Tag: Vaikų teisės

  • Po teismo sprendimo ji grįžo pas biologinę mamą: netrukus 3 metų mergaitė mirė nuo smurto

    Lenkijoje visuomenę sukrėtė beveik trejų metų mergaitės mirtis po ilgalaikio smurto. Teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę biologinei motinai, o jos partneriui – 6 metus. Mergaitės istorija vėl aptarinėjama artėjant Vėlinių laikotarpiui, kai žmonės masiškai lanko kapus.

    Mergaitė po gimimo kurį laiką augo globos sistemoje ir buvo prižiūrima ją mylėjusių žmonių. Vėliau, teismo sprendimu, ji buvo grąžinta biologinei motinai, kuriai suteikta galimybė auginti vaiką. Būtent po šio sprendimo, kaip nustatyta byloje, prasidėjo vaiko kančios, pasibaigusios tragedija.

    Medikus pribloškę sužalojimai

    2021 metų gegužę vaikas buvo atvežtas į ligoninę Torunėje itin sunkios būklės. Byloje minėta, kad sužalojimų mastas šokiravo net patyrusius medikus, o pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos. Mergaitė mirė 2021 metų birželio 12 dieną.

    Teismas konstatavo, kad mirtis buvo susijusi su žiauriu smurtu ir nepriežiūra, o ne atsitiktine nelaime. Teisinėje praktikoje tokiose bylose itin svarbu nustatyti ne tik tiesioginį smurtautoją, bet ir aplinkinių atsakomybę, kai vaikas paliekamas pavojuje, nors grėsmė akivaizdi.

    Bausmės motinai ir jos partneriui

    Motina buvo pripažinta kalta dėl itin žiauraus smurto, nulėmusio vaiko mirtį, ir nuteista 15 metų laisvės atėmimo bausme. Jos partneriui skirta 6 metų bausmė už tai, kad jis nesiėmė veiksmų, nors, kaip nustatyta byloje, galėjo sustabdyti smurtą ar kreiptis pagalbos.

    Skelbiama, kad 2025 metų gegužę apeliacinis teismas Gdanske paliko nuosprendį galioti. Byloje taip pat minėta, jog kaltinamoji bandė teisme aiškinti, esą dalį sužalojimų galėjo padaryti kitas vaikas, tačiau teismas šios versijos nepatvirtino.

    Tragedija išryškino spragas

    Ši istorija išryškino sudėtingą dilemą, su kuria susiduria vaiko teisių apsauga: kaip suderinti biologinių tėvų teisę auginti vaiką ir būtinybę užtikrinti realų saugumą. Specialistai pabrėžia, kad sprendimas grąžinti vaiką į biologinę šeimą turi būti lydimas intensyvios priežiūros, aiškių rizikos vertinimų ir greitų reakcijos mechanizmų, jei kyla įtarimų dėl smurto.

    Artėjant lapkričio 1 ir 2 dienoms tokios istorijos vėl sugrįžta į viešumą: žmonės kapinėse pamato mažų vaikų kapus ir ieško atsakymų, kas nepastebėjo pavojaus laiku. Vaiko kapą, kaip pasakojo vietos gyventojai, prižiūri žmonės, kurie ją augino globos laikotarpiu.

    „Po jos mirties labiausiai įstrigo globėjos ašaros – atrodė, kad ji neteko savo vaiko“, – sakė vienas pašnekovas, prisiminęs laidotuvių dieną.

  • Ataskaita įspėja: esporto industrija apleidžia vaikus – spaudimas, nemiga ir patyčios

    Ataskaita įspėja: esporto industrija apleidžia vaikus – spaudimas, nemiga ir patyčios

    Naujoje organizacijos Save the Children ataskaitoje teigiama, kad vaikų sveikata ir gerovė varžybiniame žaidime dažnai nėra pakankamai apsaugota, o taisyklės skirtingose šalyse ir lygose išlieka fragmentuotos. Dokumente raginama esporto industrijai vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, laikyti prioritetu, o ne rezultatų siekimu.

    Ataskaitoje skaičiuojama, kad su struktūruota varžybine aplinka gali susidurti iki 300 milijonų vaikų visame pasaulyje. Tarp dažniausiai minimų rizikų įvardijami miego sutrikimai, raumenų ir kaulų sistemos problemos, nerimas, depresija, taip pat priekabiavimas ir patyčios internete.

