CP v2

Tag: Vakcinacija

  • Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija sušaukė skubų susitikimą su autonominių bendruomenių atstovais, siekdama užtikrinti vakcinų tiekimą Seutai. Sprendimas priimtas po to, kai tarp migrantų ir vietos tarnybų užfiksuoti užkrečiamųjų ligų atvejai bei išaugęs sveikatos priežiūros poreikis.

    Viešosios sveikatos komisijos posėdis vyks rugpjūčio 24 dieną nuotoliniu būdu, jame dalyvaus už visuomenės sveikatą atsakingi regionų ir miestų specialistai. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – vadinamasis solidarumo mechanizmas, kuris leistų greitai perskirstyti vakcinų atsargas ir pristatyti reikiamas dozes į Seutą.

    Kam skirtos planuojamos vakcinos

    Ministerija nurodo, kad prioritetas – skiepai, mažinantys greito protrūkio riziką gyvenant perpildytose ir laikinose apgyvendinimo vietose. Tarp svarstomų priemonių minimos vakcinos nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, taip pat apsauga nuo vėjaraupių, poliomielito, stabligės ir difterijos.

    Tokiose situacijose dažniausiai taikomas rizikos valdymo principas: pirmiausia stiprinamas imunitetas prieš infekcijas, kurios plinta oro lašeliniu būdu arba sukelia rimtas komplikacijas, o skiepijimas derinamas su testavimu ir izoliavimo priemonėmis. Tai ypač aktualu, kai dalis žmonių neturi patikimų skiepijimo dokumentų.

    Išaugęs krūvis ir nustatyti atvejai

    Per laikotarpį nuo liepos 31 dienos iki rugpjūčio 14 dienos Seutoje registruota 5 801 medicininė konsultacija, siejama su migracijos krizės sukeltais iššūkiais. Papildomai Raudonojo Kryžiaus operacija Trampolín paplūdimyje suteikė daugiau nei 2 500 konsultacijų, o didžiausias vienos dienos krūvis pasiektas liepos 31 dieną, kai fiksuota 1 149 apsilankymai.

    Taip pat pranešta apie 18 nepilnamečių, kurių Mantoux mėginys buvo teigiamas, ir du patvirtintus tuberkuliozės atvejus. Medikai dar fiksavo kreipimusis dėl gastroenterito, niežų ir impetigo, o kariuomenė nurodė užregistravusi mažiausiai 24 niežų atvejus tarp savo personalo Seutoje.

    Specialistai pabrėžia, kad šios ligos neturėtų būti automatiškai siejamos su migranto statusu. Epidemiologai akcentuoja, jog didžiausią riziką dažniausiai lemia perpildymas, ribotos higienos galimybės, nuolatinis stresas ir sveikatos paslaugų prieinamumo spragos, todėl sprendimų paketas turi apimti ne tik skiepus, bet ir apgyvendinimo bei sanitarinių sąlygų gerinimą.

    Seuta – Ispanijai priklausantis miestas Šiaurės Afrikoje, kur migracijos srautai periodiškai sukelia staigius infrastruktūros ir sveikatos sistemos apkrovos šuolius. Sveikatos institucijų tikslas – užkirsti kelią ligų plitimui ir užtikrinti, kad skiepijimo ir profilaktikos priemonės būtų taikomos greitai, koordinuotai ir saugiai.

  • Vaikystės širdies yda po 40-ies: gydytojai atskleidė, kas šiandien leidžia gyventi pilnavertiškai

    Nuo mirtinos diagnozės iki lėtinės būklės

    Dar prieš kelis dešimtmečius sudėtingos įgimtos širdies ydos daugeliui vaikų reiškė, kad suaugusio amžiaus jie nesulauks. Šiandien situacija pasikeitė iš esmės: pažangi vaikų kardiologija ir kardiochirurgija leidžia didžiajai daliai pacientų užaugti, kurti šeimas ir dirbti, o dalis jų gyvena iki senatvės.

    Medikai pabrėžia, kad sėkminga operacija ar procedūra dažnai nėra gydymo pabaiga. Įgimta širdies yda vis dažniau tampa lėtine būkle, todėl suaugus ši diagnozė reiškia nuolatinę stebėseną, periodinius tyrimus ir kartais pakartotines intervencijas.

    Kodėl atsirado ACHD kryptis

    Kai su įgimtomis širdies ydomis išgyvena vis daugiau žmonių, sveikatos sistemos turi prisitaikyti prie naujos realybės. Dėl to daugelyje šalių išplėtota atskira kardiologijos sritis, skirta suaugusiesiems, turintiems įgimtų širdies ydų, dažnai vadinama ACHD.

