CP v2

Tag: Vaiko teisės

  • Vilniaus rajone – konferencija apie vaiko gerovę: ekspertai vardijo opiausias problemas ir sprendimus

    Birželio 4 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje surengta konferencija Partnerystė vaiko gerovei. Bendradarbiavimas kuria pokytį, subūrusi tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius ir įvairių sričių specialistus. Renginyje akcentuota, kad vaiko saugumas ir gerovė priklauso nuo nuoseklaus institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinio sektoriaus veikimo kartu.

    Konferenciją atidarė Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos prezidentė Sigita Šimkienė, pabrėžusi specialistų susitelkimo svarbą. Vilniaus rajono savivaldybės vadovų vardu dalyvius sveikinę vicemerai Algis Vaitkevičius ir Edita Tamošiūnaitė priminė, kad šeimos ir vaiko gerovės klausimai išlieka vienu svarbiausių savivaldos darbotvarkėje.

    Pranešimų dalį pradėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Deimantė Bukeikaitė, apžvelgusi aktualijas socialinės politikos srityje ir pagrindines kryptis, susijusias su vaikų ir šeimų gerove. Diskusijose akcentuota, kad vien socialinių paslaugų plėtra problemų neišsprendžia, jei paraleliai nestiprinama ankstyvoji prevencija ir pagalbos prieinamumas.

    Neseniai prisiekusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė pristatė savo veiklos prioritetus ir atkreipė dėmesį į pagalbos poreikį vaikams, patiriantiems elgesio sunkumų. Pasak jos, svarbu vertinti ne tik konkrečius vaiko elgesio epizodus, bet ir platesnį kontekstą, įskaitant patirtas traumas, šeimos situaciją ir ilgalaikius rizikos veiksnius.

    „Vertinant vaiką svarbu matyti ne tik jo netinkamą elgesį, bet ir analizuoti visą jo gyvenimo istoriją bei aplinkybių visumą“, – sakė Alina Jakavonienė.

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pranešime pristatė komisijos veiklos kryptis, akcentuodama sisteminės stebėsenos svarbą. Pasak jos, tik turint aiškesnį realios situacijos vaizdą ir duomenis galima laiku identifikuoti spragas bei sustiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą sprendžiant vaikams ir šeimoms kylančius iššūkius.

    Renginyje aptarti ir praktiniai pagalbos metodai. Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai Mindaugas Perkauskas ir Greta Zigmantavičienė pristatė multidimensinės šeimos terapijos taikymo kryptis, akcentuodami, kad sudėtingose situacijose sprendimai dažniausiai yra efektyviausi, kai dirbama ne tik su vaiku, bet ir su jo aplinka.

    Partnerystės svarbą iš nevyriausybinio sektoriaus perspektyvos pristatė NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė. Ji pabrėžė, kad savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas neretai padeda greičiau pasiekti šeimas, o lankstesni pagalbos modeliai leidžia geriau prisitaikyti prie individualių poreikių.

    Apie vaikų saugumo iššūkius kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Ilma Skuodienė. Ji akcentavo, kad praktikoje ypač svarbu laiku pastebėti rizikos signalus ir užtikrinti, kad pagalbos grandinė veiktų be delsimo, kai šeimai reikalinga krizių prevencija ar intensyvesnė parama.

    Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė Lina Chmieliauskienė pristatė jaunimo psichikos sveikatos stiprinimo prevencijos ir intervencijų galimybes. Konferencijoje priminta, kad psichikos sveikatos stiprinimas apima tiek ankstyvąją prevenciją bendruomenėse ir ugdymo įstaigose, tiek prieinamą specialistų pagalbą, kai problemos jau įsisenėjusios.

    Konferencijos pranešimų ciklą užbaigė VšĮ „Social Hug“ direktorius Egidijus Kuckailis, pristatęs sociokultūrinio projekto „Chillin Street“ patirtį. Pasak jo, įtraukiantys bendruomeniniai projektai gali tapti papildomu kanalu pasiekti paauglius, kuriems sudėtinga įsitraukti į tradicines pagalbos formas.

    Renginio pabaigoje dalyviai sutarė, kad nė viena institucija neturi visų atsakymų, tačiau kiekviena gali prisidėti savo kompetencija ir resursais. Konferencijoje akcentuota, jog veiksmingiausi pokyčiai pasiekiami tuomet, kai į vaiko gerovę žiūrima kaip į bendrą atsakomybę, o sprendimai priimami remiantis bendradarbiavimu ir praktikoje patikrintais pagalbos modeliais.

