Tag: Vaistų kūrimas

  • Londone įsikūręs DI vaistų kūrimo startuolis „Boltz“ pritraukė 110 mln. dolerių

    Londone įsikūręs DI vaistų kūrimo startuolis „Boltz“ pritraukė 110 mln. dolerių

    London-based AI drug discovery startup Boltz has raised a $110m Series A funding round, less than a year after emerging out of stealth.

    Boltz is an AI research startup that develops AI models to speed up drug discovery.
    It was spun out of MIT in the US but is now located in London, employing 40 AI researchers in the capital’s King’s Cross district.

    Bessemer Venture Partners led the round, with existing investors including Andreessen Horowitz, Amplify Partners, Zetta Venture Partners and Obvious Ventures participating.

    New investors include Greycroft, F-Prime Capital, Hummingbird and Benchling, joining Nvidia, which also announced an investment earlier this year during Jensen Huang’s visit to the UK. It follows Boltz raising a $28m seed round at the start of the year.

    The startup builds software which helps pharmaceutical and biotech researchers design potential drugs and decide which candidates to test in labs.

    Its AI models can predict what protein and drug candidates look like when bound together, estimate how strongly they bind, and propose new molecules designed to bind to a target. It develops open-source AI models and other models through its own platform and API.

    At MIT, the co-founders released open-source AI models that matched the performance of closed-source models like DeepMind’s AlphaFold3.
    These models are now part of the default setting for early-stage drug discovery.

    Boltz has announced collaborations with Pfizer, GSK, Takeda and Bristol Myers Squibb.

    Revenue is generated through partnerships and providing access to its platform and models.

    It says it will use the funding to invest in compute and data, and expand its team.

    Boltz said: ‘We believe we are still just at the beginning of an exponential trajectory in model capabilities. Our upcoming models are already showing substantial improvements in the quality of the molecules they generate. Our long-term goal remains a world where a scientist can go from a therapeutic hypothesis to a human-ready molecule without leaving their computer. Reaching that goal will require further advances in the models and substantial investment in compute and data.”

  • Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ pritraukė 25 mln. JAV dolerių

    Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ pritraukė 25 mln. JAV dolerių

    Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ užsitikrino 25 mln. JAV dolerių dydžio „Series D“ investiciją, skirtą plėsti žmogaus ląstelių modelių pasiūlą ir didinti technologijos prieinamumą farmacijos, biotechnologijų ir mokslinių tyrimų organizacijoms.

    Kaip skelbiama bendrovės pranešime, šis finansavimo etapas įvyko po šių metų „Series C“ raundo, o prie investuotojų prisijungė ir esami rėmėjai, tarp jų „M&G Investments“ bei „Abcam“ įkūrėjas ir buvęs vadovas dr. Jonathanas Milneris.

    Vaistų kūrimo procesas keičiasi, o tyrėjams vis dažniau reikia eksperimentinių modelių, kurie patikimiau parodytų, kaip potencialus gydymas gali veikti žmogaus organizmą. Tradiciniai bandymai su gyvūnais ne visada tiksliai atspindi žmonių biologiją, todėl auga susidomėjimas žmogaus ląstelėmis paremtais alternatyviais modeliais.

    Tuo pat metu dirbtinis intelektas spartina potencialių vaistų kandidatų identifikavimą ir projektavimą, todėl didėja poreikis nuosekliems, atkartojamiems žmogaus ląstelių modeliams, leidžiantiems vertinti saugumą ir veiksmingumą.

    Kas yra „opti-ox“ ir ką ji sprendžia

    „bit.bio“ teigia šiuos poreikius siekianti atliepti per nuosavą „opti-ox“ platformą, kuri skirta apibrėžtų žmogaus ląstelių tipų gamybai nuosekliai ir dideliu mastu. Bendrovės tikslas – užtikrinti stabilesnę, standartizuotą ląstelių kokybę ir pasiūlą.

    Tokio tipo technologijos kuriamos ir dėl praktinių ribojimų, su kuriais susiduriama dirbant su donorinėmis ląstelėmis: skirtingų donorų biologiniai skirtumai gali lemti rezultatų variaciją, o ląstelių pasiūla ne visada būna pakankama didesniems tyrimų poreikiams.

    Daugiau nei 50 žmogaus ląstelių tipų

    Bendrovė nurodo, kad jos „ioCells“ portfelyje šiuo metu yra daugiau nei 50 žmogaus ląstelių tipų, įskaitant širdies, kepenų ir centrinės nervų sistemos modelius. Tokios ląstelės naudojamos ligų tyrimams, funkcinei genomikai, vaistų paieškai ir toksikologijai.

    „bit.bio“ vadovė dr. Emma Pepperell atkreipė dėmesį į tai, kad pramonė pasiekė lūžio tašką: viena vertus, DI keičia greitį, kuriuo gali būti atrandami nauji vaistai, kita vertus, auga poreikis alternatyvoms bandymams su gyvūnais.

