Tag: Vaikų mityba

  • Tyrimas: daržovės nėštumo metu gali formuoti vaiko skonį iki trejų metų – ką parodė testas

    Tyrimas: daržovės nėštumo metu gali formuoti vaiko skonį iki trejų metų – ką parodė testas

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad daržovių skoniai, su kuriais vaisius susiduria dar nėštumo metu, gali būti atpažįstami ir po kelerių metų. Mokslininkai teigia, kad tai gali padėti paaiškinti, kodėl vieniems vaikams daržovės priimtinesnės nei kitiems.

    Tyrimą atlikę Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Nyderlandų universitetų mokslininkai siekė patikrinti, ar vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu susiformuoja ilgalaikė skonio ar kvapo atmintis. Jie pabrėžia, kad ankstesni darbai jau buvo parodę: vaisius gali „ragauti“ mamos mitybos niuansus per vaisiaus vandenis.

    Kaip vyko eksperimentas

    Nėščiosios buvo suskirstytos į dvi grupes: vienai duotos kapsulės su lapinių kopūstų milteliais, kitai – su morkų milteliais. Vėliau, 32 ir 36 nėštumo savaitę, ultragarsu buvo fiksuojamos vaisių veido išraiškos po šių skonių poveikio.

    Mokslininkai vėliau stebėjo vaikus ir gimus – maždaug trijų savaičių amžiaus. Naujausiame etape dalis vaikų pakartotinai vertinti sulaukus trejų metų, siekiant palyginti ankstyvas reakcijas su vėlesnėmis.

    Trejų metų vaikams po nosimi laikyti vatos tamponėliai, pamirkyti morkų arba lapinių kopūstų milteliuose. Reakcijos buvo filmuojamos ir koduojamos pagal veido išraiškas, kurias tyrėjai apibūdino kaip panašias į juoką arba verkimą.

    Ką parodė rezultatai

    Tyrėjų vertinimu, vaikai, kurie dar prieš gimimą buvo „supažindinti“ su morkomis, trejų metų amžiaus į morkų kvapą reagavo palankiau, o į lapinių kopūstų kvapą – neigiamiau. Panaši tendencija fiksuota ir kitoje grupėje: su lapiniais kopūstais nėštumo metu susidūrę vaikai palankiau reagavo į jų kvapą nei į morkas.

    Pasak mokslininkų, tokie duomenys papildo vis gausėjančius įrodymus, kad maisto pasirinkimai gali pradėti formuotis dar iki gimimo. Tai nereiškia, kad vėliau vaiko mitybos įpročiai nekinta, tačiau ankstyvos patirtys gali suteikti pradinį „skonio rėmą“.

    „Iš šių duomenų galime daryti prielaidą, kad tam tikro skonio patyrimas vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu gali sukurti ilgalaikę skonio ar kvapo atmintį ir formuoti vaiko maisto pasirinkimus praėjus keleriems metams po gimimo“, – sakė tyrimo autorė, Durhamo universiteto psichologė Nadja Reissland.

    Kodėl tai svarbu ir kokie ribojimai

    Praktinė reikšmė paprasta: jei daržovės vaikui atrodo „pažįstamos“, jas gali būti lengviau įtraukti į racioną, ypač kai tėvai susiduria su įprastu ikimokyklinukų išrankumu. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vieno produkto vartojimas nėštumo metu nėra stebuklinga strategija, o vaiko mitybą lemia ir aplinka, ir įpročiai šeimoje.

    Komanda akcentuoja ir ribojimus: tyrimo imtis buvo nedidelė, todėl rezultatus reikia vertinti atsargiai. Taip pat dar neaišku, ar tokia ankstyva „pažintis“ su skoniu vėliau lemia realų suvalgomo daržovių kiekio padidėjimą, ir kokią dalį gali sudaryti genetiniai veiksniai.

    Tyrimas Do Human Fetuses Form Long-Lasting Chemosensory Memories? publikuotas žurnale Developmental Psychobiology. Autoriai teigia, kad ateities darbai turėtų apimti didesnes grupes ir platesnį skonių spektrą, kad būtų galima tiksliau įvertinti ilgalaikį poveikį vaikų mitybai.

