Tag: Vakarų Balkanai

  • ES plėtra keičiasi iš esmės: 15 metų bandomasis laikotarpis ir balsavimo teisių stabdymas

    ES plėtra keičiasi iš esmės: 15 metų bandomasis laikotarpis ir balsavimo teisių stabdymas

    Montenegras tampa bandomuoju atveju

    Europos Sąjungos valstybių atstovai pradėjo pirmąsias diskusijas dėl naujų teisinių saugiklių, kurie būtų įrašomi į būsimų narių stojimo sutartis. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad įstojusios šalys ilgą laiką nuosekliai laikytųsi teisės viršenybės ir ES vertybių.

    Kaip pirmasis realus šių priemonių išbandymas įvardijamas Montenegras – viena toliausiai pažengusių kandidačių Vakarų Balkanuose. Jei pasiūlymai bus suderinti, būtent ši šalis gali pirmoji savo stojimo sutartyje turėti naujos kartos saugiklių paketą.

    15 metų bandomasis laikotarpis ir griežtesnė kontrolė

    Europos Komisija siūlo po įstojimo taikyti iki 15 metų trunkantį bandomąjį laikotarpį, per kurį būtų galima aktyvuoti papildomas priemones, jei fiksuojami rimti nukrypimai. Diskusijose daugiausia ginčų kyla būtent dėl trukmės: dalis šalių mano, kad toks laikotarpis per ilgas ir politiškai atgrasantis, kitos – kad be jo neįmanoma patikimai užkirsti kelio demokratijos silpnėjimui.

    Pagal svarstomą modelį, suveikus saugikliui nauja valstybė turėtų trumpą terminą pateikti paaiškinimus ir argumentus. Tačiau kartu numatoma, kad sprendimų priėmimas būtų greitas, o priemonės – realiai veikiančios, kad būtų išvengta ilgų politinių ginčų, kurie anksčiau paralyžiuodavo reakciją.

    „Svarbu, kad saugiklių nuostatos būtų proporcingos, turėtų aiškų aktyvavimo pagrindą ir apibrėžtą taikymo laiką“, – teigiama diskusijoms parengtoje ES Tarybos gairių pastaboje.

    Balsavimo teisės – kraštutinė priemonė

    Daugiausia dėmesio sulaukė institucinis saugiklis, kuris leistų imtis veiksmų prieš naują narę, jei ji rimtai pažeistų esmines ES vertybes arba lojalaus bendradarbiavimo principą. Kraštutiniais atvejais svarstoma galimybė laikinai sustabdyti balsavimo teises ES sprendimų priėmime.

    Šis mechanizmas kelia klausimų, kaip jis derėtų su ES sutarties 7 straipsniu, kuris taip pat numato procedūras dėl rimtų vertybių pažeidimų. Diskusijose keliama ir rizika, kad naujas modelis gali suteikti Europos Komisijai per daug įgaliojimų, jei sprendimai būtų tvirtinami automatiškai, nebent juos blokuotų kvalifikuota valstybių dauguma.

    Stebėsena dar iki narystės ir galimas įstojimo atidėjimas

    Siūloma įtvirtinti bendrą stebėsenos nuostatą laikotarpiui nuo stojimo sutarties pasirašymo iki faktinio įstojimo. Praktikoje tai reikštų reguliarias ataskaitas, kitų ES šalių vertinimą ir ankstyvus perspėjimus, jei reformos stringa ar atsiranda korupcijos bei teisingumo sistemos nepriklausomumo problemų.

    Kaip paskutinė priemonė svarstoma galimybė atidėti įstojimą, jei būtų aiškių įrodymų, kad šalis nespės įvykdyti įsipareigojimų. Panašus principas anksčiau buvo taikytas Bulgarijos ir Rumunijos stojimo procese, tačiau dabar dar svarstoma, ar sprendimui dėl atidėjimo pakaktų kvalifikuotos daugumos, o ne vienbalsiškumo.