    Jos teigimu, šiuos pokyčius jungia bendras vardiklis – dideli kiekiai nuoseklių žmogaus ląstelių modelių, kuriuos reikia gebėti tiekti mastu, tinkamu pramoniniams ir moksliniams poreikiams.

    Kam bus panaudotas naujas finansavimas

    Turėdama jau įdiegtą gamybos infrastruktūrą, „bit.bio“ planuoja naujas lėšas skirti žmogaus ląstelių tipų portfelio plėtrai ir platesniam modelių prieinamumui tyrėjams.

    Bendrovė taip pat akcentuoja siekį augančią paklausą paversti tolesniu komerciniu augimu, kartu prisidedant prie naujų vaistų kūrimo ir testavimo.

  • Šveicarijos „Atlas Bio“ pritraukė 11 mln. eurų: DI klinikinės simuliacijos gali mažinti II fazės nesėkmes

    Šveicarijos „Atlas Bio“ pritraukė 11 mln. eurų: DI klinikinės simuliacijos gali mažinti II fazės nesėkmes

    Šveicarijos technologijų ir biotechnologijų bendrovė „Atlas Bio“ išlindo iš vadinamojo „stealth“ režimo ir paskelbė pritraukusi apie 11 mln. eurų investicijų. Didžiausią dalį sudaro apie 8,8 mln. eurų siekiantis „Seed“ etapas, o papildomai įskaičiuotas ir anksčiau neviešintas apie 2,2 mln. eurų „pre-Seed“ finansavimas.

    Bendrovė kuria DI pagrįstą modelį, skirtą vadinamiesiems in silico klinikiniams tyrimams, kai vaistų kandidatai vertinami kompiuterinėse simuliacijose. Tikslas ambicingas: dar iki II fazės geriau prognozuoti vaisto veiksmingumą ir saugumą, taip mažinant riziką, laiką ir kainą.

    „Atlas Bio“ teigimu, jų modelis mokomas maždaug iš 2 mln. žmogaus audinių RNR rodmenų, kurie atspindi, kaip organizme įsijungia ir išsijungia genai. Remiantis tokiais molekuliniais signalais, sistema siekia imituoti, kaip skirtingi pacientų profiliai galėtų reaguoti į vaistą virtualioje kohortoje.

    Pramonėje II fazė dažnai laikoma brangiausiu ir rizikingiausiu lūžio tašku: ji gali kainuoti šimtus milijonų eurų ir trukti kelerius metus, o dalis programų šiame etape žlunga. „Atlas Bio“ pozicionuoja savo metodą kaip būdą greičiau atrinkti tinkamesnes indikacijas ir pacientų grupes, kad tikrosios klinikinės studijos būtų taiklesnės.

    II fazė: brangu, lėta, daug nesėkmių

    Įprastai II fazės tyrimai skirti patikrinti, ar vaistas veikia konkrečiai pasirinktai ligai ir ar jo naudos bei rizikų santykis pakankamai geras. Jei dizainas parenkamas netiksliai, o pacientų atranka nepakankamai tikslinė, didelė investicija gali baigtis nesėkme net ir tada, kai pati molekulė turi potencialo kitai indikacijai.

    „Atlas Bio“ teigia, kad jų simuliacijos gali sutrumpinti šį kelią iki maždaug 12 savaičių trukmės projekto. Virtualioje aplinkoje, pasak bendrovės, galima testuoti kelis gydymo scenarijus tam pačiam paciento profiliui, taip atliekant kontrfaktinę analizę, kuri realiuose tyrimuose dažnai neįmanoma dėl etikos ir praktinių apribojimų.

    Postūmis mažinti bandymus su gyvūnais

    Dar vienas bendrovės akcentas yra siekis mažinti priklausomybę nuo ikiklinikinių bandymų su gyvūnais, kai to galima išvengti. JAV 2022 metais priimtas FDA Modernization Act 2.0 pakeitė reguliacinę aplinką, panaikindamas ilgai galiojusį principą, kad prieš tyrimus su žmonėmis privalomi bandymai su gyvūnais, ir atverdamas kelią alternatyviems metodams, įskaitant pažangias kompiuterines simuliacijas.

    „Atlas Bio“ nurodo, kad jau dirba su vienu iš dešimties didžiausių pasaulio farmacijos rinkos žaidėjų ir derasi su kitomis tarptautinėmis bendrovėmis. Bendrovė taip pat mini atvejį, kai klientas iš Bazelio, pasitelkęs simuliacijų rezultatus, konkrečiame kūrimo procese atsisakė bandymų su gyvūnais ir perėjo prie tyrimų su žmonėmis.

    „Daug metų vaistų kūrimas rėmėsi dviem prielaidomis: kad pelės patikimai prognozuoja žmogų ir kad vienintelis būdas sužinoti, ar vaistas veikia, yra jį duoti tūkstančiams pacientų ir laukti“, – sakė „Atlas Bio“ vadovas ir vienas įkūrėjų Simonas Romanskis.

    „Žmogaus biologija tampa vis geriau „skaitoma“ DI metodais, ir tai keičia visos pramonės ekonomikos logiką“, – pridūrė jis.

