Tag: Vaikų apsauga

  • Lenkijoje du „YouTube“ influenceriai sulaukė kaltinimų: esą darė spaudimą vaikams pirkti

    Lenkijoje du „YouTube“ influenceriai sulaukė kaltinimų: esą darė spaudimą vaikams pirkti

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba pradėjo tyrimą dėl dviejų su žaidimų turiniu siejamų interneto kūrėjų. Institucija įtaria, kad jų turinyje vaikams buvo daromas agresyvus pirkimo spaudimas, o reklaminės žinutės esą buvo pateikiamos taip, kad nepilnamečiams būtų sunku atskirti pramogą nuo reklamos.

    Tyrime minimi keli kanalai „YouTube“ ir „TikTok“, kuriuose dominuoja su žaidimu „Minecraft“ susiję vaizdo įrašai. Analizėje užfiksuotos frazės, raginančios skubėti į parduotuves ar užsisakyti prekes „kol dar yra“, taip pat pabrėžiant, kad kiti jau perka dideliais kiekiais.

    Reklama įterpiama į pramogą

    Pasak tarnybos, problema kyla tuomet, kai reklama įpinama į žaidimo transliacijas ar pramoginį turinį taip, kad žiūrovui, ypač vaikui, nebelieka aiškios ribos. Vieną akimirką rodoma žaidimo eiga, o kitą jau skatinama pirkti gėrimus, kuprines ar drabužius, o tai gali kurti skubos ir trūkumo įspūdį.

    „Vaikai turi būti apsaugoti nuo tokių veiksmų, kai reklama paslepiama pramoginiame turinyje ir naudojama spaudimui pirkti“, – sakė Lenkijos vartotojų teisių institucijos vadovas.

    Kokios sankcijos gresia

    Procesas dar vyksta, tačiau jei įtarimai pasitvirtins, kūrėjams gali grėsti didelės finansinės sankcijos. Lenkijos praktikoje už vartotojų teisių pažeidimus gali būti skiriama bauda iki 10 proc. metinės apyvartos, o atskirai gali būti vertinama ir asmeninė vadovų atsakomybė.

    Institucija taip pat nurodo, kad nepilnamečiai kaip reklamos auditorija Europos Sąjungoje laikomi ypač pažeidžiama grupe. Dėl to draudžiami agresyvūs rinkodaros veiksmai, galintys formuoti pirkimo spaudimą ar išnaudoti vaikų patiklumo ir socialinio spaudimo mechanizmus.

    Kodėl tokie tyrimai daugėja

    Pastaraisiais metais Europos institucijos ir nacionalinės priežiūros tarnybos vis dažniau vertina influencerių reklamą, ypač kai auditorijoje dominuoja nepilnamečiai. Daug dėmesio skiriama aiškiam reklamos žymėjimui, komercinių ryšių atskleidimui ir tam, ar naudojami raginimai, kurie vaikams gali atrodyti kaip privalomas veiksmas norint pritapti ar neatsilikti nuo kitų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skubos žinutės, teiginiai apie ribotą kiekį ir nuorodos į masinį pirkimą dažnai laikomi stipriais psichologiniais stimulais. Kai jie taikomi vaikams per žaidimų turinį, rizika, jog reklama bus suprasta kaip neutralus patarimas ar žaidimo dalis, ženkliai išauga.

  • Europos Parlamento vadovė Metsola grąžina vaikų apsaugos internete įstatymą: lauks naujas balsavimas

    Europos Parlamento vadovė Metsola grąžina vaikų apsaugos internete įstatymą: lauks naujas balsavimas

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola inicijavo retai taikomą procedūrą, kuri į plenarinės sesijos darbotvarkę sugrąžina teisės aktą dėl kovos su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga internete. Tai reiškia, kad europarlamentarai netrukus vėl balsuos dėl dokumento, kurį anksčiau buvo atmetę dėl privatumo rizikų.

    Diskusijų centre yra laikina priemonė, susijusi su elektroninių ryšių konfidencialumu. Ji leistų interneto paslaugų teikėjams tam tikromis sąlygomis aptikti ir pranešti apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, tačiau kritikai perspėja, kad toks mechanizmas gali priartėti prie plataus masto naudotojų stebėsenos.

