Tag: Vairavimo sauga

  • „Rivian“ kviečia dalį savininkų testuoti naują taškas į tašką asistuojamą vairavimą

    „Rivian“ kviečia dalį savininkų testuoti naują taškas į tašką asistuojamą vairavimą

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ pradėjo kviesti dalį savo automobilių savininkų į ankstyvos prieigos programą, kurioje bus bandoma nauja taškas į tašką asistuojamo vairavimo technologija.

    Kaip rašo „InsideEVs“, bendrovė jau anksčiau rinko norinčiųjų paraiškas, o dabar ėmėsi jas vertinti ir atrinktus dalyvius įsileisti į beta testavimą.

    Skirtingai nei kai kurių konkurentų sprendimuose, vien prenumeratos ar paprasto sutikimo mygtuko čia nepakaks – „Rivian“ yra nustačiusi aiškius atrankos kriterijus ir žada būti gana selektyvi.

    Programa aktuali ir potencialiems pirkėjams: gamintojas nurodo planuojantis ją sparčiai plėsti, o vėliau šias funkcijas ketina naudoti ir naujų automobilių bandomuosiuose važiavimuose.

    Kas gali patekti į ankstyvą prieigą

    Pirma sąlyga – vieta. Kol kas paraiškos priimamos tik iš Kalifornijos arba Floridos valstijų gyventojų, tačiau teigiama, kad vėliau geografija turėtų plėstis.

    Vis dėlto „Rivian“ pažymi, kad ir kitų valstijų savininkai gali išreikšti susidomėjimą – tai esą padės spręsti, kur programą plėsti toliau.

    Yra ir automobilio reikalavimai. Dalyvis turi vairuoti „Rivian R2“ elektrinį SUV arba R1 modelį, sukurtą ant „Gen 2“ platformos – „Gen 1“ savininkai šiuo metu į programą neįtraukiami.

    Be to, būtina mokama „Autonomy+“ prenumerata. Gamintojas taip pat vertins, kaip dažnai vairuotojas realiai naudoja jau turimas autonomijos funkcijas.

    Saugumo vertinimas ir dalyvių pareigos

    „Rivian“ nurodo tikrinsianti dalyvių saugaus vairavimo rodiklius. Jie vertinami pagal automobilyje fiksuojamus įvykius, pavyzdžiui, priekinio susidūrimo įspėjimus, faktinius susidūrimus ir kitus su sauga susijusius matavimus.

    Taip pat minima, kad gali būti peržiūrima ir vairavimo istorija – siekiant įsitikinti, jog joje nėra vairavimo išgėrus, neatsargaus vairavimo, pažymėjimo sustabdymo, rimtų pažeidimų ar avarijų, kuriose vairuotojas būtų pripažintas kaltu.

    Norint išlikti programoje, dalyviai turės kas savaitę naudoti taškas į tašką funkcijas, teikti grįžtamąjį ryšį apklausose, registruoti iškilusias problemas ir dalintis tam tikrais duomenimis pagal konfidencialumo susitarimą.

    Teigiama, kad toks susitarimas gali apimti ir vietos bei kamerų duomenis.

    Kada tikėtis daugiau detalių

    Kol kas konkretesnės informacijos apie pačias taškas į tašką funkcijas „Rivian“ atskleidžia nedaug. Vis dėlto bendrovė skelbia, kad gruodžio 9 dieną rengia DI ir autonomijos dieną, skirtą „Autonomy+“ temai.

    Savininkai, kurie atitinka keliamus kriterijus, norą dalyvauti gali registruoti per savo „Rivian“ paskyrą – vėliau bendrovė spręs, kas bus pakviestas į beta testavimą.