    Įmonę 2024 metais įkūrė Simonas Romanskis ir Sebastianas Bayeris, o mokslinės strategijos krypčiai vadovauja Dominikas Hartlas. Pritrauktos lėšos bus skirtos mokslo ir komercinių komandų plėtrai, platformos validacijai ir naujų verslo klientų pritraukimui iki 2026 metų.

  • Lenkija – pasaulio klinikinių tyrimų elite: kas stabdo proveržį ir kodėl tai svarbu pacientams?

    Klinikiniai tyrimai Lenkijoje pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių sveikatos sistemos ir ekonomikos augimo variklių. Šalis 2024 metais buvo minima tarp lyderių pagal dalį pasaulinėje komercinių klinikinių tyrimų rinkoje, tačiau sektorius įspėja: be procedūrinių pokyčių pranašumas gali greitai išsisklaidyti.

    Inovatyvių farmacijos bendrovių darbdavių organizacijos „Infarma“ generalinis direktorius Michałas Byliniakas pabrėžė, kad dėl investicijų į naujų vaistų kūrimą Lenkija varžosi su kitomis Europos valstybėmis, taip pat su JAV ir Azijos regionu. Anot jo, investuotojams lemia ne tik mokslinis potencialas, bet ir teisės aktų stabilumas bei procedūrų greitis.

    Kodėl klinikiniai tyrimai svarbūs?

    Klinikiniai tyrimai nėra vien farmacijos verslo interesas. Pacientams tai dažnai reiškia ankstesnę prieigą prie naujausių gydymo metodų, ypač onkologijos, neurologijos ir retų ligų srityse, kai įprastos terapijos jau nepadeda arba yra riboto veiksmingumo.

    „Kai palyginame Lenkijos vietą klinikiniuose tyrimuose su jos ekonomikos dydžiu, matyti, kad čia esame gerokai aukščiau“, – sakė Michałas Byliniakas.

    Ekspertai pažymi, kad tokį rezultatą dažniausiai lemia keli veiksniai: didesnė pacientų populiacija, stipri medicinos specialistų bazė, tyrimams pasirengusių centrų tinklas ir sukaupta patirtis vykdant tarptautinius protokolus. Vis dėlto norint išlaikyti tempą būtina užtikrinti, kad leidimų išdavimas, etikos vertinimai ir sutarčių derinimai neužtruktų mėnesiais.

    Europa pralaimi investicijų lenktynes

    Farmacijos sektoriaus atstovai vis dažniau kalba apie bendrą Europos problemą: dalis klinikinių tyrimų biudžetų ir projektų keliasi į JAV bei Aziją. Priežastys dažniausiai siejamos su spartesniais sprendimų priėmimo procesais, aiškesnėmis taisyklėmis ir investicijoms palankesne aplinka.

    Naujo vaisto kelias nuo laboratorijos iki paciento paprastai trunka daugelį metų, o sąnaudos siekia milijardus eurų. Dėl to bendrovėms svarbus prognozuojamas reguliavimas, patikima intelektinės nuosavybės apsauga ir veiksmingos klinikinių tyrimų procedūros, leidžiančios greitai pradėti pacientų įtraukimą ir rinkti duomenis.

    Proveržiai keičia ligų prognozes

    Klinikiniai tyrimai tiesiogiai susiję su tuo, kaip keičiasi anksčiau mirtinomis laikytų ligų prognozės. Kaip pavyzdį sektoriaus atstovai dažnai mini ŽIV infekciją: nuo beveik neišvengiamos mirties nuosprendžio iki lėtinės ligos, leidžiančios gyventi artimą įprastai gyvenimo trukmei.

    „Dar vienas ryškus pavyzdys yra hepatitas C: šiandien modernūs vaistai daugeliu atvejų leidžia pasiekti, kad viruso kiekis organizme taptų neaptinkamas“, – sakė Michałas Byliniakas.

    Panašūs pokyčiai fiksuojami ir onkologijoje, kur vis plačiau taikomas taikinių terapijos ir imunoterapijos principas. Tyrimų kryptys apima ir sudėtingas sritis, tokias kaip Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė bei kitos neurologinės būklės, kuriose proveržio dar laukiama, bet klinikinių tyrimų skaičius nuosekliai auga.

    Pasak pašnekovo, dabar pasaulyje vyksta tūkstančiai klinikinių tyrimų, o jų tikslas yra ne tik rasti visiškai naujus vaistus, bet ir sukurti saugesnes, tiksliau veikiančias ar patogiau vartojamas terapijas. Dėl to šalims, kurios nori išlikti patrauklios investicijoms, svarbiausia tampa ne deklaracijos, o praktiniai sprendimai, leidžiantys tyrimus pradėti greitai ir skaidriai.

  • Paryžiaus startuolis „Rivercell“ išėjo iš šešėlio: 22 mln. eurų DI vaistų atradimui

    Paryžiuje įsikūręs biofarmacijos ir DI startuolis „Rivercell“ paskelbė išėjęs iš vadinamojo „stealth“ režimo ir užsitikrino 22 mln. eurų pradinę investiciją. Įmonė kuria nuosavą ląstelių reakcijų duomenų infrastruktūrą ir modelį, galintį prognozuoti, kaip žmogaus ląstelės reaguoja į gydymą.