    „Esportas vaikams suteikia daug galimybių, tačiau dalyvavimas niekada neturi vykti jų teisių, gerovės ar raidos sąskaita“, – sakė Save the Children psichologas ir žaidimų ekspertas Theo Toressonas.

    Anot ataskaitos autorių, problema ta, kad vaikai dažnai patenka į režimą, primenantį profesionalų sportą, tačiau be jam būdingų apsaugų ir aiškių normų. Intensyvios treniruotės gali mažinti laiką mokslams, šeimai ir socialiniams ryšiams, o lūkesčiai dėl rezultatų kelia papildomą psichologinį spaudimą.

    Trūksta vienodų žaidimo normų

    Save the Children pabrėžia, kad ilgos sėdimos treniruotės, per retos pertraukos ir netinkamas krūvio planavimas didina riziką sveikatai. Ataskaitoje akcentuojama ergonomikos svarba, nes prasta laikysena ir pasikartojantys judesiai gali lemti kaklo, pečių ir riešų skausmus.

    Ypatingas dėmesys skiriamas miegui: vėlyvi treniruočių grafikai ir varžybų įtampa gali išbalansuoti poilsį, o tai siejama su prastesne dėmesio koncentracija, emocijų reguliavimu ir bendra savijauta. Ataskaitoje pažymima, kad kai kuriose esporto struktūrose nėra aiškių gairių dėl leidžiamo žaidimo laiko, treniruočių metodų ar minimalių poilsio standartų nepilnamečiams.

    „Mes kalbame apie pertraukas nuo ekranų, mitybą, miegą ir skysčių vartojimą, bet tai labiau praktikos, kurias susirenkame iš skirtingų tyrėjų ir pritaikome patys. Kol kas nėra centrinės institucijos, kuri tai suvienodintų“, – teigiama ataskaitoje cituojamo anoniminio nacionalinės esporto federacijos atstovo pasisakyme.

    Psichologinis spaudimas ir toksiška aplinka

    Ataskaitoje nurodoma, kad varžybų įtampa, nuolatinis vertinimas ir rezultato siekimas gali didinti streso lygį, ypač kai jauni žaidėjai neturi prieigos prie tinkamos emocinės pagalbos. Papildomu rizikos veiksniu įvardijama interneto toksika, kurią sustiprina tiesioginės transliacijos, pokalbių kanalai ir socialiniai tinklai.

    Dokumente cituojama analizė, kurioje vertinti populiarių transliacijų pokalbiai: 62 proc. atkarpų fiksuota seksistinė kalba, 37 proc. rasistinė, 84 proc. neįgaliuosius žeminanti, o 97 proc. smurtinė leksika. Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad toks fonas ypač pavojingas vaikams, kurie dar tik mokosi ribų, savivertės ir saugaus elgesio internete.

    Pasak Save the Children, dalis komandų ar federacijų jau diegia prevencines priemones, pavyzdžiui, reikalauja darbuotojams psichologinės pirmosios pagalbos mokymų. Vis dėlto šios praktikos nėra plačiai paplitusios, o bendrų industrijos standartų stoka apsunkina realią nepilnamečių apsaugą.

    Ataskaitoje taip pat keliami klausimai dėl nelygybės ir prieinamumo, įskaitant lyčių skirtumus, diskriminaciją dėl rasės, negalios ar tapatybės. Atskirai įvardijama ir ekonominio išnaudojimo rizika, kai nepilnamečiai ar jų šeimos pasirašo nepakankamai skaidrias sutartis, o galios santykis su komandomis ar agentais būna nelygus.

    Save the Children ragina kurti aiškesnes taisykles, apimančias nepilnamečių treniruočių krūvį, poilsį, priežiūrą renginiuose, privatumo apsaugą ir saugesnę skaitmeninę aplinką. Organizacija taip pat pabrėžia, kad sprendimų priėmime turi dalyvauti patys vaikai, nes tik taip galima sukurti realiai veikiančius saugiklius sparčiai augančioje industrijoje.

  • „Hasbro“ sutarties punktas dėl DI kelia audrą: vaikų balsai „Pepoje Kiaulaitėje“ gali būti klonuojami

    „Hasbro“ sutarties punktas dėl DI kelia audrą: vaikų balsai „Pepoje Kiaulaitėje“ gali būti klonuojami

    Kas sukėlė ginčą?

