Tag: Valdas Benkunskas

  • Vilniaus taryboje – protestas: opozicija paliko posėdį, įspėja apie ribojamas narių teises

    Vilniaus miesto savivaldybės taryboje kilo politinė įtampa: opozicinės frakcijos demonstratyviai paliko posėdžių salę, protestuodamos prieš valdančiosios daugumos sprendimą tęsti Tarybos veiklos reglamento pakeitimų svarstymą. Opozicija teigia, kad numatomi pokyčiai gali apriboti diskusijas posėdžių metu ir susiaurinti tarybos narių teises.

    Konfliktas įsiplieskė dar tvirtinant posėdžio darbotvarkę, kai buvo siūloma iš jos išbraukti klausimą dėl reglamento pataisų. Šį siūlymą palaikė dauguma politinių jėgų, tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tam nepritarė, o klausimas darbotvarkėje liko.

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas atsisakė klausimą išbraukti ir po balsavimo reglamento pakeitimai toliau buvo svarstomi. Opozicija tvirtina, kad tokie pakeitimai nėra vien procedūrinis darbo pagreitinimas, o sprendimai, galintys reikšmingai pakeisti posėdžių eigą ir viešos diskusijos apimtį.

    Pasak opozicijos, viena iš siūlomų naujovių leistų Tarybos daugumai nuspręsti nepristatyti sprendimo projekto posėdyje net ir tada, kai dalis tarybos narių tam prieštarauja. Tokia praktika, opozicijos vertinimu, sumažintų galimybes viešai išgirsti argumentus, motyvus ir alternatyvas prieš priimant sprendimus.

    Taip pat kritikuojamas siūlymas, kad, jeigu pagrindinis komitetas projektui jau pritarė, pranešėjas galėtų nebūti kviečiamas pristatyti komitetų svarstymo rezultatų, pateiktų pasiūlymų ir informacijos apie tai, kaip į juos atsižvelgta. Opozicija pabrėžia, kad būtent šioje dalyje dažnai išryškėja esminės sprendimų pasekmės ir kompromisai.

    Trečiuoju aspektu įvardijamas siūlomas pokytis, kuriuo būtų siaurinama pagrindinio komiteto pareiga apibendrinti kitų komitetų išvadas. Pagal aptariamą modelį, ši procedūra būtų privaloma tik tais atvejais, kai Taryba pasirenka svarstymą dviem stadijomis, o tai, opozicijos nuomone, gali sumažinti kitų komitetų įtaką ir informacijos sklaidą posėdyje.

    Savivaldybės administracijos aiškinamuosiuose argumentuose akcentuojama, kad dabartinės procedūros kartais trukdo sklandžiam ir efektyviam darbui bei užima daug tarybos narių laiko. Opozicija atsako, kad demokratinės procedūros nėra laiko švaistymas, o vieša diskusija yra esminė savivaldos dalis.

    Opozicijos atstovai pabrėžia, kad tarybos posėdis nėra vien balsavimo mygtukų spaudimas, o viešas sprendimų priėmimo procesas, kurį stebi miesto gyventojai. Jų teigimu, vilniečiai turi teisę girdėti, kas siūloma, kokias pastabas pateikė komitetai ir tarybos nariai, į ką atsižvelgta ir kodėl pasirenkamas vienas ar kitas sprendimas.

    Tarybai priėjus prie darbotvarkės klausimo dėl reglamento pakeitimų, opozicinės frakcijos paliko posėdžių salę ir į posėdį nebegrįžo. Protestu siekta atkreipti dėmesį į tai, kad, opozicijos vertinimu, siūlomi pakeitimai mažintų viešos politinės diskusijos apimtį ir apsunkintų opozicijos pareigą kelti klausimus bei gauti atsakymus posėdžio metu.

    Opozicija ragina valdančiąją daugumą grįžti prie reglamento pakeitimų svarstymo tik tuomet, kai bus rastas sprendimas, kuris ne siaurintų, o užtikrintų tarybos narių teisę gauti informaciją, išgirsti sprendimų pristatymą ir viešai juos aptarti. Politinėms pusėms nesutariant, tikėtina, kad reglamento pataisos ir toliau išliks vienu aštresnių klausimų Vilniaus savivaldos darbotvarkėje.

  • Pilaitėje kyla naujas darželis 320 vaikų: meras prašo gyventojų sugalvoti jo vardą

    Pilaitėje kyla naujas darželis 320 vaikų: meras prašo gyventojų sugalvoti jo vardą

    Pilaitėje, Pajautos gatvėje, statomam naujam darželiui pradedama ieškoti pavadinimo. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Pilaitės seniūnijos gyventojus teikti idėjas, o vėliau balsuoti už labiausiai patikusį variantą.

