CP v2

Tag: VAATC

  • Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Nuo spalio 1 dienos keturiose UAB „VAATC“ administruojamose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse šeštadieniais bus pratęstas darbo laikas iki 18 valandos. Šis sprendimas įgyvendinamas kaip pilotinis projektas, kuriuo siekiama patogiau aptarnauti gyventojus ir mažinti atvejus, kai stambios atliekos paliekamos šalia konteinerių.

    Ilgesnis darbo laikas bus taikomas dviejose aikštelėse Vilniuje, vienoje Vilniaus rajone ir vienoje Lentvaryje. Pilotui pasirinktos šios vietos: Pilaitės prospektas 50 ir Liepkalnio gatvė 113B Vilniuje, Sudervės gatvė 122 Grikienių kaime Vilniaus rajone, taip pat Trakų gatvė 1A Lentvaryje.

    Pasak projekto rengėjų, bandomuoju laikotarpiu bus stebima, ar pratęstas darbo laikas iš tiesų padeda gyventojams patogiau planuoti atliekų pridavimą. Taip pat bus vertinama, kaip keičiasi atvežamų atliekų srautai, piko valandos ir ar sprendimas sumažina netvarkingo atliekų palikimo problemą.

    Didelių gabaritų surinkimo aikštelės skirtos atliekoms, kurios netelpa į įprastus konteinerius, todėl gyventojams jos tampa svarbiu sprendimu tvarkantis po remonto, keičiant baldus ar buitinę įrangą. Specialistai primena, kad netinkamai paliktos stambios atliekos ne tik darko aplinką, bet ir apsunkina atliekų tvarkymo logistiką, o kai kuriais atvejais gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Įvertinus pilotinio projekto rezultatus, bus sprendžiama, ar tokį darbo laiką verta taikyti nuolat ir ar jį plėsti į daugiau aikštelių. Gyventojams rekomenduojama prieš vykstant pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo taisykles ir darbo laiką, nes skirtingoms atliekų rūšims gali būti taikomi papildomi reikalavimai.

  • Vilniaus rajone startuoja stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: svarbios taisyklės ir grafikai

    Vilniaus rajone startuoja stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: svarbios taisyklės ir grafikai

    Vilniaus rajone spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyks stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Atliekos bus paimamos tik iš iš anksto užsiregistravusių gyventojų, kurie iki rugsėjo 11 dienos pateikė prašymus savo teritoriją aptarnaujančiam vežėjui.

    Gyventojus aptarnauja dvi bendrovės: UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Surinkimo dieną individualių valdų gyventojai atliekas turėtų išnešti iki 7 valandos ryto ir palikti prie savo sklypo, kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies, kad specialusis transportas galėtų saugiai privažiuoti.

    Ko negalima daryti surinkimo dieną

    Savivaldybė pabrėžia, kad didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų negalima palikti prie bendro naudojimo konteinerių aikštelių. Tokie pažeidimai dažniausiai virsta netvarka, kelia riziką aplinkai ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Sodų bendrijose taikoma kitokia tvarka: kadangi specialusis transportas paprastai neprivažiuoja prie kiekvienos sodo valdos, atliekų surinkimo vietos parenkamos iš anksto. Jas sodų bendrijų pirmininkai derina su seniūnijos atstovais, o gyventojai atliekas turi pristatyti į sutartą tašką.

    Kokios atliekos bus surenkamos

    Apvažiavimo metu bus surenkamos stambiosios buities atliekos, pavyzdžiui, seni baldai ir rakandai, įskaitant stalus, lovas, čiužinius, kėdes ar komodas. Taip pat bus priimami buityje susidarantys santechnikos įrenginiai.

    Kartu surenkamos ir pavojingos buitinės atliekos, tokios kaip galvaniniai elementai, akumuliatoriai, buitinės chemijos likučiai, taip pat lakų, dažų ir skiediklių atliekos. Tokios atliekos netinkamai išmestos gali užteršti dirvožemį ir vandenį, todėl jų atidavimas specializuotam surinkimui laikomas saugiausiu sprendimu.

    Ką reikės pristatyti į aikšteles

    Šio apvažiavimo metu nebus surenkamos statybos ir remonto atliekos, padangos, buitinė technika bei elektros ir elektronikos prietaisai. Šias atliekas gyventojai turėtų pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios priima skirtingas atliekų srauto rūšis pagal nustatytą tvarką.

