CP v2

Tag: Valdas Benkunskas

  • Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Artėjant Mokytojų dienai Vilniuje surengtas tradicinis padėkos vakaras pedagogams, kurių darbas dažnai lieka už viešų įvertinimų ribų. Sostinė apdovanojo dešimt Metų mokytojų ir tris švietimo įstaigų vadovus už profesinį meistriškumą, lyderystę ir iniciatyvas.

    Apdovanotiesiems įteiktas vardinis ekslibris, mero padėka ir 1 000 eurų vertės dovana. Miestas taip pat išskyrė aktyviausius iniciatyvos „Vilnius yra mokykla“ pedagogus, kurie ugdymą perkelia į miesto erdves ir stiprina patyriminį mokymąsi.

    „Mokytojai ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, smalsumą, atsakomybę ir norą siekti daugiau. Norime padėkoti ne tik už pamokas, bet ir už tai, kas dažnai lieka už jų ribų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės, dėmesys mokytojams siejamas ir su ilgalaikiais iššūkiais: pedagogų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu bei poreikiu pritraukti jaunų specialistų. Vilnius jau ne vienerius metus taiko priemones, skirtas profesijos patrauklumui didinti, tarp jų ir nemokamą viešąjį transportą sostinėje dirbantiems mokytojams.

    Kas šiemet pripažinti Metų mokytojais

    Metų mokytoja pripažinta Vilniaus Volungės darželio-mokyklos pradinių klasių mokytoja Justina Bortkevičienė. Ji įvertinta už kūrybiškumą, pilietinę ir socialinę veiklą, inovatyvų darbą bei ryšį su bendruomene.

    Tarp laureatų taip pat Vilniaus darželio-mokyklos „Vilija“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Ivona Pavlovska. Ji išskirta už drąsą taikyti naujus metodus ir darbą daugiakalbėje aplinkoje, kur ypač svarbūs įtraukties sprendimai.

    Įvertintas ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos bei Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos mokytojas ekspertas Mindaugas Olbutas. Savivaldybė nurodo, kad apdovanojimas skirtas už profesinę brandą, vadybinius gebėjimus ir lyderystę švietimo bendruomenėje.

    Metų mokytojų sąraše ir Vilniaus lopšelio-darželio „Šnekutis“ mokytoja Gintarė Laurinėnaitė, įvertinta už inovatyvumą ir metodų taikymą ugdymo procese. Apdovanota ir Vilniaus „Žaros“ gimnazijos mokytoja Irina Delgiado už integruotas pamokas miesto erdvėse bei ugdymo priemonių kūrimą.

    Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos Tarptautinio bakalaureato biologijos mokytoja Hatice Kubra Kaya įvertinta už individualizuotą, įtraukiantį mokymą ir gebėjimą greitai užmegzti ryšį su mokiniais. Tarp laureatų ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ muzikos mokytoja ekspertė Eglė Povilaitienė, išskirta už metodinę veiklą ir indėlį rengiant būsimus pedagogus.

    Apdovanojimą gavo ir Vilniaus Grigiškių meno mokyklos mokytojas Vladimir Šoch, orkestro įkūrėjas ir dirigentas, įvertintas už muzikinio ugdymo plėtojimą. Metų mokytoja tapo ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonykienė už patyriminį ir įtraukų ugdymą, o Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ meninio ugdymo pedagogas Martynas Enčius įvertintas už netradicinius ugdymo sprendimus.

    Įvertinti ir mokyklų vadovai

    Metų vadovų apdovanojimai įteikti trims švietimo lyderiams, kurių darbas susijęs su pokyčių valdymu ir bendruomenių telkimu. Vilniaus Vilkpėdės lopšelio-darželio direktorė Lina Banaitienė apdovanota už lyderystę, iniciatyvas ir tvarumo bei tarptautiškumo kryptis.

    Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen įvertinta už strateginių pokyčių įgyvendinimą ir vadybinę lyderystę išlaikant bendruomenės ryšį. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika apdovanotas už ilgametį sistemingą darbą ir indėlį į miesto švietimą.

    Pasak vicemero Vytauto Mitalo, mokytojų profesijos stiprinimas sostinėje siejamas ne tik su padėkomis, bet ir su realiomis priemonėmis, padedančiomis pritraukti ir išlaikyti pedagogus. „Vilniuje investuojame į mokytojų pritraukimą ir išlaikymą, finansuojame pedagogų studijas“, – sakė Vytautas Mitalas.