  • Vaiko teisių gynėjai primena: tėvystė prasideda kasdienybėje, o ne tik per šventes

    Artėjant Tėvo dienai dažnai akcentuojamas bendras laisvalaikis su vaikais, tačiau vaiko teisių gynėjai pabrėžia: ryšys su tėčiu pirmiausia auga kasdieniuose, iš pirmo žvilgsnio paprastuose dalykuose. Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai dalijasi rūpesčiais, sprendimais ir atsakomybe už jo gerovę.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad vaikui svarbus ne vien „kokybiškas laikas“ savaitgaliais ar per šventes. Ne mažiau reikšmingas nuoseklus dalyvavimas kasdienybėje: domėjimasis mokykla, sveikata, santykiais, vaiko nuotaikomis ir tuo, kas jam tuo metu iš tiesų rūpi.

    „Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai yra šalia ne tik ypatingomis akimirkomis, bet ir kasdienybėje. Kai vaikas mato, kad tėvai domisi jo mokymusi, sveikata ir išgyvenimais, jis jaučiasi saugesnis“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Pasak specialistų, lygiavertė tėvystė nėra matematiškai tikslus darbų pasidalijimas, nes šeimos skirtingos, o jų ritmas nevienodas. Esminis principas – kad rūpestis vaiku netaptų vieno žmogaus „nematoma“ pareiga, kuri ilgainiui virsta nuovargiu, įtampa ir konfliktų priežastimi.

    Kasdienis pasirūpinimas vaiku susideda iš daugybės smulkmenų: nuo vizitų pas gydytojus planavimo iki vaistų nupirkimo, nuo pagalbos su namų darbais iki susitarimų dėl būrelių ar dienotvarkės. Kai šias užduotis tėvai dalijasi, vaikui siunčiama aiški žinutė, kad jis svarbus abiem, o šeimos gyvenimas tampa stabilesnis.

    Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina kalbėtis ne vien apie darbus, bet ir apie savijautą bei lūkesčius. Dažnai didžiausi sunkumai kyla ne dėl pareigų kiekio, o dėl neišsakytų nuoskaudų ar jausmo, kad viskas laikosi ant vieno žmogaus pečių, todėl atviras dialogas padeda laiku pastebėti perdegimo riziką ir susitarti dėl realios pagalbos.

    Tėčio įsitraukimas, pasak specialistų, svarbus ne tik poros santykių pusiausvyrai, bet ir vaiko emocinei raidai. Net trumpi, bet reguliarūs kasdieniai gestai – paklausimas, kaip sekėsi, pagalba sprendžiant rūpestį, bendras vakaro ritualas – kuria pasitikėjimą ir saugumo jausmą, kuris vaikui tampa atrama įvairiose situacijose.

    Kilus klausimams dėl vaiko teisių ar šeimos situacijų, gyventojai gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą konsultacijai arba, esant skubiai pagalbai, skambinti numeriu 112. Tarnyba primena, kad pagalbos ieškojimas yra atsakingas žingsnis, kai siekiama užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.

  • Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai šiandien auga aplinkoje, kurioje didelė dalis bendravimo, pramogų ir informacijos vyksta ekranuose. Socialiniai tinklai ne tik padeda atrasti turinį, bet ir formuoja vaikų nuomonę, pomėgius bei emocinę savijautą, nes tai, ką jie mato, dažnai parenka algoritmai.

    Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad suaugusiųjų užduotis yra ne vien riboti ekranų laiką, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Vaikui svarbu suprasti, kad internete esanti informacija gali būti klaidinanti, o matomi vaizdai ir istorijos neretai pateikiami atrinkti, surežisuoti ar retušuoti.

    „Skaitmeninėje erdvėje vaikai šiandien praleidžia daug laiko, todėl svarbu ne tik rūpintis jų saugumu internete, bet ir ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti matomą turinį“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Algoritmai socialiniuose tinkluose veikia kaip personalizuoti filtrai: jie reaguoja į paspaudimus, peržiūros trukmę, paieškas ir net sustojimus ties tam tikru įrašu. Dėl to vaikas gali greitai atsidurti siaurame informacijos burbule, kuriame kartojasi tos pačios nuotaikos, temos ar net žalingos žinutės.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač paaugliams rizikingas nuolatinis lyginimasis su idealizuotu turiniu. Kai socialiniuose tinkluose dominuoja „tobulo gyvenimo“ įspūdis, vaikams gali stiprėti nerimas, prastėti savivertė, atsirasti spaudimas atitikti nerealistiškus standartus.

