CP v2

Tag: VAATC

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė per 17 000 žmonių.

    Didžiausią aktyvumą tradiciškai rodė moksleiviai: beveik 15 000 mokinių prie iniciatyvos prisijungė per maždaug 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas dažnai priklauso nuo situacijos, o ne nuo vienos taisyklės.

    Šių metų statistika parodė ir silpnąją vietą: vienas, atrodytų, paprastas klausimas daugeliui tapo klupiniu. Dalyvių buvo klausiama, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis, ir būtent ši detalė privertė dalį žmonių abejoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokie klausimai tikrina ne atmintinai išmoktą atsakymą, o gebėjimą įvertinti kontekstą. Praktikoje dažniausiai painiava kyla tada, kai reikia atskirti, ar daiktas konkrečiu atveju laikytinas pakuote, ar jau daiktu, kuris tvarkomas kaip atlieka pagal kitą logiką.

    Rezultatai atskleidė ir ryškius skirtumus tarp amžiaus grupių. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinios dar nėra tolygios.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, vyresniems dažniau strigo klausimai, susiję su taisyklėmis ir teisiniais aspektais. Tokia dinamika būdinga ir kasdienėse situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o taisyklės ne visada atrodo vienareikšmės.

    Egzaminas buvo pastebimas ne tik mokyklose: įsitraukė mokytojai, studentai, įvairių organizacijų ir įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet minėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie turinio ir edukacijos sklaidos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šių metų patirtis yra pamoka ateičiai: rūšiavimo žinios dažniausiai auga per bandymus ir klaidas, o labiausiai įsimena būtent tie atvejai, kai „paprastas“ klausimas pasirodo turintis daugiau nei vieną niuansą. Tikimasi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasitikintys ir geriau pasirengę įvertinti situacijas, kuriose lemia detalės.

    Norintys pasitikrinti žinias ir po egzamino gali spręsti skirtingų metų klausimus oficialioje egzamino platformoje. Taip siekiama, kad mokymasis nesibaigtų paskelbus rezultatus, o taptų įpročiu kasdienėse rūšiavimo situacijose.

  • Vilniaus rajone startuoja stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: kur ir kada važiuos vežėjai

    Vilniaus rajone startuoja stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: kur ir kada važiuos vežėjai

    Vilniaus rajone gegužės ir birželio mėnesiais vyks stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Atliekas iš gyventojų ims tik iš anksto užsiregistravusių asmenų, registracija buvo vykdoma iki balandžio 24 dienos.

    Surinkimo dieną individualių valdų gyventojai iki 7 valandos ryto turi išnešti didelių gabaritų atliekas prie savo valdos, kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies. Taip užtikrinama, kad specialusis transportas galėtų greitai ir saugiai jas paimti.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Vilniaus rajone gyventojai dėl surinkimo turėjo kreiptis į pagal teritoriją priskirtą atliekų vežėją ir pateikti kontaktus, tikslų paėmimo adresą bei nurodyti atliekų kiekį ir rūšis. Šią paslaugą atlieka „Nemenčinės komunalininkas“ ir „Nemėžio komunalininkas“, o grafikai skelbiami pagal aptarnaujamas teritorijas.

    Svarbu nepamiršti, kad stambiųjų ir pavojingų atliekų negalima palikti prie bendro naudojimo konteinerių. Tokie palikimai laikomi pažeidimu, be to, jie didina netvarką ir gali kelti riziką aplinkai bei žmonių saugumui.

    Sodų bendrijoms taikoma tvarka

    Sodų bendrijose surinkimas organizuojamas kitaip, nes specialusis transportas ne visada gali privažiuoti prie kiekvienos sodo valdos. Tokiais atvejais atliekų surinkimo vietos turi būti parinktos ir suderintos iš anksto, kad gyventojams būtų aišku, kur atnešti atliekas.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti savo seniūnijos grafiką ir pasiruošti atliekas taip, kad jos netrukdytų eismui ir pėstiesiems. Jei kyla neaiškumų dėl konkrečios teritorijos, patogiausia kreiptis į priskirtą vežėją.