    Kas pasikeičia grįžus į darbotvarkę

    Šįkart svarbiausia ne tik pats turinys, bet ir balsavimo matematika. Norint atmesti ar pakeisti Tarybos poziciją, Parlamentui reikia absoliučios daugumos, tai yra bent 361 balso, o priimti pakanka paprastos daugumos, priklausomai nuo dalyvaujančiųjų skaičiaus.

    Ankstesnis balsavimas parodė, kad surinkti absoliučią daugumą gali būti sudėtinga net ir tuomet, kai kritikos teisės aktui netrūksta. Be to, pagal procedūrines taisykles, jei per nustatytą laiką sprendimas nepriimamas, Tarybos pozicija gali įsigalioti automatiškai.

    Privatumas prieš vaikų apsaugą

    Politinė įtampa kyla iš dviejų sunkiai suderinamų tikslų. Viena pusė pabrėžia, kad vaikų apsauga reikalauja veiksmingų įrankių aptikti ir stabdyti neteisėto turinio plitimą, o teisėsaugai būtina išlaikyti galimybę gauti pranešimus iš platformų.

    Kita pusė, įskaitant dalį kibernetinio saugumo ir privatumo ekspertų, perspėja, kad masinio skenavimo modeliai gali sukurti precedentą plačiau taikyti turinio ir ryšio analizę. Ypač daug klausimų kelia technologiniai sprendimai, kurie iš esmės silpnintų privačių susirašinėjimų apsaugą ir galėtų paveikti šifruotas paslaugas.

    Kodėl ES sprendimas stringa

    Europos Sąjungoje bandymai rasti ilgalaikį teisinį sprendimą šiai sričiai jau ne kartą strigo dėl politinių ir teisinių nesutarimų. Lygiagrečiai derinamas nuolatinis reguliavimas taip pat susidūrė su aklaviete, todėl laikinas variantas vertinamas kaip bandymas užpildyti spragą.

    Artėjantis balsavimas Strasbūre taps testu, ar Parlamentas sutiks su kompromisu, kuris, šalininkų teigimu, būtinas vaikų apsaugai, o kritikų vertinimu, gali pernelyg išplėsti platformų teisę tikrinti vartotojų komunikaciją. Nuo rezultato priklausys ne tik konkretaus dokumento likimas, bet ir signalas, kokią kryptį ES rinksis spręsdama saugumo ir privatumo balansą skaitmeninėje erdvėje.

  • Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad po 11 metų mergaitės Lyhannos dingimo ir tikėtino nužudymo visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis atsidūrė pavojuje. Rezonansą sukėlė tai, kad pagrindinis įtariamasis anksčiau buvo kaltintas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, tačiau tyrimai strigo arba buvo nutraukti.

    Lyhanna dingo gegužės 29 dieną pietvakarių Prancūzijos Fleurance miestelyje, o jos kūnas rastas po kelių dienų. Įtariamasis, 41 metų mergaitės mokyklos draugo tėvas, kol kas oficialiai įtariamas pagrobimu, o teismo medicinos ekspertizės išvados viešai dar nepaskelbtos.

    Pasak vyriausybės atstovės Maud Bregeon, Macronas ministrų kabineto posėdyje pabrėžė, kad būtina ramiai įvertinti, kur buvo asmeninė atsakomybė, o kur pasireiškė sisteminės spragos. Prezidentas ragino tragedijos neatsakyti emocijų protrūkiais, tačiau pripažino, kad tyrimo grandinėje fiksuoti akivaizdūs veiklos sutrikimai.

    Protestai ir spaudimas teisingumo sistemai

    Lyhannos bylos eiga sukėlė plataus masto pasipiktinimą: visoje Prancūzijoje vyko protestai, kuriuose dalyvavo apie 60 000 žmonių. Dalis demonstrantų reikalavo atsistatydinti teisingumo ministrą Géraldą Darmaniną, teigdami, kad valstybė neapsaugojo vaiko, nors rizikos signalai buvo žinomi anksčiau.

    Ministras atsistatydinti atsisakė, tačiau viešai atsiprašė ir įvardijo situaciją kaip didžiulę nesėkmę. Valdžia tuo pat metu akcentuoja, kad dėl konkretaus įtariamojo veiksmų ir galimų institucinių klaidų turi būti atliktas nuoseklus patikrinimas, o išvados pateiktos visuomenei.