  • Pesticidų kokteilio rizika: ekspertai įvardijo 4 populiarius vaisius, kuriuose liekanų daugiausia

    Europos rinkoje parduodamuose vaisiuose ir daržovėse vis dar aptinkama kelių pesticidų liekanų vienu metu, o būtent jų deriniai kelia daugiausia klausimų dėl galimo poveikio sveikatai. Nors atskirų medžiagų kiekiai dažnai neviršija leistinų normų, mokslininkai ir nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį į vadinamąjį mišinių arba „kokteilio“ efektą.

    Remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) skelbiamais monitoringo duomenimis ir papildoma Pesticidų veiksmų tinklo Europoje (PAN Europe) analize, tarp dažniausiai su kelių pesticidų pėdsakais siejamų vaisių išskiriami apelsinai, vynuogės, braškės ir obuoliai. Šie vaisiai yra itin populiarūs kasdienėje mityboje, todėl būtent jie dažnai patenka į didesnės rizikos aptarimus, ypač kai kalbama apie vaikų racioną.

    Dabartinė ES praktika daugeliu atvejų remiasi principu, kad produktas laikomas saugiu, jei kiekvienos aptiktos veikliosios medžiagos likutis neviršija jai nustatytos maksimalios leistinos ribos. Tačiau tai ne visuomet atsako į klausimą, kaip skirtingos medžiagos veikia kartu, kai jų aptinkama daugiau nei viena.

    Aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos organizacijos ragina plačiau taikyti kumuliacinės ir bendros rizikos vertinimą, ypač tais atvejais, kai pesticidai gali veikti tas pačias organizmo sistemas. Didžiausias jautrumas paprastai siejamas su nėštumo laikotarpiu ir ankstyvąja vaikyste, kai vystosi nervų ir hormonų sistemos.

    PAN Europe ataskaitose ir viešuose komentaruose išskiriamos medžiagos, kurios istoriškai kėlė daug diskusijų dėl galimo neurotoksinio ar endokrininę sistemą veikiančio poveikio. Tarp jų minimi chlorpirifosas ir imidaklopridas, kurių taikymas Europos Sąjungoje yra griežtai ribotas arba draudžiamas, tačiau skirtingų metų stebėsenos duomenų bazėse vis dar galima rasti jų aptikimo atvejų.

    Svarbu pabrėžti, kad vien aptikimas nebūtinai reiškia viršytas normas ar tiesioginę žalą, tačiau tai sustiprina raginimus griežtinti kontrolę ir vertinti ne tik pavienes medžiagas, bet ir jų derinius. Praktikoje tai reikštų platesnį kumuliacinės rizikos metodų taikymą ir aiškesnes rekomendacijas vartotojams.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad visiškai išvengti pesticidų liekanų sudėtinga, tačiau riziką galima mažinti. Tam gali padėti kruopštus vaisių plovimas tekančiu vandeniu, kai kurių produktų lupimas, taip pat įvairesnis racionas, kad tas pats produktas nebūtų vartojamas dideliais kiekiais kasdien.

    Vaikams ar nėščiosioms, jei yra galimybė, dažniau rekomenduojama rinktis ekologiškus produktus, ypač tais atvejais, kai kalbama apie vaisius, kurie pagal stebėseną dažniau siejami su liekanų mišinių aptikimu.

    „Tėvams patartume, kiek įmanoma, vaikams rinktis ekologiškus vaisius, ypač tuos, kurie dažniausiai būna labiausiai užteršti“, – sakė PAN Europe atstovas.

    Diskusija dėl pesticidų „kokteilio“ efekto Europos Sąjungoje tęsiasi ne vienerius metus, o spaudimas institucijoms didėja, nes vartotojai tikisi aiškesnių atsakymų, kaip užtikrinama ilgalaikė apsauga nuo mišraus cheminių medžiagų poveikio. Artimiausiais metais vis daugiau dėmesio gali būti skiriama metodikoms, kurios leidžia tiksliau įvertinti bendrą riziką, o ne vien atskirų medžiagų ribas.

  • Vienas šaukštas į brokolių sriubą ir ji tampa kremiška: triukas, kurį pamėgs vaikai

    Nors mascarponė daugeliui pirmiausia siejasi su desertais, virtuvėje jis puikiai tinka ir sūriems patiekalams. Į brokolių sriubą įdėtas vienas šaukštas šio sūrio greitai suteikia kremiškumo ir švelnesnį, labiau vaikams priimtiną skonį.

    Mascarponė yra riebesnės, tankios tekstūros pieno produktas, todėl jis gerai sutirština sriubą ir suapvalina brokoliams būdingą lengvą kartumą. Tokia kombinacija dažnai pakeičia įprastą grietinėlę, ypač kai norisi sodresnės konsistencijos be didelio kiekio priedų.