    „Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur jie sustoja, ką spaudžia, kuo domisi. Dėl to dalis vaikų gali būti ilgam įtraukiami į klaidinančio ar žalingo turinio srautą“, – sakė „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

    Kaip ugdyti kritinį vertinimą?

    Ekspertai ragina pradėti nuo paprastų, kasdienių pokalbių: klausti vaiko, ką jis matė, kodėl tas turinys jam pasirodė įdomus, kokias emocijas sukėlė. Tai padeda vaikui ne tik „vartoti“, bet ir reflektuoti, o suaugusiajam geriau suprasti, kokiame informaciniame sraute vaikas gyvena.

    Praktinė taisyklė, kurią lengva įsiminti: sustok, pagalvok, patikrink. Vaiką verta mokyti atskirti nuomonę nuo fakto, ieškoti pirminio šaltinio, pasitikrinti, ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto, ir įvertinti, ar įrašas nesiekia manipuliuoti baime ar pykčiu.

    Svarbi ir skaitmeninė higiena: peržiūrėti privatumo nustatymus, aptarti, ką reiškia viešas dalijimasis, kodėl ne visiems verta atskleisti asmeninius duomenis. Taip pat naudinga periodiškai peržiūrėti paieškų ir peržiūrų istoriją, kad algoritmų rekomendacijos nesusiformuotų vien iš atsitiktinių ar impulsyvių paspaudimų.

    Kodėl vien draudimų neužtenka?

    Vaiko teisių specialistai pabrėžia, kad vien draudimai dažnai problemos neišsprendžia, nes vaikas vis tiek ras būdų pasiekti norimą turinį. Daug efektyviau kurti pasitikėjimu paremtą santykį, kuriame vaikas žino, kad gali kreiptis pagalbos, jei pamatė gąsdinantį, seksualizuotą, smurtinį ar kitaip netinkamą turinį.

    Medijų raštingumas šiandien tampa viena svarbiausių kompetencijų, todėl jis turėtų būti ugdomas nuosekliai: namuose, mokykloje ir per bendras taisykles šeimoje. Kuo anksčiau vaikas išmoksta atpažinti algoritmų logiką, reklamą ir manipuliacijas, tuo lengviau jam apsaugoti savo emocinę gerovę ir priimti savarankiškus sprendimus.

  • Panevėžyje trūksta paauglių globėjų: dėdė Audrius pasakoja, kas iš tiesų pasikeičia

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centru ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, skirtą stiprinti globą šeimos aplinkoje. Jo tikslas – didinti pagalbos prieinamumą globėjams ir padrąsinti žmones priimti vaiką į savo namus.

    Globos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiandien ypač trūksta žmonių, galinčių globoti vyresnius vaikus ir paauglius. Būtent ši amžiaus grupė dažnai susiduria su ilgesniu laukimu, nes globėjai dažniau renkasi mažesnius vaikus.

    Paauglių globa: kodėl jos taip stinga?

    Pasak specialistų, paauglių globai dažniausiai pritrūksta ne geros valios, o pasitikėjimo savimi ir žinojimo, kur kreiptis. Žmonės baiminasi sudėtingų emocijų, elgesio iššūkių ar minties, kad ryšį su paaugliu sukurti per vėlu.

    Tačiau praktika rodo, kad vyresniems vaikams pirmiausia reikia stabilumo ir aiškaus suaugusiojo buvimo šalia. Jiems svarbu turėti žmogų, kuris nepasitrauks kilus konfliktui, padės susitarti dėl taisyklių ir palaikys kasdienėse situacijose.

    Audriaus sprendimas: globa prasidėjo nuo šeimos

    Panevėžietis Audrius globėju tapo tuomet, kai gyvenimas pareikalavo greito sprendimo – šeimoje atsirado paauglys, kuriam reikėjo saugių namų. Vyras sako, kad tuomet svarbiausia buvo ne planai ar idealios sąlygos, o atsakomybė už artimą žmogų.

    „Susiklostė tokia situacija, kad vaikas liko be mamos. Būdamas dėdė, tiesiog supratau, kad turiu padėti“, – sakė Audrius.