    Surinkimo grafikai pagal seniūnijas skelbiami atliekų vežėjų pateiktuose dokumentuose. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti savo seniūnijos datą ir įsitikinti, kad atliekos bus paruoštos paėmimui nurodytu laiku.

  • „Energesman“ smūgis STT: prokuratūra liepė iš naujo narplioti Vilniaus atliekų krizę

    Vilniaus apygardos prokuratūra panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė papildomai patikslinti aplinkybes dėl Vilniaus regiono mišrių atliekų tvarkymo perėmimo. Vertinama, ar veikla galėjo būti vykdoma be privalomų leidimų ir ar sprendimai priimti teisėtai.

    Į prokuratūrą kreipėsi Vilniaus mišrių atliekų gamyklos operatorius „Energesman“. Bendrovė prašė įvertinti, ar atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančios įmonės ir su sprendimais susijusios institucijos galėjo pažeisti Baudžiamąjį kodeksą, kai atliekos tvarkomos neturint taršos leidimų, ir ar nebuvo piktnaudžiauta tarnyba.

    Skunde taip pat kelti klausimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovo bei kitų darbuotojų veiksmų, įskaitant įgaliojimų viršijimą ir galimai padarytą didelę žalą. Prokuratūra nurodė šiuos prašymus nagrinėti kartu, mat jie susiję tais pačiais įvykiais.

    „Surenkame vis daugiau duomenų, kurie rodo, kad mūsų atžvilgiu įvykdyta ciniška reiderystė, atliekų tvarkymas tikslingai perimtas, o gyventojams, aplinkai ir valstybei padaryta didelė žala“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    STT sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą buvo priėmusi Tarnybos vyresnioji specialistė, motyvuodama, kad nenustatyta nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tačiau prokuratūra, išnagrinėjusi „Energesman“ skundą, šį nutarimą panaikino, nurodydama, kad jis gali būti nepagrįstas ir priimtas skubotai, nepakankamai išsiaiškinus reikšmingas aplinkybes.

    Prokuratūra įpareigojo STT papildomai patikrinti ir tai, kaip buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimas. Teigiama, kad dokumentuose galėjo būti remtasi sprendimu, kuris buvo pasirašytas vėliau, nei į jį pradėta atsiremti, o tai kelia klausimų dėl procedūrų teisėtumo ir sprendimų chronologijos.

    „Vilniaus savivaldybė ir VAATC veiksmus koordinavo – VAATC savo dokumentuose citavo Vilniaus ESOC ir centro vadovo sprendimus, kurie dar oficialiai nebuvo priimti“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

    Atliekų tvarkymo sektorius Lietuvoje išlieka padidintos rizikos sritis dėl didelių viešųjų pinigų srautų, skubių sprendimų ekstremalių situacijų metu ir sudėtingų leidimų bei viešųjų pirkimų grandinių. Tokiose situacijose praktikoje itin svarbūs tampa taršos leidimai, veiklos tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas tarp operatorių, savivaldybių įmonių ir rangovų.

    Bylos kontekste minima ir tai, kad STT kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau buvo baigusi ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centre. Tyrime fiksuotas mažiausiai 162 000 eurų kyšių perdavimas, kaltinimai pareikšti dviem buvusiems centro darbuotojams, o atskirame epizode vienam buvusiam darbuotojui skirta 101 650 eurų bauda.

    „Energesman“ tvirtina, kad iki galutinių teismų sprendimų atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys išlieka galiojančios. Bendrovė viešai skelbia, kad preliminariai vertinami nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma gali augti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos valdymas yra perimtas.

  • Vilniaus atliekų gamyklos ginčas kaista: „Energesman“ įspėja dėl 1 500 000 eurų darbų

    Atstatymas stringa dėl turto perėmimo

    Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos pastato atstatymas, pasak operatoriaus „Energesman“, realiai gali judėti toliau tik tuomet, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras perims jau atliktus darbus ir statybines medžiagas bei už tai atsiskaitys. Bendrovė teigia, kad šiuo metu atlikti darbai ir įsigytos medžiagos apskaitomos kaip jos nuosavybė.

    „Energesman“ nurodo, kad pagal pasirašytus darbų priėmimo aktus jau įgyvendinta apie 65 proc. statybos darbų už maždaug 1 500 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Bendrovė pabrėžia, kad be aiškaus perdavimo ir apmokėjimo mechanizmo tolesni rangos veiksmai keltų teisinių rizikų.