    Investicijų raundui vadovavo fondas HV, prisidėjo HCVC, Alven ir Bpifrance Digital Venture. Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos duomenų generavimo platformos plėtrai, laboratorijos Paryžiuje didinimui ir DI virtualios ląstelės programos startui.

    „Ląstelės pasaulio modelis yra šimtmečio galimybė medicinoje. Trūkstama grandis yra duomenys: kaip ląstelės laikui bėgant ir gydymo metu keičiasi, matomos skirtingais kampais ir skirtinguose sluoksniuose, surenkamos mastu. Tokį duomenų variklį kurti Europoje yra strategiška“, – sakė „Rivercell“ bendraįkūrėjas ir vadovas Yann Fleureau.

    Tokio tipo projektai atspindi platesnę Europos kryptį: vaistų paieškoje vis daugiau dėmesio skiriama nuosavų biologinių duomenų kūrimui, automatizuotiems eksperimentams ir skaičiavimo modeliams, kurie sumažina brangių bandymų laboratorijose apimtį. Rinka juda link vadinamosios „pilno ciklo“ prieigos, kai duomenys, modeliai ir eksperimentinis patvirtinimas vystomi vienoje sistemoje.

    „Rivercell“ teigia kurianti platformą, kuri mastu generuoja intervencinius, laike išskaidytus ir kelių tipų vienos ląstelės duomenis. Tokie duomenys naudojami treniruoti įmonės kuriamam modeliui, skirtam prognozuoti ląstelės reakciją į vaistą ar genetinį pokytį skaitmeniniu būdu.

    Įmonės tikslas yra pagreitinti vaistų atradimo ciklą ir sumažinti priklausomybę nuo ilgai trunkančių fizinių bandymų, kai tai įmanoma pakeisti patikima simuliacija. Tai ypač aktualu farmacijos sektoriuje, kuriame tyrimai ir plėtra yra vienas brangiausių bei rizikingiausių etapų, o nesėkmių dalis klinikiniuose tyrimuose išlieka didelė.

    „DI jau perrašo tai, kaip suprantame gyvybės chemiją, nuo baltymų struktūrų iki molekulių dizaino. Kitas etapas yra prognozuoti, kaip elgiasi ląstelės, o tam reikia pilno ciklo prieigos, kuri sujungia naują platformą, automatizuotas laboratorijas ir pasaulio modelius“, – sakė HV atstovas Maxi Pethö-Schramm.

    „Rivercell“ įkurta 2026 metais. Bendrovė pabrėžia, kad jos kuriama DI virtualios ląstelės koncepcija skirta greičiau patikrinti hipotezes ir kryptingiau planuoti fizinius eksperimentus, o ne visiškai pakeisti laboratorinius tyrimus.

    Startuoliui vadovaujantis Yann Fleureau anksčiau bendraįkūrė DI diagnostikos bendrovę „Cardiologs“, kuri 2021 metais buvo įsigyta „Philips“. Kitas bendraįkūrėjas, duomenų mokslininkas Eric Durand, dirbo onkologijos duomenų mokslo vadovu „Novartis“ ir buvo vyriausiasis duomenų mokslininkas „Owkin“.

    „DI virtualios ląstelės pakeis tai, kaip suprantame ir formuojame biologiją. „Rivercell“ ambicija sujungti didelio masto poveikio eksperimentus su DI simuliacija yra priežastis, kodėl džiaugiuosi prisijungusi prie jos mokslinės patariamosios tarybos“, – sakė EPFL docentė dr. Charlotte Bunne.

  • DI medicina žada lūžį: kurią ligą žmonija pirmą įveiks – vėžį, maliariją ar diabetą?

    Dirbtinis intelektas vis sparčiau keičia mediciną: padeda gydytojams tvarkyti dokumentus, tikslina diagnostiką ir greitina naujų vaistų kūrimą. DI modeliai geba apdoroti milžiniškus biologinių duomenų kiekius ir prognozuoti, kaip sąveikaus molekulės, todėl kelias nuo idėjos iki kandidato vaistui trumpėja.

    Vis dėlto klausimas, kuri liga galėtų tapti pirmąja, kurią žmonija realiai įveiks pasitelkusi DI, kol kas lieka atviras. Dažniausiai minimi trys scenarijai: ypač agresyvus vėžys, užkrečiamoji liga ir autoimuninė būklė, kuriai prireiktų proveržio ląstelių terapijose.

    Vienas dažnai aptariamų kandidatų – kasos vėžys, nes didžiausia problema čia yra vėlyvas nustatymas ir ribotos gydymo galimybės. DI jau taikomas vaizdų analizei, kad būtų tiksliau atpažįstami ankstyvi pakitimai radiologiniuose tyrimuose, o taip pat kuriami rizikos vertinimo modeliai, sujungiantys laboratorinius ir klinikinius duomenis.