    Kaip išlaikyti spalvą ir skonį

    Ruošiant brokolių sriubą svarbu nepervirti daržovių, kad jos išliktų ryškiai žalios ir neprarastų būdingo gaivumo. Brokolius verta dėti tik tada, kai bulvės jau beveik suminkštėjusios, o virti trumpai, kol žiedynai tampa minkšti, bet dar neperkepti.

    Mascarponę geriausia įmaišyti pačioje pabaigoje, nukėlus puodą nuo kaitros. Taip sumažėja rizika, kad pieno produktas kaitinant susitrauks, o skonis išliks švelnus ir vientisas.

    Paprasta brokolių kremo versija

    Dažniausiai pakanka brokolio, daržovių sultinio, svogūno, česnako ir kelių bulvių, kurios suteikia natūralaus tirštumo. Svogūną ir česnaką trumpai pakepinus riebaluose, įpylus sultinio ir sumetus bulves, sriubą galima virti apie 10 minučių, o tada trumpam įdėti brokolius.

    Viską sutrynus trintuvu iki glotnios masės, į karštą sriubą įmaišomas vienas didelis šaukštas mascarponės ir prieskoniai pagal skonį. Dažniausiai pakanka druskos, pipirų ir žiupsnelio muskato, kuris ypač tinka kreminei tekstūrai.

    Ką pridėti, kad būtų skaniau

    Kreminei sriubai naudinga turėti traškų kontrastą, todėl prie jos tinka paskrudintos moliūgų sėklos, migdolų drožlės ar paprasti skrebučiai. Tokie priedai ne tik pagerina tekstūrą, bet ir padeda sriubą paversti sotesne vakariene.

    Jei norisi lengvesnės versijos, galima mažinti riebalų kiekį ir dalį mascarponės keisti natūraliu jogurtu, tačiau jį taip pat verta dėti tik pabaigoje. Vis dėlto vienas šaukštas mascarponės dažnai būna tas paprastas sprendimas, kuris brokolių sriubą paverčia ypač švelnia ir kremiška.

  • Vaikai dievina šį gėrimą: išgertas vakare gali raminti geriau nei melisa, bet yra niuansų

    Kakava ir karštas šokoladas daugeliui siejasi su jaukiu vakaru, tačiau šie gėrimai dažnai minimi ir dėl galimo raminamojo poveikio. Kai kurie žmonės pastebi, kad šiltas kakavos puodelis padeda nusiraminti po įtemptos dienos, o vaikams tampa maloniu perėjimu į miego rutiną. Vis dėlto poveikis nėra vienareikšmis, nes kakavoje yra ir lengvai stimuliuojančių medžiagų.

    Kas iš tikrųjų veikia?

    Pagrindinis kakavos pupelių junginys yra teobrominas. Jis priklauso metilksantinams, kaip ir kofeinas, tačiau paprastai veikia švelniau: gali suteikti lengvą budrumą, bet kartu daliai žmonių nesukelia tokio ryškaus sužadinimo kaip kava. Kakavoje taip pat būna nedaug kofeino, o tikslus kiekis priklauso nuo produkto, porcijos ir kakavos dalies.

    Raminamąjį efektą neretai sustiprina ne vien cheminė sudėtis, bet ir pats vakarinis ritualas. Šiltas gėrimas, pažįstamas skonis ir sulėtintas tempas prieš miegą gali mažinti įtampą, o tai ypač svarbu vaikams, kuriuos per dieną „užpila“ daug įspūdžių.

    Kada gali trukdyti užmigti?

    Nors teobrominas dažnai apibūdinamas kaip švelnesnis už kofeiną, jis vis tiek gali turėti stimuliuojantį poveikį, ypač jautresniems žmonėms. Jei kakava ar karštas šokoladas išgeriami pačią paskutinę minutę prieš miegą, daliai vaikų ir suaugusiųjų tai gali pailginti užmigimo laiką arba padidinti naktinių prabudimų tikimybę.

    Dar vienas svarbus veiksnys yra cukrus. Saldus gėrimas vakare kai kuriems žmonėms gali sukelti trumpalaikį energijos šuolį, o vėliau ir nuovargį, todėl miego kokybė tampa prastesnė. Jei gėrimas gaminamas su riebiu pienu ar labai tirštu šokoladu, sunkesnis virškinimas taip pat gali trukdyti komfortiškai užmigti.