    Mokytojų dienos proga sostinė taip pat kviečia pedagogus visą savaitę naudotis šventiniais pasiūlymais: lankytis kultūros renginiuose, muziejuose, dalyvauti ekskursijose ar sporto veiklose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skirtos ne tik padėkoti, bet ir priminti, jog mokytojų darbas yra viena svarbiausių ilgalaikių investicijų į miesto ateitį.

  • Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Naujas tiltas per Nerį artėja prie finišo

    Vilniuje statomas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį pasiekė vieną svarbiausių etapų: baigta montuoti pagrindinė medinė perdangos konstrukcija. Savivaldybė skelbia, kad likusius darbus siekiama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    Tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves ir taps nauja jungtimi tarp Neries krantų. Projektas pristatomas kaip reikšmingas postūmis darniam judumui sostinėje, ypač pėstiesiems, dviratininkams ir mikrojudumo priemonių naudotojams.

    Gyventojai kviečiami parinkti vardą

    Artėjant statybų pabaigai Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pasiūlyti naujo tilto pavadinimą. Vardą gali teikti visi norintys, o pasiūlymus priima specialiai tam skirta savivaldybės inicijuota platforma.

    Viešojoje erdvėje idėjų dėl pavadinimo jau būta ir anksčiau: svarstyta apie architektų siūlytą Alberto vardą, siejamą su A. Goštauto gatve. Taip pat buvo keliama iniciatyva tiltui suteikti moterišką vardą ir įamžinti mokslininkę Mariją Gimbutienę.

    „Šis tiltas ypatingas dėl kelių priežasčių: tai pirmasis naujai statomas tiltas Vilniuje po daugiau nei dviejų dešimtmečių ir vienas iš nedaugelio, skirtų pėstiesiems bei dviratininkams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kaip vyks atranka ir kokie reikalavimai?

    Vardų pasiūlymų laukiama iki spalio 16 dienos. Gyventojai gali pateikti vieną ar kelis variantus ir, jei nori, trumpai paaiškinti pasirinkimo motyvus.

    Skelbiama, kad pavadinimas turi būti lietuvių kalba, ne ilgesnis nei du žodžiai ir atitikti bendrinės kalbos bei moralės normas. Taip pat pabrėžiama, kad netiks necenzūriniai ar dviprasmiški variantai, o registruotų pavadinimų dubliavimas be sutikimo negalimas.

    Pasibaigus teikimo terminui, dažniausiai siūlytus variantus planuoja vertinti savivaldybės Istorinės atminties komisija. Galutinį pavadinimą turės patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

    Kodėl šis tiltas svarbus miestui

    Tiltą statanti UAB „Tilsta“ per vasarą surinko ir sumontavo apie 180 skirtingų matmenų medinių detalių. Įspūdingiausi elementai siekė iki 39 metrų, o sunkiausias montuotas medinis elementas svėrė apie 20 tonų.

    Artimiausiu metu numatyta įrengti plieninę pakloto plokštę, turėklus ir apšvietimą, taip pat sutvarkyti prieigas, takus bei krantinės infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp centro ir vakarinių rajonų.

    Šiandien pėstiesiems ir dviratininkams patogiausios jungtys per Nerį ne visada atitinka srautus ir saugumo poreikius. Dėl to naujas tiltas vertinamas kaip būdas sumažinti konfliktus su intensyviu automobilių eismu ir sudaryti geresnes sąlygas dvikrypčiam mikromobilumo judėjimui.

  • Vilnius stato naują gimnaziją: gyventojams svarbi užduotis – išrinkti vardą iki spalio 7 dienos

    Vilniuje pradėtos antros naujos gimnazijos statybos per visą Nepriklausomybės laikotarpį, o sostinės savivaldybė kviečia gyventojus nuo pat pradžių prisidėti prie mokyklos tapatybės kūrimo. Verkių seniūnijos bendruomenė raginama siūlyti pavadinimus ir vėliau balsuoti už labiausiai patikusį variantą.

    Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, mokyklos vardas nėra formalumas, nes jis padeda kurti ryšį tarp ugdymo įstaigos ir ją supančios bendruomenės. Savivaldybė tikisi, kad pavadinimas atspindės vietos gyventojams svarbias vertybes ir taps ilgalaikės istorijos pradžia.

