CP v2

Tag: Vaizdo stebėjimas

  • „Castorama“ kameros ir DI parduotuvėse? Klientų skundai įsiūbavo audrą – įmonė atsako

    „Castorama“ kameros ir DI parduotuvėse? Klientų skundai įsiūbavo audrą – įmonė atsako

    Lenkijoje veikiantis statybinių ir remonto prekių tinklas „Castorama“ pastarosiomis savaitėmis atsidūrė kritikos centre: dalis pirkėjų teigė buvę stabdomi darbuotojų ir klausiami, kodėl išėjo nieko nenusipirkę. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje tai greitai susieta su spėlionėmis apie kamerų naudojimą ir galimą DI taikymą.

    Viešojoje erdvėje skambėjo kaltinimai, kad kai kuriose parduotuvėse kameros esą fiksuoja pirkėjų srautus ir dalį žmonių, kurie išeina be prekių, o darbuotojai vėliau tokius klientus užkalbina. Tokia praktika pirkėjams pasirodė įkyri, o daliai darbuotojų, pasak publikacijų, kėlė diskomfortą ir įtampą.

    Įmonė neigia DI sekimą

    Reaguodama į kilusį triukšmą „Castorama“ išplatino paaiškinimą, kuriame atmetė teiginius apie DI naudojimą klientų elgsenai ar konkretiems asmenims sekti. Bendrovė tikina, kad nenaudoja sistemų, kurios identifikuotų žmones ar vertintų jų individualius veiksmus parduotuvėje.

    „Nenaudojame DI ir jokių sistemų konkretiems asmenims sekti“, – teigiama bendrovės pozicijoje.

    Pasak „Castorama“, parduotuvėse veikia tik paprasti įėjimų srauto skaičiavimo sprendimai, kurie leidžia suprasti, kada būna didžiausias pirkėjų judėjimas. Bendrovė pabrėžia, kad nerenka duomenų apie tai, kiek laiko konkretus žmogus praleidžia tam tikroje vietoje, ir nekuria intensyvaus judėjimo žemėlapių, vadinamųjų heat map.

    Ar darbuotojai spaudžiami dėl pirkimų?

    Kita kritikos kryptis buvo susijusi su įtarimais, kad darbuotojai gali būti vertinami pagal tai, ar klientas apsilankymą užbaigė pirkiniu. Įmonė tai neigia ir teigia, kad nei darbo vertinimas, nei atlygis nėra siejami su tokiu rodikliu.

    „Darbuotojų atlyginimai nėra priklausomi nuo to, ar klientas apsilankymą baigė pirkiniu“, – nurodė bendrovė.

    „Castorama“ aiškina, kad klientų srautų stebėjimas jai reikalingas pirmiausia darbo organizavimui: kai srautas didesnis, turi būti daugiau konsultantų ir kasų darbuotojų. Bendrovė tvirtina, jog tai įprasta mažmeninės prekybos praktika, padedanti planuoti pamainas ir užtikrinti aptarnavimo kokybę.

    Grafikai ir klientų apklausos

    Įmonė taip pat teigia, kad pamainos planuojamos pagal realius pirkėjų srautus ir galiojančius darbo teisės reikalavimus, o grafikai nėra sudaromi DI pagrindu. Pasak „Castorama“, mažmeninei prekybai įprasta, kad dalis darbuotojų dirba šeštadieniais, o už darbą tam tikromis dienomis taikomi priedai.

    Atskira tema tapo klientų atsiliepimų rinkimas. Bendrovė pabrėžia, kad grįžtamojo ryšio prašymas yra skirtas paslaugų kokybei gerinti, o ne klientų ar darbuotojų kontrolei.

    Diskusija dėl kamerų ir duomenų naudojimo parduotuvėse vyksta ne tik Lenkijoje: Europoje vis garsiau keliami privatumo, proporcingumo ir skaidrumo klausimai, ypač kai technologijos siejamos su automatizuotu vertinimu. Dėl to prekybos tinklams vis dažniau tenka viešai paaiškinti, kokie duomenys renkami, kokiu tikslu ir ar nėra naudojami sprendimai, galintys daryti poveikį darbuotojų vertinimui ar klientų patirčiai.