    Lygiagrečiai aptariami ir kiti elementai: mažinti piktnaudžiavimą veto dėl dvišalių ginčų, numatyti papildomas sąlygas stojimui į Šengeno erdvę, taip pat laikinas priemones teismų bendradarbiavimo ir vidaus rinkos srityse. Tolesnis techninis darbas dėl formuluočių bus tęsiamas, o nauja diskusija tarp ES šalių atstovų numatoma lapkričio mėnesį.

  • Serbijos rinkimai ir Kremliaus įtaka Balkanuose: ar studentų judėjimas gali pakeisti žaidimo taisykles?

    Serbijoje artėjant pirmalaikiams parlamento rinkimams, politinė kova įgauna platesnę reikšmę visam regionui. Šalyje, kuri metų metus balansuoja tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, rinkimų baigtis gali nulemti, kiek tvirtos išliks Kremliaus pozicijos Vakarų Balkanuose.

    Šių rinkimų foną sustiprino 2024 metais kilę studentų protestai po tragiškos statybų nelaimės Novi Sade. Protestai iš gatvių persikėlė į politinį lauką ir virto organizuotu pilietiniu projektu, siekiančiu mesti iššūkį daugiau nei dešimtmetį valdžiusiai prezidento Aleksandro Vučičiaus stovyklai.

    Studentų sąrašas be lyderio

    Ryškiausia kampanijos naujovė yra vadinamasis Studentų sąrašas, kuriam būdingas decentralizuotas modelis ir vengimas vieno ryškaus lyderio figūros. Kandidatai parinkti iš akademinės bendruomenės, pabrėžiant, kad iki šiol jie nebuvo aktyvūs partinėje politikoje.

    Toks formatas Serbijos politikoje neįprastas, nes tradiciškai rinkimų kampanijos remiasi charizmatiškais vadovais ir jų asmeniniais prekių ženklais. Studentų judėjimas bando kurti alternatyvą, kur pagrindinis akcentas tenka skaidrumui, atsakomybei ir atviram atstovavimui.

    Valdančioji jėga į rinkimus eina turėdama ryškų institucinį pranašumą, įskaitant įtaką administraciniams resursams ir informacinei erdvei. Vakarų analitikų vertinimu, su valdančiąja partija siejami šimtai tūkstančių žmonių, o tai rodo plačiai išvystytus klientelistinius ryšius.

    Kodėl Maskvai svarbi Serbija?

    Serbija išlieka išskirtinė tuo, kad yra kandidatė į Europos Sąjungą, tačiau iki šiol neįvedė sankcijų Rusijai. Tai Maskvai suteikia patogų politinį ir simbolinį atramos tašką Europoje, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Kremlius ieško partnerių, galinčių silpninti Vakarų vienybę.

    Belgrado laikysena taip pat dažnai sutampa su Rusijos interesais saugumo srityje, įskaitant skeptiškesnį požiūrį į NATO vaidmens stiprinimą regione. Tokia pozicija leidžia Rusijai išlaikyti kanalus į Vakarų Balkanus, kur įtampų židiniai periodiškai atsinaujina.

    „Serbija Maskvai yra vienas svarbiausių politinių langų į Vakarų Balkanus, todėl rinkimų baigtis bus vertinama kaip strateginis signalas“, – teigia regiono politiką analizuojantys ekspertai.

    Rizikos Vakarų Balkanams

    Jei valdžia Belgrade pasikeistų, Maskva galėtų netekti svarbaus sąjungininko, o tai paveiktų jos galimybes daryti įtaką regioninėms krizėms. Vakarų Balkanuose jautriausios temos išlieka Kosovo statusas ir vidaus įtampos Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur bet koks destabilizavimas gali atitraukti Europos dėmesį nuo Ukrainos.

    Regiono istorija primena, kad geopolitinė konkurencija čia neretai persikelia į informacines ir slaptas operacijas. 2016 metais Juodkalnijoje fiksuotas bandymas destabilizuoti politinę situaciją dar prieš parlamento rinkimus, o tyrimuose viešai minėtos prorusiškų tinklų sąsajos tapo įspėjimu visam regionui.