    Tokiuose centruose pacientą paprastai prižiūri ne vienas specialistas, o komanda: kardiologai, kardiochirurgai, ritmo sutrikimų gydytojai, šeimos planavimo ir nėštumo priežiūros patirties turintys akušeriai ginekologai, reabilitologai ir psichologai. Esminis tikslas yra užtikrinti tęstinumą, kad pereinant iš vaikų į suaugusiųjų sveikatos priežiūrą pacientas nepradingtų iš sistemos.

    Sportas, nėštumas ir psichologija

    Viena dažniausių klaidingų nuostatų, su kuria susiduria gydytojai, yra įsitikinimas, kad turint įgimtą širdies ydą fizinis aktyvumas draudžiamas. Šiuolaikinė praktika rodo priešingai: daugeliui pacientų individualiai parinktas judėjimas ir treniruotės gerina ištvermę, savijautą ir mažina su sėdimu gyvenimo būdu susijusias rizikas.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad kraštutinumai gali būti pavojingi, todėl sprendimas dėl intensyvaus sporto turi remtis ištyrimu ir aiškiomis rekomendacijomis. Tačiau daugeliu atvejų pacientai gali grįžti prie plaukimo, bėgimo, treniruočių salės ar kitų aktyvių veiklų, jei jų būklė stabili ir stebima.

    Ne mažiau svarbi tema yra šeimos planavimas. Dalis moterų, turinčių įgimtų širdies ydų, gali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti, tačiau nėštumas turi būti planuojamas, įvertinus rizikas ir suderinus stebėseną su kardiologu bei akušeriu ginekologu, turinčiais patirties tokiose situacijose.

    Gydytojai taip pat pabrėžia psichologinės savijautos svarbą: žmonės, kurie vaikystėje patyrė kelias operacijas, ilgas hospitalizacijas ar apribojimus, su nerimu ar depresijos simptomais susiduria dažniau. Laiku suteikta psichologinė pagalba gali padėti geriau prisitaikyti prie lėtinės būklės ir nuosekliau laikytis gydymo plano.

    Kodėl kardiologas primena apie skiepus

    Infekcijos, tokios kaip gripas ar COVID-19, daliai širdies ligomis sergančių pacientų gali tapti rimtu išbandymu, nes jos didina komplikacijų, ritmo sutrikimų ar dekompensacijos riziką. Dėl to praktikoje dažnai akcentuojama profilaktika ir vakcinacija pagal amžių bei individualias rizikas.

    Be įgimtos ydos kontrolės, su amžiumi atsiranda ir įprastos suaugusiųjų problemos: padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio pokyčiai, cukrinis diabetas, antsvoris ar išeminė širdies liga. Šie veiksniai gali turėti ne mažesnę įtaką prognozei nei pati įgimta patologija, todėl svarbūs tampa mitybos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių atsisakymo ir reguliarios patikros sprendimai.

    Specialistai sutaria, kad šiandien įgimta širdies yda vis dažniau reiškia ne nuosprendį, o ilgalaikį santykį su medicina. Tinkamai prižiūrimi pacientai mokosi, dirba, keliauja, kuria šeimas ir gyvena aktyvų gyvenimą net ir sulaukę 40-ies ar daugiau.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra medicininė konsultacija. Dėl individualių simptomų, gydymo ar fizinio krūvio visada būtina pasitarti su gydytoju.

  • Ebola vėl plinta Afrikoje: PSO įspėja, kad padėtis gali staigiai pablogėti

    Rytų Afrikoje fiksuojamas naujas Ebolos protrūkis kelia vis didesnį nerimą: ligos plitimas spartėja, o sveikatos apsaugos institucijos įspėja, kad artimiausiomis savaitėmis padėtis gali dar labiau komplikutis. Pasak tarptautinių institucijų, svarbiausias tikslas dabar yra kuo greičiau nutraukti perdavimo grandines ir apsaugoti pažeidžiamiausias bendruomenes.

    Didžiausias susirgimų skaičius siejamas su Kongo Demokratine Respublika, kur protrūkiai kartojasi dėl sudėtingos saugumo situacijos, riboto sveikatos paslaugų prieinamumo ir vėluojančio atvejų nustatymo. Gretimose šalyse didžiausia rizika kyla pasienio regionams, kur intensyvus judėjimas apsunkina kontrolę.

    „Kiekviena prarasta diena didina tikimybę, kad protrūkis išsiplės ir bus daug sunkiau suvaldomas“, – sakė PSO atstovas, ragindamas stiprinti testavimą, kontaktų atsekimą ir infekcijų kontrolę gydymo įstaigose.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens kūno skysčiais, o ypatingą pavojų kelia uždelstas kreipimasis į medikus ir infekcijų prevencijos spragos ligoninėse. Todėl daug dėmesio skiriama apsaugos priemonėms, medicinos personalo apmokymui, saugiam pacientų transportavimui ir saugiam laidojimui, kuris ankstesnių protrūkių metu buvo vienas svarbiausių plitimo veiksnių.