    Kokie darbai jau padaryti

    Įmonės teigimu, po gaisro jau atliktos pastato ekspertizės, įvykdyti griovimo ir ardymo darbai, parengti projektavimo sprendiniai, atliktas smėliavimas ir didelė dalis statybos etapų. Tarp svarbiausių įvardijamas laikančiųjų kolonų ir metalinių stogo sijų sumontavimas.

    Taip pat, kaip nurodoma, į teritoriją atgabentos pagal specialų užsakymą pagamintos daugiasluoksnės sienų plokštės ir profiliuota stogo danga. Likę didesni darbai esą susiję su stogo ir sienų dangų užbaigimu bei inžinerinių sistemų įrengimu.

    „Atlikome didžiąją dalį pastato atstatymo darbų, tačiau nei darbai, nei medžiagos nebuvo perduoti. Tolimesnis atstatymas įmanomas tik perėmus tai, kas jau padaryta, ir už tai atsiskaičius“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Siūlo perduoti už savikainą

    „Energesman“ tvirtina esanti pasirengusi perduoti atliktus darbus ir įsigytas medžiagas už savikainą, kad atstatymas nesustotų. Bendrovė atkreipia dėmesį, jog rinkoje statybų kaštai pastaraisiais metais buvo smarkiai jautrūs energijos kainų svyravimams, infliacijai ir tiekimo grandinių sutrikimams, todėl analogiški pirkimai dabar galėtų kainuoti iki 30 proc. daugiau.

    Įmonė pabrėžia, kad ji kreipėsi į VAATC ragindama susitarti dėl darbų ir turto perėmimo tvarkos. Pasak „Energesman“, iki šiol VAATC darbų neperėmė, o perėmimą norėjo vykdyti tik visiškai užbaigus statybą, kas, bendrovės vertinimu, situaciją ir užtempė.

    Teisinis konfliktas ir galimi teismo procesai

    Bendrovė primena, kad pavasarį buvo pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kurioje, kaip teigiama, numatyta pastato atstatymo ir perdavimo VAATC nuosavybei logika, jei abi pusės laikosi įsipareigojimų. „Energesman“ akcentuoja, kad neatlygintinas perdavimas būtų įmanomas tik esant galiojančioms eksploatavimo ir modernizavimo sutartims.

    Įmonės teigimu, jei VAATC tęs atstatymo darbus neperėmęs jau atliktų darbų ir medžiagų bei už tai neatsiskaitęs, „Energesman“ svarstytų kreiptis į teismą. Taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų sutarčių nutraukimą neteisėtu ir „Energesman“ būtų grąžinta teisė tęsti veiklą, galėtų būti taikoma restitucija.

    „Jei būtų tęsiami darbai neperėmus mūsų turto, tai reikštų faktinį mūsų investicijų perėmimą be apmokėjimo. Tikimės, kad iki tokio scenarijaus neprieisime“, – sakė A. Blazgys.

    Atliekų tvarkymo kaina ir skaidrumo klausimai

    Tekste taip pat keliami klausimai dėl laikino atliekų tvarkymo organizavimo, kai darbus vykdo VAATC pasamdytos bendrovės „Ecoservice“ ir „Ekobazė“. Teigiama, kad atliekų tvarkymo kaina išaugo maždaug dvigubai, tačiau tikslesnį poveikį įvertinti sudėtinga, nes, kaip nurodoma, ne visa informacija apie konkursus ir sutartis yra viešinama.

    „Energesman“ atstovai skelbia pradėję kelis teisinius ginčus ir kreipęsi į prokuratūrą, o preliminariai vertinami nuostoliai, jų teigimu, gali siekti apie 20 000 000 eurų. Bendrovė pažymi, kad nuostolių suma gali didėti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos veikla organizuojama kitaip nei buvo planuota.

  • „Energesman“ kaltina Vilniaus valdžią: po susitikimų su „Icor“ prasidėjo atliekų krizė

    Vilniaus atliekų tvarkymo grandinėje įsiplieskęs konfliktas tarp bendrovės „Energesman“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) įgauna naują toną. Įmonė teigia, kad krizę sukėlė ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės laikysena ir sprendimai, priimti po politinių bei verslo susitikimų.