  • Bandė išsireikalauti grąžinimą už picą: DI iš „nuotraukos“ ištrynė saliamį, bet išdavė detalės

    Bandė išsireikalauti grąžinimą už picą: DI iš „nuotraukos“ ištrynė saliamį, bet išdavė detalės

    Lenkijoje nuskambėjo neįprasta istorija apie bandymą apgauti maisto pristatymo platformą ir restoraną. Klientė, užsisakiusi dvi picas su saliamiu, kitą dieną pateikė skundą, teigdama, kad gavo picą be užsakyto ingrediento ir prašė grąžinti pinigus.

    Kaip įrodymą ji pridėjo nuotraukas, kurios, jos teigimu, turėjo patvirtinti, kad ant picos saliamio nebuvo. Tačiau picos kepėjams ir skundą administravusiam platformos darbuotojui vaizdai pasirodė įtartini, todėl pradėta tikrinti, ar nuotraukos nebuvo redaguotos.

    Įtarimus sustiprino detalės, būdingos dirbtinis intelektas sugeneruotoms ar pakoreguotoms nuotraukoms. Darbuotojai pastebėjo nenatūralias tekstūras, smulkius vaizdo iškraipymus ir neatitikimus, o labiausiai išdavė pakuotės geometrija, kuri po redagavimo tapo netiksli ir neatitiko realaus dėžutės modelio.

    Lemiamu argumentu tapo restorano turėtas vaizdo įrašas iš vidaus kamerų. Jame buvo matyti konkretaus užsakymo ruošimas, o saliamio esą nepagailėta, todėl versija apie dingusį ingredientą nepasitvirtino.

    Restoranas situaciją aprašė socialiniuose tinkluose, paversdamas ją pamokančiu pavyzdžiu. Įraše pabrėžta, kad tokie bandymai išsisukti gali atrodyti menkaverčiai, tačiau restoranams ir platformoms sukelia realių nuostolių bei didina nepasitikėjimą klientų skundais.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: generatyviniai DI įrankiai vis dažniau naudojami ne tik turiniui kurti, bet ir tariamiems įrodymams klastoti. Maisto sektoriuje tai gali reikšti dirbtinai „pridegintas“ picas, „žalias“ mėsos nuotraukas ar tyčia sugadintos pakuotės vaizdus, kurie anksčiau būdavo pateikiami kaip tikri.

    Dėl to dalis restoranų ir platformų stiprina kontrolę: dažniau fiksuoja paruoštus užsakymus prieš juos atiduodant kurjeriui, peržiūri kamerų įrašus, analizuoja pasikartojančių skundų istoriją ir vertina kitus rizikos signalus. Nors tokių atvejų mastas, lyginant su visais skundais, dažnai išlieka nedidelis, verslai pripažįsta, kad bandymų daugėja, o klastojimo priemonės tampa vis lengviau prieinamos.

  • ROD skundų kronika: nuo šiukšlių maišų iki dviejų centimetrų altanos – kur dingsta logika?

    Kas slypi už ROD konfliktų

    Sodininkų bendrijose ir ROD kasdienybė dažnai virsta skundų ir aiškinimųsi maratonu, kai kaimynų ginčai persikelia į valdybos posėdžius. Iš pažiūros smulkmenos čia tampa principo reikalu, o sprendimų paieška neretai baigiasi rekomendacijomis, kurios tik dar labiau kaitina emocijas.

    Tokiuose bendruomeniniuose soduose susiduria skirtingi lūkesčiai: vieni ieško ramybės, kiti sodą mato kaip vietą eksperimentams, triukšmingiems darbams ar intensyviam poilsiui. Dėl to ROD tvarkos taisyklės, sklypų ribos ir bendro naudojimo erdvės tampa dažniausiais konfliktų taškais.

    Kai valdyba prašo įrodymų

    Viena dažniausių situacijų – šiukšlių išmetimas ne vietoje, kai atliekų maišai paliekami prie kaimyno sklypo ar takelio. Skundas valdybai paprastai prasideda prašymu įsikišti, tačiau realybėje gyventojams neretai pasiūloma patiems rinkti įrodymus ir fiksuoti pažeidėją.

