Vilniaus miesto savivaldybė Valakupių miškuose planuoja pašalinti invazinius uosialapius klevus 7,9 hektaro plote. Darbai numatyti Valakupių girininkijos teritorijoje keliuose miško kvartaluose, kur ši rūšis jau yra susiformavusi židiniais.
Uosialapis klevas Lietuvoje laikomas nevietine invazine medžių rūšimi, todėl jo plitimą privaloma kontroliuoti. Tokios priemonės siejamos su vietinių ekosistemų apsauga ir biologinės įvairovės išsaugojimu, nes invaziniai augalai gali greitai pakeisti natūralias bendrijas.
Kodėl uosialapis klevas kelia grėsmę?
Šis klevas ypač sparčiai plinta vandens telkinių pakrantėse, upių slėniuose ir drėgnesnėse vietose, kur sėklos lengvai išnešiojamos didesniais atstumais. Įsitvirtinęs jis sudaro tankius sąžalynus, kurie užstoja šviesą ir nustelbia vietines augalų rūšis.
Ilgainiui dėl to prastėja buveinių būklė, kinta miško paklotės augalija, mažėja vietinėms rūšims tinkamų atsinaujinimo plotų. Tokie pokyčiai gali turėti grandininį poveikį ir vabzdžiams, paukščiams bei kitoms rūšims, priklausomoms nuo vietinės augalijos.
Kodėl vieno karto neužtenka?
Specialistai pabrėžia, kad invazinių rūšių naikinimas nėra vienkartinė akcija, o ilgalaikis procesas. Pašalinus medžius, teritorijoje gali greitai pasirodyti atžalos, o sėklos dirvožemyje ar gretimuose plotuose sudaro prielaidas atsinaujinimui.
Dėl to po šalinimo darbų paprastai taikoma stebėsena ir pakartotinės priemonės, kad židiniai neatsikurtų. Miestuose ir jų prieigose tai ypač svarbu, nes želdynai ir pakraščiai neretai tampa invazinių rūšių plitimo starto taškais į natūralias teritorijas.
Leave a Reply