  • Ar ir jūs taip darote? Ši klaida su oro recirkuliacija rudenį akimirksniu užrasoja stiklus

    Ar ir jūs taip darote? Ši klaida su oro recirkuliacija rudenį akimirksniu užrasoja stiklus

    Rudenį ir žiemą daugelis vairuotojų, pamatę užrasojusį priekinį stiklą, instinktyviai jį perbraukia delnu ar rankove ir iškart pajuda. Tačiau toks skubėjimas pavojingas: matymo laukas lieka ribotas, o ant stiklo dažnai lieka riebus sluoksnis, kuris tamsoje dar labiau akina nuo žibintų ir kitų automobilių šviesų.

    Saugiausia prieš važiuojant nukreipti oro srautą į priekinį stiklą ir palaukti, kol matomumas visiškai atsistatys. Šiltesnis oras pakelia stiklo temperatūrą, o įjungtas oro kondicionavimas padeda iš oro pašalinti dalį drėgmės, todėl rasojimas mažėja greičiau.

    Kodėl salonas greitai prisipildo drėgmės?

    Net ir tvarkingai veikiantis pūtiklis nebus efektyvus, jei automobilio salone yra daug vandens. Drėgmę įnešame su šlapiais batais, striukėmis, skėčiais, o vanduo susigeria į kilimėlius ir dangą, vėliau šildant išgaruoja ir vėl nusėda ant šalto stiklo.

    Praktiškas sprendimas šaltuoju sezonu yra guminiai kilimėliai ir reguliarus jų išpylimas bei džiovinimas. Jei naudojate tekstilinius kilimėlius, permirkusius verta išimti ir išdžiovinti ne automobilyje, nes salone jie nuolat maitina rasojimą.

    Jeigu stiklas rasuoja nuolat, net kai viduje atrodo sausa, verta ieškoti pasislėpusio drėgmės šaltinio. Dažna priežastis yra lapais ar purvu užkimšti vandens nutekėjimai, dėl kurių lietaus vanduo gali patekti po danga, į bagažinės ertmes ar kauptis ties atsarginiu ratu.

    Recirkuliacija: patogu, bet ne visada

    Įjungus oro recirkuliaciją automobilis nustoja imti orą iš lauko ir cirkuliuoja tuo, kas jau yra salone. Tai praverčia važiuojant tuneliu ar paskui dūmijantį automobilį, nes į vidų patenka mažiau teršalų.

    Tačiau lietingą ar drėgną dieną recirkuliacija dažnai veikia priešingai, nei tikimasi. Drėgmė iš kvėpavimo, šlapių drabužių ir kilimėlių lieka viduje, o ventiliacija ją nuolat nešioja per stiklą, todėl rasojimas storėja ir grįžta vis greičiau.

    Šį reiškinį paaiškina fizika: šiltas oras gali išlaikyti daugiau vandens garų nei šaltas. Kai drėgnas saloninis oras atsitrenkia į atšalusį stiklą, jis staiga atvėsta ir nebegali išlaikyti visos drėgmės, todėl vanduo kondensuojasi lašeliais, o riba, kada tai prasideda, vadinama rasos tašku.

    Kaip greičiausiai atgaivinti matomumą?

    Jei stiklas užrasojo, veiksmingiausia išjungti recirkuliaciją, oro srautą nukreipti į priekinį stiklą ir padidinti ventiliatoriaus greitį. Kartu verta įjungti šildymą ir oro kondicionavimą, nes jis sausina orą ir padeda greičiau pašalinti drėgmę iš salono.

    Trumpas recirkuliacijos naudojimas gali pasiteisinti esant dideliam šalčiui, kai norisi greičiau sušildyti saloną, tačiau ją geriau netempti ilgai. Po kelių minučių verta grįžti prie lauko oro padavimo, kad salone nekauptųsi drėgmė ir nesuprastėtų matomumas.

    Naujesniuose automobiliuose dalį darbo atlieka automatinė klimato kontrolė, kuri pagal temperatūros ir drėgmės jutiklius gali pati keisti oro srauto kryptį, stiprumą ar lauko oro kiekį. Elektriniuose automobiliuose tai ypač aktualu, nes dažnas šalto lauko oro šildymas didina energijos sąnaudas, todėl sistema turi rasti balansą tarp nuvažiuojamo atstumo ir skaidrių stiklų.