    Pasak „Energesman“ vadovo Algirdo Blazgio, pavasarį pradėjus kisti savivaldybės pozicijai, esą atsirado ir tikslas perimti rūšiavimo gamyklos eksploatavimą bei jos atstatymo procesą. Bendrovė tvirtina, kad naujas VAATC vadovas atėjo į pareigas jau turėdamas parengtą veiksmų planą, o realus bendradarbiavimas ėmė trūkinėti.

    Ginčas dėl sutarčių ir mokėjimų

    „Energesman“ teigimu, VAATC sustabdė atsiskaitymus už jau suteiktas paslaugas ir modernizavimo darbus, o tai, įmonės vertinimu, staiga pavertė situaciją kritine. Bendrovė nurodo, kad VAATC iki šiol yra skolingas 6,13 mln. eurų, todėl smarkiai sumažėjo galimybės užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymą ir tęsti infrastruktūros atkūrimą.

    Įmonė taip pat nesutinka su viešai vartojamu terminu avansai, pabrėždama, kad kalba eina apie atsiskaitymus už jau atliktus darbus. Bendrovė tikina siūliusi sprendimus, įskaitant trišalius susitarimus dėl tiesioginių mokėjimų įrangos gamintojams, tačiau esą VAATC jų neįgyvendino.

    Įtarimai institucijų vertinimais

    „Energesman“ kritikuoja Aplinkos apsaugos departamento teiginius dėl neva gamyklos teritorijoje laikytų nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų. Bendrovė tai vadina nepagrįstais kaltinimais ir tvirtina negavusi oficialių dokumentų, kurie patvirtintų tokią versiją.

    Įmonė kelia klausimų ir dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiksmų. Pasak „Energesman“, neplaninio patikrinimo išvados sutapo su sutarčių nutraukimo momentu, o dalis reikalavimų, bendrovės teigimu, praktiškai neįgyvendinami, kol pastatas nėra atstatytas po gaisro.

    Kainos gyventojams ir teisiniai veiksmai

    Bendrovė įspėja, kad sutrikimai reiškia brangesnį atliekų tvarkymą, nes dalis srautų nukreipiami į alternatyvius sprendimus. „Energesman“ tvirtina, kad dėl to atliekos esą tvarkomos 2–3 kartus brangiau, o kainų augimas anksčiau ar vėliau gali atsispindėti ir gyventojams pateikiamose sąskaitose.

    „Meras bei jo komanda dabar tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, kuriais pablogino situaciją Vilniaus regiono gyventojams“, – sakė A. Blazgys.

    Įmonė praneša jau pradėjusi penkias bylas prieš VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat kreipėsi į prokuratūrą. „Energesman“ laikosi pozicijos, kad atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys yra galiojančios, o preliminariai skaičiuojami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų.

    Atliekų tvarkymo sektoriuje tokie ginčai paprastai turi platesnį poveikį nei vienas kontraktas, nes nuo rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų priklauso viso regiono komunalinių atliekų srautai, logistika ir galutinės paslaugos kainos. Kol teisiniai procesai tęsiasi, pagrindiniu klausimu išlieka tai, kaip greitai bus stabilizuota infrastruktūra ir užtikrintas skaidrus atsiskaitymų bei atsakomybių pasidalijimas.

  • Vilniaus rajono kiemai skęsta žaliosiose atliekoje: paprastas sprendimas, kurį renkasi vis daugiau

    Vilniaus rajono kiemai skęsta žaliosiose atliekoje: paprastas sprendimas, kurį renkasi vis daugiau

    Pavasarį, vos nutirpus sniegui, individualių namų kiemuose prasideda darbymetis: vejapjovės, genėjimo žirklės ir grėbliai greitai „pagamina“ kalnus žolės, šakų ir lapų. Vasariop prisideda ravėjimo atliekos, o rudenį – nukritę vaisiai ir daržo likučiai. Dalis gyventojų vis dar pasimeta: kur visa tai dėti, kad būtų ir patogu, ir tvarkinga.

    Vilniaus rajone gyvenantis Tomas pasakoja, kad persikėlus į nuosavą namą didžiausiu iššūkiu tapo ne pats sodo tvarkymas, o atliekų tvarkymo rutina. Vejos pjovimas, gyvatvorių formavimas ir vaismedžių genėjimas per kelias savaites gali virsti dešimtimis maišų, o rudenį situaciją dar paaštrina lapai ir sode užaugusios, bet nebesunaudotos gėrybės.