    Vyras neslepia, kad pradžia buvo kupina klausimų: kaip kalbėtis, kaip reaguoti į užsidarymą ar pyktį, kaip kurti pasitikėjimą. Pasak jo, didžiausią pokytį atnešė kantrybė ir supratimas, kad ryšys neatsiranda per vieną dieną.

    Ryšys gimsta iš kasdienybės, o ne iš „tobulumo“

    Audrius pasakoja, kad pasitikėjimas augo per paprastus dalykus: kasdienius pokalbius, bendrą laiką, nuoseklų susitarimų laikymąsi. Paaugliui svarbu pamatyti, kad suaugusysis yra prognozuojamas ir patikimas net tada, kai emocijos užverda.

    „Svarbiausia buvo parodyti, kad esu žmogus, kuriuo galima pasitikėti. Kad liksiu šalia ir tada, kai bus sunkiau“, – sakė Audrius.

    Tapus globėju, pasikeitė ir vyro kasdienybė: atsirado daugiau atsakomybės, aiškesnė dienotvarkė, daugiau bendrų patirčių. Audrius pabrėžia, kad šiame kelyje ypač reikalingas palaikymas, todėl svarbų vaidmenį atlieka Globos centro specialistai ir artimųjų ratas.

    Vyras ragina ypač vyrus, svarstančius apie globą, nepervertinti „tobulumo“ kartelės ir nebijoti kreiptis dėl konsultacijos. Pasak jo, vaikui dažniausiai reikia ne idealių sąlygų, o žmogaus, kuris geba būti šalia, išklausyti ir mokytis kartu.

    Daugiau informacijos apie globą ir pagalbą globėjams Panevėžyje teikia Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centras. Gyventojai kviečiami domėtis, pasitarti su specialistais ir įvertinti, kokią pagalbos formą galėtų suteikti vaikui, kuriam svarbiausia – saugumas ir stabilumas.

  • Trakų rajone minima Šeimos ir Vaiko diena: kokios veiklos ir kur kreiptis dėl pagalbos šeimoms?

    Trakų rajone šią savaitę minima Tarptautinė šeimos diena ir Vaiko diena, primenančios šeimos svarbą, vaikų gerovę bei bendruomeniškumą. Savivaldybės ir vietos įstaigos ragina pasinaudoti proga skirti laiko artimiesiems, o kartu atkreipti dėmesį į emocinės ir socialinės pagalbos prieinamumą.

    Tarptautinė šeimos diena pasaulyje minima gegužės 15 dieną, o Vaiko diena Lietuvoje tradiciškai sutelkiama į vaikų teisių, saugumo ir oraus augimo temas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik šventinėms iniciatyvoms, bet ir praktiniams sprendimams šeimoms, susiduriančioms su kasdieniais iššūkiais.

    Šventė ir žinutė bendruomenei

    Tokios dienos savivaldybėms tampa proga priminti apie paslaugas, kurios padeda šeimoms: nuo švietimo ir ankstyvosios pagalbos iki socialinių paslaugų ar mediacijos. Specialistai pabrėžia, kad pagalbos verta ieškoti kuo anksčiau, nelaukiant, kol sunkumai taps krize.

    Trakų rajone šeimų stiprinimas dažniausiai siejamas su vaikų užimtumu, tėvystės įgūdžių stiprinimu ir emocinės sveikatos palaikymu. Vis dažniau akcentuojama ir tai, kad pagalba turi būti lengvai pasiekiama ne tik mieste, bet ir mažesnėse gyvenvietėse.

    Kur kreiptis, jei reikia pagalbos?

    Jeigu šeima susiduria su emociniais sunkumais, konfliktiniais santykiais ar vaikų elgesio problemomis, pirmasis žingsnis dažniausiai yra kreipimasis į savivaldybės socialinių paslaugų sistemą arba švietimo pagalbos specialistus. Praktikoje tai gali būti socialiniai darbuotojai, pedagoginės psichologinės pagalbos specialistai, taip pat vaiko teisių apsaugos institucijos.

    Pagalbos poreikis gali būti labai įvairus: nuo konsultacijos dėl tėvystės klausimų iki paramos krizės metu. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, o savalaikė konsultacija neretai padeda išvengti ilgesnių ir sudėtingesnių problemų.

    Ką verta prisiminti minint šias dienas?