    Gyventojų įtraukimas į pavadinimo parinkimą, savivaldybės teigimu, turėtų padėti naujai ugdymo įstaigai įgyti rajono tapatybę. Siūlymus galima pateikti užpildžius specialią formą ir patvirtinus tapatybę SMS žinute, o tai gyventojui papildomai nekainuoja.

    „Norime, kad darželis turėtų rajono savitumą atspindintį vardą, tad kviečiu pilaitiškius pačius jį išrinkti“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Planuojama, kad moderniame 16 ugdymo grupių darželyje galės ugdytis 320 vaikų. Projekte numatytas vidinis kiemelis su terasa, universali sporto ir aktų salė, taip pat vaikams skirtas baseinas.

    Lauko erdvėse planuojamos žaidimų zonos, sporto aikštelės ir edukacinis daržas. Savivaldybė pabrėžia, kad pastatas projektuojamas taip, jog būtų patogus ir vaikams, ir darbuotojams, o U formos tūris apjuostų uždaresnį vidinį kiemą.

    „Jūsų pasiūlymai gali tapti gražia naujos ugdymo įstaigos istorijos pradžia“, – sakė Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.

    Darželio statybas planuojama užbaigti iki 2027 metų pavasario. Savivaldybė nurodo, kad siūlyti galima kelis pavadinimų variantus, tačiau pasiūlymą pateikti ir balsuoti leidžiama po vieną kartą.

  • Žvėryno šaltinių slėniui ruošiamas lūžis: vilniečius kviečia spręsti, kas keisis ir kas liks

    Žvėryno šaltinių slėniui ruošiamas lūžis: vilniečius kviečia spręsti, kas keisis ir kas liks

    Vilniuje pradedamas Žvėryno šaltinių slėnio ateities planavimas, į kurį kviečiami įsitraukti gyventojai, bendruomenių atstovai ir įvairių sričių ekspertai. Tikslas – sukurti aiškią teritorijos viziją, suderinant geresnį prieinamumą su gamtinės vertės išsaugojimu.

    Kūrybines dirbtuves organizuoja Vilniaus vystymo kompanija, o susitikimas numatytas 2026 metais spalio 20 dieną 18.00 valandą Kompozitorių namuose Vilniuje. Organizatoriai žada, kad dirbtuvių metu bus renkamos idėjos, kurios vėliau virs teritorijos koncepcija ir bus pristatytos viešai.

    Šaltinių slėnis prie Neries išsiskiria tuo, kad tai reta gamtinė erdvė beveik miesto centre, kur reljefas, šlaitai ir vandens versmės kuria savitą mikroaplinką. Tokios vietos miestuose dažnai patiria didžiausią spaudimą dėl intensyvaus naudojimo, todėl planuojant svarbiausia iš anksto susitarti, kokia apsauga ir kokie pokyčiai čia priimtini.

    Kas planuojama teritorijoje

    Pagal pristatomą kryptį didžiausias dėmesys būtų skiriamas saugumui ir patogiam pasiekiamumui: svarstoma atnaujinti laiptus, sutvarkyti takus, peržiūrėti želdinių būklę ir aiškiau suvaldyti lankytojų srautus. Taip pat akcentuojama, kad pokyčiai turi būti minimalūs ir nekeičiantys natūralaus šlaito charakterio.

    Vienas aptariamų sprendimų – pažintinis maršrutas, kuris paaiškintų šaltinių kilmę ir vietos raidą, o kartu nukreiptų žmones taip, kad jautrios vietos nebūtų mindomos. Taip pat minima nedidelė poilsio ar apžvalgos erdvė, kuri būtų integruojama taip, kad nekurtų perteklinės infrastruktūros.

    Viešojoje komunikacijoje akcentuojamas minimalaus poveikio principas, kai infrastruktūra tarnauja gamtai ir lankytojams, o ne ją nustelbia. Miestuose tai tampa vis svarbesne kryptimi, nes po pandemijos išaugęs lankymasis žaliosiose erdvėse didina poreikį tvarkyti srautus neaukojant biologinės įvairovės.

    Kodėl kviečiama bendruomenė

    Organizatoriai teigia, kad ši vieta iki šiol labiau žinoma Žvėryno gyventojams, o platesnei auditorijai dažnai lieka nepastebima dėl sudėtingesnio privažiavimo ir aiškios struktūros stokos. Būtent todėl į planavimą įtraukiami ir vietos žmonės, geriausiai matantys, kaip teritorija keičiasi skirtingais metų laikais.

    „Norime, kad daugiau žmonių atrastų šį slėnį, tačiau labai svarbu išsaugoti natūralų, gamtišką charakterį. Mūsų tikslas – ne pakeisti šią vietą, o jautriai atskleisti jos vertybes“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vasarą, ruošiantis projektui, buvo surengta pažintinė ekskursija su „Neakivaizdinio Vilniaus“ komanda, kurioje dėmesys skirtas požeminio vandens reiškiniams ir vietos pasakojimams. Organizatoriai tai vertina kaip signalą, kad visuomenei įdomu ne tik sutvarkytos erdvės, bet ir aiškiai papasakota istorija.