    Serbijos rinkimai todėl tampa ne vien vidaus politikos testu, bet ir indikatoriumi, kokiu greičiu bei kryptimi judės visa Vakarų Balkanų integracija į Europą. Studentų judėjimo sėkmė arba nesėkmė parodys, ar visuomeninis spaudimas gali pramušti ilgai veikusią valdžios sistemą.

  • Dujų „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: prisijungė Šiaurės Makedonija ir Serbija

    Dujų „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: prisijungė Šiaurės Makedonija ir Serbija

    Dujų perdavimo sistemų operatorių iniciatyva „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: pasirašytas papildytas bendradarbiavimo memorandumas, prie kurio oficialiai prisijungė Šiaurės Makedonijos NOMAGAS ir Transportgas Serbia.

    Šis žingsnis reiškia, kad projektas apims platesnį regioną ir į bendrą planavimą įtrauks dar dvi dujų perdavimo grandies svarbias valstybes, kurios jungia Vidurio Europą su Pietryčių Europa.

    Kas keičiasi prisijungus naujoms šalims

    Atnaujintu memorandumu operatoriai susitarė toliau koordinuoti tarpusavyje sujungtų perdavimo sistemų vystymą ir eksploatavimą. Pagrindinis tikslas – efektyviau išnaudoti jau turimą infrastruktūrą ir geriau suvaldyti apkrovas skirtingais sezonais.

    Numatyta daugiau dėmesio skirti dvikrypčių srautų galimybėms, kad dujos galėtų judėti abiem kryptimis pagal rinkos poreikį. Taip pat bus vertinami papildomų investicijų poreikiai ir didinama tarpvalstybinė pralaida.

    Regioninė reikšmė ir energetinis saugumas

    „Vertical Corridor“ kontekste svarbiausia – alternatyvių tiekimo maršrutų ir fizinių jungčių stiprinimas, ypač po to, kai Europa pastaraisiais metais sistemingai mažino priklausomybę nuo rusiškų dujų. Didesnė pralaida ir lankstesnės srautų kryptys padeda greičiau reaguoti į sutrikimus ar kainų šuolius.

    Operatoriai taip pat sutaria tęsti darbą reguliaciniu, techniniu ir komerciniu lygmenimis, kad koridorius taptų konkurencingesnis ir patrauklesnis rinkos dalyviams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia geresnį pajėgumų paskirstymo suderinamumą, aiškesnes taisykles ir sklandesnį tarpvalstybinį koordinavimą.

    Kas dalyvauja iniciatyvoje

    Iniciatyvoje dalyvauja Graikijos DESFA ir Gastrade, Bulgarijos ICGB ir Bulgartransgaz, Rumunijos Transgaz, Vengrijos FGSZ, Slovakijos Eustream, Ukrainos GTSOU, Moldovos Vestmoldtransgaz, taip pat naujai prisijungę Šiaurės Makedonijos NOMAGAS ir Transportgas Serbia.

    Platesnis dalyvių ratas didina projekto svorį, tačiau kartu kelia ir daugiau koordinavimo iššūkių: infrastruktūros modernizavimo tempai, reguliacinės nuostatos ir rinkos brandos lygis regione nevienodi. Vis dėlto būtent suderinti sprendimai lemia, ar koridorius taps realiu papildomu „stuburu“ dujų srautams Europoje.

  • ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimas Tivatyje, Juodkalnijoje, šįkart tapo ne vien protokoline stotele. ES vadovai ir regiono lyderiai kalbėjo apie plėtrą, saugumą ir ekonominę integraciją, o užkulisiuose ryškėjo, kad taisyklės ir tempai gali keistis dėl karo Ukrainoje ir didėjančios geopolitinės įtampos.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa teigė matantis realų pagreitį ES plėtros procese, o nuotaikos Briuselyje, anot diplomatų, suaktyvėjo po Vengrijos sprendimo atitraukti blokavimą, leidusį formaliai judėti stojimo deryboms su Ukraina ir Moldova. Vis dėlto dalis susitarimo detalių, susijusių su Vengrijos mažumos teisėmis Ukrainoje, tebėra neaiškios ir gali tapti naujų politinių derybų objektu.