    Ankstesni įtarimai ir neištirtos aplinkybės

    Viešojoje erdvėje daugiausia klausimų kelia tai, kad įtariamasis anksčiau buvo du kartus oficialiai kaltintas vaikų išžaginimu, tačiau bylos nepasiekė aiškaus teisinio finalo. Viena moteris dar praėjusių metų rugpjūtį pateikė skundą, kuriame teigė, kad jos dukra, gimusi 2014 metais, patyrė seksualinę prievartą laikotarpiu nuo 2024 metų rugsėjo iki 2025 metų gegužės.

    Teisingumo ministras nurodė, kad skundą buvo pagrindęs medicininis įvertinimas, tačiau iki Lyhannos dingimo įtariamasis nebuvo apklaustas. Šis faktas tapo vienu pagrindinių kritikos taškų, keliančių klausimą, kaip greitai ir efektyviai reaguojama į pranešimus apie galimą smurtą prieš vaikus.

    „Teisingumo sistema neatliko savo darbo“, – sakė motina, prašiusi neviešinti jos tapatybės.

    „Skambindavau kiekvieną pirmadienio rytą, kol mano dukra būdavo pas psichologą. Skambinau policijai. Paskutinį kartą man pasakė, kad jei ir toliau juos trukdysiu, jie pradės bylą prieš mane“, – pridūrė ji.

    Sisteminės spragos ir vaikų apsaugos kontekstas

    Nepriklausomos komisijos CIIVISE vertinimu, tik maža dalis nepilnamečių seksualinės prievartos bylų baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais: nurodoma, kad teistumas pasiekiamas apie 7 proc. atvejų. Šis rodiklis dažnai minimas kaip vienas signalų, rodančių, kad aukų apsauga ir tyrimų kokybė susiduria su rimtais iššūkiais.

    Prancūzijoje taip pat anksčiau buvo viešai kalbėta apie ribotus pajėgumus ir laiką, reikalingą kruopščiam tokių nusikaltimų tyrimui. Tyrimų praktika neretai kritikuojama dėl nepakankamo įrodymų rinkimo, pavyzdžiui, delsimo analizuoti ryšių duomenis, vaizdo stebėjimo medžiagą ar skaitmeninius įrenginius.

    Lyhannos byla įsilieja į platesnį vaikų apsaugos klausimų kontekstą: pastaraisiais mėnesiais Paryžiuje tėvai taip pat kėlė įtarimus dėl galimo nepilnamečių išnaudojimo mokyklose. Miesto valdžia skelbė, kad nuo metų pradžios buvo nušalinti 52 prižiūrėtojai, įtariami seksualiniu ar seksistiniu elgesiu, o visuomenės spaudimas griežtinti patikrų ir atsakomybės mechanizmus tik stiprėja.

    Kol kas Lyhannos byloje pagrindiniai atsakymai priklausys nuo ekspertizių rezultatų ir tolesnių prokuratūros sprendimų. Tačiau politinė žinutė jau aiški: visuomenė tikisi, kad institucijos ne tik nustatys kaltuosius, bet ir įvardys, kokie sprendimai leis užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.

  • Institucijos vienijasi stabdyti vaikų verbavimą internete: startavo planas Atpažink. Nesivelk. Pranešk.

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Didžiausias dėmesys skiriamas socialiniams tinklams ir susirašinėjimo programoms, kuriose užmezgamas kontaktas, mezgamas pasitikėjimas ir vėliau siekiama paveikti jaunuolių sprendimus.

    Planą apibendrina žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk., kuri orientuota į ankstyvą rizikos ženklų atpažinimą ir greitą reagavimą. Numatoma stiprinti prevenciją, institucijų tarpusavio informacijos apsikeitimą, mokymus bei komunikaciją, kad mokyklos, tėvai ir patys paaugliai žinotų, kur kreiptis kilus įtarimų.

    Kas dalyvauja ir kaip koordinuojama

    Veiksmų plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Taip pat įtrauktos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra bei Generalinė prokuratūra.

    Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių numatyta įgyvendinti iki šių metų pabaigos, o prireikus jos bus tęsiamos ir vėliau.

