Kas vyksta su sezoninėmis infekcijomis
Šaltuoju metų laiku įprastai daugėja susirgimų gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau dabartinė situacija vertinama kaip valdoma. Epidemiologai sergamumą lygina su daugiamečiais rodikliais ir vadinamuoju epideminiu slenksčiu, o laboratorijos stebi, kokie virusai realiai cirkuliuoja.
Pasak epidemiologės Natalijos Ivančenko-Timko, daugelyje regionų vyrauja kiti kvėpavimo takų virusai, o ne gripas. Tai reiškia, kad nors peršalimo simptomų turinčių žmonių daugėja, plataus masto gripo epidemijos požymių visur fiksuojama ne vienodai.
Gripo vakcinų trūkumas ir skiepai gruodį
Rudenį dalis gyventojų susidūrė su gripo vakcinų stygiumi, nes įprastai užsakomi kiekiai ne visada sutapo su gautomis dozėmis. Tokiose situacijose skiepijimas nusikelia vėlesniam laikui, o naujų partijų laukiama žiemos pradžioje.
Specialistai pabrėžia, kad skiepytis nuo gripo naudinga ir gruodį, nes sezonas trunka kelis mėnesius, o imunitetas paprastai susiformuoja per maždaug dvi savaites. Didesnės rizikos grupėms, įskaitant sergančius lėtinėmis ligomis, nėščiąsias ir dirbančius su dideliais žmonių srautais, skiepai išlieka viena svarbiausių apsaugos priemonių.
COVID-19: neišnyko, bet dinamika pasikeitė
COVID-19 ir toliau diagnozuojamas, nes sergantieji tiriami tiek greitaisiais testais, tiek laboratorijose. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad ryškesni COVID-19 pakilimai kai kuriais laikotarpiais dažniau fiksuojami vasarą, o ne vien žiemą.
Vis dėlto sunkių baigčių rizika išlieka, ypač vyresniems nei 65 metų žmonėms ir tiems, kurie turi gretutinių ligų ar nėra pasiskiepiję. Gydymo įstaigos akcentuoja, kad nuoseklus rizikos grupių skiepijimas ir laiku pradėtas gydymas mažina hospitalizacijų tikimybę.
Kodėl karo sąlygomis pasitaiko dujinė gangrena
Dujinė gangrena yra greitai progresuojanti, sudėtingai gydoma infekcija, susijusi su giliais, užterštais audinių pažeidimais. Ji dažniau siejama su sunkiomis traumomis, kai žaizdos būna sutraiškytos, užterštos žemėmis ar nuolaužomis, o pagalba suteikiama pavėluotai.
„Kai yra karas, traumos ir ne laiku suteikta pagalba, nėra nieko neįprasto, kad pasitaiko ir dujinė gangrena“, – sakė epidemiologė Natalija Ivančenko-Timko.
Medikai pabrėžia, kad lemiamas veiksnys yra laikas: kuo greičiau suteikiama tinkama chirurginė ir intensyviosios pagalbos apimtis, tuo didesnė tikimybė suvaldyti komplikacijas. Dujinė gangrena nėra kasdienė diagnozė civilinėje medicinoje, tačiau karo ir masinių sužeidimų sąlygomis rizika objektyviai didėja.
Stabligė, pasiutligė ir kitos rizikos
Karo aplinkoje daugėja žaizdų ir traumų, todėl išauga stabligės rizika, nes sukėlėjo sporos paplitusios aplinkoje. Skiepai nuo stabligės yra būtini ne tik vaikams: suaugusiesiems rekomenduojama revakcinacija kas 10 metų, kad apsauga išliktų.
Kita praktinė rizika yra pasiutligė, kai kontaktuojama su laukiniais ar benamiais gyvūnais, ypač įkandimo ar apsiliejimo seilėmis atveju. Tokiais atvejais taikoma po kontakto skiriama profilaktika, o sprendimą dėl vakcinos ir, kai kuriais atvejais, imunoglobulino priima gydytojai pagal sužalojimo pobūdį ir riziką.
Kaip elgtis dingus elektrai ir šilumai
Ilgesni elektros tiekimo sutrikimai kelia papildomų sveikatos rizikų, ypač dėl maisto saugos ir higienos. Specialistai pataria neperkrauti šaldytuvo greitai gendančiais produktais ir neplanuoti maisto ilgam laikui, jei nėra užtikrintos laikymo sąlygos.
Žiemą produktai genda lėčiau, tačiau ilgai nebeveikiant šaldytuvui rizika išlieka, todėl svarbu vertinti maisto būklę ir vengti vartoti tai, kas kelia įtarimų. Taip pat rekomenduojama turėti vandens atsargų rankų higienai ir nenaudoti neapdoroto vandens iš atvirų telkinių maistui ar indams, kol jis nebuvo pakankamai termiškai apdorotas.