    „Vietos gyventojų dalyvavimas mums ypač svarbus, nes jie čia vaikšto, leidžia laiką ir mato šią vietą visais metų laikais. Tik drauge rasime geriausius sprendimus“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos architektė, projekto vadovė Lolita Vileikienė.

    Kūrybinėse dirbtuvėse surinktos įžvalgos taps pagrindu koncepcijai, pagal kurią būtų sprendžiama, kur reikalingi takai, kur geriau palikti natūralias zonas, kaip pateikti informaciją ir kokių priemonių reikia, kad lankymas būtų saugus. Gyventojai kviečiami dalyvauti atvykstant į susitikimą numatytu laiku Kompozitorių namuose Vilniuje.

  • Svarbus pokytis Naujamiestyje: „Lakštingalos“ skverą keis iš esmės – klausia gyventojų nuomonės

    Svarbus pokytis Naujamiestyje: „Lakštingalos“ skverą keis iš esmės – klausia gyventojų nuomonės

    Vilniaus miesto savivaldybė planuoja atnaujinti Naujamiestyje esantį skverą tarp Savanorių prospekto ir S. Konarskio gatvės. Čia stovi dekoratyvinė skulptūra „Lakštingala“, o tikslas – iš tranzitinės erdvės sukurti vietą, kurioje norėtųsi sustoti ir pabūti.

    Projektą rengia VšĮ „Vilniaus miesto parkai“, o gyventojai kviečiami susipažinti su siūlomais sprendiniais ir teikti pastabas. Savivaldybė pabrėžia, kad gatvių remontai derinami su aplinkinių viešųjų erdvių tvarkymu, kad pokyčiai būtų vientisi.

    „Miesto erdvių atnaujinimą planuojame kompleksiškai – gatves tvarkome kartu su jas supančiomis viešosiomis erdvėmis tam, kad gyventojai sulauktų ne pavienių pataisymų, o vientisos, patogios ir jaukios gyvenamosios aplinkos“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Viešas skvero sutvarkymo koncepcijos pristatymas numatytas spalio 27 dieną 19 valandą Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centre. Susitikimo metu projektuotojai pristatys idėjas, o surinktos pastabos bus vertinamos kartu su savivaldybės atstovais.

    Želdynai: saugos brandžius medžius

    Didžiausia skvero vertybė – brandūs medžiai, ypač juodųjų tuopų eilė, kuri suteikia pavėsį ir slopina triukšmą nuo intensyvaus eismo. Planuojama šiuos medžius išsaugoti, o želdinių struktūrą papildyti naujais sodiniais.

    Numatoma pasodinti 7 naujus medžius, įrengti daugiamečių augalų gėlynus ir žydinčių krūmų masyvus. Tankesni krūmai turėtų geriau atskirti skverą nuo gatvių ir sustiprinti saugumo bei jaukumo pojūtį.

    Vis dėlto dalies želdinių išvengti nepavyks: dėl prastos būklės planuojama pašalinti keturis medžius, tarp jų dvi tuopas ir du klevus. Taip pat nurodoma, kad simbolinis ąžuolas, pasodintas 2022 metais, išliks ir bus prižiūrimas.

    Takai, suoliukai ir apšvietimas

    Šiuo metu skveras dažniausiai naudojamas kaip trumpesnis kelias pėstiesiems, o infrastruktūra yra nusidėvėjusi. Atnaujinimu siekiama pakeisti judėjimo logiką ir sumažinti perteklinių kietųjų dangų kiekį.

    Planuojami vingiuotų formų takai bus derinami prie realių žmonių judėjimo maršrutų: pramintos vietos būtų išgrįstos, o dalis nereikalingų dangų – pašalinta. Vienas takelis, vedantis link parkavimo zonos, turėtų būti apželdintas, kad viešoji erdvė vizualiai atsiskirtų nuo automobilių.

    Skvero centru išliks Rimanto Dauginčio 1986 metais sukurta skulptūra „Lakštingala“. Numatyti nauji suoliukai ir apšvietimas, kad erdve būtų patogu naudotis ir vakare, o skulptūrą būtų galima apžiūrėti iš skirtingų pusių.

    Kada laukti kito etapo?

    Skvero sprendiniai derinami su S. Konarskio gatvės remonto darbais ir planuojamu Savanorių prospekto atnaujinimu. Savivaldybė siekia, kad gatvė ir skveras sudarytų patogią, aiškiai suprantamą ir žalesnę miesto aplinką.

