Rudenį ir ankstyvą pavasarį pakanka vėsesnės nakties bei drėgno oro, kad ryte ant išorinių veidrodėlių susidarytų rasos lašeliai. Matomumas suprastėja per minutes, o nuvalius šluoste efektas dažnai būna trumpas, ypač po lietaus ar automobilio plovimo.
Svarbu atskirti dvi situacijas: drėgmę ant veidrodėlių išorėje ir aprasojusius langus salone. Išorėje dažniausiai veikia rasa, kai stiklo paviršius atvėsta žemiau rasos taško, o salone drėgmę sukelia keleivių kvėpavimas, šlapi drabužiai, kilimėliai ir prastai išvėdintas oras.
Viena populiariausių buities gudrybių – ant švaraus veidrodėlio stiklo labai plonai paskleisti lašelį indų ploviklio ir paviršių kruopščiai nupoliruoti, kol nelieka dryžių. Tokiu būdu paviršiaus aktyviosios medžiagos gali padėti vandeniui pasiskirstyti plona plėvele, o ne susidaryti į smulkius lašelius, kurie labiausiai sklaido šviesą.
Vis dėlto tai nėra ilgalaikė apsauga ir ji nepašalina pačios kondensacijos priežasties, nes veidrodėlis nuo to netampa šiltesnis. Jei priemonės užtepsite per daug, stiklas gali pradėti teptis ir dar labiau akinti nuo kitų automobilių žibintų, todėl perteklį geriau nuplauti ir bandyti iš naujo plonesniu sluoksniu.
Jei veidrodėliai turi specialią dangą ar gamintojas instrukcijoje nurodo konkrečias valymo taisykles, jų verta laikytis. Agresyvūs valikliai ar netinkamos priemonės gali pažeisti paviršių, o tada problemos su matomumu tik didės.
Praktinis sprendimas, kuris dažnai veikia patikimiau nei buitiniai metodai, yra veidrodėlių šildymas. Daugelyje automobilių jis įjungiamas kartu su galinio stiklo šildymu, tad verta paieškoti mygtuko su stačiakampio stiklo ir banguotų linijų simboliu.
Kituose modeliuose šildymas gali būti įjungiamas ratuku, skirtu veidrodėlių reguliavimui, šalia kairiojo ir dešiniojo veidrodėlio padėčių. Vien elektrinis veidrodėlių reguliavimas ar jų užsilenkimas dar nereiškia, kad šildymas įdiegtas – tai priklauso nuo komplektacijos ir metų.
Jei šildymą įjungus vienas veidrodėlis nusivalo, o kitas lieka aprasojęs, tikėtina, kad problema yra šildymo elemento arba elektros maitinimo grandinėje. Tokiu atveju papildomos priemonės ant stiklo gedimo neišspręs, o saugiausia išeitis – diagnostika servise.
Kai drėgmė kaupiasi salone, logika kita: reikia sausinti orą ir šildyti stiklą. Padeda oro srauto nukreipimas į priekinį stiklą, oro paėmimas iš lauko bei įjungta klimato kontrolė, nes ji efektyviai mažina drėgmę, jei tik leidžia temperatūra ir sistemos veikimas.
Jei langai nuolat rasoja, verta patikrinti salono filtrą, ar nėra užsikimšusių ventiliacijos kanalų, taip pat ar kiliminė danga nėra šlapia. Užsitęsusi drėgmė kartais rodo vandens patekimą per sandarinimo vietas arba užsikimšusius kėbulo vandens nubėgimo kanalus, o vien drėgmės sugėriklis čia problemos neišspręs.
Prieš pradedant važiuoti būtina atkurti matomumą per langus ir abiejuose veidrodėliuose. Jei ant stiklo jau susidarė šerkšnas, priemonės nuo rasojimo nepadės – tuomet reikalingas šildymas arba tinkamas atitirpinimas pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.
Leave a Reply