    JAV pramogų ir žaislų milžinė „Hasbro“ sulaukė kritikos dėl naujos sutarties sąlygos, kuri, kaip pranešama, taikoma vaikų įgarsintojams populiariame animaciniame seriale Pepa Kiaulaitė. Esmė ta, kad atlikėjų balsai galėtų būti naudojami kuriant komercinius franšizės išteklius, pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    Tokio tipo punktai praktiškai gali reikšti, kad įmonė įgytų teisę klonuoti vaikų balsus, juos atkurti ar generuoti naujus įrašus ateityje. Kritikai pabrėžia, kad tai ypač jautru, kai kalbama apie nepilnamečius ir jų ilgalaikę tapatybę profesijoje.

    Atviras laiškas: sutikimas negali būti formalumas

    Reaguodami į šią praktiką, beveik 1 000 industrijos profesionalų pasirašė atvirą laišką, kurį inicijavo jaunų atlikėjų agentus vienijanti asociacija. Laiške smerkiama nuostata, kuri, kaip teigiama, pristatoma principu imk arba palik, ir raginama jos atsisakyti.

    Pasirašiusieji akcentuoja, kad vaikų atveju sutikimas turi būti vertinamas ypač atsargiai, nes vaikai negali suteikti pilnai informuoto teisinio sutikimo. Taip pat pabrėžiama, kad tėvų ar globėjų pritarimas neturėtų tapti neribota licencija kaupti, klonuoti, mokyti modelius ar pakartotinai naudoti vaiko balsą neribotą laiką.

    „Joks vaikas neturėtų atiduoti balso teisių neribotam laikui ir be aiškių ribų“, – teigiama atvirame laiške.

    „Hasbro“ atsakas ir platesnė tendencija rinkoje

    „Hasbro“ patvirtino žinanti apie laišką ir viešai pabrėžė, kad vaikų atlikėjų apsauga esą yra viena iš esminių bendrovės vertybių. Bendrovė taip pat nurodė, kad pramonės standartai dėl DI sparčiai kinta, todėl įsipareigojama šį klausimą spręsti atsakingai ir skaidriai.

    Vis dėlto įgarsinimo rinkoje nerimas auga, nes DI sąlygos sutartyse tampa vis dažnesnės. Jos gali apimti ne tik balso klonavimą ar modelių mokymą, bet ir dirbtinai sugeneruoto garso naudojimą reklamai, licencijavimui ar platinimui, o kai kuriais atvejais ir duomenų perdavimą trečiosioms šalims.

    Tokios nuostatos kelia klausimų dėl atlygio, autorinių ir gretutinių teisių, panaudojimo trukmės bei kontrolės. Kūrybinių industrijų atstovai vis dažniau siekia aiškių ribų: konkretaus panaudojimo tikslo, termino, papildomo apmokėjimo ir galimybės atsisakyti DI panaudojimo ateityje.

    Kontekstas: kaip „Hasbro“ susijusi su Pepa Kiaulaite

    Pepa Kiaulaitė Jungtinėje Karalystėje startavo 2004 metais ir greitai tapo pasauliniu prekės ženklu, apimančiu televizijos turinį, žaislus ir licencijas. „Hasbro“ 2019 metais įsigijo „Entertainment One“ ir kartu perėmė teises į šį prekės ženklą; viešai skelbta sandorio vertė siekė apie 3,5 mlrd. eurų.

    Ši istorija dar kartą iškelia klausimą, kaip kūrybinė industrija turėtų reguliuoti DI naudojimą, kai kalbama apie nepilnamečius, jų balsą ir ilgalaikę kontrolę. Artimiausiu metu rinkai greičiausiai teks ieškoti kompromiso tarp technologinių galimybių ir aiškių apsaugos taisyklių atlikėjams.

  • Jauniausia pasaulyje motina Lina Medina: Peru istorija, medicinos fenomenas ir iki šiol neatsakyti klausimai

    Lina Medina gimė 1933 metais Peru, gausioje šeimoje atokiame Andų kaime. Kai mergaitei buvo penkeri, tėvai pastebėjo, kad jos pilvas neįprastai sparčiai didėja, todėl kreipėsi į gydytojus, įtardami rimtą ligą.