    Nurodoma, kad vėlesniame etape, parengus detalesnius projektinius pasiūlymus, jie bus dar kartą viešai pristatyti. Kitas platesnis aptarimas su gyventojais planuojamas 2027 metų pradžioje.

  • Sinkevičius ir Benkunskas prie stadiono statybų: sutarta dėl esminių pakeitimų be pabrangimo

    Sinkevičius ir Benkunskas prie stadiono statybų: sutarta dėl esminių pakeitimų be pabrangimo

    Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius kartu su Vilniaus meru Valdu Benkunsku apžiūrėjo du didžiausius sostinės ir valstybės bendrus infrastruktūros projektus: Nacionalinę koncertų salę-Tautos namus ant Tauro kalno ir Nacionalinį stadioną Šeškinėje.

    Politikai teigia sutarę dėl bendros krypties, kaip sparčiau ir sklandžiau tęsti darbus. Akcentuojama, kad sprendimai neturėtų didinti nei valstybės, nei savivaldybės finansinių įsipareigojimų.

    „Šie objektai kyla sostinėje, bet yra reikšmingi visai šaliai, todėl turime užtikrinti, kad sprendimai būtų nuoseklūs ir užbaigimas nevėluotų“, – sakė Mindaugas Sinkevičius.

    „Žmonės laukė dešimtmečius, todėl svarbiausia yra ne pažadai, o realūs darbai statybvietėse“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Nacionalinis stadionas artėja prie stogo

    Skelbiama, kad Nacionalinio stadiono statybų grafiko šiuo metu laikomasi. Rangovė UAB „Naresta“ kartu su partneriais anksčiau nei planuota baigė surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų montavimą.

    Per 9 mėnesius sumontuota daugiau nei 5 000 gelžbetoninių elementų, iš jų 1 766 skirti tribūnoms. Artimiausias etapas yra stogo dengimo darbai, kurie turėtų prasidėti dar šį mėnesį.

    Lygiagrečiai vyksta vidaus patalpų įrengimas, inžinerinių tinklų montavimas ir aplinkinės infrastruktūros paruošimas. Iki metų pabaigos planuojama užbaigti treniruočių aikščių pagrindus, o esant palankioms oro sąlygoms įrengti dalį kelių ir pėsčiųjų takų dangų pagrindų.

    Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutartį įgyvendina UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, o projekto architektūrinius sprendinius rengė „Cloud architektai“. Nurodoma, kad pirmosios futbolo rungtynės stadione galėtų įvykti 2027 metų rudenį, o visas kompleksas būtų baigtas 2028 metų pradžioje.

    Stadiono sutarties korekcijos

    Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė pastaruoju metu derino klausimus, susijusius su koncesijos sutartimi. Teigiama, kad planuojama patikslinti technines charakteristikas taip, kad objektų nauda visuomenei didėtų, tačiau papildomų biudžeto lėšų tam neprireiktų.

    Tokie pakeitimai paprastai reiškia tikslesnius sprendinius dėl funkcionalumo, inžinerinių sistemų ar pritaikymo įvairiems renginiams. Vis dėlto galutiniams sprendimams dar reikės oficialių pritarimų tiek savivaldybės, tiek Vyriausybės lygmeniu.

    Tautos namai: šiemet laukiamas vainikas

    Nacionalinės koncertų salės-Tautos namų statybos ant Tauro kalno pradėtos 2024 metų lapkričio mėnesį. Šiuo metu vienas svarbiausių etapų yra maždaug 24 000 kvadratinių metrų pastato konstrukcijų montavimas.

    Skelbiama, kad trys iš keturių salių korpusų jau pasiekė projektinį aukštį. Mažosios salės konstruktyvas baigtas, sumontuotos stogo metalinės konstrukcijos ir uždengtas fasadas.

    Didžiosios ir repeticijų salėse konstruktyvo darbai pasiekė apie 90 proc., o Tautos namų salėje apie 50 proc. Monolitinių konstrukcijų etapą numatoma užbaigti gruodį ir tai pažymėti simboliniu pabaigtuvių vainiko iškėlimu.

    Fasadų montavimo darbai pradėti birželio mėnesį, o visą fasadą planuojama užbaigti 2027 metų pavasarį. Tuo pat metu projektuojami scenos inžineriniai sprendimai, kurie apima garso sistemas, apšvietimą ir kitą įrangą, reikalingą aukščiausio lygio koncertinei veiklai.

    Projektą valdo Vilniaus vystymo kompanija, generalinė rangovė yra UAB „Gilesta“, dirbanti su UAB „Kaminta“. Projektavo „Arquivio Architects“ ir UAB „Cloud architektai“, o akustikos sprendinius kuruoja „Nagata Acoustics“. Numatoma, kad statybos bus baigtos 2028 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Vyriausybė ir savivaldybė taip pat derina, kaip projektą įtraukti į trimetį valstybės biudžeto planą. Pabrėžiama, kad siekiama išlaikyti stabilų finansavimą ir išvengti vėlavimų, kurie dažniausiai atsiranda dėl viešųjų finansų planavimo ir pirkimų procedūrų.