    Kodėl verbavimas taikosi į paauglius

    Vaikai ir paaugliai yra viena pažeidžiamiausių auditorijų skaitmeninėje erdvėje, nes socialiniuose tinkluose ir pokalbių programėlėse dažnai bendrauja su nepažįstamais žmonėmis. Verbavimo taktika paprastai prasideda nuo nekaltų pokalbių, dėmesio, pagyrų ar siūlomų smulkių užduočių, o vėliau gali pereiti į prašymus rinkti informaciją, skleisti tam tikras žinutes ar atlikti kitus veiksmus.

    Institucijos pabrėžia, kad ypač svarbu laiku pastebėti bandymus izoliuoti vaiką nuo artimųjų, skatinti slaptumą ar perkelti bendravimą į uždaresnius kanalus. Ne mažiau reikšminga ir socialinė pagalba vaikams, kurie dėl asmeninių ar šeimos aplinkybių yra labiau pažeidžiami ir lengviau įtraukiami į manipuliacinius ryšius.

    Akcentas prevencijai ir pranešimui

    Veiksmų planas numato ne tik reagavimą į jau įvykusius atvejus, bet ir prevenciją per švietimą bei mokymus. Siekiama, kad informacija pasiektų mokyklų bendruomenes ir tėvus, o paaugliai žinotų, jog įtartinais atvejais svarbu kuo anksčiau pasitarti su suaugusiaisiais ir pranešti atsakingoms institucijoms.

    Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką, kad priešiškų valstybių ar jų interesams veikiančių asmenų bandymai daryti įtaką jaunuoliams liks nepastebėti. Institucijos akcentuoja, kad laiku gautas signalas leidžia greičiau sustabdyti kontaktą, įvertinti grėsmes ir suteikti pagalbą vaikui.

  • Aklai palikti berniukai Portugalijoje grįžta į Prancūziją: motina su partneriu sulaikyti

    Aklai palikti berniukai Portugalijoje grįžta į Prancūziją: motina su partneriu sulaikyti

    Portugalijos Setubalo apygardos teismas nurodė į Prancūziją grąžinti du prancūzų vaikus, kurie praėjusią savaitę buvo rasti palikti pietų Portugalijoje. Teismo dokumente teigiama, kad berniukai netrukus bus perduoti Prancūzijos institucijoms.

    Sprendimas priimtas po to, kai Prancūzijos pareigūnai, bendradarbiaudami teisminės pagalbos pagrindu, nusprendė ketverių ir penkerių metų Zacharie ir Barthélemy laikinai patikėti Elzaso socialinėms tarnyboms. Tuo metu bus vertinama, ar kiti šeimos nariai, pirmiausia tėvas, gali užtikrinti tinkamą priežiūrą.

    Kas įvyko Portugalijoje?

    Portugalijos teisėsauga skelbia, kad berniukai buvo palikti pakelės krūmuose prie kelio, jungiančio Alkaser do Sal ir Komportą. Vaikams buvo užrištos akys, o suaugusieji esą sakė, kad tai žaidimas, kuriame reikia surasti paslėptą žaislą.

    Vaikus rado vietos kepėjas Alexandre Quintas, parsivedė juos į namus, leido nusiraminti ir pranešė policijai. Taip pat buvo surastas Prancūzijos pilietis, padėjęs išversti berniukų pasakojimą pareigūnams.

    Suaugusieji suimti, tėvas laukia sprendimo

    41 metų Marine Rousseau ir 55 metų Marc Ballabriga sulaikyti ir laikomi kardomajame kalinime, jiems pareikšti įtarimai dėl kelių nusikalstamų veikų, susijusių su nepilnamečių palikimu. Jie buvo sučiupti kavinėje Fatimoje, daugiau kaip už 200 kilometrų nuo vietos, kur rasti vaikai.

    Tuo pat metu berniukų tėvas, prašęs neviešinti jo tapatybės, viešame laiške Prancūzijos žiniasklaidai teigė, kad apie vaikus galvoja kas sekundę nuo tada, kai buvo pranešta apie jų dingimą, ir viliasi netrukus juos atsiimti.