    Iš pradžių medikai svarstė apie naviką ar kitą sveikatos sutrikimą, nes tokio amžiaus vaikui nėštumas atrodė neįmanomas. Tačiau atlikti tyrimai parodė diagnozę, kuri sukrėtė ir šeimą, ir gydytojus: Lina buvo pažengusiame nėštume.

    Dėl ko tai buvo įmanoma?

    Vėlesni gydytojų vertinimai rodė, kad pastojimas galėjo įvykti, kai mergaitei tebuvo ketveri. Paaiškinimo ieškota biologijoje: Linos atvejis siejamas su itin ankstyvu lytiniu brendimu, kai organizmas pradeda bręsti gerokai anksčiau nei įprasta.

    Toks brendimas mediciniškai gali paaiškinti, kaip nėštumas fiziologiškai apskritai tapo įmanomas. Vis dėlto jis neatsako į esminį klausimą, kokiomis aplinkybėmis vaikas galėjo pastoti, todėl istorija nuo pat pradžių turėjo ir sunkaus nusikaltimo šešėlį.

    Gimdymas ir tyrimo aklavietė

    1939 metais gegužės 14 dieną Lina pagimdė sūnų, kuriam suteiktas Gerardo vardas. Dėl itin jauno amžiaus ir mažo kūno sudėjimo natūralus gimdymas buvo laikomas per daug rizikingu, todėl gydytojai atliko cezario pjūvio operaciją.

    Berniukas gimė sveikas, o operacija buvo sėkminga, tačiau viešojoje erdvėje iškart kilo klausimas, kas yra vaiko tėvas. Lina, būdama mažametė, negalėjo aiškiai paaiškinti, kas įvyko, o dalis medikų tuomet pabrėžė, kad tokio amžiaus vaikas gali ir nesuprasti patirtos prievartos.

    Įtarimai buvo kritę ir Linos tėvui, kuris trumpam sulaikytas, tačiau tyrimas neatskleidė pakankamai įrodymų. Sklandė ir nepatvirtintos versijos apie galimas aplinkybes vietos švenčių metu, bet jos liko spėlionėmis, o kaltininkas taip ir nebuvo nustatytas.

    Gyvenimas po pasaulinio dėmesio

    Linos atvejis tapo viena garsiausių XX amžiaus medicinos istorijų, apie kurią plačiai rašė žiniasklaida, domėjosi gydytojai ir mokslininkai. Vis dėlto šeima ilgainiui stengėsi atsitraukti nuo viešumos, atsisakydavo pasiūlymų duoti interviu ir neleido istorijos paversti komerciniu reginiu.

    Pasak pasakojimų, Gerardo ilgą laiką augo manydamas, kad Lina yra jo sesuo, o tiesą sužinojo tik maždaug dešimties metų. Vėliau Lina dirbo klinikoje pas gydytoją, dalyvavusį jos gydyme, sukūrė šeimą ir susilaukė dar vieno vaiko jau įprastomis aplinkybėmis.

    Ši istorija iki šiol minima kaip išskirtinis ankstyvo brendimo ir nėštumo atvejis, tačiau kartu ji primena ir kitą pusę: nepaisant medicininio paaiškinimo, svarbiausias klausimas, kas ir kaip nuskriaudė mažametę, taip ir liko neatsakytas.

  • Vaikų globos savaitė birželio 22–28 dienomis: renginiai, kampanija ir kvietimas tapti globėju

    Vaikų globos savaitė birželio 22–28 dienomis: renginiai, kampanija ir kvietimas tapti globėju

    2026 metais birželio 22–28 dienomis visoje Lietuvoje minima Vaikų globos savaitė, skirta atkreipti dėmesį į globos svarbą ir padrąsinti bendruomenes labiau įsitraukti į vaikų gerovės klausimus. Savaitės žinutė orientuota į tai, kad kiekvienam vaikui svarbiausia saugi, stabili ir rūpestinga aplinka, o ne išankstinės nuostatos.

    Šios iniciatyvos metu akcentuojamas globos vaidmuo tais atvejais, kai vaikas dėl įvairių priežasčių negali augti biologinėje šeimoje. Lietuvoje pastaraisiais metais nuosekliai stiprinamos bendruomeninės paslaugos ir pagalba globėjams, tačiau globojančių šeimų poreikis išlieka, ypač vyresnių vaikų ir brolių bei seserų grupių atvejais.

