Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad po 11 metų mergaitės Lyhannos dingimo ir tikėtino nužudymo visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis atsidūrė pavojuje. Rezonansą sukėlė tai, kad pagrindinis įtariamasis anksčiau buvo kaltintas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, tačiau tyrimai strigo arba buvo nutraukti.
Lyhanna dingo gegužės 29 dieną pietvakarių Prancūzijos Fleurance miestelyje, o jos kūnas rastas po kelių dienų. Įtariamasis, 41 metų mergaitės mokyklos draugo tėvas, kol kas oficialiai įtariamas pagrobimu, o teismo medicinos ekspertizės išvados viešai dar nepaskelbtos.
Pasak vyriausybės atstovės Maud Bregeon, Macronas ministrų kabineto posėdyje pabrėžė, kad būtina ramiai įvertinti, kur buvo asmeninė atsakomybė, o kur pasireiškė sisteminės spragos. Prezidentas ragino tragedijos neatsakyti emocijų protrūkiais, tačiau pripažino, kad tyrimo grandinėje fiksuoti akivaizdūs veiklos sutrikimai.
Protestai ir spaudimas teisingumo sistemai
Lyhannos bylos eiga sukėlė plataus masto pasipiktinimą: visoje Prancūzijoje vyko protestai, kuriuose dalyvavo apie 60 000 žmonių. Dalis demonstrantų reikalavo atsistatydinti teisingumo ministrą Géraldą Darmaniną, teigdami, kad valstybė neapsaugojo vaiko, nors rizikos signalai buvo žinomi anksčiau.
Ministras atsistatydinti atsisakė, tačiau viešai atsiprašė ir įvardijo situaciją kaip didžiulę nesėkmę. Valdžia tuo pat metu akcentuoja, kad dėl konkretaus įtariamojo veiksmų ir galimų institucinių klaidų turi būti atliktas nuoseklus patikrinimas, o išvados pateiktos visuomenei.
Ankstesni įtarimai ir neištirtos aplinkybės
Viešojoje erdvėje daugiausia klausimų kelia tai, kad įtariamasis anksčiau buvo du kartus oficialiai kaltintas vaikų išžaginimu, tačiau bylos nepasiekė aiškaus teisinio finalo. Viena moteris dar praėjusių metų rugpjūtį pateikė skundą, kuriame teigė, kad jos dukra, gimusi 2014 metais, patyrė seksualinę prievartą laikotarpiu nuo 2024 metų rugsėjo iki 2025 metų gegužės.
Teisingumo ministras nurodė, kad skundą buvo pagrindęs medicininis įvertinimas, tačiau iki Lyhannos dingimo įtariamasis nebuvo apklaustas. Šis faktas tapo vienu pagrindinių kritikos taškų, keliančių klausimą, kaip greitai ir efektyviai reaguojama į pranešimus apie galimą smurtą prieš vaikus.
„Teisingumo sistema neatliko savo darbo“, – sakė motina, prašiusi neviešinti jos tapatybės.
„Skambindavau kiekvieną pirmadienio rytą, kol mano dukra būdavo pas psichologą. Skambinau policijai. Paskutinį kartą man pasakė, kad jei ir toliau juos trukdysiu, jie pradės bylą prieš mane“, – pridūrė ji.
Sisteminės spragos ir vaikų apsaugos kontekstas
Nepriklausomos komisijos CIIVISE vertinimu, tik maža dalis nepilnamečių seksualinės prievartos bylų baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais: nurodoma, kad teistumas pasiekiamas apie 7 proc. atvejų. Šis rodiklis dažnai minimas kaip vienas signalų, rodančių, kad aukų apsauga ir tyrimų kokybė susiduria su rimtais iššūkiais.
Prancūzijoje taip pat anksčiau buvo viešai kalbėta apie ribotus pajėgumus ir laiką, reikalingą kruopščiam tokių nusikaltimų tyrimui. Tyrimų praktika neretai kritikuojama dėl nepakankamo įrodymų rinkimo, pavyzdžiui, delsimo analizuoti ryšių duomenis, vaizdo stebėjimo medžiagą ar skaitmeninius įrenginius.
Lyhannos byla įsilieja į platesnį vaikų apsaugos klausimų kontekstą: pastaraisiais mėnesiais Paryžiuje tėvai taip pat kėlė įtarimus dėl galimo nepilnamečių išnaudojimo mokyklose. Miesto valdžia skelbė, kad nuo metų pradžios buvo nušalinti 52 prižiūrėtojai, įtariami seksualiniu ar seksistiniu elgesiu, o visuomenės spaudimas griežtinti patikrų ir atsakomybės mechanizmus tik stiprėja.
Kol kas Lyhannos byloje pagrindiniai atsakymai priklausys nuo ekspertizių rezultatų ir tolesnių prokuratūros sprendimų. Tačiau politinė žinutė jau aiški: visuomenė tikisi, kad institucijos ne tik nustatys kaltuosius, bet ir įvardys, kokie sprendimai leis užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.
Leave a Reply