    Dar vienas dažnai pamirštamas veiksnys yra salono filtras: jis pats oro nesausina, bet nuo jo būklės priklauso oro srauto stiprumas. Užsikimšus filtrui, net ir įjungus didelį ventiliatoriaus greitį iki stiklo keliauja silpnesnis oro srautas, todėl stiklas šyla ir džiūsta lėčiau, o rasojimas užsitęsia.

    Įspėjamieji ženklai paprastai būna paprasti: ventiliatorius ūžia, bet oro iš grotelių mažai, stiklai ilgai rasoja, o įjungus pūtimą juntamas užsistovėjęs kvapas. Tokiais atvejais verta patikrinti filtrą ir vėdinimo sistemą, nes prastas oro pralaidumas blogina ir kondicionavimo veiksmingumą.

    Jei ant stiklo atsiranda riebokas sluoksnis, o salone juntamas salstelėjęs kvapas, problema gali būti rimtesnė nei drėgmė nuo batų. Toks derinys kartais rodo galimą aušinimo skysčio nuotėkį per šildytuvo radiatorių, todėl vien pūtimo reguliavimas ar filtro keitimas gali nebepadėti ir reikalinga diagnostika.

  • Užrasoję automobilio veidrodėliai erzina kas rytą: viena gudrybė padeda iškart

    Užrasoję automobilio veidrodėliai erzina kas rytą: viena gudrybė padeda iškart

    Rudenį ir ankstyvą pavasarį pakanka vėsesnės nakties bei drėgno oro, kad ryte ant išorinių veidrodėlių susidarytų rasos lašeliai. Matomumas suprastėja per minutes, o nuvalius šluoste efektas dažnai būna trumpas, ypač po lietaus ar automobilio plovimo.

    Svarbu atskirti dvi situacijas: drėgmę ant veidrodėlių išorėje ir aprasojusius langus salone. Išorėje dažniausiai veikia rasa, kai stiklo paviršius atvėsta žemiau rasos taško, o salone drėgmę sukelia keleivių kvėpavimas, šlapi drabužiai, kilimėliai ir prastai išvėdintas oras.

    Viena populiariausių buities gudrybių – ant švaraus veidrodėlio stiklo labai plonai paskleisti lašelį indų ploviklio ir paviršių kruopščiai nupoliruoti, kol nelieka dryžių. Tokiu būdu paviršiaus aktyviosios medžiagos gali padėti vandeniui pasiskirstyti plona plėvele, o ne susidaryti į smulkius lašelius, kurie labiausiai sklaido šviesą.

    Vis dėlto tai nėra ilgalaikė apsauga ir ji nepašalina pačios kondensacijos priežasties, nes veidrodėlis nuo to netampa šiltesnis. Jei priemonės užtepsite per daug, stiklas gali pradėti teptis ir dar labiau akinti nuo kitų automobilių žibintų, todėl perteklį geriau nuplauti ir bandyti iš naujo plonesniu sluoksniu.

    Jei veidrodėliai turi specialią dangą ar gamintojas instrukcijoje nurodo konkrečias valymo taisykles, jų verta laikytis. Agresyvūs valikliai ar netinkamos priemonės gali pažeisti paviršių, o tada problemos su matomumu tik didės.

    Praktinis sprendimas, kuris dažnai veikia patikimiau nei buitiniai metodai, yra veidrodėlių šildymas. Daugelyje automobilių jis įjungiamas kartu su galinio stiklo šildymu, tad verta paieškoti mygtuko su stačiakampio stiklo ir banguotų linijų simboliu.