    Kokias atliekas paims, o ko ne

    Apvažiavimo metu bus surenkamos stambiosios atliekos, pavyzdžiui, seni baldai ir buities rakandai, taip pat kai kurie santechnikos įrenginiai. Taip pat bus priimamos pavojingos buityje susidarančios atliekos, įskaitant galvaninius elementus, dažų, lakų ir skiediklių likučius, buitinės chemijos produktus bei akumuliatorius.

    Tačiau dalis atliekų apvažiavimo būdu nebus surenkama. Statybos ir remonto atliekos, padangos, buitinė technika ir elektros prietaisai turi būti pristatomi į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kur gyventojai juos paprastai gali priduoti nemokamai pagal nustatytą tvarką.

  • VAATC keičia tvarką: nuo gegužės 2 dienos izoliacinių atliekų priėmimas vėl bus nemokamas

    Nemokamas priėmimas grįžta su limitu

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pranešė, kad nuo gegužės 2 dienos Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekas gyventojai vėl galės priduoti nemokamai. Tačiau bus taikomas nemokamas metinis limitas – 250 kilogramų vienam gyventojui per metus.

    Šis sprendimas aktualus gyventojams, kurie įsirenginėja būstą ar vykdo remontą ir sukaupia polistirolo, akmens ar stiklo vatos, gipso kartono ir kitų panašių medžiagų likučių. VAATC pabrėžia, kad nemokamas priėmimas taikomas fiziniams asmenims, pristatantiems atliekas į regiono aikšteles.

    Kodėl VAATC grįžta prie nemokamos tvarkos?

    Iki šiol galiojusi praktika buvo griežtesnė: nuo 2026 metų pradžios gyventojai, pristatydami izoliacines atliekas, už jų priėmimą mokėjo 0,19 euro už kilogramą. VAATC nurodo, kad tokia tvarka turėjo padėti suvaldyti srautus ir finansuoti sudėtingesnį šių atliekų apdorojimą.

    Vis dėlto per kelis mėnesius fiksuotas nepageidaujamas efektas – izoliacinių medžiagų kiekis pradėjo augti mišrių komunalinių atliekų sraute. Pasak VAATC, tai prieštarauja atliekų tvarkymo sistemoje keliamiems aplinkosauginiams tikslams, nes tokios atliekos turi būti surenkamos atskirai, o ne patenka į bendrą konteinerių srautą.

    Izoliacinės atliekos: kodėl svarbu atskirti?

    VAATC atkreipia dėmesį, kad izoliacinių medžiagų atliekos dažnai nėra perdirbamos įprastais būdais, o jų apdorojimas yra atskiras ir sudėtingesnis procesas. Dėl to itin svarbu šias atliekas atskirti nuo kitų statybinių atliekų ir pristatyti į tam skirtas aikšteles.

    Centro teigimu, geriausia atskyrimą atlikti dar atliekų susidarymo vietoje, nes taip sumažinama rizika, kad izoliacinės medžiagos bus sumaišytos su kitomis atliekomis. Tinkamas rūšiavimas padeda mažinti bendrą taršą ir leidžia efektyviau organizuoti atliekų tvarkymo grandinę.

    Kokie srautai fiksuojami Vilniaus regione?

    VAATC duomenimis, per 2025 metus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinkle surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Iš šio kiekio izoliacinių medžiagų atliekos sudarė apie 20 proc. viso srauto, arba apie 6 500 tonų.

    Tokie skaičiai rodo, kad izoliacinių medžiagų atliekos sudaro reikšmingą dalį atliekų, kurios susidaro renovuojant ar remontuojant būstus. Dėl to VAATC sprendimą sieja ir su praktiniu tikslu užkirsti kelią netinkamam šių atliekų šalinimui.

    Prieš vykstant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę VAATC rekomenduoja pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo sąlygas bei galiojančius limitus. Taip pat gyventojai gali kreiptis į pasirinktą aikštelę konsultacijai telefonu ar el. paštu.

  • Atliekų kultūra egzaminas balandžio 30 dieną: kaip registruotis ir ką verta prisiminti prieš testą

    Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius kviečia gyventojus, mokinius ir pedagogus dalyvauti Atliekų kultūra egzamine, kuris vyks 2026 metų balandžio 30 dieną. Tai internetinis žinių patikrinimas apie atliekų rūšiavimą, prevenciją ir atsakingą vartojimą.