    „Prašome įrengti kamerą ir užfiksuoti, kas tai daro“, – atsakė valdyba į skundą dėl reguliariai paliekamų šiukšlių.

    Tokia praktika suprantama, nes be faktų sudėtinga taikyti drausmines priemones, tačiau ji iškelia ir privatumo klausimų. Vaizdo stebėjimas bendrose erdvėse turi būti organizuojamas atsakingai, aiškiai nurodant tikslą ir vengiant filmuoti tai, kas nesusiję su pažeidimais.

    Keisčiausi paaiškinimai ir „kūrybiškos“ kaimynystės

    Konfliktai ROD dažnai gimsta ne iš piktavališkumo, o iš skirtingo situacijų interpretavimo. Pavyzdžiui, nuolat į statinę tekantis vanduo gali atrodyti kaip avarija, bet savininkas tai paaiškina kaip savadarbę, saulės energija veikiančią girdyklą paukščiams.

    Ne mažiau emocijų kelia ir triukšmo klausimas, ypač savaitgaliais. Vienam kaimynui tai paprastas pjovimas ar vejos priežiūra, kitam – ramybės trikdymas, o ginčai kartais pasiekia absurdišką lygį, kai triukšmas aiškinamas tariama „vibracine terapija“ augalams.

    Dar viena kibirkštis – ribos ir atstumai, kai ginčijamasi dėl kelių centimetrų. Varteliai, atsiveriantys „per plačiai“, ar medžio šakos, įsikišusios į takelį, virsta komisijų matavimais, fotografavimu ir rekomendacijomis, kurios retai patenkina abi puses.

    Kai keli centimetrai tampa principu

    ROD bendruomenėse ypač jautriai vertinami statiniai ir jų atitiktis taisyklėms. Kartais ginčas kyla dėl altanos, kuri, valdybos vertinimu, peržengia leistiną ribą vos keliais centimetrais, o savininkui tenka įrodinėti, kad tai tik apdaila, o ne konstrukcinė dalis.

    Toks formalumas daliai žmonių atrodo kaip pernelyg griežtas tvarkos palaikymas, tačiau valdybos dažnai remiasi logika, kad taisyklės turi galioti visiems vienodai. Būtent čia ir gimsta įtampa: vieni tikisi lankstumo, kiti – griežtos kontrolės, kad kaimynystė nevirstų chaotiška statybų aikštele.

    Galiausiai ROD konfliktai atskleidžia paprastą dalyką: bendruomenėse svarbiausia ne tik taisyklės, bet ir tarpusavio susitarimai, aiški komunikacija bei pagarba. Kai to pritrūksta, net šiukšlių maišas, varteliai ar du centimetrai gali tapti ilgalaikės kaimynų „šaltosios karo“ būsenos pradžia.

  • „Google Home“ pavasario atnaujinimas: „Nest“ kameros su DI atpažins įvykius tiksliau

    „Google Home“ pavasario atnaujinimas: „Nest“ kameros su DI atpažins įvykius tiksliau

    „Google“ pristatė „Google Home“ pavasario 2026 metų atnaujinimą, kuris šįkart diegiamas visiems naudotojams, ne tik ankstyvosios prieigos programos dalyviams. Didžiausias pokytis skirtas „Nest“ kameroms: atnaujinta vaizdo peržiūros sąsaja tapo modernesnė, greitesnė ir jautresnė valdymui.

    Naujoje kameros peržiūroje patobulintas vaizdo slinkimas laiko juostoje, o įspėjimai gali automatiškai priartinti svarbiausią objektą kadre. Tai turėtų padėti greičiau suprasti, kas konkrečiai sukėlė pranešimą, ypač kai įvykių per dieną būna daug.

    Turintiems „Google Home Premium Advanced“ prenumeratą, laiko juostoje atsiras aiškesni įvykių aprašymai, leidžiantys paprasčiau atskirti reikšmingus momentus. Taip pat pateikiami įvykių filtrai, pavyzdžiui, kai matomas žmogus, siunta, aktyvumo zona ar kiti nustatyti kriterijai.