    Festivalis Šiauliuose ir Globėjo diena

    Birželio 27 dieną Šiaulių centriniame parke vyks šeštasis globojančių šeimų festivalis Vaikai yra vaikai. Į renginį kviečiami globėjai, jų artimieji ir visi, kurie nori daugiau sužinoti apie globą bei susitikti su žmonėmis, jau pasirinkusiais šį kelią.

    Liepos 5 dieną bus minima Globėjo diena, skirta padėkoti žmonėms, kurie atveria savo namus ir kasdienybę vaikams, kuriems reikia šeimos. Ši proga dažnai tampa paskata viešai kalbėti apie globą, aptarti realius iššūkius ir priminti, kad globėjams svarbi ne tik pagarba, bet ir praktinė pagalba.

    Kampanija Tobulų vaikų nebūna

    Vaikų globos savaitės metu startuoja nacionalinė kampanija Tobulų vaikų nebūna, kviečianti mažinti visuomenėje vis dar pasitaikančius stereotipus apie globojamus vaikus. Pagrindinė kampanijos žinutė primena, kad vaiko elgesys ir emocinės reakcijos neretai susijusios su patirtomis netektimis, nestabilumu ar nesaugumu, todėl svarbiausia yra kantrybė, nuoseklumas ir supratimas.

    Kampanija taip pat skatina kalbėti apie tai, kad globa nėra vien tik geranoriškas sprendimas, o ilgalaikis įsipareigojimas, kuriam būtinas pasirengimas ir pagalbos tinklas. Praktikoje didelę reikšmę turi specialistų konsultacijos, globėjų mokymai, psichologinė parama ir bendruomenės palaikymas, padedantys sukurti vaikui kuo stabilesnę kasdienybę.

    Kur kreiptis ir kaip prisidėti?

    Organizatoriai kviečia dalyvauti Vaikų globos savaitės renginiuose įvairiuose Lietuvos miestuose, domėtis globos galimybėmis ir pasikalbėti su globos centrų specialistais. Net jei sprendimas tapti globėju dar toli, pokalbis ir informacija dažnai padeda aiškiau suprasti procesą, lūkesčius ir paramos formas.

    Vaikų globa gali tapti pokyčiu ne tik vaiko, bet ir globėjų šeimos gyvenime, kai įsipareigojimą lydi pasirengimas ir palaikymas. Savaitės renginiai ir kampanija siekia priminti paprastą principą: kiekvienam vaikui pirmiausia reikia ne vertinimo, o saugumo, ryšio ir suaugusiojo, kuriuo galima pasitikėti.

  • Šiauliuose vyks globojančių šeimų festivalis „Vaikai yra vaikai“: koncertai, veiklos ir rekordas

    2026 metais birželio 27 dieną Šiaulių miesto centriniame parke (įėjimas iš Aušros alėjos pusės) vyks globojančių šeimų festivalis „Vaikai yra vaikai“. Renginys suplanuotas nuo 12.00 iki 16.00 valandos, o dalyvavimas – nemokamas.

    Festivalio žinutę organizatoriai apibendrina šūkiu Apkabink vaikystę, kviesdami miestiečius ateiti kartu su šeimomis ir palaikyti globos idėją. Renginyje numatytos koncertinės programos, edukacijos ir aktyvios veiklos įvairaus amžiaus vaikams.

    Pagrindinė scena ir koncertai

    Festivalis prasidės 12.00 valandą šventės atidarymu: numatyta Šiaulių pučiamųjų orkestro defilė programa ir Šiaulių kultūros centro choreografijos studijos „Aušrelė“ pasirodymas. Šiaulių himną atliks grupės „Vairas“ vokalistas Rolandas Janušas.

    12.45 valandą planuojamas Lauros Remeikienės ir „Lauros studijos“ koncertas, o 13.35 valandą – bendras grupės „Vairas“ ir Lauros Remeikienės pasirodymas. 14.45 valandą scenoje pasirodys atlikėjas Rokas Yan su grupe, o 15.35 valandą numatytas šventės uždarymas.