    Kituose modeliuose šildymas gali būti įjungiamas ratuku, skirtu veidrodėlių reguliavimui, šalia kairiojo ir dešiniojo veidrodėlio padėčių. Vien elektrinis veidrodėlių reguliavimas ar jų užsilenkimas dar nereiškia, kad šildymas įdiegtas – tai priklauso nuo komplektacijos ir metų.

    Jei šildymą įjungus vienas veidrodėlis nusivalo, o kitas lieka aprasojęs, tikėtina, kad problema yra šildymo elemento arba elektros maitinimo grandinėje. Tokiu atveju papildomos priemonės ant stiklo gedimo neišspręs, o saugiausia išeitis – diagnostika servise.

    Kai drėgmė kaupiasi salone, logika kita: reikia sausinti orą ir šildyti stiklą. Padeda oro srauto nukreipimas į priekinį stiklą, oro paėmimas iš lauko bei įjungta klimato kontrolė, nes ji efektyviai mažina drėgmę, jei tik leidžia temperatūra ir sistemos veikimas.

    Jei langai nuolat rasoja, verta patikrinti salono filtrą, ar nėra užsikimšusių ventiliacijos kanalų, taip pat ar kiliminė danga nėra šlapia. Užsitęsusi drėgmė kartais rodo vandens patekimą per sandarinimo vietas arba užsikimšusius kėbulo vandens nubėgimo kanalus, o vien drėgmės sugėriklis čia problemos neišspręs.

    Prieš pradedant važiuoti būtina atkurti matomumą per langus ir abiejuose veidrodėliuose. Jei ant stiklo jau susidarė šerkšnas, priemonės nuo rasojimo nepadės – tuomet reikalingas šildymas arba tinkamas atitirpinimas pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.

  • 2 sekundės gali išgelbėti nuo baudos: svarbi taisyklė, kurios daugelis nepaiso autostradoje

    2 sekundės gali išgelbėti nuo baudos: svarbi taisyklė, kurios daugelis nepaiso autostradoje

    Važiavimas per arti priekyje esančio automobilio, vadinamas važiavimu ant buferio, išlieka viena dažniausių rizikingų vairavimo klaidų tiek mieste, tiek užmiestyje. Tokia situacija ypač pavojinga, kai eismas intensyvus, o greičiai dideli, nes bet koks staigesnis stabdymas gali baigtis susidūrimu.

    Praktiškai vairuotojo reakcijos laikas dažnai siekia apie 1 sekundę, tačiau jis kinta priklausomai nuo nuovargio, dėmesio ir matomumo. Važiuojant 100 km per valandą per vieną sekundę nuvažiuojama beveik 28 metrai, dar net nepradėjus stabdyti, todėl kelių metrų tarpas realios saugos nesuteikia.

    Minimalus atstumas greitkeliuose

    Minimalų atstumą autostradose ir greitkeliuose teisės aktai sieja su greičiu: atstumas metrais turi būti ne mažesnis nei pusė tuo metu važiuojamo greičio kilometrais per valandą. Tai reiškia, kad važiuojant 140 km per valandą reikėtų laikytis bent 70 metrų, o važiuojant 100 km per valandą bent 50 metrų.

    Ši pareiga taikoma transporto priemonėms, važiuojančioms ta pačia eismo juosta. Išimtis numatoma lenkimo manevrui, kai „pusės greičio“ principas netaikomas, tačiau ir tada vairuotojas privalo elgtis taip, kad nekeltų pavojaus.

    2 sekundžių taisyklė, kurią lengva pritaikyti

    Nors praktikoje dažnai kalbama apie atstumą sekundėmis, teisės aktuose jis dažniausiai apibrėžiamas metrais. Vis dėlto 2 sekundžių taisyklė vairuotojams padeda paprastai įsivertinti saugų atstumą, ypač kai sunku „iš akies“ nustatyti metrus.

