jei tai trunka ilgiau nei 4 savaites. Sergant opiniu kolitu tuštinimasis gali dažnėti, atsirasti skubus poreikis eiti į tualetą, o naktiniai simptomai laikomi ypač svarbiu įspėjamuoju ženklu.

    Kraujas išmatose visada reikalauja gydytojo įvertinimo, net jei žmogus įtaria hemorojų. Kraujavimas gali būti matomas, o kartais pasireiškia tamsesnėmis, pakitusiomis išmatomis; bet kuriuo atveju svarbu išsiaiškinti priežastį ir atmesti kitas pavojingas būkles.

    Taip pat būdingi spazminiai pilvo skausmai, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ir nuolatinis nuovargis. Daliai pacientų pasitaiko subfebrili temperatūra, o ilgainiui gali vystytis mažakraujystė dėl uždegimo ar geležies stokos.

    Kuo skiriasi opinis kolitas ir Krono liga

    Opinis kolitas paprastai pažeidžia tik storąją žarną ir dažniausiai prasideda tiesiojoje žarnoje, o uždegimas plinta nuosekliai. Šiai ligai būdingesnis paviršinis gleivinės uždegimas, todėl dažniau pasireiškia kraujingos išmatos ir skausmingas noras tuštintis.

    Krono liga gali apimti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išeinamosios angos, nors dažnai pažeidžia klubinę žarną ir storosios žarnos pradžią. Uždegimas čia būna segmentinis, gali apimti visą žarnos sienelės storį, todėl didėja susiaurėjimų, fistulių ir stipresnių pilvo skausmų rizika.

    Diagnostika ir šiuolaikinis gydymas

    Diagnozė paprastai grindžiama simptomais, uždegimo žymenimis kraujyje, išmatų tyrimais, endoskopija su biopsijomis ir vaizdiniais tyrimais. Praktikoje svarbu atskirti uždegimines ligas nuo infekcijų, celiakijos, dirgliosios žarnos sindromo ir kitų būklių.

    Nors tai lėtinės ligos, gydymo tikslas aiškus: pasiekti remisiją ir ją išlaikyti, sumažinti komplikacijų bei hospitalizacijų riziką. Taikomi 5-aminosalicilatai, gliukokortikoidai paūmėjimų kontrolei, imunosupresantai, o vis plačiau naudojami biologiniai ir mažųjų molekulių vaistai, nukreipti į konkrečius uždegimo mechanizmus.

    Ne mažiau svarbios gyvenimo būdo korekcijos: individualiai parenkama mityba, ypač paūmėjimų metu, pakankamas skysčių kiekis, miego režimas ir fizinis aktyvumas. Gydytojai taip pat pabrėžia psichologinės sveikatos svarbą, nes stresas gali sustiprinti simptomus ir bloginti savijautą net esant kontroliuojamai ligai.

    Jei viduriavimas tęsiasi, kartojasi kraujas išmatose, krenta svoris ar atsiranda nuolatinis nuovargis, delsti nereikėtų. Anksti pradėtas gydymas dažniausiai leidžia greičiau suvaldyti uždegimą ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.