    Rekordo siekis ir veiklos šeimoms

    Viena iš labiausiai dėmesį trauksiančių programos dalių – 14.20 valandą planuojamas oficialaus rekordo Masiškiausias apsikabinimas siekimas. Organizatoriai kviečia prisijungti visus norinčius, nes tokiems pasiekimams svarbiausia – dalyvių gausa ir aiškiai koordinuotas veiksmas.

    Viso renginio metu veiks globos centrų paviljonai, kuriuose planuojamos pramogos ir užsiėmimai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Numatyta burbulų ir kaukių gamyba, balionų lankstymas, spragėsių gamyba, šaržų piešimas, fotoveidrodis su nuotraukų spauda, piešimas ant šviesos stalo bei mini loterija su dovanomis.

    Taip pat žadama pramogų zona su batutais, eliminatoriumi, vandens kamuoliais ir putų šou, o aktyvių veiklų mėgėjams – diskgolfas, šaudymas lazeriniu šautuvu į taikinį, orientavimosi kliūčių ruožas, krepšinio rungtys ir estafetės. Renginyje numatyta pažintis su skirtingomis sporto šakomis, įskaitant tenisą, stalo tenisą, tinklinį, žolės riedulį ir irklavimą.

    Saugumo edukacijos ir organizatoriai

    Festivalyje planuojamos ir edukacijos: bus policijos bei priešgaisrinės tarnybos veiklų pristatymai, Lietuvos šaulių sąjungos patirtinės veiklos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus civilinės saugos ir pirmosios pagalbos edukacija. Taip pat numatytas kinologų klubo pasirodymas ir animatorių pramogos, įskaitant piešimą ant veidų bei laikinų tatuiruočių klijavimą.

    Maistu ir užkandžiais bus galima pasirūpinti Saulės miesto Gardumynų alėjoje, kur planuojama prekyba ledais, užkandžiais ir karštu maistu. Organizatoriai primena, kad renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama, o vaizdinė medžiaga gali būti naudojama viešinimui.

    Renginį organizuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių kultūros centras, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras ir Šiaulių miesto šeimos centras. Festivalis finansuojamas 2021–2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis bei Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

  • Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia

    Europos Tarybos duomenimis, maždaug 1 iš 5 žmonių su negalia yra patyrę smurtą. Tai reiškia, kad ši grupė su smurto rizika susiduria gerokai dažniau nei žmonės be negalios.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią pažeidžiamumą dažnai patiria moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Smurtas gali pasireikšti ne tik fizine prievarta, bet ir psichologiniu spaudimu, ekonominiu kontroliavimu, nepriežiūra ar išnaudojimu.

    Kur smurtas dažniausiai vyksta?

    Smurtas ir prievarta gali vykti artimoje aplinkoje, kai žmogus yra priklausomas nuo partnerio ar artimųjų pagalbos. Riziką didina situacijos, kai auka turi ribotas galimybes išeiti iš namų, gauti informaciją ar savarankiškai kreiptis pagalbos.

    Ne mažiau svarbi ir institucinė aplinka, kai žmogus gyvena ar lankosi globos, slaugos ar kitose priežiūros įstaigose. Tokiais atvejais smurtas kartais lieka nepastebėtas, nes auka bijo pasekmių, jaučiasi bejėgė arba neturi patikimo kanalo pranešti.

    Ką daryti pastebėjus smurtą?

    Jei smurtas vyksta dabar arba kyla tiesioginė grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Pranešti gali ne tik nukentėjęs žmogus, bet ir kaimynai, artimieji ar atsitiktiniai liudytojai.

    Emocinę paramą ir teisinę konsultaciją suteikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras telefonu +370 700 55516. Ši pagalba gali būti svarbi tiek patyrus smurtą, tiek svarstant, kaip saugiai nutraukti smurtinę situaciją ir kokių veiksmų imtis toliau.

    Ekspertai primena, kad smurtas nėra privatus reikalas, o pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią pasikartojimui ir užtikrinti žmogaus saugumą.

  • Didžiojoje Britanijoje stiprėja spaudimas visiškai uždrausti surogaciją: kas tai pakeistų?

    Didžiojoje Britanijoje vėl įsibėgėjo diskusija dėl surogacijos, o dalis politikų ir visuomeninių organizacijų ragina svarstyti visišką jos draudimą. Spaudimą sustiprino keli rezonansiniai atvejai, iškėlę klausimus apie moterų apsaugą, vaikų teises ir komercinių interesų įtaką šeimos kūrimo industrijai.