    Teismų praktikoje ribotos ir prižiūrimos tėvų lankymo teisės paprastai taikomos tais atvejais, kai kyla smurto rizika, vyksta aštrus šeimos konfliktas arba ryšys po ilgos pertraukos atkuriamas palaipsniui. Būtent todėl vaiko interesų apsaugos institucijos dažnai iš naujo vertina, kokia globa geriausiai užtikrina vaikų saugumą ir stabilumą.

    Kodėl grąžinimas vyksta taip greitai?

    Tokiose bylose Europos Sąjungoje dažniausiai taikomas principas, kad sprendimus dėl vaikų ilgalaikės globos pirmiausia priima valstybė, kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji vieta. Todėl Portugalijos teismas pasirinko grąžinti vaikus į Prancūziją, o tolesnį sprendimą palikti Prancūzijos institucijoms.

    Specialistai pabrėžia, kad kuo greičiau vaikams užtikrinama saugi aplinka ir aiškus teisinis statusas, tuo mažesnė ilgalaikė psichologinė žala. Dėl to prioritetu tampa ne tik baudžiamasis tyrimas, bet ir vaiko gerovės planas, apimantis socialinių tarnybų priežiūrą, sveikatos patikras ir emocinę pagalbą.

  • Portugalijoje prie kelio rasti palikti 4 ir 5 metų prancūzai: sulaikyta motina ir dar vienas vyras

    Portugalijoje prie kelio rasti palikti 4 ir 5 metų prancūzai: sulaikyta motina ir dar vienas vyras

    Portugalijos policija sulaikė motiną po to, kai šalies pietuose prie pagrindinio kelio buvo rasti vieni ir verkiantys du maži prancūzų berniukai. Vaikai, kuriems yra 4 ir 5 metai, buvo pastebėti antradienį netoli Komportos kurortinės vietovės.

    Portugalijos žiniasklaida skelbė, kad berniukai buvo palikti su kuprinėmis, kuriose buvo maisto ir vandens, tačiau jie neturėjo asmens dokumentų. Praeivis, sustojęs padėti, nugabeno vaikus į šeimos kepyklą ir apie situaciją pranešė tarnyboms.

    Ketvirtadienį policija pranešė sulaikiusi motiną centrinėje šalies dalyje esančioje Fatimoje. Kartu buvo sulaikytas ir 55 metų vyras, o tyrimas pradėtas dėl įtariamo piktnaudžiavimo, vaikų nepriežiūros ir palikimo be priežiūros.

    Vaikai dingo Prancūzijoje

    Pasak pareigūnų ir Prancūzijos prokuratūros, berniukai buvo paskelbti dingusiais maždaug prieš 10 dienų. Apie jų dingimą iš Kolmaro miesto rytų Prancūzijoje pranešė tėvas, kuris su motina gyvena atskirai.

    Prancūzijos prokuroras Jeanas Richertas nurodė, kad moters artimieji apie jos pačios dingimą pranešė gegužės 11 dieną, todėl buvo pradėtas teisminis tyrimas. Prokuratūra akcentavo, kad aplinkybės dar aiškinamos, o moters nebuvimas namuose buvo netikėtas.

    Ką pasakojo vaikus radę žmonės?

    Vaikus radęs vairuotojas Alexandre’as Quintas žiniasklaidai pasakojo, kad berniukai buvo išsigandę, todėl jiems buvo duota maisto ir žaislų. Jo šeima taip pat kreipėsi į mediką, kalbantį prancūziškai, kad būtų lengviau suprasti, kas nutiko.

    „Mes jų paklausėme, ar jie mėgsta ledus“, – sakė Alexandre’as Quintas.

    Vairuotojo mama Eugenia Quintas agentūrai AFP teigė, kad vaikai sakė atvykę automobiliu ir buvę išleisti krūmynuose, o vienas jų minėjo, jog galėjo būti užrištos akys. Pasak jos, ant vaikų matėsi, kad jie turi po vaisių ir vandens, o akivaizdžių smurto požymių šeima nepastebėjo.

    Portugalijos generalinė prokuratūra nurodė, kad tyrimas vyksta kartu su policijos veiksmais, o vaikai buvo pristatyti į ligoninę stebėjimui. Pareigūnai kol kas nekomentuoja, kokiomis aplinkybėmis šeima atsidūrė Portugalijoje ir kas tiksliai lėmė vaikų palikimą.