    „Norime, kad šią gimnaziją nuo pat pradžių kurtų ir bendruomenė – ne tik savo kasdienybe, bet ir vardu“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Planuojama, kad naujoji gimnazija bus skirta 480 vyresniųjų klasių mokinių ir turės 16 klasių komplektų. Greta pagrindinio pastato numatytos krepšinio ir žaidimų aikštelės, stadionas, skaityklos terasa, pėsčiųjų ir dviračių takai, o dalis lauko erdvių bus atviros ir aplinkinių rajonų gyventojams.

    Projektuojant mokyklą akcentuojamas ryšys su gamtine aplinka ir viešosiomis erdvėmis. Mokiniai galės naudotis lauko klasėmis, o teritorija bus integruojama į aplinkinį kraštovaizdį bei takų tinklą, šalia esant Jeruzalės parkui.

    Pavadinimą rinks dviem etapais

    Pavadinimo siūlymo etapas vyks nuo rugsėjo 24 dienos iki rugsėjo 30 dienos, o balsavimas bus organizuojamas nuo spalio 1 dienos iki spalio 7 dienos. Dalyvauti abiejuose etapuose galės Verkių seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, tapatybė bus patvirtinama trumpąja žinute.

    Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas pabrėžia, kad pavadinimą prasmingiausiai gali sugalvoti tie, kurie čia gyvens ir leis vaikus į šią mokyklą. Savivaldybė ragina siūlant vardą atsižvelgti į vietos istoriją, gamtą, Jeruzalę, bendruomenės tapatybę, žinias ir vertybes.

    „Tegul jos vardas tampa pirmuoju bendru kūriniu, nuo kurio prasidės ir šios mokyklos, ir jos bendruomenės istorija“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Kas spręs galutinai?

    Gyventojų išrinktas pasiūlymas bus teikiamas svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisijai. Vėliau galutinis sprendimas dėl pavadinimo bus teikiamas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

    Tokios apklausos pastaraisiais metais tampa dažnesnės, nes savivaldybės siekia didesnio gyventojų įtraukimo į sprendimus, susijusius su viešąja infrastruktūra. Pavadinimo parinkimas laikomas vienu paprasčiausių, bet simboliškai svarbių būdų sustiprinti bendruomenės ryšį su nauja ugdymo įstaiga.

  • Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Vilniuje, Baltojo tilto pievoje, pradedami infrastruktūros pokyčiai, kurie turėtų palengvinti renginių aptarnavimą ir sumažinti žalą žaliajai zonai. Čia įrengiamas atskiras privažiavimas aptarnaujančiam transportui, tvarkoma išvažinėta pievos dalis ir formuojama zona mobiliesiems maisto furgonėliams.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ši miesto erdvė yra viena intensyviausiai naudojamų renginiams, todėl iki šiol trūko aiškiai apibrėžtos logistikos. Dėl to sunkusis transportas neretai judėdavo per veją, o tai ilgainiui blogino pievos būklę ir kėlė nepatogumų pėstiesiems.

    „Per pastaruosius metus tapo akivaizdu, kad esama infrastruktūra yra nepakankama tokiam renginių kiekiui, todėl vilkikai keliaudavo per veją ir jos būklė labai suprastėjo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Naujas privažiavimas numatytas sunkvežimiams, kurie atveža scenas, techninę įrangą ir kitą renginiams reikalingą inventorių. Sprendiniai derinti atsižvelgiant į renginių organizatorių praktiką, kad atvykimai ir išvykimai vyktų sklandžiau, o įranga būtų iškraunama kuo arčiau aptarnaujamos vietos.

    Darbų metu bus pertvarkoma ir praplečiama betoninių trinkelių danga, įrengiama apsisukimo aikštelė bei aptarnaujančio transporto stovėjimo zona. Tikimasi, kad tai leis išvengti situacijų, kai renginių metu užstatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, o judėjimas krantinėje sulėtėja.

    Numatyta ir atskira maisto furgonėlių vieta su elektros tiekimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks sprendimas turėtų sumažinti chaotišką prekybininkų išsidėstymą ir padėti geriau suvaldyti srautus, ypač renginių piko metu.

    Ne renginių metu privažiavimas bus skirtas pėstiesiems, todėl automobilių eismas čia nebus leidžiamas. Taip siekiama išlaikyti viešos erdvės rekreacinę paskirtį ir kartu užtikrinti, kad renginių logistika vyktų aiškiai apibrėžtomis kryptimis.