    Ukrainai artimiausiu metu numatomas pirmųjų derybinių etapų startas, tačiau realus grafikas, kaip teigiama užkulisinėse diskusijose, gali išsitempti. Nors Europos Komisija siekia greitesnio tempo, keli reformų paketai gali nusikelti, nes dalis valstybių narių reikalauja aiškesnio įgyvendinimo ir politinių garantijų.

    Juodkalnija susitikime išsiskyrė kaip šalis, kuri, ES vertinimu, yra arčiausiai finišo tiesiosios ir galėtų tapti plėtros sėkmės istorija dar iki dešimtmečio pabaigos. Mažesnė ekonomika, narystė NATO ir nuoseklus proeuropinis kursas leidžia Briuseliui šį kandidatą matyti kaip politiškai „lengviau suvaldomą“ žingsnį, kuris parodytų, kad plėtra nėra sustojusi.

    Tuo pat metu aiškiai skambėjo žinutė Serbijai: balansuoti tarp ES, Kinijos ir Rusijos ilgainiui nebepavyks. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad Belgradas turi apsispręsti dėl strateginės krypties, o ES pusėje kartojama, kad pažanga derybose priklausys nuo teisės viršenybės, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės rodiklių.

    „Serbija turi aiškiai apibrėžti, kur ši šalis mato savo ateitį“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Serbija žino, ką turi padaryti: jei padarys, judėsime pirmyn, jei ne, liksime užblokuoti“, – sakė António Costa.

    Susitikimo fone įtampų nestigo ir Albanijoje, kur protestai kilo dėl planuojamo prabangaus kurorto projekto Adrijos pakrantėje. Ministras pirmininkas Edi Rama tikino girdintis visuomenės nuogąstavimus, tačiau kartu kalbėjo apie išorinių jėgų įtaką, dezinformaciją ir koordinuotą spaudimą, kuris, jo teigimu, primena hibridines atakas.

    Lygiagrečiai Briuselyje augo kita svarbi darbotvarkė, glaudžiai susijusi su plėtra ir saugumu: technologinis suverenitetas. Europos Komisija pristatė planą stiprinti europines technologijas debesijos, pažangių lustų ir DI srityse, nes priklausomybės nuo trečiųjų šalių vis dažniau vertinamos kaip strateginis pažeidžiamumas.

    Paketo ašimi įvardijamas „Cloud and AI Development Act“ projektas, kuriuo siekiama paskatinti europinės debesijos infrastruktūros plėtrą ir sudaryti sąlygas naujos kartos DI sprendimams. Kartu minimas ir „Chips Act 2“, orientuotas į didesnę europinių lustų paklausą ir tiekimo grandinių diversifikavimą jautriuose sektoriuose, įskaitant automobilių pramonę.

    Ši kryptis atspindi platesnę ES pamoką: ekonominė konkurencija vis labiau priklauso nuo technologinių pajėgumų, o geopolitika verčia spartinti sprendimus, kuriuos anksčiau stabdė skirtingi valstybių narių interesai. Tivato susitikimas parodė, kad plėtra ir technologinis savarankiškumas ES akyse tampa vienos strategijos dalimis, o artimiausi mėnesiai išryškins, kiek greitai blokas sugebės paversti deklaracijas realiais sprendimais.

  • Šiaurės Makedonijos ministras: JAV lyderystė sustiprino NATO, bet ES kelias stringa dėl Bulgarijos

    Šiaurės Makedonijos ministras: JAV lyderystė sustiprino NATO, bet ES kelias stringa dėl Bulgarijos

    Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Timčo Mucunskis teigia, kad JAV lyderystė pastaraisiais metais sustiprino NATO ir paskatino sąjungininkus rimčiau žiūrėti į gynybos finansavimą. Interviu metu jis pabrėžė, kad, nepaisant aštrios retorikos, aljansas esą šiandien yra tvirtesnis nei anksčiau.

