CP v2

Tag: Valdas Benkunskas

  • Vilniuje prieš rugsėjį – darbų finišas: štai gatvės, kuriose eismas netrukus keisis

    Vilniuje prieš rugsėjį – darbų finišas: štai gatvės, kuriose eismas netrukus keisis

    Vilniuje artėjant naujiems mokslo metams tęsiami intensyvūs gatvių ir susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad dalį objektų planuojama užbaigti dar iki rugsėjo pradžios, kad rudenį mieste būtų mažiau trikdžių.

    Pasak miesto atstovų, rudens pradžioje eismo srautai sostinėje tradiciškai padidėja, todėl rangovų pajėgos sutelktos pagrindinėse arterijose. Kartu primenama, kad dalis projektų apima ne tik asfaltą, bet ir nuotekų tinklus bei kitą infrastruktūrą, tad kai kurių darbų pabaigos teks palaukti.

    „Rudens pradžia Vilniuje tradiciškai reiškia didesnius transporto srautus, todėl siekiame dalį darbų užbaigti kuo greičiau“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Savivaldybės duomenimis, šiemet jau baigta apie 20 km gatvių remonto darbų. Tarp sutvarkytų ruožų minimos Subačiaus, Žaliųjų Ežerų, Kirtimų, M. K. Paco gatvės, Abiejų Tautų Respublikos plentas ir dalis Laisvės prospekto.

    Darbus rangovai tęsia maždaug 14 km gatvių atkarpų, o technika vis dar matoma Švitrigailos, P. Lukšio, A. Goštauto gatvėse, Kalvarijų gatvės ruože nuo Ozo gatvės iki K. Ulvydo gatvės, taip pat S. Konarskio, Jogailos, Džiaugsmo ir kitur.

    Iki rugsėjo pradžios važiuojamosios dalies įrengimo darbus planuojama pabaigti Geležinio Vilko, Kalvarijų, P. Lukšio, Kareivių, Šilo, Bieliūnų, S. Batoro, A. Goštauto, L. Sapiegos, Lentvario gatvėse, taip pat Laisvės prospekte. Didesnės apimties projektai tęsiami ir kitose centrinėse gatvėse, kur darbai apima rekonstrukciją bei inžinerinių tinklų atnaujinimą.

    Tikslinama eismo sistema

    Mieste kartu atnaujinami šviesoforai, diegiami eismo jutikliai ir kiti sprendimai, kurie leidžia geriau valdyti srautus piko metu. Savivaldybė nurodo, kad eismo intensyvumas rudens pradžioje gali išaugti apie 9–20 proc., todėl eismo organizavimas derinamas prie sezono pokyčių.

    Kol vyksta darbai, vairuotojams rekomenduojama piko valandomis rinktis alternatyvius maršrutus ir, jei įmanoma, vengti Švitrigailos, Žirmūnų, Ozo ir Ukmergės, Gariūnų, Džiaugsmo, Trakų ir Vokiečių, T. Narbuto, V. Kudirkos ir Rinktinės gatvių.

    Viešasis transportas dažnės

    Siekiant sumažinti spūstis ir pasiūlyti alternatyvą automobiliams, nuo rugsėjo pradžios sostinės maršrutuose numatomas didesnis viešojo transporto intensyvumas. Skelbiama, kad į gatves išriedės 633 autobusai ir troleibusai, o dalyje maršrutų reisai dažnės.

    Gyventojams primenama prieš keliones pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius ir planuoti išvykimo laiką su atsarga, ypač ryto ir vakaro piko metu. Savivaldybė taip pat ragina atkreipti dėmesį į laikinus eismo ribojimus bei kelio ženklus šalia darbų zonų.

  • Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad į laikiną atliekų tvarkymo aikštelę Naujojoje Vilnioje nuo rugpjūčio 31 dienos atliekos nebebus vežamos. Sprendimas priimtas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, o iki rugsėjo 3 dienos iš teritorijos turi būti išgabentos joje jau sukauptos atliekos.

