ES plėtra keičiasi iš esmės: 15 metų bandomasis laikotarpis ir balsavimo teisių stabdymas

Montenegras tampa bandomuoju atveju

Europos Sąjungos valstybių atstovai pradėjo pirmąsias diskusijas dėl naujų teisinių saugiklių, kurie būtų įrašomi į būsimų narių stojimo sutartis. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad įstojusios šalys ilgą laiką nuosekliai laikytųsi teisės viršenybės ir ES vertybių.

Kaip pirmasis realus šių priemonių išbandymas įvardijamas Montenegras – viena toliausiai pažengusių kandidačių Vakarų Balkanuose. Jei pasiūlymai bus suderinti, būtent ši šalis gali pirmoji savo stojimo sutartyje turėti naujos kartos saugiklių paketą.

15 metų bandomasis laikotarpis ir griežtesnė kontrolė

Europos Komisija siūlo po įstojimo taikyti iki 15 metų trunkantį bandomąjį laikotarpį, per kurį būtų galima aktyvuoti papildomas priemones, jei fiksuojami rimti nukrypimai. Diskusijose daugiausia ginčų kyla būtent dėl trukmės: dalis šalių mano, kad toks laikotarpis per ilgas ir politiškai atgrasantis, kitos – kad be jo neįmanoma patikimai užkirsti kelio demokratijos silpnėjimui.

Pagal svarstomą modelį, suveikus saugikliui nauja valstybė turėtų trumpą terminą pateikti paaiškinimus ir argumentus. Tačiau kartu numatoma, kad sprendimų priėmimas būtų greitas, o priemonės – realiai veikiančios, kad būtų išvengta ilgų politinių ginčų, kurie anksčiau paralyžiuodavo reakciją.

„Svarbu, kad saugiklių nuostatos būtų proporcingos, turėtų aiškų aktyvavimo pagrindą ir apibrėžtą taikymo laiką“, – teigiama diskusijoms parengtoje ES Tarybos gairių pastaboje.

Balsavimo teisės – kraštutinė priemonė

Daugiausia dėmesio sulaukė institucinis saugiklis, kuris leistų imtis veiksmų prieš naują narę, jei ji rimtai pažeistų esmines ES vertybes arba lojalaus bendradarbiavimo principą. Kraštutiniais atvejais svarstoma galimybė laikinai sustabdyti balsavimo teises ES sprendimų priėmime.

Šis mechanizmas kelia klausimų, kaip jis derėtų su ES sutarties 7 straipsniu, kuris taip pat numato procedūras dėl rimtų vertybių pažeidimų. Diskusijose keliama ir rizika, kad naujas modelis gali suteikti Europos Komisijai per daug įgaliojimų, jei sprendimai būtų tvirtinami automatiškai, nebent juos blokuotų kvalifikuota valstybių dauguma.

Stebėsena dar iki narystės ir galimas įstojimo atidėjimas

Siūloma įtvirtinti bendrą stebėsenos nuostatą laikotarpiui nuo stojimo sutarties pasirašymo iki faktinio įstojimo. Praktikoje tai reikštų reguliarias ataskaitas, kitų ES šalių vertinimą ir ankstyvus perspėjimus, jei reformos stringa ar atsiranda korupcijos bei teisingumo sistemos nepriklausomumo problemų.

Kaip paskutinė priemonė svarstoma galimybė atidėti įstojimą, jei būtų aiškių įrodymų, kad šalis nespės įvykdyti įsipareigojimų. Panašus principas anksčiau buvo taikytas Bulgarijos ir Rumunijos stojimo procese, tačiau dabar dar svarstoma, ar sprendimui dėl atidėjimo pakaktų kvalifikuotos daugumos, o ne vienbalsiškumo.

Lygiagrečiai aptariami ir kiti elementai: mažinti piktnaudžiavimą veto dėl dvišalių ginčų, numatyti papildomas sąlygas stojimui į Šengeno erdvę, taip pat laikinas priemones teismų bendradarbiavimo ir vidaus rinkos srityse. Tolesnis techninis darbas dėl formuluočių bus tęsiamas, o nauja diskusija tarp ES šalių atstovų numatoma lapkričio mėnesį.