    Taip pat nurodoma, kad Baltojo tilto „food hall“ aptarnavimas, kaip ir iki šiol, vyks per Tolerancijos gatvę. Savivaldybė tikisi, kad atkūrus labiausiai išvažinėtą vejos dalį, gyventojai ir miesto svečiai šią teritoriją dažniau rinksis poilsiui, sportui ir laisvalaikiui.

  • „Litgrid“ ir Vilniaus savivaldybė rado sprendimą: oro linijas keis kabeliai po žeme

    „Litgrid“ ir Vilniaus savivaldybė rado sprendimą: oro linijas keis kabeliai po žeme

    Memorandumas dėl tinklo ir miesto planų

    „Litgrid“ ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė glaudžiau derinti elektros perdavimo tinklo rekonstrukcijas su sostinės vystymo planais. Tikslas – iš anksto matyti, kur infrastruktūros sprendimai gali tapti ne kliūtimi, o miesto plėtros dalimi.

    Šalys teigia, kad ankstesnis projektų suderinimas leistų greičiau identifikuoti teritorijas, kur tinklo modernizavimą galima suplanuoti kartu su gatvių tvarkymu, viešųjų erdvių atnaujinimu ar didesniais investiciniais projektais. Vienas dažniausiai svarstomų sprendimų – perdavimo oro linijų ar jų atkarpų kabeliavimas.

    Kodėl svarstomas kabeliavimas?

    Požeminiai kabeliai miestams patrauklūs tuo, kad mažina vizualinę taršą ir palieka daugiau lankstumo teritorijų planavimui. Tokie sprendimai dažniau taikomi tankiai apgyvendintose zonose, kur kiekvienas infrastruktūros koridorius konkuruoja su būstu, viešosiomis erdvėmis ir susisiekimu.

    „Elektros perdavimo tinklo ir miesto plėtra turi būti planuojamos kompleksiškai, kad sprendiniai gyventojams kurtų kuo didesnę vertę“, – sakė „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

    Kabeliavimas gali prisidėti ir prie atsparumo didinimo, nes požeminė infrastruktūra paprastai yra mažiau pažeidžiama audrų, apledėjimo ar vėjo sukeliamų incidentų. Pastaraisiais metais daugelyje Europos šalių tinklų patikimumas ir kritinės infrastruktūros apsauga tapo prioritetu dėl augančių ekstremalių orų ir saugumo rizikų.

    Kas bus daroma toliau?

    Memorandume numatyta, kad „Litgrid“ ir savivaldybė keisis informacija apie planuojamus ir vykdomus projektus, kartu identifikuos bendro intereso iniciatyvas ir vertins technines, teisines bei finansines galimybes. Praktikoje tai reiškia, kad kabeliavimo ar kitų sprendinių realumas bus tikrinamas atskirai kiekvienoje teritorijoje.

    „Elektros linijų tiesimas po žeme padeda suderinti saugumą ir miesto poreikius, o šis susitarimas sukuria aiškesnį bendradarbiavimo modelį“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Dokumente taip pat įtvirtinta nuostata, kad papildomi sprendiniai neturi nepagrįstai didinti elektros vartotojams tenkančių kaštų. Todėl numatoma vertinti skirtingus finansavimo modelius, įskaitant suinteresuotų šalių prisidėjimą, kai siekiama papildomos naudos miestui.

  • Vilniuje rieda nauji 18 metrų troleibusai: štai kada į maršrutus išvažiuos „Solaris“

    Vilniuje rieda nauji 18 metrų troleibusai: štai kada į maršrutus išvažiuos „Solaris“

    Vilniuje spalio pabaigoje į maršrutus planuojama išleisti pirmuosius naujus 18 metrų ilgio „Solaris Trollino 18“ troleibusus. Jie etapais keis seniausias „Vilniaus viešojo transporto“ eksploatuojamas Čekoslovakijoje pagamintas „Škoda 14Tr“, kurios, kaip numatyta, nuo 2027 metų keleivių nebeveš.

    Šiuo metu pirmasis troleibusas jau pristatytas į Antakalnio troleibusų parką, kur vyksta pasirengimas bandymams. Prieš pradedant vežti keleivius, kiekviena transporto priemonė turės pereiti gamyklinius patikrinimus, bandomuosius važiavimus mieste ir procedūras, būtinas kasdienei eksploatacijai.

    Testai prieš išleidžiant į gatves

    Bandomųjų važiavimų metu tikrinama, kaip troleibuso sistemos veikia realiomis eismo sąlygomis, įvertinamas energijos vartojimas, stabdymo, durų, informavimo ir kitos saugai svarbios funkcijos. Į maršrutus troleibusai bus išleidžiami tik užbaigus visą parengimo ciklą.

    Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad parko atnaujinimo tikslas yra apčiuopiamas kasdienėje keleivių patirtyje, o kartu tai ir baigiamasis senųjų „Škoda 14Tr“ atsisakymo etapas. Miesto vadovų teigimu, investicijos į transporto priemones turi eiti išvien su infrastruktūros atnaujinimu.

    Kas keisis keleiviams

    Nauji žemagrindžiai 18 metrų troleibusai pritaikyti vežti apie 110 keleivių. Transporto priemonėse numatytos USB-C jungtys, kondicionavimo sprendimai, vietos dviračiams, erdvės keleiviams su negalia ir informaciniai ekranai.

    Saugumui diegiama vaizdo stebėjimo sistema su 17 kamerų, apimančių saloną ir išorę. Taip pat numatyta galimybė be kontaktinio tinklo nuvažiuoti iki 20 kilometrų, kas praktikoje suteikia daugiau lankstumo valdant srautus, remonto darbus ar laikinus maršrutų pakeitimus.

    Kiek kainuoja ir kiek bus naujų

    Iš viso „Vilniaus viešasis transportas“ užsakymu gaminamas 81 naujas „Solaris Trollino 18“ troleibusas, kurie miestą pasieks etapais iki metų pabaigos. Sutarties dėl šio pirkimo vertė siekia 62,26 mln. eurų, o finansavimas užtikrinamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Šiaurės investicijų banko lėšomis.

    Šis etapas papildo anksčiau įgyvendintą parko atnaujinimą, kai Vilniuje pradėjo važiuoti 91 naujas 12 metrų „Škoda 32Tr“ troleibusas. Įgyvendinus abu etapus, sostinės parką sudarys 172 nauji troleibusai, o dalis seniausių modelių bus nuosekliai išimama iš eksploatacijos.

    Miesto viešojo transporto atnaujinimas siejamas ir su platesniais Europos miestų tikslais mažinti taršą bei triukšmą, o elektrinis transportas laikomas viena pagrindinių krypčių. Vilniuje kartu numatomi ir elektrinių bei vandeniliu varomų autobusų įsigijimai, tačiau troleibusai išlieka svarbia stuburo dalimi maršrutuose, kuriuose reikalingas didelis pralaidumas piko metu.

  • Vilnius meta rimtą sumą jauniesiems sportininkams: kas gaus 240 eurų už vaiką?

    Vilnius meta rimtą sumą jauniesiems sportininkams: kas gaus 240 eurų už vaiką?

    Beveik 500 000 eurų jaunimui

    Vilniaus savivaldybė trečius metus iš eilės didina investicijas į jaunųjų sportininkų ugdymą ir šiemet Jaunojo sportininko krepšelio programai skiria 499 983,60 eurų. Finansavimą pasidalins 27 sostinėje veikiančios sporto organizacijos, rengiančios vaikus ir jaunuolius ilgalaikiam meistriškumo augimui.

    Pagal programos sąlygas už vieną sportininką organizacijoms numatoma skirti 240 eurų per metus. Šios lėšos paprastai nukreipiamos treniruočių proceso kokybei užtikrinti, dalyvavimui varžybose, inventoriui ir kitoms ugdymui būtinoms išlaidoms.

    Ką turi užtikrinti organizacijos

    Jaunojo sportininko krepšelis skirtas toms organizacijoms, kurios gali užtikrinti nuoseklų sportininkų rengimą nuo pradinių treniruočių iki aukšto meistriškumo. Vertinant paraiškas akcentuojama trenerių kvalifikacija, treniruočių bazė, ugdymo tęstinumas ir sportininkų dalyvavimas oficialiose varžybose.

    Programos tikslas – ne vien trumpalaikė parama, o aiškiai pamatuojamos sąlygos vaikams sportuoti stabiliai ir kokybiškai. Savivaldybė pabrėžia, kad miesto sporto mokyklos ir klubai yra grandis, iš kurios vėliau išauga nacionalinių rinktinių kandidatai.

    „Norime, kad kuo daugiau vaikų ir jaunuolių Vilniuje turėtų galimybę sportuoti kokybiškomis sąlygomis ir nuosekliai siekti aukščiausių rezultatų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Už kiekvieno čempiono stovi labai plati komanda, kurios kasdienį darbą jaunojo sportininko krepšelis gali palengvinti“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Programa plečiasi: nuo kelių sportų iki 30

    Per trejus metus programa akivaizdžiai išaugo ir apėmė gerokai platesnį sporto šakų spektrą. Jei 2024 metais finansavimas buvo skirtas tik futbolo ir krepšinio organizacijoms, vėliau paraiškas galėjo teikti įvairių sporto šakų atstovai, o šiemet programa apima 30 sporto šakų.