    Svarbi priemonė, padedanti greičiau sustabdyti protrūkius, yra vakcinacija rizikos grupėms, taikant žiedinės vakcinacijos principą, kai skiepijami artimi kontaktai ir kontaktų kontaktai. Taip pat stiprinami laboratoriniai pajėgumai, kad atsakymai dėl įtariamų atvejų būtų gaunami kuo greičiau, o pacientų izoliavimas nepriklausytų vien nuo klinikinių požymių.

    Nors dalis šalių pastaraisiais metais sustiprino pasirengimą epidemijoms po COVID-19 pandemijos, PSO ir partneriai akcentuoja, kad finansavimo, logistikos ir darbuotojų trūkumas vis dar išlieka esminė kliūtis. Riziką didina ir klaidinanti informacija, dėl kurios žmonės kartais vengia testavimo, gydymo ar kontaktų atsekimo.

    Sveikatos specialistai ragina visuomenę rizikos regionuose stebėti simptomus, kuo anksčiau kreiptis į medikus ir laikytis infekcijų prevencijos rekomendacijų. Tarptautinės institucijos pabrėžia, kad laiku sutelktos priemonės gali sustabdyti protrūkį, tačiau tam būtina greita reakcija vietoje ir nuoseklus bendradarbiavimas tarp šalių.

  • Visagine peržiūrėtos skiepijimo apimtys: kur atsiliekama ir kokių priemonių imsis savivaldybė

    Visagine peržiūrėtos skiepijimo apimtys: kur atsiliekama ir kokių priemonių imsis savivaldybė

    Visagino savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame aptartos skiepijimo apimtys Visagino savivaldybėje ir visoje Utenos apskrityje. Susitikimo tikslas – įvertinti dabartinę situaciją, identifikuoti silpnąsias vietas ir sutarti dėl veiksmų, kurie padėtų didinti vakcinacijos aprėptis.

    Pasitarime dalyvavo sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, visuomenės sveikatos specialistai bei savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorius. Dalyviai analizavo turimus rodiklius ir aptarė, kokie praktiniai barjerai dažniausiai trukdo gyventojams laiku pasiskiepyti.

    Kas dažniausiai mažina skiepijimą?

    Nors skiepijimas Lietuvoje yra įprasta ir moksliškai pagrįsta ligų prevencijos priemonė, savivaldybėse vakcinacijos apimtys gali svyruoti dėl kelių priežasčių. Tarp jų dažniausiai minimi informacijos trūkumas, atidėliojimas, ribotas patogus registracijos laikas, taip pat klaidingi įsitikinimai apie skiepų saugumą ar būtinumą.

    Pasitarimo metu kalbėta ir apie tai, kad dalis gyventojų praleidžia numatytus terminus, o vėliau skiepijimo grafiko atnaujinimas tampa sudėtingesnis. Tokiose situacijose ypač svarbus aiškus priminimų mechanizmas ir nuoseklus šeimos gydytojų bei slaugytojų darbas.

    Kokios priemonės gali duoti greičiausią efektą?

    Susitikime aptartos galimos priemonės, kurios realiai galėtų padidinti skiepijimo apimtis. Tarp jų – aktyvesnė gyventojų informavimo kampanija, geriau suderinti registracijos laikai, aiškesnė komunikacija apie skiepų naudą ir rizikas, taip pat bendradarbiavimo stiprinimas tarp savivaldybės, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos specialistų.

    Praktikoje didžiausią naudą dažnai duoda paprasti sprendimai: tikslinės žinutės tėvams dėl vaikų profilaktinių skiepų, priminimai apie numatytas dozes bei patogesnės galimybės pasiskiepyti darbo valandomis ar po jų. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik didinti skaičius, bet ir užtikrinti, jog gyventojai gautų patikimą, aiškiai pateiktą informaciją.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei?

    Skiepai išlieka vienu patikimiausių būdų apsaugoti žmones nuo užkrečiamųjų ligų, sumažinti komplikacijų riziką ir hospitalizacijų skaičių. Aukštesnės skiepijimo apimtys padeda saugoti ne tik pasiskiepijusius, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos būklės skiepytis negali.

    Visagino savivaldybė akcentuoja, kad savalaikis skiepijimas yra bendruomenės atsparumo dalis, o geresni rodikliai tiesiogiai siejasi su mažesniu protrūkių pavojumi. Tolimesni veiksmai ir konkrečios priemonės turėtų būti derinamos su sveikatos priežiūros įstaigomis, atsižvelgiant į vietos poreikius ir gyventojų įpročius.

  • Erkinis encefalitas ir Laimo liga: simptomai, rizika Lietuvoje ir svarbiausi apsaugos žingsniai

    Šiltuoju sezonu Lietuvoje smarkiai išauga erkių aktyvumas, o kartu ir rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu bei Laimo liga. Abi ligos plinta per erkės įkandimą, tačiau jų sukėlėjai skirtingi: erkinį encefalitą sukelia virusas, o Laimo ligą – bakterijos, todėl skiriasi ir profilaktika, ir gydymo galimybės.

