Rudeniop ant pomidorų krūmų neretai lieka nemažai kietų, žalių vaisių, kurių nespėja „pagauti“ saulė ir šiluma. Kai naktys atšąla, o dienos trumpėja, nokimas lauke sulėtėja taip, kad dalį derliaus verta nuskinti ir sunokinti namuose.
Žali pomidorai gali sunokti ir po nuskynimo, jei jie jau pakankamai užaugę ir sveiki. Svarbiausia rinktis vaisius be įtrūkimų, puvinio žymių ar kitų pažeidimų, nes vienas gendantis pomidoras gali greitai sugadinti ir likusią dėžę.
Kodėl padeda obuolys?
Nokimą spartina etilenas, natūralios augalinės kilmės dujos, kurios veikia kaip brendimo hormonas. Subrendę obuoliai ir bananai etileno išskiria daugiau, todėl laikomi šalia pomidorų gali pagreitinti spalvos, kvapo, skonio ir tekstūros pokyčius.
Svarbu suprasti, kad obuolys pomidoro „nenudažo“ ir neperduoda jam medžiagų per prisilietimą. Esmė ta, kad nedidelėje uždaroje erdvėje etileno koncentracija būna didesnė, todėl pomidorai dažniau sunoksta greičiau ir tolygiau.
Kaip atlikti kartono triuką?
Prireiks paprastos popierinės kartoninės dėžės ir vieno sunokusio obuolio arba banano. Į dėžę sudėkite žalius pomidorus, įdėkite vaisių, dėžę uždenkite ir laikykite kambario temperatūroje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių.
Pomidorius verta sudėti taip, kad jie kuo mažiau spaustųsi tarpusavyje, nes suspaustos vietos greičiau minkštėja ir pradeda gesti. Plauti prieš dedant į dėžę nerekomenduojama, geriau juos apžiūrėti ir, jei reikia, lengvai nuvalyti sausu rankšluosčiu.
Ko nepamiršti, kad derlius nesugestų
Dėžės negalima palikti be priežiūros ilgam. Kas kelias dienas pomidorus reikėtų perrinkti, sunokusius išimti, o suminkštėjusius ar pradėjusius gesti nedelsiant atskirti, kad gedimas neplistų.
Kontrolės reikia ir obuoliui ar bananui: jei jis ima gesti, jį būtina pakeisti kitu. Toks paprastas įprotis padeda išsaugoti daugiau derliaus ir išvengti situacijos, kai per trumpą laiką sugenda visa dėžė.