    Pasak savivaldybės, dalis srauto vėliau bus laikinai nukreipta į naują aikštelę Sandėlių gatvėje. Miestas pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra sumažinti poveikį gyvenamajai aplinkai ir suvaldyti situaciją, kuri dėl atliekų tvarkymo grandinės sutrikimų tęsiasi jau ne vieną mėnesį.

    „Nuo pat pradžių ketinome aikštelę su visais jos nemaloniais kvapais iš Naujosios Vilnios iškelti, o dabar radome sprendimą, kaip padaryti tai anksčiau nei planuota“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Sprendimas priimtas tęsiantis ekstremaliajai situacijai, kuri Vilniaus regione paskelbta po pernai MBA teritorijoje Gariūnuose įvykusio gaisro. Savivaldybės teigimu, ekstremalios situacijos režimas tebėra reikalingas, nes mišrių komunalinių atliekų tvarkymas dar nėra grįžęs į įprastą ritmą.

    Vilniaus regione per parą susidaro apie 700 tonų mišrių komunalinių atliekų, todėl bet koks infrastruktūros sutrikimas greitai tampa ne tik logistiniu, bet ir visuomenės sveikatos bei aplinkosaugos klausimu. Tokiais atvejais didžiausia rizika kyla dėl laikino sandėliavimo, kvapų, galimos taršos ir gyventojų nepasitenkinimo, ypač kai objektai atsiduria šalia gyvenamųjų kvartalų.

    Po gaisro ir tvarkymo grandinės sutrikimų dalis atliekų buvo tvarkoma pasitelkiant kitus Vilniuje veikiančius atliekų surinkėjus, kurie surenkamas atliekas rūšiuoja savo teritorijose. Viena iš laikinai naudotų vietų buvo Naujoji Vilnia, Pramonės gatvėje.

    Savivaldybė akcentuoja, kad laikinos aikštelės naudojimas buvo derintas su aplinkosaugininkais ir vyko tikrinimai, tačiau pripažįstama, jog gyventojams toks kaimynystės sprendimas buvo sunkiai priimtinas. Miestas tikina, kad aikštelės veiklos nutraukimas ir atliekų išvežimas per trumpą laiką turi padėti sumažinti kvapų problemą ir įtampą bendruomenėje.

    Artimiausiomis dienomis savivaldybė turės užtikrinti, kad atliekų srautai būtų perimti kitose vietose be papildomų trikdžių. Atliekų tvarkymo sistemoje tokie perplanavimai paprastai reikalauja aiškių pajėgumų skaičiavimų, transporto maršrutų korekcijų ir griežtesnės kontrolės, kad laikini sprendimai nevirstų ilgalaike našta gyventojams.

  • Bernardinų sodą užlies retro šėlsmas: nemokami šokiai po atviru dangumi Vilniuje jau šį vakarą

    Bernardinų sodą užlies retro šėlsmas: nemokami šokiai po atviru dangumi Vilniuje jau šį vakarą

    Vilniaus senamiestyje šį vakarą skambės retro muzika: Bernardinų sode rengiamas nemokamas šokių vakaras, kviečiantis atsikvėpti po dienos kaitros ir sugrįžti į svingo bei ankstyvojo džiazo nuotaikas. Organizatoriai žada gyvą muziką, atvirą šokių aikštelę ir atmosferą, kurioje įsilieja tiek patyrę šokėjai, tiek smalsūs praeiviai.

    Renginio idėja gimė pernai, kai sostinėje įvyko šokiai po atviru dangumi, sutraukę gausų būrį žmonių. Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad tokie vakarai puošia viešąsias erdves ir skatina bendrystę, o miesto centre kuria gyvą, vasarišką tradiciją.

    „Praėjusiais metais žinomo Lenkijos aktoriaus Maciej Musiał pasiūlyta idėja davė pradžią naujai Vilniaus tradicijai – sostinės širdyje surengti šokius po atviru dangumi“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Šįkart Bernardinų sode į šokių sūkurį kvies lenkų orkestras „Mała Orkiestra Dancingowa“, garsėjantis XX amžiaus pradžios šokių muzikos interpretacijomis. Lietuvišką programos dalį papildys grupė „The Schwings Band“, atliekanti svingą ir Naujojo Orleano džiazo tradicijomis paremtą repertuarą.