  • Nemokamas kinas Vilniaus senjorams grįžta: seansai ir Naujojoje Vilnioje bei Grigiškėse

    Nemokamas kinas Vilniaus senjorams grįžta: seansai ir Naujojoje Vilnioje bei Grigiškėse

    Vilniuje spalio 20–28 dienomis vyks Senjorų kino savaitė, jau ketvirtus metus iš eilės kviečianti vyresnio amžiaus gyventojus nemokamai į kino seansus. Organizatoriai skelbia, kad šiemet senjorų lauks ne tik peržiūros, bet ir informaciniai susitikimai apie mieste teikiamas paslaugas.

    Renginys planuojamas ne vien miesto centre: seansai vyks ir Naujojoje Vilnioje bei Grigiškėse, kad senjorams būtų patogiau atvykti arčiau namų. Tokia kryptis atliepia pastaraisiais metais stiprėjantį savivaldybių siekį kultūros paslaugas tolygiau paskirstyti skirtingose miesto dalyse.

    „Didelis susidomėjimas rodo, kad ši iniciatyva senjorams reikalinga ir labai laukiama“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Per savaitę numatyta 12 filmų peržiūrų, bus rodomi 9 skirtingi Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbai. Programoje įvardijami tiek lietuviški filmai, tiek tarptautinio kino kūrėjų darbai, o repertuaras sudaromas taip, kad patrauktų skirtingų skonių auditoriją.

    Renginį vainikuos Senjorų diena spalio 28 dieną 10 valandą kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. Joje senjorai ir jų artimieji galės sužinoti daugiau apie Vilniaus mieste teikiamas paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir pabendrauti su jas pristatančiais specialistais.

    Kaip patekti į seansus?

    Dalyvavimas yra nemokamas, tačiau į senjorams skirtus seansus įleidžiama pateikus amžių patvirtinantį dokumentą kino teatrų kasose. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad vietų skaičius salėse yra ribotas, todėl atvykti verta iš anksto.

    Pateikus neįgaliojo pažymėjimą, senjorą lydintis asmuo į seansą gali būti įleidžiamas nemokamai. Taip siekiama sumažinti praktines kliūtis tiems, kuriems reikalinga pagalba atvykstant ar judant kino erdvėse.

    Senjorus į jiems rezervuotas sales kvies kino teatrai „Skalvija“, „Forum Cinemas Vingis“ ir „VUE“, įsikūręs prekybos ir pramogų centre „Ozas“. Peržiūros taip pat planuojamos Naujosios Vilnios ir Grigiškių kultūros centruose.

    Organizatoriai nurodo, kad dalis kino salių yra pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms, o informacija apie prieinamumą pateikiama prie konkrečių filmų aprašymų. Tai svarbi detalė, nes kultūrinių paslaugų prieinamumas vyresnio amžiaus žmonėms vis dažniau vertinamas ne tik pagal kainą, bet ir pagal realias galimybes dalyvauti.

  • Loftų bumas Vilniuje: ministrė ir meras sutarė, kaip keisis taisyklės tūkstančiams gyventojų

    Loftų bumas Vilniuje: ministrė ir meras sutarė, kaip keisis taisyklės tūkstančiams gyventojų

    Kas aptarta ministerijoje

    Spalio 5 dieną Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas susitiko aptarti, kaip buvusios gamybinės ar administracinės patalpos galėtų būti teisėtai ir saugiai pritaikomos gyvenimui, vadinamiesiems loftams. Susitikime sutarta, kad institucijos dirbs darbo grupės formatu ir ieškos gyventojams palankesnio reguliavimo modelio.

    Pagrindinis tikslas – suderinti konversijos naudą miestui su aiškiais saugikliais gyventojams. Pasak institucijų, sprendimai turi mažinti biurokratiją, bet kartu užtikrinti, kad gyvenimui pritaikytos patalpos atitiktų sveikatos, saugos ir pastatų priežiūros reikalavimus.

    Kodėl paskirties keitimas svarbus

    Ministerija pabrėžia, kad pastatų paskirtys nustatytos siekiant užtikrinti, jog gyvenamasis būstas būtų įrengiamas gyvenimui tinkamoje aplinkoje. Aplinkos ministerijos teigimu, paskirties keitimas į gyvenamąją įjungia papildomus mechanizmus, kurie gyventojams suteikia daugiau aiškumo ir apsaugos.