    Kaip gerti protingai?

    Praktiškai dažniausiai rekomenduojama kakavą rinktis likus maždaug 1–2 valandoms iki miego, o ne jau atsigulus į lovą. Taip organizmas spėja suvirškinti gėrimą, o poveikis nervų sistemai tampa labiau nuspėjamas. Jei vaikas linkęs sunkiai užmigti, verta rinktis mažesnę porciją ir mažiau saldintą variantą.

    Renkantis produktą svarbu atskirti nesaldintą kakavą nuo karšto šokolado mišinių. Pirmuoju atveju lengviau kontroliuoti cukraus kiekį, o antruoju dažnai gaunama daugiau saldiklių ir kalorijų. Taip pat verta stebėti individualią reakciją: vieniems kakava tinka idealiai, kitiems vakare geriau rinktis žolelių arbatą be stimuliuojančių medžiagų.

    Jei norisi kremiško, bet paprastesnio varianto, šiltą pieną galima pagardinti kakava ir natūraliu saldumu, pavyzdžiui, trintu datulių kiekiu. O ruošiant karštą šokoladą verta rinktis juodąjį šokoladą su didesne kakavos dalimi ir nepersistengti su kiekiu, nes kuo daugiau kakavos, tuo daugiau teobromino ir kofeino.

  • Mokslininkai sieja vaisius ir daržoves su ramesniu vaikų elgesiu: ką rodo naujas tyrimas

    Mokslininkai sieja vaisius ir daržoves su ramesniu vaikų elgesiu: ką rodo naujas tyrimas

    Ryšys tarp mitybos ir elgesio

    Norvegijos Agderio universiteto mokslininkai nustatė, kad dažniau vaisius ir daržoves valgantys keturmečiai rečiau patiria vadinamąsias vidines elgesio problemas, tokias kaip nerimas, prislėgtumas ar užsidarymas savyje. Tuo metu saldūs ir sūrūs užkandžiai siejami su didesniais išoriniais sunkumais, pavyzdžiui, impulsyvumu ar agresyvesnėmis reakcijomis.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nutrients“. Autoriai pabrėžia, kad vaikų psichikos sveikata ankstyvame amžiuje turi įtakos ne tik savijautai, bet ir vėlesniems mokymosi pasiekimams, socialiniams įgūdžiams bei ilgalaikėms gyvenimo galimybėms.

    Kaip atliktas tyrimas

    Mokslininkai analizavo 363 ketverių metų vaikų ir jų mamų duomenis iš Norvegijoje vykdyto projekto, kuriuo siekta gerinti kūdikių mitybą nuo maždaug 6 iki 12 mėnesių amžiaus. Vertinta, kaip dažnai vaikai valgo skirtingas maisto grupes, ir kaip tai siejasi su elgesio bei emociniais sunkumais.

    Ryšiai išliko reikšmingi net įvertinus dažnus šeimos konteksto veiksnius, pavyzdžiui, mamos išsilavinimą, finansinius sunkumus ar mamos nerimo ir depresijos simptomus. Tai leidžia manyti, kad mityba gali būti savarankiškai svarbus veiksnys, susijęs su vaiko emocine savijauta.

    Kodėl tai svarbu šeimoms

    Išoriniai elgesio sunkumai, tokie kaip priešiškumas, agresyvumas ar dėmesio problemos, yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šeimos kreipiasi į vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistus. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad tokie sunkumai dažnai prasideda dar iki penkerių metų ir gali tęstis mokykliniame amžiuje.

    Tyrime cituojama išvada, kad ankstyvas rizikos veiksnių atpažinimas gali turėti didžiausią poveikį būtent mažiems vaikams. Kitaip tariant, kasdieniai sprendimai virtuvėje gali būti viena iš prevencijos krypčių, greta miego, fizinio aktyvumo, šeimos rutinos ir emocinės aplinkos.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad nustatyta sąsaja nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį ir pasekmę kiekvienu atveju. Vaikų elgesiui įtaką daro daugybė veiksnių, tačiau mitybos kokybės gerinimas laikomas viena realistiškiausių, šeimoms prieinamų ir ilgalaikę naudą galinčių turėti priemonių.

  • Sveika mityba nuo mažens Krekenavoje: ką vaikai išmoksta gimnazijoje ir darželyje „Sigutė“?

