Tag: Vaiko teisės

  • Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainių rajono savivaldybėje į pasitarimą susirinko ugdymo įstaigų vadovai ir partneriai, dirbantys su vaikų gerove. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovybė, policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei Švietimo pagalbos tarnybos atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas socialinio ir emocinio ugdymo situacijai rajono mokyklose ir darželiuose, įvardytiems iššūkiams bei veiksmingoms praktikoms. Aptarta, kad visos Kėdainių rajono švietimo įstaigos taiko socialinio ir emocinio ugdymo programas, tačiau jų įgyvendinimo kokybę lemia specialistų ir bendruomenės įsitraukimas.

    Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?

    Socialinis ir emocinis ugdymas apima įgūdžius, kurie padeda vaikams atpažinti emocijas, valdyti stresą, megzti pagarbius santykius ir priimti atsakingus sprendimus. Praktikoje tai dažniausiai vyksta integruojant temas į pamokas, klasės valandėles ar specialius užsiėmimus.

    Specialistai pabrėžia, kad šie įgūdžiai glaudžiai susiję su mokyklos klimatu: kai bendruomenėje aiškios taisyklės, veikia pagalbos mechanizmai ir nuosekliai sprendžiami konfliktai, mažėja patyčių rizika. Tokia kryptis svarbi ir mokymosi pasiekimams, nes emocinis saugumas tiesiogiai veikia dėmesį, motyvaciją bei elgesį klasėje.

    Prevencija ir pagalbos sistemos mokyklose

    Susitikime akcentuota, kad ugdymo įstaigos daug dėmesio skiria patyčių ir smurto prevencijai, o sprendimai ieškomi ne tik po incidentų, bet ir prevenciškai. Mokyklose veikia Vaiko gerovės komisijos, vykdomos prevencinės veiklos, palaikomas bendradarbiavimas su švietimo ir gerovės srities partneriais.

    Taip pat aptarta, kad mokyklose taikomi socialinio emocinio konteksto tyrimai, kuriais siekiama įvertinti mokinių ir darbuotojų savijautą, tarpusavio santykius, saugumo jausmą ir emocinę aplinką. Surinkti duomenys padeda pastebėti tendencijas ir laiku koreguoti priemones, kai kyla rizikos signalų.

    Kur didžiausi iššūkiai?

    Viena ryškiausių problemų, įvardytų pasitarime, yra švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Kai mokyklose ar darželiuose neužtenka psichologų, socialinių pedagogų ar specialiųjų pedagogų, pagalbos laukimo laikas ilgėja, o krizinėse situacijose mažėja galimybių greitai suteikti reikiamą paramą.

    Susitikimo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bendradarbiavimo su šeimomis sudėtingumą. Nors mokyklos dažniau atvirai kalba apie problemas ir incidentus, konstruktyvus dialogas ne visada užsimezga, ypač kai situacijos susijusios su emociniais sunkumais ar elgesio iššūkiais.

    Pasitarime priminta, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi krizių valdymo komandą ir veiksmų algoritmus, tačiau jų efektyvumą stiprina nuoseklus visų grandžių darbas. Ypatingai pabrėžta tėvų atsakomybė, nes krizinėse situacijose vaikui svarbiausia yra vieninga, rami ir aiški suaugusiųjų laikysena.

    Susitikimo pabaigoje sutarta kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir teikti siūlymus, kaip nacionaliniu lygmeniu būtų galima dar labiau sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą. Tikimasi, kad sprendimuose bus derinamos prevencijos priemonės, specialistų pritraukimas ir praktinės pagalbos mokykloms galimybės.

  • Ukraina ir surogatinė motinystė: naujas įstatymas gali iš esmės pakeisti rinką užsieniečiams

    Ukraina daugelį metų buvo minima kaip viena svarbiausių komercinės surogatinės motinystės krypčių Europoje, o prasidėjęs plataus masto Rusijos karas šią industriją pastūmėjo į dar jautresnę zoną. Dalis moterų, netekusių namų ar stabilaus darbo, surogatinę motinystę ėmė svarstyti kaip vieną iš nedaugelio realių būdų užsidirbti.

    Tuo pat metu Ukrainos parlamente svarstomi teisės aktų pakeitimai, kurie galėtų kardinaliai pakeisti dabartinę praktiką. Pagal viešai aptariamas kryptis, siekiama sugriežtinti kontrolę ir apriboti arba iš esmės užverti kelią užsieniečiams, kurie sudaro didžiąją dalį šios paslaugos užsakovų.

    Iki karo Ukraina buvo vertinama kaip vieta, kur surogatinės motinystės programos dažnai kainuodavo mažiau nei Vakarų Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, o teisinės procedūros kai kuriais atvejais atrodė paprastesnės. Dėl to į šalį vykdavo poros iš įvairių regionų, ieškančios medicininės pagalbos ir aiškaus kelio į tėvystę.