    Metodas paprastas: pasirinkite nejudantį objektą pakelėje, pavyzdžiui, kelio ženklą ar apšvietimo stulpą. Skaičiuokite nuo momento, kai priekyje važiuojantis automobilis pravažiuoja tą objektą, o jūsų automobilis tą pačią vietą turėtų pasiekti ne anksčiau nei po 2 sekundžių.

    Važiuojant 100 km per valandą 2 sekundės atitinka apie 56 metrus, todėl tokia atsarga paprastai net viršija minimalų reikalavimą greitkeliuose. Tačiau esant prastam matomumui, lietui, slidžiai dangai ar didesniam eismo tankiui 2 sekundžių gali nepakakti, todėl saugiau atstumą didinti iki 3, 4 ar net 5 sekundžių.

    Tuneliai ir baudos: ką verta žinoti

    Tuneliuose galioja papildomos taisyklės: sustojus dėl eismo sąlygų ar pagal taisykles būtina palikti bent 5 metrų tarpą iki priekyje esančios transporto priemonės. Ilgesniuose nei 500 metrų tuneliuose už gyvenviečių ribų taikomi ir didesni minimalūs atstumai, kurie gali skirtis priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos.

    Už minimalaus atstumo nesilaikymą greitkeliuose vairuotojams gali būti skiriama bauda, o taip pat taikomi baudos taškai. Kontrolė gali būti vykdoma specialiais matuokliais, įskaitant įrangą, leidžiančią fiksuoti atstumą tarp automobilių, tačiau kiekvienu atveju svarbios ir konkrečios matavimo bei situacijos aplinkybės.

    Susidūrus su priekyje važiavusiu automobiliu, atsakomybė dažniausiai tenka vairuotojui, važiavusiam iš galo, nes jis privalo pasirinkti tokį atstumą, kad spėtų sustabdyti. Vis dėlto eismo įvykio aplinkybės visuomet vertinamos individualiai, todėl saugiausia praktika paprasta: laikytis pakankamo tarpo ir vengti važiuoti prispaudus kitą vairuotoją.

  • Šis mygtukas automobilyje gali sutaupyti šimtus eurų: daugelis juo nesinaudoja

    Šis mygtukas automobilyje gali sutaupyti šimtus eurų: daugelis juo nesinaudoja

    Greičio ribotuvas, dar vadinamas limiteriu, daugelyje naujesnių automobilių leidžia nustatyti didžiausią greitį, kurio transporto priemonė neviršys net stipriau spaudžiant akceleratorių. Ši funkcija dažnai supainiojama su pastovaus greičio palaikymo sistema, tačiau jos paskirtis kitokia – ne palaikyti pasirinktą greitį, o užkirsti kelią netyčiniam jo viršijimui.

    Praktikoje tai reiškia ramesnį važiavimą mieste ar ruožuose, kur greičio ribojimai dažnai keičiasi, o vairuotojai linkę nejučia pagreitėti. Ribotuvas padeda rečiau „gaudyti“ spidometro rodyklę ir sumažina riziką viršyti leistiną greitį dėl išsiblaškymo.

    Kaip įjungti greičio ribotuvą

    Dažniausiai ribotuvas aktyvuojamas mygtuku ant vairo, kuris gali būti pažymėtas užrašu LIM arba spidometro piktograma. Įjungus režimą, leistinas greitis parenkamas mygtukais „plius“ ir „minus“, o nustatymas patvirtinamas komanda SET – priklausomai nuo automobilio, pavadinimai gali nežymiai skirtis.

    Įjungus funkciją, informacija paprastai rodoma prietaisų skydelyje: skaitmeniniuose ekranuose – kaip atskiras indikatorius, analoginiuose – gali būti pažymėta skalėje. Vairuotojui svarbu suprasti, kad ribotuvas neveikia kaip automatinis stabdymas – jis tik neleidžia automobiliui viršyti nustatyto greičio važiuojant įprastomis sąlygomis.