    Renginio formatas orientuotas į plačią auditoriją: dalyvauti galima ir be poros ar išankstinių įgūdžių, o šokio bendruomenės kviečiamos prisijungti bei parodyti judesius aikštelėje. Pastaraisiais metais tokie miestų renginiai Europoje vis dažniau planuojami kaip atviros, nemokamos kultūros iniciatyvos, padedančios gyvinti parkus ir senamiesčius vakarais.

    Šventės pradžia numatyta 20 valandą, o trukmė sieks apie 3 valandas. Organizatoriai primena, kad tai lauko renginys, todėl verta įvertinti vakaro orą ir pasirūpinti patogia avalyne.

  • Vilniaus barai gauna „Čia – saugiau“ ženklą: ką jis reiškia lankytojams ir kas prisijungė?

    Vilniaus barai gauna „Čia – saugiau“ ženklą: ką jis reiškia lankytojams ir kas prisijungė?

    Vilniuje pradėtas diegti „Čia – saugiau“ ženklinimas, skirtas padėti lankytojams atpažinti naktinio gyvenimo vietas, kurios nuosekliai taiko aiškias saugumo priemones. Ženklas įteikiamas toms erdvėms, kurios prisijungė prie saugumo memorandumo ir realiai įgyvendina jo nuostatas.

    Šis ženklinimas atsirado kaip kitas memorandumo etapas, siekiant, kad prevencinės priemonės būtų matomos ne tik dokumentuose, bet ir kasdienėje veikloje. Šiemet prie memorandumo prisijungė dar 16 vietų, o bendras pasirašiusiųjų skaičius išaugo iki 42.

    Ženklas nėra garantija

    „Čia – saugiau“ nėra pažadas, kad incidentų nebus, tačiau tai signalas, kad vieta yra pasirengusi rizikas mažinti ir reaguoti, kai prireikia pagalbos. Praktikoje tai reiškia darbuotojų mokymus, aiškias incidentų valdymo procedūras ir lankytojų saugumui skirtas priemones.

    Vertinant vietas, akcentuojama ne vien formali narystė, o tai, ar komanda iš tiesų stiprina kompetencijas ir laikosi sutartų principų. Dėmesys skiriamas ir žalos mažinimui, ir seksualinio priekabiavimo bei smurto prevencijai, taip pat gebėjimui atpažinti rizikingas situacijas.

    „Naktinis gyvenimas yra svarbi Vilniaus kultūros ir miesto tapatybės dalis, todėl mums svarbu ne tik jo gyvybingumas, bet ir tai, kaip jame jaučiasi žmonės. Ženklas leidžia pamatyti, kad konkreti vieta saugumą vertina rimtai ir investuoja į jį kasdieniame darbe“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    „Saugumas nėra būsena, kurią galima kartą pasiekti ir pažymėti varnele. Tai nuolatinis procesas, todėl ženklas nereiškia, kad vietoje negali nutikti nieko blogo. Jis reiškia, kad vieta į saugumą žiūri atsakingai ir tam yra pasirengusi praktiškai“, – sakė Vilniaus naktinio biuro direktorė Laura Vaišnorė.

    Kas gauna pirmuosius ženklus?

    Pirmieji „Čia – saugiau“ ženklai įteikti 15 sostinės pasilinksminimo vietų. Tarp jų yra „Elastica“, „Gringo“, „InVino“, „Kernagis bar“, „Loftas“, „Lukiškių kalėjimas 2.0“, „Nomads“, „Pianoman“, „Portobello“, „Sparta“, „Utopija“ ir „Gallery 1986“.

    Taip pat į sąrašą pateko „Mello“, „Plus plus plus“ ir „The Bubbles. Champaneria“. Tikimasi, kad ženklinimas lankytojams taps paprastu orientyru, padedančiu greičiau suprasti, kur saugumo klausimai yra nuolat prižiūrimi.