    Vienu iš katalizatorių tapo Barrie Drewitt-Barlow byla. Vyras, ilgus metus viešai pristatytas kaip britiškos surogacijos veidas, kartu su partneriu sulaukė kaltinimų dėl išžaginimo ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, o tai dar labiau pakurstė kritiką, kad sistema gali būti išnaudojama pažeidžiamiausių asmenų sąskaita.

    Viešumoje aptarinėta ir jo paties anksčiau deklaruota praktika, kai iš surogacinių motinų buvo reikalaujama gimdymo atliekant cezario pjūvį. Kritikai tokius pavyzdžius naudoja kaip argumentą, kad surogacijoje moters nėštumas kartais traktuojamas kaip paslauga, o sprendimai dėl kūno ir sveikatos gali tapti sutarties objektu.

    Spaudimas keisti taisykles

    Tuo pat metu surogaciją palaikančios organizacijos Britanijoje ragina supaprastinti procedūras ir modernizuoti reguliavimą. Peticija, raginanti palengvinti surogacijos kelią šeimai, surinko daugiau nei 100 000 parašų, todėl klausimas turi atsidurti parlamento darbotvarkėje.

    Tarp siūlymų minimas automatinis užsakančiųjų tėvystės ar motinystės pripažinimas nuo vaiko gimimo, mažesnė teismų priežiūra ir surogatinės motinos teisinio statuso keitimas. Kritikai įspėja, kad tai galėtų susilpninti surogatinės motinos galimybes persigalvoti po gimdymo ir sumažinti apsaugos mechanizmus, jei procesas tampa konfliktiškas.

    Kur matomos didžiausios rizikos?

    Oponentai dažniausiai išskiria dvi rizikų grupes: moterų ir vaikų gerovę. Jie teigia, kad komercinės sutartys gali sukurti spaudimą surogatinėms motinoms laikytis nurodymų dėl gyvenimo būdo, gydymo ar elgesio, o finansinis motyvas ne visada leidžia aiškiai atskirti laisvą apsisprendimą nuo ekonominės prievartos.

    Vis dažniau keliama ir emocinės kainos tema. Moterų liudijimuose akcentuojama psichologinė įtampa po gimdymo, kai kūdikis perduodamas užsakovams, o jų išgyvenimai, anot kritikos, kartais nuvertinami argumentu, kad „viskas buvo žinoma iš anksto“.

    Diskusijose grįžtama ir prie prenatalinio ryšio tarp motinos ir kūdikio, kurį dalis ekspertų ir visuomenės vertina kaip reikšmingą ankstyvajai vaiko raidai. Dėl to keliami klausimai, ar praktika, kai naujagimis nuo pirmųjų minučių atskiriamas nuo jį išnešiojusios moters, visada suderinama su vaiko interesais.

    Europa dalį kelių jau pasirinko

    Europos kontekstas išlieka nevienalytis: kai kurios valstybės surogaciją draudžia ar griežtai riboja, o kitose leidžiamos tam tikros formos. Britanijoje dalis aktyvistų ragina eiti draudimo keliu ir svarstyti ne tik vidaus surogacijos ribojimą, bet ir tai, kaip vertinti piliečių naudojimąsi surogacijos paslaugomis užsienyje.

    Kita pusė pabrėžia, kad visiškas draudimas galėtų pastūmėti praktiką į mažiau skaidrias jurisdikcijas, kur apsaugos standartai silpnesni. Todėl artimiausiu metu parlamente, tikėtina, susidurs dvi kryptys: griežtinimas iki draudimo ir reguliavimo pertvarka, siekiant daugiau aiškumo, kontrolės ir atsakomybės.

    Kol kas aišku viena: surogacija Didžiojoje Britanijoje tapo ne tik šeimos planavimo, bet ir žmogaus teisių, sveikatos politikos bei tarptautinės teisės klausimu. Sprendimai, kuriuos priims politikai, turės ilgalaikių pasekmių tiek šeimoms, tiek moterų apsaugos sistemai, tiek vaikų teisių praktikai.