    Ką svarbu žinoti dėl saugumo

    Dalis automobilių turi galimybę ribotuvą laikinai „perlaužti“ avarinėje situacijoje. Tai gali būti staigus akceleratoriaus paspaudimas iki galo arba intensyvus stabdymas – sprendimas priklauso nuo gamintojo nustatymų, todėl prieš naudojimą verta pasitikrinti konkretaus modelio instrukcijoje.

    Ribotuvas taip pat nepakeičia vairuotojo pareigos pasirinkti saugų greitį pagal kelio ir oro sąlygas. Slidi danga, prastas matomumas ar tankus eismas gali reikalauti važiuoti lėčiau nei leidžia ženklai, o technologija tam netrukdo, bet ir nepriima sprendimo už vairuotoją.

    Kodėl tai gali padėti sutaupyti

    Greičio viršijimas Europoje išlieka viena dažniausių eismo taisyklių pažeidimų priežasčių, o baudos ir papildomos sankcijos daugelyje šalių pastaraisiais metais griežtėjo. Lietuvoje galutinė baudos suma priklauso nuo viršyto greičio, vietos ir kitų aplinkybių, o kai kuriais atvejais gresia ir teisės vairuoti atėmimas.

    Dėl to paprastas įprotis įjungti ribotuvą ten, kur greitis ribojamas griežtai, gali sumažinti riziką gauti baudą ir patirti papildomų išlaidų. Ypač tai aktualu tiems, kurie daug važinėja mieste, kur gausu kamerų ir dažnų greičio ribojimų pokyčių.

  • Android Auto pagaliau išspręs erzinančią bėdą: žadintuvą valdysite tiesiai automobilio ekrane

    Android Auto pagaliau išspręs erzinančią bėdą: žadintuvą valdysite tiesiai automobilio ekrane

    Android Auto skirta tam, kad vairuotojai galėtų saugiau valdyti pagrindines telefono funkcijas automobilio multimedijoje: skambučius, navigaciją ir muziką. Tačiau kai kurios kasdienės užduotys iki šiol vis dar pririštos prie telefono ekrano.

    Viena ryškiausių spragų ilgą laiką buvo žadintuvai. Jei važiuojant suveikdavo žadintuvas, daugeliu atvejų jį nutildyti ar sustabdyti reikėdavo paimti telefoną į rankas, o tai ne tik nepatogu, bet ir pavojinga.

    Dabar situacija gali pasikeisti. Programos kodo analizėje, atliekamoje su Android Auto 16.8.161804 versija, pastebėta požymių, kad žadintuvo langas ateityje gali atsirasti tiesiai automobilio ekrane.

    Numatoma, kad žadintuvas būtų rodomas kaip įprastas pranešimas su dviem aiškiais pasirinkimais: atidėti ir sustabdyti. Tokia logika atkartotų tai, ką vartotojai mato telefone, tik būtų pritaikyta didesniam automobilio ekranui ir valdymui vairuojant.

    Kol kas neaišku, kada funkcija bus įjungta visiems vartotojams, nes vien kodo užuominos dar nereiškia greito paleidimo. Vis dėlto tai rodo, kad „Google“ sprendžia praktinę problemą, kuri ypač aktuali žmonėms, naudojantiems kelis žadintuvus ar priminimus rytais.

    Šis pokytis pasirodo tuo metu, kai Android Auto apskritai intensyviai atnaujinama. Platformoje plečiamas balso asistavimo funkcionalumas, diegiami nauji sprendimai ryšio ir pranešimų srityje, o vartotojai vis dažniau tikisi, kad automobilio ekrane bus galima atlikti daugiau užduočių nepertraukiant dėmesio nuo kelio.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad bet kokios funkcijos, mažinančios poreikį liesti telefoną vairuojant, prisideda prie saugumo. Jei žadintuvo valdymas iš tiesų persikels į Android Auto sąsają, tai bus nedidelė, bet kasdienybėje labai juntama naujovė.