    Šiais metais savivaldybė sulaukė 29 paraiškų, daugiausia jų pateikė futbolo organizacijos. Tarp pareiškėjų buvo ir kiokušin karatė, ledo ritulio, taip pat pavienės paraiškos iš regbio, lengvosios atletikos, laipiojimo sporto, dziudo, dviračių sporto, badmintono, teniso, tinklinio ir kitų sporto šakų bendruomenių.

    Šiemet skiriama suma yra didžiausia nuo programos pradžios. Ankstesniais metais šiai priemonei buvo numatoma po 400 000 eurų, o augant paraiškų skaičiui bei norui įtraukti daugiau sporto šakų finansavimas buvo didinamas, pernai iš viso paskirstant 446 160 eurų.

  • Benkunskas atskleidė, kas laukia Neries pakrančių: trys projektai kelia daugiausia aistrų

    Benkunskas atskleidė, kas laukia Neries pakrančių: trys projektai kelia daugiausia aistrų

    Vilniaus Neries pakrantėse yra ne viena teritorija, kuri šiandien atrodo natūrali, tačiau iš tiesų kadaise buvo intensyviai naudojama: čia veikė uostai, sporto infrastruktūra, techniniai statiniai. Savivaldybė vis dažniau akcentuoja kryptį pirmiausia tvarkyti jau anksčiau urbanizuotas vietas, o ne plėstis į mažiau paliestas pakrantes.

    Šis principas aktualus keliems daug diskusijų keliantiems sumanymams: irklavimo bazės projektui Žirmūnuose, Žiemos uosto rekonstrukcijai ir apleisto valčių elingo sutvarkymui T. Kosciuškos gatvėje. Miesto atstovai pabrėžia, kad kiekvienu atveju siekiama suderinti žmonių poreikius, paveldosaugą ir gamtinių buveinių apsaugą.

    Irklavimo bazė Žirmūnuose

    Irklavimo bazė Žirmūnuose pristatoma kaip ilgai lauktas sporto infrastruktūros objektas, kurio Vilniuje iki šiol trūksta, nors miestas turi Nerį. Dalis sportininkų ir klubų treniruotėms priversti vykti į kitus vandens telkinius, o tai riboja tiek sporto plėtrą, tiek jaunimo užimtumo galimybes.

    Po pirminių viešinimų projektiniai sprendiniai buvo koreguoti, siekiant mažinti poveikį aplinkai ir išsaugoti brandžius medžius. Savivaldybė skelbia, kad užstatymas koncentruojamas ten, kur jau yra apleistų statinių ir kietųjų dangų, o ne miško masyve.

    Keitėsi ir sprendiniai, susiję su upės vaga: ankstesniuose planuose minėtas gilinimas sumažintas iki minimalaus ties įplaukos zona. Šiuo metu projektavimo procesas siejamas su poveikio aplinkai vertinimu, kurio išvados gali pareikalauti papildomų pakeitimų.

    Žiemos uostas ir laivybos infrastruktūra

    Žiemos uostas Žirmūnuose įvardijamas kaip istoriškai susiformavusi laivybos teritorija, kurios funkcija Vilniuje buvo svarbi dar tarpukariu. Miesto argumentas paprastas: buvusios paskirties atkūrimas dažnai laikomas mažesne intervencija nei naujos infrastruktūros kūrimas visiškai naujoje vietoje.

    Problemos, apie kurias kalbama viešojoje erdvėje, susijusios su užutekio uždumblėjimu, ribota erdve laivams saugiai laikyti bei laivų aptarnavimo infrastruktūros stoka. Dėl to žiemos ir pavasario ledonešio metu kyla incidentų rizika, o pažeidžiami krantinių elementai tampa papildoma našta miestui.

    Rengiant rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus žadama pristatyti sprendinius visuomenei, o diskusijų centre išlieka klausimas, kaip suderinti laivybos poreikius, pakrančių rekreaciją ir saugomų teritorijų reikalavimus. Neries pakrantėse dalis zonų patenka į jautrias buveines, todėl procedūros paprastai užtrunka ilgiau.