    Karas dalį šios veiklos pristabdė, tačiau rinkai prisitaikant, programų skaičius, kaip teigiama tarptautinėje žiniasklaidoje, palaipsniui artėjo prie ankstesnių apimčių. Kartu augo ir rizikos: nuo saugumo bei sveikatos priežiūros neapibrėžtumo iki didesnio moterų ekonominio pažeidžiamumo.

    Politikų ir žmogaus teisių aktyvistų argumentai dažniausiai sukasi apie skaidrumą, etikos ribas ir išnaudojimo riziką. Kritikai pabrėžia, kad didelė finansinė nelygybė tarp užsakovų ir surogatinių motinų, ypač karo metu, gali sudaryti prielaidas spaudimui ir ne visada sąžiningoms sutartinėms sąlygoms.

    „Dėl karo daugėja į neviltį patekusių moterų, o klinikos joms siūlo šią galimybę, nes Vakarų poros ieško pigesnio kelio į tėvystę“, – sakė moterų teisių aktyvistė Marija Dmitrijeva.

    Jeigu būtų pasirinktas griežtesnis kelias, rinka galėtų persiorientuoti į vidaus užsakovus arba į kitokį modelį, kuriame dalyvautų tik tam tikrus kriterijus atitinkančios šeimos. Taip pat tikėtina didesnė klinikų veiklos priežiūra, aiškesnės taisyklės dėl tarpininkavimo ir griežtesnė atsakomybė už pažeidimus.

    Surogatinė motinystė tarptautiniu mastu kelia sudėtingų klausimų dėl vaiko teisinio statuso, pilietybės, dokumentų sutvarkymo ir atsakomybės ribų, jei nėštumas ar gimdymas baigiasi komplikacijomis. Tokiose situacijose svarbus tampa ne tik medicininis, bet ir aiškus teisinis mechanizmas, kad vaiko interesai būtų apsaugoti nuo pat gimimo.

    Žiniasklaidoje aprašomi atvejai, kai biologiniai tėvai atsisakydavo kūdikio dėl sveikatos būklės, išryškina sistemos spragas. Tai sustiprina raginimus kurti taisykles, kurios užtikrintų, kad vaikas neliktų teisinėje ir socialinėje „pilkojoje zonoje“, o atsakomybė būtų aiškiai apibrėžta.

    Kita vertus, sugriežtinus ar uždraudus tarptautines programas, gali augti šešėlinės rinkos rizika, o paslaugos persikelti į mažiau reguliuojamas jurisdikcijas. Dėl to dalis ekspertų pabrėžia, kad svarbiausia ne vien draudimai, o nuoseklus licencijavimas, skaidrūs standartai ir reali kontrolė.

    Kol įstatymų pakeitimai nėra galutinai priimti, tiek klinikos, tiek šeimos, planuojančios programas, gyvena didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Sprendimai, kuriuos priims parlamentas, gali paveikti ne tik rinkos mastą, bet ir tai, ar Ukraina išlaikys tarptautinio centro statusą, ar pasirinks labiau ribotą ir griežtai prižiūrimą modelį.

    Artimiausiu metu lemiamas bus klausimas, kaip reguliavime bus suderintos trys interesų grupės: vaiko teisės, moterų apsauga nuo išnaudojimo ir teisėtas šeimų siekis susilaukti vaikų. Būtent šių principų pusiausvyra nulems, ar pokyčiai sumažins problemas, ar tik perkels jas kitur.

  • Zarasuose gegužės 14 dieną vyks šeimos konferencija: nuo smurto prevencijos iki globos patirčių

    Zarasuose gegužės 14 dieną vyks šeimos konferencija: nuo smurto prevencijos iki globos patirčių

    Zarasų rajono savivaldybės šeimos komisija kviečia į konferenciją, skirtą Tarptautinei šeimos dienai paminėti. Renginys vyks gegužės 14 dieną Zarasų rajono savivaldybės administracijos didžiojoje salėje.

    Organizatorių teigimu, konferencijos tikslas – vienoje vietoje suburti šeimas, specialistus ir bendruomenę, kad būtų aptarti aktualiausi šiandienos iššūkiai: vaikų emocinė sveikata, patyčios, smurto prevencija ir pagalbos šeimai paslaugų prieinamumas.

    Programa ir pranešėjai

    Konferencija prasidės 8.45 valandą dalyvių registracija, o 9.00 valandą numatytas oficialus atidarymas. Po jo bus pristatoma Šeimos kortelė ir jos teikiamos galimybės.