    Žaliosios atliekos nėra šiukšlės

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Pavelas Jakubovskis pabrėžia, kad žaliosios atliekos turi vertę, jei jos surenkamos teisingai. Jos gali tapti žaliava kompostui ir sugrįžti į dirvožemį, todėl jų vieta nėra mišrių atliekų konteineriuose ar, juo labiau, pakelėse bei pamiškėse.

    „Tinkamai sutvarkytos žaliosios atliekos tampa naudinga žaliava kompostui, todėl svarbu, kad jos nepatektų nei į mišrių atliekų konteinerius, nei į gamtą“, – sakė P. Jakubovskis.

    Ką galima vežti, o ko ne

    Praktikoje daugiausia klaidų kyla tuomet, kai į žaliąsias atliekas bandoma „įmaišyti“ tai, kas tik atrodo natūralu. Tomas prisimena, kad pirmą kartą nuvykęs į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę suprato paprastą taisyklę: svarbu ne tai, ar medžiaga suyra, o ar ji priskiriama žaliųjų atliekų srautui ir ar nėra užteršta.

    Žaliosioms atliekoms paprastai priskiriama nupjauta žolė, lapai, piktžolės, gėlės, vaisių ir daržovių atliekos, taip pat medžių ir krūmų genėjimo šakos, žievė, pjuvenos, drožlės bei skiedros. Pristatant atliekas būtina išvengti priemaišų: plastiko, akmenų, grunto ar kitų šiukšlių.

    Gyventojams taip pat primenama, kad maisto atliekos, kurių tvarkymas kelia papildomų rizikų, į žaliųjų atliekų srautą nepatenka. Į aikšteles ir kompostą nereikėtų dėti gyvūninės kilmės likučių, nes jie gali skleisti kvapus, pritraukti kenkėjus ir trikdyti tvarkymo procesus.

    Kai patogiausia – kompostuoti ir išvežti

    Ilgainiui Tomas atrado, kad dalis sodo atliekų apskritai neturi palikti kiemo. Kompostuojant žolę ir lapus galima ne tik sumažinti išvežamų atliekų kiekį, bet ir gauti natūralią trąšą daržui ar gėlynams.

    „Pirmus metus viską norėjosi kažkur išvežti. Dabar didžiąją dalį žolės ir lapų kompostuoju, o kompostą vėliau panaudoju darže“, – sakė Tomas.

    Vis dėlto po intensyvesnių darbų, pavyzdžiui, pavasarinio genėjimo ar rudeninio tvarkymosi, atliekų kiekis išauga tiek, kad vien komposto dėžės nebeužtenka. Tokiais atvejais gyventojai gali pristatyti atliekas į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles pagal nustatytą tvarką, o jei atliekos atvežamos maišuose, jų turinį reikia išpilti ir pakuotes išsivežti arba išrūšiuoti.

    Kita alternatyva – užsakyti žaliųjų atliekų išvežimą didmaišiais, kai gyventojui pristatomas vieno kubinio metro talpos maišas, o vėliau jis sutartu laiku paimamas. Ši paslauga ypač aktuali neturintiems transporto, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių kieme atliekos susidaro nereguliariai, bet didesniais kiekiais.

    Specialistai pabrėžia, kad vadinamieji greiti sprendimai, kai maišai paliekami šalia konteinerių arba atliekos išvežamos į gamtą, sukuria ilgalaikes problemas. Užterštos pakelės dažnai tampa vietomis, kur vėliau atsiranda ir kitos šiukšlės, o netvarkingai paliktos atliekos apsunkina komunalinių paslaugų teikimą bei teršia aplinką.

  • „Energesman“ skelbia apie slapto susitikimo detalės: VAATC siūlytas sandoris sukėlė audrą

    Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ pranešė, kad netrukus po to, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pradėjo sutarčių nutraukimo procedūras, įmonės akcininkas susitiko su VAATC vadovu Mariumi Švaikausku. Pasak bendrovės, susitikimą suorganizavo trečiasis asmuo, o jo metu esą buvo siūlomas kompromisas.

    „Energesman“ teigimu, VAATC vadovas pasiūlė leisti tęsti gamyklos modernizavimo sutartį su sąlyga, kad operatorius neginčys eksploatavimo sutarties nutraukimo. Bendrovė nurodo, kad tokį pasiūlymą atmetė ir laikosi pozicijos, jog sutartiniai santykiai turi būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, o ne derybomis, kurios primena spaudimą.