    Elingas T. Kosciuškos gatvėje

    Apleistas valčių elingas miesto centre laikomas vienu sudėtingiausių objektų dėl kelių priežasčių: tai paveldo vertę turintis statinys, jis yra avarinės būklės, be to, turi inžinerinę reikšmę aplinkinei infrastruktūrai. Savivaldybė akcentuoja, kad tvarkymas čia susijęs ne tik su estetika ar rekreacija, bet ir su saugumu.

    Miesto tikslas įvardijamas kaip kompleksinis: sutvarkyti statinį, pritaikyti jį realiai veiklai ir išlaikyti vertingus architektūrinius sprendinius, kartu gerinant pakrantės prieinamumą. Taip pat pabrėžiama, kad sprendimai bus derinami su paveldosaugos ir aplinkosaugos reikalavimais.

    Artimiausiu metu planuojamos kūrybinės dirbtuvės ir viešos konsultacijos dėl galimų funkcijų, kurios leistų teritorijai tapti gyva, bet neperkrauta. Tokie procesai Vilniuje vis dažniau naudojami siekiant iš anksto sumažinti konfliktų riziką ir gauti aiškesnį gyventojų mandatą.

    Diskusijose dėl Neries pakrančių nuolat grįžtama prie balanso tarp miesto plėtros ir gamtos apsaugos. Viena visuomenės dalis ragina neliesti net apleistų vietų, nes per dešimtmečius jose susiformavo vertingos buveinės, kita tikisi daugiau viešųjų erdvių, sporto ir paslaugų prie upės.

    Savivaldybė primena, kad sprendimus riboja ne tik politinė valia, bet ir teisinė bazė: bendrasis planas, saugomų teritorijų režimai, aplinkosauginės procedūros ir privalomi vertinimai. Todėl Neries pakrančių projektų tempą dažnai lems ne pažadai, o tai, kaip greitai pavyks suderinti skirtingus interesus ir formalius reikalavimus.

  • „Energesman“ skelbia apie slapto susitikimo detalės: VAATC siūlytas sandoris sukėlė audrą

    Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ pranešė, kad netrukus po to, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pradėjo sutarčių nutraukimo procedūras, įmonės akcininkas susitiko su VAATC vadovu Mariumi Švaikausku. Pasak bendrovės, susitikimą suorganizavo trečiasis asmuo, o jo metu esą buvo siūlomas kompromisas.

    „Energesman“ teigimu, VAATC vadovas pasiūlė leisti tęsti gamyklos modernizavimo sutartį su sąlyga, kad operatorius neginčys eksploatavimo sutarties nutraukimo. Bendrovė nurodo, kad tokį pasiūlymą atmetė ir laikosi pozicijos, jog sutartiniai santykiai turi būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, o ne derybomis, kurios primena spaudimą.

    Susitikimas, kaip nurodoma įmonės pareiškime, įvyko liepos 14 dieną vakare Vilniuje. Apie patį faktą viešojoje erdvėje buvo kalbėta ir anksčiau, tačiau „Energesman“ tvirtina, kad dalis viešai paskleistų aplinkybių, įskaitant susitikimo vietą ir turinį, buvo pateiktos netiksliai.

    „Pirmiausia norime užtikrinti, kad susitikime nebuvo kalbama apie Skirmantą Malinauską. Mes neturime jokios įtakos jo kuriamam turiniui“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Bendrovė pabrėžia, kad modernizavimo sutartis buvo pasirašyta po tarptautinio viešojo pirkimo, kuriame, anot „Energesman“, laimėta pasiūlius mažiausią kainą. Įmonė tvirtina turinti teisėtą interesą tęsti sutarties vykdymą ir siekia teismuose įrodyti, kad nutraukimo sprendimai buvo neteisėti.

    „Mes pasiūlymą atmetėme, nes čia ne turgus – savivaldybės įmonė negali kada panorėjusi nutraukti sutarčių ir šantažuoti tiekėjų“, – sakė A. Blazgys.

    Į procesą įsitraukęs advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris, akcentuoja ir valdymo bei atskaitomybės klausimus. Pasak jo, svarbu vertinti, ar VAATC vadovas turėjo formalius įgaliojimus siūlyti tokį susitarimą ir kokiu pagrindu susitikimo turinys galėjo būti aptarinėjamas su politine valdžia.

    „M. Švaikauskas nėra pavaldus Vilniaus merui – jis atsiskaito VAATC valdybai“, – sakė P. Miliauskas.