    Erkinis encefalitas yra viena pavojingiausių erkių platinamų infekcijų, nes gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Lietuva priskiriama didelės rizikos zonai, o sergamumas kai kuriose savivaldybėse yra vienas aukščiausių regione, todėl medikai nuolat primena apie skiepų svarbą.

    Erkinis encefalitas: kaip prasideda liga

    Erkinio encefalito inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pirmoji fazė neretai primena gripą: pakyla temperatūra, vargina galvos ir raumenų skausmai, bendras silpnumas.

    Dalies žmonių savijauta trumpam pagerėja, tačiau tuomet gali prasidėti antroji fazė, kai infekcija paveikia nervų sistemą. Tokiais atvejais pasireiškia stiprūs galvos skausmai, sprando rigidiškumas, pykinimas, sąmonės sutrikimai, o sunkesnėmis formomis galimi ilgalaikiai neurologiniai padariniai.

    „Erkinis encefalitas yra liga, kurios galima išvengti, o patikimiausia priemonė – skiepai“, – sako visuomenės sveikatos specialistai.

    Kaip sumažinti erkinio encefalito riziką

    Pagrindinė erkinio encefalito prevencija yra vakcinacija, nes specifinio gydymo, kuris naikintų virusą, nėra. Skiepų kursas paprastai sudaromas iš kelių dozių, o vėliau reikalingos palaikomosios dozės, todėl verta iš anksto pasitikrinti savo skiepijimo istoriją.

    Kasdienė apsauga gamtoje taip pat svarbi: uždarus drabužius verta rinktis ne dėl patogumo, o dėl mažesnio erkės patekimo ant odos. Po buvimo miške, pievoje ar net aukštesnėje miesto parko žolėje rekomenduojama apžiūrėti kūną ir kuo greičiau pašalinti įsisiurbusias erkes.

    Laimo liga: ką būtina atpažinti laiku

    Laimo liga Lietuvoje registruojama kasmet, o tai dažniausia erkių platinama infekcija Europoje. Dažniausias ankstyvas požymis – migruojanti eritema: plintantis paraudimas, kuris gali pasirodyti po kelių dienų ar savaičių nuo įkandimo ir ne visada būna klasikinės „taikinio“ formos.

    Negydant Laimo liga gali progresuoti ir pažeisti nervų sistemą, sąnarius ar širdį, todėl įtartini simptomai po erkės įkandimo yra signalas nedelsti. Ankstyvoje stadijoje liga dažnai nustatoma kliniškai, įvertinus odos pokyčius ir aplinkybes, o išplitusioms formoms patvirtinti paprastai reikalingi laboratoriniai tyrimai.

    Skirtingai nei erkinio encefalito atveju, Laimo liga gydoma antibiotikais, o laiku pradėtas gydymas daugeliu atvejų leidžia išvengti komplikacijų. Taip pat svarbu žinoti, kad Laimo ligai šiuo metu nėra plačiai taikomos patvirtintos vakcinos žmonėms, nors vakcinų kūrimas ir klinikiniai tyrimai Europoje ir JAV tęsiasi.

    Praktinėje prevencijoje daug lemia elgsena: repelentai, tinkami drabužiai ir kruopšti kūno apžiūra po buvimo gamtoje. Laimo ligos rizika didėja, jei erkė prisitvirtinusi ilgą laiką, todėl ankstyvas jos pašalinimas yra vienas svarbiausių veiksmų.

  • PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkų apžvalga rodo, kad didelė dalis vėžio atvejų nėra neišvengiami: 2022 metais maždaug 38 proc. naujų diagnozių visame pasaulyje siejosi su pakeičiamais rizikos veiksniais. Tai reiškia, kad milijonų susirgimų būtų galima išvengti mažinant žinomus pavojus, stiprinant prevenciją ir laiku taikant medicinines priemones.

    Analizėje vertinta 30 modifikuojamų veiksnių grupė, apimanti elgseną, aplinką, profesines rizikas ir infekcijas. Daugiausia prevenciškai paveikiamų atvejų teko trims lokalizacijoms: plaučių, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžiui, kurie kartu sudarė beveik pusę su pakeičiamais veiksniais susijusių atvejų.

    Du įpročiai išsiskiria labiausiai

    Pagrindinis prevencinis veiksnys išlieka tabako rūkymas. PSO skaičiavimu, 2022 metais jis buvo susijęs su 15 proc. visų naujų vėžio atvejų, o vyrų grupėje rūkymo indėlis buvo dar didesnis ir siekė 23 proc.