    Šiam scenarijui svarbus ir vaistų kūrimo pagreitis, nes DI įrankiai leidžia greičiau atrinkti perspektyvias molekules ir taikinius. Kartu su tikslesne atranka, kam ir kada reikalingi specifiniai tyrimai, tai gali reikšmingai didinti ankstyvų stadijų aptikimo dalį, kuri kasos vėžio atveju lemia išgyvenamumą.

    Kita kryptis – maliarija, nes tai infekcija su aiškiu sukėlėju, o prevencija ir kontrolė remiasi keliomis grandimis: diagnostika, gydymu, vakcinomis ir pernešėjų kontrole. DI gali padėti modeliuoti protrūkius, tikslinti rizikos žemėlapius, optimizuoti išteklių paskirstymą ir greičiau identifikuoti vaistams atsparių parazito atmainų plitimą.

    Maliarijos atveju DI nauda ypač didelė ten, kur sprendimus reikia priimti greitai ir remiantis nepilnais duomenimis. Vis dėlto net ir geriausi algoritmai nepakeis praktinių sąlygų: sveikatos sistemos pajėgumų, vakcinų aprėpties, diagnostikos prieinamumo ir nuoseklių prevencijos programų.

    Trečias scenarijus – 1 tipo cukrinis diabetas, kuriame esminė problema yra autoimuninė reakcija, sunaikinanti insuliną gaminančias beta ląsteles. DI čia siejamas su pažangesniais ląstelių terapijos sprendimais, biomaterialais ir individualizuotu gydymu, kai nuo nuolatinės insulino terapijos pereinama prie funkcionaliai atkurtos insulino gamybos.

    Tokie lūkesčiai remiasi tendencija, kad DI vis plačiau naudojamas kuriant ir optimizuojant biologines terapijas, ieškant naujų molekulinių taikinių ir tikslinant pacientų atranką klinikiniams tyrimams. Tačiau „visiškas įveikimas“ čia reikštų ne vien technologinį sprendimą, bet ir ilgalaikį saugumą, prieinamą kainą bei reguliacinį aiškumą.

    Praktikoje tikėtina, kad pirmasis didysis proveržis bus ne vienos technologijos pergalė, o kelių krypčių sintezė. DI stipriausias tada, kai sujungiamas su genetika, biotechnologijomis, naujais vaistais, patikimesniais tyrimais ir aiškiais klinikiniais protokolais, o tai ypač svarbu norint realių rezultatų, o ne vien ambicingų prognozių.

  • Amazonė slepia šimtus mlrd. eurų vertės vaistų užuomazgas: kirtimai naikina tai, ko ieško farmacijos milžinės

    Amazonė slepia šimtus mlrd. eurų vertės vaistų užuomazgas: kirtimai naikina tai, ko ieško farmacijos milžinės

    Tropiniai miškai, ypač Amazonė, gali slėpti dar neatrastų augalinių junginių, kurie ateityje taptų naujų vaistų pagrindu. Organizacijos Zero Carbon Analytics vertinimu, vien farmacijos pramonės požiūriu potenciali tokių atradimų komercinė vertė gali siekti šimtus milijardų eurų.

    Skaičiavimuose pabrėžiama, kad bendras intervalas platus, nes dalis prielaidų remiasi neištirta biologine įvairove ir tuo, kiek sėkmingai mokslas geba paversti junginius vaistais. Vis dėlto Amazonė, kuriai priskiriama apie 30 proc. šio potencialo, išskiriama kaip vienas svarbiausių pasaulio bioišteklių regionų.

    Kodėl gamta svarbi vaistams

    Natūralios kilmės medžiagos šiuolaikinėje medicinoje išlieka kritiškai svarbios, ypač kuriant priešvėžinius preparatus ir antibiotikus. Ekspertų apžvalgos rodo, kad reikšminga dalis priešvėžinių vaistų istorijoje buvo tiesiogiai susiję su natūraliais produktais arba sukurti remiantis gamtoje randamomis molekulėmis.

    Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad didžioji dalis augalų gaminamų cheminių junginių iki šiol nėra nuodugniai ištirti. Tai reiškia, kad prarandant rūšis prarandama ir galimybė apskritai sužinoti, ar jos galėjo pasiūlyti proveržį gydyme.

    Kirtimai naikina būsimus atradimus

    Didžiausia problema ta, kad miškų naikinimas vyksta greičiau, nei spėjama inventorizuoti rūšis ir tirti jų savybes. Zero Carbon Analytics analizė teigia, kad nuo 2001 metų dėl tropinių miškų kirtimų galėjo būti prarasta dešimčių milijardų eurų potenciali komercinė vertė, susijusi su būsimais vaistais.

    Amazonėje rizika laikoma ypač didele dėl endeminių rūšių, kurios neaptinkamos niekur kitur pasaulyje. Jei tokia rūšis išnyksta, kartu išnyksta ir visa jos biocheminė įvairovė, kuri galėjo tapti naujos terapijos atspirties tašku.