    Memorandumas plečiasi

    Papildomo pasirašymo metu prie saugumo memorandumo prisijungė dar 17 vietų, tarp jų „Anna Mesha butas“, „Bitc“, „Bukowski baras“, „Devyni nulis“, „Kablys“, „Peronas“, „San Diego“, „Tamsta Club“, „The Usual“ ir „Who Hit John“.

    Prisijungusiųjų sąraše taip pat nurodomos „Draugų vardai“, „Estradà“, „Kostmosas“, „Smagus raugas“, „Vanagai“, „Vijokliai“ ir „Youngs Club“. Miesto teigimu, memorandumą pasirašiusios vietos gali gauti konsultacijas, metodinę pagalbą ir pirmenybę mokymuose.

    Tokios iniciatyvos Europoje vis dažniau siejamos su platesnėmis saugaus naktinio gyvenimo tendencijomis, kai akcentuojama atsakingo aptarnavimo kultūra, priekabiavimo prevencija ir greita pagalba lankytojams. Vilniuje siekiama, kad saugumo praktikos taptų įprastu paslaugos kokybės standartu, o ne pavienėmis iniciatyvomis.

  • Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus vystymo kompanija pradeda Valakampių I-ojo paplūdimio atnaujinimo koncepcijos rengimą ir kviečia gyventojus į kūrybines dirbtuves. Jos vyks rugpjūčio 29 dieną 11 valandą pievoje prie gelbėtojų namelio, o diskusijas moderuos kuratorė ir menininkė Julia Janus.

    Dirbtuvėse ketinama tartis, kaip paplūdimys turėtų atrodyti ateityje: nuo aiškesnio funkcinių zonų išdėstymo iki patogesnio judėjimo ir infrastruktūros. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra radikali rekonstrukcija, o subalansuoti patogumą ir Valakampių gamtiškumą.

    „Norime, kad atnaujintas paplūdimys būtų patogesnis žmonėms, kartu išsaugant tai, kas šią vietą daro ypatingą“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Šis etapas seka po vasarą atliktos reprezentatyvios vilniečių apklausos, kurioje gyventojai išsakė nuosaikaus atnaujinimo lūkestį. Dažniausiai įvardyti prioritetai buvo kokybiškesnė bazinė infrastruktūra, aiškesnė erdvių logika ir tvarka, tačiau be perteklinio urbanizavimo prie Neries.

    Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė akcentuoja, kad apklausa parodė kryptį, bet neatsako į praktinius klausimus, kuriuos galima išspręsti tik kalbantis vietoje. Dirbtuvėse bus aptariami skirtingų lankytojų poreikiai, įskaitant šeimas su vaikais, sportuojančius, ramybės ieškančius poilsiautojus ir žmones, atvykstančius trumpam.

    „Norime, kad koncepcija būtų kuriama ne tik specialistų, bet ir žmonių, kurie Valakampiuose leidžia savo vasaras“, – sakė L. Joffė.

    Numatoma diskusija apie šeimų, sporto ir ramybės zonas, paplūdimio infrastruktūrą, patogų patekimą ir judėjimą teritorijoje bei gamtinės aplinkos išsaugojimą. Surinktos idėjos bus naudojamos rengiant atnaujinimo koncepciją, kuri vėliau taps pagrindu konkretesniems sprendiniams.

    Renginys taip pat siejamas su viešųjų erdvių pažinimo festivalio „Vilniaus žalumos“ programa, kurios tikslas skatinti gyventojų įsitraukimą į miesto erdvių ateities planavimą. Aktyviai dalyvauti dirbtuvėse kviečiami atvykusieji į pradžią, o prisijungę vėliau galės stebėti procesą ir diskusijas.

  • Vilnius skaičiuoja dienas iki „Vilniaus dienų“: keturios scenos, naujos erdvės ir naktinis miestas

    Vilnius skaičiuoja dienas iki „Vilniaus dienų“: keturios scenos, naujos erdvės ir naktinis miestas

    Pirmąjį rudens savaitgalį, rugsėjo 4–6 dienomis, Vilnius kvies į vieną didžiausių sezono renginių – festivalį „Vilniaus dienos“. Tris dienas sostinė žada tapti atvira erdve koncertams, kultūrai, literatūrai, sportui ir miesto gastronomijai.