    „Energesman“ nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nagrinėti du bendrovės ieškinius, kuriais ginčijamas tiek eksploatavimo, tiek modernizavimo sutarčių nutraukimas. Taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta VAATC reikalauti išmokėti sutarčių užtikrinimo garantijas, kurių vertė siekia 1,3 mln. eurų, o sprendimai dėl kitų laikinųjų priemonių yra skundžiami aukštesnei instancijai.

    Bendrovė ginčija ir VAATC nurodomas nutraukimo priežastis, argumentuodama, kad atliekų susikaupimą lėmė platesnės sistemos problemos, įskaitant atliekų deginimo pajėgumus ir srautų valdymą. „Energesman“ taip pat teigia, jog modernizavimo sutarties įgyvendinimą apsunkino tai, kad, anot bendrovės, VAATC neįvykdė sutartyje numatytų mokėjimų ir nesumokėjo 4,4 mln. eurų.

    Įmonės teigimu, preliminariai vertinami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų ir augti, jei laikotarpis, kai VAATC yra perėmęs gamyklos veiklos kontrolę, ilgės. Tuo pat metu ginčas turi ir viešąją dimensiją, nes atliekų tvarkymo infrastruktūra sostinės regione laikoma kritiškai svarbia paslauga, o jos sutrikimai ar valdymo konfliktai greitai atsiliepia gyventojams ir savivaldybių sprendimams.

    Kol teismai nepriėmė galutinių sprendimų, abi pusės iš esmės lieka prie priešingų pozicijų, o situacija kelia klausimų dėl viešųjų pirkimų sutarčių stabilumo, rizikų valdymo bei to, kaip turėtų būti sprendžiami strateginių paslaugų teikimo konfliktai tarp savivaldybių valdomų subjektų ir privačių operatorių.

  • Vilnius Bernardinų sode ruošia karštas diskusijas: nuo Neries pakrančių iki integracijos

    Vilnius Bernardinų sode ruošia karštas diskusijas: nuo Neries pakrančių iki integracijos

    Bernardinų sodas taps diskusijų centru

    Rugpjūčio 28–29 dienomis Vilniaus Bernardinų sode vyksiantis diskusijų festivalis BŪTENT! antrus metus iš eilės suburs miestiečius atviriems pokalbiams. Šalia pagrindinio fontano įsikurs Vilniaus erdvė, kurioje bus aptariamos sostinės dabartį ir ateitį formuojančios temos.

    Organizatoriai žada dešimt diskusijų su skirtingų sričių ekspertais, savivaldybės atstovais ir bendruomenių lyderiais. Pagrindinis akcentas – galimybė ne tik klausytis, bet ir įsitraukti į dialogą apie konkrečius miesto sprendimus.

    „Geriausi sprendimai miestui gimsta tada, kai girdime skirtingas patirtis ir nuomones. Festivalis suteikia progą susitikti atviroje erdvėje, kur visi gali tapti pokalbio apie Vilniaus ateitį dalimi“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Ką žada penktadienis ir šeštadienis

    Penktadienio diskusijos bus orientuotos į ateities miestą ir jo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių poreikių. Numatyta kalbėti apie vaikams draugišką aplinką, jaunimo ir naktinio miesto santykį, taip pat apie dronų taikymą švietime ir viešojo transporto viziją.

    Šeštadienį dėmesys kryps į tapatybę, atsparumą ir bendruomeniškumą. Tarp temų – užsieniečių integracija, Neries pakrančių pokyčiai, miesto sporto ambicijos, pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, įtrauktis ir Vilniaus patrauklumas gyventojams bei svečiams.

    Ne tik diskusijos: veiklos ir praktiniai išbandymai

    Šalia pokalbių Vilniaus erdvėje vyks ir praktinės veiklos: kūrybinės dirbtuvės, žaidimai, užduotys apie darnų judumą. Taip pat bus kviečiama pasitikrinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir susipažinti su iniciatyvomis, susijusiomis su klimato neutralumu.

    Pastaraisiais metais miestams vis dažniau tenka spręsti klausimus, kurie tiesiogiai paliečia kasdienį gyvenimą: kaip suderinti žaliąsias erdves ir plėtrą, kaip užtikrinti patogų susisiekimą, kaip didinti saugumą ir įtrauktį. Tokie atviri forumai tampa viena iš priemonių, leidžiančių sujungti gyventojų lūkesčius, ekspertines žinias ir savivaldos sprendimų kryptį.