  • Molėtų meras sveikina Šeimos ir Vaiko dienomis: priminė, kodėl artumas svarbus kasdien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, skirta priminti artumo, rūpesčio ir tarpusavio supratimo svarbą. Šia proga Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika kreipėsi į krašto gyventojus, kviesdamas branginti laiką kartu.

    Anot mero, šeima yra vieta, kur kasdien mokomasi pasitikėjimo, pagarbos, atjautos ir meilės. Jis pabrėžė, kad būtent šeimoje gimsta prisiminimai, lydintys žmogų visą gyvenimą, todėl ryšį verta puoselėti sąmoningai.

    Šeima kaip kasdienė atrama

    Sveikinime akcentuota, kad šeimos stiprybė atsiskleidžia ne tik šventėmis, bet ir kasdienybėje, kai dalijamasi rūpesčiais ir džiaugsmais. Meras linkėjo namams jaukumo, santarvės ir kuo daugiau prasmingų akimirkų drauge.

    Tarptautinė šeimos diena pasaulyje minima siekiant atkreipti dėmesį į šeimų vaidmenį visuomenėje ir kintančius jų poreikius. Pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžiama emocinės gerovės, tarpusavio ryšio ir pagalbos šeimoms svarba, ypač derinant darbą, mokslus ir vaikų auginimą.

    Minima ir Vaiko diena

    Gegužės trečiąjį penktadienį minima ir Vaiko diena, primenanti apie vaikystę kaip ypatingą laiką, kupiną smalsumo, atradimų ir svajonių. Meras atkreipė dėmesį, kad vaikai savo nuoširdumu ir klausimais suaugusiesiems primena, kaip svarbu išlaikyti gerumą ir tikrumą.

    Pasak jo, vaikams būtina saugi, palaikanti aplinka, kurioje jie būtų girdimi, suprasti ir mylimi. Jis ragino bendruomenę prisidėti prie to, kad vaikai augtų su pasitikėjimu savimi, turėtų erdvės kūrybiškumui ir drąsai svajoti.

    Linkėjimai šeimoms ir vaikams

    Meras palinkėjo vaikams spalvingos vaikystės, šilumos ir kasdienio džiaugsmo, o šeimoms – stiprybės, sveikatos ir gražių bendrystės akimirkų. Jo teigimu, artimųjų palaikymas ir pagarba kasdien gali tapti svarbiausiu įkvėpimo šaltiniu.

    Sveikinimas pasirašytas Molėtų rajono savivaldybės mero Sauliaus Jauneikos vardu.

  • Meras sveikina Vaikų gynimo dieną: ko šiemet labiausiai reikia vaikams ir šeimoms Švenčionyse

    Švenčionių rajono savivaldybės meras Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga kreipėsi į rajono vaikus, jų tėvus, globėjus ir visus, kas kasdien prisideda prie vaikų gerovės. Sveikinime pabrėžta, kad vaikystė turi būti saugi, oriai aprūpinta ir kupina galimybių augti.

    Tarptautinė vaikų gynimo diena kasmet minima birželio 1 dieną ir primena ne tik šventę, bet ir atsakomybę už vaiko teises. Lietuvoje vaiko teisių apsaugą koordinuoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, o savivaldybėms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant paslaugų prieinamumą šeimoms.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama emocinei vaikų sveikatai, patyčių prevencijai ir saugumui skaitmeninėje erdvėje. Specialistai pabrėžia, kad vaikams svarbiausia stabilumas, suaugusiųjų dėmesys ir aiškios ribos, o šeimoms reikalinga laiku suteikiama psichologinė ir socialinė pagalba.

    Savivaldybėms aktualu ne tik šventinių renginių organizavimas, bet ir ilgalaikės priemonės: kokybiškas ugdymas, užimtumas po pamokų, sporto ir kultūros veiklos, vaikų dienos centrų paslaugos. Tokios priemonės padeda mažinti socialinę atskirtį ir stiprina bendruomenės ryšį.

    Sveikinime akcentuota, kad kiekvienas vaikas turi jaustis matomas ir išgirstas, o suaugusieji privalo kurti aplinką, kurioje vaiko interesai būtų pirmoje vietoje. Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga bendruomenė kviečiama neapsiriboti simboliniais žodžiais, o kasdieniais veiksmais prisidėti prie vaikų saugumo ir gerovės.