    Susitikimas, kaip nurodoma įmonės pareiškime, įvyko liepos 14 dieną vakare Vilniuje. Apie patį faktą viešojoje erdvėje buvo kalbėta ir anksčiau, tačiau „Energesman“ tvirtina, kad dalis viešai paskleistų aplinkybių, įskaitant susitikimo vietą ir turinį, buvo pateiktos netiksliai.

    „Pirmiausia norime užtikrinti, kad susitikime nebuvo kalbama apie Skirmantą Malinauską. Mes neturime jokios įtakos jo kuriamam turiniui“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Bendrovė pabrėžia, kad modernizavimo sutartis buvo pasirašyta po tarptautinio viešojo pirkimo, kuriame, anot „Energesman“, laimėta pasiūlius mažiausią kainą. Įmonė tvirtina turinti teisėtą interesą tęsti sutarties vykdymą ir siekia teismuose įrodyti, kad nutraukimo sprendimai buvo neteisėti.

    „Mes pasiūlymą atmetėme, nes čia ne turgus – savivaldybės įmonė negali kada panorėjusi nutraukti sutarčių ir šantažuoti tiekėjų“, – sakė A. Blazgys.

    Į procesą įsitraukęs advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris, akcentuoja ir valdymo bei atskaitomybės klausimus. Pasak jo, svarbu vertinti, ar VAATC vadovas turėjo formalius įgaliojimus siūlyti tokį susitarimą ir kokiu pagrindu susitikimo turinys galėjo būti aptarinėjamas su politine valdžia.

    „M. Švaikauskas nėra pavaldus Vilniaus merui – jis atsiskaito VAATC valdybai“, – sakė P. Miliauskas.

    „Energesman“ nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nagrinėti du bendrovės ieškinius, kuriais ginčijamas tiek eksploatavimo, tiek modernizavimo sutarčių nutraukimas. Taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta VAATC reikalauti išmokėti sutarčių užtikrinimo garantijas, kurių vertė siekia 1,3 mln. eurų, o sprendimai dėl kitų laikinųjų priemonių yra skundžiami aukštesnei instancijai.

    Bendrovė ginčija ir VAATC nurodomas nutraukimo priežastis, argumentuodama, kad atliekų susikaupimą lėmė platesnės sistemos problemos, įskaitant atliekų deginimo pajėgumus ir srautų valdymą. „Energesman“ taip pat teigia, jog modernizavimo sutarties įgyvendinimą apsunkino tai, kad, anot bendrovės, VAATC neįvykdė sutartyje numatytų mokėjimų ir nesumokėjo 4,4 mln. eurų.

    Įmonės teigimu, preliminariai vertinami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų ir augti, jei laikotarpis, kai VAATC yra perėmęs gamyklos veiklos kontrolę, ilgės. Tuo pat metu ginčas turi ir viešąją dimensiją, nes atliekų tvarkymo infrastruktūra sostinės regione laikoma kritiškai svarbia paslauga, o jos sutrikimai ar valdymo konfliktai greitai atsiliepia gyventojams ir savivaldybių sprendimams.

    Kol teismai nepriėmė galutinių sprendimų, abi pusės iš esmės lieka prie priešingų pozicijų, o situacija kelia klausimų dėl viešųjų pirkimų sutarčių stabilumo, rizikų valdymo bei to, kaip turėtų būti sprendžiami strateginių paslaugų teikimo konfliktai tarp savivaldybių valdomų subjektų ir privačių operatorių.

  • Vilniaus atliekų ginčas kaista: teismas sustabdė 1 300 000 eurų išmokas – ką tai reiškia miestui?

    Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dviejose civilinėse bylose, susijusiose su Vilniaus atliekų tvarkymo infrastruktūra. Teismas uždraudė VAATC reikalauti sutarčių užtikrinimo garantijų, o draudikui „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui jas išmokėti, kol sprendimai neįsiteisės.

    Kalbama apie eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių garantijas, kurių bendra vertė siekia apie 1 300 000 eurų. Šios lėšos būtų susijusios su sutartinių įsipareigojimų užtikrinimu, tačiau teismas nusprendė, kad iki galutinio verdikto status quo turi būti išlaikytas.