    Vėliau vyks pranešimai apie iššūkius, su kuriais susiduriama auginant ypatingus vaikus, bei apie kompleksines paslaugas, teikiamas Zarasų rajone. Ši dalis skirta geriau suprasti, kokia pagalba realiai pasiekiama šeimoms ir kaip ją gauti.

    Antroje programos dalyje dėmesys bus skiriamas vaikų saugumui ir psichologinei gerovei. Numatyti pranešimai apie smurtą prieš vaiką ir visuomenės požiūrį, taip pat apie patyčių pasekmes ir jų paliekamus ilgalaikius emocinius randus.

    Akcentas – santykis ir globa

    Renginyje numatyta ir diskusijos formato dalis apie globą, kai ryšį kuria ne biologiniai saitai, o kasdienis santykis, atsakomybė ir pasitikėjimas. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios patirtys padeda bendruomenei geriau suprasti globos reikšmę ir iššūkius.

    Konferenciją moderuos Zarasų rajono savivaldybės tarybos narė Irena Gaigalienė. Partneriu įvardijama Zarasų rajono savivaldybė, o renginio pabaigoje numatytas apibendrinimas ir uždarymas.

  • Mažeikių savivaldybėje aptarti vaiko teisių iššūkiai: pranešimų statistika ir budinčių globėjų stoka

    Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, kuriame aptarta vaiko teisių apsaugos sistema ir situacija rajone. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės, policijos, prokuratūros, vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Šeimos ir vaiko gerovės centro atstovai.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Kristina Sereikienė. Taip pat Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas Rolandas Karalius ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Edita Ročytė.

    Vaiko teisių apsaugos tarnybos Telšių apskrities skyriaus atstovai pristatė, kaip veikia reagavimo į pranešimus tvarka ir kaip vertinama vaiko situacija. Aptarta, kokie informacijos šaltiniai dažniausiai pasiekia specialistus ir kaip užtikrinamas greitas institucijų bendradarbiavimas, kai kyla įtarimų dėl vaiko teisių pažeidimų.

    Didelė dalis dėmesio skirta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus statistikai bei jos interpretavimui. Akcentuota, kad skaičiai patys savaime neatskleidžia viso paveikslo, todėl svarbu vertinti ir pranešimų pobūdį, rizikos veiksnius šeimose bei tai, ar pagalba suteikiama laiku.

    Taip pat aptartas globojamų ir rūpinamų vaikų skaičius rajone bei laikinosios globos praktiniai tikslai. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad laikinoji globa pirmiausia skirta užtikrinti vaiko saugumą ir stabilumą, kol sprendžiami šeimos situacijos klausimai.

    Vienu ryškiausių iššūkių įvardytas budinčių globėjų trūkumas ir jų pritraukimo galimybės. Diskusijoje pažymėta, kad budintys globėjai yra kritiškai svarbūs tais atvejais, kai vaikui reikia skubios ir saugios aplinkos, todėl savivaldybėms tenka ieškoti būdų, kaip didinti šios veiklos patrauklumą.

    Susitikime kalbėta ir apie finansavimo poreikį intervencinėms programoms, taip pat apie praktinius atvejo vadybos iššūkius. Dėmesys skirtas tam, kaip sklandžiau koordinuoti pagalbą šeimai, kad ji apimtų ne tik rizikos suvaldymą, bet ir ilgalaikę prevenciją.

    Gyventojai, pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą ar vaiko patiriamą skriaudą, raginami nedelsti ir kreiptis į vaiko teisių gynėjus. Pranešti galima Vaiko teisių linijos telefonu 0 800 10 800 arba elektroniniu paštu info@vaikoteises.lt.

  • Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigalios atnaujinta Vaiko globos organizavimo nuostatų redakcija. Ji priimta atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatų pakeitimus ir keičia, kas priima svarbiausius sprendimus dėl be tėvų globos likusio vaiko laikinosios globos.

    Esminis pokytis susijęs su atsakomybe: sprendimų priėmimas perkeliamas iš savivaldybės lygmens į nacionalinę instituciją. Iki šiol laikinoji globa dažniausiai būdavo nustatoma savivaldybės mero sprendimu, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodymu ir, kai taikoma, globos centro rekomendacija.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos sprendimus dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo priims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai reiškia, kad savivaldybės meras kaip sprendimą priimantis subjektas šioje procedūroje nebelieka.

    Pagal naują tvarką Tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo spręs ne tik dėl laikinosios globos nustatymo, bet ir dėl laikinojo globėjo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo. Praktikoje tai apima sprendimus, kurie dažniausiai reikalingi skubiais atvejais, kai vaikas netenka tėvų globos ir būtina nedelsiant užtikrinti saugią aplinką.

    Ką tai reiškia šeimoms ir globėjams?