    Šeimos ir Vaiko dienų esmė nėra vien sveikinimai ar simbolinės iniciatyvos, bet ir priminimas apie kasdienius ryšius, saugumą bei pagarbą vaikui. Vaiko gerovė tiesiogiai priklauso nuo stabilios aplinkos, suaugusiųjų dėmesio ir gebėjimo laiku pastebėti sunkumus.

    Minint šias progas, bendruomenėms svarbu ne tik švęsti, bet ir kalbėtis apie realius šeimų poreikius, įtraukti tėvus, globėjus, mokyklas bei socialinių paslaugų teikėjus. Tai padeda šventinei dienai tapti prasmingu postūmiu stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir pagalbos kultūrą.

  • Gegužės 15 dieną minima Šeimos ir Vaiko diena: kodėl ši data svarbi ir ką ji primena

    Gegužės 15 dieną minima Šeimos ir Vaiko diena: kodėl ši data svarbi ir ką ji primena

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, o Lietuvoje ši data neretai siejama ir su Vaiko dienos paminėjimais įvairiose bendruomenėse. Tai proga ne tik pasveikinti artimuosius, bet ir priminti, kad šeimos gerovė tiesiogiai susijusi su vaikų saugumu, emocine sveikata ir galimybėmis augti.

    Tarptautinę šeimos dieną Jungtinės Tautos įtvirtino siekdamos atkreipti dėmesį į šeimos reikšmę visuomenei ir į iššūkius, su kuriais susiduria tėvai bei vaikai. Pastaraisiais metais šios temos vis dažniau aptariamos per psichologinės gerovės, darbo ir šeimos derinimo, demografijos ir skurdo rizikos prizmę.

    Kas šiandien kelia didžiausius iššūkius?

    Lietuvoje šeimų kasdienybę veikia keli ryškūs veiksniai: pragyvenimo kaštai, paslaugų prieinamumas regionuose ir augantis emocinės sveikatos problemų matomumas. Specialistai pabrėžia, kad vaikų gerovei svarbu ne tik materialinis stabilumas, bet ir suaugusiųjų dėmesys, aiškios ribos bei saugi aplinka.

    Vaiko teisių apsaugos praktikoje akcentuojama ankstyvoji pagalba šeimai, kai sunkumai sprendžiami dar iki krizės. Tam svarbus mokyklos, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros ir savivaldybės bendradarbiavimas, nes vienos grandies pastangų dažnai nepakanka.

    Ką verta padaryti per šią dieną?

    Šeimos ir Vaiko dienos minėjimas gali būti paprastas, bet prasmingas: skirti laiko pokalbiui, bendram pasivaikščiojimui ar susitarimui dėl mažų kasdienių pokyčių namuose. Tėvams dažnai padeda ir sąmoningas dėmesys rutinai, miegui, ekranų laikui bei tarpusavio susitarimams, kurie mažina konfliktų tikimybę.

    Ši data taip pat primena, kad šeimos stiprinimas yra ne vien asmeninis reikalas, bet ir bendruomenės bei valstybės atsakomybė. Ilgalaikiai sprendimai susiję su prieinama pagalba tėvams, kokybiškomis ugdymo ir sveikatos paslaugomis bei aplinka, kurioje vaikas jaučiasi išgirstas ir saugus.

  • Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Susitikimas Tauragėje: ką aptarė?

    Gegužės 7 dieną Tauragėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai ir pagalbai nukentėjusiems asmenims. Į diskusiją susirinko savivaldybių, teisėsaugos, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos, užimtumo tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo suderinti praktinius veiksmus, kaip anksčiau atpažinti rizikos situacijas ir užtikrinti pagalbą žmonėms, kurie galimai patiria išnaudojimą. Taip pat aptarta, kokių resursų trūksta regione ir kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

    Statistika: atvejų nefiksuota, pagalba teikiama

    Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis ir socialinės bei psichologinės pagalbos centro „Veda Vidus“ atstovai pristatė veiklą ir situaciją Tauragės apskrityje. Nors oficialiai prekybos žmonėmis atvejų Tauragėje nefiksuota penkerius metus, specialistai akcentavo, kad tai nebūtinai reiškia problemos nebuvimą.

    Anot pristatytos informacijos, per praėjusius metus pagalba suteikta aštuoniems asmenims. Tai rodo, kad žmonės vis dar susiduria su išnaudojimo rizikomis, o pagalbos grandis regione turi veikti ne tik reaguodama į nusikaltimus, bet ir užkardydama juos ankstyvoje stadijoje.

    Kas labiausiai pažeidžiami ir kur kyla rizika?