    Bylos esmė – ar teisėtai buvo nutrauktos Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo bei modernizavimo sutartys su operatoriumi „Energesman“. Bendrovė teisme siekia, kad VAATC būtų įpareigotas vykdyti sutartis natūra, tai yra grąžinti šalių santykius į būseną iki nutraukimo.

    „Teismo sprendimais pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rodo, kad sutarčių nutraukimo klausimas dar nėra išspręstas“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Pasak bendrovės, eksploatavimo sutartis galėjo būti nutraukta tik esant reikšmingoms priežastims ir iš anksto įspėjus prieš 20 darbo dienų. „Energesman“ tvirtina, kad VAATC nurodytos priežastys nėra pakankamos, o situaciją dėl atliekų kaupimosi, bendrovės vertinimu, lėmė ne operatoriaus veiksmai, bet sutrikęs atliekų srautų priėmimas deginimui.

    Modernizavimo sutarties dalyje „Energesman“ kelia klausimą dėl mokėjimų vykdymo. Bendrovė nurodo, kad pagal sutartyje nustatytus terminus nebuvo sumokėtas 4 400 000 eurų pirminis mokėjimas, todėl ginčas apima ne tik paslaugų teikimą, bet ir finansinių įsipareigojimų vykdymą.

    Lygiagrečiai vyksta ir administracinis procesas: Regionų administracinis teismas nagrinėja „Energesman“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimų. Atsakove šioje byloje paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

    „Tikimės, kad teismas panaikins sprendimus, nes jie akivaizdžiai viršijo įgaliojimus, kuriuos suteikia Civilinės saugos įstatymas paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

    Viešai skelbiama, kad „Energesman“ preliminariai vertina galimus nuostolius apie 20 000 000 eurų, o suma gali augti ilgėjant laikotarpiui, kol gamyklos valdymas yra perimtas. Tokie ginčai praktikoje dažnai reiškia, kad artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į laikinų sprendimų stabilumą ir paslaugos tęstinumą, nes atliekų tvarkymo grandinėje net ir trumpi sutrikimai turi tiesioginį poveikį miestui.

    Laikinosios apsaugos priemonės nereiškia galutinės teismo pozicijos dėl to, kas teisus ginče, tačiau jos paprastai taikomos tuomet, kai siekiama užkirsti kelią sunkiai atitaisomai žalai ir užtikrinti, kad galimas būsimasis sprendimas būtų realiai įvykdomas. Galutiniai atsakymai dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo paaiškės tik teismams išnagrinėjus ginčą iš esmės.

  • Atliekų kultūros egzaminas: Mažeikių rajonas pateko į aktyviausių dešimtuką su 585 dalyviais

    Septintą kartą Lietuvoje surengtas nacionalinis aplinkosauginis konkursas „Atliekų kultūros“ egzaminas baigėsi rekordine dalyvių banga – šiemet žinias apie rūšiavimą, perdirbimą ir atliekų mažinimą pasitikrino 17 325 žmonės. Tarp aktyviausių savivaldybių į dešimtuką pateko Mažeikių rajono savivaldybė, iš kurios egzamine dalyvavo 585 gyventojai.

    Organizatorių skelbiamais rezultatais, Mažeikiuose šeši dalyviai į visus klausimus atsakė teisingai. Konkursas tradiciškai orientuotas į praktinius kasdienius sprendimus: nuo teisingo pakuočių ir maisto atliekų tvarkymo iki vartojimo mažinimo ir pakartotinio naudojimo.

    Ryškiausi rezultatai mokyklose

    1–4 klasių grupėje maksimalų įvertinimą – 15 taškų iš 15 galimų – pasiekė „Vyturio“ pradinės mokyklos mokinė Aria. Šios amžiaus grupės klausimai paprastai apima bazines rūšiavimo taisykles ir dažniausias klaidas, su kuriomis susiduriama namuose.

    Tarp klasių išsiskyrė „Vyturio“ pradinės mokyklos 2B klasė: dalyvavo 21 mokinys, o 8 jų surinko po 14 taškų iš 15. Kiti klasės mokiniai taip pat parodė tvirtas žinias, surinkdami nuo 8 iki 13 taškų, o pasirengimą koordinavo mokytoja Vaiva Veličkienė.

    5–10 klasių grupėje 19 teisingų atsakymų iš 20 pateikė Merkelio Račkausko gimnazijos mokinė Vesta Voraitė. Po 18 taškų surinko „Ventos“ progimnazijos mokinė Vesta Dimaitė ir Lukas Lukošius iš Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos.

