CP v2

Tag: Vairavimas

  • Pirmi demencijos signalai prie vairo: gydytojas įspėja apie požymius, kurių daugelis nepastebi

    Ankstyvieji demencijos požymiai ne visada prasideda nuo užmaršumo. Specialistai pabrėžia, kad pirmiausia gali keistis žmogaus elgesys ir gebėjimas orientuotis erdvėje, o tai ypač išryškėja vairuojant automobilį.

    Didžiosios Britanijos Lesteryje dirbantis šeimos gydytojas Dominikas Grenjeras yra atkreipęs dėmesį, kad dalis žmonių per daug susitelkia į atminties sutrikimus ir todėl praleidžia kitus, ne mažiau svarbius įspėjamuosius signalus. Pasak jo, vienas ryškiausių ankstyvų ženklų susijęs su regos ir erdvės suvokimo pokyčiais.

    Kas pasikeičia vairuojant?

    Regos ir erdvės suvokimo sutrikimai gali pasireikšti tuo, kad žmogui darosi sunkiau įvertinti atstumą parkuojantis, laikytis saugaus tarpo ar tiksliai „pataikyti“ į eismo juostą. Taip pat gali daugėti situacijų, kai pasimetama įprastame maršrute, sunkiau greitai suprantami kelio ženklai ar sankryžų schema.

    Medikai aiškina, kad demencijos atvejais gali sutrikti smegenų gebėjimas apdoroti regimą informaciją ir ją susieti su veiksmais. Dėl to net pažįstama aplinka staiga tampa mažiau aiški, o sprendimai prie vairo užtrunka ilgiau.

    Ne tik atmintis: keičiasi elgesys

    Kitas ankstyvas signalas, apie kurį kalbama vis dažniau, yra staigūs asmenybės ir elgesio pokyčiai. Žmogus gali tapti impulsyvesnis, prarasti susidomėjimą anksčiau mėgta veikla, dažniau elgtis netaktiškai, mažiau atsižvelgti į kitų jausmus.

    Tokie pokyčiai neretai klaidingai nurašomi amžiui, nuovargiui, stresui ar šeimos problemoms. Vis dėlto, jei elgesio pasikeitimai tampa nauja norma ir juos lydi orientacijos ar dėmesio sutrikimai, tai laikoma svarbia priežastimi pasitikrinti sveikatą.

    „Žmonės taip susitelkia į atminties praradimą, kad gali nepastebėti ženklo, kuris yra tiesiai prieš juos“, – sakė Dominikas Grenjeras.

    Ką daryti pastebėjus požymius?

    Gydytojai ragina neignoruoti nepaaiškinamų elgesio ar suvokimo pokyčių, ypač jei jie kartojasi. Pirmas žingsnis paprastai yra vizitas pas šeimos gydytoją, kuris įvertina simptomus, peržiūri vartojamus vaistus, gretutines ligas ir, jei reikia, nukreipia papildomiems tyrimams.

    Svarbu ir tai, kad panašius simptomus gali sukelti kitos būklės, pavyzdžiui, regėjimo problemos, vitamino B12 stoka, skydliaukės sutrikimai, depresija, miego apnėja ar šalutinis vaistų poveikis. Dėl to ankstyvas ištyrimas padeda ne tik laiku atpažinti demenciją, bet ir atmesti koreguojamas priežastis.

    Kalbant apie saugumą kelyje, specialistai pabrėžia, kad atsiradus dažnesnėms klaidoms, pasimetimui ar artimųjų pastebėtam neįprastam vairavimui, verta atvirai aptarti situaciją šeimoje ir su gydytoju. Ankstyva reakcija gali padėti išvengti eismo įvykių ir laiku gauti reikalingą pagalbą.

  • 4 kelionių klaidos, kurios slapta dehidratuoja: ne tik karštis, bet ir kava bei laukimas

    Keliaujant dehidratacija dažnai siejama vien su karščiu, tačiau skysčių trūkumas gali užklupti ir lėktuve, automobilyje ar autobuse. Priežastys neretai būna kasdienės: sąmoningai mažiau geriama, kad nereikėtų sustoti, o troškulys ignoruojamas iki paskutinės minutės.

    Specialistai pabrėžia, kad net lengva dehidratacija gali pasireikšti galvos skausmu, nuovargiu, svaigimu ir prastesne koncentracija. Kelionėse tai ypač pavojinga vairuojant ar planuojant aktyvias veiklas, kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Vandens vengiama dėl tualeto

    Viena dažniausių klaidų kelionėje yra mažiau gerti vien tam, kad rečiau reikėtų naudotis tualetu. Taip elgiamasi per ilgus skrydžius, keliones autobusu ar automobiliu, ypač kai sustojimai atrodo nepatogūs.