    Institucijų atstovai įvardijo pagrindines rizikos grupes: bedarbius, priklausomybių turinčius asmenis, jaunuolius ir vienišas mamas. Pabrėžta, kad didesnė rizika atsiranda, kai žmogus yra socialiai pažeidžiamas, neturi stabilios gyvenamosios vietos ar pajamų, patiria skolas ar priklausomybes.

    Didžiausia rizika išskirta žemės ūkio, statybų, maitinimo, pramogų ir transporto sektoriuose. Šiose srityse dažniau pasitaiko neformalūs susitarimai, sezoninis darbas, tarpininkavimas, o tai sudaro prielaidas darbo išnaudojimui, dokumentų sulaikymui ar manipuliacijai žmogaus pažeidžiamumu.

    Tarp aptartų iššūkių minėtas prevencinių priemonių trūkumas regione, specialisto, nuosekliai dirbančio prekybos žmonėmis srityje, nebuvimas, ribotos laikino apgyvendinimo galimybės ir visuomenės informuotumo stoka. Dėl to dalis atvejų gali likti nepastebėti, o nukentėję žmonės pagalbos ieškoti per vėlai.

    Specialistai akcentavo, kad prekyba žmonėmis dažnai slepiasi po iš pirmo žvilgsnio teisėto darbo ar paslaugų pasiūlymo forma. Dėl to itin svarbūs aiškūs atpažinimo signalai, aktyvus institucijų keitimasis informacija ir praktinės pagalbos keliai, kuriuos žmogus suprastų iš karto.

    „STROM“ gairės: ką jos keičia savivaldybėms?

    Susitikimo metu dr. Dalia Puidokienė pristatė „STROM“ projekto gaires savivaldybėms, skirtas stiprinti Baltijos šalių atsparumą prekybai žmonėmis. Gairėse numatytos priemonės apima rizikos situacijų atpažinimą, prevencijos organizavimą, pagalbos teikimo užtikrinimą ir bendradarbiavimo stiprinimą.

    Akcentuota, kad tokios gairės savivaldybėms padeda susitarti dėl aiškaus veiksmų algoritmo, kai kyla įtarimų dėl išnaudojimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį nukentėjusio asmens nukreipimą į pagalbą, geresnę institucijų koordinaciją ir mažesnę tikimybę, kad žmogus liks vienas su problema.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad prevencija regione turi būti nuolatinė, o ne epizodinė, ir apimti ne tik informavimą, bet ir konkrečius sprendimus dėl paslaugų prieinamumo. Taip pat pabrėžta, kad prekybos žmonėmis tema reikalauja jautraus darbo su pažeidžiamais žmonėmis, užtikrinant saugumą, konfidencialumą ir ilgalaikę pagalbą.

  • Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainių rajono savivaldybėje į pasitarimą susirinko ugdymo įstaigų vadovai ir partneriai, dirbantys su vaikų gerove. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovybė, policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei Švietimo pagalbos tarnybos atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas socialinio ir emocinio ugdymo situacijai rajono mokyklose ir darželiuose, įvardytiems iššūkiams bei veiksmingoms praktikoms. Aptarta, kad visos Kėdainių rajono švietimo įstaigos taiko socialinio ir emocinio ugdymo programas, tačiau jų įgyvendinimo kokybę lemia specialistų ir bendruomenės įsitraukimas.

    Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?

    Socialinis ir emocinis ugdymas apima įgūdžius, kurie padeda vaikams atpažinti emocijas, valdyti stresą, megzti pagarbius santykius ir priimti atsakingus sprendimus. Praktikoje tai dažniausiai vyksta integruojant temas į pamokas, klasės valandėles ar specialius užsiėmimus.

    Specialistai pabrėžia, kad šie įgūdžiai glaudžiai susiję su mokyklos klimatu: kai bendruomenėje aiškios taisyklės, veikia pagalbos mechanizmai ir nuosekliai sprendžiami konfliktai, mažėja patyčių rizika. Tokia kryptis svarbi ir mokymosi pasiekimams, nes emocinis saugumas tiesiogiai veikia dėmesį, motyvaciją bei elgesį klasėje.

    Prevencija ir pagalbos sistemos mokyklose

    Susitikime akcentuota, kad ugdymo įstaigos daug dėmesio skiria patyčių ir smurto prevencijai, o sprendimai ieškomi ne tik po incidentų, bet ir prevenciškai. Mokyklose veikia Vaiko gerovės komisijos, vykdomos prevencinės veiklos, palaikomas bendradarbiavimas su švietimo ir gerovės srities partneriais.