    Ne tik pinigai, bet ir visuomenės nauda

    Analizė atskiria komercinę vertę nuo vadinamosios socialinės vertės, kuri apima visuomenės sveikatos naudą, pavyzdžiui, išgelbėtas gyvybes ar sumažėjusias gydymo išlaidas. Skaičiuojama, kad tropiniuose miškuose slypintys dar neatrasti vaistai teoriškai galėtų turėti trilijonais eurų matuojamą socialinę vertę.

    Autoriai pabrėžia ir kitą svarbų aspektą: vietos bendruomenės Amazonėje šimtmečius naudojo augalus gydymo praktikoje ir sukaupė žinių, kurios gali padėti moksliniams tyrimams. Todėl vis dažniau akcentuojama, kad bioprospekcija turi vykti laikantis sąžiningo naudos pasidalijimo principų ir gerbiant čiabuvių teises.

    Amazonės atvejis vis aiškiau parodo paradoksą: kuo sparčiau nyksta miškas, tuo greičiau prarandami potencialūs medicinos atradimai, net jei apie jų egzistavimą dar nespėta sužinoti. Mokslininkai ir aplinkosaugos organizacijos pabrėžia, kad miškų apsauga šiuo atveju tampa ne tik klimato, bet ir visuomenės sveikatos klausimu.

  • „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų: DI vaistams kurti remia Nvidia ir Anthropic

    „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų: DI vaistams kurti remia Nvidia ir Anthropic

    Jungtinės Karalystės gyvybės mokslų startuolis „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų C serijos investiciją. Prie finansavimo raundo prisijungė „Nvidia“ ir naujas investuotojas „Anthropic“, o sandoris išsiskiria kaip vienas stambesnių tokios stadijos biotechnologijų rinkoje.

    Londone įkurta bendrovė kuria dirbtinio intelekto sprendimus, kurie, pasitelkdami biologinės įvairovės ir genomikos duomenis, turėtų pagreitinti naujų vaistų kūrimą. Įmonė orientuojasi į onkologinių, autoimuninių ir kitų sudėtingų ligų gydymo kryptis, kuriose didelę reikšmę turi tikslus biologinių taikinių parinkimas ir molekulių dizainas.

    Finansavimo raundui vadovavo S32, Kalifornijos rizikos kapitalo fondas, įkurtas Billo Mariso, anksčiau vadovavusio „Google“ patronuojamos grupės „Alphabet“ investiciniam padaliniui GV. Į raundą taip pat investavo „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys NVentures bei „Anthropic“ „Anthology Fund“, kurį „Anthropic“ vykdo kartu su rizikos kapitalo bendrove „Menlo Ventures“.

    Tarp kitų investuotojų minimi „Catalio“, NATO Innovation Fund, „Rockefeller“, European Tech Collective ir Jungtinės Karalystės vyriausybės Sovereign AI Fund. Bendrovė skelbia, kad tai leis spartinti naujos kartos jos modelių mokymą ir plėsti DI suprojektuotų terapijų kūrimo programą, artinant ją prie klinikinės plėtros etapų.

    „Basecamp Research“ teigia kurianti biologinius pagrindinius modelius, vadinamus „Eden“, kurie taikomi terapiniam dizainui. Viena prioritetinių krypčių yra in vivo ląstelių terapija, kai paciento ląstelės perprogramuojamos organizme, o ne laboratorijoje, taip siekiant paprastesnio pritaikymo ir mažesnių kaštų.

    Bendrovės vertinimu, šiuo metu dalį ląstelių terapijų riboja ne tik jų „krovinio“ sudėtingumas, bet ir brangus gamybos procesas, kai vienam pacientui išlaidos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Įmonė tikisi, kad DI sugebėjimas projektuoti ilgas ir sudėtingas DNR sekas, derinamas su specializuotais fermentais, galinčiais tiksliai pristatyti genetinę informaciją, padės kurti labiau pritaikomas ir lengviau administruojamas terapijas.

    Startuolį 2019 metais įkūrė gydytojai Glenas Gowersas ir Oliveris Vince’as. Bendrovė pabrėžia, kad jos modeliai mokomi naudojant didelės apimties nuosavą genomikos duomenų rinkinį, surinktą per partnerystes daugiau nei 30 šalių, o naujas kapitalas turėtų sustiprinti tiek duomenų, tiek skaičiavimo infrastruktūros pajėgumus.

    „Tikime, kad medicinos ateitis yra kūno perprogramavimas, kad jis pats galėtų save taisyti“, – sakė Glenas Gowersas.

    „Glenas ir Oliveris susipažino studijuodami Oksforde ir, užuot pasirinkę akivaizdų kelią, į Arktį nusigabeno nešiojamą laboratoriją ir atliko tai, ko niekas anksčiau nebuvo padaręs: DNR sekoskaitą visiškai neprisijungus prie tinklų“, – sakė Sovereign AI atstovė Joséphine Kant.