    „Norime dar kartą paraginti nekilnojamojo turto savininkus pasitikrinti galimybę pasikeisti turimų patalpų paskirtį į gyvenamąją“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Įteisinus gyvenamąją paskirtį, paprastai aiškiau apibrėžiama techninė priežiūra ir periodinės apžiūros, lengviau nustatyti atsakomybes avarijų ar defektų atvejais, o pats turtas dažnai tampa paprasčiau finansuojamas. Taip pat tokie pastatai teoriškai gali turėti aiškesnį kelią į modernizavimo sprendimus, ypač kai kalbama apie energetiškai neefektyvius senos statybos objektus.

    Ką tai reiškia Vilniui

    Vilniaus savivaldybė akcentuoja, kad konversija gali padėti spręsti būsto pasiūlos ir prieinamumo klausimus, ypač centrinėse miesto dalyse, kur yra daug buvusių pramoninių teritorijų. Vilniaus meras nurodė, kad preliminariais vertinimais sostinėje loftuose gali gyventi iki 25 000 žmonių.

    „Sutarėme su ministre ieškoti modelio, skatinančio senų patalpų panaudojimą ir leidžiančio gyventojams lengviau pakeisti paskirtį į gyvenamąją, bet tuo pačiu apsaugant jų pačių interesus“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Diskusijose išskirta, kad loftams senos statybos pastatuose galėtų būti taikomi lankstesni, proporcingi reikalavimai nei visiškai naujai statybai. Tarp svarstomų krypčių minimi parkavimo ar želdynų reikalavimų vertinimo principai, platesnis rajono masto požiūris ir kompensacinių įmokų taikymas, tačiau pabrėžiama, kad išimtys negali tapti spragomis naujiems projektams mažinti standartus.

    Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tęs darbą darbo grupėje. Galutiniai siūlymai turėtų apimti subalansuotą reguliavimą, kuris skatintų tvarią pastatų konversiją, didintų būsto pasiūlą ir kartu aiškiai apsaugotų loftuose gyvenančių žmonių interesus.

  • Vilnius stato trečią mokyklą per metus: Pavilnyje kils baseinas ir priedanga, atsivers erdvės visiems

    Pavilnyje startavo naujos progimnazijos statybos

    Vilniuje Pavilnyje, S. Lozoraičio gatvėje, pradėta statyti nauja progimnazija, skirta 1–8 klasių mokiniams. Statybų pradžią pažymėjo simbolinis laiko kapsulės įkasimas, skirtas ateities kartoms.

    Projektą plėtoja savivaldybės viešojo intereso objektus vystanti Vilniaus vystymo kompanija. Miesto teigimu, tai jau trečia nauja mokykla, kurios statybos sostinėje pradėtos per vienus metus.

    Beveik 1 000 mokinių ir baseinas

    Planuojama, kad mokykla bus moderni ir talpi, joje galės mokytis beveik 1 000 vaikų. Projekto sprendiniai apima tris tarpusavyje sujungtus korpusus, kad didesnės apimties pastatas organiškiau įsilietų į augantį rajoną.

    Pagrindiniame pastate numatytos 32 klasės, taip pat dailės studija, muzikos, sporto ir choreografijos salės. Atskiras dėmesys skiriamas gamtos mokslams: suplanuotas laboratorijų korpusas, atliepiantis šiuolaikinio ugdymo poreikius.

    Viename iš korpusų projektuojamas 4 takų, 25 metrų ilgio baseinas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas įrengti baseiną priimtas įvertinus rajono plėtros perspektyvas ir bendruomenės lūkesčius, išsakytus dar projektavimo pradžioje.

    „Pavilnys sparčiai plečiasi, todėl nauja mokykla čia yra labai laukiama. Jau 2027 metų pabaigoje šio rajono šeimos galės vesti vaikus į modernią mokyklą šalia namų“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Priedanga, atviros erdvės ir žaliosios zonos

    Šalia ugdymo erdvių projektuojamas ir saugumo sprendinys: po sporto aikštynu numatyta priedanga, kurios plotas sieks 1 126 kv. m. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau integruojami į naujai planuojamus viešuosius pastatus.

    Numatyta, kad dalis mokyklos erdvių po pamokų bus atvira vietos bendruomenei. Kieme suplanuoti amfiteatrai, bėgimo takas, sporto aikštelės ir žaidimų erdvės, kad infrastruktūra būtų naudojama plačiau nei vien mokyklos darbo metu.

    Teritorijoje planuojama įrengti želdynus, sodinti medžius ir krūmus, o šiaurinėje sklypo dalyje numatytas vaismedžių sodas bei daržas su pakeltomis lysvėmis. Toks požiūris siejamas su ugdymo turiniu ir tvarumo kryptimis, kai mokyklų aplinka pasitelkiama praktiniam mokymuisi.