    Ilgainiui toks įprotis gali didinti galvos skausmo, vangumo ir šlapimo takų infekcijų riziką. Geriausia gerti reguliariai nedideliais kiekiais ir tualetu naudotis tada, kai reikia, o maršrute iš anksto numatyti sustojimus.

    Troškulys nėra patikimas signalas

    Kita klaida yra laukti, kol pajusite troškulį. Troškulys dažnai reiškia, kad organizmas jau pradėjo taupyti vandenį, todėl kelionėje verta gerti profilaktiškai, o ne bandyti greitai atsigriebti iškart išgėrus daug.

    Staiga išgertas didelis vandens kiekis ne visada padeda, nes organizmas gali suaktyvinti skysčių šalinimą. Be to, per didelis vandens kiekis be elektrolitų kai kuriais atvejais gali sutrikdyti druskų pusiausvyrą, todėl svarbus saikas ir tolygumas.

    Per daug kofeino ir ignoruojami simptomai

    Keliaujant dažnai padaugėja kavos ar energinių gėrimų, nes reikia išlikti budriems. Saikingas kofeino kiekis daugumai žmonių nėra kritinė problema, tačiau didesnės dozės gali skatinti nerimą, širdies plakimą ir dažnesnį šlapinimąsi, o tai apsunkina hidrataciją.

    Dar pavojingiau ignoruoti ankstyvus ženklus: galvos skausmą, svaigimą, suprastėjusią dėmesio koncentraciją ar nuotaikos pokyčius. Jei pasireiškia viduriavimas, karščiavimas ar vėmimas, skysčių netenkama greičiau, todėl delsti nebeverta.

    Praktiškai kelionėse padeda paprasti sprendimai: turėti daugkartinę gertuvę ir gurkšnoti dažniau, o ne retai ir daug. Ilgoms kelionėms verta nusistatyti priminimus telefone ir rinktis vandeningus užkandžius, pavyzdžiui, agurkus, apelsinus ar uogas.

    Jei daug prakaituojate ar keliaujate karštu oru, gali praversti elektrolitų turintys gėrimai ar maistas, padedantis atkurti mineralų pusiausvyrą. Svarbiausia pradėti kelionę jau pakankamai hidratuotam ir nuosekliai papildyti skysčius visos dienos metu.

  • Nėščiosios be diržų? Ekspertai įspėja: tai pavojingiausias mitas, kurį kartoja daugelis

    Nėščiosios be diržų? Ekspertai įspėja: tai pavojingiausias mitas, kurį kartoja daugelis

    Kai kuriose Europos šalyse nėščiosios aiškiai atleidžiamos nuo pareigos segėti saugos diržą, todėl dalis būsimų mamų sąmoningai jo nenaudoja. Tačiau eismo įvykių analizės ir medicininiai tyrimai rodo priešingai: didžiausią riziką motinai ir vaisiui kelia būtent neprisegtas diržas.

    Susidūrimo metu kūną veikia staigus lėtėjimas, o neprisegta keleivė ar vairuotoja smarkiai metama į vairą ar prietaisų skydą. Oro pagalvė viena pati nėra išeitis, nes ji sukurta veikti kartu su diržu ir ne visada išsiskleidžia mažesnio greičio smūgiuose.

    Bandymuose su nėščiosios anatomiją imituojančiais manekenais nustatyta, kad pavojingos apkrovos gali atsirasti ir esant palyginti nedideliam greičiui. Net kai oro pagalvė išsiskleidžia, neprisegtas kūnas gali nuslysti ir patirti smūgį apatinėje zonoje, o tai padidina rimtų sužalojimų tikimybę.

    Kaip diržą segėti teisingai

    Vien prisisegti neužtenka, nes klaidos daromos dažnai: tyrimai rodo, kad taisyklingai diržą užsisega tik maždaug kas ketvirta nėščioji. Netinkamai per pilvą einanti juosta gali padidinti sužalojimų riziką.

    Apatinė diržo dalis turi eiti po pilvu ir remtis į klubakaulius, o ne spausti pilvą. Viršutinė dalis vedama per petį ir tarp krūtų, aplenkiant pilvo vidurį; diržas turi priglusti, būti neįsisukęs, o tvirtinimo taškas sureguliuotas taip, kad juosta nekliudytų kaklo.

    Pavojus slypi ir prieduose

    Internetu platinami diržo adapteriai ar specialios pagalvėlės neretai reklamuojami kaip saugesni vaisiui. Vis dėlto susidūrimo bandymai rodo, kad tokie priedai gali ne pagerinti, o pabloginti apsaugą ir padidinti sužalojimų riziką.