    Pastaraisiais metais DI taikymas vaistų kūrime tapo viena aktyviausių biotechnologijų investicijų temų, tačiau investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus kelio nuo modelių demonstracijų iki realių ikiklinikinių ir klinikinių rezultatų. „Basecamp Research“ teigimu, papildomas finansavimas gautas po daug žadančių ikiklinikinių rezultatų keliose ligų srityse, o kuriamas terapijų portfelis juda klinikinės plėtros link.

  • Londono „Big Picture Bio“ gavo 2,55 mln. eurų: DI padės kurti vėžio vaistų derinius

    Londono „Big Picture Bio“ gavo 2,55 mln. eurų: DI padės kurti vėžio vaistų derinius

    Londone įsikūręs biotechnologijų startuolis „Big Picture Bio“ paskelbė baigęs „slapto režimo“ etapą ir pritraukęs 2,55 mln. eurų finansavimą. Įmonė kuria dirbtinio intelekto pagrindu modeliuojamas kombinuotas terapijas vėžiui ir kitoms sudėtingoms ligoms.

    Pasak bendrovės, pinigai bus skirti pirmuosius kompiuteriniu būdu atrinktus vaistų derinius perkelti į laboratorinius tyrimus, kur bus tikrinamas jų veiksmingumas. Tokia kryptis atspindi platesnę farmacijos sektoriaus tendenciją mažinti brangų bandymų ir klaidų ciklą ankstyvose vaistų kūrimo stadijose.

    Finansavimą sudaro apie 1,75 mln. eurų ikisėklinė investicija, kurią bendrai vedė fondai „Kadmos Capital“ ir „Exceptional Ventures“. Taip pat skirta apie 815 000 eurų nedilucinio finansavimo per „Innovate UK“ programą „Investor Partnerships“, o prie raundo prisidėjo „Gloucester Ventures“ ir privatus investuotojas John White.

    Startuolį įkūrė vadovė dr. Kerstin Papenfuss ir technologijų vadovas dr. Mark Hammond. Abu jie anksčiau dirbo „Deep Science Ventures“, kur užsiėmė terapijų ir su vaistų kūrimu susijusių technologijų projektų vystymu.

    „Big Picture Bio“ teigia sukūrę generatyvinį vadinamąjį pasaulio modelį, kuris simuliuoja naviko, imuninių ląstelių ir aplinkinių audinių sąveikas. Tikslas yra ne tik parinkti, kurie vaistai galėtų veikti kartu, bet ir nustatyti jų skyrimo seką, kad būtų galima kuo ilgiau atitolinti atsparumo gydymui atsiradimą.

    Įmonė pabrėžia, kad tradiciniai laboratoriniai atrankos metodai greitai atsiremia į mastelio ribas, kai kalbama apie derinių skaičių. Pavyzdžiui, vien 100 vaistų ir 100 dozių porinių kombinacijų pilnas ištyrimas, bendrovės skaičiavimu, pareikalautų maždaug 50 mln. atskirų eksperimentų.

    „Vėžys nėra viena liga, kurią lemia vienas taikinys, tačiau vaistus vis dar kuriame tarsi taip būtų. Deriniai yra kelias į pergalę, bet kai jų teoriškai galima sudaryti daugiau nei 900 mlrd., jokia laboratorija negali jų visų išbandyti“, – sakė „Big Picture Bio“ vadovė ir bendraįkūrėja dr. Kerstin Papenfuss.

    „Būtent tam ir kūrėme „Big Picture Bio“: modeliuoti ligą kaip dinamišką sistemą ir pagal tai projektuoti derinius, kurie labiausiai tikėtina veiks pacientams, o ne tik tuos, kuriuos patogiausia išbandyti. Šis finansavimas leis pirmuosius mūsų sukurtus derinius perkelti iš modelio į laboratoriją“, – pridūrė ji.

    Įmonės teigimu, jos prognozavimo metodas jau buvo tikrintas su realiais klinikiniais duomenimis. „Big Picture Bio“ taip pat nurodo pateikusi 14 prognozių prieš 2026 metais vykusią ASCO onkologijos konferenciją ir teigia, kad 12 jų pasitvirtino.

    Investuotojai akcentuoja, kad didžiausia vertė slypi ne vien naujų molekulių paieškoje, o gebėjime patikimiau numatyti, kaip elgsis sudėtingi klinikiniai tyrimai. Tai ypač aktualu onkologijoje, kur derinant vaistus svarbu suderinti veiksmingumą, toksikologiją ir paciento imuninės sistemos reakcijas.

    Startuoliui konsultuoja patyrusių farmacijos sektoriaus specialistų komanda, įskaitant kelių tarptautinių bendrovių onkologijos ir vaistų vertinimo ekspertus. Bendrovė planuoja pradėti nuo vėžio ir imuninės sistemos tarpininkaujamų ligų, o vėliau siekti kurti gydymo schemas neapsiribojant esamų vaistų permaišymu.

    Rinkoje, kur DI sprendimai vis dažniau naudojami taikinių identifikavimui, molekulių atrankai ir klinikinių tyrimų dizainui, „Big Picture Bio“ stato ant kombinacinės terapijos optimizavimo. Jei metodika pasiteisins „šlapiuose“ eksperimentuose ir vėliau klinikoje, tai galėtų reikšti greitesnį kelią iki tiksliau parinktų gydymo derinių ir mažesnę nesėkmių riziką brangiausioje vaistų kūrimo stadijoje.