    Šioje kategorijoje geriausiai pasirodžiusi mokykla Mažeikių rajone tapo „Ventos“ progimnazija. Egzamine dalyvavo 18 mokinių, o 5 jų surinko 15 ir daugiau taškų, kas rodo nuoseklų pasirengimą ir temų supratimą.

    Suaugusieji: maksimalūs balai ir greitis

    11 klasės ir vyresniųjų grupėje visus 20 taškų surinko keli suaugusieji, tai padarę per skirtingą laiką: Jurgita Žvirzdinienė, Algirdas Žvirzdinas, Edmundas Lideikis, Žaneta Viktoravičienė ir Inga Čiuldienė. Šioje kategorijoje dažniau tikrinamos ne tik taisyklės, bet ir platesnis kontekstas – atliekų prevencija, atsakingas vartojimas, dažniausiai pasitaikančių mitų atpažinimas.

    Egzamino testai buvo parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasėms pateikta 15 klausimų, 5–10 klasėms ir suaugusiųjų kategorijai – po 20 klausimų. Tokia struktūra leidžia palyginti žinias pagal amžių ir kartu aiškiau matyti, kurios temos visuomenėje dar kelia daugiausia neaiškumų.

    Kas organizuoja ir kodėl tai svarbu?

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kurie prisideda prie turinio sklaidos ir praktinių atliekų tvarkymo žinių stiprinimo.

    Tokie konkursai išlieka svarbūs ne vien kaip žinių patikrinimas: jie padeda išryškinti dažniausias kasdienes klaidas, skatina mokyklas įtraukti tvarumo temas į ugdymą, o savivaldybėms suteikia aiškesnį signalą, kur labiausiai reikia informavimo ir infrastruktūros sprendimų. Mažeikių rajono rezultatas, patekęs į aktyviausiųjų dešimtuką, rodo didelį vietos bendruomenės įsitraukimą.

  • Vilniaus regiono sąvartynui atnaujinamas TIPK leidimas: Aplinkos apsaugos agentūra laukia pastabų iki gegužės 28 dienos

    Aplinkos apsaugos agentūra informuoja gavusi UAB „VAATC“ patikslintą paraišką pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą Vilniaus regioniniam nepavojingų atliekų sąvartynui. Sąvartynas eksploatuojamas Vidugirio kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje.

    Patikslinta paraiška reiškia, kad anksčiau pateikta informacija buvo papildyta arba patikslinta pagal institucijų pastabas, pasikeitusius reikalavimus ar planuojamus veiklos pokyčius. TIPK leidimas yra vienas pagrindinių dokumentų, apibrėžiančių, kokiomis sąlygomis leidžiama vykdyti veiklą, turinčią poveikį aplinkai, ir kokios taršos prevencijos priemonės privalomos.

    Iki kada ir kur teikti pastabas?

    Gyventojai, bendruomenės ir suinteresuotos organizacijos kviečiami teikti pasiūlymus bei pastabas dėl patikslintos paraiškos Aplinkos apsaugos agentūrai. Pastabos priimamos iki gegužės 28 dienos.

    Pastabas galima pateikti agentūrai nurodytais kontaktais, įskaitant adresą Juozapavičiaus g. 9 Vilniuje ir viešai skelbiamus ryšio kanalus. Agentūra taip pat nurodo, kad su paraiška galima susipažinti jos interneto svetainėje, tačiau viešame pranešime pateikta nuoroda į išorinius dokumentus šiame tekste neperduodama.

    Ką praktikoje reiškia TIPK leidimo keitimas?

    TIPK leidimų keitimas dažniausiai susijęs su veiklos apimčių, technologinių sprendimų, taršos mažinimo priemonių ar monitoringui taikomų reikalavimų patikslinimu. Tokiais atvejais institucija vertina, ar atnaujinti sprendiniai atitinka aplinkosauginius standartus ir geriausiai prieinamas technologijas.

    Viešas pastabų teikimas yra svarbi procedūros dalis, leidžianti įvertinti vietos bendruomenių ir kitų suinteresuotų pusių argumentus dar prieš priimant galutinį sprendimą. Agentūra, išnagrinėjusi gautas pastabas, gali prašyti pareiškėjo papildomos informacijos arba numatyti papildomas sąlygas leidime.