    „Pasikeitus geopolitinei situacijai suprojektavome čia priedangą. Dabar darbai įsibėgėja, o baseinu bei mokyklos lauko erdvėmis galės džiaugtis ne tik moksleiviai, bet ir gyventojai“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Mokyklos architektūrinį sprendinį parengė architektūrinį konkursą laimėjusi MB „De architectura“. Projekto vystytojai pabrėžia, kad tai vienas pirmųjų naujų valstybinių mokyklų projektų Vilniuje, kuriam rengtas architektūrinis konkursas, o bendruomenės įtraukimas vyko dar prieš pradedant projektavimą.

    Statybos darbus vykdo bendrovė „Gilesta“. Rangovas teigia, kad darbai planuojami taip, jog iki žiemos būtų uždengtas stogas, o vidaus darbai galėtų vykti ir šaltuoju sezonu.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad statybos aikštelėje viskas veiktų kaip laikrodis, o durys mokiniams atsivertų tada, kada ir suplanuota“, – sakė „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis.

    Vilniaus vystymo kompanija nurodo, kad šiuo metu sostinėje taip pat vykdomi kitų švietimo įstaigų projektai, įskaitant mokyklas Jeruzalėje ir Pašilaičiuose bei lopšelius-darželius Pilaitėje ir Balsiuose. Dalies projektų finansavimui taikomas modelis, kai statyboms ir administravimui lėšas skolina tarptautiniai instituciniai bankai.

    Be to, iš savivaldybės biudžeto statomas lopšelis-darželis Pašilaičiuose, Žemynos gatvėje, o kitais metais, pasitelkus Europos Sąjungos finansavimą, planuojama pradėti mokyklos statybas Visoriuose, Bajorų kelyje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai yra atsakas į augantį vaikų skaičių sparčiai besiplečiančiuose rajonuose.

  • Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Artėjant Mokytojų dienai Vilniuje surengtas tradicinis padėkos vakaras pedagogams, kurių darbas dažnai lieka už viešų įvertinimų ribų. Sostinė apdovanojo dešimt Metų mokytojų ir tris švietimo įstaigų vadovus už profesinį meistriškumą, lyderystę ir iniciatyvas.

    Apdovanotiesiems įteiktas vardinis ekslibris, mero padėka ir 1 000 eurų vertės dovana. Miestas taip pat išskyrė aktyviausius iniciatyvos „Vilnius yra mokykla“ pedagogus, kurie ugdymą perkelia į miesto erdves ir stiprina patyriminį mokymąsi.

    „Mokytojai ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, smalsumą, atsakomybę ir norą siekti daugiau. Norime padėkoti ne tik už pamokas, bet ir už tai, kas dažnai lieka už jų ribų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės, dėmesys mokytojams siejamas ir su ilgalaikiais iššūkiais: pedagogų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu bei poreikiu pritraukti jaunų specialistų. Vilnius jau ne vienerius metus taiko priemones, skirtas profesijos patrauklumui didinti, tarp jų ir nemokamą viešąjį transportą sostinėje dirbantiems mokytojams.

    Kas šiemet pripažinti Metų mokytojais

    Metų mokytoja pripažinta Vilniaus Volungės darželio-mokyklos pradinių klasių mokytoja Justina Bortkevičienė. Ji įvertinta už kūrybiškumą, pilietinę ir socialinę veiklą, inovatyvų darbą bei ryšį su bendruomene.

    Tarp laureatų taip pat Vilniaus darželio-mokyklos „Vilija“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Ivona Pavlovska. Ji išskirta už drąsą taikyti naujus metodus ir darbą daugiakalbėje aplinkoje, kur ypač svarbūs įtraukties sprendimai.

    Įvertintas ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos bei Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos mokytojas ekspertas Mindaugas Olbutas. Savivaldybė nurodo, kad apdovanojimas skirtas už profesinę brandą, vadybinius gebėjimus ir lyderystę švietimo bendruomenėje.

    Metų mokytojų sąraše ir Vilniaus lopšelio-darželio „Šnekutis“ mokytoja Gintarė Laurinėnaitė, įvertinta už inovatyvumą ir metodų taikymą ugdymo procese. Apdovanota ir Vilniaus „Žaros“ gimnazijos mokytoja Irina Delgiado už integruotas pamokas miesto erdvėse bei ugdymo priemonių kūrimą.

    Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos Tarptautinio bakalaureato biologijos mokytoja Hatice Kubra Kaya įvertinta už individualizuotą, įtraukiantį mokymą ir gebėjimą greitai užmegzti ryšį su mokiniais. Tarp laureatų ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ muzikos mokytoja ekspertė Eglė Povilaitienė, išskirta už metodinę veiklą ir indėlį rengiant būsimus pedagogus.