    Antrą vietą tarp gyvenimo būdo veiksnių užėmė alkoholio vartojimas: jis sudarė apie 3,2 proc. visų naujų atvejų, tai yra maždaug 700 000 diagnozių. Tyrėjai taip pat įvertino, kad rūkymas ir alkoholis kartu sudaro apie 48 proc. visų prevenciškai išvengiamų vėžio atvejų.

    „Šis reikšmingas tyrimas išsamiai įvertina pasaulinę išvengiamo vėžio naštą ir pirmą kartą kartu su elgsenos, aplinkos bei profesiniais veiksniais įtraukia ir infekcines vėžio priežastis“, – sakė PSO medicinos epidemiologė ir viena iš analizės autorių Isabelle Soerjomataram.

    Ką keičia aplinka ir infekcijos

    Be individualių įpročių, svarbūs ir aplinkos veiksniai, ypač oro tarša, kurios poveikis skiriasi pagal regionus. Pavyzdžiui, Rytų Azijoje apie 15 proc. moterų plaučių vėžio atvejų siejama su oro tarša, o Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje apie 20 proc. vyrų plaučių vėžio atvejų taip pat priskiriama šiam veiksniui.

    Infekcijos sudarė maždaug 10 proc. naujų vėžio atvejų, o moterų grupėje ryškiausia prevenciškai valdoma priežastis buvo didelės rizikos žmogaus papilomos viruso infekcija, galinti lemti gimdos kaklelio vėžį. PSO pabrėžia, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra viena efektyviausių priemonių mažinti šios lokalizacijos vėžio naštą, tačiau skiepijimo aprėptis daugelyje šalių vis dar nepakankama.

    Skrandžio vėžio atvejų našta didesnė tarp vyrų ir dažnai siejama su rūkymu bei infekcijomis, kurioms palankios sąlygos susidaro dėl perpildytų gyvenimo sąlygų, prastesnės sanitarijos ir ribotos prieigos prie švaraus vandens. Tai rodo, kad prevencija apima ne tik asmeninius sprendimus, bet ir visuomenės sveikatos infrastruktūrą.

    Kodėl prevencija vėl grįžta į pirmą planą

    PSO išvada aiški: rizikos veiksnių mažinimas yra viena galingiausių priemonių mažinti vėžio naštą. Praktikoje tai reiškia griežtesnę tabako kontrolę, alkoholio žalos mažinimo politiką, oro taršos mažinimą, darbo saugos stiprinimą ir infekcijų prevenciją skiepais bei patikromis.

    „Spręsdami šias išvengiamas priežastis turime vieną didžiausių galimybių sumažinti pasaulinę vėžio naštą“, – sakė PSO vėžio kontrolės komandos vadovas André Ilbawi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad prevencija reikalauja ne vien individualios valios: būtinos nuoseklios politinės priemonės, ilgalaikės investicijos ir sprendimai, pritaikyti skirtingų regionų rizikos profiliams. Tačiau pagrindinė žinutė išlieka paprasta: reikšminga dalis vėžio atvejų gali būti sustabdyta dar prieš jiems prasidedant.

  • Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Ką žinome apie protrūkį?

    Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras patvirtino naują Ebolos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje. Institucijos duomenimis, šiuo metu fiksuotos 65 mirtys ir 246 įtariami užsikrėtimo atvejai.

    Kol kas laboratorijoje patvirtinta tik dalis mirčių, tačiau protrūkis oficialiai patvirtintas įvertinus didelį skaičių įtariamų atvejų. Tokia situacija dažna ankstyvoje protrūkio fazėje, kai tyrimų pajėgumai atokiuose regionuose riboti.

    Kur fiksuojami atvejai?

    Daugiausia įtariamų atvejų registruota Iturio provincijos Mongvalų ir Rvamparos sveikatos zonose. Įtariamų susirgimų pranešta ir Bunyjoje, Iturio provincijos sostinėje.

    Ituris yra šalies rytuose, atokiame regione, kuriame prastas kelių tinklas, o atstumai iki didžiųjų centrų dideli. Tai apsunkina greitą specialistų, laboratorijų priemonių ir medicinos atsargų pristatymą.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo?

    Viena didžiausių rizikų, kurią įvardija Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras, yra paveiktų teritorijų artumas Ugandai ir Pietų Sudanui. Bunyja yra netoli Ugandos sienos, todėl intensyvesnis judėjimas gali didinti viruso išplitimo tikimybę.

    Papildomą grėsmę kelia didelis gyventojų mobilumas, įskaitant judėjimą, susijusį su kasybos veikla, taip pat saugumo krizės regione. Pastaraisiais metais ginkluotų grupuočių išpuoliai kai kuriose Iturio vietovėse lėmė žūtis ir gyventojų perkėlimą.

    Dar vienas iššūkis yra kontaktų nustatymas ir stebėsena, kai reikia greitai identifikuoti asmenis, galėjusius turėti sąlytį su užsikrėtusiais. Jei kontaktų paieška vėluoja, rizika, kad liga plėsis nepastebėta, didėja.