    Organizatoriai akcentuoja, kad šventė skirta ne tik miesto svečiams, bet ir patiems vilniečiams – tai proga iš naujo atrasti mėgstamas vietas ir užsukti į dar nepažintas. Detali programa, kaip įprasta didiesiems festivaliams, bus skelbiama etapais artėjant renginiui.

    „Vilniaus dienos – tai šventė, kurioje švenčiame ne tik miestą, bet ir jo žmones. Vilnius nuolat keičiasi ir auga, tačiau svarbiausia jo stiprybė visada buvo bendruomenė“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Nauji akcentai miesto erdvėse

    Šių metų „Vilniaus dienos“ veiklos planuojamos tiek tradicinėse, tiek netikėtose miesto vietose, todėl festivalis taps tarsi maršrutu per skirtingus Vilniaus veidus. Toks formatas atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai miesto šventės vis dažniau paskirstomos per kelias erdves, kad srautai pasiskirstytų tolygiau.

    Gedimino prospektas ir Vinco Kudirkos aikštė bus orientuotos į kūrėjų, tautodailės, dizaino ir maisto atradimus. Katedros aikštėje greta Valdovų rūmų numatyta Knygų aikštė, kurioje lankytojai galės susitikti su autoriais ir dalyvauti edukacijose.

    Sporto veiklų mėgėjams numatytos Lukiškių aikštės ir erdvės prie Baltojo tilto – čia vyks atsinaujinęs Vilniaus sporto festivalis. Organizatoriai žada veiklas įvairaus amžiaus lankytojams, todėl šis segmentas išlieka vienu svarbiausių šeimoms.

    Keturios scenos ir naktinė programa

    Koncertinė festivalio dalis planuojama keturiose scenose, o programoje bus ir žinomų Lietuvos atlikėjų pasirodymų, ir skirtingų žanrų naujų vardų. Pagrindiniai koncertiniai taškai numatyti Katedros aikštėje, Vinco Kudirkos aikštėje ir prie Baltojo tilto.

    Nauju muzikos centru įvardijama Sunkiąja terasa tapsianti kultūrinių renginių erdvė „Vasaros terasa“ Vilniaus gatvėje. Taip pat pirmą kartą programą papildys renginių ciklas Vilniaus naktys, kuris rugsėjo 5 dieną kvies pažinti sostinės naktinę kultūrą.

    Šeštadienį Bernardinų sode vyks tarptautinės bendruomenės šventė Vilnius Is My City, skirta Vilniuje gyvenančių skirtingų šalių bendruomenių susitikimams ir veikloms. Organizatoriai pabrėžia, kad tai festivalio dalis, stiprinanti miesto atvirumo ir įtraukties kryptį.

    Festivalio rengėjai ragina datą pasižymėti iš anksto, nes pirmasis rugsėjo savaitgalis Vilniuje tradiciškai sutraukia didelius lankytojų srautus. Artėjant šventei bus skelbiama daugiau informacijos apie tikslius laikus, dalyvius ir renginių vietas.

  • Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse birželio 9 dieną 18 valandą vilniečiai kviečiami į atnaujintos viešosios erdvės prie fontano su skulptūra „Pumpuras“ atidarymą. Po ilgesnės pertraukos atnaujinta vieta pristatoma kaip bendruomenės susitikimų taškas ir vienas ryškesnių rajono simbolių.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokios erdvės svarbios ne tik miesto centrui, bet ir miegamiesiems rajonams, kuriuose kasdienis viešųjų vietų patogumas tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę. Atnaujinimas siejamas ir su pastaraisiais metais mieste stiprėjančia kryptimi investuoti į mažesnes, bet gyventojams reikšmingas kaimynystės erdves.