    Ministras tai sieja su didėjančiais įsipareigojimais gynybai, kuriuos NATO šalys įtvirtino po pastarųjų viršūnių susitikimų. Pasak jo, spaudimas didinti išlaidas yra reakcija į Rusijos karą prieš Ukrainą, taip pat į platesnį saugumo neapibrėžtumą Artimuosiuose Rytuose ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    „Mano požiūriu, dėl prezidento Donaldo Trumpo, Marco Rubio ir viso JAV užsienio politikos aparato NATO yra stipresnė nei bet kada“, – sakė Timčo Mucunskis.

    Šie ministro žodžiai kontrastuoja su nuotaikomis dalyje Europos sostinių, kur JAV prezidento pasisakymai apie sąjungininkų indėlį ir grasinimai mažinti karinį buvimą Europoje vertinami kaip rizikos veiksnys. Vis dėlto Mucunskis tvirtina, kad strateginiai pagrindai išlieka, o nesutarimai tarp narių nėra naujiena.

    Šiaurės Makedonija į NATO įstojo 2020 metais, o tai, ministro teigimu, suteikė šaliai daugiau stabilumo politiškai jautriame Vakarų Balkanų regione. Jo vertinimu, kolektyvinė gynyba išlieka stipriausias atgrasymo mechanizmas, ypač kai kaimynystėje tęsiasi karas Ukrainoje.

    ES narystė: sena paraiška, naujos kliūtys

    Kalbėdamas apie Europos Sąjungą, ministras pripažino, kad integracijos kelias juda gerokai lėčiau, nei tikėtasi. Šiaurės Makedonija yra viena pirmųjų Vakarų Balkanų valstybių, pateikusių paraišką, tačiau realios derybų pažangos trūksta, o visuomenėje auga nusivylimas.

    Pasak Mucunskio, pagrindinė politinė kliūtis šiuo metu yra Bulgarijos pozicija, susijusi su tapatybės ir kalbos klausimais bei reikalavimu atlikti konstitucinius pakeitimus, kad būtų įtvirtintas bulgarų mažumos pripažinimas. Jis ragina Sofiją atverti dialogą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų atnaujinti derybų tempą.

    Hibridinės grėsmės ir visuomenės nuotaikos

    Ministras įspėjo, kad ilgai užsitęsusi stagnacija ES plėtros procese kuria terpę hibridinėms grėsmėms, nes nusivylimas mažina pasitikėjimą institucijomis. Jo teigimu, regione juntama Rusijos ir Kinijos įtaka, o tokios įtakos formos dažniausiai stiprėja ten, kur žmonės nemato aiškios politinės perspektyvos.

    Vis dėlto, anot Mucunskio, Šiaurės Makedonijos kryptis išlieka proeuropietiška ne tik deklaracijose, bet ir siekiant įgyvendinti europines vertybes šalies vidaus politikoje. Jis taip pat remiasi naujausiais visuomenės tyrimais, rodančiais, kad didelė gyventojų dalis ir toliau palaiko narystės ES tikslą, nors pasitikėjimas proceso realistiškumu silpnėja.

    Artimiausiu metu NATO darbotvarkėje numatyti tolesni narių susitikimai, kuriuose bus vertinama, kaip šalys vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Šiaurės Makedonijai tai reiškia siekį išlaikyti patikimos sąjungininkės statusą NATO rėmuose, tuo pačiu ieškant politinio proveržio ES plėtros kelyje.

  • CBAM nuo 2026 metų: kodėl anglies mokestis gali stabdyti ES ir Vakarų Balkanų elektros rinkas

    CBAM nuo 2026 metų: kodėl anglies mokestis gali stabdyti ES ir Vakarų Balkanų elektros rinkas

    CBAM startas ir tikslas

    Europos Sąjungoje nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėtas taikyti anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM), apimantis ir elektros importą iš ne ES šalių. Jo esmė – importui priskirti anglies kainą, kuri būtų panaši į taikomą ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje, kad konkurencinės sąlygos būtų vienodesnės.