    Kas yra Ebola ir kaip ji plinta?

    Ebola pirmą kartą identifikuota 1976 metais netoli Ebolos upės teritorijoje, kuri šiandien priklauso Kongo Demokratinei Respublikai. Tai sunki, dažnai mirtina liga, pavojinga žmonėms ir kai kuriems primatams.

    Virusas žmonėms perduodamas iš laukinių gyvūnų, įskaitant vaisėdžius šikšnosparnius ir primatus, o vėliau plinta nuo žmogaus žmogui. Užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusio asmens krauju ar kitais kūno skysčiais, taip pat per užterštus paviršius ir priemones.

    Dažniausi simptomai yra karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, gerklės skausmas, vėmimas ir viduriavimas. Sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki kraujavimo komplikacijų, daugybinio organų nepakankamumo ir mirties.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutinis Ebolos mirtingumas siekia apie 50 proc., tačiau įvairiuose protrūkiuose jis yra svyravęs maždaug nuo 25 iki 90 proc. Rodiklius lemia viruso atmaina, sveikatos sistemos pajėgumai ir tai, kaip anksti pacientai pasiekia gydymą.

    Ar yra vakcina ir kaip stabdomas protrūkis?

    Nors Ebola išlieka itin pavojinga, per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas. Kai kurioms Ebolą sukeliančioms viruso atmainoms yra sukurtos vakcinos, kurios dažniausiai naudojamos vadinamojo žiedinio skiepijimo principu, kai skiepijami patvirtintų atvejų kontaktai ir kontaktų kontaktai.

    „Ebola tebėra rimta liga, tačiau protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai patobulėjo“, – sakė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos klinikinė dėstytoja Daniela Manno.

    Vis dėlto skiepų prieinamumas Kongo Demokratinėje Respublikoje ne visada sklandus dėl infrastruktūros problemų, finansavimo trūkumo ir sudėtingos logistikos. Ankstesniuose protrūkiuose buvo fiksuota atvejų, kai vakcinų pristatymas užtrukdavo, nes reikėdavo jas nugabenti į sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Protrūkių kontrolė paprastai remiasi keliomis vienu metu taikomomis priemonėmis: aktyvia atvejų paieška, pacientų izoliavimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrole sveikatos įstaigose ir saugiomis, orumą išlaikančiomis laidotuvėmis. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir pasitikėjimas sveikatos tarnybomis yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.

    Protrūkiai Kongo Demokratinėje Respublikoje

    Šis protrūkis įvardijamas kaip 17-asis nuo tada, kai Ebola pirmą kartą buvo nustatyta šalyje 1976 metais. Tai rodo, kad liga regione išlieka pasikartojanti grėsmė, ypač vietovėse, kuriose sudėtinga greitai organizuoti epidemiologinę kontrolę.

    Protrūkis prasidėjo praėjus maždaug penkiems mėnesiams po to, kai ankstesnis Ebolos protrūkis šalyje buvo paskelbtas pasibaigusiu. Pastaraisiais metais Kongo Demokratinė Respublika ne kartą susidūrė su Ebolos židiniais, įskaitant vieną didžiausių protrūkių 2018–2020 metais, kai žuvo daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Pavasarį perkant vištas ir ančiukus – VMVT įspėja: kur dažniausiai parsivežamos pavojingos ligos

    Pavasarį perkant vištas ir ančiukus – VMVT įspėja: kur dažniausiai parsivežamos pavojingos ligos

    Didžiausios rizikos metas paukščių laikytojams

    Artėjant pavasariui, kai suaktyvėja prekyba viščiukais, ančiukais ir kitais naminiais paukščiais, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina pirkėjus neskubėti ir įvertinti rizikas. Šiuo laikotarpiu sutampa du veiksniai: intensyvi laukinių paukščių migracija ir išaugęs naminių paukščių judėjimas tarp ūkių, turgaviečių bei smulkių augintojų.

    VMVT atkreipia dėmesį, kad būtent pavasarį išauga grėsmė į pulką įsinešti ypač greitai plintančias paukščių ligas. Tarp jų minima sezoninė aukšto patogeniškumo paukščių gripo rizika, taip pat Lietuvoje fiksuojama ir ištisus metus galinti plisti Niukaslo liga.

    „Prasidedantis paukščių migracijos ir pavasario prekybos sezonas yra didžiausios rizikos metas, kai bandymas sutaupyti gali brangiai kainuoti visam ūkiui. Augintojai privalo suprasti, kad pirkdami paukščius iš neatsakingų prekeivių jie į savo kiemą gali parsivežti ne tik naujus gyvūnus, bet ir žaibiškai plintančią ligą“, – sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus patarėja Kristina Stakytė.