    Ne mažiau svarbi ir sėdėsena: atlošą rekomenduojama laikyti kuo statesnį, o sėdynę atstumti atgal tiek, kad būtų patogu valdyti automobilį. Tarp pilvo ir vairo vertėtų išlaikyti kuo didesnį atstumą, o priekyje sėdinčiai keleivei ta pati logika galioja prietaisų skydui.

    Kelionės nėštumo metu: ką dar verta žinoti

    Pažengus nėštumui specialistai pataria, jei įmanoma, vengti ilgų kelionių, o jei jų išvengti nepavyksta, daryti reguliarias pertraukas bent kas dvi valandas. Trumpas pasivaikščiojimas sumažina nugaros apkrovą ir tinimo riziką, kuri nėštumo metu paprastai didėja.

    Taip pat rekomenduojama gerti pakankamai skysčių ir, esant poreikiui, naudoti tinkamai parinktas kompresines kojines, nes netinkamas dydis gali sukelti priešingą efektą. Vairuoti dažniausiai galima, jei savijauta gera, tačiau esant pykinimui, galvos svaigimui, silpnumui ar mieguistumui saugiau vairą patikėti kitam.

    Jei įvyksta incidentas kelyje, svarbu, kad nėščioji turėtų su savimi medicininius dokumentus, susijusius su nėštumu. Tai pagreitina medikų sprendimus ir padeda tiksliau įvertinti rizikas tiek motinai, tiek vaisiui.

  • Paslaptingi juodi taškeliai ant automobilio stiklo: štai kam jie skirti ir kodėl svarbūs

    Paslaptingi juodi taškeliai ant automobilio stiklo: štai kam jie skirti ir kodėl svarbūs

    Kas yra juodi taškeliai?

    Daugelis vairuotojų priekinio stiklo kraštuose pastebi platų juodą rėmelį ir į saloną „išsiliejančią“ smulkių taškelių juostą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik dizaino elementas, tačiau iš tiesų tai svarbi stiklo konstrukcijos dalis.

    Šis elementas vadinamas fritu: tai ant stiklo užnešamas ir aukštoje temperatūroje išdeginamas keraminis sluoksnis. Dėl gamybos technologijos jis tampa itin patvarus ir atsparus aplinkos poveikiui.

    Kodėl jis būtinas saugumui?

    Juodas rėmelis pirmiausia saugo klijus, kuriais priekinis stiklas priklijuojamas prie kėbulo. Šiuolaikiniuose automobiliuose stiklas dažnai nėra tvirtinamas mechaniniais laikikliais, o laikosi ant poliuretaninių klijų, kuriems kenkia saulės ultravioletiniai spinduliai.

    Keraminis juodas sluoksnis veikia kaip skydas, blokuojantis UV spinduliuotę ir lėtinantis klijų senėjimą. Tai padeda išvengti sandarumo praradimo, vandens patekimo į saloną ir rizikos, kad avarijos atveju stiklas bus prasčiau laikomas rėme.

    Ne mažiau svarbi ir estetinė pusė: juodas rėmelis paslepia klijų siūlę, kuri iš išorės atrodytų netvarkingai. Taip išlaikomas vientisas stiklo ir kėbulo vaizdas.

    Ką dar daro taškelių raštas?

    Taškelių juosta sukuria vizualiai švelnų perėjimą tarp nepermatomo juodo rėmelio ir skaidraus stiklo. Jei riba būtų staigi, akis fiksuotų ryškią liniją, kuri galėtų blaškyti dėmesį ir atrodyti neharmoningai.

    Kai kuriuose automobiliuose tankesni taškeliai matomi ir ties galinio vaizdo veidrodėliu. Ten jie gali veikti kaip papildomas šešėliavimas, padedantis sumažinti akinimą, kai saulė yra žemai ir į tą vietą nepasiekia įprasti skydeliai.

    Svarbu ir tai, kad šie elementai nėra lipdukai: keraminiai dažai įdeginami į stiklą ankstyvoje gamybos stadijoje. Todėl raštas atsparus temperatūrų kaitai, drėgmei ir įprastam mechaniniam poveikiui, o jį pažeisti kasdien naudojant yra labai sudėtinga.

    Pats priekinis stiklas taip pat nėra paprastas: dažniausiai jis laminuotas, sudarytas iš dviejų stiklo sluoksnių ir tarp jų esančios plėvelės. Smūgio ar avarijos atveju tokia konstrukcija padeda stiklui nesubyrėti į aštrias šukes, o likti „sukabintam“, taip mažinant sužalojimų riziką.