    Taip pat aptarta, kad mokyklose taikomi socialinio emocinio konteksto tyrimai, kuriais siekiama įvertinti mokinių ir darbuotojų savijautą, tarpusavio santykius, saugumo jausmą ir emocinę aplinką. Surinkti duomenys padeda pastebėti tendencijas ir laiku koreguoti priemones, kai kyla rizikos signalų.

    Kur didžiausi iššūkiai?

    Viena ryškiausių problemų, įvardytų pasitarime, yra švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Kai mokyklose ar darželiuose neužtenka psichologų, socialinių pedagogų ar specialiųjų pedagogų, pagalbos laukimo laikas ilgėja, o krizinėse situacijose mažėja galimybių greitai suteikti reikiamą paramą.

    Susitikimo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bendradarbiavimo su šeimomis sudėtingumą. Nors mokyklos dažniau atvirai kalba apie problemas ir incidentus, konstruktyvus dialogas ne visada užsimezga, ypač kai situacijos susijusios su emociniais sunkumais ar elgesio iššūkiais.

    Pasitarime priminta, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi krizių valdymo komandą ir veiksmų algoritmus, tačiau jų efektyvumą stiprina nuoseklus visų grandžių darbas. Ypatingai pabrėžta tėvų atsakomybė, nes krizinėse situacijose vaikui svarbiausia yra vieninga, rami ir aiški suaugusiųjų laikysena.

    Susitikimo pabaigoje sutarta kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir teikti siūlymus, kaip nacionaliniu lygmeniu būtų galima dar labiau sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą. Tikimasi, kad sprendimuose bus derinamos prevencijos priemonės, specialistų pritraukimas ir praktinės pagalbos mokykloms galimybės.

  • Ukraina ir surogatinė motinystė: naujas įstatymas gali iš esmės pakeisti rinką užsieniečiams

    Ukraina daugelį metų buvo minima kaip viena svarbiausių komercinės surogatinės motinystės krypčių Europoje, o prasidėjęs plataus masto Rusijos karas šią industriją pastūmėjo į dar jautresnę zoną. Dalis moterų, netekusių namų ar stabilaus darbo, surogatinę motinystę ėmė svarstyti kaip vieną iš nedaugelio realių būdų užsidirbti.

    Tuo pat metu Ukrainos parlamente svarstomi teisės aktų pakeitimai, kurie galėtų kardinaliai pakeisti dabartinę praktiką. Pagal viešai aptariamas kryptis, siekiama sugriežtinti kontrolę ir apriboti arba iš esmės užverti kelią užsieniečiams, kurie sudaro didžiąją dalį šios paslaugos užsakovų.

    Iki karo Ukraina buvo vertinama kaip vieta, kur surogatinės motinystės programos dažnai kainuodavo mažiau nei Vakarų Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, o teisinės procedūros kai kuriais atvejais atrodė paprastesnės. Dėl to į šalį vykdavo poros iš įvairių regionų, ieškančios medicininės pagalbos ir aiškaus kelio į tėvystę.

    Karas dalį šios veiklos pristabdė, tačiau rinkai prisitaikant, programų skaičius, kaip teigiama tarptautinėje žiniasklaidoje, palaipsniui artėjo prie ankstesnių apimčių. Kartu augo ir rizikos: nuo saugumo bei sveikatos priežiūros neapibrėžtumo iki didesnio moterų ekonominio pažeidžiamumo.

    Politikų ir žmogaus teisių aktyvistų argumentai dažniausiai sukasi apie skaidrumą, etikos ribas ir išnaudojimo riziką. Kritikai pabrėžia, kad didelė finansinė nelygybė tarp užsakovų ir surogatinių motinų, ypač karo metu, gali sudaryti prielaidas spaudimui ir ne visada sąžiningoms sutartinėms sąlygoms.

    „Dėl karo daugėja į neviltį patekusių moterų, o klinikos joms siūlo šią galimybę, nes Vakarų poros ieško pigesnio kelio į tėvystę“, – sakė moterų teisių aktyvistė Marija Dmitrijeva.

    Jeigu būtų pasirinktas griežtesnis kelias, rinka galėtų persiorientuoti į vidaus užsakovus arba į kitokį modelį, kuriame dalyvautų tik tam tikrus kriterijus atitinkančios šeimos. Taip pat tikėtina didesnė klinikų veiklos priežiūra, aiškesnės taisyklės dėl tarpininkavimo ir griežtesnė atsakomybė už pažeidimus.