    Organizatorius – UAB „VAATC“, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, tarp jų ir UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“.

    Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir praktiškai įsivertinti kasdienius įpročius: kur turi keliauti pakuotės, ką daryti su baterijomis ir elektronikos atliekomis, kodėl svarbus maisto švaistymo mažinimas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne vien rūšiavimui, bet ir atliekų prevencijai, nes didžiausią poveikį aplinkai daro būtent nesukurtos atliekos.

    Registracija į egzaminą vykdoma internetu per organizatorių platformą, o dalyvauti gali tiek pavieniai asmenys, tiek mokyklų bendruomenės. Savivaldybė taip pat informuoja, kad geriausių rezultatų pasiekę Utenos rajono dalyviai bus apdovanoti specialiais prizais atskirose amžiaus grupėse.

    Ruošiantis egzaminui verta prisiminti kelias dažniausias klaidas: į pakuočių konteinerius nemetami riebalais ar maisto likučiais stipriai sutepti gaminiai, o pavojingos atliekos, pavyzdžiui, lempos, dažai ar cheminės priemonės, turi būti priduodamos tam skirtose surinkimo vietose. Taip pat svarbu atskirti pakuotes nuo ne pakuočių plastiko ir vadovautis savivaldybės nustatyta konteinerių sistema.

  • Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) skelbia, kad nuo gegužės 2 dienos sostinės regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekos gyventojams vėl bus priimamos nemokamai. Nemokamas priėmimas bus taikomas su metiniu limitu – iki 250 kilogramų vienam gyventojui per metus.

    Šis pokytis aktualus įsirengiantiems būstą ar atliekantiems remontą, kai susidaro polistirolo, akmens ar stiklo vatos, gipso kartono ir panašių izoliacinių medžiagų likučiai. VAATC pabrėžia, kad atliekas būtina pristatyti į DGASA aikšteles, o ne palikti prie konteinerių ar išmesti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

    Anksčiau galiojusi tvarka numatė mokestį už izoliacinių medžiagų atliekų priėmimą – fiziniams asmenims buvo taikomas 0,19 euro tarifas už kilogramą. VAATC sprendimą grįžti prie nemokamo priėmimo, taikant limitą, sieja su per pastaruosius mėnesius pastebėtu išaugusiu tokių atliekų kiekiu mišrių komunalinių atliekų sraute.

    Pasak centro, izoliacinių medžiagų atliekos dažnai nėra lengvai perdirbamos, o jų apdorojimas reikalauja atskiro, sudėtingesnio proceso. Dėl to itin svarbu izoliacines atliekas atskirti nuo kitų statybinių atliekų dar jų susidarymo vietoje ir pristatyti tvarkyti pagal nustatytas taisykles.

    VAATC duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų atliekų aikštelių tinkle iš viso surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Iš jų izoliacinių medžiagų atliekos sudarė apie 20 proc. viso srauto, arba apie 6 500 tonų.

    Gyventojams prieš vykstant į aikšteles rekomenduojama iš anksto pasitikrinti konkrečios DGASA priėmimo sąlygas ir galiojančius atliekų kiekių limitus. Tai padeda išvengti situacijų, kai dalis atliekų nepriimama dėl neatitikimų arba viršyto metinio nemokamo kiekio.

  • Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pranešė, kad Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekos nuo gegužės 2 dienos vėl bus priimamos nemokamai. Gyventojams bus taikomas metinis nemokamas limitas – 250 kilogramų vienam asmeniui per metus.

    Sprendimas aktualus įsirengiantiems būstą ar remontuojantiems gyventojams, kuriems dažniausiai susidaro įvairių statybinių ir apdailos medžiagų likučių. VAATC pabrėžia, kad nemokamas priėmimas taikomas tik neviršijant nustatyto kiekio, todėl didesnius kiekius planuojantiems atvežti gyventojams verta iš anksto pasitikslinti sąlygas konkrečioje aikštelėje.