    Mechanizmas sukurtas mažinti vadinamąjį anglies nutekėjimą, kai taršūs gamybos procesai perkeliami į valstybes su silpnesne klimato politika. Tačiau elektros sektoriuje šis instrumentas gali veikti kitaip nei pramonės prekėse, nes prekybos srautai itin jautrūs trumpalaikiams kainų skirtumams ir tinklų pralaidumui.

    Kas keičiasi elektros prekyboje

    Energetikos bendrijos sekretoriatas, apibendrinęs 2026 metų pirmojo ketvirčio patirtis, įspėja apie galimus struktūrinius pokyčius tarpvalstybinėje elektros prekyboje. Pagrindinė rizika – kad CBAM pakeičia arbitražo logiką, kai elektra natūraliai teka iš pigesnių zonų į brangesnes ir taip artina kainas.

    Jei importui taikomas vienodas anglies kaštas, nepriklausomai nuo kilmės ir realios generacijos, kainų signalai gali išsikreipti. Tai gali lėtinti arba net dalinai apsukti rinkų integraciją tarp ES valstybių ir Energetikos bendrijos šalių, įskaitant Vakarų Balkanus.

    Pirmojo ketvirčio skaičiai ir „hidro“ efektas

    2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuotos dvi aiškios tendencijos ES ir Vakarų Balkanų kryptyje. Pirma, komerciškai planuojami tarpvalstybiniai elektros mainai per ES sienas sumažėjo apie 25 proc.

    Antra, išankstinės dienos kainos Energetikos bendrijos šalyse vidutiniškai buvo maždaug 30 eurų už megavatvalandę mažesnės nei kaimyninėse ES rinkose. Įprastomis sąlygomis toks skirtumas skatintų eksportą į brangesnes zonas ir prisidėtų prie kainų suartėjimo.

    Šį kartą kainų atotrūkį iš dalies lėmė švarios elektros perteklius iš hidroenergijos dėl gausių kritulių. Tačiau CBAM sąlygomis šis perteklius ne visur virto eksporto augimu, nes mechanizme taikomi numatytieji emisijų koeficientai gali prilyginti atsinaujinančią elektrą iš importo taršiai gamybai.

    Kodėl tai gali mažinti investicijas

    Energetikos bendrijos sekretoriatas atkreipia dėmesį, kad vienodas anglies kašto priskyrimas importuojamai elektrai ir prielaida apie iškastinį gamybos pobūdį gali mažinti paskatas investuoti į atsinaujinančius projektus už ES ribų. Investuotojams svarbu, ar švari elektra gali būti patikimai atpažįstama ir įvertinama prekyboje, nes nuo to priklauso prognozuojamos pajamos.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų gali tapti mažiau patrauklūs, jei eksportuojant į ES nepavyksta išvengti „numatytosios“ taršos prielaidos. Tuo pat metu ES rinkos gali netekti dalies pigesnės elektros pasiūlos, o tai blogina vartotojams svarbų konkurencijos ir kainų stabilumo aspektą.

    Skirtingas poveikis matėsi ir prekybos srautuose: kai kur hidroenergijos eksportas tęsėsi, o kitur panašūs srautai sumenko. Tai leidžia įtarti, kad ne vien fiziniai tinklų apribojimai, bet ir apskaitos bei koeficientų taikymo logika gali tapti lemiamu veiksniu.

    Kokie sprendimai svarstomi

    Didžiausia įtampa kyla dėl to, kaip CBAM turėtų vertinti realią importuojamos elektros kilmę, ypač kai ji pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Jei taisyklės neleidžia pakankamai tiksliai atskirti švarios ir taršios generacijos, mechanizmas gali sukurti šalutinį efektą, prieštaraujantį klimato tikslams.

    Todėl vykstančiose diskusijose dėl CBAM korekcijų tikėtina, kad daug dėmesio bus skiriama patikimai kilmės ir emisijų apskaitai, suderinamumui su regioniniais rinkų integracijos procesais ir aiškioms taisyklėms, kurios nemažintų prekybos paskatų švariai elektrai. Nuo šių sprendimų priklausys, ar CBAM taps skaidriu klimato politikos įrankiu, ar papildomu barjeru elektros rinkų suartėjimui.