    Kaip saugiai įsigyti paukščius

    VMVT rekomenduoja paukščius įsigyti tik iš registruotų, patikrintų laikytojų ar ūkių, kurie gali pateikti kilmę ir įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Pirkėjas turi teisę paprašyti kvito, sąskaitos faktūros ar kito mokėjimą pagrindžiančio dokumento, o kartu ir informacijos, iš kur atvežti paukščiai.

    Taip pat pabrėžiama, kad prekyba naminiais paukščiais turi vykti tik teisėtose vietose, suderintose su savivaldybe, pavyzdžiui, turgavietėse. Nelegali prekyba iš automobilių, kiemuose ar socialiniuose tinkluose, kai nepateikiama kilmės informacija, laikoma viena dažniausių priežasčių, kodėl ligos patenka į smulkius ūkius.

    Siekiant mažinti Niukaslo ligos riziką, VMVT pataria rinktis jau vakcinuotus paukščius. Jei įsigyti paukščiai nevakcinuoti, rekomenduojama kuo greičiau pasitarti su privačiu veterinarijos gydytoju dėl vakcinavimo, ypač jei laikomas didesnis pulkas arba paukščiai laikomi arčiau kitų ūkių.

    Biosauga: ką būtina padaryti savo kieme

    VMVT primena, kad net ir sveikai atrodantys paukščiai gali būti infekcijų nešiotojai, todėl svarbiausia tampa kasdienė biosauga. Pirmiausia rekomenduojama paukščius laikyti uždarytus pastatuose arba išleisti tik į aptvertas aikšteles, kad jie neturėtų kontakto su laukiniais vandens paukščiais.

    Didelę reikšmę turi pašarų ir vandens apsauga. Lesalas, pakratai ir girdymas turi būti organizuojami taip, kad prie jų neprieitų laukiniai paukščiai, o vandeniui girdyti nenaudojamas vanduo iš atvirų telkinių, kuriuose lankosi laukiniai paukščiai.

    Taip pat rekomenduojama turėti atskirą avalynę ir drabužius darbui paukštidėje, riboti pašalinių asmenų patekimą į laikymo patalpas ir vengti kontaktų tarp skirtingų paukščių laikymo vietų. Naujai įsigytus paukščius patariama kurį laiką laikyti atskirai nuo pagrindinio pulko ir stebėti jų būklę.

    VMVT akcentuoja, kad paukščių gripas ir Niukaslo liga ūkiams sukelia itin didelius nuostolius: židiniuose dažnai žūsta visas pulkas, o kiaušiniai, lesalai ir kita produkcija gali būti privalomai sunaikinami. Be tiesioginių praradimų, ligos protrūkiai gali lemti ir papildomas prekybos ar judėjimo ribojimo priemones.

    Pastebėjus apatiją, suprastėjusį apetitą, kiaušinių dėslumo sumažėjimą, kvėpavimo sutrikimus ar staigų gaišimą, VMVT ragina nedelsti ir kuo greičiau pranešti atsakingoms tarnyboms. Pranešti galima telefonu 1879 arba užpildant VMVT pateikiamą pranešimo formą.

  • VMVT įspėja dėl mėlynojo liežuvio ligos: ką ūkininkai turi padaryti dabar ir ar leidžiama skiepyti

    VMVT įspėja dėl mėlynojo liežuvio ligos: ką ūkininkai turi padaryti dabar ir ar leidžiama skiepyti

    Prasidėjus šiltajam sezonui Lietuvoje didėja vabzdžių platinamų gyvūnų ligų rizika, todėl ūkiams svarbu iš anksto įsivertinti biosaugos priemones. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina gyvulių laikytojus nedelsti ir imtis prevencijos dėl mėlynojo liežuvio ligos.

    Mėlynojo liežuvio liga yra užkrečiama atrajotojų liga, kurią platina kraują siurbiantys smulkūs mašalai, todėl rizika paprastai išauga šylant orams. Liga gali sukelti gyvūnų karščiavimą, bendrą silpnumą, burnos ir snukio srities pažeidimus, o ūkiams reikšti didelius ekonominius nuostolius dėl kritimų, produktyvumo kritimo ir prekybos ribojimų.

    VMVT pabrėžia, kad svarbiausia priemonė yra laiku taikoma prevencija: gyvulių laikytojai turėtų sekti oficialią informaciją apie situaciją ir rekomendacijas, stiprinti vabzdžių kontrolę fermose bei ganyklose. Taip pat svarbu nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir pastebėjus įtartinus požymius nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

    Ūkininkams aktualus klausimas dėl vakcinacijos ekologiniuose ūkiuose. VšĮ „Ekoagros“ specialistai nurodo, kad ekologiniuose ūkiuose vakcinuoti nuo mėlynojo liežuvio ligos galima, o ši priemonė savaime nesukelia neigiamų pasekmių ekologinio ūkio statusui.