    „Google“ nurodo, kad daliai senesnių „Nest“ kamerų su ta pačia prenumerata įvykių aprašymus generuos „Gemini“ pagrindu veikiantis DI. Praktikoje tai reiškia, kad pranešimai turėtų būti ne tik apie judesį, bet ir su trumpa konteksto santrauka, kas nutiko ir kodėl tai gali būti svarbu.

    Atnaujinimas paliečia ir veidų atpažinimą: „Google“ teigia, kad pažįstami veidai turėtų būti identifikuojami tiksliau. Jei rezultatai netikslūs, naudotojai gali pateikti grįžtamąjį ryšį, o veidų bibliotekoje nebeturėtų būti rodomi prastos kokybės ar išplaukę atvaizdai.

    Kartu plečiamos „Google Home“ automatizavimo galimybės, leidžiančios kurti sudėtingesnius scenarijus su daugiau sąlygų ir veiksmų. Tarp jų numatomas apsaugos sistemų įjungimas ir išjungimas, durų spynų būsenos stebėjimas, buitinės technikos būsenų valdymas, apšvietimo ir kitų namų įrenginių kontrolė.

    „Google“ pažymi, kad dalis šių funkcijų jau anksčiau buvo prieinama ankstyvosios prieigos programoje, tačiau dabar jos plečiamos visai auditorijai. Tuo metu ankstyvosios prieigos dalyviams žadama papildomų patobulinimų, įskaitant naujesnį „Gemini“ modelį, orientuotą į našumą ir geresnį užklausų supratimą.

  • Klaida prie pervažos, kuri gali kainuoti iki 930 eurų: daugelis vairuotojų to nežino

    Klaida prie pervažos, kuri gali kainuoti iki 930 eurų: daugelis vairuotojų to nežino

    Skubėjimas geležinkelio pervažoje gali baigtis itin brangiai, net jei atrodo, kad užtvaras jau kyla ir kelias tuoj bus laisvas. Taisyklės numato atsakomybę už įvažiavimą į pervažą, kai užtvaras dar nėra pakilęs iki vertikalios padėties, o tai praktiškai reiškia, kad jis dar nėra pakilęs 90 laipsnių kampu.

    Toks pažeidimas vertinamas griežtai todėl, kad kylantis užtvaras bet kurią akimirką gali sustoti ir vėl pradėti leistis. Taip nutinka, kai po pirmojo traukinio artėja antrasis, o signalizacija suveikia iš naujo. Vairuotojui, kuris įvažiavo per anksti, lieka itin mažai laiko pasitraukti nuo bėgių.

    Bauda gali padvigubėti

    Lenkijoje už įvažiavimą į pervažą, kai užtvaras dar nėra visiškai pakilęs, dažniausiai skiriama 2 000 zlotų bauda, tai yra apie 470 eurų. Jei toks pats pažeidimas pakartojamas per dvejus metus, taikomas recidyvos principas ir bauda didėja dvigubai iki 4 000 zlotų, arba maždaug 930 eurų.

    Praktikoje tai nėra vien teorinė rizika, nes vis daugiau pervažų stebimos vaizdo kameromis. Pažeidimai gali būti užfiksuojami automatiškai, o informacija perduodama atsakingoms institucijoms, todėl bauda gali pasiekti vairuotoją ir be sustabdymo kelyje.

    Automatinė kontrolė pervažose plečiama

    Šalia įprastų stebėjimo kamerų plėtojami automatiniai sprendimai, panašūs į raudono šviesoforo signalo fiksavimo sistemas, kurios registruoja įvažiavimą draudžiamu metu. Tokia kontrolė pirmiausia diegiama intensyvaus eismo vietose, tačiau palaipsniui taikoma ir geležinkelio pervažose.

    Svarbu tai, kad reikalavimai taikomi ne tik automobilių vairuotojams. Jei į pervažą per anksti įrieda dviratininkas, jam gali būti taikoma tokia pati finansinė atsakomybė kaip ir kitiems eismo dalyviams, nes rizika susidūrus su traukiniu yra vienodai mirtina.

    Ką daryti, kad nekiltų rizika?