    Pokyčio tikslas – aiškesnė atsakomybė ir vienodesnė sprendimų praktika visoje šalyje, kai kalbama apie laikinąją vaiko globą. Kai sprendimus priima viena institucija, tikimasi mažiau skirtumų tarp savivaldybių taikomos praktikos ir aiškesnio veiksmų koordinavimo.

    Globos centrai ir toliau išlieka svarbūs vertinant situaciją ir teikiant rekomendacijas dėl globėjo parinkimo, tačiau galutinis administracinis sprendimas bus priimamas Tarnyboje. Šeimoms ir asmenims, svarstantiems tapti laikinaisiais globėjais, svarbu iš anksto pasidomėti, kaip nuo 2026 metų bus teikiami prašymai ir kokia institucija taps pagrindiniu kontaktu jų savivaldybėje.

  • Išpuoliai mokyklose kelia nerimą: vaiko teisių gynėjai pataria, kaip kalbėtis su vaikais

    Išpuoliai mokyklose kelia nerimą: vaiko teisių gynėjai pataria, kaip kalbėtis su vaikais

    Pastarosiomis dienomis visuomenės dėmesį patraukė du moksleivių išpuoliai ugdymo įstaigose, po kurių tėvams ir mokytojams kyla natūralus klausimas, kaip užtikrinti vaikų emocinį saugumą. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad tokie įvykiai ypač stipriai paliečia vaikus: vieni gali būti tiesioginiai liudininkai, kiti išgirsta detales ir pradeda nebesijausti saugūs savo mokykloje.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų reakcijos gali būti labai skirtingos: nuo baimės eiti į pamokas iki pykčio, užsidarymo ar padidėjusio jautrumo garsams bei konfliktams. Dažnai nerimas sustiprėja tada, kai vaikas informaciją sužino iš bendraamžių ar socialinių tinklų, kur detalės pateikiamos fragmentiškai ir emocingai.

    Kaip kalbėtis su vaiku po įvykių?

    Vaiko teisių gynėjai pataria pirmiausia patiems suaugusiesiems išlaikyti ramybę, nes vaikų saugumo jausmas stipriai priklauso nuo tėvų ir mokytojų reakcijos. Pokalbį verta pradėti nuo paprasto klausimo, ką vaikas girdėjo ir kaip jis dėl to jaučiasi, o ne nuo suaugusiojo interpretacijų.

    Su vaiku svarbu kalbėti atvirai, bet pagal jo amžių ir brandą, nesiimant gąsdinančių detalių. Vaikui naudinga padėti įvardyti jausmus, pavyzdžiui, baimę, nerimą ar pyktį, ir patikinti, kad tokios emocijos yra normalios, kai nutinka sukrečiantys dalykai.

    Paaiškinant, kodėl žmonės kartais elgiasi pavojingai, siūloma vengti etikečių ir kaltinimų. Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad smurtinis elgesys dažnai rodo gilesnius sunkumus ir laiku nesuteiktą pagalbą, todėl suaugusieji turi būti budrūs, pastebėti rizikos ženklus ir ieškoti sprendimų, o ne kurti stereotipus.

    Kaip grąžinti saugumo ir kontrolės jausmą?

    Vaikams ypač svarbu aiškiai žinoti, į ką kreiptis, jei jie jaučiasi nesaugiai mokykloje ar viešoje vietoje. Specialistai rekomenduoja kartu su vaiku susitarti dėl paprastų, konkrečių žingsnių: kam paskambinti, kur kreiptis mokykloje, ką daryti, jei kyla grėsmė ar konfliktas.

    Raminant vaikus, verta kalbėti ne abstrakčiai, o konkrečiai: kokios saugumo priemonės taikomos mokykloje, kaip vyksta reagavimas į incidentus ir kokie suaugusieji yra atsakingi už pagalbą. Tokia informacija padeda sumažinti nežinomybės jausmą, kuris dažnai ir maitina nerimą.

    Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina rodyti empatijos pavyzdį ir kalbant apie nukentėjusius, ir apie smurtavusį vaiką, prisimenant, kad tai vis tiek vaikas, kuriam taip pat gali reikėti pagalbos. Mokyklų bendruomenei rekomenduojama peržvelgti prevenciją, skirti daugiau dėmesio vaikams, kurie patiria emocinių sunkumų, ir stiprinti aiškią pagalbos kultūrą.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jei po tokių įvykių vaiko nerimas nemažėja, atsiranda miego sutrikimų, stiprėja baimė eiti į mokyklą ar pasikeičia elgesys, svarbu nedelsti ir pasitarti su mokyklos specialistais ar sveikatos priežiūros profesionalais. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė sustabdyti ilgalaikio nerimo ar trauminių patirčių poveikį.

    Vaiko teisių gynėjai primena, kad konsultacijoms galima skambinti nemokamu telefonu 0 800 10 800. Esant skubiai grėsmei, būtina kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112.