    Sveikos mitybos įpročiai formuojasi anksti

    Sveika mityba vaikystėje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augančio organizmo raidą, energiją ir mokymosi gebėjimus. Specialistai pabrėžia, kad įpročiai, susiformavę ikimokykliniame ir pradiniame amžiuje, dažnai išlieka ir paauglystėje bei suaugus.

    Pirmieji mitybos pagrindai paprastai ateina iš šeimos, tačiau didelę įtaką turi ir ugdymo įstaigos. Kai mokykla ar darželis nuosekliai stiprina žinias apie maistą, vaikams lengviau suprasti, kodėl svarbu reguliariai valgyti, gerti vandenį ir rinktis mažiau perdirbtus produktus.

    Subalansuotas racionas vaikams turi būti įvairus, kad netrūktų pagrindinių maistinių medžiagų. Kasdienėje lėkštėje turi atsirasti daržovės ir vaisiai, pilno grūdo produktai, baltymų šaltiniai bei sveikesni riebalai, o saldinti gėrimai ir itin saldūs užkandžiai turėtų likti retoms progoms.

    Ne mažiau svarbus ir valgymo režimas: aiški pusryčių, pietų ir vakarienės rutina padeda palaikyti pastovų energijos lygį. Toks ritmas siejamas ir su geresne koncentracija pamokose, mažesniu impulsyviu užkandžiavimu, ypač saldumynais.

    Ką rizikuojame prarasti, kai mityba nesubalansuota?

    Ugdymo įstaigose sveikos mitybos tema dažnai siejama ne tik su sveikata, bet ir su kasdieniu vaiko funkcionalumu. Kai racione per daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, didėja antsvorio rizika, o ilgainiui tai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į dažnas, bet kartais nuvertinamas problemas: dantų ėduonį, geležies stoką, nuovargį, prastesnę savijautą. Augančiam organizmui ypač svarbūs ir kalcis bei vitaminas D, nes jie siejami su kaulų ir dantų būkle.

    Vaikams svarbu aiškiai suprasti, kad sveika mityba nereiškia draudimų ar griežtų taisyklių. Dažniausiai tai reiškia geresnį pasirinkimų balansą, daugiau tikro maisto, daugiau vandens ir mažiau produktų, kurie sukurti greitam sotumo ar saldumo efektui.

    Praktika rodo, kad vien teorijos nepakanka, todėl ugdymo įstaigos vis dažniau renkasi interaktyvias pamokas. Jos padeda ne tik išmokti produktų grupes, bet ir suprasti, kaip maistas atsiranda, kas jį augina ir kaip pasirinkimai susiję su aplinka.

    Krekenavoje vaikai mokosi per patirtį

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ sveikos mitybos tema integruojama per praktines veiklas ir nuotolines edukacijas. Tokios pamokos leidžia vaikams ne tik pasitikrinti žinias, bet ir susieti jas su kasdieniais sprendimais.

    Trečiokai ir ikimokyklinukai jau ne vienerius metus įsitraukia į Nacionalinės mokėjimo agentūros organizuojamas iniciatyvas, kuriose aiškinamasi maisto kelias nuo ūkio iki stalo. Vaikai supažindinami su Lietuvos žemės ūkiu, vietinės produkcijos svarba ir atsakingu vartojimu.

    Vienoje iš edukacijų, pavadintoje Operacija Brokolis, akcentuojami praktiniai principai, kaip kasdien didinti daržovių ir vaisių dalį. Taip pat aptariama, kodėl verta rinktis mažiau perdirbtą maistą ir kaip mokytis skaityti paprastus produktų sudėties ženklinimo principus.

    Ugdymo įstaigos pabrėžia ir įtraukimo svarbą: kai vaikai patys dalyvauja maisto ruošime ar degustacijose, jie dažniau ryžtasi paragauti naujų skonių. Tokiu būdu formuojamas ne tik sveikesnis racionas, bet ir pagarbesnis santykis su maistu bei mažesnis švaistymas.

    Sveikos mitybos kelias nuo mažens yra nuoseklus procesas, reikalaujantis ir šeimos, ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo. Kai žinios sutampa su kasdieniais pasirinkimais, vaikams lengviau augti sveikiems, energingiems ir labiau pasitikintiems savo sprendimais.

    „Sveikos mitybos įpročiai vaikystėje yra ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą ir savijautą, todėl svarbiausia kurti palaikančią aplinką ir rodyti kasdienį pavyzdį“, – sakė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.