    Anksčiau už šių atliekų pridavimą buvo taikomas mokestis: izoliacinių medžiagų, tokių kaip gipso kartono plokščių atliekos, polistirolas, akmens ar stiklo vata, priėmimas fiziniams asmenims kainavo 0,19 euro už kilogramą. VAATC nurodo, kad praktika parodė ir nepageidaujamą pasekmę – dalis tokių atliekų ėmė dažniau patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Centras teigia, kad toks elgesys apsunkina atliekų tvarkymo procesus ir neatitinka aplinkosauginių tikslų. Mišriame sraute atsidūrusios izoliacinės medžiagos didina užterštumą, blogina rūšiavimo efektyvumą ir gali lemti didesnius sistemos kaštus, nes netinkamai atskirtas atliekas tenka papildomai apdoroti.

    VAATC specialistai atkreipia dėmesį, kad izoliacinių medžiagų atliekos dažniausiai nėra perdirbamos įprastais būdais, o jų apdorojimas yra atskiras ir sudėtingesnis procesas. Dėl to gyventojams rekomenduojama izoliacines atliekas nuo kitų statybinių atliekų atskirti dar jų susidarymo vietoje, kad aikštelėje jas būtų galima priimti ir nukreipti tinkamu būdu.

    VAATC pateiktais duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų atliekų aikštelių tinkle surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Izoliacinių medžiagų atliekos praėjusiais metais sudarė apie 20 proc. viso srauto ir siekė maždaug 6 500 tonų, todėl jų surinkimo tvarka turi reikšmingą poveikį visos sistemos veikimui.

    Prieš vykstant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojams patariama pasitikrinti priėmimo sąlygas, galiojančius limitus ir konkrečioje vietoje priimamas atliekų rūšis. VAATC pažymi, kad tai padeda išvengti situacijų, kai atliekos atvežamos netinkamai paruoštos arba neįtrauktos į priėmimo sąrašą.

  • Ar teisingai rūšiuojate kasdienes atliekas? Valinskas išbandė jėgas „Atliekų kultūros“ egzamine

    Ar teisingai rūšiuojate kasdienes atliekas? Valinskas išbandė jėgas „Atliekų kultūros“ egzamine

    Atliekų rūšiavimas daugeliui atrodo paprastas įprotis, tačiau realybėje dažnai sustabdome prie visai kasdienių daiktų. Pavyzdžiui, nešvarus grietinės indelis: ar jį būtina išplauti, ar užtenka ištuštinti ir mesti į plastiko pakuočių konteinerį?

    Tokios situacijos ir parodo, kad rūšiavimas nėra vien teorija. Skirtingose savivaldybėse ar tvarkytojų sistemose reikalavimai gali skirtis, tačiau pagrindinis principas išlieka tas pats: pakuotės turi būti kuo švaresnės, kad netrukdytų perdirbimo procesams.

    Kas yra „Atliekų kultūros“ egzaminas

    Artėjant jau septintą kartą rengiamam „Atliekų kultūros“ egzaminui, dėmesį į iniciatyvą atkreipė ir televizijos laidų vedėjas bei prodiuseris Arūnas Valinskas. Tinklalaidėje „Valinskas žino“ jis pripažino, kad pavyzdiniu rūšiuotoju savęs nelaiko, tačiau stengiasi elgtis atsakingai.

    Organizatorių idėja paprasta: ne „pagauti“ žmones darant klaidas, o padėti greičiau perprasti taisykles, kurios kasdien kinta dėl naujų pakuočių tipų ir perdirbimo technologijų. Egzaminas orientuotas į praktines situacijas, o ne į sausą terminų mokymąsi.

    Valinsko testas atskleidė dažnas klaidas

    Naujame epizode A. Valinskas atsakinėjo į klausimus, kurie pernai dalyviams kėlė daugiausia keblumų. Jo reakcijos atpažįstamos daugeliui: vienur bandoma vadovautis logika, kitur pasitikima įpročiu ar girdėta „taisykle“, kuri ne visada teisinga.

    Tokie pavyzdžiai primena, kad rūšiavime svarbu ne tik noras, bet ir žinios. Klaidos dažniausiai pasitaiko dėl užterštų pakuočių, neatskirto mišraus turinio, taip pat dėl neteisingai suprantamų žymėjimų ant pakuočių.