    „Karoliniškėse yra vietų, kurios gyventojams reiškia daugiau nei tik dar vieną viešąją erdvę. „Pumpuras“ – vienas tokių simbolių“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo renginys planuojamas kaip šventė įvairaus amžiaus lankytojams. Organizatoriai žada veiklas šeimoms, vaikams ir kaimynams, taip pat bendruomenės įsitraukimą skatinančias iniciatyvas, kad atnaujinta erdvė neliktų vien formaliu infrastruktūros projektu.

    Numatyta, kad renginyje bus pramogų vaikams, kūrybinių veiklų ir užsiėmimų, o vietos bendruomenės įstaigos prisistatys gyventojams. Šventinę programą papildys jaunimo kolektyvai ir pasirodymai, kurie, kaip tikimasi, padės sugrąžinti į šią vietą įprotį susitikti gyvai.

    Skulptūra „Pumpuras“ Karoliniškėse įrengta 1979 metais, ją sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Rausvo granito kūrinys siejamas su gyvybės, augimo ir atsinaujinimo simbolika, todėl atnaujinant erdvę akcentuota ir paveldėto rajono tapatumo išsaugojimo idėja.

    Tvarkant aplinką buvo siekta suderinti du tikslus: išlaikyti gyventojams atpažįstamą ženklą ir kartu pritaikyti erdvę šiandieniams poreikiams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia patogesnį judėjimą, aiškesnę erdvės logiką, daugiau vietų prisėsti ir galimybę erdve naudotis ne tik progomis, bet ir kasdien.

    Gyventojai kviečiami atvykti su šeima, kaimynais ir draugais, o atnaujinta fontano erdvė pristatoma kaip vieta, kurioje turėtų būti gera sustoti tiek trumpam, tiek ilgiau. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas padės sustiprinti kaimynystės ryšius ir sugrąžins gyvybę vienai žinomiausių Karoliniškių vietų.

  • Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje gegužės 4 dieną 17 valandą planuojama Šv. Florijono skvero atidarymo šventė Naujamiestyje. Atnaujinta erdvė dedikuota ugniagesių temai, o renginio metu numatytas ir gyvas kūrybinis procesas.

    Vienu pagrindinių akcentų taps menininko Dariaus Janonio iniciatyva: iki šiol buvusi tuščia siena šventės metu virs ugniagesių tematikos meno kūriniu. Organizatoriai kviečia prisidėti ir vilniečius, kad piešinys taptų bendruomenės įsitraukimo ženklu.

    Skvere įrengti nauji pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimų aikštelės, sporto zona ir mažosios architektūros elementai. Vaikų erdvės pritaikytos ugniagesių tematikai, o dalis informacijos apie priešgaisrinę saugą pateikiama ir Brailio raštu.

    „Šv. Florijono skverą kūrėme kaip gyvybingą bendruomenės traukos tašką, skirtą tiek poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo programoje numatyta gaisrinės technikos ekspozicija, ugniagesių gelbėtojų pasirodymai, ugnies gesinimo simuliacija ir praktiniai mokymai, kaip naudotis gesintuvu. Tokie užsiėmimai vis dažniau įtraukiami į miesto renginius, nes civilinės saugos įgūdžiai vertinami kaip kasdienė, o ne tik ekstremalių situacijų tema.

    Mažųjų lauks vaikiška trasa, pasirodymai ir įvairios pramogos, o paaugliams bei suaugusiesiems žadamos sportinės varžybos. Skvero pristatymas orientuotas į šeimas, tačiau kartu siekia parodyti, kaip viešosios erdvės gali veikti ir kaip edukacijos vietos.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad idėja buvo derinama prie vietos gyventojų poreikių ir to, ką jie nori matyti kasdienėje aplinkoje. Anksčiau menkai naudojama teritorija, kuri dažnai atlikdavo tik tranzitinę ar šunų vedžiojimo funkciją, dabar transformuota į teminę poilsio ir veiklų erdvę.

    Šventės partneriais įvardijama Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o renginyje taip pat numatytos vaišės ir rėmėjų veiklos. Organizatoriai akcentuoja, kad atidarymas kvies ne tik apžiūrėti atnaujintą skverą, bet ir patirti, kaip kuriamas naujas miesto akcentas realiu laiku.