    Apdovanojimą gavo ir Vilniaus Grigiškių meno mokyklos mokytojas Vladimir Šoch, orkestro įkūrėjas ir dirigentas, įvertintas už muzikinio ugdymo plėtojimą. Metų mokytoja tapo ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonykienė už patyriminį ir įtraukų ugdymą, o Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ meninio ugdymo pedagogas Martynas Enčius įvertintas už netradicinius ugdymo sprendimus.

    Įvertinti ir mokyklų vadovai

    Metų vadovų apdovanojimai įteikti trims švietimo lyderiams, kurių darbas susijęs su pokyčių valdymu ir bendruomenių telkimu. Vilniaus Vilkpėdės lopšelio-darželio direktorė Lina Banaitienė apdovanota už lyderystę, iniciatyvas ir tvarumo bei tarptautiškumo kryptis.

    Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen įvertinta už strateginių pokyčių įgyvendinimą ir vadybinę lyderystę išlaikant bendruomenės ryšį. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika apdovanotas už ilgametį sistemingą darbą ir indėlį į miesto švietimą.

    Pasak vicemero Vytauto Mitalo, mokytojų profesijos stiprinimas sostinėje siejamas ne tik su padėkomis, bet ir su realiomis priemonėmis, padedančiomis pritraukti ir išlaikyti pedagogus. „Vilniuje investuojame į mokytojų pritraukimą ir išlaikymą, finansuojame pedagogų studijas“, – sakė Vytautas Mitalas.

    Mokytojų dienos proga sostinė taip pat kviečia pedagogus visą savaitę naudotis šventiniais pasiūlymais: lankytis kultūros renginiuose, muziejuose, dalyvauti ekskursijose ar sporto veiklose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skirtos ne tik padėkoti, bet ir priminti, jog mokytojų darbas yra viena svarbiausių ilgalaikių investicijų į miesto ateitį.

  • Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Naujas tiltas per Nerį artėja prie finišo

    Vilniuje statomas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį pasiekė vieną svarbiausių etapų: baigta montuoti pagrindinė medinė perdangos konstrukcija. Savivaldybė skelbia, kad likusius darbus siekiama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    Tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves ir taps nauja jungtimi tarp Neries krantų. Projektas pristatomas kaip reikšmingas postūmis darniam judumui sostinėje, ypač pėstiesiems, dviratininkams ir mikrojudumo priemonių naudotojams.

    Gyventojai kviečiami parinkti vardą

    Artėjant statybų pabaigai Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pasiūlyti naujo tilto pavadinimą. Vardą gali teikti visi norintys, o pasiūlymus priima specialiai tam skirta savivaldybės inicijuota platforma.

    Viešojoje erdvėje idėjų dėl pavadinimo jau būta ir anksčiau: svarstyta apie architektų siūlytą Alberto vardą, siejamą su A. Goštauto gatve. Taip pat buvo keliama iniciatyva tiltui suteikti moterišką vardą ir įamžinti mokslininkę Mariją Gimbutienę.

    „Šis tiltas ypatingas dėl kelių priežasčių: tai pirmasis naujai statomas tiltas Vilniuje po daugiau nei dviejų dešimtmečių ir vienas iš nedaugelio, skirtų pėstiesiems bei dviratininkams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kaip vyks atranka ir kokie reikalavimai?

    Vardų pasiūlymų laukiama iki spalio 16 dienos. Gyventojai gali pateikti vieną ar kelis variantus ir, jei nori, trumpai paaiškinti pasirinkimo motyvus.

    Skelbiama, kad pavadinimas turi būti lietuvių kalba, ne ilgesnis nei du žodžiai ir atitikti bendrinės kalbos bei moralės normas. Taip pat pabrėžiama, kad netiks necenzūriniai ar dviprasmiški variantai, o registruotų pavadinimų dubliavimas be sutikimo negalimas.

    Pasibaigus teikimo terminui, dažniausiai siūlytus variantus planuoja vertinti savivaldybės Istorinės atminties komisija. Galutinį pavadinimą turės patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

    Kodėl šis tiltas svarbus miestui

    Tiltą statanti UAB „Tilsta“ per vasarą surinko ir sumontavo apie 180 skirtingų matmenų medinių detalių. Įspūdingiausi elementai siekė iki 39 metrų, o sunkiausias montuotas medinis elementas svėrė apie 20 tonų.

    Artimiausiu metu numatyta įrengti plieninę pakloto plokštę, turėklus ir apšvietimą, taip pat sutvarkyti prieigas, takus bei krantinės infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp centro ir vakarinių rajonų.

    Šiandien pėstiesiems ir dviratininkams patogiausios jungtys per Nerį ne visada atitinka srautus ir saugumo poreikius. Dėl to naujas tiltas vertinamas kaip būdas sumažinti konfliktus su intensyviu automobilių eismu ir sudaryti geresnes sąlygas dvikrypčiam mikromobilumo judėjimui.