    Surogatinė motinystė tarptautiniu mastu kelia sudėtingų klausimų dėl vaiko teisinio statuso, pilietybės, dokumentų sutvarkymo ir atsakomybės ribų, jei nėštumas ar gimdymas baigiasi komplikacijomis. Tokiose situacijose svarbus tampa ne tik medicininis, bet ir aiškus teisinis mechanizmas, kad vaiko interesai būtų apsaugoti nuo pat gimimo.

    Žiniasklaidoje aprašomi atvejai, kai biologiniai tėvai atsisakydavo kūdikio dėl sveikatos būklės, išryškina sistemos spragas. Tai sustiprina raginimus kurti taisykles, kurios užtikrintų, kad vaikas neliktų teisinėje ir socialinėje „pilkojoje zonoje“, o atsakomybė būtų aiškiai apibrėžta.

    Kita vertus, sugriežtinus ar uždraudus tarptautines programas, gali augti šešėlinės rinkos rizika, o paslaugos persikelti į mažiau reguliuojamas jurisdikcijas. Dėl to dalis ekspertų pabrėžia, kad svarbiausia ne vien draudimai, o nuoseklus licencijavimas, skaidrūs standartai ir reali kontrolė.

    Kol įstatymų pakeitimai nėra galutinai priimti, tiek klinikos, tiek šeimos, planuojančios programas, gyvena didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Sprendimai, kuriuos priims parlamentas, gali paveikti ne tik rinkos mastą, bet ir tai, ar Ukraina išlaikys tarptautinio centro statusą, ar pasirinks labiau ribotą ir griežtai prižiūrimą modelį.

    Artimiausiu metu lemiamas bus klausimas, kaip reguliavime bus suderintos trys interesų grupės: vaiko teisės, moterų apsauga nuo išnaudojimo ir teisėtas šeimų siekis susilaukti vaikų. Būtent šių principų pusiausvyra nulems, ar pokyčiai sumažins problemas, ar tik perkels jas kitur.

  • Zarasuose gegužės 14 dieną vyks šeimos konferencija: nuo smurto prevencijos iki globos patirčių

    Zarasuose gegužės 14 dieną vyks šeimos konferencija: nuo smurto prevencijos iki globos patirčių

    Zarasų rajono savivaldybės šeimos komisija kviečia į konferenciją, skirtą Tarptautinei šeimos dienai paminėti. Renginys vyks gegužės 14 dieną Zarasų rajono savivaldybės administracijos didžiojoje salėje.

    Organizatorių teigimu, konferencijos tikslas – vienoje vietoje suburti šeimas, specialistus ir bendruomenę, kad būtų aptarti aktualiausi šiandienos iššūkiai: vaikų emocinė sveikata, patyčios, smurto prevencija ir pagalbos šeimai paslaugų prieinamumas.

    Programa ir pranešėjai

    Konferencija prasidės 8.45 valandą dalyvių registracija, o 9.00 valandą numatytas oficialus atidarymas. Po jo bus pristatoma Šeimos kortelė ir jos teikiamos galimybės.

    Vėliau vyks pranešimai apie iššūkius, su kuriais susiduriama auginant ypatingus vaikus, bei apie kompleksines paslaugas, teikiamas Zarasų rajone. Ši dalis skirta geriau suprasti, kokia pagalba realiai pasiekiama šeimoms ir kaip ją gauti.

    Antroje programos dalyje dėmesys bus skiriamas vaikų saugumui ir psichologinei gerovei. Numatyti pranešimai apie smurtą prieš vaiką ir visuomenės požiūrį, taip pat apie patyčių pasekmes ir jų paliekamus ilgalaikius emocinius randus.

    Akcentas – santykis ir globa

    Renginyje numatyta ir diskusijos formato dalis apie globą, kai ryšį kuria ne biologiniai saitai, o kasdienis santykis, atsakomybė ir pasitikėjimas. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios patirtys padeda bendruomenei geriau suprasti globos reikšmę ir iššūkius.

    Konferenciją moderuos Zarasų rajono savivaldybės tarybos narė Irena Gaigalienė. Partneriu įvardijama Zarasų rajono savivaldybė, o renginio pabaigoje numatytas apibendrinimas ir uždarymas.