  • „Anthropic“ slapta atidarė biologijos laboratoriją: DI „Claude“ priartins naujų vaistų proveržį

    „Anthropic“ slapta atidarė biologijos laboratoriją: DI „Claude“ priartins naujų vaistų proveržį

    Dirbtinio intelekto modelio „Claude“ kūrėja „Anthropic“ San Fransisko įlankos regione įkūrė vadinamąją šlapiąją biologijos laboratoriją, kurioje vykdomi realūs eksperimentai, o ne vien kompiuterinės simuliacijos. Bendrovė tikisi, kad DI ir automatizacija leis greičiau tikrinti hipotezes, kurti patikimesnius biologinius duomenų rinkinius ir spartinti darbą su sudėtingomis ligomis.

    Naujoji infrastruktūra sujungia vidinius tyrimus ir projektus su išoriniais partneriais, o ambicijos skamba drąsiai: siekiama paspartinti pažangą gyvybės moksluose kelis kartus. „Anthropic“ pabrėžia, kad laboratorija nėra skirta tiesiogiai kurti vaistus nuo nulio, tačiau turi padėti sukurti geresnius modelius ir procesus, kurie vėliau pritaikomi farmacijos bei biotechnologijų ekosistemoje.

    „Biologijoje galutinis išbandymas vis dar vyksta ir dar kurį laiką vyks tikroje laboratorijoje“, – sakė „Anthropic“ gyvybės mokslų vadovas Ericas Kauderer-Abramsas.

    Vienas svarbiausių laboratorijos akcentų – fizinė automatizacija, kai robotinės sistemos atlieka dalį rutininių procedūrų, o „Claude“ padeda planuoti, koordinuoti ir stebėti procesus. Tokia kryptis atliepia visame pasaulyje augančią laboratorijų automatizacijos tendenciją, kai siekiama mažinti žmogiškų klaidų riziką, didinti pakartojamumą ir greičiau generuoti palyginamus rezultatus.

    „Anthropic“ taip pat pristato atvirą standartą „Model Hardware Standard“, skirtą tam, kad DI galėtų aiškiau ir saugiau sąveikauti su laboratorine įranga. Praktikoje tai reiškia bandymą sukurti vienodesnes taisykles, kaip modeliai gauna užduotis, kaip jos verčiamos į veiksmus aparatuose ir kaip fiksuojami rezultatai, kad būtų paprasčiau integruoti skirtingus įrenginius.

    Šis žingsnis sutampa su rinkoje stiprėjančia DI ir biotechnologijų konvergencija, kai technologijų bendrovės ieško realaus pritaikymo už teksto ar vaizdų generavimo ribų. Daug dėmesio skiriama baltymų, nukleorūgščių ir sudėtingų biologinių sistemų analizei, o ypač toms sritims, kur didelės apimties duomenys ir automatizuoti bandymai gali sutrumpinti ciklą nuo idėjos iki patikrinamo eksperimento.

    Plėtra reikalauja ir specifinių kompetencijų, todėl „Anthropic“ samdo biochemijos, baltymų charakterizavimo, laboratorinių operacijų bei pirkimų specialistus. Tokios komandos svarbios tam, kad DI siūlomos kryptys būtų tikrinamos pagal griežtas laboratorines procedūras, o rezultatų kokybė atitiktų biotechnologijų standartus.

    Kartu išlieka jautrus saugumo klausimas: pažangūs modeliai gali būti panaudoti ne tik medicinai, bet ir žalingiems tikslams, todėl bendrovė akcentuoja žmogaus priežiūrą bei kontrolės mechanizmus. Pasak įmonės atstovų, automatizacija yra ankstyvoje stadijoje, o kritiniai sprendimai ir rizikų vertinimas turi likti tyrėjų rankose.

    Komercinis kontekstas taip pat įtemptas: farmacijos milžinai neretai baiminasi duomenų nutekėjimo, kai bendradarbiaujama su išoriniais DI tiekėjais. „Anthropic“ teigia diegianti griežtą partnerių duomenų izoliavimą ir siūlanti įrankius bei automatizacijos standartus didelėms biotechnologijų ir farmacijos organizacijoms, tačiau rinkoje pasitikėjimas dažnai užsitarnaujamas tik per laiką ir skaidrią praktiką.

    Strategiškai tai rodo, kad DI lenktynės persikelia į laboratorijas: vertė kuriama ne vien modelio gebėjimu atsakyti į klausimą, bet ir tuo, ar jis gali padėti patikimai suplanuoti eksperimentą, jį įvykdyti ir išmatuoti rezultatą. Jei „Anthropic“ pavyks sujungti DI, robotiką ir standartizuotą aparatūros valdymą, tai gali tapti reikšmingu postūmiu vaistų paieškos ir retų ligų tyrimų srityse, nors kelias iki klinikinių proveržių paprastai būna ilgas.