Tag: Valakupiai

  • Prie Žaliųjų ežerų – kirtimai: įvardijo, kurie medžiai kelia grėsmę ir kas juos šalins

    Vilniuje, šalia Žaliųjų Ežerų gatvės, Valakupių girininkijos 104 kvartale numatyti sanitariniai miško kirtimo darbai 15, 17 ir 18 sklypuose. Savivaldybė nurodo, kad darbai reikalingi dėl prastėjančios kai kurių medžių būklės ir galimos rizikos šalia kelio.

    Planuojama šalinti sausas ir nudžiūvusias egles, taip pat prie važiuojamosios dalies augančius pavojingus medžius, pažeistus puvinio. Tokie medžiai, ypač esant stipresniam vėjui ar po gausesnių kritulių, gali nulūžti ar išvirsti ir sukelti pavojų eismui.

    „Sanitarinių kirtimų tikslas – pagerinti miško būklę ir užtikrinti eismo bei aplinkos saugumą“, – teigiama savivaldybės informacijoje.

    Darbai bus vykdomi laikantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimus, ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Tai reiškia, kad kirtimai turi būti atliekami tik tiek, kiek būtina pavojui ir židiniams pašalinti, o darbų organizavimas privalo užtikrinti teritorijos ir žmonių saugą.

    Sanitariniai kirtimai dažniausiai planuojami tada, kai medynuose daugėja išdžiūvusių ar ligų pažeistų medžių, o šalia infrastruktūros atsiranda papildomų rizikų. Pastaraisiais metais miškininkai visoje Lietuvoje fiksuoja didesnį medžių pažeidžiamumą dėl kenkėjų, ligų ir ekstremalesnių orų, todėl pavojingų medžių šalinimas prie kelių ir takų tampa dažnesne praktika.

    Darbus vykdys Vilniaus miesto savivaldybės pasamdytas rangovas – UAB „Ekonovus“. Gyventojų ir eismo dalyvių prašoma būti atidiems, laikytis laikinųjų eismo organizavimo ir saugos reikalavimų bei neiti į darbų zoną.

  • Valakupiuose užvirs pjūklai: invaziniai uosialapiai klevai šluojami iš beveik 8 hektarų

    Vilniaus miesto savivaldybė Valakupių miškuose planuoja pašalinti invazinius uosialapius klevus 7,9 hektaro plote. Darbai numatyti Valakupių girininkijos teritorijoje keliuose miško kvartaluose, kur ši rūšis jau yra susiformavusi židiniais.

    Uosialapis klevas Lietuvoje laikomas nevietine invazine medžių rūšimi, todėl jo plitimą privaloma kontroliuoti. Tokios priemonės siejamos su vietinių ekosistemų apsauga ir biologinės įvairovės išsaugojimu, nes invaziniai augalai gali greitai pakeisti natūralias bendrijas.

    Kodėl uosialapis klevas kelia grėsmę?

    Šis klevas ypač sparčiai plinta vandens telkinių pakrantėse, upių slėniuose ir drėgnesnėse vietose, kur sėklos lengvai išnešiojamos didesniais atstumais. Įsitvirtinęs jis sudaro tankius sąžalynus, kurie užstoja šviesą ir nustelbia vietines augalų rūšis.

    Ilgainiui dėl to prastėja buveinių būklė, kinta miško paklotės augalija, mažėja vietinėms rūšims tinkamų atsinaujinimo plotų. Tokie pokyčiai gali turėti grandininį poveikį ir vabzdžiams, paukščiams bei kitoms rūšims, priklausomoms nuo vietinės augalijos.

    Kodėl vieno karto neužtenka?

    Specialistai pabrėžia, kad invazinių rūšių naikinimas nėra vienkartinė akcija, o ilgalaikis procesas. Pašalinus medžius, teritorijoje gali greitai pasirodyti atžalos, o sėklos dirvožemyje ar gretimuose plotuose sudaro prielaidas atsinaujinimui.

    Dėl to po šalinimo darbų paprastai taikoma stebėsena ir pakartotinės priemonės, kad židiniai neatsikurtų. Miestuose ir jų prieigose tai ypač svarbu, nes želdynai ir pakraščiai neretai tampa invazinių rūšių plitimo starto taškais į natūralias teritorijas.