    Kada vyks ir kaip dalyvauti

    Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o testui atlikti bus skirta 45 minutės. Registracija atvira nuo balandžio 9 dienos, specialių reikalavimų dalyviams nėra.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl dalyvauti gali tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, taip pat ir įmonių komandos. Organizatoriai numato skirtingo sudėtingumo testus pagal amžiaus grupes, o geriausiai pasirodę dalyviai bus paskatinti prizais.

    „Norime, kad žmonės drąsiai tikrintų žinias ir pamatytų, kur dažniausiai suklystama, nes būtent ten slypi didžiausia nauda aplinkai“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai įvairiuose Lietuvos regionuose.

  • „Atliekų kultūra“ egzaminas balandžio 30 dieną: ar tikrai žinote, kur mesti pakuotes ir baterijas?

    Kur turėtų keliauti traškučių pakelis, picos dėžė ar panaudotos baterijos? Nors daugeliui atrodo, kad rūšiavimo taisyklės seniai aiškios, praktikoje vis dar pasitaiko klaidų, kurios mažina perdirbimo efektyvumą ir didina atliekų tvarkymo kaštus.

    Siekiant atkreipti dėmesį į dažniausias painiavas ir sustiprinti kasdienius įpročius, visos Lietuvos gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias „Atliekų kultūra“ egzamine 2026. Tai jau septintą kartą organizuojamas nacionalinis aplinkosauginės edukacijos projektas, kasmet suburiantis tūkstančius dalyvių nuo moksleivių iki suaugusiųjų bei įmonių komandų.

    Organizatorių teigimu, susidomėjimas iniciatyva nuosekliai auga: 2025 metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 dalyvių, o aktyviausia dalyvių grupė buvo švietimo bendruomenė. Toks įsitraukimas rodo, kad tvarumo tema vis dažniau tampa ne teorija, o kasdienybės dalimi.

    Kada vyks egzaminas ir kaip dalyvauti?

    „Atliekų kultūra“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną internetu, todėl prisijungti galima iš bet kurios vietos. Egzaminui nėra taikomi specialūs reikalavimai: pakanka užsiregistruoti egzamino platformoje ir pasirinktą laiką skirti testui.

    Egzaminas balandžio 30 dieną vyks nuo 9 iki 20 valandos, o testui atlikti bus skiriamos 45 minutės. Pasiruošti iš anksto galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus, taip lengviau pastebėti temas, kuriose dažniausiai klystama.

    „Kaip ir kasmet, klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Prie iniciatyvos kviečiame jungtis ir įmones, tai gera proga pasitikrinti žinias ir stiprinti komandinę dvasią“, – sakė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovė Elida Drapienė.

    Klausimai, kurie dažniausiai suklumpa

    Viena didžiausių problemų rūšiuojant yra ne geri norai, o smulkios detalės: pavyzdžiui, ar pakuotė turi būti švari, kur dėti kombinuotas medžiagas, ar visi plastikai vienodai tinkami perdirbti. Būtent tokios situacijos ir tampa pagrindiniu egzamino turiniu, kad žinios būtų pritaikomos realiame gyvenime.

    Dalyviai kviečiami patys sau atsakyti į klausimus, kurie dažnai sukelia abejonių: į kurį konteinerį keliauja picos dėžė, kur dėti sudužusį veidrodį, ar visos plastiko rūšys perdirbamos. Jei bent vienas iš jų kelia neaiškumų, egzaminas tampa paprastu būdu greitai pasitikrinti ir papildyti žinias.

    Skirtingos užduotys pagal amžių

    Egzaminas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas padeda užtikrinti, kad užduotys būtų ir suprantamos, ir pakankamai iššūkį keliančios.

    Testą sudaro uždaro tipo klausimai: jauniausiųjų laukia 15 klausimų, vyresniųjų dalyvių grupėms pateikiama po 20. Dalyviai gaus diplomus pagal pasiektą rezultatą, o geriausiai pasirodžiusiųjų lauks ir organizatorių numatyti prizai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad net ir 45 minutės gali tapti naudinga investicija: jos padeda pastebėti įprastas klaidas, patikslinti rūšiavimo įpročius ir prisidėti prie efektyvesnio atliekų tvarkymo. Kuo tiksliau rūšiuojame, tuo didesnė tikimybė, kad medžiagos bus realiai perdirbtos, o ne taps mišrių atliekų dalimi.