    Saugiausia taisyklė paprasta: į pervažą važiuoti tik tada, kai užtvarai pakilę iki galo, o šviesos signalai neberodo draudimo. Net jei atrodo, kad „dar sekundė“ ir spėsite, geležinkelio infrastruktūra veikia automatizuotai, o situacija gali pasikeisti staiga.

    Ekspertai nuolat primena, kad didžiausia problema pervažose yra ne taisyklių nežinojimas, o nekantrumas. Kelios sutaupytos sekundės niekada neatsveria rizikos likti įstrigus ant bėgių ir patirti pasekmes, kurios gali būti nepalyginamai skaudesnės nei bauda.

  • Įbrėžėte svetimą automobilį stovėjimo aikštelėje? Viena klaida gali baigtis rimtais nemalonumais

    Įbrėžėte svetimą automobilį stovėjimo aikštelėje? Viena klaida gali baigtis rimtais nemalonumais

    Smulkus įbrėžimas stovėjimo aikštelėje gali atrodyti nereikšmingas, tačiau didžiausia klaida tokioje situacijoje yra tiesiog išvažiuoti. Net jei pažeidimas tik kosmetinis, pasišalinimas iš įvykio vietos gali užtraukti kur kas sunkesnes pasekmes nei pats remontas.

    Tokios situacijos dažnos prie prekybos centrų, daugiabučių kiemuose ar siaurose aikštelėse, kur trūksta vietos manevrams. Skubėjimas, neatidumas ar prastas matomumas dažnai lemia, kad automobilio bamperis paliečia kitą transporto priemonę.

    Ką daryti, jei šeimininko nėra

    Pirmiausia verta pabandyti surasti nukentėjusio automobilio savininką. Prie prekybos centrų tam gali pasitarnauti informacija ar apsaugos darbuotojai, kurie per vidaus ryšį kartais gali paprašyti vairuotojo ateiti prie automobilio.

    Jei savininko rasti nepavyksta ir negalite laukti, palikite raštelį su savo kontaktais ir trumpu paaiškinimu, kas nutiko. Tai padeda išvengti įtarimų, kad bandėte pasprukti, tačiau vien raštelio gali nepakakti.

    Įrodymai, kurie apsaugo jus

    Prieš palikdami įvykio vietą nufotografuokite abiejų automobilių pažeidimus, bendrą vaizdą, kaip transporto priemonės stovėjo, ir aplinką. Tokia medžiaga gali būti labai svarbi, jei vėliau kiltų ginčas dėl to, kada ir kokie apgadinimai atsirado.

    Praktinis patarimas yra nufotografuoti ir patį paliktą raštelį ant automobilio. Kartais jį nuplėšia vėjas, sugadina lietus ar jis tiesiog nepastebimas, o tuomet nukentėjęs vairuotojas gali manyti, kad kaltininkas pasišalino.

    Kodėl neverta išvažiuoti

    Dalis vairuotojų viliasi, kad niekas nepastebės, ir išvažiuoja dėl baimės, kad brangs privalomasis draudimas. Vis dėlto vis daugiau stovėjimo aikštelių ir kiemų stebima vaizdo kameromis, be to, dažnai atsiranda liudininkų.

    Jei nukentėjęs žmogus kreipiasi į policiją ir kaltininkas nustatomas, pasekmės gali būti gerokai rimtesnės nei įprastas žalos sutvarkymas per civilinės atsakomybės draudimą. Be to, kai kuriais atvejais išvykimas iš įvykio vietos gali lemti, kad žalą sumokėjęs draudikas vėliau pareikalaus iš jūsų atlyginti išmokėtas sumas.

    Kitas dažnas konfliktas kyla tada, kai po kontakto paaiškėja, kad nukentėjęs vairuotojas bando priskirti ir senesnius apgadinimus. Todėl nuotraukos ir aiškus situacijos fiksavimas yra vienas paprasčiausių būdų apsisaugoti nuo nepagrįstų pretenzijų.

    Jei žala minimali, kartais įmanoma susitarti dėl remonto apmokėjimo tiesiogiai, neįtraukiant draudimo bendrovės. Tačiau net ir tokiu atveju verta viską užfiksuoti ir aiškiai sutarti, kokia konkreti žala atlyginama, kad vėliau nekiltų papildomų reikalavimų.