    VMVT primena, kad prevenciniai sprendimai efektyviausi tada, kai priimami dar iki ligos plitimo piko, todėl raginama nelaukti, kol rizika taps realiais protrūkiais. Ūkiai, kurie jau dabar peržiūrės biosaugą, gyvūnų laikymo sąlygas ir kartu su veterinarijos specialistais įvertins vakcinacijos poreikį, gerokai sumažins galimų nuostolių tikimybę.

  • Ar paracetamolis nėštumo metu didina autizmo riziką? Psichiatrė paaiškina, kur baigiasi faktai

    Kas žinoma apie ryšį su autizmu

    Diskusijos apie galimą paracetamolio ir autizmo ryšį periodiškai atsinaujina po politikų ar socialinių tinklų pareiškimų, tačiau medicinoje svarbiausia ne antraštės, o įrodymų visuma. Autizmo spektro sutrikimas yra neuroraidos ypatumas, susijęs su ankstyvais smegenų vystymosi procesais, todėl jis nėra liga klasikine prasme ir neturi vienos paprastos priežasties.

    Mokslinėje literatūroje iš tiesų randama tyrimų, kuriuose fiksuojama statistinė sąsaja tarp paracetamolio vartojimo nėštumo metu ir vėliau vaikui nustatomų raidos sunkumų. Vis dėlto tokia sąsaja dar nereiškia priežastinio ryšio, nes rezultatus gali iškreipti vadinamieji klaidinantys veiksniai, pavyzdžiui, pati liga, dėl kurios nėščioji vartojo vaistą, karščiavimas ar uždegimas.

    Didžiausią svorį įprastai turi sisteminės apžvalgos ir metaanalizės, kurios vertina daug skirtingų tyrimų vienu metu. Bendra jų išvada atsargesnė: aiškaus ir patikimai įrodyto priežastinio ryšio tarp paracetamolio vartojimo ir autizmo nėra, o rizikos vertinimas labai priklauso nuo vartojimo aplinkybių, dozių ir tyrimų metodikos.

    Kodėl koreliacija dar nereiškia priežasties

    Vienas dažniausių klaidingų interpretacijų šaltinių yra koreliacijos supainiojimas su priežastimi. Jei du dalykai sutampa statistiškai, tai dar nereiškia, kad vienas iš jų sukelia kitą, nes abu gali būti susiję su trečiu veiksniu, kurio nepavyko tinkamai įvertinti.

    Nėštumo metu svarbus yra ir pats karščiavimas: jis gali būti infekcijos požymis, o infekcijos ir uždegiminiai procesai literatūroje aptariami kaip galimi nepalankūs nėštumo veiksniai. Todėl dalyje tyrimų sunku atskirti, kas labiau siejasi su rezultatu: vaistas, karščiavimas ar priežastis, dėl kurios jis kilo.

    „Yra tyrimų, kurie rodo sąsają, bet didelių apimčių apžvalgos nepatvirtina aiškaus priežastinio ryšio“, – sakė psichiatrė Viktorija Mironiuk-Danko.

    Kas iš tiesų didina riziką ir kodėl diagnozių daugiau

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką autizmo spektro sutrikimui turi genetiniai veiksniai, o rizikos paveikslas paprastai yra sudėtinis. Prie galimų rizikos veiksnių taip pat priskiriamos kai kurios nėštumo ir gimdymo komplikacijos bei prenataliniai veiksniai, tačiau net ir tokiu atveju dažniau kalbama apie tikimybės pokyčius, o ne apie vieną konkrečią priežastį.

    Kita nuolat aptariama tema yra tai, kodėl visuomenėje atrodo, kad autizmo atvejų daugėja. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad autizmą turi maždaug 1 iš 100 vaikų, o augantis matomumas dažnai siejamas su geresne diagnostika, platesniais kriterijais ir mažėjančia stigma, kai tėvai dažniau kreipiasi pagalbos.

    Psichiatrai taip pat primena, kad autizmas neišsivysto staiga suaugus: tai ankstyvos raidos sutrikimas, nors dalis žmonių diagnozę gauna tik suaugę, kai vaikystėje sunkumai buvo menkai atpažinti arba kompensuoti prisitaikymo strategijomis.

    Ką svarbu žinoti šeimoms

    Autizmo spektro sutrikimo „išgydančių“ vaistų nėra, tačiau egzistuoja veiksmingos pagalbos priemonės, kurios gerina kasdienį funkcionavimą ir socialinius įgūdžius. Dažniausiai taikomos elgesio ir ugdymo intervencijos, taip pat logopedinė pagalba, ergoterapija ir individualiai parenkamos raidos skatinimo programos.

    Ekspertai ragina nepasikliauti interneto skleidžiamais „greitais sprendimais“, žadančiais išgydymą dietomis ar papildais. Svarbiausia yra ankstyvas sunkumų atpažinimas, saugios ir įrodymais grįstos intervencijos bei pagarbi aplinka, mažinanti atskirtį mokykloje ir darbe.